Tag: Alphabet

  • „Alphabet“ kelia investicijų kartelę: iki 176 mlrd. eurų 2026 metais ir dar didesnis šuolis 2027-aisiais

    „Alphabet“ kelia investicijų kartelę: iki 176 mlrd. eurų 2026 metais ir dar didesnis šuolis 2027-aisiais

    Technologijų milžinė „Alphabet“ paskelbė didinanti 2026 metų kapitalo išlaidų planą iki 167–176 mlrd. eurų ir signalizavo, kad 2027 metais investicijos gali dar reikšmingai augti. Bendrovė pabrėžė, jog didžioji dalis lėšų keliaus į duomenų centrus, serverius ir kitą infrastruktūrą, reikalingą DI paslaugoms.

    Rinkos dėmesys krypsta į tai, kad didėjantis biudžetas atspindi ne tik ambicijas, bet ir realius tiekimo bei pajėgumų apribojimus. „Alphabet“ vadovai pripažino, kad artimiausiu laikotarpiu skaičiavimo resursų trūkumas riboja galimybes pilnai patenkinti paklausą, o tai tiesiogiai veikia debesijos verslo augimo tempą.

    Debesija tampa pagrindiniu varikliu

    2026 metų pirmąjį ketvirtį „Alphabet“ pajamos siekė apie 96 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius, o metinis augimas sudarė 20 proc. Šuolį ypač sustiprino „Google Cloud“, kur pajamos augo sparčiau nei tikėtasi ir pasiekė maždaug 17,5 mlrd. eurų.

    Vadovybė akcentavo, kad įmonių DI sprendimai debesijoje pirmą kartą tapo svarbiausiu šio segmento augimo varikliu. „Gemini Enterprise“ mokamų aktyvių naudotojų skaičius per ketvirtį, bendrovės teigimu, padidėjo 40 proc., o tai rodo, kad DI funkcijos vis dažniau perkamos kaip atskira, apčiuopiamą vertę kurianti paslauga.

    Rekordinės išlaidos ir infrastruktūros lenktynės

    Per ketvirtį „Alphabet“ kapitalo išlaidos sudarė apie 31 mlrd. eurų, o tai apima nekilnojamąjį turtą, serverius, duomenų centrus ir kitą techninę bazę. Toks tempas signalizuoja, kad didžiosios platformos pereina į etapą, kai DI plėtra tampa ne vien programinės įrangos, bet ir milžiniškos energetikos bei techninės infrastruktūros klausimu.

    Didėjantis investicijų planas siejamas ir su anksčiau paskelbtu duomenų centrų verslo įsigijimu: „Alphabet“ buvo pranešusi apie „Intersect“ pirkimą už maždaug 4,4 mlrd. eurų grynaisiais, kartu perimant ir įsipareigojimus. Tokie sandoriai padeda greičiau didinti pajėgumus, kai naujų objektų projektavimas ir statyba gali užtrukti kelerius metus.

    Paieška ir reklama laikosi, bet „Youtube“ tempas ne vienodas

    Paieškos verslas ketvirtį taip pat demonstravo stiprų rezultatą: bendrovė nurodė, kad DI funkcijos didina naudojimą, o užklausų kiekis pasiekė rekordą. Reklamos pajamos išaugo iki maždaug 67,4 mlrd. eurų, o tai rodo, kad pagrindinis „Google“ pinigų srautas išlieka atsparus net ir esant rinkos ciklų svyravimams.

    Vis dėlto „Youtube“ reklamos pajamos, siekusios apie 8,6 mlrd. eurų, kiek prasilenkė su prognozėmis. Bendrovė akcentavo, kad prenumeratų kryptis auga sparčiau nei reklama, todėl platformos monetizacija vis labiau remiasi mišriu modeliu, kuriame svarbėja mokami planai, o ne vien reklamos parodymai.

    „Alphabet“ skelbia, kad DI infrastruktūros paklausa rinkoje auga greičiau, nei šiuo metu spėjama plėsti pajėgumus. Tai reiškia, kad artimiausiais metais investicijų lygis greičiausiai išliks aukštas, o konkurencija tarp didžiųjų debesijos tiekėjų vis labiau persikels į duomenų centrų pajėgumus, energijos tiekimą ir specializuotos technikos prieinamumą.

  • „Google“ susitarė su Pentagonu dėl DI: ką tai reiškia slaptoms operacijoms ir rinkai

    „Google“ sudarė susitarimą su JAV Gynybos departamentu, pagal kurį Pentagonas galės naudoti bendrovės dirbtinio intelekto modelius slaptoms užduotims ir kitiems teisėtiems vyriausybės tikslams. Apie tai pranešta remiantis su situacija susipažinusiu šaltiniu.

    Viešai skelbiama nedaug detalių, tačiau pati formuluotė apie „visus teisėtus vyriausybės tikslus“ rodo platų pritaikymo lauką. Tokie DI sprendimai paprastai naudojami žvalgybos duomenų apdorojimui, vaizdų analizei, signalų interpretavimui ir operaciniam planavimui.

    Kas slypi už susitarimo

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę Pentagono strategiją spartinti pažangių skaitmeninių technologijų diegimą, kartu stengiantis išlaikyti kontrolę ir patikimumą. Gynybos sektoriuje DI vertinamas kaip priemonė greičiau atrinkti svarbiausią informaciją iš milžiniškų duomenų srautų.

    Tačiau kariuomenei keliami griežtesni reikalavimai nei komercijai: būtinas aiškus atsakomybės paskirstymas, audituojami sprendimai ir mažesnė klaidų tolerancija. Dėl to dažnai siekiama vadinamojo žmogaus sprendimo „kilpoje“, kai galutinius sprendimus patvirtina pareigūnai.

    Konkurencinė kova tarp DI tiekėjų

    Analogiškų susitarimų Pentagonas yra sudaręs ir su kitais dideliais DI žaidėjais, todėl rinka vis labiau panašėja į varžybas dėl ilgalaikių valstybės užsakymų. Tokie kontraktai suteikia ne tik pajamas, bet ir reputacinį svorį, galintį paveikti klientų pasirinkimus civilinėje rinkoje.

    Pranešimuose apie ankstesnius sandorius minėta, kad kiekvieno jų vertė galėjo siekti apie 200 milijardų JAV dolerių, tai yra maždaug 185 milijardus eurų. Tokios sumos pabrėžia, kad valstybės institucijos DI diegimą vertina kaip strateginę investiciją.

    Patikimumas ir rizikos gynybos srityje

    Pentagonui svarbu išlaikyti lankstumą ir neperkelti kritinių funkcijų į nepakankamai patikimus modelius, ypač kai kalbama apie ginkluotės sistemas ar operacijų saugumą. DI gali „haliucinuoti“, būti jautrus duomenų kokybei ar manipuliacijoms, todėl praktikoje diegiamos papildomos patikros.

    Kol kas „Alphabet“, kuriai priklauso „Google“, ir JAV Gynybos departamentas nekomentavo pranešimų apie susitarimą. Dėl ribotos informacijos viešojoje erdvėje lieka neaišku, kokie konkretūs modeliai ir kokio lygio prieigos bus taikomos.