CP v2

Tag: Atliekų rūšiavimas

  • Kur keliauja žolė, piktžolės ir šakos po tvarkymo: atsakingi būdai sutvarkyti žaliąsias atliekas

    Kur keliauja žolė, piktžolės ir šakos po tvarkymo: atsakingi būdai sutvarkyti žaliąsias atliekas

    Šiltuoju metų laiku sode ir kieme greitai susikaupia žaliosios atliekos: nupjauta žolė, nuravėtos piktžolės, nužydėjusios gėlės, nukritę lapai ar po genėjimo likusios šakos. Jas tvarkyti svarbu ne tik dėl tvarkos, bet ir dėl kvapų, kenkėjų bei aplinkosaugos reikalavimų.

    Nors daliai gyventojų atrodo patogu žaliąsias atliekas mesti į mišrių atliekų konteinerį ar palikti pakraščiuose, tai blogina rūšiavimą ir didina atliekų tvarkymo sąnaudas. Be to, paliktos krūvose atliekos gali pradėti pūti, skleisti nemalonų kvapą ir tapti graužikų ar vabzdžių židiniu.

    Daugelyje savivaldybių galioja teritorijų priežiūros taisyklės, įpareigojančios prižiūrėti sklypus ir neleisti jiems apželti piktžolėmis. Praktikoje tai reiškia reguliarius šienavimo ir tvarkymo darbus, o kartu ir pareigą pasirūpinti, kad susidariusios žaliosios atliekos būtų sutvarkytos tinkamai.

    Kompostavimas: paprasčiausia išeitis

    Aplinkai palankiausias sprendimas yra kompostavimas, kai žaliosios atliekos paverčiamos kompostu ir vėliau panaudojamos dirvai gerinti. Tam tinka komposto dėžė, konteineris ar paprasta atvira komposto vieta sode, svarbiausia užtikrinti oro patekimą ir saikingą drėgmę.

    Į kompostą paprastai galima dėti nupjautą žolę, lapus, smulkintas šakas, nužydėjusias gėles, daržovių ir vaisių likučius, kavos tirščius bei arbatos likučius. Piktžoles verta kompostuoti tik tada, kai jos neturi subrendusių sėklų, o invazinių augalų ar itin agresyviai plintančių rūšių likučių geriau nemaišyti su kompostu, kad jų neplatintumėte vėliau tręšdami.

    Kur vežti, jei komposto nėra?

    Jei kompostuoti nėra galimybių, žaliąsias atliekas saugiausia pristatyti į savivaldybės atliekų priėmimo aikšteles ar žaliųjų atliekų kompostavimo vietas. Dažnai prašoma šakas susmulkinti ir atvežti nedideliais kiekiais, kad atliekas būtų paprasčiau tvarkyti ir neapkrauti aikštelių.

    Planuojant vežti atliekas verta iš anksto pasitikrinti konkrečios savivaldybės tvarką: kokios atliekos priimamos, ar taikomi kiekio ribojimai, kokios darbo valandos. Tai padeda išvengti situacijų, kai dalis atliekų nepriimama dėl netinkamo paruošimo ar maišymo su kitomis atliekomis.

    Išvežimo paslauga: kai norisi patogiau

    Dar vienas sprendimas yra žaliųjų atliekų išvežimo paslauga, kai atliekos surenkamos pagal grafiką iš specialaus konteinerio. Tokiu atveju ypač svarbu į konteinerį mesti tik tas atliekas, kurios priskiriamos žaliosioms, nes priemaišos apsunkina perdirbimą ir gali lemti, kad turinys bus priskirtas mišrioms atliekoms.

    Tvarkant žaliąsias atliekas verta laikytis paprastos taisyklės: kuo švaresnė ir geriau atskirta organika, tuo didesnė tikimybė, kad ji virs kompostu, o ne papildomomis sąnaudomis. Atsakingas rūšiavimas pradeda veikti nuo kiemo vartų ir tiesiogiai prisideda prie švaresnės aplinkos.

  • Utenos rajone birželio 9 dieną rinks pavojingas atliekas: ką galima priduoti nemokamai?

    Utenos rajono savivaldybėje 2026 metų birželio 9 dieną vyks gaminių atliekų surinkimo akcija. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės patogiau atsikratyti dalies pavojingų ir specialių atliekų, kurios neturėtų atsidurti mišrių atliekų konteineriuose.

    Savivaldybė informuoja, kad nemokamai bus surenkamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamosios baterijos ir vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Tokios atliekos priskiriamos toms, kurioms reikalingas atskiras surinkimas, nes jose gali būti aplinkai ir sveikatai pavojingų medžiagų.

    Už mokestį, atliekų turėtojui sumokant atliekų tvarkytojui, bus surenkamos automobilių hidraulinių amortizatorių atliekos, taip pat automobilinės ir pramoninės baterijos. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad amortizatoriams gali būti taikomos išimtys, todėl prieš perduodant atliekas verta pasitikslinti sąlygas registracijos metu.

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys palankiomis sąlygomis galės priduoti ir alyvų atliekas, taip pat vidaus degimo variklių tepalo bei kuro filtrų atliekas. Šios atliekos laikomos rizikingomis dėl galimo cheminių medžiagų patekimo į dirvožemį ir vandenį, todėl jų tvarkymas privalo vykti laikantis nustatytų reikalavimų.

    Registracija akcijai vyks iki 2026 metų birželio 7 dienos, nurodant turimų atliekų rūšis ir kiekius. Savivaldybė ragina registruotis iš anksto, kad surinkimo organizavimas būtų sklandus, o atliekos būtų paimtos suplanuotu maršrutu ir tinkamai perduotos tvarkymui.

    Taip pat primenama apie įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms skirtą projektą „Mes rūšiuojam“, prie kurio dar galima prisijungti. Projekte dalyviai skatinami rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir juos keisti į prizus, o tokios iniciatyvos, pasak organizatorių, padeda įtvirtinti įpročius, kurie mažina sąvartynuose atsiduriančių atliekų kiekį.

    Norintys priduoti nebenaudojamą automobilį ir gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą gali pateikti prašymą elektroniniu būdu per „Autotvarkymas“. Gyventojai taip pat gali pranešti apie kiemuose be priežiūros paliktus automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus, pateikdami informaciją per tą pačią sistemą.

    Specialistai primena, kad elektronikos prietaisuose, baterijose ir automobilių eksploatacinėse atliekose dažnai būna sunkiųjų metalų, alyvų likučių ar kitų medžiagų, kurios netinkamai tvarkomos gali teršti aplinką. Tokios surinkimo akcijos padeda sumažinti neteisėto šalinimo riziką ir užtikrina, kad atliekos būtų apdorotos pagal aplinkosaugos reikalavimus.

  • Zarasuose narai iš Zaraso ežero dugno iškėlė per toną atliekų: rado padangų, kriauklę ir meškerę

    Zarasuose narai iš Zaraso ežero dugno iškėlė per toną atliekų: rado padangų, kriauklę ir meškerę

    Zarasuose praėjusį savaitgalį aplinkosaugos festivalis „Darom prie ežerų“ buvo sujungtas su kurortinio sezono atidarymu „Nerk į Zarasus“. Organizatorių teigimu, renginys sutelkė bendruomenę ne tik pramogoms, bet ir konkrečiam tikslui: švarinti pakrantes bei vandenį.

    Per akciją iš įvairių teritorijų ir Zaraso ežero surinkta daugiau nei 1 000 kilogramų atliekų. Dalis šiukšlių buvo aptikta vietose, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė tvarkingos, tačiau žygeiviai grįžo su pilnais maišais.

    Žygis su tikslu

    Diena prasidėjo žygiu, kuriame dalyviai rinkosi 10, 15 arba 25 kilometrų maršrutus. Kartu vyko rėmėjo „Satchel“ kampanija „Iš gamtos – ne tuščiomis“, kvietusi į žygį pasiimti ne tik gertuvę, bet ir šiukšlių maišą.

    Organizatoriai pabrėžė, kad atliekų netrūko net ir po to, kai maršrutais praėjo pirmosios grupės. Tai, pasak jų, parodė, jog vienkartinė akcija svarbi, bet dar svarbiau, kad žmonės pradėtų pastebėti taršą kasdienėse išvykose.

    „Mus labiausiai džiugino matyti, kiek žmonių nuoširdžiai įsitraukė į iniciatyvą. Ne vienam dalyviui iš pradžių atrodė, kad rinkti tiesiog nebus ko, tačiau vos atidžiau apsidairius paaiškėdavo, jog gamtoje vis dar netrūksta to, kam ten ne vieta“, – sakė „Satchel“ socialinių projektų vadovas.

    Atliekos ežero dugne

    Vėliau veiksmas persikėlė prie Zaraso ežero, kur dirbo profesionalūs narai, o krante talkino savanoriai ir Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Per maždaug pusantros valandos iš ežero dugno iškelta daugiau nei 1 000 kilogramų įvairių atliekų.

    Tarp dažniausių radinių buvo automobilių ir sunkvežimių padangos, stiklo taros atliekos, kibirai ir metalo laužas. Savanorius nustebino ir nestandartiniai „laimikiai“: sena kriauklė, šalmas, daug batų bei, organizatorių teigimu, dar veikianti meškerė.

    „Nors ežero paviršius atrodo gražiai, dugnas slepia visai kitą istoriją. Dėl tamsaus vandens ir prasto matomumo rinkti šiukšles nebuvo lengva, o darbo ežero dugne, jei norėtume surinkti viską iki paskutinio butelio, užtektų ilgam“, – sakė vienas akcijoje dalyvavusių narų.

    Rūšiavimas ir tęstiniai planai

    Festivalyje didelis dėmesys skirtas ir rūšiavimui bei tvarumo edukacijoms: dalyviai buvo skatinami ne tik surinkti, bet ir atskirti atliekas pagal rūšis. Organizatoriai akcentavo, kad tinkamas rūšiavimas didina perdirbimo galimybes ir mažina mišrių atliekų kiekį.

    Renginio metu pristatyta ir tęstinė iniciatyva vasarai: bendruomenės, įmonės ir organizacijos kviečiamos prisijungti prie paviršinių vandenų tvarkymo skirtingose Lietuvos vietose. Organizatorių teigimu, surinktų šiukšlių rezultatai bus apibendrinti baigiamajame festivalyje „Darom prie jūros 2026“, kuris planuojamas rugpjūčio 21–23 dienomis.

    Zarasų atvejis priminė ir platesnę tendenciją: vis dažniau aplinkosauginės akcijos jungiamos su miestų šventėmis, kad tvarūs įpročiai būtų matomi ne kaip pareiga, o kaip natūrali bendruomenės gyvenimo dalis. Tokiu formatu lengviau pasiekti šeimas, jaunimą ir atsitiktinius lankytojus, kurie į savanorystę galbūt įsitrauktų tik kartą, bet vėliau ją kartotų.

  • Zarasuose birželio 9 dieną rinks elektroniką ir baterijas: ką priims nemokamai, o kas kainuos

    Zarasuose birželio 9 dieną rinks elektroniką ir baterijas: ką priims nemokamai, o kas kainuos

    Zarasų rajono savivaldybėje 2026 metais birželio 9 dieną planuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu gyventojai ir organizacijos galės atsakingai atsikratyti dalies pavojingų atliekų. Akcija organizuojama laikantis Aplinkos ministerijos nustatytų reikalavimų, o atliekų tvarkymą vykdys atliekų tvarkytojai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalis atliekų bus surenkama nemokamai iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų. Nemokamai planuojama priimti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, nešiojamųjų baterijų atliekas bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekas.

    Kita dalis atliekų bus surenkama tik atliekų turėtojui apmokant tvarkymo paslaugą. Nurodoma, kad tai taikoma automobilių hidraulinių amortizatorių atliekoms, taip pat automobilinių ir pramoninių baterijų atliekoms.

    Kas aktualu autoservisams?

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys taip pat galės palankesnėmis sąlygomis priduoti alyvų atliekas, taip pat vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Šios atliekos priskiriamos pavojingoms, todėl jų tvarkymas svarbus tiek aplinkosauginiu, tiek teisės aktų laikymosi požiūriu.

    Specialistai primena, kad alyvos, filtrai, amortizatoriai ir kitos automobilių eksploatacinės atliekos, patekusios į gruntą ar vandenį, gali užteršti aplinką toksiškomis medžiagomis. Dėl to tokios atliekos turi būti perduodamos tvarkytojams, o ne šalinamos kartu su buitinėmis atliekomis.

    Kodėl tai svarbu gyventojams?

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose bei akumuliatoriuose esančios medžiagos, tokios kaip sunkieji metalai ar elektrolitai, netinkamai išmestos kelia riziką aplinkai ir žmonių sveikatai. Dėl šios priežasties elektronikos atliekos ir baterijos turi būti renkamos atskirai, o jų vieta yra specializuotose surinkimo vietose arba tokiose akcijose.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į neeksploatuojamų automobilių problemą: palikti kiemuose jie gali tapti nuolatiniais taršos šaltiniais, nes iš jų gali ištekėti skysčiai, o detalės ir medžiagos ilgainiui suyra arba išplaunamos į dirvožemį. Norint priduoti nevažiuojantį automobilį ir gauti sunaikinimo pažymėjimą, gyventojams siūloma kreiptis į automobilių tvarkymo paslaugas teikiančius tvarkytojus.

    Registracija ir papildomos iniciatyvos

    Organizatoriai kviečia iš anksto registruotis tuos, kurie turi nurodytų atliekų kiekių ir planuoja jas perduoti akcijos metu. Registracija numatyta iki 2026 metais birželio 7 dienos, nurodant kontaktinius duomenis ir atliekų tipus.

    Šalia akcijos tęsiama ir įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms skirta iniciatyva Mes rūšiuojam, kurioje dalyviai skatinami rūšiuoti atliekas ir už tai rinkti taškus. Akcentuojama, kad tokios priemonės padeda didinti surinkimo apimtis ir mažinti pavojingų medžiagų patekimą į aplinką.

  • Ekologiškas kačių kraikas vis dar klaidina: į šį konteinerį jo mesti negalima

    Ekologiškas kačių kraikas vis dar klaidina: į šį konteinerį jo mesti negalima

    Kodėl tai vis dar painioja?

    Nors atliekų rūšiavimo sistema daugelyje savivaldybių veikia jau ne vienus metus, kasdienė praktika vis dar kelia klausimų. Vienas dažniausių pavyzdžių – vadinamasis ekologiškas arba biologiškai suyrantis kačių kraikas, kurio pakuotės kartais žada paprastą utilizavimą.

    Pagrindinė klaida atsiranda tuomet, kai žodis „eko“ automatiškai siejamas su maisto atliekomis ar kompostu. Tačiau kraikas po naudojimo tampa ne tik pakuotės turiniu, bet ir higienine atlieka, kuri turi būti tvarkoma kitaip.

    Į tualetą nuleisti – bloga idėja

    Dalies kraikų etiketėse pasitaiko teiginių, kad juos galima nuleisti į klozetą. Vis dėlto kanalizacijos specialistai nuolat primena, kad tokie sprendimai dažnai baigiasi užsikimšimais, nes kraikas vandenyje nesuyra taip, kaip tikimasi.

    Net augalinės kilmės kraikas dažniausiai tik subyra į smulkesnes daleles ir sudaro tirštą masę, kuri gali mažinti vamzdžių pralaidumą. Dėl to didėja avarijų rizika, o jų šalinimas gali kainuoti ir gyventojams, ir komunalinėms tarnyboms.

    Kur išmesti ekologišką kačių kraiką?

    Naudotas kačių kraikas, nepriklausomai nuo jo rūšies – silikoninis, bentonitinis, medžio, kukurūzų ar kitas – paprastai turi keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Taip yra todėl, kad jis užterštas ekskrementais ir šlapimu, todėl nebetinka perdirbti ar kompostuoti.

    Į maisto atliekų ar žaliųjų atliekų srautą tokio kraiko mesti nerekomenduojama ir dėl higienos, ir dėl galimų ligų sukėlėjų. Kompostuojant namuose tai ypač svarbu, nes tokio komposto paprastai nepasiekiamos sąlygos, kurios patikimai neutralizuotų biologinę taršą.

    Jei kyla abejonių, verta pasitikrinti savo savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, nes jos gali numatyti papildomas išimtis ar rekomendacijas. Vis dėlto bendra taisyklė išlieka aiški: pakuotės užrašas „eko“ nebūtinai reiškia, kad atlieką galima mesti į bio konteinerį.

  • Visagine birželio 9 dieną rinks elektronikos atliekas ir baterijas: ką priims nemokamai, o kas kainuos

    Visagine birželio 9 dieną rinks elektronikos atliekas ir baterijas: ką priims nemokamai, o kas kainuos

    Visagino savivaldybėje 2026 metų birželio 9 dieną organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės patogiau atsikratyti pavojingų ir specifinių atliekų, kurios netinka į mišrių atliekų konteinerius.

    Nemokamai bus priimamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios atliekos turi būti atskiriamos nuo buitinio srauto, nes jose esančios medžiagos gali teršti aplinką.

    Kas bus surenkama už mokestį

    Dalis atliekų akcijos metu bus surenkama tik sumokant atliekų tvarkytojui. Tarp jų nurodomos automobilių hidraulinių amortizatorių atliekos, taip pat automobilinių ir pramoninių baterijų atliekos, nors konkrečios išimtys dėl amortizatorių gali būti taikomos atskirais atvejais.

    Akcijos organizatoriai taip pat numato galimybę palankiomis sąlygomis priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Ši galimybė aktuali transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantiems asmenims, kuriems dažnai susidaro didesni šių atliekų kiekiai.

    Registracija iki birželio 7 dienos

    Norintys perduoti akcijoje priimamas atliekas raginami registruotis iš anksto iki 2026 metų birželio 7 dienos. Registracija vykdoma el. paštu atliekos@atc.lt arba telefonu +370 5 206 09 01.

    Gyventojams, turintiems eksploatuoti netinkamą automobilį, primenama apie galimybę priduoti nebenaudojamą transporto priemonę ir gauti sunaikinimo pažymėjimą. Taip pat kviečiama pranešti apie kiemuose be priežiūros paliktus nevažiuojančius automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus.

    Kodėl svarbu tvarkyti atskirai

    Elektros ir elektroninėje įrangoje bei baterijose gali būti metalų, elektrolitų ir kitų cheminių medžiagų, kurios patekusios į aplinką kelia riziką žmogaus sveikatai ir gamtai. Dėl to šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis ir reikia perduoti atliekų tvarkytojams.

    Automobilių alyvos, filtrai ir kitos eksploatacinės atliekos taip pat laikomos taršiomis, nes jų sudėtyje esantys teršalai gali patekti į dirvožemį, vandenį ar orą. Netvarkingai paliktas nevažiuojantis automobilis gali tapti ilgalaikiu taršos šaltiniu, o netinkamai tvarkomos medžiagos, tokios kaip plastikas ar guma, aplinkoje suyra labai lėtai.

    Organizatoriai primena, kad rūšiavimas ir perdavimas perdirbimui padeda mažinti taršą ir tausoti žaliavas. Visagine rengiama akcija skirta supaprastinti šį procesą ir suteikti aiškų būdą saugiai atsikratyti problematiškų atliekų.

  • Nepalikite pėdsako gamtoje: kaip suplanuoti iškylą, kad viską, ką atsinešėte, išsineštumėte

    Nepalikite pėdsako gamtoje: kaip suplanuoti iškylą, kad viską, ką atsinešėte, išsineštumėte

    Artėjant atostogų ir iškylų sezonui, vis daugiau žmonių traukia į pažintinius takus, parkus, ežerų pakrantes ir stovyklavietes. Atliekų tvarkymo specialistai primena paprastą, bet dažnai pamirštamą taisyklę: ką atsinešėte, tą ir išsineškite.

    VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė atkreipia dėmesį, kad iškylų metu dažniausiai susidaro maisto ir gėrimų pakuotės, vienkartiniai indai, servetėlės bei maisto atliekos. Dalis jų paliekama šiukšliadėžėse, kurios vasarą greitai prisipildo, o dalis, deja, lieka gamtoje.

    „Daugelis apie atliekų rūšiavimą pagalvoja tik po iškylos, tačiau viskas prasideda dar namuose. Kuo mažiau pakuočių ir vienkartinių gaminių pasiimsime į gamtą, tuo mažiau atliekų reikės tvarkyti vėliau“, – sakė R. Gelžinytė.

    Praktikoje tai reiškia, kad verta rinktis daugkartines gertuves, termosus, dėžutes, įrankius ir audinio servetėles, o maistą planuoti taip, kad neliktų pertekliaus. Taip pat svarbu iš anksto įvertinti vietą, į kurią vykstama, nes ne visur yra konteinerių, o dar rečiau – atskiros talpos rūšiuotoms atliekoms.

    Jei poilsiavietėje šiukšliadėžės yra, jos dažnai skirtos mišrioms atliekoms, todėl gyventojai raginami su savimi turėti kelis maišelius skirtingoms atliekoms. Susidariusias pakuotes, depozito tarą ir kitas rūšiuotinas atliekas patogiausia išsivežti ir išrūšiuoti namuose, kur sąlygos tam paprastai geresnės.

    ŠRATC veiklos priežiūros ir organizavimo vyresnioji specialistė Jurgita Udrienė primena ir dar vieną dažną vasaros problemą: iškyloms ar šventėms gamtoje perkami daiktai, kurie panaudojami tik vieną kartą. Tai gali būti šaltkrepšiai, sulankstomos kėdės, termosai ar papildomi indai, vėliau ilgai užimantys vietą namuose.

    „Prieš perkant naujus daiktus verta apsvarstyti kitas galimybes. Šiaulių regione veikia dalijimosi daiktais stotelės „Daiktų kiemas“, kuriose galima pasiskolinti reikalingų daiktų, o vėliau juos grąžinti, kad galėtų pasinaudoti ir kiti“, – sakė J. Udrienė.

    Švenčiant gamtoje specialistai taip pat ragina atsisakyti balionų, dangaus žibintų ir panašių dekoracijų, kurios dažnai virsta šiukšlėmis ir nėra perdirbamos. Vietoje jų siūloma rinktis daugkartines puošmenas, gyvus augalus ar gamtines medžiagas, o svarbiausia – po šventės palikti vietą tokią pat švarią, kokia ji buvo atvykus.

    Daugiau apie atliekų rūšiavimą, dalijimosi daiktais kultūrą ir tvarius pasirinkimus gyventojai galės sužinoti ir vasaros renginiuose, kuriuose veiks edukacinė ŠRATC erdvė. Specialistai pabrėžia, kad atsakingas poilsis gamtoje prasideda nuo mažų sprendimų, kurie sumažina šiukšlių kiekį ir padeda išsaugoti poilsiavietes kitiems.

  • Ignalinos rajone birželio 9 dieną nemokamai rinks elektroniką ir baterijas: ką dar priims už mokestį

    Ignalinos rajone birželio 9 dieną nemokamai rinks elektroniką ir baterijas: ką dar priims už mokestį

    Ignalinos rajono savivaldybėje 2026 metų birželio 9 dieną planuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kuri organizuojama laikantis Aplinkos ministerijos nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės patogiai atsikratyti dalies pavojingų atliekų, kurios netinkamai išmetamos kelia riziką aplinkai ir sveikatai.

    Nemokamai bus priimamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Tokios atliekos neturėtų patekti į mišrias komunalines šiukšles, nes jose gali būti sunkiųjų metalų, elektrolitų, rūgščių ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų.

    Už mokestį atliekų turėtojui bus surenkamos automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos, nors kai kuriais atvejais gali būti taikomos išimtys. Taip pat už mokestį bus priimamos automobilinių ir pramoninių baterijų atliekos, kurioms dažnai taikomi griežtesni tvarkymo reikalavimai dėl didesnio pavojingų medžiagų kiekio.

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys palankiomis sąlygomis galės perduoti alyvų atliekas, taip pat vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Šios atliekos laikomos pavojingomis, nes alyvos ir filtrų likučiai patekę į dirvožemį ar vandenį gali ilgai išlikti ir užteršti aplinką.

    Savivaldybė primena, kad elektronikos, baterijų, filtrų ar alyvų atliekas būtina rūšiuoti ir kaupti atskirai, o vėliau perduoti atliekų tvarkytojams. Tai ne tik sumažina taršą, bet ir leidžia atgauti vertingas žaliavas, pavyzdžiui, metalus, kurie gali būti panaudoti perdirbimui.

    Norintys perduoti nenaudojamą automobilį ir gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą gali kreiptis į atliekų tvarkytojus ir užpildyti nustatytą formą. Nenaudojamas automobilis laikomas taršos šaltiniu, nes iš jo gali ištekėti degalų ar alyvos likučiai, o aplinkoje paliktos dalys, plastikas ir guma suyra lėtai bei gali kelti papildomą pavojų.

    Dėl registracijos akcijai savivaldybė prašo iki 2026 metų birželio 7 dienos susisiekti nurodytu el. paštu arba telefonu. Išankstinė registracija padeda suplanuoti surinkimo apimtis ir užtikrinti, kad pavojingos atliekos būtų priimtos ir sutvarkytos teisėtai.

  • Atliekų kultūros egzaminas Molėtų rajone: 99 dalyviai, o geriausiai pasirodė trys mokiniai

    Atliekų kultūros egzaminas Molėtų rajone: 99 dalyviai, o geriausiai pasirodė trys mokiniai

    Balandžio 30 dieną vykęs Atliekų kultūros egzaminas jau septintus metus pakvietė gyventojus pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą ir tvaresnius kasdienius įpročius. Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimas nėra vienkartinis testas, o nuolat atsinaujinančių žinių ir įgūdžių visuma.

    Molėtų rajone prie egzamino prisijungė 99 dalyviai. Toks aktyvumas rodo, kad aplinkosaugos tema išlieka aktuali ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, kur praktiniai rūšiavimo įpročiai dažnai priklauso nuo infrastruktūros ir bendruomenės įsitraukimo.

    Geriausi Molėtų rajono rezultatai

    1–4 klasių mokinių kategorijoje daugiausia balų surinko Austėja Pinkaitė iš Molėtų pradinės mokyklos 1A klasės. Specialųjį Molėtų rajono savivaldybės įsteigtą prizą ji atsiėmė kartu su mokytoja Dalia Statauskiene.

    5–10 klasių mokinių grupėje pirmą vietą užėmė Kostas Kazlauskas iš Molėtų gimnazijos 10C klasės. Organizatoriai primena, kad tokie rezultatai dažnai ateina ne tik iš pamokų, bet ir iš kasdienės praktikos namuose.

    11 klasių mokinių ir vyresniųjų kategorijoje geriausiai pasirodė Patricija Matulionytė iš Molėtų gimnazijos 11D klasės. Pasak iniciatyvos rengėjų, ši amžiaus grupė dažniau susiduria su praktiniais sprendimais, kurie formuoja ilgalaikius vartojimo įpročius.

    Kodėl tokie egzaminai svarbūs?

    Atliekų rūšiavimo taisyklės ir ženklinimai periodiškai kinta, todėl daliai gyventojų kyla klausimų, kur mesti skirtingas pakuotes ar mišrių medžiagų gaminius. Edukaciniai testai padeda greitai pasitikrinti, kur dažniausiai daromos klaidos, ir primena pagrindinį principą: mažiau atliekų susidaro tada, kai pirmiausia mažinamas vartojimas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vien žinojimo neužtenka, jei trūksta aiškios informacijos ar patogių rūšiavimo sprendimų. Todėl tokios iniciatyvos stiprina ne tik individualius įpročius, bet ir bendruomenės diskusiją apie tai, kaip realiai sumažinti atliekų kiekį ir gerinti jų tvarkymą.

  • Lenkai vis dar klysta dėl šių atliekų: patikrinkite, į kurį konteinerį mesti pakuotes

    Nors atliekų rūšiavimo pagrindus žino net vaikai, realybėje daugiausia klaidų daroma su kasdienėmis pakuotėmis iš virtuvės. Dažnas automatiškai meta „popierių“ ar „plastiką“, neįvertinęs, kad pakuotė gali būti iš kelių sluoksnių.

    Didžiausia taisyklė paprasta: jei pakuotė pagaminta iš sujungtų medžiagų, kurių namuose neįmanoma atskirti, ji dažniausiai keliauja į mišrių atliekų konteinerį. Būtent dėl to nemaža dalis prieskonių pakelių, nors atrodo popieriniai, iš tikrųjų turi laminato sluoksnį.

    Kur mesti prieskonių pakuotes?

    Popieriumi dengti, laminuoti prieskonių pakeliai paprastai nėra nei švarus popierius, nei vien plastikas. Tokios pakuotės dažniausiai laikomos kombinuotomis, todėl daugumoje savivaldybių rekomenduojama jas mesti į mišrių atliekų konteinerį.

    Jei prieskoniai supakuoti į vien tik plastiko plėvelę, tokia pakuotė įprastai turėtų keliauti į plastiko ir metalo pakuočių srautą. Vis dėlto skirtingose savivaldybėse galioja nevienodos detalios taisyklės, todėl verta pasitikrinti vietos atliekų tvarkytojo informaciją.

    Ar reikia plauti pakuotes?

    Vis dar gajus įsitikinimas, kad suteptų pakuočių rūšiuoti negalima, tačiau tai nėra universali taisyklė. Praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad svarbiau ištuštinti pakuotę, o ne ją kruopščiai plauti, nes tai didina vandens sąnaudas.

    Didžiausia problema rūšiavime yra ne lengvas nešvarumas, o sudėtinės pakuotės, pavyzdžiui, popierius su folija ar aliuminiu. Tokios pakuotės sunkiau perdirbamos, o jų virtuvėje susidaro daug, ypač nuo gėrimų ir maisto produktų.

    Styroputis: kada į mišrias, kada į pakuotes?

    Styroputis taip pat dažnai sukelia sumaištį. Maisto padėklai iš styroputčio, ypač sutepti, paprastai turėtų būti metami į mišrių atliekų konteinerį.

    Tuo metu švarus styroputis, pavyzdžiui, nuo buitinės technikos ar elektronikos pakuočių, daugelyje sistemų priskiriamas plastiko pakuotėms ir gali keliauti į plastiko konteinerį. Statybinis styroputis dažnai tvarkomas atskirai ir gali būti priskiriamas statybinėms atliekoms.

    Ekspertai pataria apie rūšiavimą galvoti dar parduotuvėje: renkantis mažiau mišrių, sunkiai atskiriamų pakuočių, namuose susidaro mažiau atliekų, o rūšiavimas tampa paprastesnis. Tai ypač aktualu dabar, kai Europoje griežtinami pakuočių mažinimo ir perdirbamumo reikalavimai.