Tag: Atliekų rūšiavimas

  • Neišmeskite siuntos dėžės: namuose ji pravers bent 3 būdais ir sutaupys vietos

    Neišmeskite siuntos dėžės: namuose ji pravers bent 3 būdais ir sutaupys vietos

    Po internetinių pirkinių namuose dažnai lieka tai, ko niekas neplanavo kaupti: kartoninės siuntų dėžės. Tačiau tvarkingas, sausas ir nesugadintas kartonas dar gali praversti, ypač jei norisi susitvarkyti stalą, spintas ar stalčius neleidžiant pinigų naujiems organizatoriams.

    Prieš pasiliekant dėžę verta įvertinti jos būklę. Pakartotiniam naudojimui labiausiai tinka standus kartonas, išlaikęs formą, be drėgmės žymių, riebalų dėmių ar nemalonaus kvapo. Jei dėžė buvo sušlapusi ar susispaudusi, praktiškiau ją iškart išrūšiuoti kaip popierių.

    Kaip greitai paversti organizatoriumi

    Viena paprasčiausių idėjų – iš dėžės pasidaryti stalo organizatorių. Iš storesnio kartono galima iškirpti kelias sieneles ir suformuoti skyrelius rašikliams, žirklėms, lipniems lapeliams ar laidams, kad smulkmenos nebesimėtytų ant stalviršio.

    Patogiausia organizatoriaus matmenis prisitaikyti prie konkrečios vietos, o ne bandyti įsprausti dar vieną daiktą į jau apkrautą kampą. Kartoną galima palikti natūralų arba apklijuoti popieriumi, svarbiausia, kad konstrukcija būtų tvirta ir lengvai išvaloma nuo dulkių.

    Tvarkingesnis stalčius be pirkinių

    Kitas praktiškas panaudojimas – apatinių drabužių ar kojinių stalčiaus pertvaros. Platus stalčius be skyrių greitai virsta krūva, kurioje viskas susimaišo, o nedideli kartono gabalai gali veikti kaip atskiri įdėklai ar skyrikliai.

    Prieš pjaunant verta išmatuoti stalčiaus aukštį ir plotį, kad pertvaros netrukdytų užsidaryti. Nebūtina jų klijuoti prie baldų, nes tada išdėstymą bus lengva pakeisti, kai atsiras poreikis didesniam skyriui, pavyzdžiui, kojinėms ar sportinei aprangai.

    Paprasta slėptuvė katei

    Jei dėžė didesnė, ji gali tapti greita slėptuve katei. Pakanka vienoje sienelėje išpjauti angą įėjimui, o nelygius kraštus tvarkingai apkirpti, kad neliktų aštrių atplaišų.

    Prieš atiduodant dėžę gyvūnui būtina pašalinti segtukus, lipnios juostos likučius, etiketes ir kitus smulkius elementus, kuriuos katė galėtų nukramtyti. Turint kelias dėžes, jas galima sujungti angomis ir sukurti didesnę, bet vis tiek paprastą konstrukciją.

    Vis dėlto neverta kaupti visų pakuočių vien dėl minties, kad kada nors prireiks. Paprastai pakanka kelių skirtingų dydžių dėžių konkretiems tikslams, o likusias geriau sulankstyti ir išrūšiuoti, kad jos neužimtų vietos namuose.

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas grįžta spalį: kas gali dalyvauti ir kodėl verta išbandyti

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas grįžta spalį: kas gali dalyvauti ir kodėl verta išbandyti

    Spalį Lietuvoje vyks Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas, kviesiantis moksleivius, studentus, pedagogus ir visus besidominčius gamtos apsauga pasitikrinti žinias. Iniciatyvą nuo 2011 metais organizuoja VšĮ „Žaliosios politikos institutas“, o renginys kasmet siekia didinti visuomenės aplinkosauginį raštingumą.

    Šiemet egzaminas numatytas 2026 metais spalio 23 dieną ir vyks nuotoliniu būdu specialioje internetinėje platformoje. Dalyviai atsakinės į klausimus apie klimato kaitą, taršos mažinimą, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką, biologinę įvairovę ir tvaresnius vartojimo įpročius.

    Tokios temos aktualios ne tik dėl augančių ekstremalių orų reiškinių, bet ir dėl ES klimato tikslų, numatančių reikšmingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą iki 2030 metų bei klimato neutralumą iki 2050 metų. Praktiniai sprendimai kasdienybėje, nuo energijos taupymo iki rūšiavimo, tampa vis svarbesni tiek namų ūkiams, tiek organizacijoms.

    Organizatoriai skelbia keturias dalyvių kategorijas: pradedantieji, smalsuoliai, tyrinėtojai ir ekspertai. Tokia struktūra leidžia pritaikyti klausimų sudėtingumą skirtingoms amžiaus grupėms ir patirties lygiui, kad dalyvauti būtų prasminga ir mokiniams, ir specialistams.

    Po egzamino dalyviai elektroniniu paštu gaus ne tik savo rezultatą, bet ir teisingus atsakymus bei paaiškinimus, kurie padeda mokytis iš klaidų. Geriausiai pasirodžiusiems numatomi diplomai ir prizai, kuriuos paprastai steigia partneriai ir prie iniciatyvos prisijungiančios savivaldybės.

    „Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas – tai ne tik žinių patikrinimas, bet ir galimybė ugdyti atsakingą, aplinkai draugišką visuomenę“, – sakė VšĮ „Žaliosios politikos instituto“ direktorius Remigijus Lapinskas.

    Aplinkosauginis švietimas pastaraisiais metais vis dažniau siejamas su praktiniais įgūdžiais: kaip atpažinti žaliąjį smegenų plovimą, įvertinti produkto poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą ar suprasti, kuo skiriasi atliekų prevencija nuo paprasto rūšiavimo. Organizatoriai pabrėžia, kad net trumpas žinių testas gali tapti paskata pasidomėti patikimais šaltiniais ir priimti labiau pagrįstus sprendimus kasdien.

  • Sodų bendrijose – nauji konteineriai maisto atliekoms: ką būtina žinoti, kad negausite pastabų

    Sodų bendrijose – nauji konteineriai maisto atliekoms: ką būtina žinoti, kad negausite pastabų

    Visagino sodų bendrijose rudenį pradėti statyti biologinėms virtuvės atliekoms skirti konteineriai. Kaip informuoja UAB „Visagino būstas“, iš viso pastatyta 19 talpų, kurių kiekviena yra 770 litrų.

    Konteineriai sodų bendrijose bus pastatyti laikinai, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Atliekos iš jų bus surenkamos kartą per savaitę, trečiadieniais.

    Rudenį sodų bendrijose ženkliai išauga biologinių atliekų kiekiai, ypač dėl derliaus nuėmimo ir sodo tvarkymo. Daugiausia susidaro nukritusių ar surinktų obuolių, taip pat kitų vaisių ir daržovių likučių.

    Gyventojai raginami šias atliekas mesti į specialius biologinių atliekų konteinerius, o ne į mišrių komunalinių atliekų talpas. Tinkamas rūšiavimas mažina mišrių atliekų kiekį ir padeda užtikrinti tvarkingesnę aplinką sodų bendrijose.

    Kokios atliekos tinka?

    Į biologinių atliekų konteinerius galima mesti virtuvėje susidarančias maisto atliekas, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių likučius bei jų žieves. Taip pat tinka obuoliai ir kiti vaisiai, kavos tirščiai bei kavos filtrai.

    Leidžiama mesti arbatos tirščius ir tinkamus arbatos pakelius, kiaušinių lukštus, duonos ir kitų kepinių likučius. Taip pat galima išmesti sugedusį ar vartoti nebetinkamą maistą, mėsos, žuvies ir jų produktų likučius.

    Ko griežtai nemesti?

    Kad rūšiavimas būtų efektyvus, į biologinių atliekų konteinerius turi patekti tik tam skirtos atliekos. Į juos negalima mesti plastikinių maišelių, pakuočių, stiklo, metalo, tekstilės, higienos priemonių ar kitų mišrių komunalinių atliekų.

    Taip pat prašoma atliekų nepalikti šalia konteinerių, nes tai teršia aplinką ir apsunkina atliekų tvarkymą. Tvarkingas rūšiavimas padeda išvengti užterštų srautų, kai dėl netinkamų priemaišų dalis atliekų nebegali būti tvarkoma kaip biologinės.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Biologinių atliekų atskyrimas ypač aktualus šaltuoju sezonu, kai mišrių atliekų konteineriai dažniau prisipildo ir pradeda skleisti nemalonius kvapus. Atskiras surinkimas leidžia sumažinti mišrių atliekų svorį ir kiekį, o tai svarbu tiek aplinkos švarai, tiek visos sistemos efektyvumui.

    Gyventojai kviečiami atsakingai rūšiuoti ir primenama, kad konteinerių ištuštinimo grafikas yra nustatytas iš anksto. Jei biologinės atliekos metamos teisingai, šis sprendimas padeda išlaikyti tvarką sodų bendrijose intensyviausiu rudens laikotarpiu.

  • Vilniaus rajono kiemai skęsta žaliosiose atliekoje: paprastas sprendimas, kurį renkasi vis daugiau

    Vilniaus rajono kiemai skęsta žaliosiose atliekoje: paprastas sprendimas, kurį renkasi vis daugiau

    Pavasarį, vos nutirpus sniegui, individualių namų kiemuose prasideda darbymetis: vejapjovės, genėjimo žirklės ir grėbliai greitai „pagamina“ kalnus žolės, šakų ir lapų. Vasariop prisideda ravėjimo atliekos, o rudenį – nukritę vaisiai ir daržo likučiai. Dalis gyventojų vis dar pasimeta: kur visa tai dėti, kad būtų ir patogu, ir tvarkinga.

    Vilniaus rajone gyvenantis Tomas pasakoja, kad persikėlus į nuosavą namą didžiausiu iššūkiu tapo ne pats sodo tvarkymas, o atliekų tvarkymo rutina. Vejos pjovimas, gyvatvorių formavimas ir vaismedžių genėjimas per kelias savaites gali virsti dešimtimis maišų, o rudenį situaciją dar paaštrina lapai ir sode užaugusios, bet nebesunaudotos gėrybės.

    Žaliosios atliekos nėra šiukšlės

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Pavelas Jakubovskis pabrėžia, kad žaliosios atliekos turi vertę, jei jos surenkamos teisingai. Jos gali tapti žaliava kompostui ir sugrįžti į dirvožemį, todėl jų vieta nėra mišrių atliekų konteineriuose ar, juo labiau, pakelėse bei pamiškėse.

    „Tinkamai sutvarkytos žaliosios atliekos tampa naudinga žaliava kompostui, todėl svarbu, kad jos nepatektų nei į mišrių atliekų konteinerius, nei į gamtą“, – sakė P. Jakubovskis.

    Ką galima vežti, o ko ne

    Praktikoje daugiausia klaidų kyla tuomet, kai į žaliąsias atliekas bandoma „įmaišyti“ tai, kas tik atrodo natūralu. Tomas prisimena, kad pirmą kartą nuvykęs į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę suprato paprastą taisyklę: svarbu ne tai, ar medžiaga suyra, o ar ji priskiriama žaliųjų atliekų srautui ir ar nėra užteršta.

    Žaliosioms atliekoms paprastai priskiriama nupjauta žolė, lapai, piktžolės, gėlės, vaisių ir daržovių atliekos, taip pat medžių ir krūmų genėjimo šakos, žievė, pjuvenos, drožlės bei skiedros. Pristatant atliekas būtina išvengti priemaišų: plastiko, akmenų, grunto ar kitų šiukšlių.

    Gyventojams taip pat primenama, kad maisto atliekos, kurių tvarkymas kelia papildomų rizikų, į žaliųjų atliekų srautą nepatenka. Į aikšteles ir kompostą nereikėtų dėti gyvūninės kilmės likučių, nes jie gali skleisti kvapus, pritraukti kenkėjus ir trikdyti tvarkymo procesus.

    Kai patogiausia – kompostuoti ir išvežti

    Ilgainiui Tomas atrado, kad dalis sodo atliekų apskritai neturi palikti kiemo. Kompostuojant žolę ir lapus galima ne tik sumažinti išvežamų atliekų kiekį, bet ir gauti natūralią trąšą daržui ar gėlynams.

    „Pirmus metus viską norėjosi kažkur išvežti. Dabar didžiąją dalį žolės ir lapų kompostuoju, o kompostą vėliau panaudoju darže“, – sakė Tomas.

    Vis dėlto po intensyvesnių darbų, pavyzdžiui, pavasarinio genėjimo ar rudeninio tvarkymosi, atliekų kiekis išauga tiek, kad vien komposto dėžės nebeužtenka. Tokiais atvejais gyventojai gali pristatyti atliekas į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles pagal nustatytą tvarką, o jei atliekos atvežamos maišuose, jų turinį reikia išpilti ir pakuotes išsivežti arba išrūšiuoti.

    Kita alternatyva – užsakyti žaliųjų atliekų išvežimą didmaišiais, kai gyventojui pristatomas vieno kubinio metro talpos maišas, o vėliau jis sutartu laiku paimamas. Ši paslauga ypač aktuali neturintiems transporto, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių kieme atliekos susidaro nereguliariai, bet didesniais kiekiais.

    Specialistai pabrėžia, kad vadinamieji greiti sprendimai, kai maišai paliekami šalia konteinerių arba atliekos išvežamos į gamtą, sukuria ilgalaikes problemas. Užterštos pakelės dažnai tampa vietomis, kur vėliau atsiranda ir kitos šiukšlės, o netvarkingai paliktos atliekos apsunkina komunalinių paslaugų teikimą bei teršia aplinką.

  • Popieriniai rankšluosčiai komposte: kada gelbsti trąšą, o kada ją sugadina?

    Popieriniai rankšluosčiai komposte: kada gelbsti trąšą, o kada ją sugadina?

    Popieriniai rankšluosčiai dažnai atrodo kaip savaime kompostuojama atliekа, tačiau viskas priklauso nuo sudėties ir to, kuo jie buvo sutepti. Švarus, iš celiuliozės pagamintas popierius paprastai suyra gana greitai, bet kai kurie priedai gali pakenkti kompostui.

    Dauguma paprastų popierinių rankšluosčių yra biologiškai skaidūs, nes gaminami iš celiuliozės pluošto ar perdirbto popieriaus. Komposte, kuriame netrūksta drėgmės, oro ir mikroorganizmų, jie dažniausiai suyra per kelias savaites, ypač jei būna suplėšyti smulkiau.

    Problemos prasideda tada, kai rankšluosčiai yra kvapnūs, impregnuoti, su antibakterinėmis medžiagomis, padengti danga ar ryškiai spausdinti. Toks popierius gali turėti priedų, kurie lėtina irimą arba įneša nepageidaujamų cheminių medžiagų, todėl geriau jo į kompostą nemesti.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kuo rankšluostis buvo panaudotas. Į kompostą tinka popierius, kuriuo nusausintos švariai nuplautos rankos, surinktas vanduo ar nuvalyti vaisiai bei daržovės, nes tokios liekanos yra biologiškai skaidžios.

    Jei popierius prisigėręs valiklių, dezinfekantų, tirpiklių ar baliklių, jis turėtų keliauti į mišrias atliekas. Taip pat nerekomenduojama kompostuoti rankšluosčių su mėsos, pieno produktų likučiais ar gyvūnų išmatomis, nes didėja kvapų, kenkėjų ir patogenų rizika.

    Komposte popieriniai rankšluosčiai veikia kaip vadinamoji rudoji medžiaga, kuri daugiausia įneša anglies. Ji padeda subalansuoti žaliąsias, azoto turtingas atliekas, pavyzdžiui, žolę ar daržovių lupenas, ir palaikyti puresnę krūvos struktūrą, kad nepereitų į puvimą be oro.

    Praktinis patikrinimas paprastas: sudrėkinkite švarų lapelį vandeniu ir pabandykite jį sutrinti. Jei popierius lengvai skyla ir byra, jis greičiausiai tinkamas kompostui, o jei lieka elastingas ir tarsi guminis, gali būti padengtas priedais, kurių geriau vengti.

  • Kavos kapsulės – jau pakuotė: naujos taisyklės atskleidė, kur iš tiesų jas mesti

    Kavos kapsulės, patogios kasdieniam naudojimui, vis dažniau atsiduria atliekų tvarkytojų akiratyje. Dėl sudėtinės konstrukcijos jos kelia problemų rūšiavimo linijoms: kapsulėje dažnai lieka drėgnų kavos tirščių, o pats indelis būna iš aliuminio arba plastiko.

    Europos Sąjungoje griežtėjant pakuočių ir pakuočių atliekų reikalavimams, kapsulės vis dažniau vertinamos ne kaip „produktas“, o kaip pakuotė. Tai reiškia aiškesnes pareigas gamintojams ir didesnį dėmesį vartotojų įpročiams, nes neteisingai išmestos kapsulės blogina perdirbimo kokybę.

    Didžiausia klaida – mesti pilną

    Dažniausiai žmonės panaudotą kapsulę, neskirdami jos turinio, meta į plastiko ir metalo konteinerį. Tačiau drėgni tirščiai teršia pakuočių srautą, o tokios atliekos rūšiavimo įrenginiuose gali būti atmestos kaip netinkamos perdirbti.

    Jei kapsulės neištuštinate, saugiausias sprendimas – mesti ją į mišrias komunalines atliekas. Taip išvengiama situacijos, kai organinės liekanos sugadina perdirbamų pakuočių partiją ir padidina atliekų tvarkymo sąnaudas.

    Jei kapsulę ištuštinate, tirščius reikėtų išmesti į bioatliekas arba kompostuoti, jei tam turite sąlygas. Tuomet švari aliumininė ar plastikinė kapsulė gali keliauti į plastiko ir metalo konteinerį, nes tampa labiau tinkama mechaniniam rūšiavimui ir perdirbimui.

    Gamintojų surinkimo programos plečiasi

    Siekiant sumažinti kapsulių kiekį mišrių atliekų sraute, dalis gamintojų diegia uždarus surinkimo sprendimus. Tokiose programose kapsulės grąžinamos per pardavimo vietas arba perduodamos surinkimui kartu su nauju užsakymu.

    Specializuotose įmonėse kapsulės apdorojamos taip, kad metalas ar plastikas būtų atskirtas nuo organinės dalies. Tokiu būdu aliuminis gali būti nukreipiamas perlydymui, o kavos tirščiai – kompostavimui arba energijos gamybai, pavyzdžiui, biodujų grandinėje.

    Kompostuojamos kapsulės – ne visada į BIO

    Rinkoje daugėja kapsulių, žymimų kaip kompostuojamos ar biologiškai skaidžios, tačiau tai nereiškia, kad jos visada tinka į bioatliekų konteinerį. Dalis tokių pakuočių suyra tik pramoninio kompostavimo sąlygomis, kur užtikrinama aukšta temperatūra ir kontroliuojama aplinka.

    Praktikoje savivaldybių bioatliekų tvarkymo taisyklės gali skirtis, o kompostavimo įrenginiai ne visada priima pakuotes, kurias sunku greitai atpažinti sraute. Todėl prieš metant tokias kapsules į BIO verta pasitikrinti vietines atliekų rūšiavimo taisykles.

    Kasdienėje rutinoje taisyklė paprasta: pilna kapsulė be specialios grąžinimo sistemos dažniausiai keliauja į mišrias atliekas, o išardžius ją į atskiras dalis, daugiau medžiagų grįžta į perdirbimą. Toks pasirinkimas mažina taršą ir didina tikimybę, kad vertingi ištekliai bus panaudoti pakartotinai.

  • Kur mesti stiklainį su sugedusiomis uogienėmis? Daugelis klysta ir rizikuoja gauti baudą

    Sugedę naminiai konservai ar seniai užsilikę stiklainiai lentynoje – įprasta situacija, ypač po žiemos. Vis dėlto būtent išmetimo momentu daroma daugiausia klaidų: stiklas, dangteliai ir turinys dažnai atsiduria ne ten, kur turėtų.

    Pagrindinė taisyklė paprasta: stiklainis į stiklo atliekų konteinerį keliauja tik tada, kai yra ištuštintas. Jei stiklainį galite atidaryti ir pašalinti turinį, patį stiklainį meskite į žalią stiklo konteinerį, o atliekas tvarkykite atskirai pagal jų rūšį.

    Jeigu turinio išimti nepavyksta, pavyzdžiui, stiklainis užrūdijęs, neatsidaro arba viduje esantis turinys išsipūtęs ir kelia papildomą riziką, toks stiklainis su turiniu turėtų keliauti į mišrių atliekų konteinerį. Taip išvengiama situacijos, kai stiklo perdirbimo srautas užteršiamas maisto likučiais ir netinka perdirbimui.

    Maisto likučiai turėtų būti išmetami atskirai nuo pakuotės. Sugedę vaisiai, daržovės, uogienės ar kiti organiniai likučiai, jei jūsų savivaldybėje surenkamos maisto ir virtuvės atliekos, dažniausiai metami į tam skirtą konteinerį, o jei tokios sistemos nėra – į mišrias atliekas, vadovaujantis vietine tvarka.

    Stiklainio dangtelio vieta priklauso nuo medžiagos, tačiau dažniausiai metaliniai ar plastikiniai dangteliai metami į pakuočių atliekų konteinerį, skirtą plastikui ir metalui. Pats stiklainis, net ir neplautas iki blizgesio, gali būti metamas į stiklo konteinerį, jei tik yra ištuštintas: paprastai pakanka iškratyti likučius, o greitas praskalavimas naudingas tik dėl kvapo namuose.

    Tvarkinga rūšiavimo praktika svarbi ne tik dėl aplinkosaugos. Užterštos pakuotės blogina perdirbimo kokybę, didina atliekų tvarkymo sąnaudas, o kai kuriais atvejais net gali būti vertinama kaip netinkamas atliekų tvarkymas, todėl verta pasitikrinti konkrečios savivaldybės taisykles.

  • „Žaliasis taškas“ skelbia nemokamas nuotolines edukacijas: kasdieniai įpročiai, kurie mažina taršą

    „Žaliasis taškas“ skelbia nemokamas nuotolines edukacijas: kasdieniai įpročiai, kurie mažina taršą

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia prisijungti prie NEMOKAMŲ nuotolinių edukacijų ciklo „Žaliasis raštingumas“, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su teisingu praktiniu aplinkosaugos principų taikymu kasdienėje veikloje, parodant, jog būti gamtai draugišku žmogumi – nesudėtinga ir prasminga!
      
    Pasibaigus vasaros atostogoms, prisiminsime pakuočių atliekų rūšiavimo taisykles ir rūšiavimo tikslus. Taip sieksime, kad naujieji mokslo metai prasidėtų atsakingu požiūriu į aplinkos tausojimą. Taip pat minėsime Europos judumo savaitę – kūrybiškai panaudosime atliekas ir atkreipsime dėmesį į taršos mažinimo svarbą.

    SVARBU! Prašome atkreipti dėmesį, kokiai auditorijai ar amžiaus grupei skirtos edukacijos bei registruojantis nurodyti teisingą el. pašto adresą! Edukacijos vyksta nuotoliniu būdu.
     

    Rugsėjo 10 d. 

    13:00–13:45 Paskaita PEDAGOGAMS „Žaliasis raštingumas ugdymo procese“

    Skirta ikimokyklinio amžiaus vaikų bei pradinių klasių mokinių mokytojams

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/DaruSomsuQecbpGi8 

    14:00–14:45 Paskaita PEDAGOGAMS „Žaliasis raštingumas ugdymo procese“

    Skirta vyresniųjų klasių mokinių (5–12 kl.) mokytojams

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/JCRdvdEHnWwXUMUt8 

    Rugsėjo 17 d.  

    09:00–09:45 Paskaita ,,Rūšiuokime teisingai“

    Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams  

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/QWWEyBRcPcJuutrJA 

    10:00–10:45 Paskaita ,,Rūšiuokime teisingai“

    Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams  

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/WcXEmhiJN2bLWcPK8 

    13:00–13:45 Paskaita ,,Rūšiuokime teisingai“

    Vyresniųjų klasių mokiniams (nuo 5 kl.) ir ekologija besidomintiems suaugusiesiems

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/tduEJXnFGgvJeW927 

    Rugsėjo 23 d. 

    09:00–09:45 Kūrybinės dirbtuvės. Europos judumo savaitė

    Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/cg85Kp3pa29mgrVy9 

    Rugsėjo 24 d. 

    09:00–09:45 Kūrybinės dirbtuvės. Europos judumo savaitė

    Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/rpXe1r4idbjAuzpe7 

    10:00–10:45 Svečiuose „Kitas balsas“. 

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/oqqAq5c5teKyGXLk7

     
    Daugiau informacijos rasite: Facebook Žaliasis taškas, kilus klausimams prašome kreiptis el. paštu rastingumas@ztl.lt  arba tel. nr. 0 677 56545.
     

  • „Gamtos ateitis“ Raudondvaryje suvienijo savivaldybes: kokios rūšiavimo klaidos kainuoja daugiausia

    „Gamtos ateitis“ Raudondvaryje suvienijo savivaldybes: kokios rūšiavimo klaidos kainuoja daugiausia

    Nors Lietuvos savivaldybėse atliekų rūšiavimo situacija skiriasi, daugelis susiduria su tais pačiais klausimais – kaip paskatinti gyventojus rūšiuoti teisingai, kokios švietimo priemonės veikia geriausiai ir kaip jau pasiteisinusius sprendimus pritaikyti kitur. Būtent poreikis dalytis patirtimi ir ieškoti bendrų sprendimų rugpjūčio 27-ąją į Raudondvario dvarą subūrė daugiau kaip 100 specialistų iš Lietuvos savivaldybių, tarp jų – ir Zarasų rajono savivaldybės. Tokį susitikimą asociacija „Gamtos ateitis“ surengė pirmą kartą.

    „Mums svarbu iš pirmų lūpų išgirsti, su kokiais rūšiavimo ir gyventojų švietimo iššūkiais susiduria savivaldybės. Toks dialogas padeda geriau suprasti jų poreikius ir kitais metais švietimo programose pasiūlyti tikslingesnes, kiekvienai savivaldybei individualiai pritaikytas priemones“, – sako asociacijos „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis.

    Renginį pradėjo istorija iš Everesto

    Susitikimą pradėjo alpinistas Saulius Damulevičius, pasidalijęs savo ekspedicijos į Everestą patirtimi. Jo pasakojime dėmesio teko ne tik fiziniams ir psichologiniams išbandymams kalnuose, bet ir žmogaus paliekamam pėdsakui – atliekų problemai aukštuminėse stovyklose ir vienoje atokiausių pasaulio vietų.

    Asmeninė alpinisto istorija tapo įžanga į platesnį pokalbį apie atsakomybę už aplinką ir priminė, kad atliekų problema neapsiriboja miestais ar kasdiene buitimi – žmogaus veiklos pėdsakai pasiekia net atokiausias pasaulio vietas.

    Kūrybinėse dirbtuvėse – atviras savivaldybių dialogas

    Didžioji susitikimo dalis buvo skirta kūrybinėms dirbtuvėms. Skirtingų savivaldybių atstovai pasiskirstė į mažesnes komandas, kuriose aptarė kasdienius iššūkius, dalijosi savo patirtimi ir kartu ieškojo praktiškai pritaikomų sprendimų.

    Diskusijose daug dėmesio skirta atliekų rūšiavimo įpročiams, gyventojų švietimui, komunikacijos priemonėms ir skirtingose savivaldybėse jau pasiteisinusioms praktikoms. Darbas mažesnėse komandose sudarė galimybę atvirai kalbėti ne tik apie tai, kas veikia, bet ir apie problemas, su kuriomis specialistai susiduria kasdien.

    Gerosios praktikos gali būti pritaikytos ir kitur

    Vienoje savivaldybėje pasiteisinusi švietimo priemonė, komunikacijos būdas ar praktinis rūšiavimo sprendimas gali tapti naudinga idėja ir kitai. Todėl svarbi susitikimo dalis buvo ne tik problemų įvardijimas, bet ir keitimasis gerosiomis praktikomis bei patirtimi.

    Apie 80 specialistų vienoje vietoje leido į atliekų rūšiavimo ir visuomenės švietimo klausimus pažvelgti per skirtingų Lietuvos miestų ir rajonų patirtis. Susitikimo pabaigoje komandos pristatė kūrybinių dirbtuvių rezultatus, pagrindines įžvalgas ir pasiūlytus sprendimus.

    Tiesioginis dialogas – pagrindas tikslingesnėms priemonėms

    Raudondvario dvare surengtas susitikimas tapo pirmuoju tokio formato „Gamtos ateities“ dialogu su Lietuvos savivaldybių specialistais. Jo metu išgirstos įžvalgos ir skirtingų savivaldybių patirtys bus svarbios planuojant kitų metų atliekų rūšiavimo švietimo priemones ir siekiant jas geriau pritaikyti prie konkrečių savivaldybių poreikių.

    „Gamtos ateitis“ dėkoja visoms susitikime dalyvavusioms Lietuvos savivaldybėms ir jų atstovams už atviras diskusijas, aktyvų įsitraukimą ir pasidalytą patirtį. Tiesioginis bendradarbiavimas su specialistais, kurie su rūšiavimo ir gyventojų švietimo klausimais dirba kasdien, leidžia geriau suprasti realius poreikius ir kartu ieškoti praktiškai pritaikomų sprendimų.

    Asociacijos „Gamtos ateitis“ inf. ir nuotr.

  • Naujos baudos už neteisingą rūšiavimą: viena klaida ir sąskaita gali šoktelėti keliskart

    Netinkamas atliekų rūšiavimas daugelyje Europos šalių vis dažniau baigiasi ne tik įspėjimu, bet ir realiomis finansinėmis pasekmėmis. Savivaldybės bei atliekų tvarkytojai tikrina konteinerių turinį, o už pasikartojančias klaidas gali būti taikomas padidintas mokestis ar administracinė atsakomybė.

    Praktikoje kontrolė dažniausiai suintensyvėja atliekų surinkimo dienomis, kai lengviausia įvertinti, ar į konteinerius metamos tinkamos frakcijos. Pastebėjus pažeidimų, gyventojai dažnai pirmiausia sulaukia įspėjimo, tačiau pakartotiniai atvejai gali virsti didesnėmis sąskaitomis.

    Kas dažniausiai išduoda klaidas?

    Viena dažniausių problemų – į mišrių atliekų konteinerį patekęs plastikas, stiklas ar popierius, nors jie turėtų keliauti į atskiras talpas. Kitas dažnas scenarijus – į pakuočių konteinerį metamos ne pakuotės arba stipriai užteršti gaminiai, kurių perdirbti neįmanoma.

    Ypač daug painiavos kelia probleminės atliekos, kurių negalima palikti įprastuose konteineriuose. Tai baterijos, perdegusios lempos, buitinė elektronika, dažų ar tirpiklių likučiai ir kitos pavojingos medžiagos, kurios netinkamai išmestos gali užteršti dirvožemį ir vandenį.

    Nauja tendencija – tekstilės atskyrimas

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja kryptis atskirai surinkti tekstilę, kad kuo mažiau drabužių ir namų tekstilės patektų į mišrių atliekų srautą. Dėl šios priežasties daug kur stiprinama infrastruktūra ir primenama, kad sudėvėti drabužiai, patalynė ar avalynė turėtų būti pristatomi į specialias surinkimo vietas, o ne metami į buitinius konteinerius.

    Atliekų tvarkymo sektorius pabrėžia, kad tekstilė, patekusi į mišrias atliekas, didina sąvartynų apkrovą ir kaštus, o dalį medžiagų būtų galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti. Todėl savivaldybės vis aktyviau informuoja gyventojus, kur tokias atliekas priduoti.

    Kada sąskaita gali išaugti?

    Netinkamas rūšiavimas dažniausiai vertinamas kaip taisyklių pažeidimas, dėl kurio atliekų tvarkymo kaina auga visiems. Dėl užterštų frakcijų perdirbėjai dalį siuntos gali atmesti, o tada ji keliauja kaip mišrios atliekos, kurios tvarkymas brangesnis.

    Rizika gyventojui paprastai atsiranda tuomet, kai pažeidimai fiksuojami pakartotinai ir galima identifikuoti konkretų konteinerį ar atliekų turėtoją. Tokiais atvejais gali būti pritaikytas padidintas mokestis už atliekų tvarkymą, o kai kuriose situacijose – ir bauda, ypač jei neteisingai išmetamos pavojingos atliekos.

    Specialistai pataria laikytis bazinės taisyklės: jei kyla abejonių, ar daiktas tikrai tinkamas perdirbti, svarbu įvertinti, ar jis švarus, tuščias ir priklauso tai frakcijai. O pavojingas atliekas, elektroniką ir chemikalus geriausia vežti į tam skirtas surinkimo vietas, kur jos sutvarkomos saugiai.