CP v2

Tag: Aplinkosauga

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Spalio 24 dieną minima Tarptautinė klimato kaitos diena, o kartu su ja gyventojai kviečiami į Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą. Renginį organizuoja „Žaliosios politikos institutas“, o dalyvavimas yra atviras ir nemokamas.

    Egzaminas vyksta internetu, todėl prisijungti galima patogiu metu nuo 8.00 iki 20.00 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir gauti aiškius paaiškinimus, padedančius geriau suprasti aktualias temas.

    Klausimai apima klimato kaitą, atsakingą vartojimą, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančią energetiką. Tai sritys, kurios tiesiogiai susijusios su kasdieniais pasirinkimais: energijos vartojimu namuose, transportu, pirkinių krepšeliu ir atliekų rūšiavimu.

    Kas gali dalyvauti?

    Organizatoriai kviečia prisijungti 7–12 klasių moksleivius, plačiąją visuomenę ir aplinkosaugos ekspertus. Kad dalyviams būtų paprasčiau pasirinkti, klausimai suskirstyti pagal sudėtingumą į kelias kategorijas.

    Moksleiviams siūlomos pradedančiojo ir smalsuolio kategorijos, norintiems gilesnio iššūkio numatyta ekspertų kategorija. Taip pat yra kategorija dalyviams, kurie nori išbandyti jėgas ir įvertinti savo bendrą supratimą apie aplinkosaugą.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Klimato kaitos tema pastaraisiais metais vis dažniau persikelia iš mokslinių ataskaitų į kasdienį gyvenimą: daugiau ekstremalių orų reiškinių, šiltesnės žiemos ir dažnesnės karščio bangos keičia įprastus planus ir didina rizikas sveikatai bei ūkiui. Švietimas šioje srityje laikomas viena efektyviausių ilgalaikių priemonių, padedančių priimti pagrįstus sprendimus.

    Egzamino iniciatoriai akcentuoja, kad aplinkosaugos raštingumas tampa praktiniu įgūdžiu: nuo gebėjimo mažinti energijos sąnaudas iki supratimo, kaip veikia atliekų prevencija ir kodėl vien rūšiavimo nepakanka. Vis daugiau dėmesio skiriama ir atsinaujinančiai energetikai, kuri Europoje sparčiai plečiama siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Prizai ir grįžtamasis ryšys

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, tarp kurių numatytos planšetės, elektroninės skaityklės, ekskursijos ir knygos. Po egzamino dalyviai el. paštu gauna ne tik teisingus atsakymus, bet ir išsamesnius paaiškinimus, padedančius mokytis iš klaidų.

    Norint dalyvauti, reikia iš anksto užsiregistruoti. Užsiregistravus taip pat žadama gauti informaciją, kuri gali padėti pasiruošti klausimams ir geriau orientuotis egzamino temose.

  • Vilniečiai netruks pajusti pokyčių: „VAATC“ aikštelės šeštadieniais dirbs ilgiau iki 18 val.

    Vilniečiai netruks pajusti pokyčių: „VAATC“ aikštelės šeštadieniais dirbs ilgiau iki 18 val.

    Nuo spalio 1 dienos keturiose UAB „VAATC“ administruojamose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse šeštadieniais bus pratęstas darbo laikas iki 18 valandos. Šis sprendimas įgyvendinamas kaip pilotinis projektas, kuriuo siekiama patogiau aptarnauti gyventojus ir mažinti atvejus, kai stambios atliekos paliekamos šalia konteinerių.

    Ilgesnis darbo laikas bus taikomas dviejose aikštelėse Vilniuje, vienoje Vilniaus rajone ir vienoje Lentvaryje. Pilotui pasirinktos šios vietos: Pilaitės prospektas 50 ir Liepkalnio gatvė 113B Vilniuje, Sudervės gatvė 122 Grikienių kaime Vilniaus rajone, taip pat Trakų gatvė 1A Lentvaryje.

    Pasak projekto rengėjų, bandomuoju laikotarpiu bus stebima, ar pratęstas darbo laikas iš tiesų padeda gyventojams patogiau planuoti atliekų pridavimą. Taip pat bus vertinama, kaip keičiasi atvežamų atliekų srautai, piko valandos ir ar sprendimas sumažina netvarkingo atliekų palikimo problemą.

    Didelių gabaritų surinkimo aikštelės skirtos atliekoms, kurios netelpa į įprastus konteinerius, todėl gyventojams jos tampa svarbiu sprendimu tvarkantis po remonto, keičiant baldus ar buitinę įrangą. Specialistai primena, kad netinkamai paliktos stambios atliekos ne tik darko aplinką, bet ir apsunkina atliekų tvarkymo logistiką, o kai kuriais atvejais gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Įvertinus pilotinio projekto rezultatus, bus sprendžiama, ar tokį darbo laiką verta taikyti nuolat ir ar jį plėsti į daugiau aikštelių. Gyventojams rekomenduojama prieš vykstant pasitikrinti konkrečios aikštelės priėmimo taisykles ir darbo laiką, nes skirtingoms atliekų rūšims gali būti taikomi papildomi reikalavimai.

  • Vingio parke šalinami pavojingi medžiai: įspėja gyventojus ir prašo saugotis prie takų

    Darbus planuoja Vingio parke

    Vilniaus Vingio parke artimiausiu metu bus vykdomi pavojingų medžių šalinimo darbai. Apie tai gyventojai informuojami iš anksto, prašant supratingumo dėl laikinų nepatogumų.

    Pasak pranešimo, dalis parke augančių medžių yra pasvirę link pėsčiųjų takų. Tokia būklė kelia didesnę riziką intensyviai naudojamose vietose, kur kasdien juda daug žmonių.

    Kodėl medžiai šalinami

    Pagrindinis darbų tikslas – sumažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę ir užtikrinti lankytojų saugumą. Pavojų keliantys medžiai paprastai šalinami tuomet, kai jie gali virsti ar nulūžti stipresnio vėjo, šlapio sniego ar audros metu.

    Specialistai vertina ne tik medžio pasvirimą, bet ir kitas rizikas: pažeistą kamieną, šaknyno stabilumą, puvinį, dideles sausas šakas. Miesto parkuose tokie sprendimai dažniausiai priimami dėl to, kad pėsčiųjų srautai yra dideli, o incidentų pasekmės gali būti skaudžios.

    Ką svarbu žinoti lankytojams

    Darbų metu parko lankytojai gali susidurti su laikinai aptvertomis teritorijomis ar trumpalaikiais praėjimo ribojimais prie takų. Gyventojų prašoma laikytis įspėjamųjų ženklų ir nesirinkti maršrutų per darbo zonas.

    Taip pat primenama, kad esant vėjuotiems orams didesnį pavojų parkuose kelia lūžtančios šakos, todėl verta vengti stovėti po senesniais medžiais ar arčiau jų lajų. Už darbus atsakingi vykdytojai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir dėkoja už supratingumą.

  • Prancūzai lapus palieka sode, o už deginimą gresia bauda: taisyklės stebina griežtumu

    Prancūzai lapus palieka sode, o už deginimą gresia bauda: taisyklės stebina griežtumu

    Rudenį soduose ir kiemuose susikaupę nukritę lapai daug kur vis dar laikomi varginančia atlieka, tačiau Prancūzijoje požiūris dažnai kitoks. Aplinkosaugos institucijų rekomendacijos skatina lapus vertinti kaip naudingą organinę medžiagą ir kuo daugiau jų panaudoti vietoje.

    Prancūzijos praktikoje įprasta dalį lapų palikti po medžiais ar gėlynuose kaip mulčią. Toks sluoksnis padeda sulaikyti drėgmę, mažina piktžolių augimą ir saugo dirvožemį nuo temperatūrų svyravimų, o pavasarį natūraliai virsta humusu.

    Jei lapų daug, jie neretai keliauja į kompostą, kur, sumaišyti su kitomis sodo ir virtuvės žaliosiomis atliekomis, per laiką tampa trąšia žeme. Kita dažna išeitis – lapus susmulkinti vejapjove ir palikti vejoje: smulkios dalelės greičiau suyra ir gali papildyti dirvožemį organika.

    Už deginimą – griežtos baudos

    Vienas svarbiausių akcentų Prancūzijoje yra draudimas savarankiškai deginti žaliąsias atliekas, įskaitant lapus. Už tokį pažeidimą gali būti skiriama nuo 450 iki 750 eurų bauda, todėl gyventojai dažniau renkasi kompostavimą arba savivaldybių organizuojamą bioatliekų surinkimą.

    Draudimai siejami ne tik su gaisrų rizika, bet ir su oro tarša. Degant drėgniems lapams ir kitoms augalinėms liekanoms į aplinką patenka kietosios dalelės, įskaitant PM2.5 ir PM10, taip pat kiti sveikatai kenksmingi junginiai, todėl tokia praktika laikoma žalinga visuomenės sveikatai.

    Ką daryti su lapais Lietuvoje

    Lietuvoje žaliųjų atliekų deginimas taip pat yra draudžiamas, o atliekų tvarkymo sistema vis labiau remiasi rūšiavimu ir bioatliekų surinkimu. Praktinis pasirinkimas dažniausiai paprastas: lapus kompostuoti, panaudoti mulčiui arba perduoti kaip žaliąsias atliekas pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

    Norint išvengti problemų, verta pasitikrinti, kaip konkrečioje vietovėje organizuojamas bioatliekų surinkimas, ir ar netoliese yra didelių gabaritų bei žaliųjų atliekų priėmimo aikštelė. Taip nukritę lapai tampa ne rūpesčiu, o naudingu ištekliumi, kuris gali pagerinti dirvožemį kitam sezonui.

  • Mokslininkai į ežero dugną nuleido 1 500 eglių: po trejų metų ekosistemos pokyčiai nustebino

    Suomijoje mokslininkai ėmėsi neįprasto bandymo: į Saimos ežero dugną nuleido 1 500 eglių, siekdami patikrinti, ar medžiai gali sukurti papildomas slėptuves ir maisto šaltinį vandens telkinio gyventojams. Po trejų metų tyrėjai fiksavo aiškius pokyčius dugno gyvūnijos gausoje ir įvairovėje.

    Eksperimentas prasidėjo 2021 metais, o eglių grupės buvo išdėliotos nedideliais „ryšuliais“ po kelis medžius. Medžiai buvo nardinami maždaug dviejų metrų gylyje ir pritvirtinami svoriais, kad srovės ar bangavimas jų neišnešiotų.

    Praėjus trejiems metams, mokslininkai palygino dugno gyvūnijos mėginius iš vietų, kur eglės buvo nuleistos, su ankstesniais to paties ežero duomenimis. Didžiausias pokytis fiksuotas bentoso organizmams, tai yra gyviems padarams, gyvenantiems ant dugno ar visai šalia jo.

    Tyrėjų vertinimu, atskirų bentoso gyvūnų skaičius vietose su eglėmis galėjo išaugti maždaug dešimt kartų. Be to, rūšių įvairovė tokiose vietose buvo gerokai didesnė, kai kuriais atvejais galėjo viršyti pradinę būklę iki penkių kartų.

    „Eglės suformavo naują fizinę struktūrą, kurioje lengviau įsikuria įvairūs organizmai“, – sakė tyrimui vadovavęs Kari Matti Vuori.

    Mokslininkų aiškinimu, povandeninė medžių „sankaupa“ veikia panašiai kaip sudėtingesnis dugno reljefas: šakos ir kamienai suteikia daugiau paviršiaus prisitvirtinti mikroorganizmams, o tarp šakų atsiranda slėptuvių smulkiems bestuburiams. Tokiose vietose greičiau formuojasi mikrobų ir grybų bendrijos, kurios tampa maisto baze kitiems organizmams.

    Ši grandinė svarbi ne tik dugno faunai. Daugėjant smulkių bestuburių, didėja ir potencialaus maisto kiekis žuvims, todėl ilgainiui gali keistis ir žuvų pasiskirstymas ežere.

    Tyrėjai teigia, kad pokyčius pastebėjo ir vietos žvejai, kurie nurodė matę didesnį žuvų aktyvumą tose ežero vietose, kur buvo įrengtos medžių sankaupos. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad žuvų gausą lemia daug veiksnių, todėl tokius pastebėjimus būtina vertinti kartu su papildomais matavimais.

    Tokio tipo eksperimentai svarbūs ieškant gamtai artimų priemonių, kurios padėtų didinti buveinių įvairovę vandenyje. Ežeruose ir upėse struktūros dažnai supaprastėja dėl krantų tvarkymo, dugno keitimo ar medienos šalinimo, todėl mažėja slėptuvių ir neršto vietų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kiekvienas vandens telkinys yra skirtingas, todėl sprendimai turi būti taikomi atsargiai ir remiantis duomenimis. Vis dėlto Saimos ežero pavyzdys rodo, kad palyginti paprasta intervencija gali pastebimai sustiprinti dugno ekosistemos gyvybingumą per palyginti trumpą laiką.

  • Įsirengėte nuotekų valymo įrenginį? Vilkaviškio rajone dar spėsite atgauti dalį išlaidų

    Įsirengėte nuotekų valymo įrenginį? Vilkaviškio rajone dar spėsite atgauti dalį išlaidų

    Vilkaviškio rajono savivaldybė primena, kad gyventojai, 2025–2026 metais įsirengę individualius buitinių nuotekų valymo įrenginius, dar gali kreiptis dėl dalies patirtų išlaidų kompensavimo. Paraiškos priimamos iki spalio 1 dienos.

    Kompensacija skirta tais atvejais, kai būstas nėra prijungtas prie centralizuotų nuotekų tinklų ir nuotekos tvarkomos individualiai. Savivaldybės praktikoje tokia parama dažniausiai siejama su siekiu mažinti aplinkos taršą ir skatinti gyventojus atsisakyti nesandarių ar neteisėtai įrengtų nuotekų sprendimų.

    Pateikiant paraišką paprastai prašoma įrodyti įrenginio įsigijimą ir įrengimą, todėl aktualu išsaugoti sąskaitas faktūras, apmokėjimo dokumentus bei sutartis su rangovais. Taip pat gali būti reikalingi dokumentai, patvirtinantys įrenginio įrengimo vietą ir teisėtą naudojimą.

    Paraišką galima pateikti elektroniniu paštu arba pristatyti į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją adresu S. Nėries g. 1, Vilkaviškis. Dokumentų formos ir reikalaujamų priedų sąrašas skelbiamas savivaldybės pateiktoje paraiškos formoje ir tvarkos apraše.

    Gyventojams patariama neatidėlioti, nes paraiškų vertinimas ir kompensacijų skyrimas paprastai vyksta pagal nustatytą tvarką ir terminus, o trūkstant dokumentų gali tekti tikslinti pateiktą informaciją. Kilus klausimams dėl tinkamumo ar reikalavimų, verta iš anksto pasikonsultuoti su savivaldybės specialistais.

  • Europą užliejo klastoti pesticidai: nelegalus verslas siekia 18 mlrd. eurų, rizika ūkiams auga

    Europą užliejo klastoti pesticidai: nelegalus verslas siekia 18 mlrd. eurų, rizika ūkiams auga

    Nelegalūs pesticidai tampa masiniu reiškiniu

    Europoje sparčiai auga nelegalių ir suklastotų pesticidų rinka: vertinama, kad iki 14 proc. viso pesticidų pardavimo gali sudaryti neteisėti produktai. Kai kuriose Graikijos vietovėse jų dalis, kaip teigiama, gali siekti net apie ketvirtadalį.

    Didžiausia problema ta, kad tokie produktai dažnai parduodami kaip įprastos, leistinos priemonės, tačiau jų sudėtis nepatikrinama. Tai reiškia, kad į ūkius gali patekti medžiagos, kurios Europos Sąjungoje yra uždraustos dėl galimo poveikio sveikatai ir aplinkai.

    Kodėl ūkininkai rizikuoja

    Šiaurinėje Graikijoje ūkininkai pripažįsta, kad pagrindinis motyvas yra kaina: nelegalūs pesticidai gali kainuoti kelis kartus pigiau nei registruotos priemonės. Kai pajamos spaudžiamos augančių sąnaudų, dalis ūkių pasiduoda pagundai rinktis pigiausią variantą.

    Mokslininkai ir kontrolės institucijos perspėja, kad būtent kainos skirtumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl klastotės taip greitai plinta. Problema paaštrėja tada, kai pirkėjai nebežino, ką iš tiesų pila ant laukų ir kokie likučiai gali patekti į maisto grandinę.

    „Žmones vilioja kaina, bet rizika gali būti nepalyginamai brangesnė už sutaupymą“, – sako su tyrimais susipažinę ekspertai.

    Organizuoti tinklai ir milžiniški sulaikyti kiekiai

    Teisėsauga teigia, kad už nelegalių pesticidų platinimo dažnai stovi organizuotos tarptautinės grupuotės. Produktai gabenami automobiliais, sunkvežimiais, o kai kuriais atvejais net turistiniais autobusais, išnaudojant intensyvius regiono srautus.

    Nuo 2020 metų įvairiose operacijose Europoje buvo sulaikyta beveik 8 700 tonų uždraustų pesticidų. TRACIT vertinimu, pasaulinė tokios prekybos vertė per metus siekia apie 18 milijardų eurų, o tai rodo, kad kalbama ne apie pavienius atvejus, o apie sisteminį šešėlinį verslą.

    Ekspertai pabrėžia, kad nelegalūs pesticidai yra ne tik ekonominė, bet ir reputacinė grėsmė: užteršti derliai gali reikšti prarastas rinkas, griežtesnius patikrinimus ir didesnę finansinę riziką visam sektoriui.

  • Vilniaus rajone – šansas atsikratyti pavojingo šiferio: nemokamai išveš iki 300 tonų

    Vilniaus rajone – šansas atsikratyti pavojingo šiferio: nemokamai išveš iki 300 tonų

    Vilniaus rajono savivaldybė tęsia asbesto turinčių atliekų surinkimo ir išvežimo programą ir artimiausiu metu planuoja naują viešąjį pirkimą šioms paslaugoms įsigyti. Tam numatoma skirti apie 70 000 eurų, o gyventojams paslauga bus teikiama nemokamai.

    Šiemet planuojama surinkti ir saugiai pašalinti apie 300 tonų asbesto atliekų, daugiausia senos stogų dangos, pavyzdžiui, asbestinio šiferio. Savivaldybė pabrėžia, kad tai vienas paprasčiausių būdų gyventojams teisėtai ir saugiai sutvarkyti pavojingas atliekas, kurių negalima mesti į mišrias atliekas ar palikti aplinkoje.

    „Norime, kad gyventojams būtų kuo paprasčiau saugiai atsikratyti senų asbesto atliekų. Tai reali pagalba gyventojams ir kartu naudinga visam Vilniaus rajonui“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Savivaldybė skaičiuoja, kad per septynerius metus gyventojai sutvarkyti perdavė daugiau kaip 3 000 tonų asbesto atliekų. Pasak savivaldybės, vien 2025 metais sulaukta 601 prašymo, o 2026 metais išvežta apie 800 tonų atliekų.

    Registracija vyksta iki spalio 2 dienos

    Gyventojai, norintys pasinaudoti paslauga, kviečiami registruotis iki spalio 2 dienos. Prašymą galima pateikti savo gyvenamosios vietos seniūnijai arba siunčiant el. paštu.

    Prašymas turi būti užpildytas ir pasirašytas, taip pat būtina nurodyti preliminarų asbesto atliekų kiekį kilogramais arba tonomis. Kuo tikslesnis kiekis, tuo lengviau suplanuoti maršrutus ir išvežimo apimtis.

    „Kviečiame gyventojus pasinaudoti šia galimybe ir nelaukti paskutinės dienos. Tai leis mums tinkamai suplanuoti darbus ir užtikrinti sklandų atliekų surinkimą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė dr. Danuta Narbut.

    Kaip paruošti atliekas išvežimui

    Asbesto atliekos bus išvežamos su gyventoju iš anksto suderintu laiku. Asbestinis šiferis turi būti sukrautas į didmaišius, kuriuos bus galima atsiimti seniūnijoje, arba sudėtas ant padėklų, kad krovinį būtų galima saugiai pakrauti.

    Gyventojas perduodamas atliekas turės pasirašyti atliekų priėmimo–perdavimo aktą. Savivaldybė taip pat primena, kad atliekų negalima laužyti ar smulkinti, nes būtent ardant medžiagą į aplinką gali patekti pavojingos asbesto skaidulos.

    Kodėl asbestą svarbu tvarkyti saugiai

    Asbestas priskiriamas pavojingoms atliekoms, todėl jo tvarkymas yra griežtai reglamentuojamas. Senos stogų dangos ar kitos asbesto turinčios medžiagos, laikomos netinkamai arba ardytos be apsaugos priemonių, gali kelti riziką sveikatai ir aplinkai.

    Planuojamas šių metų išvežamų atliekų kiekis yra ribotas, todėl pasiekus nustatytą limitą dalies gyventojų atliekų šiemet gali nepavykti surinkti. Tokiu atveju išvežimą planuojama organizuoti kitais metais, įvykdžius naujus viešuosius pirkimus.

  • Buvusio Roki-Fletso branduolinio ginklų fabriko vietoje ganosi briedžiai: kaip pasikeitė teritorija

    Kolorado valstijoje JAV buvusi Roki-Fletso branduolinio ginklo komponentų gamykla šiandien atrodo visai kitaip: teritorijoje, kur kadaise veikė šimtai pramoninių pastatų, plečiasi atviros prerijos ir ganosi laukiniai briedžiai. Pokytį lėmė ilgametė valymo ir rekultivacijos programa, kuri po gamybos sustabdymo iš esmės perbraižė šios vietos kraštovaizdį.

    Objektas istoriškai buvo siejamas su branduolinės ginkluotės pramone, todėl uždarius gamybą didžiausias iššūkis tapo saugus išmontavimas ir aplinkosauginis sutvarkymas. Valymo darbų metu nugriauta daugiau kaip 800 pastatų, o dalis atliekų buvo išgabenta į specializuotas saugojimo vietas, kad teritoriją būtų galima pritaikyti ilgalaikiam naudojimui ir stebėsenai.

    Po rekultivacijos dalyje plotų buvo suformuotas švarus dirvožemio sluoksnis, o žemė apsėta vietinėmis žolėmis, kad būtų atkurta natūrali prerijų ekosistema. Atviri žolynai ir mažesnis žmogaus trikdymas greitai pritraukė laukinę fauną, o briedžiai tapo viena ryškiausių rūšių, įsitvirtinusių šiame buvusiame pramoniniame peizaže.

    Ilgalaikis tokio objekto saugumas paprastai vertinamas ne vienkartiniais matavimais, o nuolatine aplinkos stebėsena: įrengiami vandens mėginių ėmikliai, telemetrinės stotys, saulės energija maitinami davikliai. Tokia įranga turi rinkti duomenis apie paviršinius vandenis, nuosėdas ir kitus rodiklius, kad būtų galima laiku pastebėti bet kokius nepageidaujamus pokyčius.

    Tačiau atsigavusi gamta atnešė ir praktiškų problemų: briedžiai, judėdami per teritoriją, ėmė kliudyti stebėsenos stotis, mindžioti tvirtinimus, pažeisti laidus ar saulės baterijų elementus. Kadangi didelių plotų aptvėrimas būtų kertęsis su laukinės gamtos sugrįžimo logika, sprendimo ieškota mažesnėmis priemonėmis.

    Inžinieriai pasirinko lokalų apsaugos modelį: aplink jautriausią įrangą įrengė nedidelius aptvarus, kurie apsaugo nuo tiesioginio kontakto su stambiais gyvūnais, bet netrukdo davikliams veikti. Tokie mikrobarjerai leidžia krituliams ir orui pasiekti matavimo vietas, o briedžiams paliekami jų judėjimo keliai.

    Tikslus ir nenutrūkstantis duomenų srautas tokiose teritorijose yra kritiškai svarbus, nes leidžia pagrįsti, kad rekultivacija veikia, o aplinkos rizikos valdomos. Pašalinus fizinius trukdžius, stebėsenos stotys gali stabiliai veikti, o surinkti rodikliai tampa patikimesni tiek specialistams, tiek priežiūrą vykdančioms institucijoms.

    Laikui bėgant keičiasi ir pati aplinka: gyvūnai prisitaiko prie naujų kliūčių, o augmenija aplink aptvarus stabilizuojasi, nes briedžiai pradeda aplenkti stotis. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip buvusių pramoninių teritorijų sugrąžinimas gamtai reikalauja ne tik didelių valymo projektų, bet ir kasdienės, praktiškos inžinerijos, kad žmogaus sukurta infrastruktūra netaptų kliūtimi atkurtiems ekosistemų procesams.

  • Šis medis sode gali užtraukti baudą: vieną invazinę rūšį leidžiama kirsti be leidimų

    Daugeliu atvejų brandžių medžių kirtimas privačiame sklype siejamas su taisyklėmis, pareiga informuoti savivaldybę ir rizika sulaukti baudos. Tačiau yra svarbi išimtis invazinėms rūšims, kurioms taikomas supaprastintas reguliavimas.

    Viena dažniausiai minima rūšis – liaudyje ajlantu vadinamas božodrevis (Ailanthus altissima). Dėl invazinių savybių jo auginimas ir platinimas ribojamas, o šalinimas iš aplinkos laikomas pageidaujamu, siekiant stabdyti plitimą.

    Kodėl šiai rūšiai taikomos išimtys?

    Europos Sąjungoje invazinės svetimžemės rūšys laikomos grėsme biologinei įvairovei, nes jos išstumia vietines rūšis ir keičia buveines. Tokios rūšys dažnai pasižymi greitu augimu, gausiu atžėlimu ir sėklų sklaida, todėl jų kontrolė tampa sudėtinga.

    Dėl to teisės aktuose numatomos priemonės, kurios skatina invazinių rūšių šalinimą, o ne jų saugojimą. Praktikoje tai reiškia, kad kai kurioms invazinėms rūšims gali nebūti taikomos įprastos medžių kirtimo procedūros, kurios galioja vietiniams medžiams.

    Didžiausia klaida – supainioti rūšį

    Svarbiausia sąlyga – tiksliai nustatyti, koks medis auga sklype. Supainiojus invazinę rūšį su vietiniu medžiu ir nukirtus pastarąjį be privalomų formalumų, galima susidurti su atsakomybe ir finansinėmis pasekmėmis.

    Božodrevis dažnai painiojamas su kai kuriomis uosių ar kitų panašių lapuočių rūšimis. Patikimiausia išeitis – prieš imantis pjūklo pasitarti su arboristu, miškininku ar savivaldybės specialistu, ypač jei medis didelis ir auga gyvenamojoje teritorijoje.

    Vien nupjauti dažnai neužtenka

    Net ir nukirtus božodrevį, problema gali nesibaigti. Ši rūšis linkusi intensyviai atželti iš kelmo ir šaknų, todėl neretai prireikia pakartotinių veiksmų, kad ji neatsinaujintų.

    Jei planuojama naudoti augalų apsaugos produktus, būtina vadovautis galiojančiomis naudojimo taisyklėmis ir etiketėje nurodytomis paskirtimis. Netinkamas priemonių taikymas gali pakenkti kitiems augalams ir aplinkai, o kai kuriais atvejais užtraukti papildomą atsakomybę.

    Prieš kirtimą taip pat verta įsitikinti, ar medyje nėra perinčių paukščių ar kitų saugomų gyvūnų buveinių. Net ir invazinės rūšies šalinimas turi būti atliekamas nepažeidžiant laukinės gyvūnijos apsaugos reikalavimų.