CP v2

Tag: Alergijos

  • Radai supelijusią braškę dėžutėje? Šios klaidos nedaryk – rizikuoji sveikata ir išmesi daugiau

    Radai supelijusią braškę dėžutėje? Šios klaidos nedaryk – rizikuoji sveikata ir išmesi daugiau

    Vasaros pradžioje braškės pasirodo beveik kiekvienoje parduotuvėje ir turguje, tačiau kartu dažnėja ir nusivylimai: atidarai pakuotę, o joje – bent viena supelijusi uoga. Natūraliai kyla klausimas, ar užtenka išmesti tik tą vieną, ar problema gali būti didesnė.

    Pelėsis ant vaisių nėra vien estetinė bėda. Matomas pelėsis reiškia, kad grybelis jau spėjo išplisti, o jo sporos gali būti ant šalia buvusių uogų net tada, kai jos atrodo visiškai geros ir standžios.

    Kodėl vienos uogos išmesti gali neužtekti

    Pelėsiai gali gaminti mikotoksinus, o jų sporos jautresniems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas ir kvėpavimo takų dirginimą. Didžiausia rizika kyla tuomet, kai sugadintos vietos tiesiog „nukerpamos“, o likusi uoga suvalgoma.

    Braškės ypač greitai genda dėl didelės drėgmės ir minkštos struktūros, todėl pelėsis gali plisti greitai ir nepastebimai. Dėl to vienos supelijusios uogos radimas dar nereiškia, kad visos kitos yra saugios.

    Ką daryti, jei pakuotėje randi pelėsį

    Jei pakuotėje yra viena supelijusi braškė, pirmiausia ją išmesk ir nedėk prie kitų maisto atliekų, kurios laikomos atvirai virtuvėje. Tuomet įvertink uogas, kurios lietėsi su supelijusia: praktika rodo, kad saugiausia atsisakyti ir jų, nes būtent jos dažniausiai būna užkrėstos sporomis.

    Jeigu sugadintų uogų yra daugiau, matosi drėgmės perteklius, minkštėjimas ar rūgštus kvapas, patikimiausias sprendimas – išmesti visą pakuotę. Tokiais atvejais bandymas „atrinkti gerąsias“ dažnai baigiasi tuo, kad dalį vis tiek tenka išmesti vėliau.

    Kaip sumažinti nuostolius namuose

    Parsinešus braškes verta jas kuo greičiau perrinkti, pašalinti pažeistas ir laikyti sausai, kad nesikauptų kondensatas. Laikymas sandarioje, drėgmę kaupiančioje pakuotėje pagreitina gedimą, todėl pravartu uogas perkelti į indą, kuriame geresnė oro cirkuliacija.

    Perkant braškes geriausia apžiūrėti ne tik viršų, bet ir dugną, nes pelėsis dažnai prasideda apačioje, kur kaupiasi sultys. Jei matai suspaustas, šlapias ar patamsėjusias vietas, tikimybė, kad pelėsis jau pradėjęs plisti, yra gerokai didesnė.

    „Jei ant minkštų vaisių, tokių kaip braškės, matomas pelėsis, dažnai saugiausia yra jų nebevartoti, nes užkratas gali būti išplitęs plačiau nei matosi plika akimi“, – teigia maisto saugos rekomendacijose akcentuojama praktika.

  • Ar nuo kondicionieriaus susergama? Gydytoja įvardijo tikrą pavojų, kurio daugelis nepastebi

    Vasarą kondicionieriai dažnai dirba visu pajėgumu, o kartu su karščiais neretai padaugėja ir peršalimo simptomus primenančių negalavimų. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad peršalimo ligų nesukelia šaltas oras pats savaime, nes pagrindiniai kaltininkai yra virusai, plintantys nuo žmogaus žmogui.

    Dažnas sutapimas, kai įsijungus kondicionieriui pradeda perštėti gerklę ar atsiranda sloga, gali klaidinti. Tokie pojūčiai neretai susiję su išsausėjusiomis kvėpavimo takų gleivinėmis, temperatūrų kontrastu ar jau prasidėjusia virusine infekcija, kuri sutapo su vėsesniu patalpų oru.

    Kuo pavojingas nevalytas kondicionierius

    Didžiausia rizika slypi ne šaltyje, o netinkamai prižiūrimose sistemose. Kondicionierių filtrai ir drėgnos vidinės dalys gali tapti palankia terpe kauptis dulkėms, daugintis pelėsiams ir bakterijoms, o įjungus įrenginį šios dalelės su oro srautu patenka į kvėpavimo takus.

    Pelėsių sporos yra vieni agresyviausių patalpų alergenų, galinčių provokuoti bronchų dirginimą ir lėtinį uždegimą. Žmonėms, sergantiems alerginiu rinitu ar astma, tai gali reikšti ryškesnius simptomus, tačiau ilgainiui jautrumas gali išsivystyti ir tiems, kurie anksčiau alergijų nejuto.

    Kada verta sunerimti dėl simptomų

    Jei sloga, kosulys, akių niežėjimas ar gerklės dirginimas sustiprėja būnant namuose ar biure, o lauke savijauta pagerėja, tai gali būti signalas, kad patalpoje yra dirgiklių šaltinis. Ypač įtartina, jei tokie simptomai kartojasi kiekvieną vasarą, kai kondicionierius naudojamas intensyviausiai.

    Taip pat gali pasireikšti galvos skausmas, neįprastas nuovargis ar miego kokybės prastėjimas po ilgesnio buvimo kondicionuojamose patalpose. Nors šie požymiai nėra specifiniai, jie dažnai sutampa su prasta oro kokybe ar netinkamai prižiūrima vėsinimo sistema.

    Reta, bet pavojinga grėsmė plaučiams

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į retesnę, tačiau reikšmingą riziką, susijusią su bakterija Legionella pneumophila, kuri gali daugintis drėgnose vandens sistemose ir kai kuriose aušinimo įrangos dalyse. Įkvėpus aerozolio su bakterijomis gali išsivystyti legioneliozė, sunki pneumonijos forma.

    Didesnė rizika siejama su vyresniu amžiumi, nusilpusiu imunitetu, lėtinėmis ligomis ar nėštumu, tačiau susirgti gali ir kiti. Praktikoje svarbiausia nepanikuoti, o užtikrinti, kad vėsinimo įranga būtų prižiūrima pagal gamintojo rekomendacijas ir laiku valomi ar keičiami filtrai.

    Jei simptomai užsitęsia, kartojasi arba stiprėja, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju, ypač jei atsiranda karščiavimas, dusulys ar krūtinės skausmas. Tinkama kondicionieriaus priežiūra ir protingas naudojimas dažniausiai leidžia išvengti problemų, kurias klaidingai įprasta vadinti peršalimu nuo šalčio.

  • Atrodo kaip avilio šiukšlės, bet tai natūrali guma: kodėl bitininkai ją kramto vietoj pastilių

    Vadinamosios vaško atakišos, dar žinomos kaip korių užakiavimo likučiai, susidaro tik medaus sukimo metu. Kad bitininkas galėtų išsukti skystą medų, pirmiausia nuo korių nuimamas plonas vaško sluoksnis, kuriuo bitės uždengia subrendusį medų. Būtent šis nuimtas sluoksnis ir tampa produktu, kurį kai kas kramto tarsi natūralią gumą.

    Šiose atakišose dažniausiai būna jauniausias ir švariausias bičių vaškas, taip pat nemažai medaus. Kartu jose aptinkama ir kitų bičių produktų priemaišų, pavyzdžiui, žiedadulkių bei propolio pėdsakų, todėl jos vertinamos kaip turinčios daugiau biologiškai aktyvių medžiagų nei vien tik medus.

    Kam žmonės jas kramto?

    Kramtymas veikia mechaniškai ir lokaliai, todėl dažniausiai siejamas su burnos higiena ir geresne savijauta gerklėje. Lėtas, ilgesnis kramtymas skatina seilių išsiskyrimą, o tai natūraliai padeda nuplauti apnašas ir mažina burnos sausumą.

    Propolis ir kai kurie meduje esantys junginiai laboratoriniuose tyrimuose siejami su antimikrobiniu poveikiu, tačiau tai nėra vaistas ir nepakeičia gydytojo paskirtų priemonių. Jei gerklės skausmas, užkimimas ar užsitęsę simptomai nepraeina, svarbu įvertinti priežastį ir kreiptis į medikus.

    Kaip valgyti ir ko tikėtis?

    Dažniausias vartojimo būdas paprastas: nedidelę porciją žmonės kramto kaip gumą 10–20 minučių. Pradžioje jaučiamas ryškus medaus saldumas, o vėliau burnoje lieka elastingas vaško gumulėlis, kuris pamažu praranda skonį.

    Kai skonis išnyksta, vašką įprasta išspjauti. Net jei netyčia nuryjama mažas gabalėlis, dažniausiai tai problemų nesukelia, tačiau sąmoningai dideliais kiekiais jo vartoti nereikėtų.

    Kam verta pasisaugoti?

    Bičių produktai gali sukelti alergines reakcijas, todėl alergiškiems žmonėms ar turintiems jautrumą žiedadulkėms, propoliui bei medui reikėtų būti atsargiems. Vaikams šis produktas taip pat gali kelti springimo riziką, todėl jo vartojimas turėtų būti labai atsakingas.

    Šio produkto retai rasite įprastuose prekybos centruose, nes jis priklauso nuo sezono ir medaus sukimo darbų. Dažniausiai jis įsigyjamas iš patikimų bitininkų ar specializuotose bičių produktų parduotuvėse, kur galima pasitikslinti kilmę ir laikymo sąlygas.

  • Oftalmologai perspėja: įprotis trinti akis gali baigtis infekcija ir net regėjimo praradimu

    Atrodo nekaltas įprotis pasitrinti akis, kai jos niežti ar pavargsta, gali turėti rimtų pasekmių regėjimui, perspėja oftalmologai. Medikai pabrėžia, kad mechaninis trynimas dažnai ne palengvina, o dar labiau sustiprina sudirgimą ir uždegimą.

    Dažniausiai žmonės rankas prie akių kelia dėl alerginio konjunktyvito, akių sausumo ar vokų odos sudirginimo. Tačiau trindami akis mes pažeidžiame jautrų akies paviršių, o mikroskopiniai įbrėžimai gali tapti vartais infekcijoms.

    Viena pavojingiausių ilgalaikių rizikų siejama su keratokonusu, kai ragenos audinys palaipsniui plonėja ir keičia formą. Dėl to atsiranda ryškėjantis astigmatizmas, neryškus matymas, didėja jautrumas šviesai, o pažengusiais atvejais gali prireikti specialių procedūrų ragenai sutvirtinti ar net ragenos persodinimo.

    Ne mažiau svarbi ir trauma rizika: net menkas įbrėžimas nagu gali sukelti ragenos nubrozdinimą, kuris yra skausmingas, ašarojantis ir dažnai reikalauja gydymo. Tokie pažeidimai gali komplikuotis bakterine infekcija, ypač jei trinama neplautomis rankomis arba naudojami kontaktiniai lęšiai.

    Trinant akis taip pat gali trūkti smulkios kraujagyslės ir atsirasti subkonjunktyvinė kraujosruva, kai akies baltyme matoma ryškiai raudona dėmė. Nors dažniausiai ji per kelias savaites išnyksta savaime, toks vaizdas neretai išgąsdina, o kartais signalizuoja ir apie padidėjusį kraujospūdį ar krešėjimo sutrikimus, todėl pasikartojant verta pasitarti su gydytoju.

    Didelę problemą sudaro higiena: ant rankų nuolat kaupiasi mikroorganizmai nuo telefonų, klaviatūrų, durų rankenų ir kitų paviršių. Palietus akis, šie mikroorganizmai lengvai patenka ant junginės ir vokų kraštų, o tai didina virusinio ar bakterinio konjunktyvito tikimybę.

    Jei akys niežti ar peršti, specialistai pataria ieškoti priežasties, o ne trinti. Alergijos atveju gali padėti gydytojo ar vaistininko rekomenduojami antialerginiai akių lašai, o esant sausumui dažnai skiriami drėkinamieji lašai be konservantų.

    Į gydytoją verta kreiptis, jei paraudimas ir skausmas stiprėja, atsiranda pūlingų išskyrų, staigiai suprastėja regėjimas, pasireiškia šviesos baimė ar jaučiamas svetimkūnio pojūtis, kuris nepraeina. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnį ragenos ar kitų akies struktūrų pažeidimą, kuriam reikalingas greitas įvertinimas.

  • Pakabinkite sode ir vapsvos dings: triukas su popieriniu lizdu, kuris stebina sodininkus

    Pakabinkite sode ir vapsvos dings: triukas su popieriniu lizdu, kuris stebina sodininkus

    Vasara daugeliui reiškia ramius vakarus terasoje ir pietus sode, tačiau šiltuoju sezonu suaktyvėja ir vapsvos. Jos ypač greitai atsiranda ten, kur yra saldžių gėrimų, vaisių, desertų ar ant stalo paliktų maisto likučių. Net ir trumpa akimirka gali užtekti, kad aplink pradėtų suktis neprašyti svečiai.

    Nors vapsvos dažnai laikomos tik įkyriomis, jos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje. Jos medžioja kitus vabzdžius, įskaitant kai kuriuos sodo kenkėjus, todėl prisideda prie natūralios pusiausvyros. Problema prasideda tuomet, kai vapsvos nuolat lenda prie maisto arba įsikuria pernelyg arti namų.

    Vapsvos turi labai gerai išvystytą uoslę, todėl greitai aptinka maisto šaltinius. Jas stipriausiai vilioja prinokę vaisiai, saldūs gėrimai, ledai, kepiniai ir bet kokios maisto atliekos. Dėl to svarbu laiku sutvarkyti stalą, sandariai laikyti šiukšles ir nuo žemės reguliariai surinkti nukritusius vaisius.

    Žmonės dažnai instinktyviai pradeda mosikuoti rankomis, kai vapsva praskrenda visai šalia veido, tačiau tai gali tik pabloginti situaciją. Staigūs judesiai vabzdžiui gali pasirodyti kaip grėsmė ir paskatinti gintis. Saugiausia elgtis ramiai, pamažu patraukti maistą ar gėrimą ir lėtai pasitraukti nuo vietos, kuri vapsvą domina.

    Jei vapsvos nuolat suka ratus aplink terasą ar balkoną, pirmiausia verta pašalinti priežastis, dėl kurių jos grįžta. Padeda paprasti įpročiai: greitai uždengti gėrimus, nepalikti atvirų saldumynų, dažniau išnešti šiukšles ir neperkrauti komposto maisto atliekomis, kurios skleidžia stiprų kvapą.

    Triukas su netikru lizdu

    Viena dažniausiai minimų priemonių yra netikro vapsvų lizdo pakabinimas. Vapsvos linkusios saugoti savo teritoriją ir neretai vengia kurtis šalia vietos, kuri atrodo jau užimta. Dėl šios priežasties dalis žmonių prie pavėsinių, terasose ar balkonuose kabina lizdą primenančias atrapas.

    Tokių priemonių galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse, tačiau paprastą variantą daugelis pasidaro patys. Dažniausiai tam naudojamas rudas popierinis maišelis, prikimštas popieriaus, kad įgautų apvalią, lizdą primenančią formą. Jį patariama kabinti po stogeliu ar kitoje nuo lietaus apsaugotoje vietoje.

    Vis dėlto verta žinoti, kad šios priemonės veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo aplinkos ir vapsvų aktyvumo. Jei netoliese jau yra tikras lizdas arba aplink gausu maisto šaltinių, vien atrapos gali nepakakti. Tokiais atvejais svarbiausia derinti kelias priemones ir, kilus įtarimui dėl lizdo namo konstrukcijose, elgtis atsargiai.

    Kada būtina papildoma pagalba?

    Vapsvų įgėlimai yra skausmingi, o alergiškiems žmonėms gali sukelti pavojingas reakcijas. Jei po įgėlimo atsiranda dusulys, veido ar gerklės tinimas, išplitusi dilgėlinė ar staigus silpnumas, būtina nedelsti ir kreiptis skubios medicinos pagalbos. Riziką didina ir situacijos, kai vapsvos ima agresyviai ginti lizdą.

    Jeigu lizdas yra labai arti namų, vaikų žaidimų zonos ar intensyviai naudojamo tako, saugiausia sprendimus priimti atsakingai. Savarankiškai ardyti lizdą be patirties gali būti pavojinga, ypač jei jis paslėptas palėpėje, ventiliacijos angose ar sienų ertmėse. Tokiais atvejais praktiškiau pasitarti su kenkėjų kontrolės specialistais.

  • Braškių sezonas įsibėgėja: vieniems tai sveikatos bomba, kitiems – rimtas įspėjimas

    Braškių sezonas įsibėgėja: vieniems tai sveikatos bomba, kitiems – rimtas įspėjimas

    Braškių nauda: mažai kalorijų, daug vertės

    Braškių sezonas jau prasidėjo, o šie vaisiai laikomi vienais vertingiausių šiltojo metų laiko pasirinkimų. Maždaug 100 gramų braškių turi apie 30–35 kilokalorijas, todėl jos dažnai tinka žmonėms, norintiems kontroliuoti kūno svorį.

    Vienas svarbiausių braškių privalumų – vitaminas C, kurio jose gali būti nemažai, kartais net prilygstantis ar viršijantis dalį citrusinių vaisių. Šis vitaminas svarbus imuninei sistemai, kolageno sintezei ir antioksidacinei apsaugai nuo oksidacinio streso.

    Kuo dar išsiskiria braškės?

    Braškėse yra polifenolių ir antocianinų – junginių, siejamų su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga. Būtent antocianinai suteikia uogoms ryškią raudoną spalvą ir yra siejami su palankiu poveikiu kraujagyslių funkcijai.

    Šios uogos taip pat turi skaidulų, kurios prisideda prie geresnės virškinamojo trakto veiklos ir gali padėti palaikyti žarnyno mikrobiotos įvairovę. Dėl skaidulų braškės dažnai sotesnės, nors kalorijų suteikia nedaug.

    Braškėse esantis kalis siejamas su kraujospūdžio reguliavimu, todėl jos dažnai minimos kaip palankus pasirinkimas žmonėms, kuriems aktuali širdies sveikata. Be to, natūralūs cukrūs gali tapti greitu energijos šaltiniu po fizinio krūvio, jei porcijos išlieka saikingos.

    Kada braškės gali pakenkti?

    Nors braškės daugeliui yra puikus pasirinkimas, jos priklauso dažniau alergines reakcijas galinčių sukelti vaisių grupei. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti odos bėrimas, niežulys ar kiti padidėjusio jautrumo požymiai.

    Žmonėms, jautriems žiedadulkėms, ypač beržo, kartais pasitaiko burnos alergijos sindromas: gali atsirasti niežėjimas ar deginimas burnoje. Tokiais atvejais braškių vartojimą vertėtų aptarti su gydytoju arba alergologu.

    Atsargumo reikia ir turintiems jautresnę virškinimo sistemą, nes natūralios rūgštys bei skaidulos daliai žmonių gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą. Taip pat, nors braškių glikeminis poveikis paprastai laikomas santykinai nedideliu, sergantieji cukriniu diabetu ar turintys atsparumą insulinui turėtų laikytis saiko.

    Dar viena grupė, kuriai braškės gali netikti, – žmonės, jautrūs histaminui. Jiems kartais sustiprėja tokie simptomai kaip galvos skausmas, odos paraudimas ar niežėjimas, todėl svarbu stebėti individualią organizmo reakciją.

    Kaip valgyti, kad nauda būtų didžiausia?

    Didžiausia nauda paprastai gaunama braškes valgant šviežias ir neperdirbtas. Norint subalansuoti užkandį, braškes verta derinti su baltymais, pavyzdžiui, natūraliu jogurtu, nes tai gali padėti tolygiau paskirstyti energiją.

    Rekomenduojama vengti braškių saldinimo ir riebių priedų, tokių kaip plakta grietinėlė, jei tikslas – sveikesnis pasirinkimas. Taip pat svarbu uogas kruopščiai nuplauti ir rinktis iš patikimų, pageidautina vietinių augintojų.

  • Oftalmologai įspėja: įprotis trinti akis gali baigtis infekcija ir net keratokonusu

    Įprotis trinti akis rankomis dažnai atrodo nekaltas, tačiau oftalmologai įspėja, kad taip galima ne tik sustiprinti sudirginimą, bet ir padidinti rimtų komplikacijų riziką. Dažniausiai ranka prie veido tiesiasi žmonės, kuriems vargina alerginis konjunktyvitas, akių sausumas ar vokų odos uždegimas.

    Mechaninis trynimas trumpam sumažina niežėjimą, bet tuo pačiu dar labiau dirgina akies paviršių ir skatina uždegimą. Be to, stipriau trinant lengviau pažeisti rageną, ypač jei netyčia užkliudoma nagu arba į akis pateko smulkių dalelių.

    Kas gali nutikti trynant akis

    Vienas dažniausiai minimų pavojų yra ragenos nubrozdinimai, dar vadinami ragenos erozijomis. Tokie pažeidimai gali sukelti stiprų skausmą, šviesos baimę, ašarojimą ir reikalauti gydymo, neretai skiriant antibiotikų, kad būtų išvengta infekcijos.

    Trinant akis taip pat galima pernešti mikroorganizmus nuo rankų ir kasdien liečiamų paviršių, pavyzdžiui, telefono, klaviatūros ar durų rankenų. Tai didina virusinio ar bakterinio konjunktyvito tikimybę, o susirgus infekcija lengvai plinta šeimoje, darbe ar ugdymo įstaigose.

    Dar vienas dažnas išgąsdinantis vaizdas yra staiga paraudusi akies baltymo sritis dėl smulkių kraujagyslių plyšimo. Toks pakitimas paprastai praeina savaime per kelias savaites, tačiau jis signalizuoja, kad akiai buvo sukelta per didelė mechaninė apkrova.

    Didžiausia ilgalaikė rizika

    Oftalmologai pabrėžia, kad agresyvus, pasikartojantis akių trynimas siejamas su keratokonuso rizika. Tai būklė, kai ragena palaipsniui plonėja ir gali pradėti deformuotis, o regėjimas tampa vis labiau išplaukęs.

    Tokiais atvejais dažnėja astigmatizmas, prastėja regėjimo aštrumas, gali nebeužtekti įprastų akinių. Ligos progresavimui stabdyti taikomos specialios procedūros, o pažengusiais atvejais gali prireikti sudėtingesnio gydymo, įskaitant ragenos persodinimą.

    Ką daryti vietoj trynimo

    Jei niežti akis, specialistai pataria pirmiausia pasirūpinti higiena ir neliesti akių neplautomis rankomis. Esant alergijai ar sausumui, dažnai rekomenduojama rinktis tinkamus akių lašus, kurie sumažina dirginimą ir padeda „nuplauti“ dirgiklius nuo akies paviršiaus.

    Jeigu paraudimas, skausmas, pūliavimas ar regėjimo suprastėjimas nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją. Savarankiškas gydymas gali uždelsti diagnozę, o kai kuriais atvejais ankstyvas įvertinimas yra lemiamas, kad būtų išvengta komplikacijų.

  • Du paprasti ingredientai ir nulis kalorijų: gėrimas, kuris gaivina, ramina ir drėkina

    Du paprasti ingredientai ir nulis kalorijų: gėrimas, kuris gaivina, ramina ir drėkina

    Mėtų ir ramunėlių užpilas – vienas paprasčiausių būdų vasarą atsigaivinti be cukraus ir praktiškai be kalorijų. Šis gėrimas tinka tiek karštą dieną, tiek vakare, kai norisi nurimti ir lengviau užmigti.

    Skysčių balansas šiltuoju sezonu tampa ypač svarbus, nes daugiau prakaituojant netenkama vandens ir elektrolitų. Žolelių arbata, jei ji geriama be cukraus, prisideda prie dienos skysčių normos ir gali būti alternatyva saldiems gėrimams.

    Mėta: gaivina ir palengvina virškinimą

    Pipirmėtė dažnai vartojama dėl gaivinančio skonio ir poveikio virškinimui. Tyrimuose dažniausiai minimas jos eterinis aliejus mentolis, siejamas su spazmų mažinimu virškinamajame trakte.

    Mėta daliai žmonių gali palengvinti pilvo pūtimą ar diskomfortą po valgio, tačiau ne visiems ji tinka vienodai. Sergant gastroezofaginiu refliuksu mėta kai kuriems žmonėms gali sustiprinti simptomus, todėl verta stebėti individualią reakciją.

    Ramunėlės: raminantis klasikinis pasirinkimas

    Ramunėlių arbata tradiciškai siejama su ramesniu miegu ir įtampos mažinimu, taip pat su švelniu poveikiu virškinimui. Ramunėlėse esantys augaliniai junginiai tiriami dėl galimo priešuždegiminio ir raminamojo poveikio.

    Vis dėlto jautresniems žmonėms ramunėlės gali sukelti alergines reakcijas, ypač jei yra jautrumas astrinių šeimos augalams. Jei vartojate kraują skystinančius vaistus ar turite lėtinių ligų, saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kaip pasigaminti ir ką verta žinoti

    Gėrimui dažniausiai pakanka po 1 arbatinį šaukštelį džiovintų ramunėlių ir mėtų, užpilti karštu vandeniu ir palaikyti 5–10 minučių. Atvėsinus galima gerti šiltą arba atšaldyti ir patiekti su ledukais.

    Skoniui dažnai pasirenkama citrina, tačiau ji nėra būtina, ypač jei vargina refliuksas ar jautrus skrandis. Saldinti neverta, nes būtent gėrimas be pridėtinio cukraus išlieka lengvas ir tinkamas kasdieniam vartojimui.

    Jei siekiate geresnės savijautos karštyje, verta prisiminti, kad vien žolelių gėrimo gali nepakakti intensyviai sportuojant ar ilgai būnant saulėje. Tokiais atvejais svarbu pasirūpinti ir mineralais, o prastėjant savijautai ar atsiradus silpnumui reikėtų įvertinti, ar nepasireiškia dehidratacijos požymiai.

  • Gydytojas įspėja: 5 ženklai, kad pagalvę metas skubiai išmesti – rizikuojate sveikata

    Net ir brangiausia pagalvė laikui bėgant tampa ne tik nepatogi, bet ir gali kaupti alergenus bei mikroorganizmus. Joje susidaro aplinka, kurioje kaupiasi dulkės, prakaitas, odos dalelės, dulkių erkės ir jų išskyros, todėl ryte vis dažniau juntamas užgulęs nosis ar akių dirginimas.

    Miego specialistai ir alergologai pabrėžia, kad miego kokybę lemia ne vien miego trukmė, bet ir higiena bei tinkama kaklo atrama. Susidėvėjusi pagalvė gali prisidėti prie kaklo ir pečių įtampos, o jautresniems žmonėms sustiprinti alergijos simptomus.

    Kada pagalvė nebeatlieka funkcijos?

    Vienas aiškiausių signalų – prarasta forma: pagalvė suplokštėja, „sukrenta“ ir nebeišlaiko galvos neutralioje padėtyje. Tuomet miegant kaklas gali būti per daug sulenktas arba atloštas, o tai neretai baigiasi sustingimu ryte.

    Kitas dažnas požymis – sušokęs, gumbuotas užpildas, kurio nebeįmanoma tolygiai išpurenti. Tokia pagalvė spaudžia netolygiai, trukdo atsipalaiduoti ir gali skatinti dažnesnį vartymąsi naktį.

    Kvapas ir savijauta ryte

    Jei atsiranda užsilikęs drėgmės ar pelėsio primenantis kvapas, tai gali reikšti, kad pagalvėje kaupiasi drėgmė ir nešvarumai. Net ir pakeitus užvalkalą ar išskalbus, kvapas dažnai išlieka, nes problema slypi pačiame užpilde.

    Dar vienas svarbus kriterijus – pasikartojantis kaklo skausmas ar raumenų įtampa po miego. Jei diskomfortas kartojasi kelias dienas ar savaites, verta įvertinti, ar pagalvė tikrai atitinka jūsų miego padėtį ir ar nėra tiesiog nusidėvėjusi.

    Galiausiai, signalas gali būti ir bendra savijauta: atsibundate pavargę, irzlūs, trūksta energijos, nors miegate pakankamai. Nors priežasčių gali būti daug, netinkama pagalvė yra viena dažniausių, nes ji tiesiogiai veikia miego gilumą ir kūno atsipalaidavimą.

    Specialistai primena, kad pagalvės keitimo dažnis priklauso nuo užpildo ir priežiūros, tačiau susidėvėjimo požymiai dažniausiai atsiranda anksčiau nei tikimasi. Jei turite alergijų ar astmą, higienai ir miego reikmenų būklei verta skirti dar daugiau dėmesio.

  • Sezamki kaloringos ir riebios, bet vertos dėmesio: kaip sezamas gali padėti širdžiai

    Sezamkai daugeliui primena vaikystės saldumyną, tačiau jų pagrindas – sezamo sėklos – yra kur kas daugiau nei tik priedas prie cukraus sirupo. Sezamas vertinamas dėl nesočiųjų riebalų rūgščių, augalinių baltymų ir skaidulų, taip pat mineralų, tarp jų kalcio, magnio ir cinko.

    Vis dėlto parduotuvėse dažniausiai randamos sezamkų versijos turi nemažai pridėtinio cukraus, todėl jas lengva suvalgyti „per daug“ net nepastebint. Būtent dėl šios priežasties sezamkai laikomi kaloringu užkandžiu, kuris tinka ne kasdienai, o kaip mažas desertas prie kavos ar po valgio.

    Riebalai, kurie svarbūs

    Sezamo sėklose natūraliai gausu riebalų, tačiau didelė jų dalis yra nesočiosios riebalų rūgštys. Mitybos rekomendacijose pabrėžiama, kad nesočiųjų riebalų šaltiniai, ypač iš augalinės kilmės produktų, dažniau siejami su palankesniu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai nei gausūs sočiųjų riebalų kiekiai.

    Be riebalų, sezamas turi augalinių junginių, vadinamų lignanais, iš kurių žinomiausi – sezaminas ir sezamolinas. Jie tiriami dėl galimo poveikio oksidaciniam stresui, uždegiminiams procesams ir lipidų apykaitai, nors tai nereiškia, kad sezamkai gali pakeisti gydytojo paskirtą gydymą ar mitybą.

    Kada sezamkai gali būti geras pasirinkimas

    Praktiškai sezamkai gali būti protingesnė alternatyva įprastiems saldainiams ar kremuotiems desertams, kai norisi ko nors saldaus, bet kartu gauti ir skaidulų bei augalinių riebalų. Svarbiausias kriterijus – porcija: kelios mažos sezamkų dalys yra viena situacija, o visas pakelis per vakarą – visai kita.

    Ilgalaikę širdies sveikatą daugiausia lemia bendras mitybos modelis: daugiau daržovių, pilno grūdo produktų, ankštinių, žuvies, riešutų ir augalinių aliejų. Tokiu atveju sezamkai gali būti nedidelis, retkarčiais pasitaikantis priedas, o ne kasdienis įprotis.

    Kam verta pasisaugoti?

    Sezamkų reikėtų vengti žmonėms, alergiškiems sezamui, nes tai viena dažnesnių maisto alergijų, galinčių sukelti stiprias reakcijas. Dėl cukraus kiekio atsargumo taip pat reikia sergant cukriniu diabetu ar turint atsparumą insulinui, ypač jei sunku kontroliuoti saldumynų porcijas.

    Sezamkai gali būti netinkamos ir tiems, kas laikosi svorį mažinančios mitybos, nes kaloringumas greitai „susideda“ net nuo mažo kiekio. Taip pat verta įvertinti kramtymo problemas, ortodontinius aparatus ir mažų vaikų saugumą, jei užkandis kietas bei trapus.

    Jei norisi geresnės sudėties, verta rinktis sezamkų variantus su mažiau pridėtinio cukraus arba pasigaminti namuose, kad būtų aišku, kiek saldiklio naudojama. Tuomet sezamas gali atlikti savo vaidmenį kaip maistinių medžiagų turtinga sudedamoji dalis, o saldumynas išliks kontroliuojamas.