Po šiltesnių dienų ir gegužės lietaus miškuose dažniau pasirodo vienas aromatingiausių sezono grybų – plytinis baravykas, dar vadinamas raudonporiu baravyku. Patyrę grybautojai jį vertina dėl ryškaus skonio, tačiau pabrėžia, kad su šia rūšimi reikia elgtis atsakingai.
Plytinį baravyką dažniausiai išduoda tamsiai rudas, masyvus kepurėlės paviršius, kuris spaudžiant gali patamsėti. Kotas paprastai būna 5–15 centimetrų, viršuje gelsvas, o žemiau matomas plytų raudonumo atspalvis.
Dar vienas būdingas bruožas – greitas minkštimo pamėlynavimas ar patamsėjimas pažeidus grybą. Tai natūrali oksidacijos reakcija ir savaime nereiškia, kad grybas nuodingas, tačiau ji gali suklaidinti pradedančiuosius.
Šis baravykas laikomas vienu iš nedaugelio vertingų grybų, kuriuos realu rasti pavasarį. Jis dažniau aptinkamas spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač ten, kur auga eglės, bukai ar kėniai, o pats dygimas suintensyvėja po kritulių ir atšilimo.
Vis dėlto svarbiausia taisyklė – plytinio baravyko negalima valgyti žalio ar menkai termiškai apdoroto. Žalias jis gali sukelti apsinuodijimo požymius, o nepakankamai išvirtas ar ne iki galo iškeptas dažniau baigiasi pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu.
Saugiausia šiuos grybus virti, troškinti ar kepti pakankamai ilgai, kad karštis pasiektų visą minkštimą. Praktikoje dažniausiai rekomenduojama ne trumpesnė nei 20–30 minučių terminė paruoša, ypač jei grybai stambūs.
„Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl rūšies, geriau grybą palikti miške – viena klaida gali baigtis rimtu apsinuodijimu“, – sako patyrę grybautojai.
Renkant verta prisiminti ir pavojingiausią antrininką – šėtonišką baravyką, kuris yra stipriai nuodingas ir kartais supainiojamas. Jis dažniau turi gerokai šviesesnę kepurėlę, o kotas būna ryškiau rausvas ar oranžinis, todėl vien tik bendras baravyko siluetas nėra patikimas atpažinimo kriterijus.
Plytiniai baravykai tinka įvairiems patiekalams: iš jų gaminami padažai, jie dedami į sriubas, troškinius ar makaronų patiekalus. Jei planuojate džiovinti ar marinuoti, pirmiausia įsitikinkite, kad grybai surinkti tiksliai atpažinus rūšį ir yra švieži.
Specialistai taip pat primena, kad grybai apskritai yra sunkiau virškinamas maistas, todėl didelėmis porcijomis jų nereikėtų siūlyti mažiems vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms. O grįžus iš miško svarbu derlių perrinkti dar kartą ir laikyti atskirai tuos grybus, dėl kurių išvaizdos kyla klausimų.
