CP v2

Tag: Aplinkosauga

  • Atliekų kultūros egzaminas jau balandžio 30 dieną: testas parodys, kur dažniausiai klystame

    Balandžio 30 dieną nuo 9.00 iki 20.00 valandos vyks Atliekų kultūros egzaminas, kviečiantis pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą ir atsakingą vartojimą. Organizatoriai tikisi, kad iniciatyva padės ne tik įvertinti įpročius, bet ir sumažinti kasdienių klaidų, dėl kurių perdirbimui tinkamos atliekos tampa netinkamos.

    Artėjant egzaminui siūloma atlikti trumpą žinių testą, kuris leidžia greitai įsivertinti, ar teisingai rūšiuojate. Tokie testai dažniausiai atkreipia dėmesį į praktines situacijas, su kuriomis žmonės susiduria namuose: kaip paruošti pakuotes, kur mesti skirtingas medžiagas ir ko nereikėtų dėti į rūšiavimo konteinerius.

    Viena dažniausių problemų rūšiuojant yra užterštos pakuotės, kai į plastiko ar popieriaus konteinerius patenka riebalais ar maisto likučiais sutepti gaminiai. Perdirbimo grandinėje tai reiškia papildomą atmetimą, nes dalis medžiagų nebegali būti kokybiškai apdorotos, o išrūšiuotos atliekos gali būti nukreipiamos į mišrių atliekų srautą.

    Kita klaidų grupė susijusi su atliekų „spėjimu“ pagal išvaizdą, o ne pagal realią sudėtį. Pavyzdžiui, ne viskas, kas atrodo kaip popierius, yra perdirbamas kartu su popieriumi, o kai kurios pakuotės būna sudėtinės, todėl svarbu vadovautis rūšiavimo taisyklėmis ir, jei reikia, pasitikslinti savo savivaldybės ar atliekų tvarkytojų rekomendacijas.

    Dalyvauti Atliekų kultūros egzamine galima užsiregistravus organizatorių svetainėje. Egzamino formatas pritaikytas plačiai auditorijai, todėl jis aktualus tiek šeimoms, tiek moksleiviams, tiek įmonių kolektyvams, kurie vis dažniau siekia mažinti atliekų kiekį ir gerinti rūšiavimo kokybę darbo vietose.

  • Atliekų kultūros egzaminas grįžta balandžio 30 dieną: kaip sudalyvauti ir ką verta pasikartoti

    Balandžio 30 dieną gyventojai vėl kviečiami dalyvauti Atliekų kultūros egzamine – nuotoliniame žinių teste apie rūšiavimą ir atsakingą vartojimą. Iniciatyva kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių ir tampa proga greitai pasitikrinti kasdien praverčiančias žinias.

    Organizatorių teigimu, pernai egzamine dalyvavo daugiau nei 17 000 žmonių, o aktyviausiai įsitraukė švietimo bendruomenė. Tokios iniciatyvos svarbios ir dėl to, kad Europoje vis griežtėja atliekų tvarkymo reikalavimai, o savivaldybėms keliami aukštesni perdirbimo tikslai.

    Egzaminas vyks internetu nuo 9.00 iki 20.00 valandos, o jam skiriamos 45 minutės. Dalyviai testą galės atlikti jiems patogiu metu, prisijungę prie egzamino platformos ir pasirinkę savo amžiaus grupę.

    Klausimai apima ne tik rūšiavimo taisykles, bet ir atliekų mažinimą, pakartotinį panaudojimą bei perdirbimą. Praktiniuose pavyzdžiuose dažnai pasitaiko situacijos, kurios kelia abejonių kasdienybėje, pavyzdžiui, kaip elgtis su picos dėže, sudužusiu veidrodžiu ar skirtingų rūšių plastiku.

    Užduotys pritaikytos trims grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Jaunesniųjų testą sudaro 15 klausimų, vyresniųjų – 20, o rezultatai įvertinami diplomais pagal surinktų teisingų atsakymų skaičių.

    Organizatoriai kviečia prisijungti ne tik moksleivius, bet ir suaugusiuosius bei įmonių komandas, nes tvarkant atliekas daug lemia nuoseklūs įpročiai namuose ir darbovietėse. Geriausiai pasirodę dalyviai tradiciškai apdovanojami prizais, o pasiruošti galima sprendžiant ankstesnių metų klausimus egzamino archyve.

  • Kėdainių rajone bus kertamas saugotinas beržas: paaiškino, kodėl jis kelia riziką namui

    Kėdainių rajone bus kertamas saugotinas beržas: paaiškino, kodėl jis kelia riziką namui

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad privačiame žemės sklype Pelėdnagių seniūnijoje, Labūnavos kaime, Bučiūnų gatvėje, planuojama pašalinti vieną beržą. Nurodoma, kad medžio kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 55 centimetrus.

    Pasak savivaldybės, beržas auga per arti naujai pastatyto gyvenamojo namo konstrukcijų, todėl gali kelti riziką pastatui. Dėl šios priežasties išduotas leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, šio želdinio atkuriamoji vertė siekia 495 eurus. Tokia vertė paprastai taikoma kaip nustatyta piniginė kompensacija už saugotinų želdinių netekimą, priklausomai nuo medžio rūšies, matmenų ir kitų kriterijų.

    Leidime numatyta, kad kirtimo ar kito pašalinimo darbai negali prasidėti anksčiau nei po 10 darbo dienų nuo leidimo paskelbimo dienos. Toks terminas taikomas siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir galimybę susipažinti su sprendimu.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyresniąją specialistę Agnę Čerenkovaitę-Sinickienę.

  • Paskutinė proga paragauti: meškinis česnakas saugomas, bet jo vis tiek rasi parduotuvėje

    Meškinis česnakas yra švelnesnio skonio pavasarinė alternatyva įprastam česnakui: valgomi jo lapai, kurie dažnai naudojami pesto, užtepėlėms ar sriuboms gardinti. Dėl trumpalaikio sezono jis greitai dingsta iš prekybos, todėl pirkėjai skuba jo ieškoti dar nepasibaigus pavasariui.

    Šis augalas dažnai painiojamas su pakalnute, nes lapai panašūs, tačiau tai gali būti pavojinga: pakalnutė yra nuodinga. Patikimiausias būdas atpažinti meškinį česnaką yra būdingas česnako kvapas patrynus lapą, o renkant gamtoje svarbu nepasikliauti vien išvaizda.

    Lietuvoje meškinis česnakas laikomas saugomu augalu, todėl savavališkas rinkimas natūraliose augavietėse gali būti laikomas pažeidimu. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad net ir atrodant gausiai augančiam sąžalynui, neatsakingas skynimas silpnina populiacijas ir trikdo buveines.

    Saugiausias pasirinkimas yra pirkti ryšulėlius turguose, daržovių skyriuose ar prekybos centruose, kur produkcija paprastai atkeliauja iš auginamų ūkių. Norintys turėti nuolatinį šaltinį gali augalą auginti legaliai patys: jis gerai auga pavėsyje, drėgnesnėje vietoje, pavyzdžiui, po medžiais.

    Virtuvėje meškinis česnakas vertinamas už tai, kad nepalieka tokio aštraus kvapo kaip įprastas česnakas, o skonis yra švelnesnis. Geriausia jį dėti gaminimo pabaigoje, nes ilgas kaitinimas susilpnina aromatą, o lapai praranda ryškią spalvą ir tampa mažiau malonios tekstūros.

    Dažniausiai jis naudojamas pesto, sviestui su žolelėmis ar varškei pagardinti, taip pat tinka makaronams ir kreminėms sriuboms. Sezonui baigiantis, dalis žmonių lapus smulkina ir užšaldo arba sutrina su aliejumi, kad pavasario skonį būtų galima išsaugoti ilgiau.

  • Nemokamos nuotolinės edukacijos moksleiviams: „Žaliasis raštingumas“ atveria registraciją

    Nemokamos nuotolinės edukacijos moksleiviams: „Žaliasis raštingumas“ atveria registraciją

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia moksleivius prisijungti prie nemokamų nuotolinių edukacijų ciklo „Žaliasis raštingumas“. Tai tęstinė iniciatyva, skirta suprantamai ir praktiškai kalbėti apie aplinkosaugą, atsakingą vartojimą bei atliekų prevenciją.

    Cikle dalyviai mokosi per pokalbius su kviestiniais svečiais, atstovaujančiais skirtingoms organizacijoms ir iniciatyvoms. Toks formatas leidžia moksleiviams išgirsti realias patirtis ir pamatyti, kaip kasdieniai sprendimai susiję su platesniais tvarumo tikslais.

    Ką išgirs „Kitas balsas“ rubrikoje?

    Balandžio 30 dieną „Žaliojo raštingumo“ rubrikoje Kitas balsas numatytas susitikimas su Rugile Matusevičiūte, „Gamtos bičiuliai“ įkūrėja, aplinkosaugos aktyviste ir tvarumo edukatore. Ji pristatys pranešimą Kaip tapti Gamtos bičiuliu?

    Edukacijos metu bus aptariama, kas žmogų daro gamtos bičiuliu ir kokios elgsenos taisyklės svarbiausios būnant gamtoje. Taip pat bus kalbama apie aplinkos priežiūrą, pagarbų bendravimą ir asmeninę atsakomybę, kuri prasideda nuo kasdienių įpročių.

    Kada vyks edukacija?

    Nuotolinė edukacija vyks balandžio 30 dieną nuo 10.00 iki 10.45 valandos. Organizatoriai ragina registruotis iš anksto, kad dalyviai laiku gautų patvirtinimą ir prisijungimo informaciją.

    Jeigu užsiregistravus negaunamas registracijos patvirtinimas, rekomenduojama kreiptis nurodytais organizatorių kontaktais ne vėliau nei likus dienai iki renginio. Taip pat aktuali informacija apie edukacijas ir registracijas skelbiama „Žaliasis taškas“ socialinių tinklų kanaluose.

  • Atliekų kultūros egzaminas 2026: startas balandžio 30 dieną, registracija jau prasidėjo

    Net ir kasdien rūšiuojant atliekas dažnai kyla klausimų, kur mesti pakuotę nuo saldainių, panaudotas baterijas ar picos dėžę. Apklausos rodo, kad žmonės savo žinias vertina geriau, nei jos pasitvirtina praktiškai, todėl rūšiavimo klaidos vis dar dažnos.

    Dėl to gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias Atliekų kultūros egzamine 2026. Tai jau septintą kartą rengiamas nacionalinis nuotolinis testas, skirtas atliekų prevencijai, rūšiavimui ir tvariems kasdieniams įpročiams stiprinti.

    Organizatorių teigimu, iniciatyva kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio, o aktyviausi dalyviai tradiciškai yra švietimo bendruomenė. Praėjusiais metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 žmonių, prie jo jungėsi mokyklos, mokytojai, mokiniai ir įmonių komandos.

    Kada vyks egzaminas?

    Šiemet Atliekų kultūros egzaminas vyks balandžio 30 dieną internetu. Dalyvauti gali visi norintys, specialių reikalavimų nėra, o pats formatas pritaikytas taip, kad testą būtų galima atlikti patogiu metu.

    Registracija šiemet startavo balandžio 9 dieną. Pasiruošti kviečiama sprendžiant ankstesnių metų užduotis ir pasitikrinant, ar gerai atskiriate pakuotes, elektronikos atliekas, pavojingas atliekas bei kitas dažniausiai painiojamas kategorijas.

    Kur dažniausiai klystama rūšiuojant?

    Daugiausia neaiškumų kyla dėl mišrių ar užterštų pakuočių ir dėl to, kad skirtingose savivaldybėse gali skirtis priėmimo tvarka. Pavyzdžiui, klausimų dažnai sukelia riebaluota picos dėžė, sudužęs veidrodis, vaistų likučiai ar smulkios baterijos, kurios neturėtų atsidurti buitinėse atliekose.

    Ekspertai pabrėžia, kad net nedidelės rūšiavimo klaidos didina atliekų tvarkymo kaštus ir mažina perdirbimo efektyvumą. Tinkamas rūšiavimas padeda daugiau žaliavų grąžinti į apyvartą, o pavojingas atliekas nukreipti ten, kur jos bus sutvarkytos saugiai.

    Kas laukia dalyvių?

    Egzamino tikslas yra ne tik įvertinti žinias, bet ir suteikti praktinių įgūdžių, kurie praverčia kasdien. Organizatoriai primena, kad geriausių rezultatų pasiekę dalyviai paprastai sulaukia paskatinimo ir prizų.

    Atliekų kultūros egzaminas per kelerius metus tapo vienu labiausiai atpažįstamų aplinkosauginių švietimo projektų Lietuvoje. Augantis dalyvių skaičius rodo, kad tvarumo temos vis dažniau tampa įprasta kasdienybės dalimi, o ne vien proginiu susidomėjimu.