CP v2

Tag: Aplinkosauga

  • Visagino senjorai gilinosi į rūšiavimą: kokias klaidas daro dažniausiai ir kaip jų išvengti

    Visagino senjorai gilinosi į rūšiavimą: kokias klaidas daro dažniausiai ir kaip jų išvengti

    2026 metais gegužės 6 dieną Visagine, Vilties gatvėje, surengtas miesto senjorams skirtas susitikimas apie tvarumą ir aplinkosaugą. Į renginį susirinko apie 30 bendruomenės narių, norinčių aiškiau suprasti, kaip kasdieniai įpročiai gali mažinti atliekų kiekį.

    Renginys vyko dviem dalimis: žinių viktorina ir praktinė paskaita. Viktorinos klausimai parodė, kad net ir nuolat rūšiuojantys žmonės kartais susiduria su taisyklių niuansais, ypač kai pakuotės būna sudėtinės ar neįprastos.

    Kas kelia daugiausia klausimų?

    Diskusijose dažniausiai grįžta tos pačios situacijos: kur dėti maistu suteptas pakuotes, kaip elgtis su kelių medžiagų pakuotėmis ir ar būtina jas plauti. Lektoriai pabrėžė, kad svarbiausia taisyklė yra paprasta: į rūšiavimą neturi patekti akivaizdžiai užterštos, riebaluotos ar skysčiais permirkusios atliekos.

    Taip pat aptarta, kodėl į konteinerius išmestos netinkamos atliekos gali sugadinti visą surinktą srautą ir apsunkinti perdirbimą. Kai atliekos užteršiamos, dalis jų gali būti nukreipta ne perdirbimui, o tvarkymui kitais būdais, todėl nukenčia ir aplinkosauginė nauda.

    Atliekų kelias po konteinerio

    Paskaitoje dalyviams paaiškinta, kaip surinktos atliekos keliauja toliau: nuo surinkimo ir pirminio atskyrimo iki paruošimo perdirbimui. Akcentuota, kad kokybiškas rūšiavimas namuose padeda mažinti sąnaudas ir didina tikimybę, kad medžiagos bus panaudotos pakartotinai.

    Senjorai aktyviai uždavinėjo klausimus ir dalijosi savo patirtimi, aptardami kasdienes situacijas daugiabučiuose ir namų ūkiuose. Renginio pabaigoje dalyviai džiaugėsi ne tik naujomis žiniomis, bet ir galimybe pabendrauti, o simbolinės dovanos priminė apie tęstinį įprotį rūšiuoti.

    Susitikimas Visagine parodė, kad tvarumas dažniausiai prasideda nuo mažų, nuoseklių sprendimų. Bendruomeniškas formatas ir aiškiai išdėstyta praktika padėjo rimtą temą paversti paprasta ir pritaikoma kasdienybėje.

  • Kviečia „Gamtos herojai 2026“: kas gali dalyvauti, iki kada registruotis ir ko ieško komisija

    Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ paskelbė kvietimą dalyvauti „Gamtos herojai 2026“ atrankoje. Organizatoriai ieško žmonių ir bendruomenių, kurie per pastaruosius metus realiais darbais prisidėjo prie aplinkos saugojimo ir tvarumo.

    Kaip nurodo organizatoriai, šis konkursas skirtas ne vien pavieniams geriems darbams, bet ir ilgalaikėms iniciatyvoms, kurios palieka apčiuopiamą poveikį. Vertinama ne tik idėja, bet ir tai, ar ji įgyvendinta, ar įtraukė kitus ir ar gali tapti pavyzdžiu platesnei auditorijai.

    Kas kviečiami teikti paraiškas?

    Dalyvauti gali aplinkosaugai neabejingos nevyriausybinės organizacijos, įvairios pilietinės iniciatyvos, pedagogai, studentai ir mokyklinio amžiaus vaikai nuo 1 iki 12 klasės. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbus ne dalyvio statusas, o aiškiai pagrįstas indėlis ir pasiektas rezultatas.

    Paraiškose tikimasi matyti konkrečius pavyzdžius, kaip buvo saugoma ir puoselėjama aplinka, kokių veiksmų imtasi šviečiant visuomenę ir kaip idėjos pritaikytos bendruomenėje. Pranašumu laikomas gebėjimas įkvėpti kitus prisidėti, telkti žmones ir užtikrinti, kad pokytis tęstųsi.

    Ką svarbu žinoti apie terminus ir apdovanojimus?

    Registracija konkursui vyksta iki spalio 31 dienos. Dalyvavimas nemokamas, o nugalėtojams numatytos rėmėjų įsteigtos dovanos.

    Apdovanojimai planuojami gyvai Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu. Organizatoriai taip pat nurodo, kad atrankoje siekiama išryškinti skirtingas tvarumo formas, todėl laukiamos tiek edukacinės, tiek praktinės, tiek bendruomeninės iniciatyvos.

    „Būkite drąsūs, apie gerus darbus kalbėti būtina“, – sako konkurso organizatoriai.

    Kodėl tokios iniciatyvos svarbios dabar?

    Pastaraisiais metais tvarumo tema vis dažniau persikelia iš deklaracijų į kasdienius sprendimus: atliekų mažinimą, pakartotinį naudojimą, energijos taupymą, vietos biologinės įvairovės saugojimą ir bendruomenių įsitraukimą. Viešas gerųjų pavyzdžių matomumas padeda ne tik įvertinti aktyvius žmones, bet ir kurti praktinį žinių bei idėjų „banką“ kitiems.

    „Gamtos herojai 2026“ idėja remiasi tuo, kad pokyčiui reikia ne vien politikos ar verslo sprendimų, bet ir nuoseklaus vietos bendruomenių darbo. Būtent tokie projektai dažnai tampa pradžia didesniems pokyčiams mokyklose, organizacijose ar savivaldybėse.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    Paaiškėjo septintą kartą surengto „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai. Balandžio 30 dieną vykusi iniciatyva šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė per 17 000 dalyvių.

    Egzaminas kasmet kviečia pasitikrinti rūšiavimo ir atsakingo vartojimo žinias, o kartu primena, kad teisingi įpročiai formuojasi ne per vieną dieną. Organizatoriai akcentuoja, jog rūšiavimas dažnai priklauso nuo konteksto, todėl vien „iškalti taisykles“ ne visuomet pakanka.

    Didžiausią aktyvumą ir šiemet demonstravo moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prisijungė apie 500 ugdymo įstaigų. Pastebima, kad įsitraukimas didėja ir už mokyklos ribų, nes savo žinias tikrinosi mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai.

    Kur dalyviai klydo dažniausiai?

    Rezultatai parodė, kad daliai dalyvių daugiausia neaiškumų kelia situacijos, kuriose reikia įvertinti, ar daiktas laikytinas pakuote, ar jau atlieka, kurią tvarkyti reikia kitaip. Vienas iš klausimų, užkliuvusių daugeliui, buvo apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, ir į kurį konteinerį ją reikėtų išmesti.

    Skirtingose amžiaus grupėse išryškėjo nevienodi iššūkiai. Jaunesniems dalyviams daugiau klausimų sukėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir reglamentavimo niuansai.

    Rekordas ir aiški žinutė kitam kartui

    Nors bendras įsitraukimas augo, tobulų rezultatų buvo nedaug. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau kaip 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai besimokančioms grupėms pritrūksta praktinių žinių.

    „Rūšiavimo žinios stiprėja per bandymus ir klaidas, todėl svarbiausia, kad žmonės nepaleidžia temos iš akiračio“, – pabrėžia egzamino organizatoriai.

    Egzaminą organizuoja „VAATC“, projektą globoja Aplinkos ministerija, o prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai tikisi, kad šių metų patirtis paskatins dalyvius atnaujinti žinias ir kitąmet sugrįžti dar geriau pasiruošus.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas sumušė rekordą: daugiausia klaidų sukėlė vienas pakuočių klausimas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas sumušė rekordą: daugiausia klaidų sukėlė vienas pakuočių klausimas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, vykęs balandžio 30 dieną, šiemet sutraukė rekordinį dalyvių skaičių ir dar kartą priminė: rūšiavimas nėra tik taisyklių iškalimas, o kasdienis įprotis, kuriame svarbus kontekstas. Organizatoriai skaičiuoja, kad registravosi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, o žinias realiai pasitikrino per 17 tūkst. dalyvių.

    Daugiausia aktyvumo tradiciškai parodė moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 tūkst. mokinių, įsitraukė apie 500 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos. Toks mastas rodo, kad atliekų rūšiavimas vis dažniau tampa ne vien pavienė iniciatyva, o nuosekli aplinkosauginio švietimo dalis.

    Kas sukėlė daugiausia neaiškumų

    Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, šiemet tapo vienu iš daugiausia klaidų pareikalavusių. Būtent tokios situacijos parodo dažną problemą: žmonės susiduria ne su „juoda arba balta“ taisykle, o su skirtingais atvejais, kai svarbu suprasti, ar daiktas laikomas pakuote, ar jau atlieka.

    Egzamino rezultatai atskleidė ir skirtumus tarp amžiaus grupių. 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 tūkst. dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys, o tai leidžia daryti išvadą, kad net ir aktyviai dalyvaujant žinių spragos išlieka.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė klausimai apie vartojimą ir jo įtaką atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir taisyklių taikymo aspektai. Praktikoje tai reiškia, kad vien žinoti konteinerių spalvas neužtenka, kai tenka įvertinti gaminio sudėtį, paskirtį ir panaudojimo aplinkybes.

    Prie egzamino jungiasi ir organizacijos

    Augantis įsitraukimas matomas ne tik mokyklose. Egzaminą laikė ir mokytojai, studentai, įvairių įstaigų bei įmonių darbuotojai, o tarp aktyviausių organizacijų paminėta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos padeda perkelti rūšiavimo temą iš teorijos į kasdienybę, kur sprendimus dažniausiai tenka priimti greitai. Dėl to egzamine dalis klausimų sąmoningai pateikiami su aplinkybėmis, kurios reikalauja ne atmintinai išmoktos formulės, o supratimo, kaip taisyklės veikia realiose situacijose.

    Kodėl rūšiavimas vis dar kelia klausimų

    Atliekų tvarkymo taisyklės Lietuvoje nuosekliai vystomos, tačiau gyventojų kasdienybėje daug painiavos sukelia vadinamosios ribinės situacijos: mišrios sudėties pakuotės, neaiškiai pažymėti gaminiai, taip pat daiktai, kurie gali būti ir pakartotinai naudojami, ir išmetami. Čia svarbiausia praktinė nuostata – jei kyla abejonių, sprendimą dažnai lemia tai, ar daiktas yra pakuotė, ar jau nebetinkamas naudoti objektas.

    Egzamino organizatoriai tikisi, kad patirtis paskatins dalyvius grįžti kitais metais geriau pasiruošus, o mokykloms ir organizacijoms suteiks aiškesnes kryptis, kuriose reikia daugiau paaiškinimų. Pasak jų, rūšiavimo įgūdžiai gerėja per nuoseklų kartojimą, realių pavyzdžių analizę ir įpročių keitimą, o ne per vienkartinį „tobulą“ rezultatą.

  • Pagėgių meras kreipėsi į vandentvarkos darbuotojus: ką miestas žada vandens ūkiui šiemet

    Pagėgių savivaldybė paskelbė mero sveikinimą vandentvarkos darbuotojų dienos proga, padėkodama už kasdienį darbą užtikrinant geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tokie sveikinimai savivaldybėse dažnai tampa proga priminti, kodėl vandens ūkio patikimumas yra svarbus ne tik buitinei kasdienybei, bet ir visuomenės sveikatai bei aplinkosaugai.

    Nors pirminiame pranešime akcentuotas padėkos aspektas, vandentvarkos tema Lietuvoje šiuo metu glaudžiai susijusi ir su praktiniais iššūkiais. Dalis tinklų daugelyje savivaldybių yra senstanti infrastruktūra, todėl didėja avarijų rizika, vandens nuostoliai trasose ir remonto kaštai, o gyventojams svarbiausia tampa ne deklaracijos, o stabilus paslaugų lygis.

    Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriui taip pat keliami vis griežtesni reikalavimai. Europos Sąjungoje atnaujinamos taisyklės geriamajam vandeniui, o nuotekų valyme vis daugiau dėmesio skiriama taršos mažinimui, energijos vartojimo efektyvumui ir atsparumui ekstremaliems orams, kai liūtys apkrauna tinklus.

    Pagėgiams, kaip ir kitoms mažesnėms savivaldybėms, aktualus klausimas yra investicijų planavimas ir darbų prioritetai: kur pirmiausia reikalinga tinklų rekonstrukcija, kaip mažinti gedimų skaičių ir užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos visiems gyventojams. Praktikoje tai dažniausiai reiškia etapinius atnaujinimus, didesnę nuotolinę tinklų stebėseną ir aiškesnę komunikaciją su vartotojais apie planinius darbus.

    Vandentvarkos darbuotojų diena išryškina ir dar vieną tendenciją: sektoriui vis svarbesnės tampa kvalifikuotos kompetencijos. Modernėjant įrangai ir diegiant skaitmeninius sprendimus, didėja poreikis specialistams, gebantiems dirbti su automatika, duomenų analize ir procesų valdymu, o tai tiesiogiai veikia paslaugų kokybę ir gedimų šalinimo greitį.

    Gyventojams svarbiausias rezultatas paprastas: saugus geriamasis vanduo, patikimas nuotekų surinkimas ir kuo mažiau trikdžių kasdienybėje. Savivaldybės sveikinimas šia proga tampa priminimu, kad vandens ūkis yra kritinė infrastruktūra, kurios efektyvumą lemia ir žmonės, ir nuoseklios investicijos.

  • Startavo „Gamtos herojai 2026“: kas gali kandidatuoti ir kaip iki spalio 31 dienos pateikti paraišką

    Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ paskelbė kvietimą teikti paraiškas konkursui „Gamtos herojai 2026“. Tai jau šeštą kartą rengiamas projektas, kuriuo siekiama viešai įvertinti žmones ir organizacijas, savo darbais prisidedančius prie aplinkos apsaugos ir tvarumo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad vertinami ne pažadai, o realūs veiksmai: nuo kasdienių sprendimų bendruomenėje iki ilgalaikių iniciatyvų, keičiančių įpročius mokyklose ar organizacijose. Taip pat akcentuojamas aplinkosauginis švietimas ir gebėjimas įkvėpti kitus prisidėti.

    Kas gali pretenduoti?

    Šių metų konkurse numatytos trys nominacijų kryptys: tvarumą skatinanti nevyriausybinė organizacija ar iniciatyva, ekologiškiausias pedagogas bei aplinkai draugiškiausias mokinys arba studentas. Dalyvauti kviečiami įvairaus amžiaus ir patirties dalyviai, jei tik veikla susijusi su aplinkosauga ir tvarumu.

    Konkurso organizatoriai nurodo, kad darbai turi būti įgyvendinti per pastaruosius metus. Tokia sąlyga leidžia įvertinti aktualiausias iniciatyvas ir užtikrinti, kad apdovanojimai atspindėtų dabartines tvarumo tendencijas.

    Kaip vyks atranka ir apdovanojimai?

    Paraiškas dalyviai teikia užpildydami registracijos anketą, o dalyvavimas yra nemokamas. Nugalėtojams numatytos rėmėjų dovanos, o apdovanojimai planuojami gyvai Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu.

    Registracija vyksta iki spalio 31 dienos. Organizatoriai ragina nedelsti ir pateikti informaciją aiškiai, akcentuojant konkrečius rezultatus: kokie pokyčiai pasiekti, kas įtraukta į veiklas ir kaip iniciatyva prisidėjo prie tvaresnių sprendimų.

    Partneriai ir kontaktai

    Projektą palaiko savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, tarp jų Vilniaus miesto savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Alytaus miesto savivaldybė, taip pat Kauno ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai pažymi, kad partnerystės padeda konkursui pasiekti daugiau bendruomenių ir stiprina aplinkosaugines iniciatyvas regionuose.

    Dėl konkurso sąlygų ir dalyvavimo tvarkos galima kreiptis į organizatorių atstovę Tomą Jakutytę. Papildoma informacija skelbiama iniciatyvos „Kita forma“ oficialiuose kanaluose.

  • Gegužės 5-oji: ką veikia vandentvarkos darbuotojai ir kodėl jų darbas miestams svarbus kasdien

    Kas minima gegužės 5 dieną

    Gegužės 5 dieną minima Vandentvarkos darbuotojų diena – proga priminti, kad vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra kritinė kasdienė paslauga, kurią gyventojai dažniausiai pastebi tik sutrikus darbui. Ši diena paprastai skiriama sektoriaus žmonėms, užtikrinantiems, kad vanduo saugiai pasiektų namus, o nuotekos būtų surenkamos ir išvalomos.

    Vandentvarkos grandinė apima geriamojo vandens paėmimą iš požeminių ar paviršinių šaltinių, jo paruošimą, kokybės kontrolę, tiekimą vamzdynais ir slėgio palaikymą tinkle. Kitoje pusėje yra nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas ir aplinkosauginių reikalavimų laikymasis, kad į aplinką nepatektų tarša.

    Darbas, kuris nematomas, kol nestringa

    Vandentvarkos darbuotojų darbas retai matomas, nes didžioji infrastruktūros dalis yra po žeme: magistraliniai vamzdynai, šulinių mazgai, sklendės, siurblinės. Tačiau būtent čia sprendžiamos kasdienės problemos: avarijų lokalizavimas, vandens nuostolių paieška, slėgio režimų valdymas ir įrangos remontas.

    Įprastą dieną darbus sudaro prevencinė tinklų priežiūra, gedimų šalinimas, vandens apskaitos prietaisų patikra, laboratoriniai tyrimai ir skambučių priėmimas iš gyventojų. Po stiprių liūčių ar šalčių krūvis išauga, nes dažnėja nuotekų tinklų perkrovos, įšalai ir vamzdynų pažeidimai.

    Didžiausi iššūkiai: infrastruktūra, klimatas ir sąnaudos

    Viena opiausių temų sektoriuje – senstanti infrastruktūra, kuri didina avarijų riziką ir vandens nuostolius. Kuo daugiau vandens prarandama tinkle, tuo didesnės sąnaudos tenka tiekimo sistemai: daugiau siurbimo, daugiau energijos ir sudėtingesnis slėgio valdymas.

    Klimato kaita taip pat daro spaudimą vandentvarkai: intensyvesnės liūtys trumpu laikotarpiu apsunkina nuotekų sistemas, o sausros didina riziką vandens ištekliams ir skatina taupymo priemones. Prie viso to prisideda energijos kainų svyravimai, nes siurblinių ir valymo įrenginių eksploatacija yra energetiškai imli.

    Augantis dėmesys skiriamas ir naujiems teršalams, kuriuos sudėtingiau pašalinti tradicinėmis technologijomis. Todėl įmonės vis dažniau investuoja į pažangesnį valymą, nuotolinę kontrolę, tinklų skaitmenizavimą ir DI sprendimus, kurie padeda greičiau aptikti gedimus ar prognozuoti avarijas.

    „Kai vanduo iš čiaupo teka įprastai, dažnas apie vandentvarką net nepagalvoja, bet už to stovi budėjimai, laboratorijos ir šimtai kilometrų tinklų“, – sakė sektoriaus atstovas.

    Vandentvarkos darbuotojų diena primena, kad patikima vandens sistema yra ne tik patogumas, bet ir visuomenės sveikatos, aplinkosaugos bei miesto atsparumo pagrindas. Tai ir priminimas gyventojams atsakingai naudoti vandenį, neteršti nuotekų tinklų ir pranešti apie pastebėtus gedimus.

  • Trakuose, Lukos ežero pakrantėje, nupjauti du jauni gluosniai: savivaldybė prašo pagalbos

    Trakuose, Lukos ežero pakrantėje, nupjauti du jauni gluosniai: savivaldybė prašo pagalbos

    Trakų rajono savivaldybė praneša gavusi informaciją, kad nuo gegužės 1 dienos iki gegužės 4 dienos Lukos (Bernardinų) ežero pakrantėje buvo neteisėtai nupjauti du jauni medžiai – baltieji gluosniai. Pasak savivaldybės, incidentas užfiksuotas ties buvusia „Nemuno“ sporto baze.

    Nurodoma, kad gluosniai buvo pasodinti įgyvendinant Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdinių bei želdynų tvarkymo projektą. Šio projekto tikslas – gerinti viešųjų erdvių kokybę, stiprinti miesto ekologinį atsparumą ir puoselėti Trakų aplinką.

    Savivaldybė pabrėžia, jog želdinių niokojimas daro žalą ne tik gamtai, bet ir bendruomenei, nes viešosiose erdvėse augantys medžiai yra bendras visų gyventojų turtas. Tuo pačiu primenama, kad net ir kelių medžių netekimas pakrančių zonose gali turėti praktinių pasekmių: mažėja pavėsis, silpnėja apsauga nuo vėjo, prastėja kraštovaizdžio vientisumas.

    Gyventojų prašo pranešti informaciją

    Siekdama nustatyti pažeidėjus ir incidento aplinkybes, savivaldybė kreipiasi į gyventojus ir prašo pasidalinti bet kokia turima informacija. Pranešimus prašoma teikti Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriui.

    Taip pat akcentuojama, kad pastebėjus želdinių niokojimą viešose vietose, svarbu fiksuoti situaciją ir nedelsiant kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112. Savivaldybė ragina reaguoti kuo operatyviau, nes tokiais atvejais itin svarbus laikas ir liudytojų duomenys.

    Medžius žada atsodinti

    Trakų rajono savivaldybė informuoja, kad neteisėtai nupjauti medžiai bus atsodinti. Kartu žadama imtis teisinių ir organizacinių priemonių, kad panašūs atvejai ateityje nesikartotų.

    Pasak savivaldybės, viešųjų erdvių želdynai kuriami ilgam laikui ir reikalauja nuolatinės priežiūros, todėl bendruomenės įsitraukimas ir pranešimai apie pažeidimus išlieka viena svarbiausių prevencijos priemonių. Gyventojai raginami saugoti ir gerbti bendrą aplinką.

  • Telšių rajono savivaldybė ieško Sosnovskio barščio naikinimo paslaugų: pasiūlymų laukiama iki gegužės 13 dienos

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą Sosnovskio barščio naikinimo paslaugoms. Šis invazinis augalas laikomas viena pavojingiausių svetimžemių rūšių, nes greitai plinta ir gali kelti riziką žmonių sveikatai bei vietos biologinei įvairovei.

    Skelbime nurodoma, kad pirkimo pavadinimas yra Sosnovskio barščio naikinimo paslaugos, o pirkimo numeris – 7 669 035. Tiekėjai kviečiami teikti pasiūlymus ar prašymus dalyvauti iki 2026 metais gegužės 13 dienos 14:00 vietos laiku.

    Sosnovskio barščio kontrolė paprastai reikalauja nuoseklių veiksmų kelis sezonus iš eilės, nes augalas atželia iš šaknų, o sėklos dirvoje gali išlikti gyvybingos ne vienerius metus. Dėl to savivaldybės, tvarkydamos viešąsias erdves ir problemines teritorijas, dažnai pasitelkia specializuotus rangovus, turinčius reikiamą techniką, darbuotojų apsaugos priemones ir patirtį.

    Naikinant Sosnovskio barštį svarbu laikytis saugos reikalavimų, nes augalo sultyse esančios medžiagos, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, gali sukelti stiprius nudegimus. Praktikoje taikomi skirtingi metodai, tačiau didžiausią efektą paprastai duoda sistemingas židinių stebėjimas, pakartotiniai darbai ir rezultatų fiksavimas.

    Telšių rajono savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus, norinčius operatyviai gauti informaciją apie naujus pirkimus, pateikti savo kontaktus elektroniniu paštu, kad pranešimai būtų siunčiami tiesiogiai. Konkrečios pirkimo sąlygos ir dokumentai skelbiami oficialioje viešųjų pirkimų sistemoje.

  • Antrasis Lenkijos gazoportas Gdanske: GDOŚ pakoregavo FSRU sprendimą, darbai jau juda pirmyn

    Kas nuspręsta dėl FSRU?

    Lenkijoje tęsiant pasirengimą antrajam SGD importo projektui prie Gdansko, Generalinis aplinkos apsaugos direktorius (GDOŚ) išnagrinėjo skundus dėl anksčiau išduoto poveikio aplinkai sprendimo. Institucija panaikino dalį Regioninės aplinkos apsaugos direkcijos Gdanske sprendimo, tačiau likusią jo dalį paliko galioti.

    Sprendimas susijęs su planuojamu plaukiojančiu SGD terminalu FSRU (angl. Floating Storage Regasification Unit) ir su juo susieta infrastruktūra: povandeniniu dujotiekiu bei sausumos jungtimis. Tokie projektai Lenkijoje laikomi strateginiais, nes didina dujų tiekimo krypčių įvairovę ir mažina priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų.

    Kur planuojama statyti terminalą?

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, FSRU infrastruktūra būtų vystoma Gdansko jūrų uosto akvatorijoje ir dalyje sausumos Stogi salos teritorijoje, šalia Vyslos žiočių. Plaukiojanti saugojimo ir dujinimo platforma numatyta maždaug 3 kilometrų atstumu nuo kranto, uosto ribose.

    Projektas apima ne tik patį FSRU laivą-terminalą, bet ir povandeninę bei sausumos infrastruktūrą, reikalingą dujoms perduoti į šalies perdavimo tinklą. Būtent šie inžineriniai sprendimai paprastai kelia daugiausia klausimų dėl poveikio pakrantei, laivybai, triukšmui ir jūrinei aplinkai.

    Kas skundė sprendimą ir kas keičiasi?

    Skundai dėl regioninės institucijos sprendimo buvo pateikti bendrovės AMBER FOREST, Akademicko sporto sąjungos ir fondo Greenpeace Polska. GDOŚ, įvertinęs argumentus, priėmė sprendimą, kuriuo dalis ankstesnių nuostatų buvo panaikinta ir šioje apimtyje nuspręsta iš naujo, o likusi sprendimo dalis išliko galioti.

    Praktiškai tai reiškia, kad projektas nėra sustabdytas, tačiau kai kurie aspektai gali būti patikslinti arba pareikalauti papildomų procedūrų. Tokiais atvejais dažniausiai koreguojamos konkrečios sąlygos, susijusios su aplinkosaugine stebėsena, darbų ribojimais tam tikrais laikotarpiais ar papildomomis apsaugos priemonėmis.

    Statybų parengiamieji darbai jau vyksta

    Investuotojas Gaz-System balandžio pabaigoje pranešė, kad Gdansko teritorijoje pradėtas mikrotunelio gręžimas, susijęs su FSRU infrastruktūra. Į statybų aikštelę Gdansko Gūrkose Zachodnėse pristatyta tuneliavimo mašina TBM, kuri turi išgręžti daugiau nei kilometro ilgio mikrotunelį po jūros dugnu ir paplūdimiu.

    Šis etapas svarbus tuo, kad leidžia rurotiekį nutiesti be atviro kasimo per pakrantę. Pasak projekto atstovų, mikrotuneliavimo technologija pasirinkta atsižvelgiant į gamtinius ir turizmo interesus, siekiant kuo mažiau trikdyti pakrantės zoną ir sumažinti poveikį aplinkai.

    „Mikrotuneliavimo technologiją pasirinkome dėl gamtinių ir turizmo priežasčių, kad pakrantėje būtų kuo mažiau intervencijų“, – sakė „Gaz-System“ FSRU projekto vadovas Maciejus Wawrzkowiczius.

    Gdansko FSRU laikomas vienu svarbiausių Lenkijos energetinio saugumo projektų artimiausiems metams, ypač augant regioniniam poreikiui alternatyviems tiekimo maršrutams. Galutinis projekto tempas dabar priklausys nuo to, kaip greitai bus įgyvendinti koreguoti aplinkosauginiai reikalavimai ir suderintos likusios leidimų procedūros.