CP v2

Tag: Atliekų tvarkymas

  • Šiauliuose visą gegužę renka pavojingąsias atliekas: kur ir kada atvyks „Toksikos“ transportas

    Šiauliuose visą gegužę renka pavojingąsias atliekas: kur ir kada atvyks „Toksikos“ transportas

    Šiaulių mieste visą gegužės mėnesį vyksta pavojingųjų atliekų surinkimo akcija, kurią miestas organizuoja kartu su UAB „Toksika“. Gyventojai kviečiami nemokamai ir saugiai priduoti buityje susidarančias pavojingąsias atliekas, kad jos nepatektų į mišrių atliekų konteinerius ar aplinką.

    Specialus UAB „Toksika“ transportas atvyksta į skirtingas miesto vietas iš anksto numatytu laiku. Tokia surinkimo forma patogi daugiabučių gyventojams, nes pavojingas atliekas galima perduoti arčiau namų, be papildomų kelionių į atliekų aikšteles.

    Kur ir kada vyks surinkimas?

    Gegužės 23 dieną pavojingosios atliekos bus priimamos prie Tilžės g. 44 nuo 9.00 iki 10.00 valandos, prie Krymo g. 26 nuo 11.00 iki 12.00 valandos ir prie Gvazdikų takas 6 nuo 14.00 iki 15.00 valandos. Gyventojai raginami atvykti tik nurodytu laiku, kad perdavimas vyktų sklandžiai.

    Gegužės 30 dieną transportas lauks Medelyno seniūnijoje, aikštelėje prie Birutės g. 40 nuo 9.00 iki 10.00 valandos, prie Vytauto g. 261 nuo 11.00 iki 12.00 valandos ir prie Gardino g. 4 nuo 14.00 iki 15.00 valandos. Prieš atvykstant verta pasiruošti atliekas taip, kad jas būtų lengva perduoti ir identifikuoti.

    Kokias atliekas galima priduoti?

    Akcijos metu priimami dažų, lakų ir klijų likučiai, buityje naudojami cheminiai valikliai, taip pat visų tipų užterštos pakuotės. Taip pat galima atnešti užterštas pašluostes, sorbentus ir filtrus, laboratorines chemines medžiagas bei cheminėmis medžiagomis užterštą medieną.

    Gyventojai raginami pristatyti ir farmacines atliekas, pavyzdžiui, pasenusius vaistus ar maisto papildus, taip pat naftos produktus, pavyzdžiui, alyvą, ir jais užterštas atliekas. Priimamos baterijos, akumuliatoriai ir elektronikos atliekos, kurios dėl sudėtyje esančių medžiagų turi būti tvarkomos atskirai.

    Svarbios sąlygos gyventojams

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad iš vieno gyventojo bus priimama iki 200 kilogramų pavojingųjų atliekų. Atliekas rekomenduojama pristatyti originalioje pakuotėje arba sandariai uždarytame inde, nemaišant skirtingų medžiagų tarpusavyje.

    Kilus klausimams dėl priėmimo ar atliekų tinkamumo, gyventojai gali kreiptis į UAB „Toksika“ Šiaulių atliekų aikštelės vadovą telefonu +370 611 23634. Miestas ragina pasirinkti patogiausią laiką ir vietą bei prisidėti prie saugesnės aplinkos ir švaresnių kiemų.

  • Kalvarijos atliekų aikštelės gegužės 23 dieną nedirbs: kur gyventojams vežti atliekas?

    Kalvarijos atliekų aikštelės gegužės 23 dieną nedirbs: kur gyventojams vežti atliekas?

    Kas keičiasi gegužės 23 dieną?

    Kalvarijos rajono gyventojams primenama, kad gegužės 23 dieną nedirbs dvi atliekų tvarkymo aikštelės Kušliškių kaime. Dėl to tądien atliekų pristatymą reikėtų suplanuoti iš anksto arba rinktis alternatyvias vietas.

    Laikinai nebus teikiamos paslaugos Kalvarijos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje (Šilo g. 23) ir Kalvarijos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje (Šilo g. 25). Abi aikštelės yra Kušliškių kaime, Kalvarijos savivaldybėje.

    Kur pristatyti atliekas?

    Gyventojai, planavę atvežti didelių gabaritų ar žaliąsias atliekas, raginami gegužės 23 dieną vykti į kitas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Konkretus artimiausių aikštelių pasirinkimas priklauso nuo maršruto ir gyvenamosios vietos.

    Jei atliekų pristatymas nėra skubus, patogiausia jį perkelti į kitą dieną, kad būtų išvengta papildomų kelionių. Taip pat verta įsivertinti, ar atvežamos atliekos tikrai priskiriamos didelių gabaritų ar žaliųjų atliekų srautui.

    Kodėl svarbu pasitikrinti darbo laiką?

    Atliekų surinkimo aikštelių darbo laikas kartais keičiamas dėl organizacinių ar techninių priežasčių, todėl prieš vykstant rekomenduojama pasitikrinti naujausią informaciją. Tai ypač aktualu planuojant vežti atliekas iš toliau arba didesniais kiekiais.

    Gyventojams taip pat primenama, kad atliekas būtina pristatyti į tam skirtas aikšteles, o ne palikti prie konteinerių ar pakelėse. Net ir trumpalaikiai darbo laiko pokyčiai neatleidžia nuo pareigos atliekas tvarkyti tinkamai.

  • Panevėžio rajone konteinerių kontrolė griežtėja: kameros fiksuoja šiukšlintojus ir baudas

    Panevėžio rajone, prasidėjus šiltajam sezonui ir suaktyvėjus sodų darbams, savivaldybė stiprina konteinerių aikštelių kontrolę. Dėl prie konteinerių paliekamų nerūšiuotų atliekų, senų baldų ir statybinių likučių vis dažniau pasitelkiamos vaizdo stebėjimo kameros.

    Savivaldybės duomenimis, kasmet šalia konteinerių rajone nelegaliai paliekama apie 284,85 tonos atliekų. Tokios šiukšlės vėliau turi būti surenkamos ir išvežamos papildomai, todėl galutinė našta gula ant visų gyventojų per atliekų tvarkymo kaštus.

    Kur jau veikia kameros

    Vaizdo stebėjimo priemonės jau taikomos vienoje didžiausių sodų bendrijų „Ekranas 2“. Taip pat neseniai kamera įrengta Pakuodžiupėlių kaime Paįstrio seniūnijoje, kur, savivaldybės teigimu, nerūšiuojamų atliekų pažeidimai fiksuojami dažniausiai.

    Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjos Aušros Vyšniauskienės, kameros veikia ir kaip prevencija, ir kaip priemonė greičiau nustatyti pažeidėjus.

    „Vaizdo stebėjimas veikia ir kaip prevencinė priemonė, ir kaip įrankis greitai surasti pažeidėjus. Kamerų buvimas skatina gyventojus atsakingiau naudotis konteineriais“, – sakė A. Vyšniauskienė.

    Kokios baudos gresia

    Savivaldybė skelbia, kad pernai nustatyta apie pora šimtų pažeidėjų, o šiemet už atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą jau nubausti 145 gyventojai. Iš jų 6 asmenys pažeidė pakartotinai.

    Už pirmą kartą fiksuotą pažeidimą gresia nuo 30 iki 140 eurų bauda. Pakartotinai nusižengus baudos didėja ir gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.

    Žaliosioms atliekoms taikomos atskiros taisyklės

    Sodininkų patogumui bendrijoje „Ekranas 2“ šiltuoju sezonu pastatytas atskiras konteineris žaliosioms sodo ir daržo atliekoms. Į jį galima mesti nupjautą žolę, lapus, smulkintas šakas, augalų liekanas, krituolius vaisius ir daržoves.

    Savivaldybė pabrėžia, kad į tokį konteinerį negalima mesti kelmų, baldų, čiužinių, stambiagabaričių daiktų, statybinio laužo ar po remonto likusių apdailos medžiagų. Taip pat žaliąsias atliekas būtina išpilti be plastikinių maišų, o pakuotės ir buitinės šiukšlės užteršia turinį ir paverčia jį brangiai tvarkomomis mišriomis atliekomis.

    Nors žaliųjų atliekų konteineris ištuštinamas kartą per savaitę, atliekų vežėjai pastebi, kad konteineriai neretai greitai vėl užpildomi netinkamu turiniu. Savivaldybė primena, kad žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų.

    Rajono savivaldybė kviečia sodininkų bendrijas aktyviau prisidėti prie tvarkos: įsirengti uždaras konteinerių aikšteles, aiškiau kontroliuoti atliekų srautus ir prireikus užsisakyti papildomus konteinerius žaliosioms atliekoms. Taip tikimasi sumažinti šiukšlinimą, išlaidas ir konfliktus tarp kaimynų.

  • Alytaus rajone startuoja Aplinkos tvarkymo konkursas: paraiškos priimamos iki birželio 22 dienos

    Alytaus rajone startuoja Aplinkos tvarkymo konkursas: paraiškos priimamos iki birželio 22 dienos

    Alytaus rajono savivaldybė paskelbė tradicinį Aplinkos tvarkymo konkursą ir kviečia prisijungti gyventojus, bendruomenes, įstaigas bei verslo atstovus. Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas ne tik įvertinti gražiausiai sutvarkytas erdves, bet ir paskatinti dalintis idėjomis, kurios praverčia visam rajonui.

    Dalyvauti gali Alytaus rajone veikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys: įmonės, įstaigos, organizacijos, bendruomenės, daugiabučių namų bendrijos, individualių namų ir sodybų savininkai, kaimo turizmo sodybų šeimininkai bei ūkininkai. Tokia plati dalyvių geografija leidžia palyginti skirtingus sprendimus – nuo miesto kiemų iki sodybų ir ūkių teritorijų.

    Kaip bus vertinama aplinka

    Vertinimo komisija atsižvelgs į teritorijos tvarkingumą ir estetiką, pastatų bei jų aplinkos priežiūrą, želdinių įvairovę ir bendrą vientisumą. Taip pat bus vertinami mažosios architektūros sprendimai, originalumas, poilsio erdvių įrengimas, takai bei privažiavimai.

    Tarp svarbių kriterijų numatytas ir racionalus teritorijos panaudojimas bei atliekų tvarkymas. Praktikoje tai reiškia, kad svarbus ne vien vizualinis vaizdas, bet ir kasdieniai sprendimai, kurie ilgainiui lemia švaresnę ir patogesnę aplinką.

    Kodėl konkursas svarbus rajonui

    Savivaldybė akcentuoja, kad konkursu siekiama puoselėti ir gražinti gyvenamąją bei darbo aplinką, ugdyti kūrybiškumą ir stiprinti gyventojų atsakomybę už savo kraštą. Tokios iniciatyvos dažnai tampa impulsu imtis darbų, kuriuos žmonės atidėliojo, o kartu padeda skleistis gerajai patirčiai tarp kaimynų ir bendruomenių.

    Kasmet konkursas tampa ir savotišku rajono pasididžiavimo ženklu, kai tvarkinga aplinka pastebima ne tik vietos gyventojų, bet ir atvykstančių svečių. Savivaldybė praneša, kad dalyvių lauks padėkos ir dovanos, todėl iniciatyva turi ir papildomą paskatinimą tiems, kurie nori parodyti savo rezultatą viešai.

    Paraiškų teikimas ir terminas

    Paraiškos dalyvauti konkurse priimamos nuo gegužės 20 dienos iki birželio 22 dienos. Jas galima pateikti Alytaus rajono savivaldybėje, taip pat pateikiant elektroniniu paštu arba per seniūnijas.

    Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas ir pateiktas nuskenuotas arba nufotografuotas. Išsamesnės konkurso sąlygos ir dokumentų formos skelbiamos savivaldybės informaciniuose kanaluose.

  • Vietinė rinkliava už atliekas: kodėl mokate ir negyvendami, bei kokias paslaugas gaunate iš tikrųjų

    Vietinė rinkliava už atliekas: kodėl mokate ir negyvendami, bei kokias paslaugas gaunate iš tikrųjų

    Dalis sodus, sodybas ar kelis būstus turinčių gyventojų, gavę sąskaitą, stebisi: kodėl reikia mokėti už atliekų tvarkymą, jei objekte nuolat negyvenama. Specialistai pabrėžia, kad vietinė rinkliava nėra vien mokestis už išvežtą maišą atliekų.

    Vietinė rinkliava veikia kaip viešosios infrastruktūros finansavimo modelis: sistema turi būti pasirengusi veikti nuolat, nepriklausomai nuo to, ar į sodybą atvykstama savaitgaliais, ar tik kelis kartus per sezoną. Dėl to rinkliava apima ne tik faktinį surinkimą, bet ir visos sistemos palaikymą.

    Už ką iš tikrųjų mokama

    Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro atstovas Mindaugas Varnas aiškina, kad vietinė rinkliava paprastai skaičiuojama kiekvienam nekilnojamojo turto objektui atskirai. Ji taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems objektų savivaldybės teritorijoje ar joje vykdantiems veiklą.

    Sumokėta rinkliava patenka į savivaldybės biudžetą ir skiriama užtikrinti paslaugas, kuriomis gali naudotis mokėtojai. Tai apima ne tik mišrių komunalinių atliekų, bet ir pakuočių, tekstilės, maisto atliekų surinkimą, taip pat šalia konteinerių paliktų atliekų sutvarkymą pagal nustatytą tvarką.

    Gyventojams dažnai suteikiami individualūs konteineriai, o jiems susidėvėjus ar sugedus, jie remontuojami arba keičiami. Jei dėl privažiavimo ar kitų aplinkybių individualus aptarnavimas neįmanomas, naudojamasi bendro naudojimo konteinerių aikštelėmis.

    Ką galima priduoti be papildomo mokesčio

    Vietinės rinkliavos mokėtojai dažniausiai turi teisę nemokamai priduoti didelių gabaritų atliekas, senus baldus, buitinę techniką, padangas, statybos ir griovimo atliekas bei pavojingas atliekas į specialias surinkimo aikšteles. Be to, daugelyje savivaldybių kelis kartus per metus organizuojamas didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu pagal iš anksto skelbiamus grafikus.

    Tokios paslaugos ypač aktualios tiems, kurie į sodybą atvyksta sezoniškai ir tada tvarkosi aplinką, remontuoja ar keičia baldus. Net jei kasdien atliekų nesusidaro, prireikus sistema turi būti pasiekiama ir veikti be papildomų, netikėtų mokesčių.

    „Gyventojai dažnai net nesusimąsto, kada jau naudojasi atliekų tvarkymo sistema, nes tai yra tapę kasdienybės dalimi“, – sakė Mindaugas Varnas.

    Kada rinkliavą galima sumažinti

    Praktikoje vietinė rinkliava neretai susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Pastovioji dalis skirta išlaidoms, kurios patiriamos nepriklausomai nuo atliekų kiekio, todėl ją paprastai moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai.

    Kintamoji dalis siejama su komunalinių atliekų paėmimu ir tvarkymu, todėl kai kuriais atvejais ji gali būti mažinama arba netaikoma. Pavyzdžiui, kai įrodoma, kad gyvenamosios paskirties objekte faktiškai niekas negyvena, tačiau konkrečias sąlygas, dokumentus ir terminus nustato kiekviena savivaldybė atskirai.

    Turint kelis objektus, pavyzdžiui, butą ir sodybą skirtingose savivaldybėse, taisyklės taip pat gali skirtis. Dėl to gyventojams rekomenduojama pasitikrinti savivaldybės patvirtintą rinkliavos skaičiavimo tvarką ir lengvatų taikymo sąlygas.

  • Švedijoje vairuotojai prie automobilių tempia šiukšlių konteinerius: paaiškėjo, kas juos privertė

    Švedijoje vairuotojai prie automobilių tempia šiukšlių konteinerius: paaiškėjo, kas juos privertė

    Švedijoje pastaruoju metu vis dažniau galima pamatyti neįprastą vaizdą: prie lengvųjų automobilių kablio pritvirtintus ir tempiamus buitinių atliekų konteinerius. Vietos žiniasklaida šį reiškinį jau pakrikštijo atskiru pavadinimu, o socialiniuose tinkluose jis plinta kaip savotiška mada.

    Pradžia siejama su Skellefteå gyventoju, internete paskelbusiu vaizdo įrašą, kuriame jis prie automobilio prikabina konteinerį ir nuvažiuoja. Netrukus idėją perėmė kiti vairuotojai, o reiškinys tapo plačiai aptarinėjamas tiek pramoginiuose, tiek automobilių tematikos kanaluose.

    Iš pirmo žvilgsnio absurdiškas sprendimas turi gana praktišką priežastį. Dalis Švedijos savivaldybių pastaraisiais metais keitė atliekų surinkimo tvarką, pereidamos prie didesnių konteinerių ir retesnio išvežimo grafiko, kad sumažintų sąnaudas ir optimizuotų šiukšliavežių maršrutus.

    Didesni konteineriai reiškia ir kitą realybę gyventojams: juos sunkiau manevruoti, o pripildyti atliekų jie gali sverti gerokai daugiau. Kad atliekos būtų paimtos, konteinerius dažnai reikia patiems išstumti iki sklypo pakraščio ar vietos, kur gali privažiuoti atliekų surinkimo transportas, o tai kai kuriose teritorijose reiškia keliasdešimt metrų ar dar daugiau.

    Švedijoje, kur gyventojų tankis mažesnis, o privačių valdų plotai neretai dideli, toks atstumas tampa apčiuopiamu iššūkiu. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad dėl rūšiavimo prie vieno namų ūkio dažnai priskiriami keli skirtingi konteineriai, tad vieno išstūmimas problemos neišsprendžia.

    Vis dėlto automobilių ekspertai ir dalis žiniasklaidos įspėja, kad konteinerio tempimas viešais keliais gali baigtis rimtomis pasekmėmis. Atliekų konteineriai nėra transporto priemonės, neatitinka kelių eismo reikalavimų ir neturi reikalingų patvirtinimų, todėl toks „sąstatas“ gali būti laikomas pažeidimu.

    Be galimos baudos, pabrėžiama ir draudimo rizika: įvykus avarijai ar apgadinus kitą turtą, gali kilti ginčų dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo. Dėl to vairuotojams primenama, kad net ir praktiškas sprendimas gali kainuoti daugiau, nei sutaupo, o saugiausia alternatyva išlieka atliekų tvarkymo sprendimų derinimas su paslaugos teikėju ar savivaldybe.

  • Šito miške nedarykite: viena klaida gali netyčia privilioti rudąjį lokį – pataria ekspertai

    Šito miške nedarykite: viena klaida gali netyčia privilioti rudąjį lokį – pataria ekspertai

    Šylant orams ir augant turistų srautams, vis dažniau fiksuojami netikėti žmonių susidūrimai su rudaisiais lokiais. Nors šie gyvūnai paprastai vengia žmogaus, tam tikri mūsų įpročiai gali netyčia padidinti susitikimo tikimybę. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla ne „medžiojant“ lokį, o jam netikėtai pasirodžius per arti.

    Rudasis lokys yra vienas stambiausių plėšrūnų Europoje ir natūraliai gyvena kalnuotose bei miškingose vietovėse. Žmogui pavojingos situacijos dažniausiai susiklosto tada, kai gyvūnas būna išgąsdinamas staiga, ypač tankmėje, prasto matomumo sąlygomis ar už oficialių takų ribų. Taip pat rizika išauga, kai šalia yra jauniklių arba lokys ginasi prie maisto šaltinio.

    Kas dažniausiai privilioja lokį?

    Viena dažniausių priežasčių, kodėl lokiai priartėja prie žmonių, yra lengvai pasiekiamas maistas. Net ir nedideli maisto likučiai, atviri šiukšlių maišai ar paliktos pakuotės gali tapti stipriu masalu, nes lokio uoslė itin jautri. Ilgainiui gyvūnai pradeda sieti žmogaus kvapą su maistu ir dažniau lankosi poilsiavietėse.

    Ekspertai ragina niekada nemaitinti laukinių gyvūnų, net jei tai atrodo nekaltas gestas. Toks elgesys keičia lokių įpročius: jie drąsiau artėja prie žmonių, tampa mažiau atsargūs, o konfliktų tikimybė didėja. Dėl to pavojus kyla ne tik patiems turistams, bet ir gyvūnams, kuriuos vėliau tenka gaudyti ar net užmigdyti.

    Kaip elgtis žygyje, kad išvengtumėte susitikimo?

    Saugiausia judėti tik pažymėtais maršrutais ir vengti tankių jaunuolynų bei brūzgynų, kur matomumas prastas. Dauguma lokių stengiasi apeiti vietas, kuriose nuolat lankosi žmonės, todėl nuklydimas nuo takų paprastai padidina netikėto susidūrimo riziką. Ypač tai aktualu auštant, temstant ir naktį, kai lokiai būna aktyvesni.

    Žygyje nereikėtų eiti visiškoje tyloje, nes tykus priėjimas gali baigtis tuo, kad gyvūną netyčia nustebinsite per arti. Ramus kalbėjimas, žingsnių garsas ar lazdų stuksenimas leidžia lokiui išgirsti žmogų iš anksto ir pasitraukti. Dėl tos pačios priežasties nepatariama eiti su ausinėmis, nes jos mažina galimybę laiku išgirsti aplinkos signalus.

    Pastebėjus šviežius pėdsakus, išraustą žemę, nuplėštą medžių žievę ar kitus ženklus, geriau nekeisti maršruto lokio „pėdsakais“. Taip pat svarbu planuoti poilsio pertraukėles atsakingai: nepalikti kuprinių su maistu be priežiūros ir viską, kas turi kvapą, laikyti sandariai. Šiukšles būtina išsinešti, o ne palikti net ir „vienai nakčiai“.

    Ką daryti, jei lokį vis dėlto pamatėte?

    Specialistai pataria išlikti ramiems, nešaukti ir nepradėti bėgti, nes staigus judesys gali sužadinti gyvūno persekiojimo instinktą. Reikėtų lėtai atsitraukti, laikantis saugaus atstumo, ir suteikti lokiui galimybę pasitraukti pačiam. Svarbu nebandyti prieiti ar filmuoti iš arti, net jei lokys atrodo abejingas.

    Jei lokys rodo susierzinimo ženklus, tokie kaip prunkštimas, „klapsėjimas“ nasrais, stojimasis ant užpakalinių kojų ar bandymas artėti, reikia didinti atstumą ir ieškoti saugesnės vietos. Daugelyje oficialių rekomendacijų pabrėžiama, kad stovėjimas ant dviejų kojų dažniausiai reiškia norą geriau užuosti ar įvertinti situaciją, o ne pasirengimą pulti. Vis dėlto bet koks artėjimas turi būti vertinamas rimtai.

    „Lokiai iš prigimties vengia žmogaus, tačiau maisto kvapai ir paliktos atliekos greitai pakeičia jų elgesį“, – sako gamtosaugos specialistai.

    „Didžioji dalis incidentų įvyksta tada, kai gyvūnas nustebinamas per arti arba kai žmogus pats priartėja dėl smalsumo“, – pabrėžia ekspertai.

    Gamtos tarnybos primena, kad kalnai ir miškai yra laukinių gyvūnų teritorija, todėl šimto proc. saugumo garantuoti neįmanoma. Vis dėlto atsakingas elgesys, tvarkinga stovyklavietė ir pagarba laukinei gamtai reikšmingai sumažina riziką. Jei teritorijoje įrengti įspėjimai apie lokių buvimą, jų ignoruoti nereikėtų net trumpam pasivaikščiojimui.

  • Alytaus regiono savivaldybės svarsto, kaip modernizuoti vietinės rinkliavos sąskaitas ir aptarnavimą

    Gegužės 13 dieną UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) surengtame pasitarime regiono savivaldybių atstovai aptarė, kaip atnaujinti vietinės rinkliavos administravimą ir gyventojų aptarnavimą. Pagrindinis dėmesys skirtas paslaugų skaitmenizavimui, patogesniam atsiskaitymui ir greitesnei komunikacijai su mokėtojais.

    Susitikime pristatyta kryptis mažinti popierinių sąskaitų siuntimą ir dažniau rinktis skaitmeninius pranešimus. ARATC pabrėžė, kad tai galėtų mažinti administracines sąnaudas, o gyventojams suteikti paprastesnį būdą laiku gauti informaciją apie mokėjimus ir terminus.

    Bendrovė „Perlas IT“ aptarė sprendimus, kurie leistų palaipsniui pereiti prie elektroninių pranešimų, kartu išplečiant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis galimybes. Taip pat akcentuota, kad daliai gyventojų svarbu išlaikyti alternatyvas, pavyzdžiui, galimybę sąskaitas atsispausdinti „Perlo“ terminaluose.

    Kita diskusijų dalis buvo skirta klientų duomenų bazės kūrimo idėjai. Tokia sistema leistų tiksliau ir greičiau informuoti gyventojus apie mokėjimo būdus, įsiskolinimus, lengvatas, pranešimų siuntimo kanalus ir kitus svarbius pokyčius, kartu sumažinant rankinio darbo apimtis.

    Pasitarime aptartos ir dirbtinio intelekto galimybės klientų aptarnavime. Bendrovė „Novian“ pristatė DI grįstą skambučių centro sprendimą, kuris realiuoju laiku galėtų atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus lietuvių kalba apie vietinę rinkliavą, sąskaitas, mokėjimo terminus, lengvatas ir atliekų tvarkymo paslaugas.

    ARATC atstovai pabrėžė, kad modernizacija būtų orientuota į du tikslus: patogesnį gyventojų aptarnavimą ir efektyvesnį administravimą savivaldybėse. Tolimesni sprendimai priklausys nuo pasirinktų technologinių priemonių, jų diegimo kaštų bei duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo reikalavimų įvertinimo.

    UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacija

  • Lazdijų tarybos posėdis: priimti 56 sprendimai, nuo kapinių plėtros iki mokyklų klasių komplektų

    Lazdijų tarybos posėdis: priimti 56 sprendimai, nuo kapinių plėtros iki mokyklų klasių komplektų

    Lazdijų rajono savivaldybės 10-oji taryba 31-ajame posėdyje apsvarstė 56 klausimus ir priėmė sprendimų paketą, kuris palies tiek kasdienes paslaugas, tiek ilgalaikį rajono planavimą. Tarp svarbiausių temų – švietimo tinklas, atliekų tvarkymas, teritorijų planavimas ir projektai, orientuoti į investicijų pritraukimą.

    Posėdyje priesaiką davė ir prie tarybos darbo vėl prisijungė Sigita Lenauskienė. Tokie pasikeitimai tarybos sudėtyje paprastai reiškia, kad sprendimų priėmimo procesuose grįžta tęstinumas komitetuose ir balsavimuose, o daliai klausimų gali būti perskirstytos atsakomybės.

    Taip pat nuspręsta suteikti Lazdijų rajono savivaldybės Garbės piliečio vardą Vytautui Žukauskui. Savivaldybė sprendimą grindė jo ilgamečiu indėliu į kultūros puoselėjimą, kūrybinę veiklą ir iniciatyvas, kurios, pasak tarybos, prisidėjo prie Veisiejų krašto žinomumo Lietuvoje ir už jos ribų.

    Taryba pritarė 2025 metų veiklos ataskaitoms, apimančioms savivaldybės, administracijos ir savivaldybės įstaigų darbą. Tokie dokumentai savivaldybių praktikoje tampa pagrindu vertinant, ar įgyvendinami strateginiai tikslai, ir kokių korekcijų reikia planuojant kitų metų biudžeto prioritetus.

    Švietimo srityje patvirtinti 2026–2027 mokslo metų klasių komplektai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bei mokinių skaičius rajono mokyklose. Šie sprendimai paprastai susiję su demografinėmis tendencijomis ir finansavimu, nes nuo mokinių skaičiaus priklauso mokyklų tinklo planavimas, pedagogų poreikis ir ugdymo organizavimas.

    Gyventojams aktualūs pokyčiai numatyti ir paslaugų įkainių srityje: patvirtinti atnaujinti VšĮ „Lazdijų kultūros centras“ ir VšĮ „Lazdijų švietimo centras“ teikiamų atlygintinų paslaugų įkainiai. Savivaldybė tokius sprendimus dažniausiai sieja su sąnaudų pokyčiais bei paslaugų prieinamumo išlaikymu, todėl galutinis poveikis gyventojams priklausys nuo konkrečių kainų ir taikomų lengvatų.

    Atliekų tvarkymo srityje patvirtinta atliekų turėtojų ginčų ir skundų nagrinėjimo tvarka, taip pat atnaujintos Lazdijų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės. Tokie pakeitimai dažniausiai skirti aiškesniam procesui, kai gyventojai ginčija sąskaitas, konteinerių aptarnavimą ar rūšiavimo reikalavimus, o savivaldybei – mažinti interpretacijų ir nesusipratimų riziką.

    Teritorijų planavimo darbotvarkėje – Lazdijų rajono savivaldybės bendrojo plano koregavimas ir Veisiejų miesto teritorijos bendrojo plano rengimo pradžia. Bendrieji planai nubrėžia plėtros kryptis, nustato prioritetus infrastruktūrai ir apsaugo teritorijas, kuriose svarbios gamtinės ar kultūrinės vertės, todėl tokie sprendimai paprastai daro įtaką tiek statyboms, tiek investicijų pritraukimui.

    Atsižvelgus į bendruomenės, seniūnaičių ir parapijos nuomonę, pritarta Šventežerio civilinių kapinių plėtrai prie esamų kapinių miestelyje. Savivaldybės sprendimą siejo su siekiu išsaugoti gyventojams svarbią, lengvai pasiekiamą laidojimo vietą, o tolesni veiksmai paprastai apima projektavimą ir žemės tvarkymo procedūras.

    Posėdyje pritarta ir dalyvavimui projektuose, susijusiuose su infrastruktūros plėtra bei visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumu. Savivaldybė planuoja dalyvauti projekte „Elektros infrastruktūros plėtra investicijų pritraukimui Lazdijų rajone“, o Lazdijų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras – projekte, orientuotame į integruotas, mokslu pagrįstas paslaugas tikslinėms grupėms.

    Galiausiai patikslinta Lazdijų miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategija, kuri, savivaldybės teigimu, leistų pritraukti papildomą finansavimą gyventojų švietimui civilinės saugos klausimais. Pastaraisiais metais savivaldybėse ryškėja tendencija daugiau dėmesio skirti pasirengimui ekstremalioms situacijoms, todėl strateginiai dokumentai vis dažniau numato informavimo, mokymų ir bendruomenių įtraukimo priemones.

  • Subačiuje planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: paskelbta PVSV ataskaita ir klausymų data

    Subačiuje planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: paskelbta PVSV ataskaita ir klausymų data

    Subačiuje, Biržų gatvėje 84A, parengta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita dėl planuojamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės statybos ir eksploatacijos. Vertinimas reikalingas nustatyti sanitarinės apsaugos zoną ir įvertinti, ar veikla gali būti vykdoma nepažeidžiant gyventojų sveikatos interesų.

    Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras, o ataskaitą parengė MB „Viaconsult“. Sprendimą dėl veiklos galimybių priims Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas.

    Ką priims ir kiek atliekų planuojama?

    Numatoma aikštelės paskirtis – priimti ir laikinai laikyti didelių gabaritų, statybines, asbesto, medienos, tekstilės, žaliąsias atliekas bei antrines žaliavas, tokias kaip popierius, stiklas, metalas ar plastikas. Taip pat būtų priimamos padangos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos bei buitinės pavojingosios atliekos, kurios kelia didesnius reikalavimus saugiam sandėliavimui.

    Dokumente nurodoma, kad vienu metu aikštelėje maksimaliai galėtų būti laikoma iki 111,120 tonos nepavojingųjų atliekų ir iki 16,352 tonos pavojingųjų atliekų. Projektinis pajėgumas siekia 500 tonų per metus, o didelių gabaritų atliekų ardymas numatytas iki 150 tonų per metus.

    Kaip vyks viešas supažindinimas?

    Su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita gyventojai gali susipažinti nuo 2026 metų gegužės 18 dienos iki 2026 metų gegužės 29 dienos. Ataskaita viešai eksponuojama UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras patalpose Panevėžyje ir Subačiaus seniūnijos patalpose Subačiuje.

    Viešo visuomenės supažindinimo susirinkimas numatytas 2026 metų birželio 1 dieną 18.00 valandą Subačiaus seniūnijos patalpose. Pasiūlymus ir pastabas dėl ataskaitos galima teikti iki susirinkimo ataskaitos rengėjui MB „Viaconsult“ raštu arba elektroniniu paštu.

    Kodėl svarbi sanitarinė apsaugos zona?

    Sanitarinė apsaugos zona praktikoje yra viena svarbiausių priemonių, padedančių suderinti ūkio veiklą ir aplinkinių teritorijų gyvenamąją paskirtį. Tokiose ataskaitose paprastai vertinami galimi kvapų, triukšmo, dulkių, transporto srautų ir kiti veiksniai, kurie gali turėti įtakos gyventojų savijautai ir sveikatai.

    Atliekų aikštelėms aktualūs ir saugaus pavojingųjų atliekų laikymo reikalavimai, todėl sprendime dėl veiklos leistinumo reikšmingą vaidmenį turi visuomenės pastabos ir NVSC vertinimas. Galutinis sprendimas nulems, kokiomis sąlygomis veikla galėtų būti vykdoma ir kokio dydžio sanitarinė apsaugos zona turėtų būti įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka.