CP v2

Tag: Atliekų rūšiavimas

  • Ignalinos rajone birželio 9 dieną nemokamai rinks elektroniką ir baterijas: ką dar priims už mokestį

    Ignalinos rajone birželio 9 dieną nemokamai rinks elektroniką ir baterijas: ką dar priims už mokestį

    Ignalinos rajono savivaldybėje 2026 metų birželio 9 dieną planuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kuri organizuojama laikantis Aplinkos ministerijos nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės patogiai atsikratyti dalies pavojingų atliekų, kurios netinkamai išmetamos kelia riziką aplinkai ir sveikatai.

    Nemokamai bus priimamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Tokios atliekos neturėtų patekti į mišrias komunalines šiukšles, nes jose gali būti sunkiųjų metalų, elektrolitų, rūgščių ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų.

    Už mokestį atliekų turėtojui bus surenkamos automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos, nors kai kuriais atvejais gali būti taikomos išimtys. Taip pat už mokestį bus priimamos automobilinių ir pramoninių baterijų atliekos, kurioms dažnai taikomi griežtesni tvarkymo reikalavimai dėl didesnio pavojingų medžiagų kiekio.

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys palankiomis sąlygomis galės perduoti alyvų atliekas, taip pat vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Šios atliekos laikomos pavojingomis, nes alyvos ir filtrų likučiai patekę į dirvožemį ar vandenį gali ilgai išlikti ir užteršti aplinką.

    Savivaldybė primena, kad elektronikos, baterijų, filtrų ar alyvų atliekas būtina rūšiuoti ir kaupti atskirai, o vėliau perduoti atliekų tvarkytojams. Tai ne tik sumažina taršą, bet ir leidžia atgauti vertingas žaliavas, pavyzdžiui, metalus, kurie gali būti panaudoti perdirbimui.

    Norintys perduoti nenaudojamą automobilį ir gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą gali kreiptis į atliekų tvarkytojus ir užpildyti nustatytą formą. Nenaudojamas automobilis laikomas taršos šaltiniu, nes iš jo gali ištekėti degalų ar alyvos likučiai, o aplinkoje paliktos dalys, plastikas ir guma suyra lėtai bei gali kelti papildomą pavojų.

    Dėl registracijos akcijai savivaldybė prašo iki 2026 metų birželio 7 dienos susisiekti nurodytu el. paštu arba telefonu. Išankstinė registracija padeda suplanuoti surinkimo apimtis ir užtikrinti, kad pavojingos atliekos būtų priimtos ir sutvarkytos teisėtai.

  • Atliekų kultūros egzaminas Molėtų rajone: 99 dalyviai, o geriausiai pasirodė trys mokiniai

    Atliekų kultūros egzaminas Molėtų rajone: 99 dalyviai, o geriausiai pasirodė trys mokiniai

    Balandžio 30 dieną vykęs Atliekų kultūros egzaminas jau septintus metus pakvietė gyventojus pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą ir tvaresnius kasdienius įpročius. Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimas nėra vienkartinis testas, o nuolat atsinaujinančių žinių ir įgūdžių visuma.

    Molėtų rajone prie egzamino prisijungė 99 dalyviai. Toks aktyvumas rodo, kad aplinkosaugos tema išlieka aktuali ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, kur praktiniai rūšiavimo įpročiai dažnai priklauso nuo infrastruktūros ir bendruomenės įsitraukimo.

    Geriausi Molėtų rajono rezultatai

    1–4 klasių mokinių kategorijoje daugiausia balų surinko Austėja Pinkaitė iš Molėtų pradinės mokyklos 1A klasės. Specialųjį Molėtų rajono savivaldybės įsteigtą prizą ji atsiėmė kartu su mokytoja Dalia Statauskiene.

    5–10 klasių mokinių grupėje pirmą vietą užėmė Kostas Kazlauskas iš Molėtų gimnazijos 10C klasės. Organizatoriai primena, kad tokie rezultatai dažnai ateina ne tik iš pamokų, bet ir iš kasdienės praktikos namuose.

    11 klasių mokinių ir vyresniųjų kategorijoje geriausiai pasirodė Patricija Matulionytė iš Molėtų gimnazijos 11D klasės. Pasak iniciatyvos rengėjų, ši amžiaus grupė dažniau susiduria su praktiniais sprendimais, kurie formuoja ilgalaikius vartojimo įpročius.

    Kodėl tokie egzaminai svarbūs?

    Atliekų rūšiavimo taisyklės ir ženklinimai periodiškai kinta, todėl daliai gyventojų kyla klausimų, kur mesti skirtingas pakuotes ar mišrių medžiagų gaminius. Edukaciniai testai padeda greitai pasitikrinti, kur dažniausiai daromos klaidos, ir primena pagrindinį principą: mažiau atliekų susidaro tada, kai pirmiausia mažinamas vartojimas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vien žinojimo neužtenka, jei trūksta aiškios informacijos ar patogių rūšiavimo sprendimų. Todėl tokios iniciatyvos stiprina ne tik individualius įpročius, bet ir bendruomenės diskusiją apie tai, kaip realiai sumažinti atliekų kiekį ir gerinti jų tvarkymą.

  • Lenkai vis dar klysta dėl šių atliekų: patikrinkite, į kurį konteinerį mesti pakuotes

    Nors atliekų rūšiavimo pagrindus žino net vaikai, realybėje daugiausia klaidų daroma su kasdienėmis pakuotėmis iš virtuvės. Dažnas automatiškai meta „popierių“ ar „plastiką“, neįvertinęs, kad pakuotė gali būti iš kelių sluoksnių.

    Didžiausia taisyklė paprasta: jei pakuotė pagaminta iš sujungtų medžiagų, kurių namuose neįmanoma atskirti, ji dažniausiai keliauja į mišrių atliekų konteinerį. Būtent dėl to nemaža dalis prieskonių pakelių, nors atrodo popieriniai, iš tikrųjų turi laminato sluoksnį.

    Kur mesti prieskonių pakuotes?

    Popieriumi dengti, laminuoti prieskonių pakeliai paprastai nėra nei švarus popierius, nei vien plastikas. Tokios pakuotės dažniausiai laikomos kombinuotomis, todėl daugumoje savivaldybių rekomenduojama jas mesti į mišrių atliekų konteinerį.

    Jei prieskoniai supakuoti į vien tik plastiko plėvelę, tokia pakuotė įprastai turėtų keliauti į plastiko ir metalo pakuočių srautą. Vis dėlto skirtingose savivaldybėse galioja nevienodos detalios taisyklės, todėl verta pasitikrinti vietos atliekų tvarkytojo informaciją.

    Ar reikia plauti pakuotes?

    Vis dar gajus įsitikinimas, kad suteptų pakuočių rūšiuoti negalima, tačiau tai nėra universali taisyklė. Praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad svarbiau ištuštinti pakuotę, o ne ją kruopščiai plauti, nes tai didina vandens sąnaudas.

    Didžiausia problema rūšiavime yra ne lengvas nešvarumas, o sudėtinės pakuotės, pavyzdžiui, popierius su folija ar aliuminiu. Tokios pakuotės sunkiau perdirbamos, o jų virtuvėje susidaro daug, ypač nuo gėrimų ir maisto produktų.

    Styroputis: kada į mišrias, kada į pakuotes?

    Styroputis taip pat dažnai sukelia sumaištį. Maisto padėklai iš styroputčio, ypač sutepti, paprastai turėtų būti metami į mišrių atliekų konteinerį.

    Tuo metu švarus styroputis, pavyzdžiui, nuo buitinės technikos ar elektronikos pakuočių, daugelyje sistemų priskiriamas plastiko pakuotėms ir gali keliauti į plastiko konteinerį. Statybinis styroputis dažnai tvarkomas atskirai ir gali būti priskiriamas statybinėms atliekoms.

    Ekspertai pataria apie rūšiavimą galvoti dar parduotuvėje: renkantis mažiau mišrių, sunkiai atskiriamų pakuočių, namuose susidaro mažiau atliekų, o rūšiavimas tampa paprastesnis. Tai ypač aktualu dabar, kai Europoje griežtinami pakuočių mažinimo ir perdirbamumo reikalavimai.

  • Nepalikite pėdsako gamtoje: paprasta taisyklė iškyloms, kuri sumažina šiukšles po poilsio

    Nepalikite pėdsako gamtoje: paprasta taisyklė iškyloms, kuri sumažina šiukšles po poilsio

    Artėjant atostogų sezonui daugiau žmonių traukia į pažintinius takus, parkus ir ežerų pakrantes, tačiau kartu padaugėja ir paliktų atliekų. Atliekų tvarkytojai primena aiškią taisyklę, kuri veikia visur: ką atsinešėte, tą ir išsineškite.

    VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro specialistai atkreipia dėmesį, kad iškylų metu dažniausiai susidaro maisto ir gėrimų pakuotės, vienkartiniai indai bei maisto atliekos. Net ir ten, kur stovi šiukšliadėžės, jos ne visada pritaikytos rūšiavimui, o per piką greitai perpildomos.

    Viskas prasideda dar namuose

    Vienas efektyviausių būdų sumažinti šiukšlių kiekį gamtoje yra pasiruošimas prieš išeinant. Kuo mažiau vienkartinių pakuočių ir indų pasiimama į iškylą, tuo mažiau atliekų tenka tvarkyti vėliau.

    „Daugelis galvoja apie atliekų rūšiavimą jau po iškylos, tačiau iš tiesų viskas prasideda dar namuose. Kuo mažiau pakuočių ir vienkartinių gaminių pasiimsime į gamtą, tuo mažiau atliekų reikės tvarkyti vėliau. Geriausios atliekos yra tos, kurių nesukūrėme“, – sakė ŠRATC viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė.

    Praktinis patarimas paprastas: į kuprinę įsidėkite kelis maišelius skirtingoms atliekoms. Taip pakuotes, tarą ir kitas atliekas galėsite susirūšiuoti vietoje, o vėliau jas tvarkingai išrūšiuoti namuose pagal savo savivaldybėje galiojančią sistemą.

    Rinkitės tvarius sprendimus

    Šventėms ir iškyloms dažnai perkami daiktai, kurie panaudojami vos kartą ar kelis kartus per metus: šaltkrepšiai, termosai, sulankstomos kėdės ar papildomi indai. Specialistai siūlo prieš perkant naujus įvertinti, ar tikrai reikia nuosavo daikto, ar pakaktų pasiskolinti ar pasinaudoti dalijimosi sprendimais.

    „Šiaulių regione veikia 10 dalijimosi daiktais stotelių „Daiktų kiemas“, kuriose gyventojai gali atrasti jiems reikalingų daiktų, o vėliau – atnešti atgal. Tokiu būdu tą pačią vasarą šiais daiktais galėtų pasinaudoti ir kiti“, – sakė ŠRATC veiklos priežiūros ir organizavimo vyriausioji specialistė Jurgita Udrienė.

    Taip pat rekomenduojama vengti dekoracijų, kurios po šventės tampa šiukšlėmis ir gamtoje suyra lėtai: balionų, dangaus žibintų ar smulkių plastikinių puošmenų. Vietoj jų siūloma rinktis daugkartines priemones, gyvus augalus ar gamtines medžiagas, kurias galima panaudoti dar kartą.

    Edukacija vasaros renginiuose

    Dalis gyventojų apie rūšiavimą ir tvaresnius pasirinkimus daugiau sužino ne iš teorijos, o praktiniuose užsiėmimuose. ŠRATC skelbia, kad vasaros renginiuose veiks edukacinė erdvė, kur bus pristatomi rūšiavimo principai, dalijimosi daiktais kultūra ir sprendimai, padedantys sumažinti atliekų kiekį.

    ŠRATC primena, kad atsakingas poilsis gamtoje prasideda nuo mažų sprendimų: planavimo, daugkartinių priemonių ir įpročio neišvykti nepalikus vietos švaresnės, nei ją radote.

  • Nepalikite pėdsako gamtoje: paprastos iškylų taisyklės, kurios padeda išvengti šiukšlių

    Artėjant atostogų ir iškylų sezonui, parkai, pažintiniai takai bei ežerų pakrantės sulaukia daugiau lankytojų. Atliekų tvarkymo specialistai primena paprastą principą: ką atsinešėte į gamtą, tą ir išsineškite, nes net ir nedidelės šiukšlės ilgainiui virsta tarša.

    VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai po poilsio gamtoje lieka gėrimų pakuotės, vienkartiniai indai, maisto likučiai ir servetėlės. Pasak jos, atliekų prevencija prasideda dar namuose, planuojant, ką iš tiesų būtina pasiimti.

    „Daugelis galvoja apie atliekų rūšiavimą jau po iškylos, tačiau iš tiesų viskas prasideda dar namuose. Kuo mažiau pakuočių ir vienkartinių gaminių pasiimsime į gamtą, tuo mažiau atliekų reikės tvarkyti vėliau. Geriausios atliekos yra tos, kurių nesukūrėme“, – sakė R. Gelžinytė.

    Net jei poilsiavietėse įrengtos šiukšliadėžės, jose dažnai nėra galimybės rūšiuoti, o sezono metu konteineriai greitai prisipildo. Todėl rekomenduojama į iškylą pasiimti kelis maišelius skirtingoms atliekoms, o grįžus namo jas išrūšiuoti pagal įprastas taisykles.

    Praktikoje ypač padeda keli sprendimai: daugkartinė gertuvė vietoj vienkartinių buteliukų, dėžutės maistui vietoj perteklinių pakuočių ir daugkartiniai indai vietoj vienkartinių. Taip pat verta įsivertinti, ar tikrai reikia naujų daiktų, kurie bus panaudoti vieną kartą per metus.

    ŠRATC veiklos priežiūros ir organizavimo vyr. specialistė Jurgita Udrienė ragina prieš perkant retai naudojamus daiktus pagalvoti apie skolinimąsi ar dalijimąsi. Jos teigimu, Šiaulių regione veikia 10 dalijimosi daiktais stotelių „Daiktų kiemas“, kur galima rasti iškyloms praverčiančių daiktų ir po naudojimo juos grąžinti.

    „Šiaulių regione veikia 10 dalijimosi daiktais stotelių „Daiktų kiemas“, kuriose gyventojai gali atrasti jiems reikalingų daiktų, o vėliau – atnešti atgal. Tokiu būdu tą pačią vasarą šiais daiktais galėtų pasinaudoti ir kiti“, – sakė J. Udrienė.

    Organizuojant šventes gamtoje specialistai pataria vengti balionų, dangaus žibintų ir dekoracijų, kurios išsisklaido aplinkoje ir dažnai nėra perdirbamos. Vietoj to siūloma rinktis daugkartines priemones, gyvus augalus, gamtines medžiagas arba tai, ką jau turite namuose.

    Daugiau apie atliekų rūšiavimą, tvarius pasirinkimus ir dalijimosi daiktais kultūrą gyventojai galės sužinoti ir vasaros renginiuose, kur bus pristatoma edukacinė ŠRATC erdvė. Organizatoriai pabrėžia, kad atsakingas poilsis prasideda nuo mažų, bet nuoseklių sprendimų.

  • Kėdainių savivaldybėje įteikti „Atliekų kultūros“ egzamino apdovanojimai: kas tapo laureatais

    Kėdainių savivaldybėje įteikti „Atliekų kultūros“ egzamino apdovanojimai: kas tapo laureatais

    Kėdainių rajono savivaldybėje surengta respublikinio „Atliekų kultūros“ egzamino laureatų apdovanojimų ceremonija. Renginyje pagerbti geriausiai pasirodę moksleiviai ir suaugusieji, prisidėję prie aplinkosauginio raštingumo sklaidos.

    Laureatus pasveikino Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, taip pat savivaldybės specialistai, dirbantys aplinkosaugos srityje. Ceremonijoje akcentuota, kad tvarumo įpročiai formuojasi per nuoseklų švietimą ir kasdienius sprendimus.

    Rekordinis susidomėjimas ir Kėdainių rezultatai

    Šių metų „Atliekų kultūros“ egzaminas, organizatorių teigimu, sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus visoje Lietuvoje. Prie iniciatyvos aktyviai prisijungė ir Kėdainių rajono moksleiviai, o tai, pasak savivaldybės atstovų, rodo augantį atsakingos vartosenos ir rūšiavimo supratimą.

    Išskirtas Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos bendruomenės aktyvumas: egzamine dalyvavo 200 mokinių. Mokykla pateko tarp 10 aktyviausių Lietuvoje ir užėmė 5 vietą, taip sustiprindama rajono matomumą nacionalinėje iniciatyvoje.

    Kas tapo „Atliekų kultūros“ laureatais?

    1–4 klasių kategorijoje I vietą laimėjo Evita Simokaitytė iš Kėdainių „Ryto“ progimnazijos. II vieta atiteko Luknei Čiteikaitei, o III vieta Mantui Jakučiui, abu jie mokosi Kėdainių Senamiesčio progimnazijoje.

    5–10 klasių kategorijoje pirmąją vietą pelnė Benas Bičiūnas iš Kėdainių šviesiosios gimnazijos. Antroje vietoje liko Goda Razinskaitė, trečioje Paula Čėsnaitė, abi laureatės iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos.

    11 klasių ir vyresniųjų kategorijoje I vieta skirta Neringai Kapočienei, Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos mokytojai. II vietą užėmė Vilma Paulauskienė iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos, III vietą Diana Dovydavičiūtė iš Kėdainių r. Labūnavos pagrindinės mokyklos.

    Padėka mokytojams ir bendruomenėms

    Renginyje taip pat išskirtas mokytojų vaidmuo telkiant mokinius ir stiprinant praktines žinias apie atliekų rūšiavimą, perdirbimą bei atsakingą vartojimą. Ypatinga padėka skirta Danguolei Chochlovienei, Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokytojai, kuri į egzaminą užregistravo 67 mokinius.

    Savivaldybė padėkojo visiems dalyviams, mokytojams ir mokyklų bendruomenėms už įsitraukimą bei indėlį ugdant aplinkosauginį sąmoningumą. Organizatoriai ir rajono atstovai tikisi, kad iniciatyva ir toliau padės stiprinti tvarius įpročius kasdienybėje.

    „Tvarumo įgūdžiai prasideda nuo mažų, bet nuolat kartojamų sprendimų: ką renkamės pirkti, kaip rūšiuojame ir kaip mažiname atliekas“, – sakė renginyje kalbėję savivaldybės atstovai.

  • Kupiškio savivaldybėje – aštuntokų vizitas ir pagerbti „Atliekų kultūra“ egzamino nugalėtojai

    Kupiškio savivaldybėje – aštuntokų vizitas ir pagerbti „Atliekų kultūra“ egzamino nugalėtojai

    Gegužės 27 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje apsilankė Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos aštuntokai kartu su karjeros specialiste Laima Skeriene. Mokiniai susipažino su savivaldybės darbu, kasdieniais procesais ir specialistų atsakomybėmis, nuo kurių priklauso rajono paslaugų ir sprendimų įgyvendinimas.

    Vizito pradžioje savivaldybėje pasveikinti „Atliekų kultūra“ egzamino geriausiai pasirodę dalyviai. Šiais metais egzaminas vyko balandžio 30 dieną internetu, o dalyviai tikrino žinias apie atliekų rūšiavimą, tvarumą, ekologiją ir atliekų surinkimo sistemą.

    Egzamino klausimai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 1–4 klasių, 5–10 klasių bei 11 klasės ir vyresniųjų. Toks formatas leidžia palyginti žinias skirtinguose ugdymo etapuose ir kartu primena, kad kasdieniai sprendimai dėl atliekų yra svarbūs kiekvienam gyventojui, nepriklausomai nuo amžiaus.

    Kupiškio rajono savivaldybėje geriausi rezultatai užfiksuoti šiems dalyviams: 1–4 klasių grupėje – Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos 2c klasės mokinei Emilijai, kurios mokytoja yra Diana Marmokienė. 5–10 klasių grupėje geriausiai pasirodė Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos 9a klasės mokinys Kernius Daunoravičius.

    11 klasės ir vyresniųjų grupėje tarp rajono dalyvių išsiskyrė pradinių klasių mokytoja Diana Marmokienė. Savivaldybėje pabrėžta, kad įsitraukimas į tokias iniciatyvas svarbus ne tik mokiniams, bet ir pedagogams, nes tai padeda tvarumo temą nuosekliai integruoti į kasdienį ugdymą.

    Po sveikinimų Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika, mero patarėja Auksė Čepelė ir mero padėjėja Jurgita Malevičiūtė pakvietė mokinius artimiau susipažinti su savivaldos veikla. Susitikimo metu mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijoje, uždavė klausimų apie savivaldybės sprendimų priėmimą ir atliko parengtą testą.

    Dalis pokalbio buvo skirta Kupiškio ateičiai ir jaunimo lūkesčiams. Mokiniai dalijosi idėjomis, kokių veiklų, renginių ir laisvalaikio galimybių, jų nuomone, rajone galėtų būti daugiau, ir akcentavo, kad jaunimo įtraukimas padeda tiksliau planuoti tai, kas iš tiesų aktualu bendruomenei.

    Susitikimo pabaigoje aštuntokai apsilankė savivaldybės priimamajame ir pamatė, kur dirba rajono vadovai. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie vizitai yra ne tik edukacija apie institucijų veikimą, bet ir praktinė pilietiškumo pamoka, skatinanti jaunus žmones domėtis sprendimais, kurie tiesiogiai veikia jų kasdienybę.

    „Jaunų žmonių klausimai ir idėjos padeda tiksliau matyti, kas svarbu bendruomenei šiandien ir ko reikės rytoj“, – sakė susitikime dalyvavę savivaldybės atstovai.

    Organizatorių teigimu, „Atliekų kultūra“ egzaminas ir panašios iniciatyvos prisideda prie praktinių aplinkosaugos įgūdžių stiprinimo: kuo anksčiau susiformuoja įprotis atsakingai tvarkyti atliekas, tuo lengviau mažinti taršą ir didinti perdirbimo apimtis kasdienėje buityje.

  • Kur metate prieskonių pakelius? Rūšiavimo linijos šokiruotos: dažnas daro tą pačią klaidą

    Kur metate prieskonių pakelius? Rūšiavimo linijos šokiruotos: dažnas daro tą pačią klaidą

    Maži prieskonių pakeliai atrodo paprasti, tačiau būtent jie dažnai tampa viena dažniausių rūšiavimo klaidų virtuvėje. Rūšiavimo įmonės pabrėžia, kad iš pirmo žvilgsnio vienodi maišeliai gali būti pagaminti iš skirtingų medžiagų, todėl vienos taisyklės visiems atvejams nėra.

    Dažniausia klaida – automatiškai mesti prieskonių pakelį į popierių, nes jis primena popierinę pakuotę. Problema ta, kad nemaža dalis tokių pakuočių turi vidinį folijos ar aliuminio sluoksnį, o tai reiškia, kad tai jau nebe grynas popierius ir toks pakelis gali sugadinti popieriaus perdirbimo srautą.

    Viskas priklauso nuo medžiagos

    Jei pakuotė yra tik popierinė, be blizgaus ar slidžiai plėvelinio vidinio sluoksnio, ji dažniausiai tinka popieriaus konteineriui. Tačiau jei vidus blizga, jaučiasi plastikinė plėvelė arba pakuotė akivaizdžiai sudaryta iš kelių sluoksnių, tokia pakuotė dažnai priskiriama mišrioms atliekoms arba pakuočių srautui, priklausomai nuo savivaldybės taisyklių.

    Praktinis patarimas paprastas: prieš išmetant verta trumpai apžiūrėti pakuotės vidų. Blizgus sluoksnis paprastai rodo, kad pakuotė yra kombinuota, o tokios atliekos neperdirbamos taip lengvai kaip vienalytės.

    Kodėl skiriasi taisyklės savivaldybėse?

    Skirtingose savivaldybėse gali galioti nevienodos rūšiavimo instrukcijos net toms pačioms atliekoms. Taip yra todėl, kad atliekų surinkimo ir rūšiavimo grandinė priklauso nuo vietinių sutarčių, technologinių galimybių ir to, kaip konkrečiame regione apdorojamos pakuotės.

    Dėl to tas pats prieskonių pakelis vienur gali būti nukreipiamas į pakuočių konteinerį, o kitur prašoma jį mesti į mišrias atliekas. Patikimiausias būdas išvengti klaidos – pasitikrinti savo savivaldybės arba atliekų tvarkytojo pateikiamas instrukcijas.

    Stikliniai indeliai – paprasčiausias atvejis

    Kur kas aiškesnė situacija su stikliniais prieskonių indeliais. Ištuštintą stiklinį indelį paprastai galima mesti į stiklo konteinerį, o dangtelį atskirti ir išmesti pagal jo medžiagą, dažniausiai į pakuočių srautą, jei jis metalinis ar plastikinis.

    Stiklas laikomas viena vertingiausių antrinių žaliavų, nes gali būti perdirbamas daug kartų. Be to, tokie indeliai dažnai praverčia pakartotiniam naudojimui namuose, todėl jų išmetimas nebūtinai yra pirmas pasirinkimas.

    Prieš išmetant tiek pakelius, tiek indelius svarbu pašalinti prieskonių likučius. Kruopščiai plauti nebūtina, tačiau pakuotė turėtų būti kuo tuštesnė, nes maisto likučiai blogina perdirbimo kokybę ir didina užterštumą.

  • Alytaus „Mainukas“: kur atiduoti dar tinkamus daiktus ir nemokamai pasiimti tai, ko reikia

    Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro rūšiavimo aikštelėse veikiantis „Mainukas“ kviečia gyventojus daiktams suteikti antrą galimybę. Tai erdvė, kur dar tinkami naudoti daiktai paliekami kitiems, o prireikus galima nemokamai pasiimti tai, kas gali praversti namuose.

    Iniciatyvos tikslas – mažinti susidarančių atliekų kiekį ir skatinti pakartotinį naudojimą. Praktika rodo, kad dalis išmetamų daiktų dar gali tarnauti, todėl toks apsikeitimas tampa paprastu būdu prisidėti prie žiedinės ekonomikos ir taupesnio vartojimo.

    Kaip veikia „Mainukas“

    Principas paprastas: gyventojai gali atnešti daiktus, kurie vis dar tinkami naudoti, o kiti atvykę gali juos pasiimti nemokamai. Paslauga skirta kasdieniams poreikiams, todėl labiausiai vertinami tvarkingi, funkcionalūs, akivaizdžiai naudoti tinkami daiktai.

    Kiek ir ko pasiimti, paprastai neribojama, tačiau svarbiausia vadovautis sąžiningumu ir realiu poreikiu. Tokia tvarka padeda užtikrinti, kad daiktai būtų panaudoti, o ne virstų papildoma našta tvarkytojams.

    Ką svarbu žinoti atvykstant

    Daiktai „Mainuke“ nerezervuojami, todėl radus tinkamą daiktą jį reikia pasiimti iš karto. Taip išvengiama situacijų, kai daiktai ilgai „užlaikomi“, o kiti lankytojai jų negali pasiimti.

    Taip pat svarbu įvertinti, kad daiktų veikimas vietoje nėra tikrinamas, jie nedezinfekuojami, o už kokybę neatsakoma. Dėl to prieš pasiimant rekomenduojama apžiūrėti daiktą, o jei tai prietaisas ar įranga, įsivertinti galimą remonto ar valymo poreikį.

    Kodėl tai svarbu

    Pakartotinis naudojimas mažina atliekų srautą ir taupo išteklius, kurių reikia naujiems daiktams pagaminti. Be to, toks apsikeitimas gali padėti ir finansiškai: tai galimybė sutaupyti, o kartu atsakingai atsisveikinti su daiktais, kurie namuose nebetelpa ar nebereikalingi.

    Organizatoriai ragina „Mainuku“ naudotis atsakingai: atnešti tik tai, kas iš tiesų dar gali būti naudinga, ir pasiimti tiek, kiek realiai prireiks. Taip kuriama praktinė, bendruomeniška sistema, kuri ilgainiui keičia požiūrį į vartojimą ir atliekas.

    Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacija.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    Septintą kartą surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas subūrė moksleivius ir suaugusiuosius, norinčius pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarumą. Klaipėdos rajone šiemet jame dalyvavo 566 žmonės, o geriausiai pasirodę dalyviai buvo pasveikinti savivaldybėje.

    Egzaminas vyko trijose amžiaus grupėse: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams ir 11 klasių bei vyresniems dalyviams. Toks skirstymas leidžia palyginti žinias pagal skirtingus mokymosi etapus ir pamatyti, kaip aplinkosauginės temos įsitvirtina tiek mokyklose, tiek suaugusiųjų kasdienybėje.

    Kas tapo grupių lyderiais?

    1–4 klasių mokinių grupėje Klaipėdos rajone geriausiai pasirodė Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 2a klasės mokinės Amelija Fetingytė ir Barbora Vaičiulytė. Jų mokytoja – Jurgita Kasputytė-Žadeikienė.

    5–10 klasių mokinių grupėje daugiausia taškų surinko Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos 6a klasės mokinė Deimantė Kumšlytė. 11 klasių ir vyresnių dalyvių grupėje išsiskyrė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytoja Ieva Jončienė ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokytoja Lilijana Peter.

    Ką akcentuoja savivaldybė?

    Pirmadienį laimėtojus pasveikino Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė. Savivaldybė pabrėžė, kad ugdymo įstaigų bendruomenės vis aktyviau įsitraukia į aplinkosaugines iniciatyvas, o tokios veiklos padeda formuoti ilgalaikius, praktikoje pritaikomus įpročius.

    „Rūšiavimas ir atsakingas vartojimas prasideda nuo žinių bei supratimo, kodėl tai svarbu. Džiugu matyti, kad mūsų mokyklos daug dėmesio skiria aplinkosauginiam švietimui, skatina mokinius domėtis tvarumu, tausoti gamtą ir atsakingai rūšiuoti atliekas“, – sakė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Pasak organizatorių ir savivaldybės atstovų, „Atliekų kultūros“ egzaminas veikia kaip praktinis žinių patikrinimas, o kartu ir edukacinė priemonė, primenanti, kad teisingas rūšiavimas prasideda nuo kasdienių sprendimų. Rezultatai Klaipėdos rajone rodo, kad įsitraukimas auga ne tik tarp mokinių, bet ir tarp suaugusiųjų, kurie dažnai daro tiesioginę įtaką šeimų įpročiams.