Kodėl laikas ima bėgti greičiau?
Daugelis žmonių su amžiumi pastebi tą patį pojūtį: metai tarsi trumpėja, o pastarieji penkeri ar dešimt metų praeina neįtikėtinai greitai. Psichologai šį reiškinį sieja ne su laikrodžiu, o su tuo, kaip smegenys fiksuoja patirtis ir vėliau jas atkuria atmintyje.
Vienas dažniausiai cituojamų tyrimų, kurį 2005 metais publikavo Marc Wittmann ir Sandra Lehnhoff, parodė svarbią detalę. Vertinant dienas ar savaites skirtumai tarp skirtingo amžiaus žmonių nebuvo dideli, tačiau vyresni dalyviai gerokai dažniau teigė, kad paskutinis dešimtmetis prabėgo ypač greitai.
Atmintis fiksuoja ne rutiną, o naujoves
Pagrindinis paaiškinimas siejamas su tuo, kad smegenys nekaupia gyvenimo kaip nenutrūkstamo filmo. Atmintyje stipriausiai įsitvirtina tai, kas nauja, emociškai reikšminga, netikėta ar reikalaujanti daug dėmesio.
Vaikystėje ir paauglystėje tokių patirčių gausu: nauja aplinka, pirmi savarankiški sprendimai, intensyvus mokymasis, nauji žmonės. Suaugusiojo kasdienybėje daugiau pasikartojančių schemų, todėl panašios dienos susilieja, o atsigręžus atgal laikotarpis atrodo trumpesnis.
Šią logiką patvirtina ir naujesni stebėjimai: kai žmogaus savaitės užpildytos panašiais darbais, atsiminimuose lieka mažiau ryškių „orientyrų“. Tuo metu laikotarpiai, kupini pokyčių, kelionių, naujų įgūdžių ar socialinių įvykių, retrospektyviai atrodo ilgesni, nes juose daugiau aiškiai atskiriamų epizodų.
Paradoksas: įvykis praeina greitai, bet prisimenamas kaip ilgas
Tyrimai rodo ir iš pirmo žvilgsnio keistą paradoksą. Nauja ir maloni veikla dažnai sukelia įsitraukimą, todėl tuo metu laikas subjektyviai bėga greičiau, tačiau vėliau tokia diena prisimenama kaip turtinga ir „ilga“, nes palieka daugiau detalių atmintyje.
Priešingas efektas būdingas rutinai. Pavyzdžiui, ta pati kelionė į darbą iš pradžių reikalauja dėmesio, o po kelių mėnesių atliekama beveik automatiškai, kartais net neprisimenant atskirų etapų, todėl diena atrodo praslydusi pro šalį.
Automatizacija smegenims naudinga, nes taupo energiją ir dėmesį, tačiau turi šalutinį poveikį: kai mažiau naujumo, atmintis sukuria mažiau ryškių „kadrų“. Dėl to vėliau susidaro įspūdis, kad laikas tiesiog dingo.
Skaitmeniniai trukdžiai ir dėmesys
Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad išmanieji įrenginiai gali netiesiogiai prisidėti prie laiko pojūčio pokyčių. 2020 metais publikuotas tyrimas parodė, kad vien telefono buvimas šalia gali bloginti informacijos įsiminimą, ypač jei žmogus nuolat apie jį galvoja.
Tai nereiškia, kad telefonai „pagreitina laiką“ tiesiogine prasme, tačiau silpnesnis įsiminimas reiškia mažiau aiškių prisiminimų apie dieną. Kai vakare sunku atkurti, kas buvo nuveikta, daug lengviau patikėti, kad valandos prabėgo nepastebimai.
Kaip „sulėtinti“ laiką savo galvoje?
Nors laiko sustabdyti neįmanoma, tyrimų išvados leidžia daryti praktišką išvadą: ryškesni prisiminimai kuria ilgesnio laikotarpio įspūdį. Tam dažnai pakanka nedidelių pokyčių, kurie išmuša iš autopiloto ir priverčia atkreipti dėmesį į detales.
Padėti gali sąmoningas dėmesio sutelkimas, naujas hobis, neįprasta veikla, kita kelionės kryptis ar seniai nematyto žmogaus sutikimas. Kuo daugiau naujų, aiškiai išskiriamų patirčių smegenys užfiksuoja, tuo mažesnė tikimybė, kad žvelgiant atgal mėnesiai ar metai atrodys tiesiog prabėgę pro pirštus.
Leave a Reply