Tag: Atliekų rūšiavimas

  • Seni kapų žvakių įdėklai ir žvakidės? Štai kodėl jų negalima mesti į vieną konteinerį

    Seni kapų žvakių įdėklai ir žvakidės? Štai kodėl jų negalima mesti į vieną konteinerį

    Tvarkant kapus dažnai sukaupiama daug panaudotų žvakių įdėklų ir žvakidžių, tačiau visko suversti į vieną šiukšliadėžę nereikėtų. Nors stiklinės žvakidės atrodo tinkamos stiklui, realybėje jų perdirbimas priklauso nuo to, ar jos švarios ir iš kokio stiklo pagamintos.

    Ministerijos ir atliekų tvarkymo specialistai pabrėžia, kad į stiklo konteinerį netinka žvakidės, kuriose yra vaško ar parafino likučių. Tokie nešvarumai, taip pat suodžiai, apsunkina rūšiavimą ir perdirbimą, o dalis žvakių stiklo savo sudėtimi skiriasi nuo įprasto pakuočių stiklo.

    Jei stiklinė žvakidė ištepta parafinu ir jos nepavyksta išvalyti, saugiausias pasirinkimas paprastai yra mišrių atliekų konteineris. Ta pati taisyklė dažniausiai taikoma ir sudužusioms žvakidėms, kurių nebeįmanoma pakartotinai panaudoti.

    Vis dėlto visiškai ištuštinta ir švari stiklinė žvakidė kai kuriose savivaldybėse gali būti metama į stiklo konteinerį. Praktika skiriasi, todėl prieš išmetant verta vadovautis konkrečiais kapinių aikštelėse pateiktais užrašais arba vietos atliekų rūšiavimo taisyklėmis.

    Dar tvaresnis sprendimas yra pakartotinis naudojimas: jei stiklinė žvakidė nesuskilusi, ją galima nuvalyti ir įdėti naują įdėklą. Tokiu būdu sumažėja atliekų kiekis, ypač per intensyviausius kapų lankymo laikotarpius.

    Rūšiuojant svarbu atskirti ir įdėklus. Išdegę plastikiniai įdėklai, kuriuose liko vaško, dažniausiai netinka plastikui ir turėtų keliauti į mišrias atliekas, nes užterštos pakuotės trukdo perdirbimui.

    Jei žvakidė išardoma į švarias dalis, plastikiniai dangteliai ar pagrindai gali būti metami į metalo ir plastiko konteinerį. Tačiau kai detalės sujungtos, nešvarios arba jų atskirti nepavyksta, praktiškiausia jas priskirti mišrioms atliekoms.

    Kapinėse vis dažniau pasitaiko ir LED ar saulės elementais papildytų žvakių. Tokie gaminiai jau priskiriami elektroatliekų srautui, todėl jų negalima mesti nei į plastiko ir metalo, nei į mišrių atliekų konteinerį.

    Elektrinėse žvakėse esančios baterijos ir elektronikos dalys turi keliauti į specialias surinkimo vietas, pavyzdžiui, baterijų dėžutes ar stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles. Jei kapinėse pastatytas atskiras konteineris baterijoms ar elektroatliekoms, panaudotas dalis reikėtų palikti būtent ten.

    Prie atliekų mažinimo prisideda ir vadinamosios žvakidžių dalijimosi vietos, kur galima palikti tvarkingas, nesudužusias žvakides, kad jas pasiimtų kiti. Tokia praktika pamažu plinta ir padeda sumažinti išmetamų atliekų kiekį po kapų tvarkymo.

  • Šių žvakių ant kapo geriau nestatyti: kunigai perspėja, o prekyba šoka į rekordus

    Šių žvakių ant kapo geriau nestatyti: kunigai perspėja, o prekyba šoka į rekordus

    Visų Šventųjų ir Vėlinių laikotarpiu kapinėse tradiciškai suintensyvėja žvakių ir žibintų pirkimas, o didžiausias pardavimų pikas paprastai fiksuojamas spalio mėnesį. Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad per šį laiką nuperkama didžioji dalis metinio kiekio, todėl lentynos pildomos iš anksto.

    Skaičiuojama, kad Lenkijoje kasmet parduodama apie 300 mln. kapinių žvakių, o gyventojų išlaidos viršija 700 mln. zlotų, tai yra apie 160 mln. eurų. Šie skaičiai rodo ne tik tradicijos mastą, bet ir didelį sezoniškumą, kuris kasmet daro įtaką kainoms bei pasiūlai.

    Pastaraisiais metais ryškėja pokytis: auga elektrinių ir ypač saulės energija įkraunamų žibintų dalis. Prekybininkai tai sieja su patogumu, ilgesniu švietimo laiku ir noru rečiau grįžti keisti įdėklus, ypač kai kapai lankomi retai.

    Vis dėlto daliai žmonių svarbiausias lieka gyvos liepsnos simbolis, siejamas su malda ir prisiminimu. Būtent todėl dvasininkai vis dažniau ragina atkreipti dėmesį ne tik į estetiką, bet ir į tai, ką žvakės reiškia vėliau, kai tampa atliekomis.

    Kunigai viešai yra pabrėžę, kad ant kapų statomi žibintai neturėtų būti dekoruoti religiniais simboliais, nes pasibaigus naudojimui jie atsiduria šiukšliadėžėje. Toks argumentas grindžiamas pagarba sakraliems ženklams ir praktiniu klausimu, kas nutinka daiktui, kai jis tampa atlieka.

    „Manau, kad žvakės, kurias statome ant kapų, neturėtų turėti religinių simbolių, nes vėliau jos išmetamos į šiukšles“, – sakė kunigas Januszas Chyła.

    Kitas akcentas yra aplinkosauga: raginama mažinti plastiko kiekį ir vengti stipriai rūkančių, prastos kokybės įdėklų. Bažnytinės bendruomenės ne kartą priminė, kad pakanka vienos žvakės ir maldos, o masinis deginimas nei pakeičia, nei sustiprina maldos prasmę.

    „Degamos žvakės neturi būti masiškai rūkančios. Tai maldos ženklas už mirusiuosius, bet jos nepakeičia“, – teigiama dvasininkų kreipimuose.

    Praktiškai pirkėjams patariama vertinti ne vien kainą: svarbi žvakės kokybė, galimybė pakartotinai naudoti korpusą, stiklo ir plastiko dalys bei rūšiavimas. Kuo daugiau vienkartinių detalių ir mišrių medžiagų, tuo didesnė tikimybė, kad viskas keliaus į mišrių atliekų srautą.

    Kainos prieš Visų Šventųjų laikotarpį paprastai svyruoja plačiai, priklausomai nuo dydžio ir technologijos. Paprasčiausi parafino įdėklai Lenkijoje kainuoja maždaug 0,50–1,40 euro, o didesni žibintai dažniausiai atsieina apie 1,60–3,50 euro už vienetą.

    Saulės energija įkraunami įdėklai ir žibintai paprastai brangesni: įdėklai dažnai kainuoja nuo maždaug 2,30 euro, o dekoratyviniai saulės žibintai gali siekti apie 25–70 eurų. Jų privalumas tas, kad, priklausomai nuo akumuliatoriaus ir panelės kokybės, jie gali tarnauti kelis sezonus, tačiau ilgaamžiškumas labai nevienodas.

    Alternatyva ieškantiems kompromiso tarp kainos ir patogumo yra LED įdėklai su baterijomis, kurių kainos dažnai prasideda maždaug nuo 1,20–1,90 euro. Švietimo trukmė labiausiai priklauso nuo baterijų tipo, mirksėjimo režimo ir oro temperatūros, todėl realus rezultatas gali skirtis kelis kartus.

    Šventiniu laikotarpiu vis dažniau keliama ir bendra kapinių taršos problema, kai po lapkričio pradžios susidaro dideli kiekiai stiklo, plastiko ir vaško atliekų. Todėl atsakingesnis pasirinkimas dažniausiai reiškia mažiau vienkartinių dekoracijų, tvirtesnį žibinto korpusą ir aiškų planą, kur ir kaip jis bus utilizuojamas.

  • Neišmeskite kiaušinių dėklo: namuose jis pravers 3 netikėtais būdais – sutaupysite laiko

    Neišmeskite kiaušinių dėklo: namuose jis pravers 3 netikėtais būdais – sutaupysite laiko

    Kiaušinių dėklas dažnai laikomas vienkartine pakuote, tačiau dėl atskirų skyrelių jis gali tapti praktišku namų pagalbininku. Prieš mesdami į šiukšliadėžę įsitikinkite, kad jis švarus ir sausas, ypač jei dėklas kartoninis. Toks paprastas daiktas gali padėti ir palaikyti tvarką, ir pasirūpinti smulkių daiktų saugumu.

    Dažniausiai geriausiai tinka nepadengto kartono dėklai, nes juos lengva karpyti ir pritaikyti pagal poreikį. Vis dėlto naudojant pakartotinai svarbu įvertinti higieną: jei dėklas buvo suteptas ar sudrėkęs, geriau jo nenaudoti daiktams, kurie liečiasi su maistu ar vaikų rankomis. Švarus dėklas gali tarnauti dar ne vieną kartą.

    Tvarkingesni stalčiai ir remontas

    Kiaušinių dėklas gali atstoti paprastą stalčiaus organizatorių smulkmenoms. Mygtukai, karoliukai, varžtai, veržlės ar kiti smulkūs rankdarbių ir buities elementai dažnai susimaišo, o dėklo skyreliai padeda juos atskirti. Prireikus galima naudoti visą dėklą arba nusikirpti tik dalį su keliomis ertmėmis.

    Tai ypač patogu atliekant smulkius remonto darbus, kai reikia laikinai pasidėti varžtus ir detales, kad jos nepasimestų. Baigus darbus lengviau viską sugrąžinti į vietą, o stalčiuje nebereikia ieškoti smulkmenų po vieną. Sprendimas paprastas, bet kasdienybėje sutaupo laiko.

    Daiginimui, bet su atsarga

    Kartoninį dėklą galima panaudoti ir daigams pradėti: kiekviena ertmė veikia kaip mažas atskiras indelis sėkloms. Taip augalai nuo pat pradžių auga atskirai, jų šaknys mažiau susipina, o persodinant patogiau atskirti daigelius. Šis būdas tinka tik pradiniam etapui, kol daigai dar nedideli.

    Svarbu nepamiršti, kad kartonas greitai prisigeria drėgmės ir gali pradėti irti. Todėl dėklą verta laikyti ant padėklo ir laistyti saikingai, kad konstrukcija nesubyrėtų per anksti. Kai daigai sustiprėja, juos geriausia laiku perkelti į didesnius vazonėlius ar į lysvę.

    Trapių smulkmenų apsauga

    Dėklo skyreliai praverčia ir laikant mažas, lengvas dekoracijas ar smulkius trapius daiktus. Sudėjus po vieną į atskiras ertmes sumažėja rizika, kad daiktai tarpusavyje trankysis ir nusibraižys. Jei daiktai itin trapūs, tarp jų papildomai galima įdėti minkšto popieriaus.

    Kai dėklas nebetinka pakartotiniam naudojimui, jį reikėtų rūšiuoti pagal vietos atliekų tvarkymo taisykles. Švarus kartoninis dėklas paprastai keliauja į popieriaus ir kartono srautą, o sutepti ar riebaluoti pakuočių likučiai gali būti netinkami perdirbti. Paprastas įprotis prailgina daikto gyvenimą ir sumažina atliekų kiekį.

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Spalio 24 dieną minima Tarptautinė klimato kaitos diena, o kartu su ja gyventojai kviečiami į Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą. Renginį organizuoja „Žaliosios politikos institutas“, o dalyvavimas yra atviras ir nemokamas.

    Egzaminas vyksta internetu, todėl prisijungti galima patogiu metu nuo 8.00 iki 20.00 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir gauti aiškius paaiškinimus, padedančius geriau suprasti aktualias temas.

    Klausimai apima klimato kaitą, atsakingą vartojimą, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančią energetiką. Tai sritys, kurios tiesiogiai susijusios su kasdieniais pasirinkimais: energijos vartojimu namuose, transportu, pirkinių krepšeliu ir atliekų rūšiavimu.

    Kas gali dalyvauti?

    Organizatoriai kviečia prisijungti 7–12 klasių moksleivius, plačiąją visuomenę ir aplinkosaugos ekspertus. Kad dalyviams būtų paprasčiau pasirinkti, klausimai suskirstyti pagal sudėtingumą į kelias kategorijas.

    Moksleiviams siūlomos pradedančiojo ir smalsuolio kategorijos, norintiems gilesnio iššūkio numatyta ekspertų kategorija. Taip pat yra kategorija dalyviams, kurie nori išbandyti jėgas ir įvertinti savo bendrą supratimą apie aplinkosaugą.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Klimato kaitos tema pastaraisiais metais vis dažniau persikelia iš mokslinių ataskaitų į kasdienį gyvenimą: daugiau ekstremalių orų reiškinių, šiltesnės žiemos ir dažnesnės karščio bangos keičia įprastus planus ir didina rizikas sveikatai bei ūkiui. Švietimas šioje srityje laikomas viena efektyviausių ilgalaikių priemonių, padedančių priimti pagrįstus sprendimus.

    Egzamino iniciatoriai akcentuoja, kad aplinkosaugos raštingumas tampa praktiniu įgūdžiu: nuo gebėjimo mažinti energijos sąnaudas iki supratimo, kaip veikia atliekų prevencija ir kodėl vien rūšiavimo nepakanka. Vis daugiau dėmesio skiriama ir atsinaujinančiai energetikai, kuri Europoje sparčiai plečiama siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Prizai ir grįžtamasis ryšys

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, tarp kurių numatytos planšetės, elektroninės skaityklės, ekskursijos ir knygos. Po egzamino dalyviai el. paštu gauna ne tik teisingus atsakymus, bet ir išsamesnius paaiškinimus, padedančius mokytis iš klaidų.

    Norint dalyvauti, reikia iš anksto užsiregistruoti. Užsiregistravus taip pat žadama gauti informaciją, kuri gali padėti pasiruošti klausimams ir geriau orientuotis egzamino temose.

  • Kartoną po kiaušiniais meti ne ten? Viena detalė išduoda, ar tinka popieriui, ar mišrioms

    Kartoną po kiaušiniais meti ne ten? Viena detalė išduoda, ar tinka popieriui, ar mišrioms

    Tuščia dėžutė nuo kiaušinių dažnai keliauja į mėlyną popieriaus konteinerį, tačiau tai ne visada teisinga. Sprendimą lemia dvi aplinkybės: iš ko pagaminta pakuotė ir ar ji išliko švari bei sausa.

    Popierinės ir kartoninės kiaušinių dėžutės paprastai priskiriamos popieriaus frakcijai, todėl tinka mesti į popieriui skirtą konteinerį. Tačiau ši taisyklė galioja tik tada, kai pakuotė nėra sutepta maistu, riebalais ar kiaušinio likučiais.

    Kada tinka popieriui, o kada ne?

    Jei kartonas po kiaušiniais sudrėkęs, apipiltas tryniu ar kitaip smarkiai užterštas, jo perdirbti kaip popieriaus dažniausiai nebeįmanoma. Tokiu atveju tokia pakuotė turėtų keliauti į mišrių atliekų konteinerį, kad neužterštų visos popieriaus partijos.

    „Popieriaus ir kartono pakuotės turi būti švarios ir sausos, o stipriai užterštos netinka perdirbimui“, – nurodo atliekų rūšiavimo rekomendacijas skelbiančios institucijos.

    Plastikas ir putplastis turi kitą vietą

    Ne visos kiaušinių pakuotės yra kartoninės: dalis jų gaminamos iš plastiko. Tokias dėžutes reikėtų mesti į konteinerį, skirtą plastikui ir metalui, jei pakuotė tuščia ir santykinai švari.

    Pasitaiko ir putplasčio pakuočių, kurios taip pat priskiriamos plastiko atliekų srautui, jei tai pakuotinis, o ne statybinis putplastis. Po remonto likęs putplastis tvarkomas atskirai pagal savivaldybės atliekų priėmimo tvarką.

    Kompostavimas ir antras gyvenimas

    Jei turite kompostą, švarią kartoninę dėžutę nuo kiaušinių galima kompostuoti, prieš tai suplėšius į mažesnes dalis. Tai pagreitina irimą ir padeda subalansuoti komposto drėgmę, kai jis per šlapias.

    Kartonas taip pat gali praversti buityje: dėžutės dažnai naudojamos daigams sėti ar smulkmenoms laikyti. Taip pakuotė ilgiau nevirs atlieka, o rūšiavimo klaidų bus mažiau.

  • „Žaliasis taškas“ startuoja su nemokamomis nuotolinėmis edukacijomis – ko dar nežinote apie rūšiavimą?

    „Žaliasis taškas“ startuoja su nemokamomis nuotolinėmis edukacijomis – ko dar nežinote apie rūšiavimą?

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia visuomenę į nemokamų nuotolinių edukacijų ciklą „Žaliasis raštingumas“. Jo tikslas – paprastai ir praktiškai paaiškinti, kaip kasdieniais įpročiais mažinti atliekų kiekį ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

    Edukacijose akcentuojama, kad teisingas rūšiavimas yra viena svarbiausių grandžių žiedinėje ekonomikoje, kai pakuotės gali būti perdirbtos ir tapti naujais gaminiais. Kuo mažiau atliekų patenka į mišrių atliekų srautą, tuo mažesnė tarša ir didesnės galimybės panaudoti žaliavas pakartotinai.

    Organizatoriai primena, kad rūšiavimo kokybė priklauso ne tik nuo infrastruktūros, bet ir nuo kasdienių sprendimų: pakuočių ištuštinimo, tinkamo atskyrimo pagal medžiagas ir įpročio nepalikti maisto likučių. Netinkamai išrūšiuotos atliekos gali užteršti perdirbimui tinkamą srautą ir sumažinti perdirbimo efektyvumą.

    Kam skirtos edukacijos?

    Nuotoliniai užsiėmimai pritaikyti skirtingoms auditorijoms: priešmokyklinio amžiaus vaikams, 1–4 klasių mokiniams, vyresniųjų klasių moksleiviams ir suaugusiesiems. Registruojantis prašoma pasirinkti tinkamą užsiėmimą pagal amžiaus grupę ir nurodyti tikslų el. pašto adresą, nes visa informacija pateikiama nuotoliniu būdu.

    Dalį programos sudaro paskaitos apie teisingą rūšiavimą, o dalį – kūrybinės dirbtuvės apie antrąjį pakuočių gyvenimą. Spalio mėnesio temose atsispindi ir Klimato savaitės kontekstas, kai daugiau dėmesio skiriama vartojimo mažinimui bei pakartotiniam panaudojimui.

    Kada vyks nuotoliniai susitikimai?

    Edukacijų ciklas suplanuotas spalio mėnesį, numatyti keli skirtingi laikai ryte ir po pietų. Paskaitos ir kūrybinės dirbtuvės vyks spalio 1, 7, 8, 15, 22 ir 29 dienomis.

    Organizatoriai nurodo, kad dalyvių registracija vykdoma iš anksto, o papildoma informacija teikiama „Žaliojo taško“ komunikacijos kanaluose ir kontaktiniu el. paštu bei telefonu. Kilus klausimams, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai, kad būtų parinkta tinkamiausia edukacija pagal dalyvių amžių ir poreikius.

  • Jogurto kubelis ir dangtelis: daugelis vis dar klysta, kur mesti ir ar tikrai reikia plauti

    Nors atliekų rūšiavimo sistema Lenkijoje veikia jau ne vienerius metus, kasdienėse situacijose prie šiukšliadėžės vis dar pasitaiko klaidų. Dažna jų kyla iš seno įpročio elgtis „švariau“, tačiau taip neretai tik iššvaistomi geriamojo vandens ištekliai ir apsunkinamas atliekų tvarkytojų darbas.

    Didžiausias mitas susijęs su plastikinėmis pakuotėmis nuo maisto: žmonės įsitikinę, kad jogurto ar grietinės indelį būtina kruopščiai išplauti. Atliekų tvarkymo specialistai pabrėžia, kad namuose to daryti nereikia, o pakanka ištuštinti pakuotę ir pašalinti didesnius likučius.

    Ar reikia plauti pakuotes?

    Zielona Góra miesto komunalinių paslaugų įmonė Zakład Gospodarki Komunalnej Spółka z o.o. aiškina, kad indelių plovimas kriauklėje nėra nei būtinas, nei tvarus sprendimas. Rūšiavimo ir perdirbimo grandinėje naudojamos pramoninės technologijos, kurios susitvarko su likusiais maisto pėdsakais.

    „Dažnai mūsų klausiate apie pakuotes nuo jogurtų ir grietinės. Plauti ar neplauti? Atsakome: tikrai neplauti, nes taip taupome vandenį“, – sakė Zielona Góra komunalinių paslaugų įmonės atstovai.

    Praktinis patarimas paprastas: pakuotę reikėtų ištuštinti, prireikus likučius išgramdyti šaukšteliu ir mesti į geltoną konteinerį, skirtą metalui ir plastikui. Taip sumažinama tarša konteineryje ir išvengiama bereikalingo vandens naudojimo namuose.

    Ką daryti su aliuminio dangteliu?

    Kitas dažnas klausimas yra dėl plonos aliuminio folijos dangtelio, kuris dažnai lieka prikibęs prie plastikinio indelio. Specialistai rekomenduoja dangtelį nuplėšti, nes plastikas ir aliuminis yra skirtingos medžiagos, kurias efektyviau atskirti, kai jos patenka į rūšiavimo liniją atskirai.

    „Būtų gerai, jei nuplėštumėte. Bet jei nenuplėšite, nieko baisaus nenutiks“, – teigė Zielona Góra komunalinių paslaugų įmonės atstovai.

    Šiuolaikinėse rūšiavimo linijose veikia optiniai atpažinimo įrenginiai ir metalo atskyrimo technologijos, todėl net ir neatskirtas dangtelis nebūtinai panaikina galimybę pakuotę perdirbti. Vis dėlto geriausia praktika išlieka ta pati: jei įmanoma, dangtelį atskirkite, o abu elementus išmeskite į geltoną konteinerį.

    Galutinė taisyklė, kurią verta įsiminti, paprasta: nešvaistykite vandens plovimui, pakuotes tik ištuštinkite, o jei turite kelias sekundes, atskirkite skirtingų medžiagų dalis. Tokie smulkūs veiksmai padeda rūšiavimo sistemai veikti efektyviau ir mažina bendras atliekų tvarkymo sąnaudas.

  • Žvakės įdėklas kapams gali užgesti per anksti: štai ką būtina patikrinti prieš perkant

    Žvakės įdėklas kapams gali užgesti per anksti: štai ką būtina patikrinti prieš perkant

    Kapinių žvakės įdėklas neretai užgęsta gerokai anksčiau, nei žadama ant pakuotės, ir tai ne visada reiškia broką. Degimo trukmę smarkiai keičia temperatūra, vėjas, drėgmė, įdėklo sudėtis ir net tai, kaip jis įstatytas į žvakidę. Todėl perkant verta įvertinti ne tik valandų skaičių etiketėje, bet ir kelis praktinius požymius.

    Lenkijoje, kuri yra viena didžiausių kapinių žvakių gamintojų Europoje, kasmet nuperkama apie 300 milijonų žvakių. Pastaraisiais metais rinkoje vis ryškiau dominuoja stikliniai žibintai su keičiamu įdėklu, o plastikiniai korpusai pamažu praranda populiarumą. Kartu daugėja ir saulės bei LED sprendimų, ypač brangesniame segmente.

    Stiklinė žvakidė paprastai kainuoja daugiau, tačiau gali tarnauti ne vieną sezoną, jei reguliariai keičiami įdėklai. Prieš vėl uždegant svarbu apžiūrėti stiklą ir dangtelį, nes įtrūkimas nuo karščio gali plėstis, o surūdijusi ar deformuota kepurėlė prasčiau saugo liepsną nuo vėjo. Sunkesnis korpusas taip pat rečiau nuvirsta per gūsingą orą.

    Kur dingsta deklaruotos valandos?

    Ant pakuotės nurodytas degimo laikas dažniausiai yra orientacinis, nes realiomis sąlygomis įtaką daro šalnos, vėjo kryptis, lietus ir oro patekimas į žvakidę. Net panašaus dydžio įdėklai, turintys vienodą deklaraciją, gali užgesti kelių valandų skirtumu. Lemia įdėklo masė, dagčio kokybė ir kuro mišinio savybės.

    Parafininiai įdėklai paprastai yra pigiausi ir plačiausiai prieinami, tačiau didesnis šaltis gali sutvirtinti masę taip, kad dagtis nebespėja „atsigerti“ kuro. Tuomet liepsna silpsta ir žvakė užgęsta, nors dugne dar lieka neišdegusios masės. Švelnesniu oru parafinas dažniau dega tolygiai.

    Aliejiniai arba parafino ir aliejaus mišinio įdėklai paprastai geriau pakelia žemesnę temperatūrą, nes jų masė išlieka minkštesnė. Vis dėlto tai nėra garantija, kad jie degs ilgiau, nes daug lemia konkreti receptūra ir įdėklo masė. Parduotuvėse pasitaiko ir stearino ar mišrių stearino įdėklų, kurių degimas gali skirtis dėl kitos kietumo ir lydimosi dinamikos.

    Verta kritiškai vertinti ir užrašus apie augalinę sudėtį, nes jie nebūtinai reiškia, kad įdėklas pagamintas tik iš augalinių riebalų. Mišiniuose gali būti tiek augalinių komponentų, tiek parafino, o tikslios proporcijos dažnai nenurodomos. Aplinkosauginis poveikis priklauso ne nuo vieno žodžio etiketėje, o nuo žaliavų kilmės, transporto ir atliekų kiekio.

    Į ką žiūrėti parduotuvėje?

    Renkantis įdėklą svarbu palyginti ne tik deklaruojamas valandas, bet ir masę bei matmenis. Aukštesnis įdėklas nebūtinai reiškia daugiau kuro, todėl kartais jis sudega greičiau, nei tikimasi. Jei du įdėklai žada tą patį laiką, didesnė masė dažnai rodo didesnį kuro kiekį, tačiau rezultatą vis tiek pakoreguos oras.

    Dagčio proporcijos yra vienas greičiausių kokybės indikatorių, nes per plonai parinkta dagtis tiekia per mažai kuro ir liepsna linkusi gesti. Per stora dagtis gali sukurti per aukštą liepsną, spartinti degimą ir didinti suodžių kiekį. Juodas apnašas ant stiklo dažniausiai reiškia ne tik vėją, bet ir netinkamą degimo režimą bei ribotą oro patekimą.

    Įdėklas turi būti pritaikytas žvakidės aukščiui ir pločiui, kad stovėtų tiesiai ir neįstrigtų prie stiklo. Tarp įdėklo korpuso ir stiklo turi likti šiek tiek erdvės oro cirkuliacijai, kitaip liepsna gali pradėti dusti. Taip pat svarbu, kad liepsna nepriartėtų prie dangtelio, nes tuomet jis smarkiai įkaista ir greitai apsineša suodžiais.

    Saulės ir LED žvakės: kada nuvilia?

    Saulės žvakė veikia taip, kad dieną įkraunamas akumuliatorius, o sutemus jutiklis įjungia šviesos diodą. Rudenį tokia žvakė dažnai šviečia trumpiau, nei nurodoma aprašyme, nes įkrovimą mažina debesuotumas, medžių šešėlis, ant panelės prilipę nešvarumai ar lapai. Jei žvakė pastatyta po akmeniniu stogeliu, šviesos gali neužtekti net ir saulėtą dieną.

    LED įdėklų veikimo trukmė priklauso nuo baterijų tipo, temperatūros ir pačios elektronikos kokybės, todėl realūs skirtumai rinkoje gali būti dideli. Tokie įdėklai po naudojimo tampa elektronikos atliekomis, todėl juos reikėtų tvarkyti atsakingai, atskiriant baterijas, jei tai įmanoma. Ilgaamžiškiausi sprendimai dažniausiai yra tie, kurie iš tiesų tarnauja kelis sezonus, o ne sugenda per pirmą drėgną rudenį.

    Dar viena dažna klaida susijusi su atliekų rūšiavimu: žvakidžių stiklas su parafino likučiais, dagčiu ir metalinėmis detalėmis paprastai neturėtų keliauti į stiklo konteinerį. Konkreti tvarka gali skirtis pagal savivaldybę ar kapinių administravimo taisykles, todėl verta atkreipti dėmesį į vietoje esančius konteinerių ženklinimus. Taip mažiau rizikuojama, kad atliekos bus išrūšiuotos neteisingai.

  • ARATC perspėja Alytaus regioną: prasidėjo neplaniniai konteinerių ir kompostavimo dėžių patikrinimai

    ARATC perspėja Alytaus regioną: prasidėjo neplaniniai konteinerių ir kompostavimo dėžių patikrinimai

    Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) informuoja, kad visame Alytaus regione vykdomi neplaniniai atliekų surinkimo konteinerių patikrinimai. Penkiose savivaldybėse papildomai tikrinamos ir kompostavimo dėžės, susijusios su vietinės rinkliavos lengvatomis.

    ARATC teigia, kad konteineriai tikrinami visose Alytaus regiono savivaldybėse, vertinant ir gyventojų, ir įmonių naudojamus konteinerius. Patikrinimų metu žiūrima konteinerių būklė, ar jie naudojami pagal paskirtį, taip pat ar atliekos rūšiuojamos tinkamai.

    Nustačius netinkamo rūšiavimo ar neteisingo konteinerių naudojimo atvejus, pažeidimai fiksuojami. ARATC primena, kad neteisingai rūšiuojamos atliekos apsunkina perdirbimą, didina mišrių atliekų apdorojimo kaštus ir gali lemti papildomus nepatogumus visiems atliekų turėtojams.

    Kur tikrinamos kompostavimo dėžės?

    Kompostavimo dėžių patikrinimai vykdomi Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybėse. Tikrinamos tiek individualių gyventojų, tiek juridinių asmenų kompostavimo dėžės, kai yra pateiktas prašymas dėl vietinės rinkliavos lengvatos už individualų biologinių atliekų kompostavimą.

    Patikrinimų metu vertinama, ar deklaruota kompostavimo dėžė yra nurodytoje valdoje ir ar ji realiai naudojama pagal paskirtį. ARATC atkreipia dėmesį, kad Birštono ir Prienų rajono savivaldybėse kompostavimo dėžių patikrinimai nevykdomi.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    ARATC pabrėžia, kad patikrinimai atliekami neplanuotai ir pasirinktinai, todėl apie konkrečią patikrinimo datą iš anksto gali nebūti informuojama. Gyventojų ir organizacijų prašoma bendradarbiauti su ARATC darbuotojais ir sudaryti galimybę atlikti patikrinimus.

    Centras primena, kad biologinių atliekų tvarkymas ir kompostavimas yra viena svarbiausių atliekų prevencijos priemonių, padedanti mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius. Tinkamas rūšiavimas ir realiai naudojamas kompostavimas leidžia efektyviau tvarkyti atliekas bei pagrįstai taikyti rinkliavos lengvatas.

  • Šiukšlių revoliucija: kaip rūšiavimas ir deginimas keičia ekonomiką ir elektros gamybą

    Šiukšlių revoliucija: kaip rūšiavimas ir deginimas keičia ekonomiką ir elektros gamybą

    Kiekvienais metais pasaulyje susidaro daugiau nei 2 mlrd. tonų komunalinių atliekų, o didelė jų dalis dingsta iš akių vos atsidūrusi konteineryje. Tačiau būtent nuo to momento prasideda atliekų kelias, kuris lemia taršą, savivaldybių išlaidas ir energijos poreikius.

    Žiedinės ekonomikos principas paprastas: išteklius naudoti kuo ilgiau, pirmiausia mažinant vartojimą, vėliau pakartotinai naudojant ir perdirbant. Kuo daugiau medžiagų grįžta į gamybą, tuo mažiau jų galiausiai patenka į sąvartynus.

    Atskyrimas lemia, kiek atgaunama

    Atliekų tvarkymo kompleksuose vis dažniau diegiamos mechaninio rūšiavimo linijos, kuriose įranga atskiria plastiką, metalą, popierių ir kartoną. Taip iš mišrių šiukšlių formuojami antriniai žaliavų srautai, kurie gali vėl patekti į pramonę.

    Vis dėlto dalies atliekų perdirbti nepavyksta dėl sudėties, užterštumo ar ekonominio neapsimokėjimo. Tokiu atveju kai kuriose šalyse pasirenkamas atliekų deginimas energijai gauti, siekiant sumažinti į sąvartynus keliaujantį kiekį.

    „Perdirbimas išsaugo medžiagą, o energijos gamyba iš atliekų sprendžia tai, kas lieka, kad ir likutis sukurtų vertę“, – sakė inžinierė Alya Al Obeidli.

    Uzbekistanas mažina priklausomybę nuo sąvartynų

    Uzbekistanas per metus sugeneruoja apie 15 mln. tonų buitinių atliekų, o perdirbama ar specializuotai apdorojama, valdžios institucijų vertinimu, tik apie 5–6 proc. Dėl to daugeliui atliekų galutinis taškas vis dar yra sąvartynas.

    Netoli Taškento veikiantis naujas apie 24 hektarų sąvartynas kasdien priima maždaug 1 500–2 500 tonų atliekų, priklausomai nuo sezono. Tokiose aikštelėse atliekos sutankinamos ir užpilamos gruntu, o apsauginiai sluoksniai turi mažinti teršalų patekimą į gruntą.

    Tačiau sąvartynų poveikis išlieka: be deguonies yrant organinėms atliekoms susidaro metanas, kuris yra viena reikšmingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to vis dažniau įrengiamos dujų surinkimo sistemos ir svarstomos jų panaudojimo energetikoje galimybės.

    „Sename sąvartyne metano dujų sankaupos buvo labai didelės, o dabar ten vykdomas projektas jas surinkti ir iš jų gaminti elektrą“, – sakė Rafaelis Bekmullinas.

    Elektra iš atliekų, bet svarbiausia – rūšiavimas

    Vienas iš Uzbekistano planuojamų sprendimų – atliekų energinis panaudojimas. Prie Samarkando statoma jėgainė, kuri, planuojama, per parą apdoros apie 1 500 tonų buitinių atliekų ir per metus pagamins apie 240 mln. kilovatvalandžių elektros.

    Pareigūnai pabrėžia, kad ilgalaikis tikslas yra atliekų srautų atskyrimas: perdirbamos medžiagos turi grįžti į gamybą, organika – virsti kompostu ar biodujomis, o tik likutis keliauti į energijos gamybą. Toks eiliškumas leidžia išlaikyti daugiau vertingų medžiagų apytakoje.

    Vis dėlto praktika rodo, kad infrastruktūros nepakanka, jei rūšiavimas neprasideda namuose. Angrene vykusiame bandomajame projekte gyventojams išdalinus 10 000 maišų atliekoms atskirti, grąžinta su išrūšiuotomis atliekomis buvo tik apie 1 proc.

    „Be atliekų rūšiavimo neįmanoma pasiekti rezultatų“, – sakė Sobiras Mashrabovas.

    Ekspertai akcentuoja, kad žiedinė ekonomika prasideda dar anksčiau nei konteineryje: mažesniu vartojimu, ilgesniu daiktų naudojimu ir pakartotiniu panaudojimu. Kuo mažiau mišrių atliekų susidaro, tuo mažiau jų tenka deginti ar laidoti, o tai tiesiogiai mažina taršą ir ilgalaikes sąnaudas.