Pavasarį, vos nutirpus sniegui, individualių namų kiemuose prasideda darbymetis: vejapjovės, genėjimo žirklės ir grėbliai greitai „pagamina“ kalnus žolės, šakų ir lapų. Vasariop prisideda ravėjimo atliekos, o rudenį – nukritę vaisiai ir daržo likučiai. Dalis gyventojų vis dar pasimeta: kur visa tai dėti, kad būtų ir patogu, ir tvarkinga.
Vilniaus rajone gyvenantis Tomas pasakoja, kad persikėlus į nuosavą namą didžiausiu iššūkiu tapo ne pats sodo tvarkymas, o atliekų tvarkymo rutina. Vejos pjovimas, gyvatvorių formavimas ir vaismedžių genėjimas per kelias savaites gali virsti dešimtimis maišų, o rudenį situaciją dar paaštrina lapai ir sode užaugusios, bet nebesunaudotos gėrybės.
Žaliosios atliekos nėra šiukšlės
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Pavelas Jakubovskis pabrėžia, kad žaliosios atliekos turi vertę, jei jos surenkamos teisingai. Jos gali tapti žaliava kompostui ir sugrįžti į dirvožemį, todėl jų vieta nėra mišrių atliekų konteineriuose ar, juo labiau, pakelėse bei pamiškėse.
„Tinkamai sutvarkytos žaliosios atliekos tampa naudinga žaliava kompostui, todėl svarbu, kad jos nepatektų nei į mišrių atliekų konteinerius, nei į gamtą“, – sakė P. Jakubovskis.
Ką galima vežti, o ko ne
Praktikoje daugiausia klaidų kyla tuomet, kai į žaliąsias atliekas bandoma „įmaišyti“ tai, kas tik atrodo natūralu. Tomas prisimena, kad pirmą kartą nuvykęs į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę suprato paprastą taisyklę: svarbu ne tai, ar medžiaga suyra, o ar ji priskiriama žaliųjų atliekų srautui ir ar nėra užteršta.
Žaliosioms atliekoms paprastai priskiriama nupjauta žolė, lapai, piktžolės, gėlės, vaisių ir daržovių atliekos, taip pat medžių ir krūmų genėjimo šakos, žievė, pjuvenos, drožlės bei skiedros. Pristatant atliekas būtina išvengti priemaišų: plastiko, akmenų, grunto ar kitų šiukšlių.
Gyventojams taip pat primenama, kad maisto atliekos, kurių tvarkymas kelia papildomų rizikų, į žaliųjų atliekų srautą nepatenka. Į aikšteles ir kompostą nereikėtų dėti gyvūninės kilmės likučių, nes jie gali skleisti kvapus, pritraukti kenkėjus ir trikdyti tvarkymo procesus.
Kai patogiausia – kompostuoti ir išvežti
Ilgainiui Tomas atrado, kad dalis sodo atliekų apskritai neturi palikti kiemo. Kompostuojant žolę ir lapus galima ne tik sumažinti išvežamų atliekų kiekį, bet ir gauti natūralią trąšą daržui ar gėlynams.
„Pirmus metus viską norėjosi kažkur išvežti. Dabar didžiąją dalį žolės ir lapų kompostuoju, o kompostą vėliau panaudoju darže“, – sakė Tomas.
Vis dėlto po intensyvesnių darbų, pavyzdžiui, pavasarinio genėjimo ar rudeninio tvarkymosi, atliekų kiekis išauga tiek, kad vien komposto dėžės nebeužtenka. Tokiais atvejais gyventojai gali pristatyti atliekas į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles pagal nustatytą tvarką, o jei atliekos atvežamos maišuose, jų turinį reikia išpilti ir pakuotes išsivežti arba išrūšiuoti.
Kita alternatyva – užsakyti žaliųjų atliekų išvežimą didmaišiais, kai gyventojui pristatomas vieno kubinio metro talpos maišas, o vėliau jis sutartu laiku paimamas. Ši paslauga ypač aktuali neturintiems transporto, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių kieme atliekos susidaro nereguliariai, bet didesniais kiekiais.
Specialistai pabrėžia, kad vadinamieji greiti sprendimai, kai maišai paliekami šalia konteinerių arba atliekos išvežamos į gamtą, sukuria ilgalaikes problemas. Užterštos pakelės dažnai tampa vietomis, kur vėliau atsiranda ir kitos šiukšlės, o netvarkingai paliktos atliekos apsunkina komunalinių paslaugų teikimą bei teršia aplinką.
