Tag: Atliekų tvarkymas

  • Atliekų aikštelė Naujojoje Vilnioje uždaroma: meras žada perkelti kvapus ir srautą kitur

    Atliekų aikštelė Naujojoje Vilnioje uždaroma: meras žada perkelti kvapus ir srautą kitur

    Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė, kad į laikiną atliekų tvarkymo aikštelę Naujojoje Vilnioje nuo rugpjūčio 31 dienos atliekos nebebus vežamos. Sprendimas priimtas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje, o iki rugsėjo 3 dienos iš teritorijos turi būti išgabentos joje jau sukauptos atliekos.

    Pasak savivaldybės, dalis srauto vėliau bus laikinai nukreipta į naują aikštelę Sandėlių gatvėje. Miestas pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra sumažinti poveikį gyvenamajai aplinkai ir suvaldyti situaciją, kuri dėl atliekų tvarkymo grandinės sutrikimų tęsiasi jau ne vieną mėnesį.

    „Nuo pat pradžių ketinome aikštelę su visais jos nemaloniais kvapais iš Naujosios Vilnios iškelti, o dabar radome sprendimą, kaip padaryti tai anksčiau nei planuota“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Sprendimas priimtas tęsiantis ekstremaliajai situacijai, kuri Vilniaus regione paskelbta po pernai MBA teritorijoje Gariūnuose įvykusio gaisro. Savivaldybės teigimu, ekstremalios situacijos režimas tebėra reikalingas, nes mišrių komunalinių atliekų tvarkymas dar nėra grįžęs į įprastą ritmą.

    Vilniaus regione per parą susidaro apie 700 tonų mišrių komunalinių atliekų, todėl bet koks infrastruktūros sutrikimas greitai tampa ne tik logistiniu, bet ir visuomenės sveikatos bei aplinkosaugos klausimu. Tokiais atvejais didžiausia rizika kyla dėl laikino sandėliavimo, kvapų, galimos taršos ir gyventojų nepasitenkinimo, ypač kai objektai atsiduria šalia gyvenamųjų kvartalų.

    Po gaisro ir tvarkymo grandinės sutrikimų dalis atliekų buvo tvarkoma pasitelkiant kitus Vilniuje veikiančius atliekų surinkėjus, kurie surenkamas atliekas rūšiuoja savo teritorijose. Viena iš laikinai naudotų vietų buvo Naujoji Vilnia, Pramonės gatvėje.

    Savivaldybė akcentuoja, kad laikinos aikštelės naudojimas buvo derintas su aplinkosaugininkais ir vyko tikrinimai, tačiau pripažįstama, jog gyventojams toks kaimynystės sprendimas buvo sunkiai priimtinas. Miestas tikina, kad aikštelės veiklos nutraukimas ir atliekų išvežimas per trumpą laiką turi padėti sumažinti kvapų problemą ir įtampą bendruomenėje.

    Artimiausiomis dienomis savivaldybė turės užtikrinti, kad atliekų srautai būtų perimti kitose vietose be papildomų trikdžių. Atliekų tvarkymo sistemoje tokie perplanavimai paprastai reikalauja aiškių pajėgumų skaičiavimų, transporto maršrutų korekcijų ir griežtesnės kontrolės, kad laikini sprendimai nevirstų ilgalaike našta gyventojams.

  • Išnešei seną fotelį prie konteinerių? Viena klaida – ir gali grėsti solidi bauda

    Daugiabučių kiemuose vis dar dažnas vaizdas, kai prie konteinerių ar atliekų aikštelėje paliekami seni foteliai, sofos ar spintos. Dalis gyventojų tikisi, kad kas nors pasiims, kiti mano, jog „vis tiek išveš“. Tačiau tokie daiktai priskiriami didelių gabaritų atliekoms, todėl jų palikimas bet kada ir bet kur gali būti laikomas šiukšlinimu.

    Lietuvoje gabaritinių atliekų tvarkymą nustato savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės ir vietiniai grafikai. Paprastai baldus leidžiama išnešti tik iš anksto paskelbtomis surinkimo dienomis, o kai kuriose vietovėse nurodoma ir konkreti laiko „langas“, kada tai daryti galima. Išnešus anksčiau ar gerokai po surinkimo, atliekos gali likti gulėti ilgai, o atsakomybė tenka jas palikusiam asmeniui.

    Praktikoje vis daugiau atliekų aikštelių stebimos vaizdo kameromis, todėl anonimiškai „pametėti“ sofą tampa vis sunkiau. Nustačius pažeidėją, gali būti taikoma administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimus ir aplinkos teršimą, o taip pat galima sulaukti reikalavimo atlyginti išvežimo ir sutvarkymo kaštus, jei juos patiria namo administratorius ar atliekų tvarkytojas.

    Rizika didėja ir dėl saugumo: palikti baldai gali trukdyti privažiavimui, užstatyti praėjimus, apsunkinti konteinerių aptarnavimą. Tokiais atvejais problema tampa ne tik estetika ar tvarka, bet ir reali kliūtis specialiosioms tarnyboms bei atliekų išvežimui, o tai dažnai tampa priežastimi, kodėl gyventojai raginami reaguoti griežčiau.

    Norint atsikratyti senais baldais teisėtai, dažniausiai yra keli keliai. Patikimiausia išeitis yra pasitikrinti savivaldybės ar namo administratoriaus skelbiamą didelių gabaritų atliekų surinkimo grafiką ir baldus išnešti tik tada, kai tai leidžiama. Kitas sprendimas yra nuvežti atliekas į stambiagabaričių ir kitų atliekų priėmimo vietas, kur gyventojams jos dažnai priimamos nustatyta tvarka ir be papildomo mokesčio.

    Jei baldas dar tinkamas naudoti, verta pagalvoti apie pakartotinį panaudojimą. Nemokamo atidavimo skelbimai ar bendruomenių grupės neretai padeda daiktams rasti naujus namus, o gyventojui leidžia išvengti konfliktų su kaimynais ir galimų sankcijų. Tais atvejais, kai atliekų daug, praktiškas sprendimas gali būti specialus konteineris ar išvežimo paslauga.

  • Sudeginsite sodo šakas? Baudos iki 1 170 eurų: štai ką daryti, kad neįkliūtumėte

    Pavasarį tvarkant kiemą ar sodo sklypą daliai žmonių vis dar atrodo paprasčiausia šakas ir pernykščius lapus tiesiog sudeginti. Tačiau daugelyje savivaldybių žaliųjų atliekų deginimas privačiose valdose yra draudžiamas, o už dūmų sukeliamą taršą gali grėsti administracinė atsakomybė.

    Dažniausiai taikomos baudos už aplinkos teršimą ir netinkamą atliekų tvarkymą siekia kelis šimtus eurų, o pakartotiniais ar sunkesniais atvejais gali išaugti iki maždaug 1 170 eurų. Praktikoje daug kas priklauso nuo konkrečios situacijos, savivaldybės taisyklių, deginamų atliekų pobūdžio ir to, ar buvo keliama grėsmė aplinkiniams.

    Kada laužas legalus, o kada ne?

    Gyventojai kartais remiasi tuo, kad laužas yra leidžiamas, jei jis skirtas poilsiui, pavyzdžiui, maistui kepti. Vis dėlto toks laužas negali virsti žaliųjų atliekų sunaikinimo būdu: šviežiai nupjautos šakos, lapai ar žolė laikomi atliekomis, o jų deginimas dažnai prilyginamas atliekų tvarkymo pažeidimams.

    Be to, net ir tada, kai laužas savaime nėra uždraustas, galioja priešgaisrinės saugos reikalavimai ir pareiga nekelti pavojaus žmonėms bei turtui. Tiršti dūmai, sklindantys į kaimynų sklypus ar gyvenamąją teritoriją, paprastai vertinami kaip pažeidimas, net jei ugnis įkurta savo kieme.

    5 praktiški būdai panaudoti šakas

    Vienas paprasčiausių sprendimų yra šakas susmulkinti šakų smulkintuvu ir gautas skiedras naudoti kaip mulčią. Tokia danga padeda sulaikyti drėgmę dirvoje, mažina piktžolių augimą ir ilgainiui gerina dirvos struktūrą.

    Smulkesnės šakelės tinka kompostui kaip vadinamasis rudas sluoksnis, kuris subalansuoja žaliąją masę, gerina oro patekimą ir mažina puvimo riziką. Stambesnes šakas galima panaudoti pakeltų lysvių pagrindui, kur jos palaipsniui suyra ir ilgiau išlaiko drėgmę, o tai ypač aktualu dažnėjant sausroms.

    Jei turite rūkyklą, dalis sausų, sveikų lapuočių ar vaismedžių šakų gali tikti rūkymui, tačiau svarbu vengti apdorotos ar dažytos medienos. Kita idėja yra šakų krūva nuošalesniame sodo kampe: ji gali tapti prieglobsčiu ežiams, driežams ir naudingiems vabzdžiams, kurie padeda kontroliuoti kenkėjus natūraliai.

    Ką daryti, jei šakos serga?

    Sode verta naudoti tik sveikas šakas. Jei mediena pažeista ligų ar kenkėjų, smulkinant ir paskleidžiant skiedras galima išplatinti sukėlėjus po visą sklypą, todėl tokias atliekas saugiau išvežti.

    Patikimiausias kelias yra perduoti žaliąsias atliekas savivaldybės organizuojamam bioatliekų surinkimui arba nuvežti į didelių gabaritų ir kitų atliekų priėmimo aikšteles. Taip ne tik išvengsite galimų baudų, bet ir prisidėsite prie tvarkingesnio atliekų srauto, kuris visoje Europoje vis griežčiau reguliuojamas.

    Šakų deginimas kieme dažnai kainuoja brangiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Paversdami jas mulčiu ar kompostu, gaunate naudingą žaliavą dirvai ir kartu sumažinate riziką sulaukti skundo bei administracinės baudos.

  • Varėnos rajonas skelbia apleistų sklypų sąrašą 2026 metams: ar jūsų žemė jame?

    Varėnos rajono savivaldybė paskelbė 2026 metams parengtą preliminarų nenaudojamų ir apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą. Į jį įtraukiami sklypai, kurių būklė, savivaldybės vertinimu, neatitinka priežiūros reikalavimų ir kelia aplinkosauginių bei visuomenės saugumo rizikų.

    Sąraše nurodyti sklypai įvairiose seniūnijose, tarp jų Jakėnų, Kaniavos, Marcinkonių, Matuizų, Merkinės, Varėnos ir Valkininkų. Dažniausiai fiksuojami požymiai yra nešienaujama žolė, menkaverčių krūmų ar savaiminių medžių sąžalynai, taip pat atvejai, kai teritorijose kaupiamos šiukšlės ar formuojami nelegalūs sąvartynai.

    Tokie preliminarūs sąrašai sudaromi siekiant aiškiai identifikuoti problemines teritorijas ir paskatinti savininkus ar valdytojus imtis priežiūros. Savivaldybės praktikoje apleisti sklypai neretai tampa invazinių augalų plitimo židiniais, didina gaisrų riziką sausringais laikotarpiais ir blogina gyvenamosios aplinkos kokybę.

    Kas laikoma apleistu sklypu?

    Į sąrašus paprastai patenka sklypai, kuriuose ilgą laiką nevykdoma priežiūra ir akivaizdžiai matomi neūkiškumo požymiai. Varėnos rajone nurodomi kriterijai apima nešienaujamą žolę, krūmų ir savaiminių medžių plitimą, atliekų kaupimą bei aplinką teršiančių medžiagų laikymą.

    Svarbu tai, kad vertinamas ne tik estetinis vaizdas, bet ir reali grėsmė aplinkai bei kaimyniniams sklypams. Pavyzdžiui, nešienaujami plotai vasarą gali didinti degios sausos žolės kiekį, o šiukšlių sankaupos gali tapti kenkėjų ir graužikų židiniais.

    Ką tai reiškia savininkams?

    Preliminarus sąrašas savaime nereiškia automatinės sankcijos, tačiau tai yra signalas, kad teritorija pateko į savivaldybės stebėseną. Praktikoje savininkams dažniausiai sudaroma galimybė pašalinti nustatytus pažeidimus, sutvarkyti sklypą ir pateikti informaciją savivaldybei.

    Jeigu sklypas ir toliau lieka neprižiūrimas, savivaldybės gali taikyti griežtesnes priemones, įskaitant didesnį žemės mokestį už apleistą žemę, jei tokia tvarka nustatyta. Tokie sprendimai paprastai siejami su tikslu skatinti atsakingą turto valdymą ir mažinti apleistų teritorijų skaičių.

    Kur daugiausia problemų?

    Varėnos rajono paskelbtame sąraše matyti, kad apleistų sklypų yra tiek kaimiškose vietovėse, tiek gyvenvietėse ir Varėnos mieste. Kriterijai kartojasi skirtingose seniūnijose, o tai rodo, kad problema nėra pavienė ir dažnai susijusi su turto nepriežiūra, savininkų migracija ar užsitęsusiais nuosavybės klausimais.

    Gyventojams, įtariantiems, kad jų sklypas galėjo būti įtrauktas, svarbu pasitikrinti savivaldybės skelbiamą informaciją ir, esant poreikiui, kreiptis dėl patikslinimų. Taip pat verta nelaukti galutinių sprendimų ir iš anksto pasirūpinti elementaria priežiūra, ypač šienavimu ir atliekų pašalinimu.

  • Alytaus rūšiavimo centruose – lankytojų antplūdis: prašo atliekas paruošti iš anksto

    Alytaus rūšiavimo centruose – lankytojų antplūdis: prašo atliekas paruošti iš anksto

    Alytaus regiono atliekų rūšiavimo centruose pastaruoju metu fiksuojamas didesnis nei įprastai gyventojų srautas. Dėl to atliekų tvarkytojai ragina prieš vykstant atliekas iš anksto susirūšiuoti ir paruošti taip, kad iškrovimas vietoje užtruktų kuo trumpiau.

    Pirmiausia siūloma atliekas išrūšiuoti dar namuose, atskiras rūšis sudėti atskirai ir vežant didesnį kiekį pasirūpinti, kad viską būtų patogu iškrauti. Taip trumpėja eilės, o aptarnavimas vyksta sklandžiau ir greičiau.

    Atliekų tvarkytojai primena, kad į rūšiavimo centrus reikėtų vežti tas atliekas, kurių negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius. Tarp jų paprastai patenka stambiagabaritės, statybinės ir remonto, elektros ir elektronikos, pavojingos buitinės atliekos bei kitos specifinės frakcijos.

    Tokia tvarka svarbi ne tik patogumui, bet ir kokybiškam tolimesniam atliekų sutvarkymui. Iš anksto nesurūšiuotos ar sumaišytos atliekos dažniau sukelia papildomų klausimų, pailgina priėmimo laiką ir apsunkina vėlesnį apdorojimą.

    Prieš vykstant verta pasitikrinti konkretaus rūšiavimo centro darbo laiką ir kontaktus, nes skirtingose vietose priėmimo sąlygos ir srautai gali skirtis. Iš anksto pasiruošus atliekas, vizitas dažniausiai būna trumpesnis, o eilės juda sparčiau.

  • Svarbi žinia atliekas vežantiems gyventojams: per Žolines keičiasi „ARATC“ ir „TikoTiks“ darbo laikas

    UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) praneša, kad Žolinių laikotarpiu keisis administracijos, Takniškių atliekų tvarkymo technologijų parko, „TikoTiks“ ir rūšiavimo centrų darbo laikas. Gyventojai raginami apsilankymus planuoti iš anksto, kad išvengtų nereikalingų kelionių.

    ARATC primena, kad per šventes ir prieššventines dienas dalis padalinių dirba trumpiau arba visai nedirba, todėl svarbu pasitikrinti laikus prieš vežant stambiagabarites ar kitas atliekas. Tokie pokyčiai įprasti ir susiję su šventiniu darbo grafiku.

    Darbo laikas rugpjūčio 14 dieną

    2026 metais rugpjūčio 14 dieną, prieššventinę dieną, darbo laikas trumpinamas viena valanda. ARATC administracija dirbs nuo 8.00 iki 14.45, pietų pertrauka numatyta nuo 12.00 iki 12.45.

    „Mano Alytus“ klientų aptarnavimo vieta Pulko g. 1 Alytuje taip pat dirbs nuo 8.00 iki 14.45, pietų pertrauka bus nuo 13.00 iki 13.45. Takniškių atliekų tvarkymo technologijų parkas tądien dirbs įprastu grafiku nuo 8.00 iki 19.00.

    „TikoTiks“ rugpjūčio 14 dieną dirbs nuo 8.00 iki 14.45, pietų pertrauka numatyta nuo 12.00 iki 12.45. Rūšiavimo centrai dirbs nuo 9.00 iki 17.00, pietų pertrauka bus nuo 13.00 iki 14.00.

    ARATC atkreipia dėmesį, kad rūšiavimo centrai, kurie įprastai dirba nuo 9.00 iki 12.00, prieššventinę dieną dirbs trumpiau, nuo 9.00 iki 11.00. Dėl to gyventojams patariama neatidėti atliekų pridavimo paskutinei valandai.

    Kas dirbs per Žolines?

    2026 metais rugpjūčio 15 dieną, per Žolines, ARATC administracija, „TikoTiks“ ir visi rūšiavimo centrai nedirbs. Tai reiškia, kad šią dieną įprastose aikštelėse atliekų priduoti nepavyks.

    Tuo metu Takniškių atliekų tvarkymo technologijų parkas Žolinių dieną dirbs nuo 8.00 iki 19.00. ARATC ragina gyventojus į šiuos pasikeitimus atsižvelgti planuojant atliekų pridavimą ir pasirinkti tinkamiausią laiką bei vietą.

  • „Qemetica“ po netikėto posūkio įžengia į atliekų energetiką: planas mažinti pramonės energijos kainas

    Europos chemijos pramonė pastaraisiais metais susiduria su dvigubu spaudimu: aukštomis energijos kainomis ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. Lenkijos chemijos grupė „Qemetica“ į tai atsako strateginiu posūkiu – bendrovė plečia veiklą į atliekų tvarkymo ir energijos atgavimo segmentą, kuris turėtų sustiprinti ir pagrindinį jos chemijos verslą.

    „Qemetica“, anksčiau veikusi „Ciech“ vardu, Europoje geriausiai žinoma kaip viena didžiausių kalcinuotos sodos gamintojų. Soda ir kiti chemijos produktai yra itin energijai imlūs, todėl bet koks kainų šuolis elektros ir šilumos rinkose tiesiogiai kerta per konkurencingumą ir eksporto galimybes.

    Nuo chemijos prie energetikos

    Impulsu pokyčiui tapo konkretus projektas Kujavų regione: Inovroclave planuota atliekų terminio apdorojimo investicija, kurią bendrovė iš pradžių vystė su partneriu. Partneriui pasitraukus, „Qemetica“ pasirinko ne ieškoti naujo dalyvio, o perimti iniciatyvą ir projektą vystyti savarankiškai.

    „Pradžia buvo labai konkreti: vystėme atliekų terminio apdorojimo projektą Inovroclave, tačiau partneris pasitraukė. Tada nusprendėme prisiimti atsakomybę ir tęsti projektą patys“, – sakė „Qemetica“ verslo padalinio „Resource Recovery“ vadovas Piotras Kapuścińskis.

    Bendrovė pripažįsta, kad atliekų tvarkymas jai nebuvo natūrali kompetencijų sritis, todėl teko telkti specialistų komandą ir iš naujo įsivertinti rinką. Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad ši sritis pasižymi aukštais įėjimo barjerais, sudėtingu leidimų derinimu bei visuomenės įtraukimo reikalavimais, o tai ilgainiui gali tapti pranašumu dideliems žaidėjams.

    Atliekos iškeliauja, pajėgumų trūksta

    „Qemetica“ argumentuoja, kad Lenkijoje atliekų energetinio panaudojimo mastai vis dar nedideli, o dalis atliekų, ypač energetinė frakcija, išgabenama į užsienį. Tai reiškia, kad vietoje vidaus investicijų ir vietinės energijos gamybos pinigai atitenka kitų šalių operatoriams, o logistika didina kaštus ir priklausomybes.

    Įmonė akcentuoja ir dar vieną motyvą: atliekų terminio apdorojimo įrenginiai gali tiekti stabilesnę šilumos ir elektros gamybą nei nuo oro sąlygų priklausantys atsinaujinantys šaltiniai. Tokia bazinė generacija, bendrovės teigimu, tampa svarbi šalia augančių vėjo ir saulės pajėgumų, kai sistemai reikia prognozuojamų, nuolat veikiančių šaltinių.

    „Nenorime kurti atliekų verslo tik kaip pagalbinės funkcijos savo gamykloms. Tai turi būti savarankiškas verslas, teikiantis paslaugas ir išoriniams klientams“, – sakė P. Kapuścińskis.

    Didelės jėgainės ir šilumos panaudojimas

    „Qemetica“ planuose ryškėja orientacija į didelės apimties projektus. Bendrovės teigimu, rinkai bręstant ir kainoms už atliekų sutvarkymą normalizuojantis, ekonomiškai atspariausi bus objektai, kurie gali remtis masto ekonomija ir efektyvesnėmis technologijomis.

    Įmonė pabrėžia, kad vienas jautriausių tokių projektų elementų yra ilgalaikis šilumos realizavimas. Didelės apimties įrenginiai gali generuoti reikšmingą šilumos srautą, todėl būtina iš anksto turėti patikimą vartotoją – pramonės objektą arba miestų centralizuoto šildymo tinklus.

    Kujavų regione „Qemetica“ mini du vystomus projektus – Inovroclave ir Janikove. Pirmuoju atveju energija iš komunalinių atliekų terminio apdorojimo, bendrovės teigimu, būtų nukreipta į sodos gamybą ir padėtų mažinti savikainą, o dalis šilumos galėtų papildyti miesto šilumos ūkį per šilumokaičius bei atliekamos šilumos surinkimą.

    Janikove modelis numatomas lankstesnis: energija iš pramoninių atliekų terminio apdorojimo galėtų būti tiekiama tiek pramonės vartotojams, tiek savivaldybės šilumos sistemai. Bendrovė signalizuoja, kad tai nėra paskutiniai projektai, o energetikos kryptis artimiausiais metais taps vis svarbesne grupės veiklos dalimi.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai energetiškai intensyvios pramonės įmonės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo rinkos kainų, diversifikuoti energijos šaltinius ir geriau valdyti reguliacines rizikas. „Qemetica“ atveju atliekų energetika pristatoma kaip investicija, kuri tuo pat metu gali tapti atskiru verslu ir amortizatoriumi chemijos gamybos sąnaudoms.

  • Vilniaus atliekų krizė aštrėja: kodėl Vilniaus kogeneracinė jėgainė pristabdė deginimą?

    Aplinkos ministerija su pagrindinėmis institucijomis Vyriausybėje aptarė, kaip suvaldyti Vilniaus regiono atliekų krizę, paaštrėjusią po to, kai Vilniaus kogeneracinė jėgainė ėmė nebepriimti dalies deginimui skirtų atliekų. Į susitikimą buvo pakviesti regioninių atliekų tvarkymo centrų atstovai, Finansų ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos su sistema susijusios institucijos.

    Ministerija teigia, kad situacija kelia įtampą ne tik sostinės regione, bet ir kituose miestuose, nes atliekų srautai tarpusavyje yra susiję. Kai vienoje grandyje sumažėja pajėgumai, spaudimas persikelia į rūšiavimo, laikinojo sandėliavimo ir vežimo grandis, o tai reiškia didesnes sąnaudas ir didesnę riziką, kad savivaldybėms teks taikyti laikinas priemones.

    „Susitikome išgirsti visas puses ir įvertinti, kokie sprendimai šiuo metu reikalingi Vilniaus regiono atliekų krizei išspręsti“, – sakė aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė.

    Pasak ministerijos, per ankstesnes diskusijas buvo skelbta, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė kriziniu laikotarpiu didins deginimo apimtis, todėl dabar siekiama išsiaiškinti, kodėl realūs priėmimo kiekiai sumažėjo. Tokie svyravimai atliekų sektoriuje ypač jautrūs, nes komunalinių atliekų srautai yra pastovūs, o jų nukreipimas į kitus sprendimus dažnai reikalauja laiko, papildomų leidimų ir logistikos pajėgumų.

    Viceministrė pabrėžė, kad sostinės problemos neturėtų būti sprendžiamos kitų regionų sąskaita. Nors komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, ministerija akcentuoja, kad sprendimai turi būti suderinti tarp visų grandžių, kad neatsirastų „butelio kakliukų“ nei Utenos, nei Alytaus, nei kituose regionuose.

    „Vilniaus atliekų krizė neturi būti sprendžiama kitų regionų sąskaita“, – sakė G. Ričkutė.

    Susitikime taip pat aptartas Finansų ministerijos vaidmuo, nes Vilniaus kogeneracinės jėgainės pagrindinė akcininkė yra AB „Ignitis grupė“, kurios valdymo grandyje dalyvauja valstybė. Ministerija tikisi aktyvesnio įsitraukimo, kad būtų užtikrinti stabilūs deginimo pajėgumai ir, jei įmanoma, jie būtų padidinti artimiausiu metu.

    Po diskusijų sutarta, kad per artimiausias dienas Vilniaus Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, remdamasis jėgainės pateiktais konkrečiais pajėgumais, parengs atnaujintą ilgalaikį planą. Jame turėtų būti aiškiai numatyta, kaip paskirstyti Vilniaus, Utenos ir Alytaus regionų atliekų srautus, kad krizė būtų suvaldyta ir sprendimai nevirstų trumpalaikiais „lopais“.

    Atliekų deginimas energetikos įrenginiuose Lietuvoje laikomas viena iš grandžių, padedančių mažinti šalinimą sąvartynuose, tačiau jis nepakeičia rūšiavimo ir perdirbimo. Pastaraisiais metais Europos Sąjungos kryptis yra aiški: pirmiausia mažinti atliekų susidarymą, plėsti atskirą surinkimą ir perdirbimą, o likutinius srautus tvarkyti taip, kad sistema būtų atspari sutrikimams ir neatsidurtų priklausomybėje nuo vieno pajėgumo taško.

  • „Energesman“ smogia atgal: teismui skundžia VAATC sprendimus ir įspėja apie 2–3 kartus brangsiantį tarifą

    Vilniaus atliekų gamyklos operatorius „Energesman“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pateikdamas du atskirus ieškinius dėl, bendrovės teigimu, neteisėto eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių nutraukimo. Įmonė prašo teismo įpareigoti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrą vykdyti abi sutartis natūra, tai yra grąžinti situaciją į iki nutraukimo buvusią padėtį.

    Taip pat prašoma laikinai uždrausti VAATC iš draudimo bendrovės reikalauti sutarčių įvykdymo užtikrinimo išmokų. „Energesman“ nurodo, kad bendra garantijų suma siekia apie 1 300 000 eurų, o VAATC jau buvo paprašęs jas išmokėti savo naudai.

    „Siekiame, kad teisingumas būtų atkurtas ir mes toliau galėtume tvarkyti Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas bei atstatyti modernią gamyklą, kaip buvo numatyta sutartyse. Tik tokiu atveju gyventojams atliekų tvarkymas nebrangs“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Bendrovė tikina, kad priešingu atveju atliekų tvarkymo kaina gyventojams gali šoktelėti 2–3 kartus, nes esą VAATC nepajėgs gamyklos valdyti taip efektyviai kaip privatus operatorius. Atliekų tvarkymo tarifai Lietuvoje pastaraisiais metais apskritai jautrūs dėl išaugusių energijos, kuro, darbo sąnaudų ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų, o bet kokie trikdžiai infrastruktūroje dažniausiai tiesiogiai persikelia į galutinę kainą.

    „Energesman“ pabrėžia, kad šiais ieškiniais pirmą kartą iš esmės ginčija sutarčių nutraukimą, nes iki šiol teismuose buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Įmonė laikosi pozicijos, kad abi sutartys iki galutinio teismo sprendimo turėtų būti laikomos galiojančiomis.

    Ginčas dėl procedūrų ir interesų

    Bendrovės atstovai kelia klausimų dėl sprendimų priėmimo aplinkybių ir procedūrų. Anot advokato dr. Pauliaus Miliausko, VAATC dokumentuose remtasi Vilniaus miesto Ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimais, kurie, kaip teigiama, tuo metu dar nebuvo oficialiai priimti.

    „Tikimės, kad teismas į situaciją pasižiūrės iš esmės, įvertins visas aplinkybes ir atsižvelgs į išdėstytus faktus. O jie rodo, kad tam tikri veiksmai galėjo būti koordinuoti neteisėtai“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas.

    „Energesman“ taip pat akcentuoja galimo interesų konflikto riziką, nes Vilniaus miesto ESOC vadovas, kaip nurodoma, kartu yra ir VAATC valdybos narys. Bendrovės vertinimu, ESOC, kuris turi veikti nešališkai, tokioje situacijoje gali kelti abejonių dėl sprendimų objektyvumo.

    Įmonė praneša, kad dėl Vilniaus miesto ESOC sprendimų jau kreiptasi ir į Regionų administracinį teismą. Tai reiškia, kad ginčai gali vykti lygiagrečiai skirtingose jurisdikcijose, vertinant tiek administracinius, tiek civilinius aspektus.

    „Energesman“ argumentai dėl sutarčių

    „Energesman“ teigia, kad pagal eksploatavimo sutartį ją nutraukti galima tik esant dviem sąlygoms: reikšmingoms priežastims ir įspėjimui prieš 20 darbo dienų. Bendrovė tvirtina, kad VAATC nurodytos priežastys nėra reikšmingos, todėl sutarčių nutraukimas, jos nuomone, nepagrįstas.

    Kaip vieną esminių aplinkybių įmonė mini atliekų srautų valdymą ir tai, kad atliekų kiekiai gamyklos teritorijoje, anot „Energesman“, augo ne dėl operatoriaus veiksmų. Bendrovė taip pat sieja situaciją su ribotomis atliekų deginimo galimybėmis regione, kai atliekų nukreipimas į kitus pajėgumus tampa komplikuotas ir brangus.

    Dėl modernizavimo sutarties „Energesman“ teigia, kad įsipareigojimų nevykdė pats VAATC, nes esą nebuvo atliktas sutartyje numatytas pradinis mokėjimas, siekęs apie 4 400 000 eurų. Bendrovės vertinimu, tai turėjo tiesioginę įtaką projekto eigai ir terminams.

    Turtas, nuostoliai ir tolimesni veiksmai

    „Energesman“ taip pat nurodo, kad VAATC iki šiol nėra grąžinęs gamyklos teritorijoje buvusio įmonei priklausančio turto, kurio vertė, teigiama, siekia apie 3 000 000 eurų. Bendrovė tikina, kad dalis turto buvo išvežta iš teritorijos jai nepranešus.

    Preliminariais skaičiavimais, „Energesman“ patirti nuostoliai gali siekti apie 20 000 000 eurų, o suma esą didėja ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklą valdo VAATC. Galutines sumas ir atsakomybes, jei ginčas pasieks esmę, nustatytų teismas, įvertinęs sutarčių sąlygas, faktinę situaciją ir šalių veiksmus.

    Kol vyksta teisminiai procesai, rinkai ir gyventojams svarbiausias klausimas išlieka paslaugos tęstinumas ir kainos stabilumas. Atliekų tvarkymo sistemoje bet koks ilgalaikis neapibrėžtumas paprastai reiškia didesnes administravimo ir logistikos sąnaudas, todėl tiek savivaldybės, tiek operatoriai yra spaudžiami kuo greičiau rasti teisiškai aiškų sprendimą.

  • Trakų miškuose vėl išvertė tonas šiukšlių: sumokėjo už išvežimą, o atliekos atsidūrė girioje

    Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio miškininkai per trumpą laiką užfiksavo tris atskirus miškų teršimo atvejus. Skirtingose vietose rasta po gaisro likusių atliekų, žaliųjų atliekų ir mišrių šiukšlių, o bendras kiekis siekė apie 3 tonas.

    VMU teigimu, visais trimis atvejais pavyko nustatyti atsakingus asmenis, o užterštos teritorijos buvo sutvarkytos. Miškininkai pabrėžia, kad net ir tuomet, kai atliekas išvežti patikima paslaugos teikėjui, atsakomybės rizika niekur nedingsta, jei jos atsiduria gamtoje.

    Sumokėjo, bet atliekos atsidūrė miške

    Trakų rajone, netoli Vosyliukų, miške aptikta apie 450 kilogramų apdegusios medienos ir kitų po gaisro likusių atliekų. Nustačius kilmę paaiškėjo, kad jos susidarė sudegus privačiai pirčiai.

    Savininkai atliekų į mišką nevežė patys, tačiau jų išvežimą patikėjo paslaugą pasiūliusiems asmenims ir už ją sumokėjo. Vietoj to, kad atliekos pasiektų teisėtą tvarkytoją, jos buvo išverstos valstybiniame miške.

    Pažeidimą išaiškinti padėjo vietos bendruomenė, o identifikuojant situaciją svarbūs buvo ir duomenys apie atliekų vežimui naudotą nuomotą automobilį. VMU primena, kad užsakant atliekų išvežimą verta įsitikinti, ar paslaugą teikiantis asmuo ar įmonė turi teisę tvarkyti atliekas ir ar pateikia perdavimą patvirtinančius dokumentus.

    Žaliosios atliekos ir kamerų įrodymai

    Kitas atvejis fiksuotas Kaišiadorių rajone, VMU Trakų regioninio padalinio prižiūrimame miške, kur buvo išmestos medžių ir krūmų šakos. Atliekos atvežtos į vietą, kur anksčiau buvo šakų sandėlis, tačiau jam ištuštėjus teritorija tapo patogia nelegalaus išvertimo vieta.

    Pažeidimą užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, o miškininkų vertinimu, čia palikta apie 2 tonas žaliųjų atliekų. Dėl šio įvykio surašyti 6 administracinių nusižengimų protokolai, skirtos baudos, o atliekas pažeidėjai sutvarkė patys.

    VMU atkreipia dėmesį, kad sausos šakos ir mediena didina gaisrų riziką, nes ugnis tokiuose sąvartuose plinta greičiau, o gesinimas tampa sudėtingesnis. Be to, vienoje vietoje paliktos atliekos dažnai paskatina atsirasti naujiems nelegaliems sąvartynams.

    Daugiau kaip pusė tonos mišrių šiukšlių

    Trečiasis atvejis nustatytas Trakų regioninio padalinio valstybiniame miške, kur aptikta daugiau kaip pusė tonos įvairių atliekų. Miškininkams pavyko nustatyti atliekas atvežusį asmenį.

    Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta bauda, taip pat nurodyta atliekas sutvarkyti savo lėšomis. VMU nurodo, kad teisėtam atliekų tvarkytojui šiuo atveju buvo pristatyta 560 kilogramų atliekų.

    Miškininkai pabrėžia, kad miškuose paliktos atliekos ne tik gadina kraštovaizdį, bet ir gali teršti dirvožemį bei gruntinius vandenis. Plastikas, statybinės atliekos ar pavojingos medžiagos gamtoje išlieka ilgai, o jų surinkimas reikalauja papildomų žmonių ir finansinių resursų.

    VMU duomenimis, nuo 2026 metų pradžios iki liepos vidurio regioninių padalinių administruojamuose miškuose buvo apskaityta 46,19 tonos atliekų. Didžiausią dalį sudarė naudotos padangos, kurių bendras svoris viršijo 27 tonas, o vien Trakų regiono miškuose rasta 5,98 tonos padangų.

    Per tą patį laikotarpį valstybiniuose miškuose taip pat fiksuota daugiau kaip 10 tonų mišrių atliekų ir daugiau kaip 4 tonos asbesto turinčių statybinių medžiagų. Tokios atliekos kelia papildomą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, o jų tvarkymas yra griežtai reglamentuojamas.

    VMU primena, kad už atliekų palikimą miške gali grėsti administracinė, o įstatymuose numatytais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė priklauso nuo aplinkybių, atliekų rūšies ir kiekio, o nustačius pažeidėją jam dažnai tenka ne tik sumokėti baudą, bet ir kompensuoti sutvarkymo išlaidas.

    Miškininkai ragina gyventojus rinktis tik teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus ir visada pasidomėti, kur bus pristatytos išvežamos atliekos. Taip pat rekomenduojama išsaugoti užsakymo, apmokėjimo ir atliekų perdavimo dokumentus, ypač kai tvarkomos po remonto ar gaisro susidariusios atliekos.

    Radus miške išmestas atliekas, apie tai galima pranešti artimiausiam VMU regioniniam padaliniui. Pastebėjus atliekas verčiančius asmenis, rekomenduojama kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112 ir, jei įmanoma, užfiksuoti transporto priemonės valstybinius numerius.