CP v2

Tag: Airija

  • 17 ES lyderių spaudžia Airiją: perspėja dėl žemės ūkio pinigų ir siūlo keisti biudžeto taisykles

    17 ES lyderių spaudžia Airiją: perspėja dėl žemės ūkio pinigų ir siūlo keisti biudžeto taisykles

    Septyniolikos Europos Sąjungos valstybių vadovai kreipėsi į Airijos ministrą pirmininką Micheálą Martiną, šiuo metu pirmininkaujantį ES Tarybai, ragindami derybose dėl kito ilgalaikio biudžeto pirmiausia apsaugoti žemės ūkio ir sanglaudos finansavimą.

    Laiškas pasirodė artėjant lemiamai 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos derybų stadijai, kai pirmininkaujanti valstybė atnaujina vadinamąjį derybinį paketą, kuriuo remiantis siaurinami kompromisų variantai tarp šalių.

    Tarp pasirašiusiųjų yra Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Slovėnija, Vengrija, Kipras, Malta, Portugalija, Ispanija, Graikija ir Italija. Pirmosiomis laiško signatarėmis įvardijamos Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.

    Ką siekia apginti šalys?

    Laiške pabrėžiama, kad ES tenka vis daugiau naujų prioritetų, nuo saugumo ir gynybos iki konkurencingumo, energetinio saugumo, junglumo ir atsparumo. Tačiau, šalių vadovų teigimu, šie tikslai neturėtų būti finansuojami mažinant ilgalaikes, sutartyse įtvirtintas politikos kryptis.

    Pasak lyderių, sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio politika išlieka kertinės: jos mažina regioninius skirtumus, stiprina bendrąją rinką, remia kaimo vietoves ir mažiau išsivysčiusius regionus. Taip pat akcentuojamas indėlis į ES konkurencingumą ir maisto saugumą.

    „Tai neturėtų vykti sutartimis paremtų politikų sąskaita, nes jos yra Europos integracijos stuburas“, – laiške teigia jį pasirašę vadovai.

    Ginčas dėl realaus finansavimo mažėjimo

    Šalys įspėja, kad net ir didėjant bendrai siūlomo biudžeto apimčiai, sanglaudos ir žemės ūkio programos gali patirti realų mažėjimą, jei lėšos neauga bent tiek, kiek didėja kainos. Dėl to lyderiai ragina išlaikyti bendrą finansavimo lygį ir vengti dar gilesnių apkarpymų.

    Jų vertinimu, papildomos ES užduotys turėtų turėti papildomus išteklius, o ne būti sprendžiamos per lėšų perskirstymą iš tradicinių programų. Tai ypač jautru šalims, kurių regionai labiau priklausomi nuo investicinių fondų ir paramos žemės ūkiui.

    Naujos pajamos, lėtesnis skolų grąžinimas ir nuolaidų pabaiga

    Lyderiai taip pat signalizuoja pasirengimą diskutuoti apie naujus ES nuosavus išteklius, kurie sumažintų spaudimą nacionaliniams biudžetams. Kartu pabrėžiama, kad tokios pajamos turėtų būti sąžiningos, paprastos ir nedidinančios nelygybės.

    Kaip viena iš galimų išeičių minimas lėtesnis priemonės „NextGenerationEU“ skolų grąžinimas, kad kitame biudžete atsirastų daugiau finansinės erdvės, nors kartu siūloma įvertinti, ar tai nepadidintų bendrų grąžinimo kaštų. Taip pat aptariama galimybė ribotai ir tikslingai naudoti europinius skolos instrumentus aiškiai apibrėžtoms strateginėms sritims.

    Atskirai kritikuojama dabartinė įmokų nuolaidų sistema, kai daliai valstybių taikomos korekcijos į ES biudžetą. Pasirašiusieji teigia, kad pirminės priežastys, kuriomis tokios nuolaidos buvo grindžiamos, pasikeitė, o vertinant šalių indėlį būtina atsižvelgti ir į jų gerovės lygį bei santykinę naštą.

    Toliau derybos persikels į ES Tarybos darbotvarkę, o politinis spaudimas dėl sanglaudos ir žemės ūkio lėšų, tikėtina, taps vienu centrinių konfliktų formuojant 2028–2034 metų biudžeto kompromisą.

  • Eurovizija 2027: Airija antrus metus traukiasi iš konkurso, Nyderlandai jau paskelbė boikotą

    Eurovizija 2027: Airija antrus metus traukiasi iš konkurso, Nyderlandai jau paskelbė boikotą

    Sprendimas: nedalyvaus ir netransliuos

    Airijos visuomeninis transliuotojas RTÉ pranešė, kad šalis nedalyvaus Eurovizijoje 2027 metais ir konkurso netransliuos. RTÉ sprendimą aiškina protestu prieš Izraelio dalyvavimą ir su tuo siejama humanitarine krize Gazos Ruože.

    Transliuotojo teigimu, Airijos dalyvavimo neįmanoma pagrįsti, kol tęsiasi civilių aukos ir humanitarinė padėtis regione. RTÉ taip pat akcentavo nepriklausomų tarptautinių žurnalistų prieigos prie teritorijos ribojimą.

    „RTÉ mano, kad Airijos dalyvavimas negali būti pateisinamas dėl baisių ir besitęsiančių žūčių Gazoje ir humanitarinės krizės, kuri kelia pavojų daugybei civilių“, – sakė RTÉ.

    Nyderlandai pasitraukė anksčiau

    Airijos žingsnis seka po Nyderlandų sprendimo: transliuotojas AvroTros dar anksčiau paskelbė, kad Euroviziją 2027 metais boikotuos. Nyderlandai argumentavo, jog konkursas esą nebeatitinka patikimumo, nepriklausomumo ir žmogiškumo principų.

    AvroTros pozicija grindžiama teiginiu, kad konkurso neutralumas kelia abejonių, kai dalyvaujanti šalis yra įsitraukusi į plataus masto karinį konfliktą. Kol kas nėra aišku, ar prie boikoto prisijungs ir kitos valstybės.

    Kontekstas ir ką tai reiškia konkursui

    RTÉ priminė, kad Airija pasitraukė ir iš Eurovizijos 2026 metais Vienoje, kai Europos transliuotojų sąjunga patvirtino Izraelio transliuotojo KAN dalyvavimą. Anot publikacijoje pateikiamos informacijos, 2026 metais nedalyvavo ir Ispanija, Islandija bei Slovėnija.

    Eurovizijos direktorius Martinas Greenas teigė apgailestaujantis dėl RTÉ sprendimo, tačiau pabrėžė jį gerbiantis. Airija Euroviziją yra laimėjusi 7 kartus ir yra viena rekordininkių, todėl pasitraukimas konkurso organizatoriams būtų reikšmingas.

    „Apgailestauju dėl RTÉ pozicijos, tačiau visiškai gerbiu jų sprendimą“, – sakė Martinas Greenas.

    Pagal pateikiamą informaciją, Eurovizija 2027 metais vyks Bulgarijoje, Burgase, o finalas numatytas gegužės 15 dieną. Artimiausiais mėnesiais daug dėmesio turėtų tekti Europos transliuotojų sąjungos sprendimams, kaip konkursas valdys politinio spaudimo ir reputacijos rizikas.

  • Skrydžių chaosas Jungtinėje Karalystėje kartojasi: „Ryanair“ reikalauja NATS vadovo atsistatydinimo

    Skrydžių chaosas Jungtinėje Karalystėje kartojasi: „Ryanair“ reikalauja NATS vadovo atsistatydinimo

    Pirmadienį keliautojai Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje vėl susidūrė su skrydžių vėlavimais ir atšaukimais, kai oro eismo valdymo sistemos patyrė techninių sutrikimų. Tai jau antras toks incidentas per mėnesį, todėl aviacijos sektoriuje auga įtampa dėl sistemų atsparumo ir atsarginių sprendimų.

    Oro eismo valdymo operatorė „NATS“ pranešė, kad ankstų rytą Prestviko centre Škotijoje užfiksavo ryšio problemą dalyje sistemų tinklo. Bendrovė pabrėžė, kad šis gedimas esą nesusijęs su ankstesniu mėnesio sutrikimu.

    „Atsiprašome keleivių dėl patirtų nepatogumų ir dėkojame už kantrybę“, – sakė „NATS“.

    Apie 11 valandą vietos laiku „NATS“ nurodė, kad problema išspręsta, ir pradėjo derinti veiksmus su oro linijomis bei oro uostais, kad būtų atšaukti laikini oro eismo apribojimai. Vis dėlto oro uostai įspėjo, kad net ir atstačius sistemas vėlavimai gali tęstis dėl grandininio poveikio visame tinkle.

    Skrydžių stebėjimo duomenys rodė didesnius trikdžius Edinburgo, Glazgo ir Niukaslo oro uostuose, o poveikis buvo juntamas ir Mančesteryje, Birmingame, Belfaste bei Londono Lutono ir Getviko oro uostuose. Trikdžiai fiksuoti ir Dubline, todėl keliautojams rekomenduota prieš vykstant į oro uostą pasitikrinti naujausią informaciją pas savo oro vežėją.

    Šio mėnesio pradžioje panašūs sutrikimai Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje jau buvo paralyžiavę dalį aviacijos tinklo, kai „NATS“ pranešė apie skrydžių apdorojimo sistemos problemą. Tuomet bendrovė situaciją apibūdino kaip sudėtingą atsigavimą, kuris turėjo įtakos visai aviacijos grandinei ir reikalavo laiko grįžti į įprastą ritmą.

    Jungtinės Karalystės transporto sekretorė Heidi Alexander anksčiau teigė sieksianti užtikrinimų, kad iš incidentų bus pasimokyta, o aviaciją palaikančios sistemos atitiks keliamus patikimumo reikalavimus. Politikų ir reguliuotojų dėmesys šiuo atveju svarbus, nes oro eismo valdymas yra kritinė infrastruktūra, o sutrikimai greitai persimeta į oro uostų darbą, įgulų grafikus ir keleivių jungiamuosius skrydžius.

    Tuo metu Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ po naujausio gedimo paragino „NATS“ vadovą Martiną Rolfe atsistatydinti. Vežėjas pareiškė, kad keleiviai neturėtų nuolat patirti pasikartojančių trikdžių dėl sistemų gedimų, nepakankamų atsarginių procedūrų ir, bendrovės vertinimu, nesėkmingo vadovavimo.

    Pasak aviacijos ekspertų, tokio pobūdžio incidentai ypač jautrūs piko sezonais, kai oro erdvėje didelis srautas, o tvarkaraščiai suplanuoti minimaliais laiko rezervais. Net trumpas technologinis sutrikimas gali sukelti vėlavimų grandinę visai dienai, todėl oro eismo valdymo sistemų patikimumas ir atkūrimo procedūros tampa viena svarbiausių aviacijos saugos ir paslaugos kokybės temų.

    Artimiausiomis dienomis oro uostai ir oro linijos tikisi stabilizuoti tvarkaraščius, tačiau keleiviams patariama išlikti budriems ir sekti pranešimus apie vartų, išvykimo laikų ar maršrutų pokyčius. Jei skrydis vėluoja ar atšaukiamas, keliautojams pravartu pasitikslinti, kokias alternatyvas siūlo oro vežėjas ir kokia pagalba priklauso pagal galiojančias keleivių teisių taisykles.

  • „Eurovizija“ 2027: Airija antrus metus boikotuos konkursą, Nyderlandai jau pasitraukė

    „Eurovizija“ 2027: Airija antrus metus boikotuos konkursą, Nyderlandai jau pasitraukė

    Airijos nacionalinis transliuotojas RTÉ paskelbė, kad šalis antrus metus iš eilės nedalyvaus „Eurovizijoje“. Sprendimas siejamas su protestu prieš Izraelio dalyvavimą konkurse ir, kaip teigiama RTÉ pareiškime, su „siaubingomis ir besitęsiančiomis civilių žūtimis Gazos Ruože“ bei humanitarine krize.

    RTÉ taip pat nurodė esanti susirūpinusi dėl ribojamų nepriklausomų tarptautinių žurnalistų galimybių dirbti Gazos Ruože. Transliuotojas pranešė ne tik atsisakantis siųsti atlikėją, bet ir neplanuojantis rodyti konkurso per savo kanalus.

    Boikotas plečiasi Europoje

    Airijos sprendimas priimtas po to, kai anksčiau apie pasitraukimą iš „Eurovizijos“ 2027 metų leidimo pranešė Nyderlandų transliuotojas AvroTros. Olandai argumentavo, kad konkursas, jų vertinimu, nebeatitinka patikimumo, nepriklausomumo ir žmogiškumo principų, o politinis neutralumas karo kontekste kelia vis daugiau klausimų.

    Abi šalys jau buvo tarp tų, kurios nedalyvavo ir 2026 metais, kai Europos transliuotojų sąjunga patvirtino, kad Izraelio visuomeninis transliuotojas KAN gali likti konkurse. Tuomet pasitraukusiųjų sąraše buvo minima ir daugiau valstybių, o diskusijos dėl „Eurovizijos“ taisyklių bei vertybinės krypties tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų kultūrinių ginčų Europoje.

    Ką sako konkurso organizatoriai

    „Eurovizijos“ vadovybė pabrėžia gerbianti nacionalinių transliuotojų sprendimus, tačiau viešai apgailestauja dėl atsitraukimo. Konkurso organizatoriai tradiciškai akcentuoja, kad „Eurovizija“ yra ne politinis renginys, o tarptautinė muzikos šventė, tačiau praktikoje kultūriniai renginiai vis dažniau atsiduria geopolitinių konfliktų kryžkelėje.

    Platesniame kontekste, konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir toliau kelia aštrias reakcijas tiek visuomenėje, tiek tarptautinėse organizacijose. Jungtinių Tautų institucijos ir žmogaus teisių organizacijos pastaraisiais metais skelbė vertinimus, kuriuose kritikuojami Izraelio veiksmai, o Izraelis tokius kaltinimus atmeta.

    2027 metų konkursas vyks Bulgarijoje

    Pagal šiuo metu skelbiamą informaciją, „Eurovizija“ 2027 metais turėtų vykti Bulgarijoje, Burgase, o didysis finalas planuojamas gegužės 15 dieną. Jei daugiau šalių nuspręstų sekti Airijos ir Nyderlandų pavyzdžiu, tai galėtų paveikti ne tik dalyvių sąrašą, bet ir paties konkurso reputaciją, auditorijas bei santykį su transliuotojais.

    Airija yra viena sėkmingiausių „Eurovizijos“ valstybių: per konkurso istoriją ji laimėjo septynis kartus ir dalijasi rekordą su Švedija. Todėl RTÉ pasitraukimas iš karto tapo signalu, kad vertybiniai ginčai dėl konkurso krypties gali turėti ilgalaikių pasekmių.

  • Trumpas netikėtai pažadėjo atšaukti 15 proc. tarifą airiškam viskiui: kas pasikeis?

    Trumpas netikėtai pažadėjo atšaukti 15 proc. tarifą airiškam viskiui: kas pasikeis?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešėdamas Airijoje pareiškė ketinantis panaikinti 15 proc. muitą airiškam viskiui, importuojamam į Jungtines Valstijas. Apie tai jis prabilo uždarydamas golfo turnyrą ir teigė, kad šio žingsnio esą nuolat prašė įvairūs žmonės, įskaitant ir sportininkus.

    Šiuo metu 15 proc. tarifas taikomas daliai importo iš Europos Sąjungos, o airiškas viskis patenka į šių prekybos priemonių apimtį. Dėl to gėrimo kaina JAV rinkoje išauga, o galutinį brangimą dažniausiai dalijasi tiek gamintojai, tiek importuotojai ir prekybininkai.

    „Visi manęs dėl to kamavo, todėl nusprendžiau tarifą nuimti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kol kas neaišku, kada ir kokiu teisiniu keliu sprendimas būtų įgyvendintas, nes vien politinis pareiškimas automatiškai muitų nepanaikina. Paprastai tokie pakeitimai įforminami vykdomaisiais sprendimais arba per JAV prekybos institucijų procedūras, o verslui svarbiausia tampa aiškus įsigaliojimo terminas ir taikymo apimtis.

    Airijos viskio sektorius pastaraisiais metais aktyviai plėtėsi, o JAV tradiciškai laikoma viena svarbiausių eksporto krypčių aukštesnės vertės gėrimams. Pramonės atstovai yra pabrėžę, kad muitai didina neapibrėžtumą ir apsunkina ilgalaikį planavimą, ypač kai sutartys su platintojais ir mažmeninės kainodaros sprendimai priimami mėnesiams į priekį.

    Tuo pat metu JAV jau buvo pritaikiusi išimtis arba palengvinimus Jungtinės Karalystės viskiui, įskaitant škotišką ir Šiaurės Airijoje gaminamus spiritinius gėrimus. Tai rinkoje sukūrė nevienodas konkurencines sąlygas, nes panašios kategorijos produktai skirtingose šalyse buvo apmokestinami nevienodai.

    Ekonomistai pažymi, kad tarifai dažnai naudojami kaip derybinė priemonė platesniuose prekybos ginčuose, tačiau jų poveikis vartotojams paprastai matomas per kainas. Jei 15 proc. tarifas airiškam viskiui būtų panaikintas, tai galėtų sumažinti kainų spaudimą JAV lentynose, nors galutinė nauda priklausytų nuo tiekimo grandinės ir paklausos.

    Kol nebus paskelbtas konkretus sprendimo tekstas ir įsigaliojimo data, importuotojai bei prekybos tinklai greičiausiai išliks atsargūs, o gamintojai toliau skaičiuos, kaip greitai būtų galima atnaujinti užsakymus ir kainodarą. Rinka taip pat stebės, ar šis pažadas taps platesnės JAV ir ES prekybos santykių korekcijos dalimi.

  • Trumpas Airijoje ragina Ukrainą nebesmūgiuoti Rusijos dyzelio objektų: ką tai reikštų kainoms

    Trumpas Airijoje ragina Ukrainą nebesmūgiuoti Rusijos dyzelio objektų: ką tai reikštų kainoms

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per dviejų dienų vizitą Airijoje pareiškė, kad Ukraina turėtų nustoti smūgiuoti Rusijos dyzelino gamybos ir perdirbimo objektams. Jo teigimu, tokie Ukrainos veiksmai esą prisideda prie dyzelino trūkumo ir augančių energijos kainų pasaulyje.

    Trumpas sakė, kad Kyjivas turi daug kitų taikinių, tačiau degalų infrastruktūros atakos, jo vertinimu, turi platesnį ekonominį poveikį. Ukraina pastaraisiais metais vis dažniau smogia Rusijos energetikos grandinei, siekdama mažinti Kremliaus pajamas ir komplikuoti kariuomenės aprūpinimą.

    „Zelenskis turi padaryti vieną dalyką: nustoti išmušinėti dyzelino degalus Rusijoje“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šie komentarai nuskambėjo Trumpo kelionės į Airiją fone, kuri buvo derinama su susitikimais su aukščiausiais šalies pareigūnais ir asmenine darbotvarke. Trumpas susitiko su Airijos ministru pirmininku Micheálu Martinu, o vizito programa siejama ir su golfo turnyru, vykusiu jo valdomame komplekse Dūnbego apylinkėse Klėro grafystėje.

    Energetikos kainų dinamiką lemia ne vienas veiksnys, todėl politiniai pareiškimai apie vieną priežastį dažnai neatspindi viso vaizdo. Rinkose kainas paprastai veikia tiekimo grandinių saugumas, perdirbimo pajėgumų prieinamumas, logistikos rizikos ir geopolitinė įtampa, ypač kai kalbama apie naftos srautus per strategiškai svarbius maršrutus.

    Tame pačiame vizite Trumpas ne kartą užsiminė ir apie Airijos susivienijimo temą, sakydamas, kad šiaurės ir pietų sujungimas jam atrodo „natūralus“. Jis teigė, kad susivienijusi Airija būtų „fantastiška“ ir „vieną dieną įvyks“.

    Ši diskusija jautri dėl 1998 metais pasirašyto Didžiojo penktadienio susitarimo, kuris numato galimybę surengti referendumą dėl Airijos susivienijimo, jei tam būtų aiškus daugumos palaikymas. Jungtinės Karalystės pusėje tuo metu viešai akcentuojama, kad referendumo klausimas šiuo metu nėra darbotvarkėje, kol nėra pakankamai tvirtų prielaidų, jog visuomenės nuomonė tam subrendusi.

    Politiniu požiūriu Trumpo pasisakymai vienu metu paliečia dvi jautrias temas: karą Ukrainoje ir energetikos saugumą, taip pat Airijos ir Jungtinės Karalystės santykių ateitį. Abi sritys glaudžiai susijusios su regioniniu stabilumu ir ekonominėmis rizikomis, kurios, rinkoms reaguojant į neapibrėžtumą, greitai persikelia į kainas.

  • Gražiausi pasaulio viešbučiai: 1 vieta atiteko Airijai, Europoje – net 11 įspūdingų adresų

    Gražiausi pasaulio viešbučiai: 1 vieta atiteko Airijai, Europoje – net 11 įspūdingų adresų

    Reitingas, kurį kuria estetika

    Socialiniai tinklai pakeitė tai, kaip renkamės keliones: vis dažniau sprendimą lemia ne tik vieta ar kaina, bet ir tai, kaip viešbutis atrodo nuotraukose. Dėl to viešbučių dizainas, architektūra ir interjeras tapo atskiru kelionių kriterijumi, o estetiškos erdvės šiandien konkuruoja dėmesiu su pačiomis kryptimis.

    Naujausiame „Time Out“ sudarytame gražiausių pasaulio viešbučių sąraše atrinktos 33 išskirtinės vietos, kurias vertino leidinio viešbučių ekspertai. Iš jų 11 yra Europoje, o pirmą vietą laimėjęs viešbutis įtvirtino aiškią tendenciją: keliautojai vis labiau vertina istoriją, autentiškumą ir vizualinę dramą.

    Pirmoje vietoje – Ashford Castle

    Gražiausiu viešbučiu pasaulyje reitinge įvardytas Ashford Castle Airijoje. Pilies istorija siekia daugiau nei 800 metų, o skirtingais laikotarpiais ji buvo siejama ir su garsiąja Guinness šeima, todėl vieta turi ir kultūrinio paveldo, ir prabangos simbolio reputaciją.

    Šiandien čia veikia penkių žvaigždučių viešbutis su 83 kambariais ir liukso numeriais, dalis jų atsiveria į Corrib ežerą. Reitinge išskirtas ryškus interjero charakteris, kuriame spalvos ir detalės sąmoningai kuriamos taip, kad atostogos atrodytų įspūdingai ne tik gyvai, bet ir kadruose.

    Vienu stipriausių akcentų įvardijamas SPA kompleksas ir poilsio baseinas, įrengtas bronzinėje oranžerijoje. Tas derinys, kai istorinis pastatas sujungiamas su šiuolaikine gerove, šiandien laikomas vienu svarbiausių prabangaus svetingumo standartų.

    Europa dominuoja dešimtuke

    Reitingo viršuje ryškiai matyti Europos svoris: maždaug pusė geriausiųjų dešimtuko viešbučių įsikūrę šiame žemyne. Sąraše telpa labai skirtingos kryptys ir stiliai, nuo renesanso rūmų iki brutalizmo architektūros, kuri pastaraisiais metais vėl sugrįžo į kelionių madą kaip vizualiai išskirtinė patirtis.

    Trečią vietą užėmė Four Seasons Hotel Firenze Florencijoje, turintis 121 kambarį ir liukso numerį. Viešbutis įrengtas istoriniuose rūmuose, o vienu svarbiausių jo privalumų laikomas didelis privatus sodas, išskiriantis šią vietą tankiai užstatytame mieste.

    Tarp išskirtų Europos viešbučių minima ir „The Ritz-Carlton Abama“ Tenerifėje, pagirtas už žaismingą architektūrą ir spalvinį identitetą. Į dešimtuką pateko ir ION Adventure Hotel Islandijoje, išnaudojantis brutalistinę estetiką bei dramatišką kraštovaizdį.

    Dar vienas sąraše ryškėjantis pavyzdys – The Phoenicia Valetoje Maltoje, siejamas su itin elegantiška atmosfera ir išskirtine baseino erdve. Greta jų sąraše minimi ir kiti Europoje esantys viešbučiai, tarp jų 1 Hotel Mayfair Londone, Le Pavillon de La Reine Paryžiuje, Gleneagles Škotijoje, Villa Igiea Palerme, Mandarin Oriental Conservatorium Amsterdame bei Hospes Infante Sagres Porte.

    Kodėl gražūs viešbučiai tapo atskira kelionės priežastimi?

    Kelionių rinkoje ryškėja poslinkis nuo vien tik nakvynės prie vadinamosios patirties: viešbutis vis dažniau suvokiamas kaip kelionės ašis, o ne fonas. Dėl to investuojama į išskirtinį dizainą, apšvietimą, detales, kurios formuoja atpažįstamą vaizdą ir didina matomumą socialiniuose tinkluose.

    Kartu plečiasi ir kokybės lūkesčiai: keliautojai nori, kad estetika eitų kartu su patogumu, tvarumo sprendimais ir realia paslauga. Todėl tokie sąrašai, nors ir subjektyvūs, tampa naudingu orientyru planuojant keliones tiems, kuriems svarbi ne tik kryptis, bet ir vizualiai įsimenanti vieta apsistoti.

  • Dosnumo žemėlapis Europoje: lyderiai stebina, o Latvija įvardyta tarp mažiausiai aukojančių

    Dosnumo žemėlapis Europoje: lyderiai stebina, o Latvija įvardyta tarp mažiausiai aukojančių

    Kiek europiečiai aukoja?

    Beveik šeši iš dešimties europiečių 2025 metais skyrė pinigų geriems tikslams: paaukojo labdarai, parėmė religines iniciatyvas arba padėjo žmonėms tiesiogiai. Tokias tendencijas fiksuoja Charities Aid Foundation parengta World Giving Report apžvalga, paremta apklausa 105 šalyse.

    Tyrime dalyvavo 60 443 respondentai, o duomenys rinkti 2026 metų sausio 5–vasario 18 dienomis, klausiant apie aukojimą per 2025 metus. Šalių imtys dažniausiai siekė nuo 250 iki 1 000 suaugusiųjų, todėl rezultatai leidžia palyginti bendras kryptis, tačiau nėra tikslus kiekvienos šalies gyventojų įpročių atspindys iki smulkiausių grupių.

    Airija ir Rumunija tarp lyderių

    Tarp dosniausių Europos šalių pagal tyrimo rodiklius išsiskyrė Airija ir Rumunija. Vertinant būtent aukojimą labdaros organizacijoms, didžiausia aukotojų dalis fiksuota Airijoje ir Nyderlanduose, o vidutinė aukų dalis nuo pajamų šiose šalyse siekė apie 0,4 proc.

    Airijoje daugiau nei du trečdaliai gyventojų nurodė aukoję labdarai. Rumunijos vaizdas kitoks: labdarai aukojo apie 27 proc. apklaustųjų, tačiau tų, kurie aukojo, skiriama dalis nuo pajamų taip pat vidutiniškai siekė apie 0,4 proc., kas rodo aukų koncentraciją mažesnėje dalyje gyventojų.

    Į aukojimo sumas įtraukus ir religines iniciatyvas bei tiesioginę paramą žmonėms, Rumunija pakilo į ES viršų, kur bendra skiriamų lėšų dalis vidutiniškai siekė apie 0,9 proc. pajamų. Toliau rikiavosi Kroatija su maždaug 0,8 proc. ir Airija su maždaug 0,7 proc.

    Kodėl Europa atsilieka?

    Ataskaita pažymi, kad pagal aukojimo dalį nuo pajamų Europa yra mažiausiai dosnus žemynas, nors jame dominuoja aukštų pajamų ekonomikos. Europoje vidutiniškai paaukojama apie 0,6 proc. pajamų, kai pasaulio vidurkis siekia apie 1 proc.

    Didžiausiose ES ekonomikose, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, bendra aukų dalis nuo pajamų 2025 metais siekė apie 0,4 proc. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad aukojimą dažnai lemia ne vien pajamų lygis, bet ir pasitikėjimas organizacijomis, bendruomeniškumo jausmas bei įsitikinimas, kad parama bus panaudota skaidriai.

    Ryškus pavyzdys už ES ribų yra Ukraina, kur 61 proc. žmonių nurodė aukoję pinigų, o bendra aukų dalis nuo pajamų siekė apie 1,2 proc. Ataskaitoje pabrėžiama, kad tokiais atvejais svarbų vaidmenį gali atlikti solidarumas ir visuomenės mobilizacija, kai parama siejama su labai konkrečiais, visiems suprantamais poreikiais.

    Kam europiečiai dažniausiai aukoja?

    Europoje labiausiai paplitęs kelias yra parama labdaros organizacijoms, taip aukojo 38 proc. respondentų. Dar 26 proc. teigė pinigus davę tiesiogiai žmonėms, kuriems reikia pagalbos, o 14 proc. aukojo religinėms organizacijoms arba dėl religinių priežasčių.

    Pasauliniu mastu dažniausia forma buvo tiesioginis aukojimas žmonėms, taip elgėsi 36 proc. apklaustųjų. Tai leidžia manyti, kad kai kuriose šalyse gyventojai labiau linkę pasitikėti asmeniniu paramos perdavimu, o ne tarpininkaujančiomis institucijomis.

    Ataskaita taip pat fiksuoja tarptautinio aukojimo tendenciją: daugiau nei penktadalis, 22 proc. aukojusiųjų, rėmė organizacijas, dirbančias keliose šalyse. Europoje ypač išsiskyrė Norvegija ir Švedija, kur daugiau nei pusė aukotojų pasirinko tarptautines organizacijas.

    Populiariausia europiečių remiama sritis buvo vaikai ir jaunimas, kurią nurodė 29 proc. aukojusiųjų. Tokį pasirinkimą dažnai lemia aiškiai apčiuopiami paramos tikslai, pavyzdžiui, pagalba ugdymui, sveikatai ar socialinei apsaugai.

    Kur aukojama mažiausiai?

    Pagal bendrą aukų dalį nuo pajamų mažiausiai dosnia šalis ES kontekste įvardyta Latvija. Tuo metu aukojimas konkrečiai labdaros organizacijoms mažiausias buvo fiksuotas Vengrijoje ir Slovakijoje, rodo ataskaitos duomenys.

    Tyrimas taip pat nagrinėjo, kodėl dalis žmonių visai neaukoja. Dažniausia priežastis buvo paprasta: 39 proc. neaukojusiųjų nurodė, kad negali sau to leisti, o aukštų pajamų šalyse šį atsakymą rinkosi dar didesnė dalis, apie 44 proc.

    Antra pagal dažnumą priežastis buvo pasirinkimas padėti kitais būdais, ją įvardijo 17 proc. respondentų. Tokiais atvejais žmonės dažniau mini paramą daiktais, savanorystę ar lėšų rinkimą, o ne tiesioginį pinigų pervedimą.

    Globaliame reitinge ryškiausiai išsiskyrė Nigerija, kur gyventojai vidutiniškai skyrė apie 2,8 proc. savo pajamų. Ataskaita pabrėžia paradoksą: pasaulio dosnumo viršūnėje dažniausiai atsidūrė mažesnių pajamų šalys, o Europoje aukų dalis nuo pajamų išliko mažiausia tarp žemynų.

  • Airijos 1634 metų įstatymas stabdo kolektyvinius ieškinius prieš didžiąsias technologijų bendroves Europoje

    Airijos 1634 metų įstatymas stabdo kolektyvinius ieškinius prieš didžiąsias technologijų bendroves Europoje

    Airijoje galiojantis daugiau kaip 400 metų senumo teisinis draudimas tapo netikėta kliūtimi europiečiams, siekiantiems kolektyviai bylinėtis su didžiosiomis technologijų bendrovėmis. Kadangi daug „Big Tech“ įmonių savo ES būstines yra įkūrusios Dubline, būtent Airijos teismų praktika dažnai lemia, ar vartotojų organizacijos gali realiai pradėti didelio masto bylas.

    Problemos esmė yra trečiųjų šalių bylinėjimosi finansavimo ribojimai. Airijoje tradiciškai draudžiama, kad bylą finansuotų subjektas, neturintis tiesioginio ir teisėto intereso ginče, o šis principas siejamas su viduramžių teisės sampratomis, vėliau įtvirtintomis 1634 metais priimtame teisės akte.

    Kodėl finansavimas tapo kertiniu klausimu

    Europos Sąjungoje kolektyvinių ieškinių galimybės sustiprėjo priėmus Atstovaujamojo ieškinio direktyvą, kuri valstybėse narėse įtvirtino mechanizmus masinei žalai atlyginti. Vis dėlto direktyva numato, kad tokias bylas paprastai inicijuoja kvalifikuotos ne pelno organizacijos, o jų finansinės galimybės dažnai yra ribotos.

    Praktikoje tai reiškia, kad bylinėjimasis su tarptautinėmis technologijų bendrovėmis reikalauja didelių biudžetų teisininkams, ekspertams, procesiniams veiksmams ir galimai ilgiems ginčams. Kai trečiųjų šalių finansavimas ribojamas, ne pelno organizacijoms tampa sunku išlaikyti ne vieną, o kelias lygiagrečias bylas.

    „Sudėtinga byla Airijoje kainuoja mažiausiai 1 000 000 eurų jau pradiniame etape, todėl be galimybės pritraukti lėšų imtis daugiau nei vieno proceso tampa nerealu“, – sakė Airijos Pilietinių laisvių tarybos atstovas Johnny Ryanas.

    Ką tai reiškia vartotojams ir „Big Tech“

    Jungtinėse Valstijose grupiniai ieškiniai seniai tapo įprastu būdu vartotojams kartu siekti kompensacijų, kai atskiram asmeniui bylinėjimasis būtų per brangus ar per sudėtingas. Europoje panašūs mechanizmai dar tik įsitvirtina, o didžiausia kliūtis dažnai yra ne pats teisinis pagrindas, bet reali galimybė finansuoti ilgą procesą.

    Airija išsiskiria tuo, kad yra vienintelė ES valstybė, kur tokie ribojimai dėl trečiųjų šalių finansavimo yra ypač griežti. Kritikai teigia, kad tai sukuria situaciją, kai vartotojų teisių gynėjai turi formalią teisę kelti kolektyvinius ieškinius, tačiau praktiškai negali jų įgyvendinti prieš daug išteklių turinčias bendroves.

    Iki šiol Airijoje pagal ES direktyvos logiką yra registruotos kelios organizacijos, galinčios inicijuoti atstovaujamuosius ieškinius, tačiau realių bylų skaičius išlieka labai mažas. Plačiau nuskambėjo atvejis, kai Airijos Pilietinių laisvių taryba pradėjo procesą prieš „Microsoft“ dėl internetinės reklamos sistemos, o byla finansuota iš organizacijos bendro biudžeto, paremtu aukomis ir dotacijomis.

    Ar taisyklės gali keistis?

    Airijos valdžios atstovai viešai yra nurodę, kad šalyje vyksta diskusijos dėl galimų reformų, o teisėkūros peržiūra siejama su nepriklausomų ekspertų išvadomis. Tuo pat metu dalis politikų ir teisininkų perspėja, kad plačiai leidus trečiųjų šalių finansavimą gali atsirasti rizika komercializuoti teisingumą, kai finansuotojai siektų reikšmingos dalies iš galimų priteistų sumų.

    Europos Komisija savo pozicijoje yra pabrėžusi, kad jei valstybė narė riboja trečiųjų šalių bylinėjimosi finansavimą, ji privalo užtikrinti, kad bylinėjimosi kaštai netaptų kliūtimi kvalifikuotoms organizacijoms pasinaudoti teise inicijuoti kolektyvinius ieškinius. Todėl Airijos pasirinktas modelis gali tapti svarbiu ES masto ginču dėl to, kaip realiai turi veikti vartotojų kolektyvinė gynyba.

    Kol kas situacija rodo, kad teisinės detalės vienoje valstybėje gali turėti disproporciškai didelį poveikį visos Europos vartotojams. Ypač tada, kai būtent toje valstybėje įsikūrusios didžiųjų technologijų bendrovių Europos būstinės ir kai svarbiausi ginčai dėl duomenų apsaugos ar skaitmeninės reklamos dažnai keliauja per Airijos teismus.

  • Katinas su skrybėle gąsdina „TikTok“: kaip DI sukurti vaizdai privertė reaguoti policiją?

    Katinas su skrybėle gąsdina „TikTok“: kaip DI sukurti vaizdai privertė reaguoti policiją?

    Socialiniame tinkle „TikTok“ vasarą išpopuliarėjo keista, siaubo filmą primenanti tendencija: vartotojai ėmė dalintis vaizdo įrašais, kuriuose neva realiose Jungtinės Karalystės ir Airijos gatvėse klaidžioja žmogaus dydžio Katinas su skrybėle.

    Įrašuose personažas esą stebi pro langus, pasirodo kiemuose ar prie namų, o kadrai primena prastai apšviestą apsaugos kameros filmuotą medžiagą. Daliai jaunesnių žiūrovų tokie vaizdai pasirodė įtikinami, todėl komentarų skiltyse pradėjo plisti nerimas ir spėlionės, ar tai nevirsta realiomis „persekiojimo“ istorijomis.

    Situacijai įsibėgėjus, pareigūnai Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje viešai sureagavo, siekdami numalšinti paniką. Jie pabrėžė, kad plintantys vaizdo įrašai nėra tikri ir yra sukurti naudojant dirbtinį intelektą, kuris personažą „įdeda“ į atpažįstamas vietas bei kasdienius vaizdus.

    „Galime patvirtinti, kad tai nėra realus incidentas, o dirbtinio intelekto sukurtas turinys, kuriame personažas perkeltas į pažįstamų vietų vaizdus“, – sakė vienos Airijos policijos atstovas.

    Kaip viskas prasidėjo?

    Šios tendencijos ištakos siejamos su įrašais, kurie perdirbo scenas iš 2003 metais pasirodžiusios kino adaptacijos, kurioje Katiną su skrybėle suvaidino Mike’as Myersas. Trumpi fragmentai buvo montuojami su nejaukia muzika ir tamsiu humoru, taip formuojant naują, gerokai šiurpesnį personažo „mitą“.

    Papildomos ugnies į trendą įpūtė ir kino rekvizito istorija: originalus filmo kostiumas pasirodė aukcione, o nuotraukos, kuriose matyti jo detalės, paskatino dar daugiau interpretacijų. Socialiniuose tinkluose greitai atsirado „paaiškinimų“, kad kostiumą kažkas įsigijo ir dabar su juo esą „vaikšto po miestus“.

    Kodėl DI vaizdai taip lengvai apgauna?

    Per pastaruosius kelerius metus DI įrankiai, generuojantys vaizdus ir vaizdo įrašus, tapo itin prieinami ir paprasti naudoti. Net ir be didelių techninių žinių galima sukurti scenas, kurios atrodo kaip filmuotos iš telefono ar durų skambučio kameros, o būtent toks „kasdieniškas“ stilius žiūrovams neretai sukelia didesnį pasitikėjimą.

    Ekspertai ne kartą atkreipė dėmesį, kad didžiausia problema kyla tada, kai tokios istorijos išeina už siaurų interneto bendruomenių ribų ir pasiekia jaunesnę auditoriją. Tuomet „miesto legenda“ pradeda veikti kaip reali grėsmė, o socialinių tinklų algoritmai, skatinantys įsitraukimą, dar labiau padidina turinio sklaidą.

    Interneto legendos grįžta nauju formatu

    Kolektyvinės baimės socialiniuose tinkluose nėra naujiena: ankstesniais metais panašiai plito pranešimai apie tariamus klounų pasirodymus gatvėse, kurie virto ir pokštais, ir masine įtampa. Skirtumas tas, kad šiandien DI leidžia „įrodymus“ sukurti greičiau nei atsiranda galimybė juos patikrinti.

    Policija ragina žmones kritiškai vertinti internete matomą medžiagą, ypač jei ji pateikiama kaip „tikras“ įvykis be aiškaus šaltinio. Tuo pat metu ši istorija primena, kad skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas atpažinti DI sukurtą turinį tampa nebe papildomu įgūdžiu, o kasdieniu saugumo klausimu.