CP v2

Tag: Antioksidantai

  • Kardiologai įvardijo netikėtus superproduktus: šie du gali padėti širdžiai ir kraujagyslėms

    Pastaraisiais metais mitybos mokslas vis dažniau kalba ne apie stebuklingus produktus, o apie realiai išmatuojamus junginius maiste, galinčius prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sveikatos. Tarp netikėtesnių pasirinkimų minimi kakavos pupelių lukštai ir purpuriniai ryžiai.

    Kakavos lukštai yra kieta kakavos pupelių išorinė dalis, kuri lieka po skrudinimo ir valymo. Ilgą laiką tai buvo laikoma šalutiniu gamybos produktu, tačiau dabar vis dažniau vertinama dėl skaidulų ir biologiškai aktyvių medžiagų.

    Purpuriniai ryžiai yra viso grūdo, dažniausiai mažiau apdorota ryžių rūšis, natūraliai turinti daug pigmentų antocianinų. Būtent šie junginiai siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, kuris aktualus širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Kas naudinga širdžiai?

    Tyrimuose dažniausiai pabrėžiama, kad širdies ligų riziką didina oksidacinis stresas, lėtinis uždegimas, padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis ir padidėjęs kraujospūdis. Dalis kakavos žaliavoje esančių polifenolių ir skaidulos gali prisidėti prie palankesnių rodiklių, ypač kai tai tampa bendro mitybos modelio dalimi.

    Purpuriniuose ryžiuose esantys antocianinai, skaidulos ir mikroelementai dažnai minimi kaip priežastis, kodėl viso grūdo produktai siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Viso grūdo ryžiai taip pat paprastai turi daugiau skaidulų nei baltieji ryžiai, todėl labiau padeda sotumui ir stabilesnei glikemijai.

    Kaip įtraukti į mitybą?

    Kakavos lukštai dažniausiai vartojami užpilant karštu vandeniu kaip gėrimas, taip pat gali būti naudojami kaip priedas kokteiliuose ar kepiniuose. Svarbu rinktis maistui skirtą, tinkamai paruoštą žaliavą ir nepadauginti, jei mityboje apskritai trūksta balanso.

    Purpuriniai ryžiai gali būti paprasta alternatyva įprastiems ryžiams, ypač kai siekiama daugiau pilno grūdo produktų. Praktikoje naudinga juos derinti su daržovėmis, ankštiniais ar žuvimi, nes širdžiai palankiausios mitybos rekomendacijos akcentuoja visumą, o ne vieną atskirą ingredientą.

    Ką verta žinoti dėl saugumo?

    Specialistai primena, kad nė vienas produktas nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, ypač jei nustatytas padidėjęs kraujospūdis, dislipidemija ar kitos širdies ir kraujagyslių ligos. Jei žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus ar turi lėtinių virškinamojo trakto sutrikimų, didesni skaidulų kiekiai ar nauji produktai turėtų būti įvedami palaipsniui.

    Didžiausią poveikį širdies sveikatai sieja nuoseklūs įpročiai: daugiau daržovių ir pilno grūdo produktų, pakankamas fizinis aktyvumas, mažiau itin perdirbto maisto, druskos ir pridėtinio cukraus. Tokiuose rėmuose kakavos lukštai ir purpuriniai ryžiai gali tapti įdomiu, bet racionaliu mitybos papildymu.

  • Šparagų sezonas: mokslas aiškina, ar ši daržovė tikrai stiprina vyrų potenciją

    Šparagų sezonas daugeliui tampa proga į meniu įtraukti lengvą, greitai paruošiamą daržovę, tačiau kartu atgimsta ir sena reputacija: esą ypač žalieji šparagai gali palaikyti vyrišką potenciją. Mitybos specialistai primena, kad stebuklingo poveikio tikėtis neverta, bet šparagų sudėtis išties palanki bendrai kraujotakai, energijai ir hormonų apykaitai.

    Žalieji šparagai išsiskiria vitaminais A, C, E ir B grupės vitaminais, taip pat folatais. Juose yra kalio, magnio, kalcio, geležies ir kitų mikroelementų, kurie svarbūs širdies ir kraujagyslių sistemai, nervų veiklai bei raumenų darbui. Būtent gera kraujotaka ir mažesnė uždegimo rizika yra vieni svarbiausių veiksnių, susijusių su erekcijos funkcija.

    Kuo šparagai naudingi organizmui

    Šparaguose yra skaidulų, todėl jie prisideda prie normalaus virškinimo ir ilgesnio sotumo. Tai aktualu tiems, kurie siekia mažinti antsvorį, o kartu ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką, nes perteklinis svoris dažnai susijęs su prastesniais kraujotakos rodikliais.

    Dar vienas dažnai minimas junginys yra asparaginas, galintis turėti lengvą šlapimą varantį poveikį. Kalis, kurio šparaguose taip pat yra, siejamas su kraujospūdžio reguliavimu, o tai svarbu bendrai savijautai ir fiziniam pajėgumui.

    Ar tai tikrai veikia kaip „mėlyna tabletė“?

    Teiginiai, kad šparagai veikia kaip greitas potencijos „stiprintuvas“, dažniausiai yra perdėti. Erekcijos sutrikimai neretai susiję su širdies ir kraujagyslių būkle, cukrinio diabeto rizika, rūkymu, stresu, miego trūkumu ar kai kuriais vaistais, todėl vienas produktas problemos neišsprendžia.

    Vis dėlto šparagų antioksidantai, tarp jų ir glutationas, taip pat augaliniai flavonoidai, siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais. Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką: daržovių gausi mityba, kurioje yra šparagų, gali prisidėti prie geresnių ilgalaikių sveikatos rodiklių, o kartu ir geresnės savijautos intymioje srityje.

    Kada verta būti atsargiems

    Šparagai tinka ne visiems be išlygų. Dėl purinų kai kuriems žmonėms, ypač turintiems podagros ar inkstų akmenligės riziką, verta pasitarti su gydytoju ir nepadauginti šio produkto.

    Taip pat daliai žmonių šparagai gali sukelti pilvo pūtimą ar kitą virškinimo diskomfortą, ypač jei virškinimo sistema jautresnė. Geriausia pradėti nuo mažesnės porcijos ir stebėti savijautą, o šparagus derinti su kitomis daržovėmis ir baltymais.

    Renkantis šparagus, svarbiausia yra šviežumas: standūs, neapdžiūvę stiebai ir ryški spalva paprastai rodo geresnę kokybę. Jei tikslas yra reali nauda sveikatai, didžiausią efektą duoda ne vienas produktas, o nuoseklūs įpročiai: subalansuota mityba, judėjimas, kokybiškas miegas ir rizikos veiksnių kontrolė.

  • Mokslininkai vardija: trys puodeliai arbatos per dieną gali lėtinti senėjimą

    Senėjimas yra neišvengiamas, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad kasdieniai įpročiai gali turėti apčiuopiamos įtakos tam, kaip greitai kinta organizmas. Vienas paprasčiausių pasirinkimų gali būti arbata, kuri dėl joje esančių bioaktyvių medžiagų siejama su geresniais sveikatos rodikliais.

    Moksliniuose apžvalginiuose darbuose pabrėžiama, kad nauda dažniausiai siejama su reguliariu vartojimu, o kai kuriuose tyrimuose minimas orientyras yra apie trys puodeliai per dieną. Tokia porcija siejama su ryškesnėmis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali būti svarbios su amžiumi susijusiems pokyčiams.

    Kodėl arbata siejama su senėjimu?

    Esminis vaidmuo dažniausiai priskiriamas polifenoliams, įskaitant flavonoidus ir katechinus. Šios medžiagos veikia kaip antioksidantai, padedantys mažinti oksidacinį stresą, kuris yra vienas iš veiksnių, siejamų su ląstelių pažeidimais ir greitesniu senėjimu.

    Tyrėjai taip pat akcentuoja žarnyno mikrobiotos svarbą. Arbatoje esantys junginiai gali daryti įtaką žarnyno bakterijų sudėčiai, o tai siejama su medžiagų apykaitos, imuninės sistemos ir net pažintinių funkcijų pokyčiais senstant.

    Juodoji ar žalioji: ar yra skirtumas?

    Skirtingos arbatos rūšys turi panašių, bet ne identiškų bioaktyvių junginių profilių, todėl tyrimuose kartais matomi nežymūs skirtumai. Žalioji arbata dažniau minima dėl didesnio katechinų kiekio, o juodoji arbata dėl fermentacijos turi kitų polifenolių formų.

    Vis dėlto bendras vaizdas išlieka panašus: reguliarus arbatos vartojimas siejamas su geresniais kai kuriais sveikatos rodikliais. Tyrimuose dažnai pabrėžiama, kad svarbiausia yra nuoseklumas ir bendras gyvenimo būdas, o ne vienas gėrimas kaip stebuklinga priemonė.

    Ką svarbu žinoti kasdienybėje?

    Nors trys puodeliai per dieną dažnai minimi kaip praktiškas orientyras, jautrumas kofeinui skiriasi, todėl daliai žmonių verta rinktis silpnesnę arbatą arba variantus be kofeino. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į cukrų: gausūs saldikliai gali panaikinti dalį galimos naudos.

    Specialistai primena, kad geriausi rezultatai paprastai siejami su visuma: subalansuota mityba, pakankamu miegu, fiziniu aktyvumu ir saulės poveikio kontrole. Arbata gali būti viena iš kasdienių, lengvai įgyvendinamų detalių, bet ne vienintelis atsakymas į senėjimo klausimus.

  • Ravėjate ir išmetate, o Meksikoje su kiaušiniais valgo kasdien: ši piktžolė naudinga kepenims

    Daržinė portulaka, Meksikoje žinoma kaip verdolagas, Lietuvoje dažnai laikoma įkyriu daržo ir vejos augalu. Ji žema, šliaužianti, su sultingais rausvai rusvais stiebais ir smulkiais ovaliais lapais, todėl puikiai ištveria karštį ir sausras. Dėl to portulaka neretai suželia ne tik lysvėse, bet ir takų plyšiuose ar smėlingose vietose.

    Vis dėlto daugelyje šalių portulaka vertinama kaip valgomas laukinis žalumynas. Ji minima kaip vienas seniausiai žmonių vartotų lapinių augalų, o kulinarijoje tinka tiek salotoms, tiek troškiniams ar sriuboms. Meksikoje portulaka dažnai derinama su kiaušiniais ir aštresniais padažais, todėl patiekalas tampa ir sotus, ir gaivus.

    Mitybos požiūriu portulaka išsiskiria tuo, kad turi omega-3 riebalų rūgščių, ypač alfa-linoleno rūgšties. Augale taip pat aptinkama antioksidantų, tarp jų vitamino C ir E, taip pat glutationo ir betalainų, kurie siejami su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso. Šios medžiagos mityboje dažnai minimos kaip svarbios bendrai medžiagų apykaitai ir organizmo atsparumui.

    Kepenų sveikatos tema portulaka paprastai minima dėl priešuždegiminio potencialo ir antioksidacinės sudėties. Vis dėlto verta nepamiršti, kad tai nėra vaistas, o moksliniai duomenys apie tiesioginį poveikį konkrečioms ligoms žmonėms yra riboti. Jei turite kepenų sutrikimų ar vartojate vaistus, dėl mitybos pokyčių saugiausia pasitarti su gydytoju.

    Tradicinis meksikietiškas patiekalas huevos con verdolagas dažniausiai ruošiamas su salsa verde, kuri gaminama iš žaliųjų pomidorų, česnako, svogūnų ir aitriųjų paprikų. Portulakos švelniai rūgštokas skonis gerai subalansuoja kiaušinių sodrumą, o padažas suteikia aromato. Namų sąlygomis žaliuosius pomidorus galima pakeisti įprastais pomidorais ar tyre, o portulaką trumpai patroškinti, kad išliktų traškumas.

    Renkant portulaką maistui svarbiausia įsitikinti, kad augalas nebuvo purkštas chemikalais ir augo švarioje vietoje, atokiau nuo intensyvaus eismo. Prieš gaminant ją reikia kruopščiai nuplauti, o jei kyla abejonių dėl identifikavimo, verčiau pasitikrinti su augalų žinovu. Taip paprasta daržo piktžolė gali virsti netikėtu, maistingu ingredientu virtuvėje.

  • Ar saldinti žaliąją arbatą? Ekspertai paaiškino, kada cukrus kenkia labiausiai

    Žalioji arbata daugelio laikoma vienu naudingiausių gėrimų: joje gausu biologiškai aktyvių medžiagų, ypač polifenolių ir katechinų, siejamų su antioksidaciniu poveikiu. Vis dėlto ginčas dėl vieno įpročio neslūgsta – ar verta į puodelį dėti cukraus.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad pats cukrus žaliosios arbatos „nepaverčia nuodu“, tačiau pakeičia gėrimo profilį ir kasdienį poveikį organizmui. Saldintas gėrimas tampa papildomu greitųjų angliavandenių šaltiniu, o tai svarbu vertinant kūno svorį, apetitą ir gliukozės svyravimus.

    Žaliosios arbatos vertė dažniausiai siejama su antioksidantais, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą ir palaikyti širdies bei kraujagyslių sistemos funkciją. Taip pat joje yra kofeino ir L-teanino derinys, dėl kurio dalis žmonių jaučia švelnesnį budrumą ir geresnę koncentraciją nei po kavos.

    Pridėjus cukraus, šios naudos neišnyksta akimirksniu, tačiau kasdienis saldinimas didina bendrą pridėtinių cukrų kiekį racione. Tai ypač aktualu tiems, kurie jau vartoja saldintus gėrimus, desertus ar užkandžius, nes pridėtinis cukrus dažnai „susideda“ nepastebimai.

    Dar vienas praktinis aspektas – skonis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad cukrus užgožia natūralų arbatos aromatą, mažina jai būdingą lengvą kartumą ir sutraukiamumą, todėl ilgainiui gali būti sunkiau mėgautis nesaldintu gėrimu.

    Norint mažinti cukraus kiekį, rekomenduojama tai daryti palaipsniui, pavyzdžiui, mažinant kiekį kas kelias dienas. Skoniui praturtinti dažnai siūloma rinktis citriną, mėtas ar jazminų žiedus, o medų dėti tik į šiek tiek atvėsintą gėrimą, kad išliktų jo savybės.

    Gydytojai ir dietologai primena, kad bendros sveikatos naudos labiausiai priklauso nuo viso raciono, o ne vieno produkto. Jei norisi saldumo, verta įsivertinti, kiek pridėtinio cukraus jau gaunate per dieną, ir rinktis sprendimą, kurį realu išlaikyti ilgą laiką.

  • Sezonas prasideda: šios itin sveikos uogos krūmas atlaiko net 45 laipsnių šaltį

    Valgomasis sausmedis, dažnai vadinamas kamčiatkine uoga, – iš šiaurės rytų Azijos kilęs krūmas, kuris puikiai prisitaikė ir prie mūsų klimato. Sodininkai jį vertina dėl išskirtinio atsparumo šalčiui: augalas ištveria ir labai žemas temperatūras, o žiedai gali atlaikyti pavasarines šalnas.

    Dar viena priežastis, kodėl ši uoga kasmet susilaukia daugiau dėmesio, – itin ankstyvas derlius. Uogos dažnai sunoksta dar pavasario pabaigoje, kai įprastas lietuviškų uogų sezonas tik įsibėgėja, todėl tai tampa patogiu būdu papildyti racioną šviežiomis uogomis po žiemos.

    Kas daro ją išskirtinę?

    Kamčiatkinė uoga išsiskiria didele biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija, ypač antocianinų, kurie suteikia tamsią spalvą. Mokslinėje literatūroje antocianinai siejami su antioksidaciniu poveikiu, o antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

    Šiose uogose taip pat randama vitamino C ir kitų mikroelementų, tačiau tikslus jų kiekis priklauso nuo veislės, dirvožemio ir sunokimo. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda ne pavienis produktas, o bendra mityba, kurioje uogos yra kasdienis įprotis.

    Skonis ir naudojimas virtuvėje

    Nors kamčiatkinę uogą neretai lygina su šilauogėmis, skonis skiriasi: ji gali būti saldi, tačiau dažnai juntama ryškesnė rūgštelė ir lengvas kartumas. Dėl to uogos ypač tinka tiems, kurie mėgsta sodresnį, ne vien saldų uogų profilį.

    Dėl natūralių pektinų šios uogos dažnai pasirenkamos uogienėms, džemams ir sultims, nes gerai sutirštėja ir išlaiko intensyvią spalvą. Jos tinka į košes, jogurtą ar kokteilius, o šaldytos uogos išlieka patogus pasirinkimas, kai norisi greito deserto ar priedo pusryčiams.

    Vis dėlto svarbu nepamiršti ir praktinių niuansų: uogos yra gana minkštos, todėl pernokę vaisiai greitai krenta ir susispaudžia. Norint geriausio skonio, jas verta skinti dažniau ir suvalgyti iškart arba greitai užšaldyti.

  • Lenkia išprotėjo dėl šių uogų: lietuvių turguose jau pasirodė „eliksyras“, kuris lenkia mėlynes

    Lenkia išprotėjo dėl šių uogų: lietuvių turguose jau pasirodė „eliksyras“, kuris lenkia mėlynes

    Oprac.: Magdalena Kowalska

    Matowa, o nieregularnych kształtach, nieco cierpka w smaku – tak można opisać jagodę kamczacką. Pod względem ilości antyoksydantów przewyższa borówkę amerykańską czy czarną porzeczkę. Nie bez przyczyny nazywa się ją “eliksirem życia” – w krajach azjatyckich jest kojarzona z długowiecznością. Sezon na ten niezwykły owoc właśnie się zaczyna. Sprawdź, dlaczego warto jeść jagodę kamczacką.

    Jagoda kamczacka to krzew pochodzący z Syberii, Japonii i Dalekiego Wschodu. To roślina wieloletnia i bardzo wytrzymała na trudne warunki atmosferyczne. Owoce pojawiają się pod koniec maja i w czerwcu. Obecnie Polska jest największym producentem tych niezwykłych owoców. Warto jeść je jak najczęściej, bo zawierają mnóstwo antyoksydantów: antocyjanów, flawonoidów i polifenoli, a także wiele cennych witamin i minerałów: witaminę C, A i K oraz potas, magnez, miedź i mangan. Najzdrowsze i najsmaczniejsze są dojrzałe owoce.

    Częste spożywanie jagody kamczackiej korzystnie wpływa na cały organizm. Duża ilość antyoksydantów pomaga niwelować stany zapalne, usuwa wolne rodniki i opóźnia procesy starzenia się. Liczne substancje bioaktywne znajdujące się w owocach wzmacniają układ odpornościowy, poprawiają kondycję naczyń krwionośnych, obniżają ciśnienie krwi i wzmacniają serce. Jagoda kamczacka zbawiennie wpływa także na gospodarkę węglowodanową organizmu – reguluje poziom glukozy we krwi, a także poprawia profil lipidowy. Wspiera też pracę mózgu, poprawia pamięć i koncentrację. Badania dowodzą, że ekstrakty z jagody kamczackiej mogą zmniejszać ryzyko niektórych nowotworów.

    Jagoda kamczacka to jeden z pierwszych owoców lata – na straganach pojawia się już w drugiej połowie maja i w czerwcu. Najlepiej jeść ją na surowo – jako zdrową przekąskę. Ze względu na cierpki smak można ją dodawać do koktajli owocowo-warzywnych. Dobrze komponuje się z bananami i jabłkami. W połączeniu z miodem czy syropem klonowym świetnie sprawdzi się jako dodatek do owsianki czy naleśników na słodko.

    Jagoda kamczacka to świetny krzew do uprawy w ogrodzie. Ma minimalne wymagania i jest odporna na mrozy. Przez pierwszych 5 lat nie wymaga przycinania, później warto jedynie usuwać stare gałęzie. Wystarczy wsadzić ją do żyznej przepuszczalnej gleby na nasłonecznionym stanowisku. Dla zwiększenia plonów kluczowe jest jednak wsadzenie dwóch różnych odmian blisko siebie, by mogły się zapylać. Podlewać należy w okresie suszy i zawiązywania owoców. Na wiosnę warto nawieźć ją kompostem lub obornikiem. Odwdzięczy się bogactwem owoców.

    Marzysz o lekkim ciele, większej energii i lepszym samopoczuciu każdego dnia? Zdrowe nawyki nie muszą czekać na poniedziałek. Na kobieta.interia.pl dowiesz się, jak krok po kroku wprowadzić zmiany w codziennej diecie, jakie produkty warto wybierać i jak znaleźć aktywność fizyczną, która naprawdę sprawi ci przyjemność. 

  • Aronijų sultys – pamirštas supermaistas: padeda akims prie kompiuterio ir širdžiai

    Aronijos Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse auga kone visur, tačiau ilgą laiką buvo vertinamos labiau kaip dekoratyvinis krūmas. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama jų uogose esantiems polifenoliams, ypač antocianinams, kurie siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

    Šie junginiai tiriami dėl galimos naudos širdies ir kraujagyslių sistemai, medžiagų apykaitai bei regėjimui. Nors aronijos kartumu nustebina ne vieną, būtent sutraukiantis skonis dažnai signalizuoja apie didesnę biologiškai aktyvių medžiagų koncentraciją.

    Nauda akims dirbant prie ekranų

    Ilgos valandos prie kompiuterio dažnai siejamos su akių nuovargiu, sausumu ir suprastėjusiu matymu prieblandoje. Mokslinėje literatūroje antocianinai aptariami kaip junginiai, galintys prisidėti prie tinklainės apsaugos nuo oksidacinio streso.

    Taip pat nagrinėjamas jų ryšys su regėjimo pigmentų funkcija ir akių prisitaikymu prie prastesnio apšvietimo. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad nei aronijų sultys, nei maisto papildai nepakeičia regėjimo patikrų ir darbo higienos, ypač jei simptomai kartojasi.

    Kas sieja aronijas ir kraujospūdį?

    Aronijų uogose esantys polifenoliai tiriami dėl galimo poveikio kraujagyslių endotelio funkcijai ir kraujagyslių elastingumui. Klinikiniai tyrimai rodo, kad daliai žmonių reguliarus vartojimas gali būti siejamas su kukliais kraujospūdžio ar lipidų rodiklių pokyčiais, tačiau rezultatai nėra vienodi visoms grupėms.

    Aronijos gali būti naudingas raciono elementas, bet jos nėra gydymas. Jei diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis, vaistus ir jų dozes koreguoti gali tik gydytojas, o mitybos pokyčiai turėtų būti derinami su bendru širdies ir kraujagyslių rizikos valdymu.

    Kaip rinktis ir vartoti sultis?

    Dažniausiai rekomenduojama rinktis nesaldintas, be pridėtinio cukraus sultis, nes papildomas cukrus mažina bendrą gėrimo naudą. Vartojimo kiekis priklauso nuo individualios mitybos, tačiau praktikoje dažnai minimas apie 100 mililitrų per dieną dydis, stebint savijautą.

    Jei turite virškinamojo trakto jautrumą, vartojate kraują skystinančius vaistus ar sergate lėtinėmis ligomis, saugiausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Aronijų produktai gali būti vertingas priedas prie subalansuotos mitybos, tačiau didžiausią naudą duoda kartu su pakankamu miegu, judėjimu ir mažesniu ultraperdirbto maisto kiekiu.

  • Gydytojai įvardijo arbatą, kuri gali saugoti širdį: kuo išsiskiria žalioji arbata

    Žalioji arbata dažnai minima kaip vienas palankiausių gėrimų širdžiai, nes joje gausu biologiškai aktyvių medžiagų, ypač katechinų. Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojama ji gali būti siejama su geresne kraujagyslių funkcija, mažesniu uždegimu ir palankesniais cholesterolio rodikliais.

    Didžiausio dėmesio sulaukia epigalokatechino galatas (EGCG) – vienas svarbiausių žaliosios arbatos polifenolių. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad EGCG gali prisidėti prie endotelio, tai yra kraujagyslių vidinio sluoksnio, funkcijos gerinimo, o tai svarbu normaliai kraujotakai ir arterijų elastingumui.

    Žalioji arbata taip pat siejama su kraujospūdžio rodiklių gerėjimu, o būtent padidėjęs kraujospūdis yra vienas reikšmingiausių širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto rizikos veiksnių. Kai kuriuose klinikinių ir stebėjimo tyrimų apibendrinimuose nurodoma, kad didesnis arbatos vartojimas gali būti susijęs su nedideliu, bet statistiškai reikšmingu sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimu.

    Dar viena kryptis – poveikis riebalų apykaitai. Žaliojoje arbatoje esantys katechinai gali daryti įtaką lipidų reguliacijai, įskaitant mažo tankio lipoproteinų oksidacijos slopinimą, kuris laikomas svarbiu aterosklerozės vystymosi mechanizmu.

    Be to, žalioji arbata vertinama dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas laikomi svarbiais procesais, susijusiais su kraujagyslių pažeidimu ir ilgalaike širdies ligų rizika.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad žalioji arbata nėra vaistas ir nepakeičia gydymo ar gyvenimo būdo pokyčių, tokių kaip mityba, fizinis aktyvumas, miegas ir rūkymo atsisakymas. Taip pat verta įvertinti kofeino kiekį ir individualų toleravimą, o vartojant vaistus ar turint lėtinių ligų, dėl didesnių kiekių tikslinga pasitarti su gydytoju.

    „Žalioji arbata gali būti naudinga kaip bendros sveikos gyvensenos dalis, tačiau didžiausią efektą širdžiai visada duoda kelių veiksnių visuma: mityba, judėjimas ir rizikos veiksnių kontrolė“, – pabrėžia kardiologai.

  • Stiklinė morkų sulčių per dieną: kuo jos naudingos kepenims, žarnynui ir regėjimui

    Stiklinė morkų sulčių dažnai pristatoma kaip paprastas kasdienis įprotis, galintis padėti virškinimui ir bendrai savijautai. Morkose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, o sultys yra patogus būdas jų gauti, ypač jei daržovių racione trūksta.

    Didžiausia morkų „žvaigždė“ – beta karotenas, kurį organizmas prireikus paverčia vitaminu A. Ši medžiaga veikia kaip antioksidantas, padedantis saugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, o vitaminas A svarbus normaliai gleivinių būklei ir regėjimo funkcijai.

    Kas morkose svarbiausia?

    Be beta karoteno, morkos turi ir kitų karotenoidų, taip pat vitamino C ir vitamino E. Šie junginiai siejami su apsauga nuo uždegiminių procesų ir padeda palaikyti įprastą imuninės sistemos veiklą, ypač kai mityba įvairi ir subalansuota.

    Morkų sultyse, ypač jei jos spaudžiamos paliekant dalį minkštimo, išlieka dalis skaidulų. Skaidulos svarbios žarnyno veiklai, nes padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi ir žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, o tai gali turėti įtakos ir bendrai savijautai.

    Kada ir kiek gerti?

    Dažniausiai rekomenduojama orientuotis į vieną stiklinę per dieną – maždaug 200–250 mililitrų. Toks kiekis leidžia gauti naudingų medžiagų, tačiau neperkrauna raciono natūraliais cukrais, kurių morkose yra.

    Siekiant, kad beta karotenas būtų geriau pasisavinamas, sultis verta gerti kartu su nedideliu kiekiu riebalų. Praktikoje tai gali būti keli lašai alyvuogių ar sėmenų aliejaus arba tuo pačiu metu suvalgyti riešutai, avokadas ar kiti nesočiųjų riebalų šaltiniai.

    Kada verta pristabdyti?

    Reguliariai geriant morkų sultis oda kai kuriems žmonėms gali įgauti šiltesnį, gelsvai persikinį atspalvį. Jei atspalvis tampa ryškiai oranžinis, ypač delnuose ar paduose, tai dažniausiai siejama su karotenemija – beta karoteno sankaupa odoje.

    Karotenemija paprastai nėra pavojinga ir yra grįžtama: sumažinus morkų bei jų sulčių kiekį, odos spalva per kurį laiką normalizuojasi. Jei atsiranda kitų simptomų ar kyla abejonių dėl sveikatos būklės, saugiausia pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios medicininės konsultacijos. Sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.