CP v2

Tag: Alergijos

  • Kiek braškių galima suvalgyti per dieną: riba aiški, bet vienai grupei reikia ypač saugotis

    Kiek braškių galima suvalgyti per dieną: riba aiški, bet vienai grupei reikia ypač saugotis

    Braškės dėl saldaus skonio ir palyginti mažo kaloringumo yra vienas dažniausių sezono pasirinkimų, tačiau svarbiausia išlieka porcija. Mitybos rekomendacijose viena vaisių porcija dažniausiai siejama su maždaug 80–100 gramų kiekiu, o tai braškėms dažnai atitinka gerą saują.

    Kasdienai daugeliui žmonių įprastai tinka 1–2 porcijos, tai yra apie 150–200 gramų braškių per dieną. Toks kiekis leidžia gauti naudingų medžiagų ir dažniausiai nesukelia diskomforto virškinimui, jei mityba apskritai yra įvairi.

    Braškės vertinamos dėl vitamino C, folatų, kalio ir antioksidantų, o skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems. Vis dėlto dubuo braškių neturėtų tapti kitų vaisių, daržovių ar baltymų šaltinių pakaitalu, nes organizmui svarbi įvairovė.

    Vienkartinė didesnė porcija daugeliui sveikų žmonių problemų nesukelia, bet kasdienis persivalgymas gali baigtis pilvo pūtimu, skausmu ar viduriavimu. Taip nutinka todėl, kad didesnis skaidulų ir vaisių rūgščių kiekis daliai žmonių dirgina virškinamąjį traktą, ypač jei įprastai skaidulų vartojama mažai.

    Jautresnį skrandį turintiems žmonėms ar patiriantiems refliuksą didelė porcija gali sustiprinti rėmenį ar deginimo pojūtį. Tokiu atveju praktiškiau rinktis mažesnius kiekius ir braškes valgyti ne tuščiu skrandžiu, stebint individualią organizmo reakciją.

    Nors braškės turi palyginti žemą glikeminį indeksą, lemiamas veiksnys vis tiek yra porcija ir tai, su kuo jos valgomos. Jei braškes derinsite su natūraliu jogurtu, kefyru, varške ar riešutais, užkandis dažniausiai būna sotesnis ir švelnesnis cukraus kiekiui kraujyje nei didelė vien vaisių porcija.

    Asmenims, turintiems cukrinį diabetą ar insulino rezistenciją, vertėtų laikytis individualių gydytojo ar dietologo rekomendacijų. Reakcija į tuos pačius vaisius gali skirtis, todėl saugiausia orientuotis į savo tikslus, gydymo planą ir gliukozės matavimus.

    Dar viena svarbi tema yra alerginės reakcijos arba padidėjęs jautrumas. Jei suvalgius braškių atsiranda burnos niežėjimas, bėrimas, dilgėlinė, lūpų patinimas ar ryškesni kvėpavimo takų simptomai, situacijos nereikėtų ignoruoti ir verta pasitarti su specialistu.

    Galiausiai braškių nauda dažnai prapuola, kai jos virsta cukrumi, sirupais ar riebiais priedais apkrautu desertu. Sveikiausia rinktis šviežias, gerai nuplautas braškes be papildomo saldinimo, o jei norisi deserto, geriau rinktis natūralius pieno produktus ar košes vietoj cukraus ir saldžių padažų.

  • Šiuos „akacijos“ žiedus kai kas valgo kaip saulėgrąžas: ekspertai įspėja dėl vienos klaidos

    Pavasarį ir vasaros pradžioje socialiniuose tinkluose vis dažniau plinta patarimai skinti ir valgyti vadinamosios „akacijos“ žiedus kaip sezoninį užkandį. Dažniausiai kalbama apie robiniją (Robinia pseudoacacia), kuri į Europą atkeliavo iš Šiaurės Amerikos ir daug kur laikoma invazine rūšimi, tačiau jos žiedai iš tiesų naudojami kulinarijoje.

    Vis dėlto specialistai primena paprastą taisyklę: valgomais ir palyginti saugiais laikomi tik robinijos žiedai. Žievėje, lapuose, sėklose ir ankštyse yra toksinių junginių, galinčių sukelti pykinimą, vėmimą ir kitus virškinimo sutrikimus, todėl šių dalių rinkti maistui ar namų „gydymui“ nereikėtų.

    Kas iš tiesų yra „akacija“?

    Lietuvoje robinija dažnai vadinama akacija, nors tikrosios akacijos priklauso kitai augalų grupei. Praktikoje tai svarbu todėl, kad skirtingų rūšių augalai gali turėti skirtingą sudėtį ir poveikį, o supainiojimas renkant gamtoje yra viena dažniausių klaidų.

    Dar viena rizika susijusi su rinkimo vieta: pakelėse, pramoninėse teritorijose ar intensyviai purškiamuose sklypuose augantys žiedai gali būti užteršti dulkėmis ir teršalais. Dėl to rekomenduojama rinkti tik švariose vietose augančius, aiškiai atpažintus augalus ir prieš vartojimą įvertinti individualias alergijas.

    Kaip žiedai naudojami virtuvėje

    Robinijos žiedai kulinarijoje dažniausiai naudojami kepant tešloje, panašiai kaip blyneliai ar tempura. Taip pat iš jų verdami sirupai, ruošiami užpilai, aromatizuojami gėrimai ir desertai, o skonis neretai apibūdinamas kaip švelniai salstelėjęs, primenantis jaunus žirnelius ar saulėgrąžų branduolius.

    Oficialiai nustatytos saugios dienos normos nėra, todėl patariama laikytis saiko ir laikyti tai sezoniniu skanėstu, o ne kasdieniu įpročiu. Alergiškiems žmonėms pirmą kartą rekomenduojama paragauti labai mažai ir stebėti organizmo reakciją.

    Ką verta žinoti dėl sveikatos

    Liaudies žolininkystėje robinijos žiedų užpilai minimi kaip švelniai organizmą palaikanti priemonė, nes žieduose aptinkama flavonoidų ir aromatinių junginių. Tačiau tai nėra vaistas, o bet kokie rimtesni negalavimai turėtų būti sprendžiami kartu su sveikatos priežiūros specialistais.

    Didžiausias pavojus kyla ne iš pačių žiedų, o iš klaidingo augalo dalių naudojimo ir per didelio kiekio. Jei po vartojimo pasireiškia pykinimas, pilvo skausmai ar alergijos požymiai, vartojimą reikia nutraukti ir, jei simptomai stiprėja, kreiptis medicininės pagalbos.

  • Atrodo kaip agurkas, bet tai vaisius: žemas glikeminis indeksas ir tinka lieknėjantiems

    Kiwano, dar vadinamas raguotuoju melionu, dažnai palaikomas egzotiška daržove, nes išvaizda primena dygliuotą agurką. Vis dėlto botaniniu požiūriu tai vaisius iš moliūginių šeimos, artimas melionams ir agurkams. Pastaraisiais metais jis vis dažniau pasirodo ir Europos parduotuvėse, nes vertinamas dėl gaivaus skonio bei patogaus vartojimo.

    Kiwano minkštime daug vandens, todėl tai lengvas pasirinkimas norintiems mažinti bendrą raciono kaloringumą. Dažnai nurodoma, kad 100 gramų kiwano turi apie 44 kilokalorijas, todėl jis tinka kaip užkandis, kai norisi kažko saldžiarūgščio, bet ne sunkaus. Be to, dėl angliavandenių ir skaidulų santykio jis priskiriamas produktams, kurie paprastai nesukelia staigių gliukozės šuolių.

    Šis vaisius siejamas ir su mikroelementais, kurių nemažai kasdienėje mityboje pritrūksta. Kiwano aptinkama vitamino C, taip pat A grupės junginių, o iš mineralų dažniau minimi kalis ir magnis. Mitybos specialistai pabrėžia, kad naudingiausia vertinti ne vieną „stebuklingą“ produktą, o bendrą racioną, kuriame dominuoja daržovės, vaisiai, ankštiniai ir pilno grūdo produktai.

    Virtuvėje kiwano dažniausiai valgomas perpjautas pusiau, minkštimas išskobiamas šaukšteliu. Jį patogu dėti į vaisių salotas, glotnučius ar jogurtą, o dėl ryškios spalvos jis tinka ir desertų pateikimui. Kai kurie mėgėjai vaisių naudoja ir kaip gaivinantį priedą prie vandens ar lengvų vasariškų padažų.

    Vis dėlto ne visiems jis vienodai tinkamas. Žmonės, alergiški moliūginių šeimos augalams, pavyzdžiui, agurkams, melionams, cukinijoms ar arbūzams, turėtų būti atsargūs dėl galimos kryžminės alerginės reakcijos.

    „Jei turite alergijų ar lėtinių virškinamojo trakto sutrikimų, naujus egzotinius produktus į racioną verta įtraukti po truputį ir stebėti savijautą“, – sako dietologai.

    Atsargumas ypač svarbus paūmėjus žarnyno uždegiminėms ligoms ar laikantis griežtos mažai skaidulų turinčios dietos, nes vaisiuje yra skaidulų ir smulkių sėklų. Jeigu kyla abejonių dėl tinkamumo, saugiausia pasitarti su gydytoju arba dietologu, ypač kai mityba derinama su sveikatos būkle ar vartojamais vaistais.

  • Radai supelijusią braškę dėžutėje? Šios klaidos nedaryk – rizikuoji sveikata ir išmesi daugiau

    Radai supelijusią braškę dėžutėje? Šios klaidos nedaryk – rizikuoji sveikata ir išmesi daugiau

    Vasaros pradžioje braškės pasirodo beveik kiekvienoje parduotuvėje ir turguje, tačiau kartu dažnėja ir nusivylimai: atidarai pakuotę, o joje – bent viena supelijusi uoga. Natūraliai kyla klausimas, ar užtenka išmesti tik tą vieną, ar problema gali būti didesnė.

    Pelėsis ant vaisių nėra vien estetinė bėda. Matomas pelėsis reiškia, kad grybelis jau spėjo išplisti, o jo sporos gali būti ant šalia buvusių uogų net tada, kai jos atrodo visiškai geros ir standžios.

    Kodėl vienos uogos išmesti gali neužtekti

    Pelėsiai gali gaminti mikotoksinus, o jų sporos jautresniems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas ir kvėpavimo takų dirginimą. Didžiausia rizika kyla tuomet, kai sugadintos vietos tiesiog „nukerpamos“, o likusi uoga suvalgoma.

    Braškės ypač greitai genda dėl didelės drėgmės ir minkštos struktūros, todėl pelėsis gali plisti greitai ir nepastebimai. Dėl to vienos supelijusios uogos radimas dar nereiškia, kad visos kitos yra saugios.

    Ką daryti, jei pakuotėje randi pelėsį

    Jei pakuotėje yra viena supelijusi braškė, pirmiausia ją išmesk ir nedėk prie kitų maisto atliekų, kurios laikomos atvirai virtuvėje. Tuomet įvertink uogas, kurios lietėsi su supelijusia: praktika rodo, kad saugiausia atsisakyti ir jų, nes būtent jos dažniausiai būna užkrėstos sporomis.

    Jeigu sugadintų uogų yra daugiau, matosi drėgmės perteklius, minkštėjimas ar rūgštus kvapas, patikimiausias sprendimas – išmesti visą pakuotę. Tokiais atvejais bandymas „atrinkti gerąsias“ dažnai baigiasi tuo, kad dalį vis tiek tenka išmesti vėliau.

    Kaip sumažinti nuostolius namuose

    Parsinešus braškes verta jas kuo greičiau perrinkti, pašalinti pažeistas ir laikyti sausai, kad nesikauptų kondensatas. Laikymas sandarioje, drėgmę kaupiančioje pakuotėje pagreitina gedimą, todėl pravartu uogas perkelti į indą, kuriame geresnė oro cirkuliacija.

    Perkant braškes geriausia apžiūrėti ne tik viršų, bet ir dugną, nes pelėsis dažnai prasideda apačioje, kur kaupiasi sultys. Jei matai suspaustas, šlapias ar patamsėjusias vietas, tikimybė, kad pelėsis jau pradėjęs plisti, yra gerokai didesnė.

    „Jei ant minkštų vaisių, tokių kaip braškės, matomas pelėsis, dažnai saugiausia yra jų nebevartoti, nes užkratas gali būti išplitęs plačiau nei matosi plika akimi“, – teigia maisto saugos rekomendacijose akcentuojama praktika.

  • Ar nuo kondicionieriaus susergama? Gydytoja įvardijo tikrą pavojų, kurio daugelis nepastebi

    Vasarą kondicionieriai dažnai dirba visu pajėgumu, o kartu su karščiais neretai padaugėja ir peršalimo simptomus primenančių negalavimų. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad peršalimo ligų nesukelia šaltas oras pats savaime, nes pagrindiniai kaltininkai yra virusai, plintantys nuo žmogaus žmogui.

    Dažnas sutapimas, kai įsijungus kondicionieriui pradeda perštėti gerklę ar atsiranda sloga, gali klaidinti. Tokie pojūčiai neretai susiję su išsausėjusiomis kvėpavimo takų gleivinėmis, temperatūrų kontrastu ar jau prasidėjusia virusine infekcija, kuri sutapo su vėsesniu patalpų oru.

    Kuo pavojingas nevalytas kondicionierius

    Didžiausia rizika slypi ne šaltyje, o netinkamai prižiūrimose sistemose. Kondicionierių filtrai ir drėgnos vidinės dalys gali tapti palankia terpe kauptis dulkėms, daugintis pelėsiams ir bakterijoms, o įjungus įrenginį šios dalelės su oro srautu patenka į kvėpavimo takus.

    Pelėsių sporos yra vieni agresyviausių patalpų alergenų, galinčių provokuoti bronchų dirginimą ir lėtinį uždegimą. Žmonėms, sergantiems alerginiu rinitu ar astma, tai gali reikšti ryškesnius simptomus, tačiau ilgainiui jautrumas gali išsivystyti ir tiems, kurie anksčiau alergijų nejuto.

    Kada verta sunerimti dėl simptomų

    Jei sloga, kosulys, akių niežėjimas ar gerklės dirginimas sustiprėja būnant namuose ar biure, o lauke savijauta pagerėja, tai gali būti signalas, kad patalpoje yra dirgiklių šaltinis. Ypač įtartina, jei tokie simptomai kartojasi kiekvieną vasarą, kai kondicionierius naudojamas intensyviausiai.

    Taip pat gali pasireikšti galvos skausmas, neįprastas nuovargis ar miego kokybės prastėjimas po ilgesnio buvimo kondicionuojamose patalpose. Nors šie požymiai nėra specifiniai, jie dažnai sutampa su prasta oro kokybe ar netinkamai prižiūrima vėsinimo sistema.

    Reta, bet pavojinga grėsmė plaučiams

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į retesnę, tačiau reikšmingą riziką, susijusią su bakterija Legionella pneumophila, kuri gali daugintis drėgnose vandens sistemose ir kai kuriose aušinimo įrangos dalyse. Įkvėpus aerozolio su bakterijomis gali išsivystyti legioneliozė, sunki pneumonijos forma.

    Didesnė rizika siejama su vyresniu amžiumi, nusilpusiu imunitetu, lėtinėmis ligomis ar nėštumu, tačiau susirgti gali ir kiti. Praktikoje svarbiausia nepanikuoti, o užtikrinti, kad vėsinimo įranga būtų prižiūrima pagal gamintojo rekomendacijas ir laiku valomi ar keičiami filtrai.

    Jei simptomai užsitęsia, kartojasi arba stiprėja, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju, ypač jei atsiranda karščiavimas, dusulys ar krūtinės skausmas. Tinkama kondicionieriaus priežiūra ir protingas naudojimas dažniausiai leidžia išvengti problemų, kurias klaidingai įprasta vadinti peršalimu nuo šalčio.

  • Atrodo kaip avilio šiukšlės, bet tai natūrali guma: kodėl bitininkai ją kramto vietoj pastilių

    Vadinamosios vaško atakišos, dar žinomos kaip korių užakiavimo likučiai, susidaro tik medaus sukimo metu. Kad bitininkas galėtų išsukti skystą medų, pirmiausia nuo korių nuimamas plonas vaško sluoksnis, kuriuo bitės uždengia subrendusį medų. Būtent šis nuimtas sluoksnis ir tampa produktu, kurį kai kas kramto tarsi natūralią gumą.

    Šiose atakišose dažniausiai būna jauniausias ir švariausias bičių vaškas, taip pat nemažai medaus. Kartu jose aptinkama ir kitų bičių produktų priemaišų, pavyzdžiui, žiedadulkių bei propolio pėdsakų, todėl jos vertinamos kaip turinčios daugiau biologiškai aktyvių medžiagų nei vien tik medus.

    Kam žmonės jas kramto?

    Kramtymas veikia mechaniškai ir lokaliai, todėl dažniausiai siejamas su burnos higiena ir geresne savijauta gerklėje. Lėtas, ilgesnis kramtymas skatina seilių išsiskyrimą, o tai natūraliai padeda nuplauti apnašas ir mažina burnos sausumą.

    Propolis ir kai kurie meduje esantys junginiai laboratoriniuose tyrimuose siejami su antimikrobiniu poveikiu, tačiau tai nėra vaistas ir nepakeičia gydytojo paskirtų priemonių. Jei gerklės skausmas, užkimimas ar užsitęsę simptomai nepraeina, svarbu įvertinti priežastį ir kreiptis į medikus.

    Kaip valgyti ir ko tikėtis?

    Dažniausias vartojimo būdas paprastas: nedidelę porciją žmonės kramto kaip gumą 10–20 minučių. Pradžioje jaučiamas ryškus medaus saldumas, o vėliau burnoje lieka elastingas vaško gumulėlis, kuris pamažu praranda skonį.

    Kai skonis išnyksta, vašką įprasta išspjauti. Net jei netyčia nuryjama mažas gabalėlis, dažniausiai tai problemų nesukelia, tačiau sąmoningai dideliais kiekiais jo vartoti nereikėtų.

    Kam verta pasisaugoti?

    Bičių produktai gali sukelti alergines reakcijas, todėl alergiškiems žmonėms ar turintiems jautrumą žiedadulkėms, propoliui bei medui reikėtų būti atsargiems. Vaikams šis produktas taip pat gali kelti springimo riziką, todėl jo vartojimas turėtų būti labai atsakingas.

    Šio produkto retai rasite įprastuose prekybos centruose, nes jis priklauso nuo sezono ir medaus sukimo darbų. Dažniausiai jis įsigyjamas iš patikimų bitininkų ar specializuotose bičių produktų parduotuvėse, kur galima pasitikslinti kilmę ir laikymo sąlygas.

  • Oftalmologai perspėja: įprotis trinti akis gali baigtis infekcija ir net regėjimo praradimu

    Atrodo nekaltas įprotis pasitrinti akis, kai jos niežti ar pavargsta, gali turėti rimtų pasekmių regėjimui, perspėja oftalmologai. Medikai pabrėžia, kad mechaninis trynimas dažnai ne palengvina, o dar labiau sustiprina sudirgimą ir uždegimą.

    Dažniausiai žmonės rankas prie akių kelia dėl alerginio konjunktyvito, akių sausumo ar vokų odos sudirginimo. Tačiau trindami akis mes pažeidžiame jautrų akies paviršių, o mikroskopiniai įbrėžimai gali tapti vartais infekcijoms.

    Viena pavojingiausių ilgalaikių rizikų siejama su keratokonusu, kai ragenos audinys palaipsniui plonėja ir keičia formą. Dėl to atsiranda ryškėjantis astigmatizmas, neryškus matymas, didėja jautrumas šviesai, o pažengusiais atvejais gali prireikti specialių procedūrų ragenai sutvirtinti ar net ragenos persodinimo.

    Ne mažiau svarbi ir trauma rizika: net menkas įbrėžimas nagu gali sukelti ragenos nubrozdinimą, kuris yra skausmingas, ašarojantis ir dažnai reikalauja gydymo. Tokie pažeidimai gali komplikuotis bakterine infekcija, ypač jei trinama neplautomis rankomis arba naudojami kontaktiniai lęšiai.

    Trinant akis taip pat gali trūkti smulkios kraujagyslės ir atsirasti subkonjunktyvinė kraujosruva, kai akies baltyme matoma ryškiai raudona dėmė. Nors dažniausiai ji per kelias savaites išnyksta savaime, toks vaizdas neretai išgąsdina, o kartais signalizuoja ir apie padidėjusį kraujospūdį ar krešėjimo sutrikimus, todėl pasikartojant verta pasitarti su gydytoju.

    Didelę problemą sudaro higiena: ant rankų nuolat kaupiasi mikroorganizmai nuo telefonų, klaviatūrų, durų rankenų ir kitų paviršių. Palietus akis, šie mikroorganizmai lengvai patenka ant junginės ir vokų kraštų, o tai didina virusinio ar bakterinio konjunktyvito tikimybę.

    Jei akys niežti ar peršti, specialistai pataria ieškoti priežasties, o ne trinti. Alergijos atveju gali padėti gydytojo ar vaistininko rekomenduojami antialerginiai akių lašai, o esant sausumui dažnai skiriami drėkinamieji lašai be konservantų.

    Į gydytoją verta kreiptis, jei paraudimas ir skausmas stiprėja, atsiranda pūlingų išskyrų, staigiai suprastėja regėjimas, pasireiškia šviesos baimė ar jaučiamas svetimkūnio pojūtis, kuris nepraeina. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnį ragenos ar kitų akies struktūrų pažeidimą, kuriam reikalingas greitas įvertinimas.

  • Pakabinkite sode ir vapsvos dings: triukas su popieriniu lizdu, kuris stebina sodininkus

    Pakabinkite sode ir vapsvos dings: triukas su popieriniu lizdu, kuris stebina sodininkus

    Vasara daugeliui reiškia ramius vakarus terasoje ir pietus sode, tačiau šiltuoju sezonu suaktyvėja ir vapsvos. Jos ypač greitai atsiranda ten, kur yra saldžių gėrimų, vaisių, desertų ar ant stalo paliktų maisto likučių. Net ir trumpa akimirka gali užtekti, kad aplink pradėtų suktis neprašyti svečiai.

    Nors vapsvos dažnai laikomos tik įkyriomis, jos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje. Jos medžioja kitus vabzdžius, įskaitant kai kuriuos sodo kenkėjus, todėl prisideda prie natūralios pusiausvyros. Problema prasideda tuomet, kai vapsvos nuolat lenda prie maisto arba įsikuria pernelyg arti namų.

    Vapsvos turi labai gerai išvystytą uoslę, todėl greitai aptinka maisto šaltinius. Jas stipriausiai vilioja prinokę vaisiai, saldūs gėrimai, ledai, kepiniai ir bet kokios maisto atliekos. Dėl to svarbu laiku sutvarkyti stalą, sandariai laikyti šiukšles ir nuo žemės reguliariai surinkti nukritusius vaisius.

    Žmonės dažnai instinktyviai pradeda mosikuoti rankomis, kai vapsva praskrenda visai šalia veido, tačiau tai gali tik pabloginti situaciją. Staigūs judesiai vabzdžiui gali pasirodyti kaip grėsmė ir paskatinti gintis. Saugiausia elgtis ramiai, pamažu patraukti maistą ar gėrimą ir lėtai pasitraukti nuo vietos, kuri vapsvą domina.

    Jei vapsvos nuolat suka ratus aplink terasą ar balkoną, pirmiausia verta pašalinti priežastis, dėl kurių jos grįžta. Padeda paprasti įpročiai: greitai uždengti gėrimus, nepalikti atvirų saldumynų, dažniau išnešti šiukšles ir neperkrauti komposto maisto atliekomis, kurios skleidžia stiprų kvapą.

    Triukas su netikru lizdu

    Viena dažniausiai minimų priemonių yra netikro vapsvų lizdo pakabinimas. Vapsvos linkusios saugoti savo teritoriją ir neretai vengia kurtis šalia vietos, kuri atrodo jau užimta. Dėl šios priežasties dalis žmonių prie pavėsinių, terasose ar balkonuose kabina lizdą primenančias atrapas.

    Tokių priemonių galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse, tačiau paprastą variantą daugelis pasidaro patys. Dažniausiai tam naudojamas rudas popierinis maišelis, prikimštas popieriaus, kad įgautų apvalią, lizdą primenančią formą. Jį patariama kabinti po stogeliu ar kitoje nuo lietaus apsaugotoje vietoje.

    Vis dėlto verta žinoti, kad šios priemonės veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo aplinkos ir vapsvų aktyvumo. Jei netoliese jau yra tikras lizdas arba aplink gausu maisto šaltinių, vien atrapos gali nepakakti. Tokiais atvejais svarbiausia derinti kelias priemones ir, kilus įtarimui dėl lizdo namo konstrukcijose, elgtis atsargiai.

    Kada būtina papildoma pagalba?

    Vapsvų įgėlimai yra skausmingi, o alergiškiems žmonėms gali sukelti pavojingas reakcijas. Jei po įgėlimo atsiranda dusulys, veido ar gerklės tinimas, išplitusi dilgėlinė ar staigus silpnumas, būtina nedelsti ir kreiptis skubios medicinos pagalbos. Riziką didina ir situacijos, kai vapsvos ima agresyviai ginti lizdą.

    Jeigu lizdas yra labai arti namų, vaikų žaidimų zonos ar intensyviai naudojamo tako, saugiausia sprendimus priimti atsakingai. Savarankiškai ardyti lizdą be patirties gali būti pavojinga, ypač jei jis paslėptas palėpėje, ventiliacijos angose ar sienų ertmėse. Tokiais atvejais praktiškiau pasitarti su kenkėjų kontrolės specialistais.

  • Braškių sezonas įsibėgėja: vieniems tai sveikatos bomba, kitiems – rimtas įspėjimas

    Braškių sezonas įsibėgėja: vieniems tai sveikatos bomba, kitiems – rimtas įspėjimas

    Braškių nauda: mažai kalorijų, daug vertės

    Braškių sezonas jau prasidėjo, o šie vaisiai laikomi vienais vertingiausių šiltojo metų laiko pasirinkimų. Maždaug 100 gramų braškių turi apie 30–35 kilokalorijas, todėl jos dažnai tinka žmonėms, norintiems kontroliuoti kūno svorį.

    Vienas svarbiausių braškių privalumų – vitaminas C, kurio jose gali būti nemažai, kartais net prilygstantis ar viršijantis dalį citrusinių vaisių. Šis vitaminas svarbus imuninei sistemai, kolageno sintezei ir antioksidacinei apsaugai nuo oksidacinio streso.

    Kuo dar išsiskiria braškės?

    Braškėse yra polifenolių ir antocianinų – junginių, siejamų su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga. Būtent antocianinai suteikia uogoms ryškią raudoną spalvą ir yra siejami su palankiu poveikiu kraujagyslių funkcijai.

    Šios uogos taip pat turi skaidulų, kurios prisideda prie geresnės virškinamojo trakto veiklos ir gali padėti palaikyti žarnyno mikrobiotos įvairovę. Dėl skaidulų braškės dažnai sotesnės, nors kalorijų suteikia nedaug.

    Braškėse esantis kalis siejamas su kraujospūdžio reguliavimu, todėl jos dažnai minimos kaip palankus pasirinkimas žmonėms, kuriems aktuali širdies sveikata. Be to, natūralūs cukrūs gali tapti greitu energijos šaltiniu po fizinio krūvio, jei porcijos išlieka saikingos.

    Kada braškės gali pakenkti?

    Nors braškės daugeliui yra puikus pasirinkimas, jos priklauso dažniau alergines reakcijas galinčių sukelti vaisių grupei. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti odos bėrimas, niežulys ar kiti padidėjusio jautrumo požymiai.

    Žmonėms, jautriems žiedadulkėms, ypač beržo, kartais pasitaiko burnos alergijos sindromas: gali atsirasti niežėjimas ar deginimas burnoje. Tokiais atvejais braškių vartojimą vertėtų aptarti su gydytoju arba alergologu.

    Atsargumo reikia ir turintiems jautresnę virškinimo sistemą, nes natūralios rūgštys bei skaidulos daliai žmonių gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą. Taip pat, nors braškių glikeminis poveikis paprastai laikomas santykinai nedideliu, sergantieji cukriniu diabetu ar turintys atsparumą insulinui turėtų laikytis saiko.

    Dar viena grupė, kuriai braškės gali netikti, – žmonės, jautrūs histaminui. Jiems kartais sustiprėja tokie simptomai kaip galvos skausmas, odos paraudimas ar niežėjimas, todėl svarbu stebėti individualią organizmo reakciją.

    Kaip valgyti, kad nauda būtų didžiausia?

    Didžiausia nauda paprastai gaunama braškes valgant šviežias ir neperdirbtas. Norint subalansuoti užkandį, braškes verta derinti su baltymais, pavyzdžiui, natūraliu jogurtu, nes tai gali padėti tolygiau paskirstyti energiją.

    Rekomenduojama vengti braškių saldinimo ir riebių priedų, tokių kaip plakta grietinėlė, jei tikslas – sveikesnis pasirinkimas. Taip pat svarbu uogas kruopščiai nuplauti ir rinktis iš patikimų, pageidautina vietinių augintojų.

  • Oftalmologai įspėja: įprotis trinti akis gali baigtis infekcija ir net keratokonusu

    Įprotis trinti akis rankomis dažnai atrodo nekaltas, tačiau oftalmologai įspėja, kad taip galima ne tik sustiprinti sudirginimą, bet ir padidinti rimtų komplikacijų riziką. Dažniausiai ranka prie veido tiesiasi žmonės, kuriems vargina alerginis konjunktyvitas, akių sausumas ar vokų odos uždegimas.

    Mechaninis trynimas trumpam sumažina niežėjimą, bet tuo pačiu dar labiau dirgina akies paviršių ir skatina uždegimą. Be to, stipriau trinant lengviau pažeisti rageną, ypač jei netyčia užkliudoma nagu arba į akis pateko smulkių dalelių.

    Kas gali nutikti trynant akis

    Vienas dažniausiai minimų pavojų yra ragenos nubrozdinimai, dar vadinami ragenos erozijomis. Tokie pažeidimai gali sukelti stiprų skausmą, šviesos baimę, ašarojimą ir reikalauti gydymo, neretai skiriant antibiotikų, kad būtų išvengta infekcijos.

    Trinant akis taip pat galima pernešti mikroorganizmus nuo rankų ir kasdien liečiamų paviršių, pavyzdžiui, telefono, klaviatūros ar durų rankenų. Tai didina virusinio ar bakterinio konjunktyvito tikimybę, o susirgus infekcija lengvai plinta šeimoje, darbe ar ugdymo įstaigose.

    Dar vienas dažnas išgąsdinantis vaizdas yra staiga paraudusi akies baltymo sritis dėl smulkių kraujagyslių plyšimo. Toks pakitimas paprastai praeina savaime per kelias savaites, tačiau jis signalizuoja, kad akiai buvo sukelta per didelė mechaninė apkrova.

    Didžiausia ilgalaikė rizika

    Oftalmologai pabrėžia, kad agresyvus, pasikartojantis akių trynimas siejamas su keratokonuso rizika. Tai būklė, kai ragena palaipsniui plonėja ir gali pradėti deformuotis, o regėjimas tampa vis labiau išplaukęs.

    Tokiais atvejais dažnėja astigmatizmas, prastėja regėjimo aštrumas, gali nebeužtekti įprastų akinių. Ligos progresavimui stabdyti taikomos specialios procedūros, o pažengusiais atvejais gali prireikti sudėtingesnio gydymo, įskaitant ragenos persodinimą.

    Ką daryti vietoj trynimo

    Jei niežti akis, specialistai pataria pirmiausia pasirūpinti higiena ir neliesti akių neplautomis rankomis. Esant alergijai ar sausumui, dažnai rekomenduojama rinktis tinkamus akių lašus, kurie sumažina dirginimą ir padeda „nuplauti“ dirgiklius nuo akies paviršiaus.

    Jeigu paraudimas, skausmas, pūliavimas ar regėjimo suprastėjimas nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją. Savarankiškas gydymas gali uždelsti diagnozę, o kai kuriais atvejais ankstyvas įvertinimas yra lemiamas, kad būtų išvengta komplikacijų.