CP v2

Tag: Atliekų rūšiavimas

  • Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) skelbia, kad nuo gegužės 2 dienos sostinės regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekos gyventojams vėl bus priimamos nemokamai. Nemokamas priėmimas bus taikomas su metiniu limitu – iki 250 kilogramų vienam gyventojui per metus.

    Šis pokytis aktualus įsirengiantiems būstą ar atliekantiems remontą, kai susidaro polistirolo, akmens ar stiklo vatos, gipso kartono ir panašių izoliacinių medžiagų likučiai. VAATC pabrėžia, kad atliekas būtina pristatyti į DGASA aikšteles, o ne palikti prie konteinerių ar išmesti kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis.

    Anksčiau galiojusi tvarka numatė mokestį už izoliacinių medžiagų atliekų priėmimą – fiziniams asmenims buvo taikomas 0,19 euro tarifas už kilogramą. VAATC sprendimą grįžti prie nemokamo priėmimo, taikant limitą, sieja su per pastaruosius mėnesius pastebėtu išaugusiu tokių atliekų kiekiu mišrių komunalinių atliekų sraute.

    Pasak centro, izoliacinių medžiagų atliekos dažnai nėra lengvai perdirbamos, o jų apdorojimas reikalauja atskiro, sudėtingesnio proceso. Dėl to itin svarbu izoliacines atliekas atskirti nuo kitų statybinių atliekų dar jų susidarymo vietoje ir pristatyti tvarkyti pagal nustatytas taisykles.

    VAATC duomenimis, per 2025 metus jo valdomame didelių gabaritų atliekų aikštelių tinkle iš viso surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Iš jų izoliacinių medžiagų atliekos sudarė apie 20 proc. viso srauto, arba apie 6 500 tonų.

    Gyventojams prieš vykstant į aikšteles rekomenduojama iš anksto pasitikrinti konkrečios DGASA priėmimo sąlygas ir galiojančius atliekų kiekių limitus. Tai padeda išvengti situacijų, kai dalis atliekų nepriimama dėl neatitikimų arba viršyto metinio nemokamo kiekio.

  • Pakruojo rajone patikrino pakuočių konteinerius: beveik trečdalis rasta pripildyti netinkamai

    Pakruojo rajone patikrino pakuočių konteinerius: beveik trečdalis rasta pripildyti netinkamai

    Pakruojo rajone balandžio 23 dieną atlikta pakuočių atliekų konteinerių patikra, kurią vykdė UAB „Pakruojo komunalininkas“ kartu su Pakruojo rajono savivaldybės administracijos specialistais. Per patikrinimą vertinta, ar gyventojai laikosi rūšiavimo taisyklių ir ar į pakuočių konteinerius nemetamos tam nepriklausančios atliekos.

    Patikrinimai vyko Mikoliškio, Bardiškių, Diržių, Lauksodžio, Steigvilių ir Puodžiūnų kaimuose. Nustatyti 39 netinkamo rūšiavimo atvejai, tai sudaro beveik 30 proc. visų patikrintų konteinerių.

    Konteineriai, kuriuose rasta netinkamų atliekų, buvo pažymėti įspėjamaisiais lapeliais ir nebuvo ištuštinti. Atliekos bus išvežamos tik tuomet, kai gyventojai jas išrūšiuos tinkamai, kad pakuočių srautas nebūtų užterštas ir galėtų būti perdirbamas.

    UAB „Pakruojo komunalininkas“ nurodo kaupiantis duomenis apie pakartotinius pažeidimus. Taikoma tvarka numato, kad du kartus gyventojai įspėjami, o trečią kartą, tam pačiam asmeniui vėl netinkamai rūšiuojant, informacija perduodama Pakruojo rajono savivaldybės administracijai.

    Už piktybinį netinkamą atliekų rūšiavimą gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 140 eurų. Savivaldybė ir atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad netinkamai išrūšiuotos atliekos didina atliekų tvarkymo kaštus ir mažina perdirbimo galimybes, todėl kontrolė bus tęsiama ir toliau.

    Gyventojai taip pat raginami pasitikrinti rūšiavimo taisykles ir naudotis VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro mobiliąja programėle „ŠRATC – atliekų tvarkymas“. Joje pateikiami atliekų surinkimo grafikai ir praktinė informacija, padedanti greičiau išsiaiškinti, kur turi keliauti konkreti atlieka.

  • Seminaras Palangoje: kokių pakuočių apskaitos ir atliekų rūšiavimo pokyčių laukti iki 2025 metų

    Balandžio 28 dieną Palangos kurorto muziejuje surengtas praktinis seminaras, skirtas viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus atstovams bei planuojantiems pradėti veiklą. Renginyje dėmesys sutelktas į pakuočių apskaitą, atliekų rūšiavimą ir tvarkymo reikalavimus, kurie verslui kelia daugiausia praktinių klausimų.

    Seminarą organizavo Palangos miesto savivaldybė kartu su Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“. Dalyviams pristatyta, kas jau galioja šiandien ir kokie pakeitimai artėja, kad įmonės iš anksto pasiruoštų patikroms, vidinėms procedūroms ir kasdieniams procesams virtuvėje ar apgyvendinimo vietose.

    Renginyje aptartos išplėstinės gamintojo atsakomybės prievolės, kurios aktualios ir tiems verslams, kurie į rinką tiekia pakuotes kartu su prekėmis. Akcentuota registracijos ir duomenų teikimo tvarka, pakuočių apskaitos vedimas bei pareiga užtikrinti teisėtą pakuočių atliekų sutvarkymą.

    Taip pat nagrinėti vienkartinių gaminių reguliavimo pokyčiai, susiję su ženklinimu, apskaita ir rūšiavimu. Viešojo maitinimo įstaigoms tai svarbu dėl didelio vienkartinių pakuočių srauto ir būtinybės aiškiai atskirti, kas priskiriama skirtingoms atliekoms, kad būtų išvengta klaidų rūšiavimo grandinėje.

    Diskusijoje išskirti ir nacionalinių teisės aktų pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2025 metų gegužės 1 dienos, bei jų įtaka pakuočių naudojimui ir atliekų prevencijai. Verslui tai reiškia poreikį peržiūrėti tiekimo sprendimus, pakuočių pasirinkimą, sutartis su atliekų tvarkytojais ir darbuotojų instruktažus.

    Aptarti ir Europos Sąjungos lygmens pokyčiai, kurie orientuoti į pakuočių mažinimą ir didesnį pakartotinį naudojimą. Pabrėžta, kad praktinis pasiruošimas dažnai prasideda ne nuo teisės aktų skaitymo, o nuo procesų žemėlapio: kur susidaro atliekos, kas jas rūšiuoja, kur jos laikinai laikomos ir kaip fiksuojami duomenys apskaitoje.

    Didelė dalis dėmesio skirta maisto atliekų rūšiavimui, nes būtent čia viešojo maitinimo įstaigos susiduria su didžiausiais organizaciniais iššūkiais. Specialistai aptarė, kuo naudinga atskirti maisto atliekas, kokios dažniausios klaidos pasitaiko ir kaip sprendimai kitose šalyse padeda sumažinti mišrių atliekų kiekį.

    Pranešimus skaitė aplinkosaugos ekspertė Dalia Gedgaudienė, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Danisevičius, atliekų tvarkymo specialistė Inga Muliuolė ir kiti. Po pristatymų vyko atvira diskusija, kurioje dalyviai kėlė praktinius klausimus ir ieškojo pritaikomų sprendimų kasdienei veiklai.

  • Trumpas testas prieš Atliekų kultūros egzaminą: kur iš tiesų mesti picos dėžę ar traškučių pakuotę?

    Apie atliekų rūšiavimą Lietuvoje kalbama vis dažniau, tačiau realiose situacijose klausimų vis dar kyla daug. Kai rankose atsiduria traškučių pakuotė, riebaluota picos dėžė ar kelių medžiagų pakuotė, ne visada aišku, į kurį konteinerį ją mesti.

    Būtent tokios kasdienės detalės dažniausiai ir lemia, ar rūšiavimas bus kokybiškas. Net ir gerai nusiteikę žmonės klysta, kai pakuotės būna suteptos maistu, sudarytos iš kelių sluoksnių arba turi skirtingų dalių, kurias reikėtų atskirti.

    Artėjant Atliekų kultūros egzaminui siūloma trumpai pasitikrinti žinias testu. Jis skirtas greitai įvertinti įpročius ir priminti dažniausiai painiojamas taisykles, kad rūšiavimas taptų paprastesnis ir tikslesnis.

    Testo klausimai orientuoti į tai, ką žmonės realiai meta kasdien: maisto pakuotes, kartoną, plastiką, mišrias pakuotes ir buities smulkmenas. Tikslas paprastas: mažiau abejonių prie konteinerių ir daugiau teisingų sprendimų, kurie padeda mažinti atliekų kiekį ir gerinti perdirbimo kokybę.

    Atlikus testą galima pamatyti, kur dažniausiai suklystama, ir ką verta prisiminti prieš egzaminą. Tokie trumpi pasitikrinimai padeda ne tik pasiruošti, bet ir susiformuoti įpročius, kurie kasdien sutaupo laiko ir sumažina klaidų tikimybę.

  • Ar teisingai rūšiuojate kasdienes atliekas? Valinskas išbandė jėgas „Atliekų kultūros“ egzamine

    Ar teisingai rūšiuojate kasdienes atliekas? Valinskas išbandė jėgas „Atliekų kultūros“ egzamine

    Atliekų rūšiavimas daugeliui atrodo paprastas įprotis, tačiau realybėje dažnai sustabdome prie visai kasdienių daiktų. Pavyzdžiui, nešvarus grietinės indelis: ar jį būtina išplauti, ar užtenka ištuštinti ir mesti į plastiko pakuočių konteinerį?

    Tokios situacijos ir parodo, kad rūšiavimas nėra vien teorija. Skirtingose savivaldybėse ar tvarkytojų sistemose reikalavimai gali skirtis, tačiau pagrindinis principas išlieka tas pats: pakuotės turi būti kuo švaresnės, kad netrukdytų perdirbimo procesams.

    Kas yra „Atliekų kultūros“ egzaminas

    Artėjant jau septintą kartą rengiamam „Atliekų kultūros“ egzaminui, dėmesį į iniciatyvą atkreipė ir televizijos laidų vedėjas bei prodiuseris Arūnas Valinskas. Tinklalaidėje „Valinskas žino“ jis pripažino, kad pavyzdiniu rūšiuotoju savęs nelaiko, tačiau stengiasi elgtis atsakingai.

    Organizatorių idėja paprasta: ne „pagauti“ žmones darant klaidas, o padėti greičiau perprasti taisykles, kurios kasdien kinta dėl naujų pakuočių tipų ir perdirbimo technologijų. Egzaminas orientuotas į praktines situacijas, o ne į sausą terminų mokymąsi.

    Valinsko testas atskleidė dažnas klaidas

    Naujame epizode A. Valinskas atsakinėjo į klausimus, kurie pernai dalyviams kėlė daugiausia keblumų. Jo reakcijos atpažįstamos daugeliui: vienur bandoma vadovautis logika, kitur pasitikima įpročiu ar girdėta „taisykle“, kuri ne visada teisinga.

    Tokie pavyzdžiai primena, kad rūšiavime svarbu ne tik noras, bet ir žinios. Klaidos dažniausiai pasitaiko dėl užterštų pakuočių, neatskirto mišraus turinio, taip pat dėl neteisingai suprantamų žymėjimų ant pakuočių.

    Kada vyks ir kaip dalyvauti

    Šiemet „Atliekų kultūros“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną nuo 9 iki 20 valandos, o testui atlikti bus skirta 45 minutės. Registracija atvira nuo balandžio 9 dienos, specialių reikalavimų dalyviams nėra.

    Egzaminas vyksta internetu, todėl dalyvauti gali tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, taip pat ir įmonių komandos. Organizatoriai numato skirtingo sudėtingumo testus pagal amžiaus grupes, o geriausiai pasirodę dalyviai bus paskatinti prizais.

    „Norime, kad žmonės drąsiai tikrintų žinias ir pamatytų, kur dažniausiai suklystama, nes būtent ten slypi didžiausia nauda aplinkai“, – sako iniciatyvos organizatoriai.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja „VAATC“, projektą globoja Aplinkos ministerija. Prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai įvairiuose Lietuvos regionuose.

  • „Atliekų kultūra“ egzaminas balandžio 30 dieną: ar tikrai žinote, kur mesti pakuotes ir baterijas?

    Kur turėtų keliauti traškučių pakelis, picos dėžė ar panaudotos baterijos? Nors daugeliui atrodo, kad rūšiavimo taisyklės seniai aiškios, praktikoje vis dar pasitaiko klaidų, kurios mažina perdirbimo efektyvumą ir didina atliekų tvarkymo kaštus.

    Siekiant atkreipti dėmesį į dažniausias painiavas ir sustiprinti kasdienius įpročius, visos Lietuvos gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias „Atliekų kultūra“ egzamine 2026. Tai jau septintą kartą organizuojamas nacionalinis aplinkosauginės edukacijos projektas, kasmet suburiantis tūkstančius dalyvių nuo moksleivių iki suaugusiųjų bei įmonių komandų.

    Organizatorių teigimu, susidomėjimas iniciatyva nuosekliai auga: 2025 metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 dalyvių, o aktyviausia dalyvių grupė buvo švietimo bendruomenė. Toks įsitraukimas rodo, kad tvarumo tema vis dažniau tampa ne teorija, o kasdienybės dalimi.

    Kada vyks egzaminas ir kaip dalyvauti?

    „Atliekų kultūra“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną internetu, todėl prisijungti galima iš bet kurios vietos. Egzaminui nėra taikomi specialūs reikalavimai: pakanka užsiregistruoti egzamino platformoje ir pasirinktą laiką skirti testui.

    Egzaminas balandžio 30 dieną vyks nuo 9 iki 20 valandos, o testui atlikti bus skiriamos 45 minutės. Pasiruošti iš anksto galima sprendžiant ankstesnių metų klausimus, taip lengviau pastebėti temas, kuriose dažniausiai klystama.

    „Kaip ir kasmet, klausimai apims ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir atliekų mažinimą, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Prie iniciatyvos kviečiame jungtis ir įmones, tai gera proga pasitikrinti žinias ir stiprinti komandinę dvasią“, – sakė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovė Elida Drapienė.

    Klausimai, kurie dažniausiai suklumpa

    Viena didžiausių problemų rūšiuojant yra ne geri norai, o smulkios detalės: pavyzdžiui, ar pakuotė turi būti švari, kur dėti kombinuotas medžiagas, ar visi plastikai vienodai tinkami perdirbti. Būtent tokios situacijos ir tampa pagrindiniu egzamino turiniu, kad žinios būtų pritaikomos realiame gyvenime.

    Dalyviai kviečiami patys sau atsakyti į klausimus, kurie dažnai sukelia abejonių: į kurį konteinerį keliauja picos dėžė, kur dėti sudužusį veidrodį, ar visos plastiko rūšys perdirbamos. Jei bent vienas iš jų kelia neaiškumų, egzaminas tampa paprastu būdu greitai pasitikrinti ir papildyti žinias.

    Skirtingos užduotys pagal amžių

    Egzaminas pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas padeda užtikrinti, kad užduotys būtų ir suprantamos, ir pakankamai iššūkį keliančios.

    Testą sudaro uždaro tipo klausimai: jauniausiųjų laukia 15 klausimų, vyresniųjų dalyvių grupėms pateikiama po 20. Dalyviai gaus diplomus pagal pasiektą rezultatą, o geriausiai pasirodžiusiųjų lauks ir organizatorių numatyti prizai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad net ir 45 minutės gali tapti naudinga investicija: jos padeda pastebėti įprastas klaidas, patikslinti rūšiavimo įpročius ir prisidėti prie efektyvesnio atliekų tvarkymo. Kuo tiksliau rūšiuojame, tuo didesnė tikimybė, kad medžiagos bus realiai perdirbtos, o ne taps mišrių atliekų dalimi.

  • Žemės dienos kūrybinės dirbtuvės Rudaminoje: kaip antrinės žaliavos tampa ugdymo priemone

    Žemės dienos kūrybinės dirbtuvės Rudaminoje: kaip antrinės žaliavos tampa ugdymo priemone

    Balandžio 22 dieną Vilniaus rajono Rudaminos lopšelyje-darželyje surengta praktinė konferencija, skirta Žemės dienai ir tvarumo ugdymui ankstyvajame amžiuje. Renginyje pedagogai dalijosi patirtimis, kaip antrines žaliavas paversti prasmingomis ugdymo priemonėmis ir kasdienėmis veiklomis, kurios vaikams padeda suprasti atsakingo vartojimo idėją.

    Į konferenciją atvyko ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai bei vadovai iš kelių Vilniaus rajono įstaigų, tarp jų ir Rudaminos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, Pagirių lopšelis-darželis „Pelėdžiukas“, Maišiagalos, Nemėžio bei kitų bendruomenių pedagogai. Bendras akcentas buvo aiškus: tvarumas ugdymo įstaigoje neturi apsiriboti viena akcija, o turi tapti nuoseklia kasdienybės dalimi.

    Renginys pradėtas bendruomenišku svečių sutikimu ir vaikų parengtais pasirodymais, kurie suteikė šventei emocinio įtraukumo. Konferencijos atidaryme įstaigos direktorė Irena Bylinska pabrėžė, kad ankstyvas aplinkosauginis ugdymas formuoja ilgalačius įpročius, o vaikai geriausiai mokosi per patirtį, pavyzdį ir žaidimą.

    Teorinėje dalyje pristatytas pranešimas apie tvaraus vystymosi veiklas darželyje, aptariant atliekų rūšiavimo įpročių formavimą, medžiagų pakartotinį panaudojimą ir kūrybines veiklas, kurios ugdo vaikų smalsumą bei atsakomybę. Pedagogai akcentavo, kad tvarumo tema veiksmingiausia, kai ji integruojama į skirtingas ugdymo sritis, nuo meninės raiškos iki pasaulio pažinimo.

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinė dalis, kai skirtingų įstaigų mokytojos vedė kūrybines dirbtuves vaikams. Veiklų metu ugdytiniai konstravo, eksperimentavo, kūrė iš antrinių žaliavų ir ieškojo naujų panaudojimo būdų, mokydamiesi, kad panaudotos medžiagos gali įgyti antrą gyvenimą.

    Pedagogai pabrėžė, kad tokios dirbtuvės lavina ne tik kūrybiškumą, bet ir problemų sprendimo gebėjimus, smulkiąją motoriką, bendradarbiavimą. Vaikams tai tampa aiškiu, apčiuopiamu ryšiu tarp kasdienių daiktų, vartojimo ir aplinkos, o mokytojams suteikia idėjų, kaip tvarumo principus taikyti be didelių išlaidų.

    Renginio pabaigoje dalyviai apibendrino patirtis ir pasidalijo įžvalgomis, kokios veiklos labiausiai įtraukia skirtingo amžiaus vaikus. Konferenciją simboliškai užbaigė bendra veikla su ugdytiniais, sodinant gėles, taip primenant, kad aplinkosauga prasideda nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių.

    Organizatorių teigimu, tokio formato susitikimai stiprina bendruomenių ryšį ir leidžia greičiau skleisti praktiškai pasiteisinusias ugdymo idėjas. Žemės dienos renginys Rudaminoje tapo proga ne tik paminėti datą, bet ir parodyti, kaip tvarumo ugdymas gali būti gyvas, kūrybingas ir vaikams suprantamas.

  • Konkursas „Rūšiavimo lyga“ startuoja: penktokų komandoms – trys etapai ir finalas Vilniuje

    Komikas ir laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vedėjas Paulius Ambrazevičius kviečia penktokus į respublikinį konkursą „Rūšiavimo lyga“. Iniciatyvos tikslas – per žaidimą ir komandinį darbą stiprinti mokinių žinias apie atliekų rūšiavimą ir kasdienius tvarius įpročius.

    Konkursą organizuoja asociacija „Gamtos ateitis“, o dalyvauti raginami 5 klasių auklėtojai ir mokytojai. Jie kviečiami suburti septynių mokinių komandą ir ją užregistruoti iki gegužės 4 dienos.

    Kaip vyks „Rūšiavimo lyga“?

    Varžybos vyks trimis etapais, todėl mokinių lauks ir kūrybinės, ir žinių patikros užduotys. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbu ne tik teisingai atsakyti, bet ir parodyti, kaip rūšiavimas gali tapti natūralia mokyklos kasdienybės dalimi.

    Pirmajame etape komandos turės kūrybiškai pristatyti, kaip jų mokykloje rūšiuojamos atliekos, kokios iniciatyvos jau vyksta ir kuo išsiskiria jų bendruomenė. Idėjų formatas paliekamas laisvesnis, kad mokiniai galėtų atsiskleisti ir vaizduote, ir praktiniais pavyzdžiais.

    Atrinktos komandos pateks į antrąjį etapą, kuriame vyks nuotolinė interaktyvi viktorina. Joje bus tikrinamos žinios apie atliekų rūšiavimo principus, medžiagų perdirbimą ir kasdienius pasirinkimus, mažinančius atliekų kiekį.

    Finalas Vilniuje ir prizai

    Aštuonios stipriausios komandos bus pakviestos į finalą Vilniuje, kuris vyks gegužės 26 dieną. Finalinis renginys numatomas kaip aktyvus ir įtraukiantis, kuriame prireiks ne tik teorinių žinių, bet ir susitelkimo bei komandinio darbo.

    Organizatoriai skelbia, kad finalininkų laukia prizai, tarp jų bilietai ir kelionė į krepšinio varžybas, ekskursijos į „Mokslo salą“ bei kiti apdovanojimai. Numatomi prizai ir mokytojams, taip pat papildomos nominacijos komandoms.

    Pasak iniciatyvos ambasadoriaus Pauliaus Ambrazevičiaus, rūšiavimas gali prasidėti nuo paprasto sprendimo ir tapti įdomia, įtraukiančia veikla. „Rūšiuoti gali kiekvienas – tereikia pradėti“, – sakė Paulius Ambrazevičius.

    Organizatoriai ragina mokyklas neatidėlioti ir registruotis iki nustatyto termino. „Rūšiavimo lyga“ pristatoma kaip proga mokiniams pasivaržyti, pasidalinti idėjomis ir praktiškai parodyti, kaip kuriami tvaresni įpročiai.

  • Atliekų kultūros egzaminas 2026: startas balandžio 30 dieną, registracija jau prasidėjo

    Net ir kasdien rūšiuojant atliekas dažnai kyla klausimų, kur mesti pakuotę nuo saldainių, panaudotas baterijas ar picos dėžę. Apklausos rodo, kad žmonės savo žinias vertina geriau, nei jos pasitvirtina praktiškai, todėl rūšiavimo klaidos vis dar dažnos.

    Dėl to gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias Atliekų kultūros egzamine 2026. Tai jau septintą kartą rengiamas nacionalinis nuotolinis testas, skirtas atliekų prevencijai, rūšiavimui ir tvariems kasdieniams įpročiams stiprinti.

    Organizatorių teigimu, iniciatyva kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio, o aktyviausi dalyviai tradiciškai yra švietimo bendruomenė. Praėjusiais metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 žmonių, prie jo jungėsi mokyklos, mokytojai, mokiniai ir įmonių komandos.

    Kada vyks egzaminas?

    Šiemet Atliekų kultūros egzaminas vyks balandžio 30 dieną internetu. Dalyvauti gali visi norintys, specialių reikalavimų nėra, o pats formatas pritaikytas taip, kad testą būtų galima atlikti patogiu metu.

    Registracija šiemet startavo balandžio 9 dieną. Pasiruošti kviečiama sprendžiant ankstesnių metų užduotis ir pasitikrinant, ar gerai atskiriate pakuotes, elektronikos atliekas, pavojingas atliekas bei kitas dažniausiai painiojamas kategorijas.

    Kur dažniausiai klystama rūšiuojant?

    Daugiausia neaiškumų kyla dėl mišrių ar užterštų pakuočių ir dėl to, kad skirtingose savivaldybėse gali skirtis priėmimo tvarka. Pavyzdžiui, klausimų dažnai sukelia riebaluota picos dėžė, sudužęs veidrodis, vaistų likučiai ar smulkios baterijos, kurios neturėtų atsidurti buitinėse atliekose.

    Ekspertai pabrėžia, kad net nedidelės rūšiavimo klaidos didina atliekų tvarkymo kaštus ir mažina perdirbimo efektyvumą. Tinkamas rūšiavimas padeda daugiau žaliavų grąžinti į apyvartą, o pavojingas atliekas nukreipti ten, kur jos bus sutvarkytos saugiai.

    Kas laukia dalyvių?

    Egzamino tikslas yra ne tik įvertinti žinias, bet ir suteikti praktinių įgūdžių, kurie praverčia kasdien. Organizatoriai primena, kad geriausių rezultatų pasiekę dalyviai paprastai sulaukia paskatinimo ir prizų.

    Atliekų kultūros egzaminas per kelerius metus tapo vienu labiausiai atpažįstamų aplinkosauginių švietimo projektų Lietuvoje. Augantis dalyvių skaičius rodo, kad tvarumo temos vis dažniau tampa įprasta kasdienybės dalimi, o ne vien proginiu susidomėjimu.

  • Konkursas „Rūšiavimo lyga“: penktokų komandoms trys etapai ir finalas Vilniuje gegužės 26 dieną

    Konkursas „Rūšiavimo lyga“: penktokų komandoms trys etapai ir finalas Vilniuje gegužės 26 dieną

    Asociacija „Gamtos ateitis“ kviečia Lietuvos penktokus dalyvauti respublikiniame konkurse „Rūšiavimo lyga“, kuriame dėmesys skiriamas atliekų rūšiavimo žinioms, kūrybiškumui ir komandiniam darbui. Iniciatyvos ambasadoriumi tapo komikas ir laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vedėjas Paulius Ambrazevičius, kuris prisidės prie renginio kaip turnyrų vedėjas.

    Konkurse dalyvauti kviečiami 5 klasių mokiniai, o mokytojai ir klasių auklėtojai raginami suburti po septynių mokinių komandą. Organizatorių teigimu, toks formatas padeda ne tik įtvirtinti praktinius rūšiavimo įgūdžius, bet ir ugdyti atsakomybę už kasdienius sprendimus mokykloje bei namuose.

    Kaip vyks „Rūšiavimo lyga“?

    Konkursas vyks trimis etapais. Pirmajame komandos turės kūrybiškai pristatyti, kaip jų mokykloje rūšiuojamos atliekos, kokios iniciatyvos jau vyksta ir kuo išsiskiria bendruomenės įsitraukimas.

    Į antrąjį etapą patekusios komandos dalyvaus nuotolinėje interaktyvioje viktorinoje, kurioje bus tikrinamos žinios apie rūšiavimo principus. Organizatoriai akcentuoja, kad nuotolinis formatas leidžia vienodomis sąlygomis įsitraukti mokykloms iš skirtingų Lietuvos regionų.

    Trečiasis etapas bus didysis finalas Vilniuje, kuris numatytas gegužės 26 dieną. Į jį bus pakviestos aštuonios stipriausios komandos, o finalo metu lauks ne tik klausimai, bet ir aktyvios rungtys, kuriose svarbus komandos susitelkimas ir greita reakcija.

    Kodėl rūšiavimas mokyklose svarbus?

    Pastaraisiais metais Lietuvos mokyklose vis dažniau atsiranda atskiros talpos popieriui, plastikui, metalui ir stiklui, tačiau praktikoje išlieka viena problema: rūšiavimas neveikia, jei atliekos metamos neteisingai arba teršiamos maisto likučiais. Todėl švietėjiškos iniciatyvos, orientuotos į vaikų įpročius, dažnai laikomos vienu efektyviausių būdų keisti kasdienę elgseną.

    Atliekų rūšiavimo kokybė svarbi ir dėl to, kad nuo tinkamai atskirtų pakuočių bei kitų atliekų priklauso, kiek žaliavų realiai gali būti perdirbta. Mokyklose įgyti įgūdžiai dažnai persikelia į šeimas, todėl vaikai tampa svarbiais pokyčių nešėjais savo aplinkoje.

    Finalininkų lauks prizai

    Organizatoriai skelbia, kad finalininkams numatyti prizai, tarp jų bilietai ir kelionė į krepšinio varžybas, taip pat ekskursijos į „Mokslo salą“. Numatyti ir papildomi prizai mokytojams bei atskiros nominacijos, skirtos įvertinti skirtingus komandų stiprumus.

    Mokytojai ir klasių auklėtojai raginami nedelsti ir registruoti komandas, nes atranka į kitus etapus priklausys nuo pirmojo etapo užduočių pateikimo. Organizatorių tikslas, kad „Rūšiavimo lyga“ taptų kasmetine proga mokykloms pasidalinti idėjomis ir stiprinti tvarius įpročius.

    „Rūšiuoti gali kiekvienas, tereikia pradėti“, – sakė Paulius Ambrazevičius.

    Registracijai ir užduočių pateikimui skirtos nuorodos šiame tekste nepateikiamos, tačiau jas galima rasti konkurso organizatorių skelbiamuose informaciniuose kanaluose ir kvietime mokykloms.