Tag: Aplinkosauga

  • „Žemės byla“ startuoja mokyklose: vaikai taps žaliaisiais detektyvais ir tirs taršos atvejus

    Mokyklose pristatomas edukacinis projektas „Žemės byla“, kuriame mokiniai kviečiami aplinkosaugą pažinti ne iš vadovėlio, o sprendžiant realias situacijas. Vietoje vien teorijos jie gaus užduočių bylas, analizuos duomenis ir ieškos taršos bei kitų problemų priežasčių.

    Projekto esmė – detektyvo principu paremtos užduotys, kur reikia rinkti įkalčius, tikrinti versijas ir argumentuotai apsispręsti, koks sprendimas būtų atsakingiausias. Tokia metodika ugdo kritinį mąstymą ir padeda suprasti, kaip aplinkosauginiai sprendimai priimami praktikoje.

    Nemokamą metodinę medžiagą pedagogams parengė Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra ir Lietuvos geologijos tarnyba. Rinkiniai pritaikyti pamokoms ir gali būti naudojami kaip atskiros užduotys, integruotos veiklos ar projektiniai darbai.

    Vienoje iš siūlomų situacijų mokiniai nagrinėja užterštos upės atvejį: vertina vandens tyrimų rezultatus, nuotraukas, žemėlapius ir kitą informaciją. Užduotis skatina nustatyti galimus taršos šaltinius, įvertinti skirtingų veikėjų atsakomybę ir pasiūlyti, kokių veiksmų reikėtų imtis toliau.

    Kitose bylose dėmesys skiriamas klimato kaitai, atliekų mažinimui, vandens ir energijos vartojimui, taršos prevencijai, biologinės įvairovės išsaugojimui bei atsakingam vartojimui. Temos siejamos su kasdieniais įpročiais, kad mokiniai aiškiai matytų ryšį tarp asmeninių pasirinkimų ir poveikio aplinkai.

    „Žemės byla“ pritaikyta vaikams nuo ikimokyklinio amžiaus iki 12 klasės. Mažiausieji užduotis atlieka per žaidimą ir judėjimą, pradinukams pateikiami vizualūs testai ir rūšiavimo veiklos, o 5–8 klasių mokiniai daugiau eksperimentuoja, dalyvauja simuliacijose ir diskusijose.

    Vyresniųjų klasių mokiniams numatytos sudėtingesnės užduotys, paremtos duomenų analize, argumentavimu, infografikų kūrimu ir debatų elementais. Tokiu būdu aplinkosaugos tema tampa ne faktų rinkiniu, o spręstina problema, kur svarbu ir įrodymai, ir atsakomybės pasiskirstymas.

    Projekto rengėjai pabrėžia, kad mokytojams nereikės visko kurti nuo nulio: parengti rinkiniai skirti patogiam naudojimui klasėje. Taip pat numatomi seminarai pedagogams, kuriuose bus praktiškai pristatoma, kaip medžiagą taikyti skirtingo amžiaus grupėms ir skirtingų dalykų pamokose.

    Projektas įgyvendinamas pagal programą „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“. Tikimasi, kad toks formatas padės mokiniams ne tik geriau suprasti aplinkosaugos iššūkius, bet ir išmokti priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas internetu: pasitikrink žinias per 12 valandų ir laimėk prizų

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas internetu: pasitikrink žinias per 12 valandų ir laimėk prizų

    Spalio 23 dieną, minint Tarptautinę klimato kaitos dieną, gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine. Egzaminas vyks internetu nuo 8.00 iki 20.00 valandos, todėl dalyviai galės pasirinkti patogiausią laiką.

    Organizatoriai pabrėžia, kad iniciatyva skirta ne tik pasitikrinti turimas žinias, bet ir sužinoti naujausias aplinkosaugos temas apie klimato kaitą, vartojimo įpročius, atliekų tvarkymą ir gamtos išteklių tausojimą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir kasdieniams sprendimams, kurie mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    Egzaminas atviras 7–12 klasių moksleiviams, plačiajai visuomenei ir aplinkosauginį išsilavinimą turintiems ekspertams. Dalyvavimas nemokamas, o egzaminą organizuoja Žaliosios politikos institutas.

    Klausimai suskirstyti į keturias sudėtingumo kategorijas, todėl savo jėgas gali išmėginti tiek pradedantieji, tiek gerai pasiruošę dalyviai. Toks formatas leidžia palyginti žinias skirtingose grupėse ir skatina mokytis nuosekliai, o ne tik prieš pat testą.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, tarp jų – planšetės, elektroninės skaityklės, ekskursijos ir knygos. Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija, o užsiregistravusiems dalyviams organizatoriai žada atsiųsti pasiruošti padėsiantį naujienlaiškį.

  • Masiniai namų šildymo patikrinimai visoje Lenkijoje: pareigūnai tikrina krosnis ir ima pelenų mėginius

    Ką tikrina pareigūnai

    Lenkijoje prieš prasidedant šildymo sezonui pradėti masiniai namų šildymo įrenginių patikrinimai. Įgalioti savivaldybių pareigūnai ir vietos tarnybos tikrina krosnis, katilus bei tai, kuo gyventojai kūrena namus.

    Patikrinimų metu vertinama įrangos techninė būklė, o taip pat gali būti paimami pelenų ir kuro mėginiai. Cheminiai tyrimai leidžia nustatyti, ar nedeginamos draudžiamos medžiagos, pavyzdžiui, atliekos ar plastikas.

    Kada gali atvykti ir ką gali fiksuoti

    Patikrinimai gali vykti dienos metu, o pareigūnai turi teisę apžiūros metu fiksuoti situaciją nuotraukomis. Prireikus prašoma pateikti dokumentus, susijusius su įrenginiu ir jo naudojamu kuru.

    Taip pat tikrinama, ar gyventojų pateikta informacija apie šildymo šaltinį atitinka realybę. Praktikoje tai reiškia, kad lyginami deklaruoti duomenys su tuo, kas faktiškai įrengta ir naudojama namų ūkyje.

    Galimos baudos ir atsakomybė

    Už kuro, neatitinkančio aplinkosauginių ir kokybės reikalavimų, naudojimą gali būti skiriama bauda iki maždaug 115 eurų. Tokiomis priemonėmis siekiama mažinti oro taršą ir užkirsti kelią atliekų deginimui individualiuose namuose.

    Lenkijoje pabrėžiama, kad atsisakymas įleisti įgaliotus pareigūnus atlikti patikrinimo gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Už trukdymą atlikti teisėtą patikrą numatoma ir laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie patikrinimai paprastai intensyvėja rudenį ir žiemą, kai išauga kietojo kuro naudojimas. Didžiausias dėmesys skiriamas taršą labiausiai didinantiems pažeidimams, kai į krosnis patenka buitinės atliekos.

  • Šių žvakių ant kapo geriau nestatyti: kunigai perspėja, o prekyba šoka į rekordus

    Šių žvakių ant kapo geriau nestatyti: kunigai perspėja, o prekyba šoka į rekordus

    Visų Šventųjų ir Vėlinių laikotarpiu kapinėse tradiciškai suintensyvėja žvakių ir žibintų pirkimas, o didžiausias pardavimų pikas paprastai fiksuojamas spalio mėnesį. Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad per šį laiką nuperkama didžioji dalis metinio kiekio, todėl lentynos pildomos iš anksto.

    Skaičiuojama, kad Lenkijoje kasmet parduodama apie 300 mln. kapinių žvakių, o gyventojų išlaidos viršija 700 mln. zlotų, tai yra apie 160 mln. eurų. Šie skaičiai rodo ne tik tradicijos mastą, bet ir didelį sezoniškumą, kuris kasmet daro įtaką kainoms bei pasiūlai.

    Pastaraisiais metais ryškėja pokytis: auga elektrinių ir ypač saulės energija įkraunamų žibintų dalis. Prekybininkai tai sieja su patogumu, ilgesniu švietimo laiku ir noru rečiau grįžti keisti įdėklus, ypač kai kapai lankomi retai.

    Vis dėlto daliai žmonių svarbiausias lieka gyvos liepsnos simbolis, siejamas su malda ir prisiminimu. Būtent todėl dvasininkai vis dažniau ragina atkreipti dėmesį ne tik į estetiką, bet ir į tai, ką žvakės reiškia vėliau, kai tampa atliekomis.

    Kunigai viešai yra pabrėžę, kad ant kapų statomi žibintai neturėtų būti dekoruoti religiniais simboliais, nes pasibaigus naudojimui jie atsiduria šiukšliadėžėje. Toks argumentas grindžiamas pagarba sakraliems ženklams ir praktiniu klausimu, kas nutinka daiktui, kai jis tampa atlieka.

    „Manau, kad žvakės, kurias statome ant kapų, neturėtų turėti religinių simbolių, nes vėliau jos išmetamos į šiukšles“, – sakė kunigas Januszas Chyła.

    Kitas akcentas yra aplinkosauga: raginama mažinti plastiko kiekį ir vengti stipriai rūkančių, prastos kokybės įdėklų. Bažnytinės bendruomenės ne kartą priminė, kad pakanka vienos žvakės ir maldos, o masinis deginimas nei pakeičia, nei sustiprina maldos prasmę.

    „Degamos žvakės neturi būti masiškai rūkančios. Tai maldos ženklas už mirusiuosius, bet jos nepakeičia“, – teigiama dvasininkų kreipimuose.

    Praktiškai pirkėjams patariama vertinti ne vien kainą: svarbi žvakės kokybė, galimybė pakartotinai naudoti korpusą, stiklo ir plastiko dalys bei rūšiavimas. Kuo daugiau vienkartinių detalių ir mišrių medžiagų, tuo didesnė tikimybė, kad viskas keliaus į mišrių atliekų srautą.

    Kainos prieš Visų Šventųjų laikotarpį paprastai svyruoja plačiai, priklausomai nuo dydžio ir technologijos. Paprasčiausi parafino įdėklai Lenkijoje kainuoja maždaug 0,50–1,40 euro, o didesni žibintai dažniausiai atsieina apie 1,60–3,50 euro už vienetą.

    Saulės energija įkraunami įdėklai ir žibintai paprastai brangesni: įdėklai dažnai kainuoja nuo maždaug 2,30 euro, o dekoratyviniai saulės žibintai gali siekti apie 25–70 eurų. Jų privalumas tas, kad, priklausomai nuo akumuliatoriaus ir panelės kokybės, jie gali tarnauti kelis sezonus, tačiau ilgaamžiškumas labai nevienodas.

    Alternatyva ieškantiems kompromiso tarp kainos ir patogumo yra LED įdėklai su baterijomis, kurių kainos dažnai prasideda maždaug nuo 1,20–1,90 euro. Švietimo trukmė labiausiai priklauso nuo baterijų tipo, mirksėjimo režimo ir oro temperatūros, todėl realus rezultatas gali skirtis kelis kartus.

    Šventiniu laikotarpiu vis dažniau keliama ir bendra kapinių taršos problema, kai po lapkričio pradžios susidaro dideli kiekiai stiklo, plastiko ir vaško atliekų. Todėl atsakingesnis pasirinkimas dažniausiai reiškia mažiau vienkartinių dekoracijų, tvirtesnį žibinto korpusą ir aiškų planą, kur ir kaip jis bus utilizuojamas.

  • Suomija stabdo „Google“ duomenų centrų projektus: dėl neteisėto miško kirtimo įsikišo agentūra

    Suomijoje aplinkosaugos priežiūrą vykdanti valstybinė institucija pareikalavo nedelsiant stabdyti dviejų „Google“ duomenų centrų statybų parengiamuosius darbus. Sprendimas priimtas po skundo, kuriame teigiama, kad planuojamai investicijai ruošiant teritoriją buvo neteisėtai iškirsti dideli miško plotai.

    Projektai numatyti šiaurės vakarų Suomijoje, Muhoso ir Kajanio apylinkėse. Bendra dviejų duomenų centrų investicijų vertė viešai vertinama maždaug 13 milijardų eurų, o būtent dėl masto šie planai sulaukė ir didesnio visuomenės dėmesio.

    Įtarimai dėl neteisėto kirtimo

    Suomijos institucijos nurodė stabdyti darbus, kurie gali reikšmingai pakeisti aplinką, kol bus įvertintos aplinkybės ir laikomasi reikalaujamų procedūrų. Skunde akcentuojama, kad ruošiant sklypus galėjo būti savavališkai iškirsta apie 300 hektarų miško.

    „Google nesilaikė patvirtintų statybos gairių ir iškirto didelius miško plotus, dėl to kilo vietos gyventojų protestas“, – teigiama institucijos pranešime.

    Vietos žiniasklaidoje ir pranešimuose taip pat minima, kad dalį parengiamųjų darbų galėjo atlikti vietos rangovas, veikiantis „Google“ vardu. Tokiose situacijose institucijos paprastai vertina ne tik patį kirtimo faktą, bet ir tai, ar buvo gauti leidimai, atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir ar laikytasi savivaldybių bei regioninių planavimo taisyklių.

    Kodėl Suomija traukia duomenų centrus

    Suomija pastaraisiais metais tapo patrauklia vieta duomenų centrams dėl vėsaus klimato, leidžiančio pigiau vėsinti įrangą, ir dėl santykinai stabilaus elektros tiekimo. Šalyje svarbų vaidmenį energetikos balanse atlieka branduolinė energetika, o dalį gamybos užtikrina ir vėjo jėgainės, todėl technologijų įmonės čia ieško sąlygų ilgalaikiams projektams.

    Vis dėlto dideli duomenų centrai yra itin imlūs elektrai, o tai kelia papildomą spaudimą elektros tinklams ir generacijos pajėgumams. Suomijoje viešojoje erdvėje vis garsiau diskutuojama, ar spartus duomenų centrų augimas nepadidins elektros kainų vartotojams ir ar valstybė turi pakankamai aiškų planą, kaip bus plečiama perdavimo infrastruktūra.

    Visuomenės nerimas: elektra ir nauda regionams

    Duomenų centrų plėtra dažnai pristatoma kaip investicijos į skaitmeninę ekonomiką, tačiau kritikai pabrėžia, kad tokie objektai sukuria palyginti nedaug nuolatinių darbo vietų, palyginti su sunaudojamais energijos ištekliais. Dėl to daliai visuomenės svarbiausias klausimas tampa, kokią realią grąžą gauna regionai ir ar projektai neturi neproporcingos kainos aplinkai.

    Skelbiama, kad Suomijoje buvo inicijuota pilietinė kampanija, raginanti riboti duomenų centrų plėtrą, o po iniciatyva pasirašė apie 84 000 žmonių. Dokumentai perduoti parlamentui, kuriame artimiausiu metu gali prasidėti platesnė vieša diskusija apie tolesnę su DI susijusių verslų plėtrą ir jų reguliavimą.

    Ši situacija rodo, kad Europos šalyse griežtėja požiūris į didelio masto skaitmeninės infrastruktūros projektus: greta investicijų ir inovacijų vis dažniau keliami aiškūs reikalavimai dėl aplinkosaugos, energetikos sistemos pajėgumų ir naudos vietos bendruomenėms. „Google“ atvejis Suomijoje gali tapti precedentu, kaip praktikoje bus derinami ekonominiai interesai ir gamtos apsauga.

  • Suomija stabdo „Google“ duomenų centrų projektus: įtariamas neteisėtas 300 ha miško kirtimas

    Suomijos aplinkosaugos priežiūros institucija pareikalavo nedelsiant stabdyti dviejų „Google“ duomenų centrų parengiamuosius darbus šalies šiaurės vakaruose. Sprendimas priimtas po skundo, kuriame teigiama, kad investicijai ruošiant teritoriją galėjo būti neteisėtai iškirstas didelis miško plotas.

    Projektai planuojami Muhoso ir Kajaanio apylinkėse, o bendra investicijų vertė, viešai minima Suomijoje, siekia apie 13 mlrd. eurų. Institucija pabrėžia, kad sustabdymas taikomas visiems veiksmams, galintiems reikšmingai pakeisti gamtinę aplinką, kol bus įvertintas darbų teisėtumas.

    „Google“ nesilaikė patvirtintų statybos gairių ir iškirto didelius miško plotus, todėl kilo vietos gyventojų protestas, – sakoma institucijos pranešime.

    Remiantis vietos tyrimo informacija, darbus organizavusi įmonė, veikianti „Google“ vardu, galėjo iškirsti apie 300 hektarų miško neatlikusi privalomų procedūrų. Tokiais atvejais Suomijoje paprastai vertinama, ar buvo gauti visi leidimai, ar tinkamai atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir ar laikytasi teritorijų planavimo sąlygų.

    Suomija pastaraisiais metais tapo patrauklia vieta duomenų centrams dėl vėsaus klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas, ir palyginti stabilios elektros gamybos struktūros, įskaitant branduolinę bei vėjo energetiką. Vis dėlto sparčiai augant tokiems projektams, vis dažniau keliami klausimai dėl tinklų pralaidumo ir realaus papildomo elektros poreikio.

    Vietos diskusijose ryškėja ir socialinis aspektas: gyventojai baiminasi, kad dideli energijos vartotojai gali daryti spaudimą elektros kainoms. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad duomenų centrai statybų laikotarpiu sukuria daugiau darbo vietų, o pradėjus veiklą nuolatinių darbuotojų skaičius dažnai būna palyginti nedidelis.

    Ši tema Suomijoje persikelia ir į politinį lygmenį. Pranešama, kad pilietinė iniciatyva, raginanti griežtinti duomenų centrų plėtros ribojimus ir sąlygas, surinko apie 84 000 parašų, todėl klausimas turi būti svarstomas parlamente viešos diskusijos forma.

    Artimiausiu metu laukiama, ar „Google“ pateiks papildomus paaiškinimus dėl darbų organizavimo, o institucijos įvertins, ar buvo pažeisti aplinkosaugos reikalavimai. Jei pažeidimai pasitvirtintų, projektams gali būti taikomos papildomos sąlygos, sankcijos ar reikalavimai atkurti pažeistas teritorijas.

  • Pasaulio virtuvės žvaigždės boikotuoja lašišą: įspėja, kas slepiasi už „sveiko“ įvaizdžio

    Lašiša, dar neseniai laikyta prabangiu produktu, šiandien tapo kasdieniu pasirinkimu nuo prekybos centrų iki suši barų. Tačiau vis daugiau aukščiausio lygio šefų ragina jos atsisakyti, teigdami, kad už patogumo ir populiarumo slypi didelė žala gamtai.

    Protestas siejamas su tarptautine kampanija „Off The Table“, kurią inicijavo aplinkosaugos organizacija „WildFish“. Prie raginimo prisijungė žinomi fine dining šefai, pabrėžiantys, kad meniu formavimas yra ne tik skonio, bet ir etikos bei poveikio ekosistemoms sprendimas.

    Kodėl lašiša tapo problema?

    Dauguma rinkoje parduodamos lašišos yra iš pramoninių ūkių jūroje, kur žuvys laikomos atvirose narvų sistemose. Tokie ūkiai dažnai kritikuojami dėl taršos, ligų plitimo ir poveikio laukinėms populiacijoms pakrančių vandenyse.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad iš ūkių į aplinką gali patekti žuvų parazitams ir ligoms valdyti naudojamos medžiagos, taip pat organinės atliekos. Tai gali bloginti dugno būklę ir keisti vietos biologinę pusiausvyrą, ypač jautriuose fjorduose ir įlankose.

    Pabėgimai ir genetinė rizika

    Dar viena problema – ūkių lašišų pabėgimai dėl audrų ar įrangos pažeidimų. Pabėgusios žuvys gali konkuruoti su laukinėmis dėl maisto ir buveinių, o svarbiausia – kryžmintis, silpnindamos natūralių populiacijų prisitaikymą prie vietos sąlygų.

    Laukinės atlantinės lašišos kai kuriose Europos ir Šiaurės Atlanto baseino upėse patyrė ilgalaikį nuosmukį, kurį lemia ne viena priežastis. Tarp jų minimi buveinių praradimas, migracijos kelių užtvaros, klimato kaita, pergaudymas ir pramoninės akvakultūros poveikis.

    Ką siūlo vietoje lašišos?

    Šefai, prisijungę prie boikoto, teigia, kad lašiša į jų meniu negrįš, kol sektoriuje nebus užtikrintos griežtesnės aplinkosaugos taisyklės. Viena dažniausiai minimų krypčių – perėjimas prie uždarų sistemų sausumoje, kur tarša ir biologinės rizikos lengviau kontroliuojamos.

    Vietoj lašišos raginama rinktis regionines alternatyvas ir žuvis iš geriau valdomų išteklių. Gastronomijos lyderiai akcentuoja, kad tvarumo kriterijai, kilmės skaidrumas ir atsakingas tiekimas tampa nebe nišiniu pasirinkimu, o nauju standartu.

  • „ArcelorMittal Poland“ Dombrovos Gurničoje diegs naują dulkių filtravimo sistemą: investuos 13 mln. eurų

    „ArcelorMittal Poland“ paskelbė 2026 metais pradedanti Dombrovos Gurničojės plieno gamyklos aglomeravimo cecho dulkių surinkimo ir valymo sistemos modernizaciją. Įmonė nurodo, kad investicija sieks beveik 13 mln. eurų, o pagrindinis tikslas – mažinti kietųjų dalelių emisijas ir gerinti darbo sąlygas.

    Modernizacija bus orientuota į aglomerato rūšiavimo zoną ir aglomeravimo konvejerių iškrovimo dalį, taip pat į vietas prie dulkių ir kalkių laikymo silosų. Šiose gamybos grandyse susidaro daug smulkių dalelių, todėl efektyvus oro filtravimas tampa ir aplinkosaugos, ir darbuotojų saugos klausimu.

    Kas bus keičiama gamykloje

    Įmonė planuoja esamą elektrofiltrą aglomerato rūšiavimo ceche pakeisti nauju rankoviniu filtru, kuris turėtų valyti orą visame pastate. Taip pat numatyta atnaujinti dulkių nutraukimo vamzdynus cecho viduje, kad surinkimas būtų efektyvesnis skirtinguose taršos taškuose.

    Be to, prie dulkių ir kalkių silosų ketinama sumontuoti keturis naujus kompaktiškus rankovinius filtrus. Tokie sprendimai įprastai diegiami ten, kur svarbu suvaldyti lokalią taršą prie sandėliavimo ir iškrovimo įrangos.

    „Rūšiavimo zonoje esamą elektrofiltrą pakeisime nauju rankoviniu filtru, kuris valys orą visame pastate“, – sakė projekto vadovas Jarosławas Kuna.

    Kodėl filtrų galia čia svarbi

    Projekte akcentuojama filtravimo sistemos apimtis: numatomas apie 400 000 kubinių metrų per valandą oro srautas. Pasak įmonės atstovų, tokio pajėgumo įrenginys savo dydžiu prilygsta mažam namui ir leidžia sparčiai atnaujinti orą didelėse pramoninėse patalpose.

    Tokios investicijos atitinka platesnę Europos pramonės kryptį, kai modernizuojant senesnius cechus pirmiausia siekiama sumažinti dalelių emisijas ir sustiprinti dulkių kontrolę ten, kur darbuotojai dirba arčiausiai taršos šaltinių.

    Terminas ir kitos investicijos

    „ArcelorMittal Poland“ skelbia, kad modernizacija turėtų būti baigta 2028 metų pirmąjį ketvirtį. Iki tol gamykloje numatomi darbai turi būti suderinti su aglomeravimo cecho veiklos ciklais, kad būtų išvengta ilgesnių stabdymų.

    Įmonė taip pat primena, kad Dombrovos Gurničojės padalinyje jau vyksta dviejų aglomeravimo juostų modernizacija, kurios vertė apie 1,5 mln. eurų. Neseniai čia pradėjo veikti ir nauja vagonų koksui išversti dulkių surinkimo sistema, į kurią investuota apie 8 mln. eurų.

    „ArcelorMittal Poland“ yra didžiausia plieno gamintoja Lenkijoje: valdo gamyklas Chorzove, Dombrovos Gurničojėje, Krokuvoje, Sosnovce ir Šventochlovicuose, taip pat Zdziešovicų koksochemijos įmones. Bendrovė nurodo, kad joje dirba beveik 9 000 žmonių, o produkcija tiekiama statybų, buitinės technikos ir transporto sektoriams.

  • Zarasuose rado spragą šlapynių priežiūroje: „UrbUmbrella“ keičia planą ir perka amfibinę techniką

    Zarasuose rado spragą šlapynių priežiūroje: „UrbUmbrella“ keičia planą ir perka amfibinę techniką

    Zarasuose įgyvendinant Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „UrbUmbrella“ atliktas Zaraso ežero Didžiosios salos šlapynės ekologinės būklės, buveinių ir biologinės įvairovės vertinimas. Ekspertai konstatavo, kad vienkartinių gamtotvarkos darbų nepakanka, jei siekiama išlaikyti stabilų rezultatą ir užkirsti kelią teritorijos degradacijai.

    Vertinimo išvados rodo, kad šlapynėms ir pakrančių buveinėms didžiausią riziką kelia užžėlimas nendrėmis, perteklinė vandens augalija ir palaipsnis atvirų vandens plotų nykimas. Tokie pokyčiai ilgainiui mažina buveinių įvairovę, blogina sąlygas vandens paukščiams ir keičia visos ekosistemos balansą.

    Keičiamos priemonės pagal realią būklę

    Atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, patikslintos projekto veiklos ir dalis priemonių pakeista taip, kad jos geriau atitiktų faktinę teritorijos situaciją ir ilgalaikius priežiūros poreikius. Savivaldybė pabrėžia, kad tik nuosekli priežiūra leidžia išsaugoti biologiškai vertingas teritorijas ir išvengti greito jų sugrįžimo į prastesnę būklę po atliktų darbų.

    Vienu svarbiausių pakeitimų įvardijamas sprendimas įsigyti daugiafunkcę amfibinę šlapynių priežiūros mašiną su priedais. Tokia technika skirta darbams ten, kur įprasti traktoriai ar ekskavatoriai negali saugiai judėti dėl įmirkusio grunto ir sudėtingo priėjimo.

    Ką leis daryti amfibinė technika?

    Planuojama, kad specializuota mašina bus naudojama šlapynių, vandens telkinių ir pakrančių juostų priežiūrai: nendrių pjovimui, perteklinės vandens augalijos šalinimui, atvirų vandens zonų palaikymui ir kitiems gamtotvarkos darbams. Tokios priemonės laikomos svarbiomis siekiant išlaikyti mozaikišką buveinių struktūrą, kai greta atvirų vandens plotų išlieka ir natūralūs augalijos masyvai.

    Pagrindine projekto teritorija išlieka Zaraso ežero Didžioji sala, kur numatoma įgyvendinti buveinių atkūrimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemones 9,82 hektaro plote. Tuo pačiu technika būtų pasitelkiama ir kitose savivaldybės administruojamose šlapynėse, vandens telkiniuose bei pakrantėse, kad priežiūra vyktų pagal realų poreikį.

    Ilgalaikis efektas po projekto pabaigos

    Svarbus akcentas – amfibinė technika būtų naudojama ne tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu, bet ir jam pasibaigus. Tai reiškia, kad savivaldybė galėtų tęsti pradėtus darbus, operatyviai reaguoti į užžėlimą ir palaikyti pasiektą ekologinę būklę, užuot po kelių metų vėl grįžusi prie brangesnių atkūrimo sprendimų.

    Projekto korekcijos, kaip nurodoma, nekeičia pagrindinio tikslo – gerinti šlapynių ekologinę būklę ir saugoti biologinę įvairovę. Priešingai, priemonių pritaikymas pagal ekspertinį vertinimą turėtų padėti efektyviau valdyti teritoriją ir užtikrinti, kad investicijos duotų apčiuopiamą rezultatą ilgesnėje perspektyvoje.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Spalio 24 dieną minima Tarptautinė klimato kaitos diena, o kartu su ja gyventojai kviečiami į Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą. Renginį organizuoja „Žaliosios politikos institutas“, o dalyvavimas yra atviras ir nemokamas.

    Egzaminas vyksta internetu, todėl prisijungti galima patogiu metu nuo 8.00 iki 20.00 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir gauti aiškius paaiškinimus, padedančius geriau suprasti aktualias temas.

    Klausimai apima klimato kaitą, atsakingą vartojimą, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančią energetiką. Tai sritys, kurios tiesiogiai susijusios su kasdieniais pasirinkimais: energijos vartojimu namuose, transportu, pirkinių krepšeliu ir atliekų rūšiavimu.

    Kas gali dalyvauti?

    Organizatoriai kviečia prisijungti 7–12 klasių moksleivius, plačiąją visuomenę ir aplinkosaugos ekspertus. Kad dalyviams būtų paprasčiau pasirinkti, klausimai suskirstyti pagal sudėtingumą į kelias kategorijas.

    Moksleiviams siūlomos pradedančiojo ir smalsuolio kategorijos, norintiems gilesnio iššūkio numatyta ekspertų kategorija. Taip pat yra kategorija dalyviams, kurie nori išbandyti jėgas ir įvertinti savo bendrą supratimą apie aplinkosaugą.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Klimato kaitos tema pastaraisiais metais vis dažniau persikelia iš mokslinių ataskaitų į kasdienį gyvenimą: daugiau ekstremalių orų reiškinių, šiltesnės žiemos ir dažnesnės karščio bangos keičia įprastus planus ir didina rizikas sveikatai bei ūkiui. Švietimas šioje srityje laikomas viena efektyviausių ilgalaikių priemonių, padedančių priimti pagrįstus sprendimus.

    Egzamino iniciatoriai akcentuoja, kad aplinkosaugos raštingumas tampa praktiniu įgūdžiu: nuo gebėjimo mažinti energijos sąnaudas iki supratimo, kaip veikia atliekų prevencija ir kodėl vien rūšiavimo nepakanka. Vis daugiau dėmesio skiriama ir atsinaujinančiai energetikai, kuri Europoje sparčiai plečiama siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Prizai ir grįžtamasis ryšys

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, tarp kurių numatytos planšetės, elektroninės skaityklės, ekskursijos ir knygos. Po egzamino dalyviai el. paštu gauna ne tik teisingus atsakymus, bet ir išsamesnius paaiškinimus, padedančius mokytis iš klaidų.

    Norint dalyvauti, reikia iš anksto užsiregistruoti. Užsiregistravus taip pat žadama gauti informaciją, kuri gali padėti pasiruošti klausimams ir geriau orientuotis egzamino temose.