CP v2

Tag: Aplinkosauga

  • Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad priimtas sprendimas išduoti leidimą pašalinti saugotiną želdinį Nr. SL-4 – klevą, augantį valstybinėje žemėje Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje, Rytų gatvėje. Nurodoma, kad medžio kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 58 centimetrus.

    Pasak savivaldybės, sprendimas priimtas įvertinus medžio būklę ir galimą pavojų aplinkiniams. Teigiama, kad klevas yra išpuvęs stiebo apačioje, pasviręs į važiuojamąją kelio dalį ir dėl to gali kelti grėsmę žmonių gyvybei, turtui bei eismo saugumui.

    Tokiais atvejais savivaldybės paprastai remiasi želdinių būklės vertinimu, kai svarbiausia tampa rizikos valdymas: pasvirę, puvinio pažeisti ar konstrukciškai susilpnėję medžiai gali lūžti staiga, ypač per stipresnį vėją ar gausesnių kritulių laikotarpiais. Dėl to sprendimai dėl saugotinų medžių dažniausiai siejami ne su estetika, o su realia grėsme viešajam saugumui.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad medžio atkuriamosios vertės kompensacija šiuo atveju neskaičiuojama. Tai reiškia, kad papildomas mokestis už pašalinamą želdinį nebus taikomas, nes sprendimas grindžiamas būtinybe pašalinti pavojų.

    Leidimas įsigalioja 2026 metų liepos 2 dieną. Gyventojams, norintiems patikslinti informaciją dėl numatomų darbų ar jų eigos, savivaldybė nurodo kontaktą: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyresnioji specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė.

  • Albanijoje trečią dieną protestuojama dėl su Trumpo šeima siejamo kurorto: kas kelia įtampą

    Albanijoje trečią dieną protestuojama dėl su Trumpo šeima siejamo kurorto: kas kelia įtampą

    Kas vyksta Tiranoje

    Albanijos sostinėje Tiranoje trečią dieną iš eilės tęsiasi protestai prieš didelį pakrantės turizmo projektą, siejamą su Jaredo Kushnerio ir Ivankos Trump interesais. Demonstrantai teigia, kad planuojamos statybos kelia riziką saugomoms teritorijoms ir skaidriam sprendimų priėmimui.

    Į gatves išėję žmonės kritikuoja ir premjerą Edi Ramą, kurio vadovaujama vyriausybė projektą pristato kaip svarbų šalies ekonomikai. Protestuose matomi simboliai, primenantys vietos biologinę įvairovę, ypač migruojančius paukščius.

    Kurortas gamtos rezervate

    Projektas apima dvi dalis: plėtrą Nartos lagūnos apylinkėse ir mažesnį kurortą negyvenamoje Sazano saloje. Nartos lagūna laikoma laukinės gamtos teritorija, o aplinkosaugininkai pabrėžia jos reikšmę migruojančių paukščių maršrutams Adrijos pakrantėje.

    Planuojama statyti viešbučius, apartamentus, vilas ir prieplauką, o tai, kritikų vertinimu, gali pakeisti pakrantės ekosistemą ir riboti visuomenės prieigą. Pastarosiomis savaitėmis teritorijoje pasirodė sunkioji technika, pradėti parengiamieji darbai, įrengtos aptvarų atkarpos.

    „Saugomos buveinės gali būti negrįžtamai sunaikintos, jei darbai bus tęsiami dabartiniu tempu“, – sako vienos vietos aplinkosaugos iniciatyvos atstovai.

    Investicijos, tyrimai ir politinis fonas

    Vyriausybė teigia, kad projektas padėtų Albanijai įsitvirtinti aukštesnės klasės turizmo rinkoje ir sustiprintų ekonominį augimą. Premjeras Edi Rama viešai pabrėžė, kad tai esą viena didžiausių investicinių iniciatyvų, galinti siekti apie 4 milijardus eurų.

    Tuo pat metu Albanijos antikorupcinė institucija patvirtino pradėjusi su projektu susijusį tyrimą, tačiau detalių kol kas nepateikia. Taip pat skelbiama apie ginčus dėl žemės nuosavybės ir privatizavimo aplinkybių, o tokie teisiniai konfliktai regione nėra reti.

    „Nėra jokios galimybės, kad ši investicija bus sustabdyta, kol aš esu čia“, – sakė Edi Rama.

    Įtampą dar labiau padidino viešojoje erdvėje pasirodę vaizdai, kuriuose matyti, kaip protesto vietoje aktyvistas tempiamas privataus saugumo darbuotojo. Kritikai tai vadina signalų rinkiniu, rodytu, kad interesų konfliktai ir saugumo priemonių naudojimas tampa politinės kovos dalimi.

    Ši situacija lyginama su anksčiau regione aptarinėtais ambicingais nekilnojamojo turto projektais, kuriuos stabdė teisiniai procesai ir politiniai skandalai. Albanijos atveju sprendimas dėl projekto tęstinumo gali tapti testu, kiek šalies institucijos pajėgios suderinti investicijų pritraukimą, aplinkosaugą ir skaidrumą.

  • Marijampolėje startuoja ispaninio ariono kontrolė: ką darys rangovas ir ko prašoma gyventojų

    Marijampolėje startuoja ispaninio ariono kontrolė: ką darys rangovas ir ko prašoma gyventojų

    Marijampolės savivaldybė pranešė, kad nuo birželio iki rugsėjo savivaldybės teritorijoje bus vykdomi invazinio šliužo – ispaninio ariono (Arion vulgaris) – populiacijos reguliavimo darbai. Ši rūšis Lietuvoje laikoma viena sparčiausiai plintančių invazinių bestuburių, galinčių daryti žalą daržams, gėlynams ir vietinėms rūšims.

    Darbus pagal sutartį atliks MB „TVŪKIS“. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra ne vienkartinis naikinimas, o nuoseklus populiacijos mažinimas per aktyviausią šliužų sezoną, stebint situaciją ir vertinant priemonių efektyvumą.

    Kaip bus reguliuojama populiacija?

    Numatyta šliužus naikinti geležies ortofosfato pagrindu pagamintomis priemonėmis. Tai viena dažniau rekomenduojamų veikliųjų medžiagų šliužų kontrolei, kai siekiama sumažinti riziką kitiems sodo ir aplinkos organizmams, tačiau savivaldybė primena laikytis naudojimo instrukcijų.

    Taip pat bus įrengiamos ir prižiūrimos gaudyklės, organizuojamas šliužų rinkimas bei jų naikinimas druska. Kartu numatyta populiacijos būklės stebėsena, rezultatų vertinimas ir rekomendacijų teikimas, kad priemonės būtų taikomos ten, kur jos duoda didžiausią efektą.

    Kodėl svarbus gyventojų įsitraukimas?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad invazinių rūšių kontrolė dažniausiai neveikia, jei darbai atliekami tik pavienėse vietose. Ispaniniai arionai lengvai persikelia per gretimus sklypus, o jų kiaušiniai gali būti pernešami su žeme, augalinėmis atliekomis ar kompostu.

    Gyventojams rekomenduojama reguliariai šalinti šliužų slėptuves ir veisimosi vietas, rinkti aptiktus šliužus bei jų kiaušinius, naudoti gaudykles. Taip pat patariama tvarkingai prižiūrėti augalines atliekas ir kompostą, nes tai viena dažnų vietų, kur šliužai slepiasi ir dauginasi.

    Kur kreiptis dėl darbų savo sklype?

    Norint, kad šliužų naikinimo darbai būtų vykdomi privačiame žemės sklype, savivaldybė kviečia tiesiogiai kreiptis į darbų vykdytoją MB „TVŪKIS“. Už komunikaciją nurodytas atsakingas asmuo Rokas Ramanauskas, tel. +370 699 77 845.

    Papildomos informacijos apie valstybinėje žemėje esančių ispaninių arionų naikinimo darbus galima gauti Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriuje. Savivaldybė ragina gyventojus prisidėti prie invazinės rūšies plitimo mažinimo, kad poveikis būtų juntamas visoje teritorijoje.

  • Elektrėnų savivaldybė startuoja su Sosnovskio barščio naikinimu: projektas vyks iki 2030 metų

    Elektrėnų savivaldybės administracija pasirašė finansavimo sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra dėl invazinių rūšių valdymo priemonių įgyvendinimo. Pagrindinis projekto tikslas – nuosekliai mažinti Sosnovskio barščio paplitimą savivaldybės teritorijoje.

    Numatyta, kad darbai vyks 2026–2030 metais, vadovaujantis parengtu ir patvirtintu Elektrėnų savivaldybės Sosnovskio barščio naikinimo planu. Savivaldybė skelbia, kad bus tvarkomos patvirtintos augavietės, o kartu suplanuota ir stebėsena, skirta įvertinti priemonių efektyvumą.

    Kas numatyta projekto metu

    Projekto metu planuojama naikinti Sosnovskio barščio židinius nustatytose teritorijose, taip pat periodiškai tikrinti, ar augalas neatsinaujina. Praktikoje tai reiškia ilgalaikį procesą, nes šios invazinės rūšies sėklos dirvožemyje gali išlikti gyvybingos ne vienerius metus, todėl vienkartinių darbų paprastai nepakanka.

    Elektrėnų savivaldybė pabrėžia, kad siekiama ne tik sumažinti augalo gausą, bet ir užtikrinti, kad plitimas būtų stabdomas ilgesnėje perspektyvoje. Toks požiūris aktualus savivaldybėms, kuriose invazinės rūšys įsitvirtina pakelėse, apleistuose sklypuose, upių pakrantėse ar šalia gyvenviečių.

    Kodėl Sosnovskio barštis laikomas problema

    Sosnovskio barštis yra invazinė rūšis, galinti greitai užgožti vietinę augaliją ir pakeisti buveines, todėl nukenčia biologinė įvairovė. Be to, jis kelia riziką žmonių saugumui, nes augalo sultys, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, gali sukelti cheminius nudegimus.

    Dėl šios priežasties savivaldybių programos dažniausiai orientuotos į ankstyvą židinių aptikimą, sistemingą naikinimą ir pakartotinę kontrolę. Kuo mažesnis židinys ir kuo anksčiau pradedami darbai, tuo didesnė tikimybė sumažinti plitimą su mažesnėmis sąnaudomis.

    Ko tikimasi pasiekti iki 2030 metų

    Elektrėnų savivaldybė nurodo, kad planuojamas rezultatas – sumažintas Sosnovskio barščio paplitimas ir atkurtos invazinės rūšies pažeistos teritorijos. Taip pat akcentuojama, kad projektas prisidės prie vietinių ekosistemų apsaugos ir gyventojų saugumo.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Savivaldybė taip pat informuoja, kad invazinių rūšių paplitimo teritorijos yra viešinamos specializuotose informacinėse sistemose, o parengtas naikinimo planas apibrėžia prioritetines vietas ir veiksmų seką.

  • Anykščių rajone stabdomas asbesto šiferio atliekų surinkimas: pasiektas planuotas 111 tonų limitas

    Anykščių rajone stabdomas asbesto šiferio atliekų surinkimas: pasiektas planuotas 111 tonų limitas

    Anykščių rajono savivaldybės administracija pranešė stabdanti asbesto šiferio atliekų surinkimo paraiškų priėmimą. Savivaldybės teigimu, pagal jau gautų prašymų apimtį pasiektas iš anksto numatytas 111 tonų kiekis, todėl nauji prašymai šiuo metu nebepriimami.

    Tokie ribojimai paprastai taikomi tuomet, kai suplanuotas atliekų surinkimo finansavimas ir logistika būna susieti su konkrečiu kiekiu. Pasiekus nustatytą tonų limitą, savivaldybė nebegali užtikrinti, kad papildomos paraiškos būtų aptarnautos tame pačiame etape.

    Asbesto turinčios statybinės atliekos laikomos pavojingomis, nes ardant ar netinkamai tvarkant medžiagas į aplinką gali patekti sveikatai kenksmingų plaušelių. Dėl šios priežasties gyventojams rekomenduojama tokias atliekas šalinti tik teisėtais būdais, laikantis nustatytų saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimų.

    Gyventojams, kurie nespėjo pateikti prašymo, savivaldybės dažniausiai pataria sekti informaciją dėl galimo papildomo kvietimo ar kito surinkimo etapo. Taip pat verta pasitikslinti, kokios alternatyvos numatytos konkrečioje savivaldybėje: ar priėmimas bus atnaujintas, ar teks laukti naujo finansavimo laikotarpio.

    Detalesnę informaciją apie tolimesnius sprendimus, paraiškų priėmimo atnaujinimo galimybes ir praktinę atliekų perdavimo tvarką gyventojams teikia Anykščių rajono savivaldybės administracija.

  • Panevėžyje startuoja „River Cleanup Lietuva“: gyventojai kviečiami švarinti Nevėžį ir pakrantes

    Panevėžio miesto gyventojai, bendruomenės, įmonių ir įstaigų kolektyvai kviečiami prisijungti prie tarptautinės iniciatyvos „River Cleanup Lietuva“. Akcija Panevėžyje vyks birželio 5 dieną ir birželio 6 dieną, o savanoriai tvarkys Nevėžio, Šermuto ir Žagienio upių ruožus bei pakrantes.

    Panevėžio miesto savivaldybė skelbia, kad prie švarinimo iniciatyvos miestas jungiasi ne pirmus metus. Organizatoriai pabrėžia, kad net ir nedidelė savanorių pagalba turi apčiuopiamą poveikį, ypač ten, kur atliekos į vandenį ar pakrantes patenka nuolat.

    Kaip prisijungti prie akcijos

    Norintieji dalyvauti raginami iš anksto pasirinkti pageidaujamą tvarkymo vietą ir užsiregistruoti organizatorių anketoje. Registracija padeda suderinti žmonių srautus, paskirstyti ruožus ir užtikrinti, kad nė viena vieta neliktų be savanorių.

    Užsiregistravę dalyviai bus aprūpinti pagrindinėmis priemonėmis, reikalingomis švarinimui: šiukšlių maišais ir pirštinėmis. Priemonėmis rūpinasi iniciatyvos organizatoriai, o surinktų atliekų išvežimą Panevėžyje koordinuos miesto savivaldybė.

    Ką rodo ankstesnių metų rezultatai

    Tokios akcijos Panevėžyje jau davė konkrečių rezultatų: pernai iš Nevėžio vagos buvo ištraukta apie 300 kilogramų įvairių atliekų. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dalis šiukšlių būna ne tik smulkios pakuotės, bet ir dideli gabaritai, kurių sutvarkymui reikia daugiau žmonių ir organizavimo.

    Dar ryškesnį mastą iliustruoja 2023 metais fiksuoti duomenys: tvarkant apie 750 metrų upės ruožą surinkta 160 naudotų padangų ir daug kitų atliekų. Tarp radinių minėti buities daiktai ir elektronikos liekanos, kurios gamtoje suyra lėtai ir gali kelti papildomų rizikų vandens ekosistemoms.

    Kodėl upių švarinimas svarbus

    „River Cleanup“ judėjimas visame pasaulyje telkia savanorius mažinti vandens telkinių taršą, o ypatingas dėmesys skiriamas plastiko atliekoms. Jos skyla į smulkias daleles, ilgainiui patenka į vandens organizmus, blogina buveinių būklę ir didina valymo kaštus savivaldybėms.

    Organizatoriai pabrėžia, kad iniciatyvos tikslas nėra vien surinkti šiukšles per kelias dienas. Tokios akcijos skatina atsakingą vartojimą, primena apie rūšiavimą ir parodo, kiek atliekų vis dar atsiduria ten, kur jų neturi būti.

    Panevėžio miesto savivaldybė kviečia prisijungti šeimas, draugų grupes, bendruomenes ir kolektyvus, kad miesto upės ir jų pakrantės būtų švaresnės bei patrauklesnės visiems. Dėl praktinių klausimų, susijusių su surinktų atliekų išvežimu ar organizavimu, gyventojai raginami kreiptis į savivaldybės administraciją.

  • Norvegijos vėjo parkai po statybų: kaip „žalioji sprogimo“ banga per dešimtmetį grąžino augmeniją

    Norvegijos vėjo parkai po statybų: kaip „žalioji sprogimo“ banga per dešimtmetį grąžino augmeniją

    Norvegijos pakrantėje įrengti vėjo parkai kadaise tapo aštrių diskusijų objektu: aplinkosaugininkai įspėjo, kad tiesiant kelius ir montuojant turbinas kalnų šlaitai bus nuniokoti ilgam. Statybos tokiose vietovėse beveik neišvengiamai reiškia sprogdinimus, grunto perstumdymą ir plono dirvožemio sluoksnio pažeidimus.

    Dalis prognozių tuo metu atrodė pagrįstos, nes kai kuriose teritorijose buvo nuplėšti samanų, kerpių ir žemų krūmokšnių plotai, atsivėrė žvyras ir atidengtas uolienų paviršius. Šiaurės regionuose ekosistemos paprastai atsistato lėčiau, nes vegetacijos sezonas trumpas, o dirvožemis skurdus ir jautrus erozijai.

    Tačiau ilgalaikiai stebėjimai prie kelių vėjo parkų, įskaitant Smøla, Ytre Vikna ir Frøya apylinkes, parodė kitokią kryptį. Nors pažeistos vietos neliko nepaveiktos, augmenija į kai kuriuos plotus grįžo greičiau, nei manyta, o ryškesnis atsikūrimas užfiksuotas per maždaug dešimtmetį.

    Vienas svarbiausių paaiškinimų siejamas su vadinamosiomis pionierinėmis rūšimis, kurios pirmosios kolonizuoja sutrikdytą gruntą ir padeda stabilizuoti paviršių. Samanos, kerpės, žolės ir kiti vietiniai augalai gali greitai „užrakinti“ dirvožemį vietoje, mažinti eroziją ir sudaryti mikroaplinką, kurioje vėliau įsitvirtina daugiau rūšių.

    Dar vienas veiksnys buvo vietos klimatas: pakrantės drėgmė ir dažnesni krituliai kai kur padėjo greičiau sutvirtinti šlaitus ir palaikyti dygimą. Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad sutrikdytame grunte kartais atsiveria nišos vietinėms rūšims, kurių sėklos dirvožemyje gali išlikti ramybės būsenoje ir suaktyvėti atsiradus tinkamoms sąlygoms.

    „Tai nereiškia, kad vėjo jėgainių statybos neturi poveikio, tačiau kai kuriose vietose baimintasi ilgalaikių plikų zonų scenarijus nepasitvirtino“, – teigė tyrimus apibendrinę specialistai.

    Ekspertai pabrėžia, kad išvados nėra universali licencija statyti bet kur ir bet kaip. Kiekviena vieta skiriasi, o poveikį lemia reljefas, dirvožemio storis, statybos metodai, kelių trasavimas ir atkūrimo darbų kokybė, todėl vis dažniau akcentuojama prevencija, o ne vien „atsistatymo“ viltys.

    Norvegijos atvejai tampa svarbiais pavyzdžiais planuojant atsinaujinančios energetikos plėtrą: jie rodo, kad dalis pažeistų teritorijų gali atsikurti greičiau, bet kartu primena, jog reikalinga nuosekli stebėsena ir aiškūs reikalavimai statybų poveikiui mažinti. Praktikoje tai reiškia atsargesnį žemės darbų planavimą, šlaitų sutvirtinimą, vietinių augalų atkūrimą ir ilgalaikius monitoringus, kad „žalioji banga“ būtų ne atsitiktinumas, o valdomas rezultatas.

  • Kupiškio savivaldybėje – aštuntokų vizitas ir pagerbti „Atliekų kultūra“ egzamino nugalėtojai

    Kupiškio savivaldybėje – aštuntokų vizitas ir pagerbti „Atliekų kultūra“ egzamino nugalėtojai

    Gegužės 27 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje apsilankė Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos aštuntokai kartu su karjeros specialiste Laima Skeriene. Mokiniai susipažino su savivaldybės darbu, kasdieniais procesais ir specialistų atsakomybėmis, nuo kurių priklauso rajono paslaugų ir sprendimų įgyvendinimas.

    Vizito pradžioje savivaldybėje pasveikinti „Atliekų kultūra“ egzamino geriausiai pasirodę dalyviai. Šiais metais egzaminas vyko balandžio 30 dieną internetu, o dalyviai tikrino žinias apie atliekų rūšiavimą, tvarumą, ekologiją ir atliekų surinkimo sistemą.

    Egzamino klausimai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 1–4 klasių, 5–10 klasių bei 11 klasės ir vyresniųjų. Toks formatas leidžia palyginti žinias skirtinguose ugdymo etapuose ir kartu primena, kad kasdieniai sprendimai dėl atliekų yra svarbūs kiekvienam gyventojui, nepriklausomai nuo amžiaus.

    Kupiškio rajono savivaldybėje geriausi rezultatai užfiksuoti šiems dalyviams: 1–4 klasių grupėje – Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos 2c klasės mokinei Emilijai, kurios mokytoja yra Diana Marmokienė. 5–10 klasių grupėje geriausiai pasirodė Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos 9a klasės mokinys Kernius Daunoravičius.

    11 klasės ir vyresniųjų grupėje tarp rajono dalyvių išsiskyrė pradinių klasių mokytoja Diana Marmokienė. Savivaldybėje pabrėžta, kad įsitraukimas į tokias iniciatyvas svarbus ne tik mokiniams, bet ir pedagogams, nes tai padeda tvarumo temą nuosekliai integruoti į kasdienį ugdymą.

    Po sveikinimų Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika, mero patarėja Auksė Čepelė ir mero padėjėja Jurgita Malevičiūtė pakvietė mokinius artimiau susipažinti su savivaldos veikla. Susitikimo metu mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijoje, uždavė klausimų apie savivaldybės sprendimų priėmimą ir atliko parengtą testą.

    Dalis pokalbio buvo skirta Kupiškio ateičiai ir jaunimo lūkesčiams. Mokiniai dalijosi idėjomis, kokių veiklų, renginių ir laisvalaikio galimybių, jų nuomone, rajone galėtų būti daugiau, ir akcentavo, kad jaunimo įtraukimas padeda tiksliau planuoti tai, kas iš tiesų aktualu bendruomenei.

    Susitikimo pabaigoje aštuntokai apsilankė savivaldybės priimamajame ir pamatė, kur dirba rajono vadovai. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie vizitai yra ne tik edukacija apie institucijų veikimą, bet ir praktinė pilietiškumo pamoka, skatinanti jaunus žmones domėtis sprendimais, kurie tiesiogiai veikia jų kasdienybę.

    „Jaunų žmonių klausimai ir idėjos padeda tiksliau matyti, kas svarbu bendruomenei šiandien ir ko reikės rytoj“, – sakė susitikime dalyvavę savivaldybės atstovai.

    Organizatorių teigimu, „Atliekų kultūra“ egzaminas ir panašios iniciatyvos prisideda prie praktinių aplinkosaugos įgūdžių stiprinimo: kuo anksčiau susiformuoja įprotis atsakingai tvarkyti atliekas, tuo lengviau mažinti taršą ir didinti perdirbimo apimtis kasdienėje buityje.

  • Nuotekų tvarkymas Vilniaus rajone: iki 1 000 eurų parama prisijungimui ar įrenginiams

    Nuotekų tvarkymas Vilniaus rajone: iki 1 000 eurų parama prisijungimui ar įrenginiams

    Vilniaus rajono savivaldybė plečia paramą gyventojams, kurie nori susitvarkyti buitinių nuotekų šalinimą: numatytos dvi kryptys – dalinė kompensacija prisijungiant prie centralizuotų tinklų ir parama įsirengiant individualius nuotekų valymo įrenginius.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas – mažinti taršą ir užtikrinti, kad nuotekos būtų tvarkomos pagal aplinkosaugos reikalavimus. Tai aktualu tiek tankiau apgyvendintoms vietovėms, kur tinklai pasiekiami, tiek atokesnėms gyvenvietėms, kur tenka rinktis vietinius sprendimus.

    Parama prisijungiant prie tinklų

    Gyventojams, prijungiantiems namus prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, kompensacijos dydis siekia iki 1 000 eurų. Maksimali suma taikoma tais atvejais, kai vandentiekio įvado ir nuotekų išvado ilgis yra 25 metrai ar daugiau, o trumpesniems atstumams kompensacija mažinama proporcingai.

    Jei jungiamasi tik prie nuotekų tinklų, numatyta iki 800 eurų kompensacija, taip pat skaičiuojama pagal faktinį buitinių nuotekų išvado ilgį. Parama išmokama jau prisijungus prie infrastruktūros ir tapus vartotoju, o šia galimybe gali naudotis asmenys, kurie prisijungė ne anksčiau kaip nuo 2024 metų sausio 1 dienos.

    Socialiai remtiniems ir nepasiturintiems gyventojams gali būti kompensuojamos visos, tai yra 100 proc., būtinos įrengimo išlaidos. Savivaldybė akcentuoja, kad taip siekiama užtikrinti, jog bazinės paslaugos būtų prieinamos ir pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

    Individualūs valymo įrenginiai: kada mokama

    Tiems, kurie neturi techninės galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, savivaldybė kompensuoja 50 proc. individualaus nuotekų tvarkymo įrenginio įsigijimo ir įrengimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų vienam namų ūkiui. Parama taikoma įrenginiams, įsigytiems ir įsirengtiems ne anksčiau kaip nuo 2025 metų sausio 1 dienos.

    Vertinant paraiškas, tikrinama, ar konkrečioje vietoje realiai įmanoma jungtis prie centralizuotos sistemos. Jei tokia galimybė yra, kompensacija individualiems įrenginiams neskiriama, nes prioritetas teikiamas jungimuisi prie tinklų, kur tai pagrįstai įgyvendinama.

    Kas pasikeitė ir ką verta žinoti

    Atnaujintose taisyklėse numatyta, kad norint gauti kompensaciją už individualius įrenginius, paraiškos teikėjas Vilniaus rajone gyvenamąją vietą turi būti deklaravęs bent 2 metus iki paraiškos pateikimo. Kartu numatyta lankstesnė nuostata: deklaruotos gyvenamosios vietos adresas neprivalo sutapti su įrenginio įrengimo vieta.

    Prie paraiškos paprastai reikia pateikti pirkimo ir įrengimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, apmokėjimo įrodymus, atliktų darbų arba paleidimo derinimo aktą, įrenginio sertifikatą ir kitus techninius ar nuosavybę pagrindžiančius dokumentus. Savivaldybė primena, kad paraiškų priėmimo laikotarpiai skiriasi priklausomai nuo priemonės, todėl prieš teikiant dokumentus svarbu pasitikrinti galiojančias datas ir reikalavimus.

    „Norime, kad kiekvienas Vilniaus rajono gyventojas galėtų patogiai ir tinkamai tvarkyti buitines nuotekas, todėl skiriame finansinę paramą, kuri padengtų dalį išlaidų“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

  • Smilgių gimnazijoje įteikta penktoji prof. Prano Baltrėno šeimos premija: laimėjo vandens tyrimas

    Panevėžio rajono Smilgių gimnazijoje gegužės 27 dieną surengtas tradicinis profesoriaus Prano Baltrėno šeimos premijos projektinių darbų pristatymas. Į renginį susirinko mokiniai, mokytojai ir gimnazijos bendruomenės svečiai, o dėmesio centre atsidūrė tiriamieji darbai, parengti per mokslo metus.

    Šiemet pristatytus projektus rengė I–II klasių mokiniai, dirbę su mokytojomis Banga Šaltmeriene, Audra Kisežauske ir Janina Burbuliene. Darbuose dominavo aplinkosaugos, biologijos, geografijos ir kasdieniams sprendimams svarbūs gamtos mokslų klausimai.

    Komisijos sprendimu nugalėtoja tapo II klasės mokinė Gerda Jokūbauskaitė, pristačiusi projektą Šulinio vandens kokybės tyrimas. Darbas, parengtas kartu su vadove A. Kisežauske, išsiskyrė praktine verte vietos gyventojams, nes šulinio vandens kokybė kaimiškose vietovėse išlieka aktuali tema.

    Premiją laureatei įteikė profesoriaus Prano Baltrėno dukra prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė. Renginio dalyviai pabrėžė, kad visi pristatyti projektai buvo verti dėmesio, o mokiniai demonstravo gebėjimą rinkti duomenis, daryti išvadas ir aiškiai pristatyti rezultatus.

    Gimnazijos bendruomenės teigimu, tokie pristatymai skatina mokinių smalsumą ir stiprina tiriamojo mokymosi kultūrą: nuo klausimo suformulavimo iki realių vietos problemų analizės. Premijos tradicija taip pat padeda išlaikyti ryšį su mokslo bendruomene ir motyvuoja jaunuolius drąsiau rinktis gamtos mokslų kryptį.