CP v2

Tag: Akcijų rinka

  • „Nintendo“ akcijos krito 8 proc.: „Switch 2“ brangsta, prognozės nuvylė investuotojus

    „Nintendo“ akcijos krito 8 proc.: „Switch 2“ brangsta, prognozės nuvylė investuotojus

    Japonijos žaidimų milžinės „Nintendo“ akcijos Tokijo biržoje smuko apie 8 proc. po to, kai bendrovė paskelbė didinanti „Switch 2“ konsolės kainą ir pateikė silpnesnę nei tikėtasi pardavimų prognozę. Rinka jautriai sureagavo į signalą, kad paklausa gali lėtėti dar neįsibėgėjus naujos kartos įrenginio ciklui.

    „Nintendo“ nurodė, kad kainų korekciją lemia pabrangę atminties lustai ir augančios gamybos sąnaudos. Pastaraisiais metais atminties rinką spaudžia didžiulės investicijos į duomenų centrus ir dirbtinis intelektas, o tai didina konkurenciją dėl pažangios atminties komponentų tiekimo.

    Kiek konsolių tikimasi parduoti?

    Bendrovė prognozuoja, kad per einamuosius finansinius metus, kurie baigsis 2027 metų kovą, bus parduota 16,5 milijono „Switch 2“ vienetų. Palyginimui, nuo konsolės pasirodymo praėjusių metų birželį, „Nintendo“ skaičiavo pardavusi 19,86 milijono vienetų, todėl investuotojams užkliuvo faktas, kad augimo tempas, regis, mažėja.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad „Nintendo“ dažnai skelbia atsargesnes prognozes, kurios vėliau būna pagerinamos, tačiau šį kartą svarbiausia tema tapo kaina. Brangesnis įrenginys gali pristabdyti dalies pirkėjų sprendimą atsinaujinti, ypač jei ekonominis neapibrėžtumas ir toliau veiktų vartotojų išlaidas.

    Rizika slypi ir žaidimuose

    Ne mažiau svarbus rinkai rodiklis yra programinės įrangos, tai yra žaidimų, pardavimai. „Nintendo“ tikisi, kad bendrai „Switch“ ir „Switch 2“ žaidimų pardavimai per finansinius metus iki 2027 metų kovo sieks 165 milijonus vienetų, o tai reikštų maždaug 11 proc. metinį kritimą.

    Tokia projekcija didina klausimų dėl artimiausio žaidimų leidybos kalendoriaus, nes būtent dideli hitai tradiciškai tempia konsolės paklausą. Rinka laukia aiškesnių žinių apie būsimus projektus ir naujus pristatymus, kurie dažniausiai skelbiami per „Nintendo Direct“ transliacijas.

    „Didžiausias veiksnys, žinoma, yra kainos didinimas, ir „Nintendo“ mano, kad tai sumažins paklausą“, – sakė „Kantan Games“ vadovas Serkanas Toto.

    Priešingu požiūriu dalis analitikų vertina, kad bendrovė sąmoningai renkasi konservatyvų toną, o vartotojai ilgainiui prisitaikys prie naujos kainos. Be to, „Nintendo“ turi didelę lojalią bazę, o perėjimas iš ankstesnės kartos į naują platformą dažnai vyksta etapais, stiprėjant pasiūlai ir pasirodant naujiems žaidimams.

    Pastaruoju metu „Switch 2“ startą palaikė keli sėkmingi leidimai, o tai rodo, kad turinio faktorius gali sušvelninti kainos poveikį. Vis dėlto investuotojai artimiausiais mėnesiais tikėtina labiausiai stebės du dalykus: ar „Switch 2“ pardavimai stabilizuosis po kainos pokyčio ir ar žaidimų leidybos planas pateisins lūkesčius.

  • „Akamai“ akcijos šovė 20 proc.: įvardijo 1,7 mlrd. eurų DI sandorį ir augimo planą

    „Akamai“ akcijos šovė 20 proc.: įvardijo 1,7 mlrd. eurų DI sandorį ir augimo planą

    JAV kibernetinio saugumo ir debesijos paslaugų bendrovės „Akamai“ akcijos per vieną prekybos sesiją pabrango apie 20 proc., investuotojams įvertinus pirmojo ketvirčio rezultatus ir naują daugiametį susitarimą dėl DI infrastruktūros. Rinkos dalyviai tai vertino kaip signalą, kad bendrovės posūkis į debesijos skaičiavimus gali atsipirkti greičiau nei tikėtasi.

    „Akamai“ pranešė pasirašiusi septynerių metų sandorį, pagal kurį neįvardytas pažangių DI modelių tiekėjas įsipareigojo bendrovei skirti apie 1,7 mlrd. eurų debesijos infrastruktūros paslaugoms. Toks įsipareigojimas rinkoje laikomas svarbia nuoroda, kad DI skaičiavimams ieškoma alternatyvų tradiciniams didiesiems debesijos tiekėjams.

    Bendrovė taip pat paskelbė, kad pirmojo ketvirčio pajamos augo maždaug 6 proc. ir viršijo 1 mlrd. eurų ribą. Sparčiausiai augo debesijos infrastruktūros paslaugos, kurių pajamos šoktelėjo apie 40 proc. ir siekė apie 88 mln. eurų, o saugumo segmentas didėjo apie 11 proc. iki maždaug 547 mln. eurų.

    Tuo metu turinio pristatymo ir kitų debesijos aplikacijų pajamos, kurios ilgą laiką buvo pagrindinė „Akamai“ veikla, traukėsi apie 7 proc. iki maždaug 361 mln. eurų. Rinkoje tai vertinama kaip natūrali transformacijos dalis, kai tradicinį turinio pristatymo verslą keičia didesnės maržos saugumo ir skaičiavimo paslaugos.

    DI skaičiavimai arčiau vartotojo

    „Akamai“ vadovai pabrėžia, kad bendrovės pranašumas yra itin plačiai išskaidyta infrastruktūra, leidžianti DI aplikacijas vykdyti arčiau galutinio vartotojo. Toks modelis dažnai siejamas su vadinamuoju kraštiniu skaičiavimu, kai mažinama delsa ir didinamas paslaugų stabilumas.

    „Mes naudojame savo itin išskaidytą platformą tam, kad DI aplikacijos veiktų kuo arčiau vartotojų ir būtų greitesnės“, – sakė „Akamai“ vadovas Tomas Leightonas.

    Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija DI našumą užtikrinti ne tik didžiuliuose duomenų centruose, bet ir tinklo pakraščiuose, ypač kai svarbi realaus laiko reakcija. Tokia kryptis aktuali klientų aptarnavimo agentams, personalizuotoms rekomendacijoms, saugumo analitikai ir pramonės sprendimams, kur duomenys turi būti apdorojami kuo greičiau.

    Ką rodo skaičiai investuotojams

    „Akamai“ prognozuoja, kad antrojo ketvirčio pajamos gali siekti apie 993 mln. iki 1,01 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat pateikė pakoreguoto pelno vienai akcijai rėžį, tačiau investuotojams didžiausią įspūdį paliko būtent ilgalaikis DI infrastruktūros užsakymas ir augantis užsakymų portfelis.

    Rinkos analitikai tokio tipo sandorius dažnai vertina kaip validaciją, kad įmonės investicijos į naują kryptį pradeda generuoti stambius klientus ir ilgalaikes pajamas. Vis dėlto investuotojai paprastai stebi, ar debesijos infrastruktūros augimas gali kompensuoti lėtesnį tradicinio turinio pristatymo segmento tempą ir kaip tai atsilieps bendroms maržoms.

    DI ekonomikai plečiantis, įmonės vis aktyviau ieško tiekėjų, galinčių pasiūlyti ne tik skaičiavimo galią, bet ir saugumo sluoksnį, patikimą ryšį bei duomenų apdorojimą arčiau vartotojo. „Akamai“ šį derinį pateikia kaip savo strateginį argumentą, o rinka kol kas rodo, kad tokia kryptis gali tapti vienu svarbiausių bendrovės augimo variklių.

  • „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    Kas vyksta tarp „Apple“ ir „Intel“

    „Apple“ ir „Intel“ esą priartėjo prie preliminaraus susitarimo, pagal kurį „Intel“ gamintų dalį „Apple“ įrenginiams skirtų lustų. Rinka į tai sureagavo audringai: „Intel“ akcijos per vieną prekybos sesiją šoktelėjo beveik 14 proc., o „Apple“ pabrango apie 2 proc.

    Nors abi bendrovės viešai situacijos nekomentavo, pati tokio sandorio tikimybė investuotojams signalizuoja galimą lūžį puslaidininkių gamybos žemėlapyje. „Apple“ iki šiol pažangiausių lustų gamybą daugiausia buvo sutelkusi pas „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“.

    Kodėl tai svarbu „Apple“

    Pastaraisiais metais „Apple“ nuosekliai plėtė savo vidinę lustų kūrimo programą, o jos procesoriai tapo esmine „iPhone“, „Mac“ ir kitų įrenginių strategijos dalimi. Tačiau net ir kuriant lustus pačiai, gamybos pajėgumai lieka kritinis veiksnys, ypač kai dėl DI proveržio auga visos rinkos paklausa.

    Turėti antrą pajėgų gamintoją reikštų mažesnę tiekimo grandinės riziką ir daugiau lankstumo planuojant naujų įrenginių ciklus. Šis aspektas ypač aktualus laikotarpiu, kai pažangiausių technologinių procesų pajėgumai visame pasaulyje yra įtempti iki ribos.

    „Intel“ posūkis į gamybą kitiems

    „Intel“ jau kurį laiką siekia sustiprinti savo gamybos paslaugų kryptį ir tapti patikima alternatyva didžiausiems rinkos žaidėjams. Bendrovė didina pajėgumus JAV, o Arizonos gamykloje Chandler mieste pradėta didelės apimties gamyba naujuoju 18A technologiniu procesu, kuris turėtų priartinti „Intel“ prie pažangiausių pasaulinių standartų.

    Analitikai pabrėžia, kad „Apple“ užsakymas būtų vienas svarbiausių pasitikėjimo signalų „Intel“ liejyklų verslui, ilgą laiką kentėjusiam dėl vėlavimų ir gamybos išeigų problemų. Tokio masto klientas taip pat būtų itin reikšmingas įrodymas, kad „Intel“ pajėgi užtikrinti reikiamą kokybę ir stabilų tiekimą.

    „Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad tai įvyks. Nežinau, kada“, – sakė lustų rinkos analitikas Benas Bajarin.

    Rinkoje taip pat kalbama, kad „Apple“ galėtų laukti patobulintos 18A versijos, vadinamos 18A-P, kuri, tikėtina, būtų lengviau plečiama masinei gamybai. Jei taip nutiktų, „Intel“ perspektyvos pritraukti didelius užsakymus sustiprėtų dar labiau, nes technologinis stabilumas ir mastelio galimybės yra lemiami kriterijai tokio dydžio klientams.

    Ką tai reikštų „TSMC“ ir visai rinkai

    Potencialus „Apple“ užsakymų dalies perkėlimas pats savaime nebūtinai smogtų „TSMC“, nes ši įmonė ir taip gamina arti maksimalių pajėgumų, o paklausą skatina tiek DI lustai, tiek visų didžiųjų technologijų bendrovių investicijos. Vis dėlto „Apple“ kaip vienas didžiausių klientų bet kokiu atveju yra svarbus derybinis svertas ir strateginis signalas konkurencinėje kovoje.

    Platesniame kontekste tai rodo tendenciją, kai technologijų milžinės siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, diversifikuoti gamybą ir dalį kritinės infrastruktūros perkelti arčiau pagrindinių rinkų. Puslaidininkių sektoriuje tai siejasi ir su geopolitinėmis rizikomis, ir su valstybių programomis, skatinančiomis pažangią gamybą JAV bei Europoje.

  • „Commerzbank“ vadovė siunčia žinią „UniCredit“: dėl perėmimo teks mokėti premiją

    „Commerzbank“ vadovė siunčia žinią „UniCredit“: dėl perėmimo teks mokėti premiją

    Vokietijos banko „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp pareiškė, kad įmonė gins akcininkų interesus, tęsiantis įtampai dėl Italijos banko „UniCredit“ ambicijų didinti įtaką. Pasak jos, bankas yra atviras pokalbiams, tačiau bet kokie svarstymai turi atspindėti „Commerzbank“ vertę.

    Vadovė pabrėžė, kad „UniCredit“ planai, kaip būtų pertvarkomas „Commerzbank“ perėmus kontrolę, kol kas neparodo pakankamai aiškaus pagrindimo. Esą trūksta konkrečių detalių, kaip būtų integruojama su „UniCredit“ Vokietijoje veikiančia dukterine įmone „HypoVereinsbank“.

    Deryboms keliama aiški sąlyga

    „Commerzbank“ vadovė akcentavo, kad akcininkai turi teisę tikėtis premijos, jei būtų siekiama perimti kontrolę. Jos teigimu, banko savarankiška strategija turi aiškų augimo potencialą, todėl bet koks pasiūlymas turėtų tai atitinkamai įkainoti.

    „Atsižvelgiant į mūsų savarankišką strategiją ir potencialą, tikimės premijos, ir mūsų akcininkai turėtų jos tikėtis“, – sakė Bettina Orlopp.

    Rezultatai ir kaštų mažinimo planas

    „Commerzbank“ pranešė, kad pirmąjį ketvirtį uždirbo 1,36 mlrd. eurų veiklos pelno. Bankas taip pat kelia ambicingą tikslą iki 2030 metų pasiekti 21 proc. grąžą nuo materialiojo nuosavo kapitalo.

    Kartu numatomas ir kaštų mažinimas: bankas planuoja apie 3 000 darbo vietų mažinimą. Tokie sprendimai Europoje tapo dažni, nes bankai siekia didesnio efektyvumo, investuoja į skaitmenizaciją ir peržiūri padalinių tinklus, tuo pat metu ruošiantis griežtesniems kapitalo ir rizikos reikalavimams.

    „UniCredit“ artėja prie svarbios ribos

    „UniCredit“ jau valdo apie 28 proc. „Commerzbank“ akcijų ir siekia padidinti dalį virš 30 proc. ribos, kuri praktikoje laikoma svarbiu reguliaciniu slenksčiu perėmimo scenarijuose. Toks žingsnis paprastai reiškia daugiau prievolių ir didesnį reguliuotojų dėmesį.

    Italijos banko akcininkai pritarė 470 mln. naujų akcijų emisijai, kuri galėtų būti panaudota mainams už „Commerzbank“ akcijas viešo pasiūlymo atveju. Tuo metu „UniCredit“ vadovas Andrea Orcel yra sakęs, kad kontrolės perėmimas nėra labiausiai tikėtinas scenarijus, tačiau didėjanti įtaka jau skatina „Commerzbank“ vadovybę ieškoti didesnės vertės akcininkams.

    Politinis fonas ir Vokietijos verslo argumentas

    Vokietijos valstybė tebėra reikšminga „Commerzbank“ akcininkė, valdanti apie 12 proc. akcijų. Bettina Orlopp nekomentavo spėlionių, ar Berlynas galėtų didinti savo dalį kaip alternatyvą „UniCredit“ planams, tačiau pripažino, kad diskusijose matomas ir nacionalinio ekonominio intereso aspektas.

    Anot jos, Vokietijoje nuogąstaujama, jog kontrolės pasikeitimas galėtų neigiamai paveikti vidutines ir mažas įmones, kurios laikomos viena svarbiausių šalies ekonomikos atramų. Dėl to „Commerzbank“ komunikacija aiški: derybos galimos tik tada, kai bus pateikta konkreti vizija ir aiški finansinė nauda akcininkams.

  • „Cloudflare“ akcijos krito 18 proc.: nors pelnas augo, dėl DI pokyčių atleis per 1 100 žmonių

    „Cloudflare“ akcijos krito 18 proc.: nors pelnas augo, dėl DI pokyčių atleis per 1 100 žmonių

    JAV debesų kompiuterijos ir interneto infrastruktūros bendrovės „Cloudflare“ akcijos po paskelbtų ketvirčio rezultatų smuko apie 18 proc., nors pajamos ir pelno rodikliai pranoko analitikų lūkesčius. Investuotojus labiausiai išgąsdino žinia apie planuojamą maždaug penktadalio darbuotojų mažinimą.

    Bendrovė pranešė, kad per pirmąjį 2026 metų ketvirtį pajamos siekė apie 592 mln. eurų, kai rinkoje tikėtasi maždaug 575 mln. eurų. Pakoreguotas pelnas vienai akcijai taip pat buvo didesnis nei prognozuota.

    „Tai nebuvo lengvas sprendimas, bet jis teisingas“, – sakė „Cloudflare“ vadovas Matthew Prince.

    „Cloudflare“ teigimu, ji atsisveikins su daugiau nei 1 100 darbuotojų, nes spartus dirbtinio intelekto diegimas iš esmės pakeitė tai, kaip atliekamas darbas. Bendrovė pabrėžė, kad per pastaruosius tris mėnesius jos DI naudojimas išaugo daugiau nei 600 proc., todėl peržiūrėtos funkcijos ir prioritetai.

    Vadovybė investuotojams aiškino, jog dalis pareigybių nebeatitinka ateities poreikių, o veiklos modelis vis labiau orientuojamas į DI pagrįstą automatizavimą. Tokie pokyčiai rinkoje vertinami dvejopai: jie gali kelti efektyvumą, bet kartu signalizuoja apie pertvarkų rizikas ir kaštus trumpuoju laikotarpiu.

    Prognozės neatpirko nerimo

    Antram 2026 metų ketvirčiui „Cloudflare“ prognozavo apie 615 mln. eurų pajamų, o pelno gairės iš esmės atitiko Volstrito lūkesčius. Vis dėlto rinkai užkliuvo tai, kad pajamų prognozė buvo praktiškai ties analitikų riba, todėl darbuotojų atleidimai tapo pagrindiniu pranešimo akcentu.

    Visiems 2026 metams bendrovė numatė apie 2,60 mlrd. eurų pajamų, šiek tiek viršydama rinkos vertinimus. Tuo pat metu „Cloudflare“ paskelbė ir apie mažėjantį nuostolį: ketvirtį ji baigė su maždaug 21,2 mln. eurų grynuoju nuostoliu.

    Ką rodo DI banga?

    Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje įsitvirtino tendencija pertvarkyti komandas ir procesus taip, kad rutininės užduotys būtų automatizuojamos, o žmonių darbas koncentruojamas į produktų vystymą, saugumą ir klientų poreikius. Tokie sprendimai dažnai paskelbiami kartu su pažadais ilgainiui didinti maržas, tačiau trumpuoju laikotarpiu jie gali kelti neapibrėžtumą dėl vykdymo kokybės ir augimo tempo.

    „Cloudflare“ atvejis išryškina ir platesnį klausimą investuotojams: net ir augant DI paklausai, rinkos reakciją gali lemti ne vien rezultatai, bet ir tai, kaip įmonė paaiškina savo transformacijos kainą, rizikas bei aiškų kelią į tvarų pelningumą.

  • „Nvidia“ pasirašė milžinišką DI sandorį: „IREN“ akcijos šovė, bet euforija greit išblėso

    „Nvidia“ pasirašė milžinišką DI sandorį: „IREN“ akcijos šovė, bet euforija greit išblėso

    DI infrastruktūra – iki 5 gigavatų

    Duomenų centrų operatorė „IREN“ paskelbė apie partnerystę su lustų milžine „Nvidia“, skirtą didelio masto DI skaičiavimams. Po pranešimo bendrovės akcijos po prekybos valandų buvo pašokusios iki maždaug 27 proc., tačiau vėliau didžiąją prieaugio dalį atidavė ir nusistovėjo ties maždaug 6 proc.

    Pagal paskelbtą planą „Nvidia“ ir „IREN“ ketina diegti iki 5 gigavatų „Nvidia“ DSX prekės ženklo infrastruktūros projektų. Šie sprendimai numatyti DI darbo krūviams ir būtų įgyvendinami „IREN“ duomenų centrų objektuose įvairiose pasaulio vietose.

    Akcijų teisė ir investicija iki 1,9 mlrd. eurų

    Kartu su partneryste „IREN“ suteiks „Nvidia“ penkerių metų teisę įsigyti iki 30 mln. paprastųjų akcijų. Nurodyta, kad akcijų įsigijimo kaina būtų 70 JAV dolerių už akciją, tai yra apie 62 eurus, taikant apytikrį valiutos kursą.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad sandoris „Nvidia“ suteiktų galimybę investuoti iki 2,1 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 1,9 mlrd. eurų. Tokia struktūra rinkoje dažnai vertinama kaip strateginis įsipareigojimas, tačiau kartu ji gali kelti ir papildomų klausimų dėl būsimų akcijų praskiedimo.

    „DI fabrikai tampa pamatine pasaulio ekonomikos infrastruktūra. Diegti šias sistemas tokiu mastu įmanoma tik giliai integruojant visą grandinę – skaičiavimus, tinklus, programinę įrangą, energiją ir operacijas“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    5 metų sutartis dėl GPU debesijos

    Atskirame pranešime „IREN“ nurodė pasirašiusi penkerių metų, 3,4 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį dėl valdomų GPU debesijos paslaugų „Nvidia“ vidiniams DI ir tyrimų poreikiams. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 3,1 mlrd. eurų.

    Skelbiama, kad diegimas vyktų esamuose „IREN“ duomenų centruose Childress mieste, Teksase. Tokie kontraktai rodo, kad didieji DI kūrėjai vis dažniau užsitikrina ne tik lustų tiekimą, bet ir visą infrastruktūrą, reikalingą ilgalaikiam skaičiavimo pajėgumui.

    Nuo bitkoinų kasimo – prie DI paklausos

    „IREN“ anksčiau labiau siejo veiklą su duomenų centrais, pritaikytais kriptovaliutų kasimui, tačiau pastaraisiais metais vis aktyviau persiorientuoja į DI infrastruktūros paslaugas. Šį posūkį skatina sparčiai auganti GPU skaičiavimų paklausa ir didėjantys energijos bei aušinimo reikalavimai.

    „IREN“ taip pat yra skelbusi apie daugiametį susitarimą su „Microsoft“, orientuotą į GPU debesijos infrastruktūrą, kurioje naudojami „Nvidia“ sprendimai. Rinka tokius sandorius vertina kaip ženklą, kad DI bumas vis labiau persikelia iš vien tik lustų trūkumo į platesnę konkurenciją dėl elektros, duomenų centrų vietų ir paruoštos infrastruktūros.

  • „CoreWeave“ akcijos smuko 10 proc.: pajamos augo, bet prognozės ir išlaidos išgąsdino rinką

    „CoreWeave“ akcijos smuko 10 proc.: pajamos augo, bet prognozės ir išlaidos išgąsdino rinką

    DI infrastruktūros tiekėjos „CoreWeave“ akcijos po prekybos sesijos smuko iki 10 proc., kai bendrovė paskelbė atsargesnes artimiausio ketvirčio pajamų gaires ir pranešė didinanti 2026 metų kapitalo išlaidų planą. Investuotojams nerimą sukėlė ne tik prognozės, bet ir sparčiai auganti sąnaudų bazė.

    Per ketvirtį „CoreWeave“ pajamos siekė apie 2,08 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius, tačiau nuostolis buvo didesnis, nei tikėtasi. Bendrovė nurodė, kad grynasis nuostolis išaugo iki maždaug 740 mln. eurų, kai prieš metus sudarė apie 315 mln. eurų.

    Antrojo ketvirčio pajamoms „CoreWeave“ numatė maždaug 2,45–2,6 mlrd. eurų intervalą, o vidurinis scenarijus atsiliko nuo rinkos konsensuso. Metinių 2026 metų pajamų gairių bendrovė nepakeitė ir toliau kalba apie 12–13 mlrd. eurų pardavimų.

    Augimas kainuoja vis brangiau

    Nors pajamos auga, išlaidos kyla dar sparčiau. Technologijų ir infrastruktūros sąnaudos per ketvirtį šoktelėjo 127 proc. ir pasiekė apie 1,27 mlrd. eurų, o pardavimų ir rinkodaros kaštai išaugo daugiau nei šešis kartus iki maždaug 69 mln. eurų.

    Bendrovė didina duomenų centrų apimtis ir konkuruoja su didžiaisiais debesijos rinkos žaidėjais, kurie turi gerokai didesnį pelningumą ir finansinius resursus. „CoreWeave“ verslo modelio esmė yra dideliais mastais nuomoti skaičiavimo išteklius su „Nvidia“ grafikos procesoriais DI modelių mokymui ir veikimui.

    „Mes pasiekėme hipermastą“, – sakė „CoreWeave“ vadovas Mike’as Intrator.

    Pasak jo, klientų portfelis išsiplėtė: 10 klientų yra įsipareigoję išleisti bent po 1 mlrd. eurų bendrovės paslaugoms. Tai mažina priklausomybę nuo vieno užsakovo, nors ankstesniais laikotarpiais reikšmingą pajamų dalį sudarė „Microsoft“ užsakymai.

    Milžiniškos investicijos ir skolos rizika

    „CoreWeave“ paskelbė didinanti 2026 metų kapitalo išlaidų prognozę iki 31–35 mlrd. eurų. Bendrovė aiškino, kad korekciją lėmė komponentų kainos ir tiekimo grandinių realijos, o DI infrastruktūros paklausa verčia plėtrą vykdyti labai sparčiai.

    Per ketvirtį „CoreWeave“ pritraukė apie 8,5 mlrd. eurų naujos skolos, o bendra skola ketvirčio pabaigoje siekė beveik 25 mlrd. eurų. Būtent skolos ir investicijų tempas tampa vienu svarbiausių klausimų rinkai, vertinančiai, ar pajamų šuolis laiku pavirs tvariu pinigų srautu.

    „Tai problema, bet mes turime išskirtinius pajėgumus suvaldyti tiekimo grandinę“, – teigė M. Intrator.

    Bendrovė taip pat pranešė ketvirtį užbaigusi su maždaug 3,5 gigavato bendra sutartine elektros galia ir apie 99,4 mlrd. eurų pajamų portfeliu. „CoreWeave“ kartoja tikslą, kad metinės pajamos iki 2027 metų pabaigos viršytų 30 mlrd. eurų, o iki metų pabaigos planuoja turėti veikiančius 1,7 gigavato galios pajėgumus.

    Ką signalizuoja rinka?

    Ši reakcija parodo, kad DI infrastruktūros bumo kontekste investuotojai vis griežčiau vertina ne tik augimo tempą, bet ir jo kainą. Net ir sparčiai didėjant paklausai, rinkai svarbu, ar bendrovės sugebės kontroliuoti kapitalo išlaidas, skolos naštą ir maržas, ypač konkuruodamos su „Amazon“ ir kitais debesijos gigantais.

    Iki šios korekcijos „CoreWeave“ akcijos 2026 metais buvo pabrangusios beveik 80 proc., kai S&P 500 indeksas kilo apie 7 proc. Bendrovė nurodė, kad S&P jos kredito reitingo perspektyvą pakėlė iš stabilios į teigiamą, tačiau trumpuoju laikotarpiu rinkos nuotaikas labiausiai lemia pajamų gairės ir investicijų apetitas.

  • DI bangai grįžta? „Super Micro Computer“ akciją „paliktą mirti“ vėl kelia milžiniški statymai

    DI bangai grįžta? „Super Micro Computer“ akciją „paliktą mirti“ vėl kelia milžiniški statymai

    Rinkoje, kur dirbtinis intelektas tapo vienu svarbiausių augimo variklių, investuotojai vis dažniau ieško ne tik naujų lyderių, bet ir atšokimo istorijų. Pastarosiomis dienomis į dėmesio centrą grįžo serverių gamintoja „Super Micro Computer“, kurios akcija po finansinių rezultatų šoktelėjo, o opcionų rinkoje pasipylė ypač dideli statymai.

    Opcionų prekybos duomenys rodo aiškų optimizmo šališkumą: pirkimo opcionų sandorių skaičius smarkiai lenkė pardavimo opcionus, o didžioji dalis rinkos vertės teko būtent pirkimo sandoriams. Tai signalizuoja, kad dalis prekiautojų tikisi tolesnio kainos kilimo artimiausiais mėnesiais.

    Ryškiausi sandoriai buvo susiję su pirkimo opcionais, kurių bendros sumos siekė apie 1 250 000 eurų. Populiariausi buvo kontraktai su iš anksto nustatyta akcijos kaina, kurios bendrovė nebuvo pasiekusi nuo praėjusių metų pabaigos, todėl dalis rinkos tai vertina kaip bandymą gaudyti galimą proveržį.

    Kodėl akcija taip smuko?

    „Super Micro Computer“ akcijos šuoliai vyksta po labai audringo laikotarpio. Pavasarį bendrovės vertybiniai popieriai patyrė staigų nuosmukį, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie JAV teisėsaugos pareikštus kaltinimus atskiriems asmenims dėl lustų tiekimo schemų, susijusių su „Nvidia“ produkcija.

    Pačioji bendrovė kaltinamąja nebuvo įvardyta, tačiau investuotojams tokios naujienos įprastai reiškia reputacinę riziką, galimus tiekimo grandinės sutrikimus ir didesnį reguliacinį spaudimą. Tai ypač jautru sektoriui, kuriame eksporto kontrolė ir sankcijų režimai tampa vis griežtesni.

    Rezultatai padėjo pakeisti nuotaikas

    Situaciją rinkoje iš dalies apvertė naujausi paskelbti ketvirčio rezultatai ir ateities prognozės. Bendrovė pateikė stipresnes gaires nei tikėjosi dalis analitikų, nors ketvirčio pajamos kai kuriais aspektais nepasiekė rinkos lūkesčių.

    Vis dėlto investuotojams svarbiausia buvo signalas, kad DI infrastruktūros paklausa išlieka didelė, o duomenų centrų atnaujinimo ciklas tęsiasi. Serverių gamintojams tai reiškia galimybę auginti užsakymus, jei jie sugeba užtikrinti komponentų tiekimą ir konkurencingą kainodarą.

    Ką reiškia aktyvumas opcionuose?

    Padidėjęs pirkimo opcionų aktyvumas dažnai interpretuojamas kaip rinkos lūkestis dėl kilimo, tačiau tai nėra garantija. Tokie sandoriai gali būti ir spekuliacija, ir apsidraudimas, todėl vien opcionų statistika neatsako į klausimą, ar kilimas bus tvarus.

    Investuotojams papildomą riziką kelia tai, kad DI tematikos akcijos pastaruoju metu pasižymi didesniu nepastovumu: kainas veikia ne tik rezultatai, bet ir bet kokios žinios apie eksporto ribojimus, tiekimo sutrikimus, „Nvidia“ lustų prieinamumą bei duomenų centrų investicijų tempą. Dėl to staigūs šuoliai gali taip pat greitai virsti korekcijomis.

  • „AMD“ prognozė apsivertė per 90 dienų: Lisa Su paaiškino, kodėl akcija šoko 19 proc.

    „AMD“ prognozė apsivertė per 90 dienų: Lisa Su paaiškino, kodėl akcija šoko 19 proc.

    Kas sukėlė prognozės šuolį

    JAV puslaidininkių bendrovės „AMD“ vadovė Lisa Su paaiškino, kodėl bendrovė staigiai pakoregavo rinkos prognozę ir pateikė gerokai optimistiškesnį vaizdą nei dar prieš kelis mėnesius. Pasak jos, per pastarąsias 90 dienų, po intensyvių pokalbių su didžiausiais klientais, tapo aiškiau, kaip sparčiai persiskirsto skaičiavimo apkrovos.

    Esminis pokytis siejamas su DI plėtra, ypač vadinamaisiais agentais, kai sistemos ne tik generuoja turinį, bet ir automatiškai vykdo užduotis. Tai didina nuolatinio skaičiavimo poreikį, o daliai užduočių vis svarbesni tampa ne vien grafikos procesoriai, bet ir centriniai procesoriai.

    „Agentai iš tiesų skatina milžinišką paklausą visame DI diegimo cikle, ir mes džiaugiamės būdami jo centre“, – sakė Lisa Su.

    Rezultatai ir akcijos reakcija

    „AMD“ paskelbė ketvirčio rezultatus, kurie pranoko analitikų lūkesčius tiek pagal pajamas, tiek pagal pelningumą. Bendrovės pajamos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 38 proc., o vadovė pagrindiniu augimo varikliu įvardijo duomenų centrų segmentą.

    Rinka į tai sureagavo staigiai: po rezultatų paskelbimo „AMD“ akcijos kaina per dieną šoktelėjo 19 proc. Toks judėjimas paprastai rodo, kad investuotojai įvertino ne tik praeities rodiklius, bet ir pasikeitusį ateities paklausos bei maržų scenarijų.

    Serverių procesorių rinka auga greičiau

    Dar 2025 metų pabaigoje „AMD“ buvo prognozavusi, kad serverių centrinių procesorių rinka artimiausius trejus–penkerius metus augs maždaug 18 proc. per metus. Naujausioje rezultatų konferencijoje Lisa Su šią prognozę pakėlė iki daugiau nei 35 proc. metinio augimo, o rinkos apimtį iki dešimtmečio pabaigos įvertino virš 120 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 111 mlrd. eurų.

    Tokia korekcija signalizuoja, kad didieji debesų kompiuterijos ir duomenų centrų užsakovai didina investicijas į infrastruktūrą, reikalingą DI modelių veikimui realiu laiku. Praktikoje tai reiškia daugiau serverių, daugiau atminties, spartesnius tinklus ir didesnę procesorių paklausą ne tik mokymui, bet ir vadinamajai inferencijai, kai modeliai jau aptarnauja vartotojų užklausas.

    Kodėl CPU vėl atsidūrė dėmesio centre

    Nors DI bume dažniausiai minimi grafikos procesoriai, „AMD“ akcentuoja CPU reikšmę ten, kur darbo krūviai tampa mišrūs: duomenų paruošimas, užduočių planavimas, paslaugų orkestravimas ir dalis inferencijos. Tokiose architektūrose CPU tampa kritine grandimi, o tai atveria papildomą augimo kanalą bendrovėms, kurios istoriškai buvo stiprios būtent procesorių segmente.

    Kartu išlieka ir pasiūlos klausimas: pramonė vis dar susiduria su pažangių lustų gamybos ir tiekimo grandinės įtampomis, nes pajėgumai negali akimirksniu prisitaikyti prie staigaus užsakymų šuolio. „AMD“ teigia, kad investicijos į tiekimo grandinę turėtų leisti įvykdyti klientų poreikius, nors pati rinka išlieka įtempta.

    „Taip, situacija tikrai įtempta. Paklausos yra daug, bet turime pasaulinio lygio tiekimo grandinę, kuri ruošėsi šiam momentui“, – sakė Lisa Su.

    Pozityviau į „AMD“ perspektyvas sureagavo ir dalis Volstrito analitikų, po prognozės atnaujinimo pakėlę tikslines akcijos kainas. Investuotojams svarbiausias signalas šiuo atveju yra ne vien pardavimų augimas, bet ir tai, kad DI infrastruktūros plėtra pereina į etapą, kuriame skaičiavimo poreikis tampa pastovus, o ne vienkartinis.

  • „DoorDash“ akcijos šoktelėjo 12 proc.: uždarbis pranoko prognozes, bet pajamos nuvylė

    „DoorDash“ akcijos šoktelėjo 12 proc.: uždarbis pranoko prognozes, bet pajamos nuvylė

    Maisto pristatymo platformos „DoorDash“ akcijos po biržos uždarymo šoktelėjo apie 12 proc., investuotojams įvertinus bendrovės pirmojo ketvirčio rezultatus ir optimistiškesnes užsakymų apimčių prognozes. Rinka teigiamai sureagavo į pelno rodiklius, nors pajamų eilutė lūkesčių ir nepasiekė.

    „DoorDash“ paskelbė, kad pelnas, tenkantis vienai akcijai, siekė 0,42 euro, kai analitikai tikėjosi apie 0,36 euro. Tuo metu pajamos sudarė maždaug 3,75 mlrd. eurų ir buvo mažesnės nei rinkos prognozuotas apie 3,84 mlrd. eurų lygis.

    Bendrovė nurodė, kad per ketvirtį pajamos augo 33 proc., o bendras užsakymų skaičius padidėjo 27 proc. iki 933 mln. Vis dėlto šis rezultatas buvo kuklesnis nei analitikų laukta maždaug 954 mln. užsakymų apimtis, o grynasis pelnas sumažėjo iki maždaug 171 mln. eurų.

    Kas labiausiai patiko rinkai?

    Vienas svarbiausių investuotojų dėmesio taškų buvo bendras prekių ir paslaugų užsakymų vertės rodiklis, atspindintis visų užsakymų piniginę apimtį platformoje. „DoorDash“ skelbia, kad šis rodiklis per ketvirtį siekė apie 29,4 mlrd. eurų ir augo 37 proc., taip nežymiai pranokdamas rinkos lūkesčius.

    Dar svarbiau, kad bendrovė pateikė ir einamojo ketvirčio prognozę: bendra užsakymų vertė turėtų siekti apie 30,2–31,2 mlrd. eurų. Tokia gairė buvo aukštesnė nei dalies analitikų skaičiuotas vidurkis, todėl prisidėjo prie staigesnio akcijų brangimo.

    EBITDA prognozė, palyginti su lūkesčiais, buvo kiek vangesnė: „DoorDash“ nurodė apie 718–811 mln. eurų intervalą, o rinkoje buvo tikimasi maždaug 774 mln. eurų. Tai signalizuoja, kad bendrovė toliau aktyviai investuoja į plėtrą ir efektyvumo didinimą.

    Plėtra, DI ir konkurencija

    „DoorDash“ pastaraisiais metais didina investicijas į technologijas ir platformos pertvarką, siekdama suvienodinti produktus ir procesus po įsigijimų skirtingose rinkose. Bendrovė akcentuoja vieningos technologinės bazės kūrimą ir didesnį DI panaudojimą, kad naudotojams būtų paprasčiau rasti pasiūlymus, o pristatymas vyktų sklandžiau.

    „Tikimės, kad šios iniciatyvos leis mums investuoti efektyviau, dirbti našiau ir sparčiau augti bendruomenėse, kurias aptarnaujame“, – teigiama „DoorDash“ pranešime.

    Konkurencinė kova maisto ir kasdienės prekybos pristatymo rinkoje išlieka intensyvi, o „DoorDash“ dažniausiai lyginama su „Uber“ priklausančia „Uber Eats“. Šiame sektoriuje įmonės vienu metu varžosi dėl vartotojų lojalumo, restoranų partnerystės, kurjerių pasiūlos ir vis griežtesnių kainodaros sprendimų.

    Ką tai reiškia vartotojams ir investuotojams

    Rezultatai rodo dvilypį vaizdą: paklausa išlieka stipri, tačiau vartotojų elgsena tampa jautresnė kainai, o konkurencinė aplinka verčia daugiau investuoti į produktą ir paslaugų kokybę. Dėl to trumpuoju laikotarpiu gali svyruoti pelningumo rodikliai, net jei apimtys auga.

    Investuotojams šis ketvirtis tapo priminimu, kad „DoorDash“ vertinimą lemia ne vien dabartinis pelnas, bet ir gebėjimas didinti užsakymų vertę, efektyviai valdyti sąnaudas ir įrodyti, kad didelės investicijos į technologijas bei DI ilgainiui atsiperka.