CP v2

Tag: Aplinkosauga

  • Nemokamos nuotolinės edukacijos moksleiviams: „Žaliasis raštingumas“ atveria registraciją

    Nemokamos nuotolinės edukacijos moksleiviams: „Žaliasis raštingumas“ atveria registraciją

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia moksleivius prisijungti prie nemokamų nuotolinių edukacijų ciklo „Žaliasis raštingumas“. Tai tęstinė iniciatyva, skirta suprantamai ir praktiškai kalbėti apie aplinkosaugą, atsakingą vartojimą bei atliekų prevenciją.

    Cikle dalyviai mokosi per pokalbius su kviestiniais svečiais, atstovaujančiais skirtingoms organizacijoms ir iniciatyvoms. Toks formatas leidžia moksleiviams išgirsti realias patirtis ir pamatyti, kaip kasdieniai sprendimai susiję su platesniais tvarumo tikslais.

    Ką išgirs „Kitas balsas“ rubrikoje?

    Balandžio 30 dieną „Žaliojo raštingumo“ rubrikoje Kitas balsas numatytas susitikimas su Rugile Matusevičiūte, „Gamtos bičiuliai“ įkūrėja, aplinkosaugos aktyviste ir tvarumo edukatore. Ji pristatys pranešimą Kaip tapti Gamtos bičiuliu?

    Edukacijos metu bus aptariama, kas žmogų daro gamtos bičiuliu ir kokios elgsenos taisyklės svarbiausios būnant gamtoje. Taip pat bus kalbama apie aplinkos priežiūrą, pagarbų bendravimą ir asmeninę atsakomybę, kuri prasideda nuo kasdienių įpročių.

    Kada vyks edukacija?

    Nuotolinė edukacija vyks balandžio 30 dieną nuo 10.00 iki 10.45 valandos. Organizatoriai ragina registruotis iš anksto, kad dalyviai laiku gautų patvirtinimą ir prisijungimo informaciją.

    Jeigu užsiregistravus negaunamas registracijos patvirtinimas, rekomenduojama kreiptis nurodytais organizatorių kontaktais ne vėliau nei likus dienai iki renginio. Taip pat aktuali informacija apie edukacijas ir registracijas skelbiama „Žaliasis taškas“ socialinių tinklų kanaluose.

  • Atliekų kultūros egzaminas 2026: startas balandžio 30 dieną, registracija jau prasidėjo

    Net ir kasdien rūšiuojant atliekas dažnai kyla klausimų, kur mesti pakuotę nuo saldainių, panaudotas baterijas ar picos dėžę. Apklausos rodo, kad žmonės savo žinias vertina geriau, nei jos pasitvirtina praktiškai, todėl rūšiavimo klaidos vis dar dažnos.

    Dėl to gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias Atliekų kultūros egzamine 2026. Tai jau septintą kartą rengiamas nacionalinis nuotolinis testas, skirtas atliekų prevencijai, rūšiavimui ir tvariems kasdieniams įpročiams stiprinti.

    Organizatorių teigimu, iniciatyva kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio, o aktyviausi dalyviai tradiciškai yra švietimo bendruomenė. Praėjusiais metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 žmonių, prie jo jungėsi mokyklos, mokytojai, mokiniai ir įmonių komandos.

    Kada vyks egzaminas?

    Šiemet Atliekų kultūros egzaminas vyks balandžio 30 dieną internetu. Dalyvauti gali visi norintys, specialių reikalavimų nėra, o pats formatas pritaikytas taip, kad testą būtų galima atlikti patogiu metu.

    Registracija šiemet startavo balandžio 9 dieną. Pasiruošti kviečiama sprendžiant ankstesnių metų užduotis ir pasitikrinant, ar gerai atskiriate pakuotes, elektronikos atliekas, pavojingas atliekas bei kitas dažniausiai painiojamas kategorijas.

    Kur dažniausiai klystama rūšiuojant?

    Daugiausia neaiškumų kyla dėl mišrių ar užterštų pakuočių ir dėl to, kad skirtingose savivaldybėse gali skirtis priėmimo tvarka. Pavyzdžiui, klausimų dažnai sukelia riebaluota picos dėžė, sudužęs veidrodis, vaistų likučiai ar smulkios baterijos, kurios neturėtų atsidurti buitinėse atliekose.

    Ekspertai pabrėžia, kad net nedidelės rūšiavimo klaidos didina atliekų tvarkymo kaštus ir mažina perdirbimo efektyvumą. Tinkamas rūšiavimas padeda daugiau žaliavų grąžinti į apyvartą, o pavojingas atliekas nukreipti ten, kur jos bus sutvarkytos saugiai.

    Kas laukia dalyvių?

    Egzamino tikslas yra ne tik įvertinti žinias, bet ir suteikti praktinių įgūdžių, kurie praverčia kasdien. Organizatoriai primena, kad geriausių rezultatų pasiekę dalyviai paprastai sulaukia paskatinimo ir prizų.

    Atliekų kultūros egzaminas per kelerius metus tapo vienu labiausiai atpažįstamų aplinkosauginių švietimo projektų Lietuvoje. Augantis dalyvių skaičius rodo, kad tvarumo temos vis dažniau tampa įprasta kasdienybės dalimi, o ne vien proginiu susidomėjimu.