CP v2

Tag: Atliekų tvarkymas

  • Kupiškio taryba per posėdį priėmė 33 sprendimus: kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Kupiškio taryba per posėdį priėmė 33 sprendimus: kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną vykusiame posėdyje apsvarstė 34 darbotvarkės klausimus. Priimti 33 sprendimai, o vieno sprendimo priėmimas atidėtas vėlesniam svarstymui.

    Didžioji dalis sprendimų susiję su 2025 metų veiklos rezultatų įvertinimu ir atskaitomybe: patvirtinti metinių ataskaitų rinkiniai. Tarp jų – savivaldybės administracijos, Kontrolės ir audito tarnybos, taip pat kelių savivaldybės įstaigų ir biudžetinių organizacijų ataskaitos.

    Patvirtintos 2025 metų ataskaitos

    Posėdyje patvirtintos Kupiškio muziejaus, Kultūros centro, Viešosios bibliotekos, Jaunimo centro, Visuomenės sveikatos biuro, Priešgaisrinės tarnybos metinės ataskaitos. Taip pat patvirtintos socialinių paslaugų įstaigų ataskaitos ir savivaldybės 2025 metų metinių ataskaitų rinkinys.

    Tokie sprendimai tarybose paprastai laikomi vienu svarbiausių metinių atskaitomybės etapų, nes jie leidžia viešai įvertinti, kaip įstaigos įgyvendino uždavinius, kaip buvo panaudotos lėšos ir kokių rezultatų pasiekta. Patvirtintos ataskaitos tampa pagrindu planuojant kitų metų veiklas ir koreguojant prioritetus.

    Pokyčiai priešgaisrinėje tarnyboje

    Vienu iš konkrečiausių administracinių pakeitimų tapo sprendimas pakeisti Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos buveinę. Nurodyta, kad buveinė perkeliama iš S. Dariaus ir S. Girėno gatvės 12A Kupiškyje į Sodų gatvę 6 Kupiškyje, taip pat patvirtinti atnaujinti tarnybos nuostatai.

    Tokie sprendimai paprastai susiję su patalpų pritaikymu tarnybos poreikiams, efektyvesniu turto naudojimu ar siekiu sumažinti eksploatavimo kaštus. Atnaujinti nuostatai svarbūs ir dėl aiškesnio funkcijų bei atsakomybių apibrėžimo.

    Naujos tvarkos ir mokesčių sprendimai

    Taryba pakeitė anksčiau priimtus sprendimus dėl reagavimo į savižudybių riziką algoritmų Kupiškio rajono savivaldybėje bei dėl smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo komisijos sudarymo. Tokie atnaujinimai dažniausiai atliekami siekiant suderinti dokumentus su pasikeitusiais teisės aktais, praktika ar institucijų kompetencijomis.

    Taip pat patvirtinti nauji savivaldybės turto perdavimo ir naudojimo dokumentai: turto perdavimo patikėjimo teise tvarkos aprašas, turto perdavimo panaudos pagrindais tvarka ir ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašas. Šie sprendimai įsigalioja 2026 metais birželio 1 dieną ir turėtų aiškiau suvienodinti procedūras, taikomas savivaldybės turtui valdyti.

    Posėdyje nustatyti 2026 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai bei patvirtintos 2026 metų žemės mokesčio lengvatos. Kartu atnaujintos Kupiškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės ir patvirtintos atliekų turėtojų ginčų bei skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės, kurios taip pat įsigalioja 2026 metais birželio 1 dieną.

    Be to, patvirtintas bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai kurti ir plėsti, projektų idėjų sąrašas, kuris bus teikiamas gyventojų viešai atrankai. Savivaldybė nurodo, kad su priimtais tarybos sprendimais gyventojai gali susipažinti savivaldybės interneto svetainėje ir Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriuje.

  • Iki liepos 1 dienos susitvarkykite sklypą: Kėdainiuose už apleistą žemę grės 4 proc. tarifas

    Iki liepos 1 dienos susitvarkykite sklypą: Kėdainiuose už apleistą žemę grės 4 proc. tarifas

    Kėdainių rajono savivaldybė primena privačių žemės sklypų savininkams, taip pat valstybinės žemės nuomininkams ir naudotojams: iki liepos 1 dienos būtina sutvarkyti sklypus. Savivaldybė pabrėžia, kad tai aktualu tiek gyvenamosiose teritorijose, tiek komercinės ar kitos paskirties žemėje.

    Pasak savivaldybės, nesutvarkyti sklypai gali būti pripažinti nenaudojamais ar apleistais ir įtraukti į atitinkamą sąrašą. Tokiu atveju 2026 metais būtų taikomas padidintas 4 proc. žemės mokesčio arba valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas.

    Kada sklypas laikomas apleistu?

    Savivaldybė nurodo, kad sklypas gali būti laikomas nenaudojamu ar apleistu, jei jis nešienaujamas ir apaugęs piktžolėmis, krūmais ar medžiais. Taip pat rizika kyla, jei teritorijoje laikomas statybinis laužas ar kiti netvarkingi daiktai.

    Į apleisto sklypo požymius įtraukiami ir aplinką teršiantys objektai, netvarkingos transporto priemonės bei kaupiamos atliekos. Tokie atvejai, savivaldybės vertinimu, daro neigiamą įtaką kaimynystei, teritorijos saugumui ir bendram vietovės estetiniam vaizdui.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų?

    Savivaldybė informuoja, kad nenaudojamų, apleistų kitos paskirties sklypų nustatymo tvarka buvo patvirtinta Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2026 metais balandžio 24 dieną sprendimu Nr. TS-85. Ši tvarka apibrėžia, kaip sklypai vertinami ir kada jie patenka į sąrašą, pagal kurį vėliau taikomas didesnis tarifas.

    Gyventojams ir sklypų valdytojams rekomenduojama nelaukti paskutinės dienos: nušienauti žolę, pašalinti atliekas, sutvarkyti sandėliuojamas medžiagas ir įsitikinti, kad sklype nėra aplinką teršiančių daiktų. Taip sumažinama rizika patekti į apleistų sklypų sąrašą ir patirti didesnes mokestines pasekmes.

  • Ukmergės r. didelių gabaritų atliekų aikštelė birželio 1 dieną dirbs trumpiau: iki 12.00

    Ukmergės rajone esanti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė birželio 1 dieną dirbs trumpiau. Gyventojai raginami vizitą suplanuoti iš anksto, kad atliekų pristatymas neatsidurtų už darbo laiko ribų.

    Skelbiama, kad aikštelė, esanti Garseniškių gatvėje 5, Ukmergės rajone, tądien veiks iki 12.00 valandos. Įprastas darbo grafikas kitomis dienomis nesikeičia, tačiau konkrečių valandų prieš vykstant verta pasitikslinti savivaldybės kanaluose.

    Didelių gabaritų atliekų aikštelės gyventojams aktualios tvarkant būstus ar kiemus, ypač kai reikia atsikratyti stambesniais daiktais. Dėl to trumpesnis darbo laikas gali lemti didesnius srautus ryte, o vėliau atvykę gali nebespėti.

    Gyventojų atsiprašoma už laikinus nepatogumus. Jei nespėjote birželio 1 dieną, atliekų pristatymą rekomenduojama perkelti į artimiausią dieną pagal įprastą aikštelės darbo laiką.

  • Šiauliuose tęsiasi pavojingųjų atliekų surinkimas: gegužės 30 dieną atvyks „Toksika“

    Šiauliuose tęsiasi pavojingųjų atliekų surinkimas: gegužės 30 dieną atvyks „Toksika“

    Šiauliuose visą gegužę vyksta buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo akcija. Savivaldybės duomenimis, per akcijos laikotarpį gyventojai jau atsakingai perdavė 8,132 tonos pavojingųjų atliekų.

    Akcija organizuojama kartu su UAB „Toksika“, o gyventojai kviečiami ir toliau nemokamai bei saugiai priduoti pavojingąsias atliekas. Pabrėžiama, kad tokios atliekos neturėtų būti metamos į mišrias šiukšles ar pilamos į nuotekas, nes gali kelti riziką aplinkai ir žmonių sveikatai.

    Kur „Toksika“ lauks gegužės 30 dieną?

    Specialus UAB „Toksika“ transportas gyventojų lauks gegužės 30 dieną Medelyno seniūnijoje, aikštelėje prie Birutės g. 40, nuo 9.00 iki 10.00 valandos. Vėliau jis vyks prie daugiabučio Vytauto g. 261, kur stovės nuo 11.00 iki 12.00 valandos.

    Trečioji sustojimo vieta numatyta prie daugiabučio Gardino g. 4, kur pavojingąsias atliekas bus galima priduoti nuo 14.00 iki 15.00 valandos. Gyventojai raginami pasirinkti patogiausią laiką ir atvykti su saugiai supakuotomis atliekomis.

    Kokias atliekas galima priduoti?

    Akcijos metu priimami dažų, lakų ir klijų likučiai, buityje naudojami cheminiai valikliai, taip pat visų tipų užterštos pakuotės. Taip pat galima atvežti užterštas pašluostes, sorbentus ir filtrus, laboratorines chemines medžiagas bei naftos produktus, pavyzdžiui, alyvą, ir jais užterštas atliekas.

    Be to, priimama cheminėmis medžiagomis užteršta mediena, baterijos, akumuliatoriai ir elektronikos atliekos. Gyventojai gali priduoti ir farmacines atliekas, tai yra pasenusius vaistus bei maisto papildus.

    Svarbios sąlygos ir kontaktai

    Nurodoma, kad iš vieno gyventojo bus priimama iki 200 kilogramų pavojingųjų atliekų. Tai reiškia, kad didesnius kiekius turintys asmenys turėtų iš anksto pasidomėti alternatyviomis perdavimo galimybėmis.

    Kilus klausimams, gyventojai kviečiami kreiptis į UAB „Toksika“ Šiaulių atliekų aikštelės vadovą telefonu +370 611 23634. Organizatoriai ragina neatidėlioti ir prisidėti prie švaresnio bei saugesnio miesto.

  • ES žalia ekonomika sprogo: saulė lenkia hidro, bet daugiausia uždirba visai kitas sektorius

    ES žalia ekonomika sprogo: saulė lenkia hidro, bet daugiausia uždirba visai kitas sektorius

    Žalioji ekonomika vėl centre

    Energetikos rinkose augant neapibrėžtumui ir geopolitinei įtampai, Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama apie atsinaujinančių išteklių vaidmenį stiprinant energijos nepriklausomybę. Tokį posūkį skatina ir pastarųjų metų pamokos, kai importuojamo kuro kainos tapo itin svyruojančios.

    Eurostato duomenys rodo, kad atsinaujinančių išteklių dalis bendrame ES energijos vartojime priartėjo prie 50 proc. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Austrija ir Švedija, jau dabar didžiąją dalį poreikio patenkina iš atsinaujinančių šaltinių.

    Saulės energija auga sparčiausiai

    Nors didžiausia žalios elektros dalis ES vis dar pagaminama iš vėjo ir hidroenergijos, būtent saulės energetika išsiskiria tempu. Eurostatas fiksuoja, kad saulės dalis nuo 2008 metais buvusio maždaug 1 proc. iki 2024 metais viršijo 23 proc.

    Tokia dinamika siejama su technologijų pigimu, greitesniu projektų įgyvendinimu ir vis aktyvesniu saulės elektrinių diegimu ant pastatų stogų bei pramoniniuose parkuose. Ekspertai neatmeta, kad artimiausiais metais saulės gamyba pagal apimtį gali aplenkti hidroenergiją.

    Pelningiausias sektorius nustebino

    Eurostato statistika atskleidžia, kad didžiausią pelną ES žaliojoje ekonomikoje generuoja ne elektrą gaminantys sektoriai, o atliekų tvarkymas. 2023 metais šios veiklos sukurta pridėtinė vertė viršijo 200 milijonų eurų ir per dešimtmetį šoktelėjo apie 78 proc.

    Tai maždaug dvigubai daugiau nei kitų, pagal vertę sekančių veiklų, susijusių su nuotekų tvarkymu ir medžiagų atgavimu. Atliekų tvarkymas taip pat išlieka didžiausiu darbdaviu žaliojoje ekonomikoje, jame dirba beveik 1 000 000 žmonių visoje ES.

    Žalieji darbai daugėja, bet kryptys skiriasi

    Žaliojoje ekonomikoje darbo vietų skaičius ES per mažiau nei dešimtmetį išaugo daugiau nei 2 000 000. Eurostato vertinimu, 2014 metais jų buvo apie 3 600 000, o 2023 metais skaičius pasiekė 5 800 000.

    Didelė dalis užimtumo tenka energijos taupymo sprendimams, pastatų efektyvumo didinimui ir atsinaujinančių išteklių infrastruktūrai. Greta to išlieka svarbios sritys, susijusios su dirvožemio ir požeminio vandens apsauga bei nuotekų tvarkymu, kurios reikalauja specifinių kompetencijų.

    Reguliavimo kryptis kelia klausimų

    Eurostatas nurodo, kad nuo 2014 metų ES žaliosios ekonomikos sukuriama vertė augo nuosekliai, o metinis prieaugis vidutiniškai siekė beveik 8 proc. Per mažiau nei dešimtmetį bendra sektoriaus apimtis beveik padvigubėjo ir 2023 metais siekė apie 1 330 000 000 eurų.

    Vis dėlto politinėje darbotvarkėje matomas poslinkis į reguliavimo supaprastinimą, kuris verslui žada mažesnę administracinę naštą, bet daliai ekspertų kelia rizikų dėl aplinkosauginių standartų silpninimo. Diskusijas kursto ir atidėtos ar sušvelnintos iniciatyvos, nukreiptos prieš žaliąjį smegenų plovimą, pesticidų mažinimą bei gamtos atkūrimo tikslus.

    Rinkai tai reiškia dvejopą signalą: viena vertus, investicijų ir darbo vietų augimą toliau stumia technologijų pažanga, kita vertus, spartą gali riboti kintantis reguliavimo klimatas. Artimiausi metai parodys, ar ES išlaikys ankstesnį tempą, ypač atsinaujinančių išteklių ir žiedinės ekonomikos srityse.

  • Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Konservų skardinės daugeliui vis dar kelia klausimų, tačiau taisyklė paprasta: tai metalinė pakuotė, todėl ją reikia mesti į pakuočių atliekų srautą. Praktikoje dažna klaida yra skardines išmesti į mišrias atliekas, ypač jei viduje liko maisto likučių.

    Lietuvoje metalinės pakuotės kartu su plastiko ir kombinuotomis pakuotėmis paprastai keliauja į geltoną konteinerį. Tai apima ir plienines, ir aliuminines skardines, taip pat metalinius dangtelius ar žiedelius, jei jie atskirti nuo pakuotės.

    Ar skardinę reikia plauti?

    Skardinių prieš išmetant plauti nebūtina, tačiau rekomenduojama jas kuo labiau ištuštinti. Jei pakuotėje liko maisto, pakanka iškratyti likučius į bioatliekas arba mišrias atliekas, o pačią skardinę mesti į geltoną konteinerį.

    Jei turite galimybę, pakuotę galima lengvai praskalauti, kad ji mažiau skleistų kvapą ir nepritrauktų kenkėjų. Vis dėlto svarbiausia ne idealus švarumas, o teisinga rūšiavimo frakcija.

    Kodėl neteisingas rūšiavimas kainuoja?

    Atliekų tvarkymo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama rūšiavimo kokybei, o užterštos frakcijos didina tvarkymo kaštus. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai gali taikyti didesnius įkainius tiems, kurie atliekas išmeta netinkamai.

    Praktikoje tai reiškia, kad į mišrias atliekas nuolat metamos pakuotės gali tapti priežastimi peržiūrėti mokėjimą už atliekų tvarkymą. Kuo daugiau neteisingai išrūšiuotų atliekų patenka į netinkamą srautą, tuo didesnė rizika, kad brangs bendras sistemos išlaikymas.

    Ką daryti, kad nekiltų abejonių?

    Jei nesate tikri dėl vietinių taisyklių, verta pasitikrinti savo savivaldybės ar atliekų vežėjo rūšiavimo atmintines, nes konteinerių spalvos ir priėmimo detalės gali nežymiai skirtis. Tačiau konservų skardinė beveik visada bus priskiriama metalinei pakuotei, kuri metama į geltoną konteinerį.

    Trumpa taisyklė kasdienai: maisto likučiai turi keliauti ten, kur metate organines ar mišrias atliekas, o metalinė pakuotė atskirai. Taip sumažinsite užterštumą ir prisidėsite prie efektyvesnio perdirbimo.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Druskininkuose: kiek dalyvių išdrįso pasitikrinti rūšiavimo žinias?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Druskininkuose: kiek dalyvių išdrįso pasitikrinti rūšiavimo žinias?

    Druskininkuose šiemet surengtas jau septintasis nacionalinis „Atliekų kultūros“ egzaminas, kviečiantis gyventojus pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, aplinkosaugą ir atsakingą vartojimą. Prie iniciatyvos prisijungę kurorto gyventojai galėjo įsivertinti, kaip kasdieniai sprendimai prisideda prie mažesnio atliekų kiekio.

    Egzaminą laikiusius dalyvius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis. Savivaldybė pabrėžė, kad kasmet augantis susidomėjimas rodo didėjantį žmonių sąmoningumą ir norą keisti įpročius.

    „Kultūra prasideda nuo žmogaus požiūrio į savo aplinką – kultūringas žmogus rūpinasi ne tik savimi, bet ir tuo, kas yra aplink jį“, – sakė Aurimas Uldukis.

    Organizatorių teigimu, „Atliekų kultūros“ egzaminas orientuotas ne tik į teoriją, bet ir į praktines situacijas: kur mesti skirtingas pakuotes, ką daryti su baterijomis, elektronikos atliekomis ar mišriomis medžiagomis. Tai aktualu ir dėl to, kad net nedidelės rūšiavimo klaidos gali pabloginti perdirbimui tinkamų žaliavų kokybę.

    Kaip ir kasmet, klausimai parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių moksleiviams ir vyresniems dalyviams. Nors užduotims spręsti skiriamos 45 minutės, dalis dalyvių atsakymus pateikė greičiau.

    Egzamino formatas leidžia jį laikyti nuotoliniu būdu, o dalyviai savo paskyroje gali matyti rezultatą ir atsisiųsti diplomą. Druskininkuose visiems dalyvavusiems taip pat įteiktos simbolinės Druskininkų savivaldybės ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro dovanos.

    Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis labiau siejamos su platesniais tvarumo tikslais, nes atliekų prevencija ir rūšiavimas yra viena pigiausių priemonių mažinti sąvartynuose atsiduriančių šiukšlių kiekį. Kuo daugiau gyventojų supranta rūšiavimo logiką, tuo efektyviau veikia visa atliekų tvarkymo grandinė – nuo konteinerio kieme iki perdirbimo įmonių.

  • Kalvarija kompensuos asbesto šiferio atliekų tvarkymą: kur pristatyti ir iki kada registruotis

    Kalvarija kompensuos asbesto šiferio atliekų tvarkymą: kur pristatyti ir iki kada registruotis

    Kalvarijos savivaldybės administracija planuoja savivaldybės gyventojams iš dalies kompensuoti asbesto turinčio šiferio atliekų tvarkymo išlaidas. Kompensacija būtų taikoma tiems, kurie pavojingas atliekas pristatys į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

    Numatoma, kad asbesto turinčio šiferio atliekas reikės pristatyti į didelių gabaritų surinkimo aikštelę Šilo gatvėje 23, Kušliškių kaime, Kalvarijos seniūnijoje. Savivaldybė skelbia planuojanti padengti pavojingų atliekų tvarkymo sąnaudas asmenims, kurie atliekomis pasirūpins nustatyta tvarka.

    Kodėl tai svarbu gyventojams

    Asbestas priskiriamas pavojingoms medžiagoms, todėl šiferio atliekų negalima šalinti kartu su buitinėmis ar statybinėmis atliekomis. Netinkamai laužant ar ardant asbestinį šiferį gali susidaryti smulkios dulkės, kurios patekusios į aplinką kelia riziką sveikatai.

    Dėl šios priežasties atliekų surinkimas ir tvarkymas turi vykti laikantis nustatytų reikalavimų, o asbestinis šiferis turi būti perduodamas tvarkytojams per tam skirtas aikšteles. Savivaldybės dalinis išlaidų kompensavimas gyventojams gali sumažinti finansinę naštą ir paskatinti pavojingas atliekas šalinti legaliai.

    Kaip pateikti informaciją ir kokių duomenų reikia

    Gyventojai, norintys pašalinti asbesto turinčio šiferio atliekas ir pasinaudoti planuojama kompensacija, kviečiami kreiptis į Kalvarijos savivaldybės administracijos Architektūros, aplinkosaugos ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiąjį specialistą gamtosaugai ir kultūros vertybių apsaugai Romą Eidukaitį telefonu +370 658 23 604.

    Prašyme būtina nurodyti vardą, pavardę, telefono numerį, adresą, kuriame yra atliekos, taip pat atliekų kiekį tonomis. Savivaldybė pabrėžia, kad išankstinę, preliminarią informaciją prašoma pateikti iki rugsėjo 30 dienos.

  • PSZOK nebe visiems nemokamas: savivaldybės įveda atliekų limitus ir priemokas gyventojams

    Kas keičiasi PSZOK ir kodėl

    Lenkijoje vis daugiau gyventojų praneša, kad naudojimasis PSZOK, komunalinių atliekų rūšiavimo ir surinkimo punktais, kai kuriose savivaldybėse tampa ribojamas. Dažniausiai atsiranda kiekiniai limitai, o viršijus nustatytą ribą taikomos papildomos priemokos.

    Ši praktika kelia įtampą, nes dauguma namų ūkių jau moka pastovų komunalinių atliekų tvarkymo mokestį. Gyventojai tikisi, kad tai užtikrins galimybę teisėtai perduoti bent jau įprastus srautus, tačiau realybėje ne visur taip veikia.

    Kokias atliekas riboja dažniausiai

    Ribojimai dažniausiai paliečia srautus, kuriuos žmonės į PSZOK atveža nereguliariai, bet didesniais kiekiais. Tai statybinės ir griovimo atliekos po remonto, žaliosios atliekos, padangos, didelių gabaritų daiktai ir nebenaudojama buitinė technika.

    Problema išryškėja tada, kai limitas nustatomas taip, kad jį nesunku pasiekti net po nedidelio būsto atnaujinimo. Tokiais atvejais papildomas mokestis tampa ne išimtimi, o praktiškai numatoma remonto dalis.

    Valdžios argumentas ir rizika aplinkai

    Aplinkos ir klimato politiką kuruojantys pareigūnai aiškina, kad limitai reikalingi tam, jog PSZOK nebūtų naudojami kaip nemokamas kelias atsikratyti dideliais kiekiais atliekų, kurios atsiranda vykdant ekonominę veiklą. Kitaip tariant, siekiama atskirti gyventojų atliekas nuo tų, kurios turėtų būti tvarkomos verslo sąskaita.

    Tačiau savivaldybių nustatomi limitai ir priemokos, jei jie gyventojams atrodo neadekvatūs, gali duoti priešingą efektą. Didžiausia rizika – dalis atliekų bus išmetama nelegaliai, o tai didina vadinamųjų laukinių sąvartynų atsiradimo tikimybę.

    Dar viena bėda – per retas punktų tinklas

    Kita dažnai minima problema – nepakankamas PSZOK skaičius ir jų pasiekiamumas. Kai punktas toli, o dar papildomai taikomi limitai ar priemokos, žmonių motyvacija tvarkytis teisėtai mažėja.

    Lenkijoje tuo pat metu aptariami siūlymai griežčiau apibrėžti PSZOK tinklo tankį, kad vienas punktas tektų maždaug 50 000 gyventojų. Tokia kryptis reikštų aiškesnį standartą, tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip bus suderinti prieinamumas, limitai ir kainodara.

    Gyventojams praktinis patarimas išlieka paprastas: prieš vežant atliekas į PSZOK verta pasitikrinti konkrečios savivaldybės taisykles, leistinus kiekius ir galimas priemokas. Skirtumai tarp vietovių gali būti dideli, o netikėtos išlaidos dažniausiai paaiškėja tik atvykus.

  • Vilniuje startuoja maistinio aliejaus konteineriai: 196 vietos, kur patogiai atsikratyti riebalų

    Vilniuje startuoja maistinio aliejaus konteineriai: 196 vietos, kur patogiai atsikratyti riebalų

    Vilniuje pradedamas diegti panaudoto maistinio aliejaus surinkimo konteinerių tinklas, skirtas gyventojams, kurie po kepimo likusius riebalus iki šiol dažnai išpildavo į kriauklę arba mesdavo su mišriomis atliekomis. Nauja paslauga vilniečiams bus nemokama, o iki birželio pradžios mieste planuojama įrengti 196 specialius konteinerius.

    Iki šiol patogiausias būdas tinkamai atsikratyti panaudotu aliejumi daugeliui buvo nuvežti jį į didelių gabaritų ar atliekų surinkimo aikšteles, tačiau tai reikalavo laiko ir transporto. Savivaldybė bei atliekų sistemos administratorius tikisi, kad konteineriai arčiau namų sumažins nelegaliai į kanalizaciją patenkančių riebalų kiekį.

    Kas keičiasi vilniečiams?

    Naujoji sistema paremta paprastu principu: aliejus kaupiamas namuose sandariai uždarytoje talpoje ir išmetamas į tam skirtą konteinerį. Taip siekiama, kad gyventojams nereikėtų ieškoti specifinių priėmimo vietų ar laukti specialių akcijų.

    Vilniaus miesto savivaldybės atstovai akcentuoja, kad sprendimas turi ir praktinę naudą infrastruktūrai, nes riebalai vamzdynuose atvėsę stingsta ir ilgainiui didina užsikimšimų riziką. Kuo mažiau riebalų patenka į nuotekų tinklus, tuo mažesnės ir jų priežiūros bei remonto sąnaudos.

    Kodėl tai svarbu nuotekoms?

    Į kanalizaciją patekę riebalai prilimpa prie vamzdžių sienelių ir formuoja sankaupas, kurios apsunkina nuotekų tekėjimą. Dėl to gali daugėti avarijų, o jų padariniai brangiai kainuoja tiek paslaugų teikėjams, tiek gyventojams per bendras komunalines išlaidas.

    „Į kanalizacijos vamzdžius patekę riebalai lemia užsikimšimus, didesnes nuotekų tvarkymo sąnaudas ir galiausiai augina komunalinių paslaugų sąskaitas“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Kokybės ir inovacijų tarnybos direktorė Brigita Gudonė.

    „Vilniaus vandenų“ pateiktais duomenimis, 2025 metais į sostinės nuotekų valyklą atitekėjo apie 1 200 tonų riebalų. Tik dalis jų buvo atskirta kaip atskiras srautas, o likusi dalis pašalinta kartu su nuotekų valymo metu susidarančiu dumblu.

    Kaip teisingai rūšiuoti aliejų?

    Gyventojams rekomenduojama palaukti, kol aliejus atvės, ir supilti jį į plastikinę ar kitą sandariai uždaromą talpą, pavyzdžiui, butelį. Talpos plauti nereikia, svarbiausia, kad ji būtų tvirtai užsukta ir skystis neišsilietų.

    Į tą pačią talpą galima supilti skirtingų rūšių panaudotą aliejų ir riebalus, įskaitant pasibaigusio galiojimo aliejų ar skystį iš konservuotų produktų. Tačiau į šiuos konteinerius netinka padažai, majonezas, kosmetiniai aliejai, automobiliniai tepalai ar kitos techninės alyvos.

    Surinktas maistinis aliejus gali tapti žaliava perdirbimui, pavyzdžiui, biodegalams, todėl sistemos diegėjai pabrėžia ir žiedinės ekonomikos naudą. Kuo daugiau aliejaus surenkama atskirai, tuo mažesnė tarša ir tuo švaresni kiti atliekų srautai.