CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • „TotalEnergies“ didins naftos ir dujų gavybą: investicijos sieks iki 15,7 mlrd. eurų per metus

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pristatė atnaujintus plėtros planus: bendrovė ketina nuosekliai didinti naftos ir gamtinių dujų gavybą ir kartu plėsti atsinaujinančios energetikos portfelį. Įmonė skelbia, kad artimiausiais metais metinės investicijos gali siekti 12,9–15,7 mlrd. eurų.

    „TotalEnergies“ nurodo, kad 2027–2030 metais gavyba turėtų augti apie 3 proc. per metus, o 2031–2035 metais augimas būtų 2–3 proc. per metus. Tikslas – iki dešimtmečio pabaigos pasiekti maždaug 3 mln. barelių naftos ekvivalento per parą, palyginti su dabartiniu maždaug 2,55 mln. lygiu.

    Kas stumia gavybos augimą?

    Bendrovė argumentuoja, kad paklausa išlieka didelė, ypač gamtinėms dujoms, kurios daugelyje šalių tebėra svarbios elektros gamybai ir pramonės poreikiams. „TotalEnergies“ pabrėžia, kad papildomas gavybos portfelis leis stabiliau užtikrinti tiekimą ir finansuoti kitus perėjimo prie mažesnių emisijų projektus.

    Įmonė gavybos plėtrą sieja su naujais angliavandenilių telkiniais ir vykdomais projektais Afrikoje bei kituose regionuose. Kartu minima, kad geopolitinės įtampos Persijos įlankoje ir laivybos rizikos strategiškai svarbiose vietose gali turėti įtakos daliai tiekimo grandinių.

    Daugiau žalios elektros ir grąža akcininkams

    „TotalEnergies“ planuose svarbi vieta skiriama elektros gamybai, kuri 2030 metais turėtų būti beveik visa paremta atsinaujinančiais šaltiniais. Bendrovė prognozuoja, kad energetikos segmento pajamos tuo metu sudarys apie 20 proc. visų grupės pajamų.

    Akcentuojamos investicijos į vėjo energetiką, įskaitant jūrinį vėją, taip pat į fotovoltiką, biodujas ir energijos kaupimo sprendimus. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją: didieji energetikos žaidėjai siekia diversifikuoti veiklą, išlaikydami tradicinių išteklių srautus, bet augindami mažesnių emisijų verslus.

    Bendrovė taip pat paskelbė akcininkams aktualius sprendimus: valdyba pritarė dabartinio vadovo Patricko Pouyanné kadencijos pratęsimui trejiems metams, o pelno paskirstymo politikoje numatyta reikšminga dalis grąžos per dividendus ir akcijų supirkimą. Skelbiama, kad už 2026 metų rezultatą 40 proc. pelno būtų nukreipiama dividendams arba akcijų supirkimui, o pati dividendo suma kasmet turėtų augti po 5 proc.

    Akcijų supirkimui ketinama skirti iki maždaug 2,3 mlrd. eurų 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir dar apie 1,9–2,3 mlrd. eurų 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Bendrovė pabrėžia, kad tai yra ilgalaikės kapitalo grąžos politikos dalis, kurią ji ketina tęsti ir tolesniais ketvirčiais.

  • ES plėtrai – 20 metų: kaip 2004 metais prisijungusios šalys užaugino naujus verslo lyderius

    ES plėtrai – 20 metų: kaip 2004 metais prisijungusios šalys užaugino naujus verslo lyderius

    2004 metų lūžis Europoje

    2004 metais į Europos Sąjungą įstojo dešimt valstybių, o Bendrija išsiplėtė iki 25 narių. Daugeliui jų tai reiškė ne tik politinį grįžimą į Vakarų erdvę, bet ir labai praktišką pokytį verslui: atviresnes rinkas, aiškesnes taisykles ir lengvesnę prekybą.

    Įstojimas suteikė prieigą prie bendrosios rinkos, kurioje veikia vienodi standartai ir laisvas prekių judėjimas. Įmonėms tai sumažino administracinę naštą ir leido greičiau plėstis į kitas šalis, o tiekimo grandinės tapo labiau integruotos.

    Kaip bendroji rinka augina įmones

    Latvijoje įsikūrusi „MADARA Cosmetics“ yra vienas pavyzdžių, kaip po įstojimo atsiradęs pasitikėjimas ir platesnė rinka padėjo galvoti tarptautiniu mastu. Įmonė pradėjo nuo nedidelės komandos ir vietinių žaliavų, o vėliau išsiplėtė į didžiąsias Europos rinkas.

    Verslui itin svarbu tai, kad kosmetikos sektoriuje galioja vienodesnis reguliavimas visoje ES. Tai reiškia mažiau skirtingų reikalavimų etiketėms, sudėčiai ir atitikčiai, todėl eksportas tampa paprastesnis, o įmonės gali daugiau investuoti į produktų kūrimą ir plėtrą.

    „Būdami ES dalimi nuo pirmos dienos, mes nuo pat pradžių kūrėme įmonę su globaliu mąstymu“, – sakė „MADARA Cosmetics“ vadovė Gunta Šulte.

    Prie augimo prisidėjo ir elektroninė prekyba, leidžianti mažesnėms įmonėms pasiekti pirkėjus be brangios fizinės plėtros. Pastaraisiais metais Vakarų Europoje ryškėja didesnė paklausa vadinamajai švariai kosmetikai, tačiau kartu vartotojai tikisi ir aiškiai pagrįsto veiksmingumo.

    Žalioji transformacija atvėrė naują nišą

    Čekijoje veikianti saulės energetikos produktų didmenininkė „Raylyst Solar“ rodo kitą tendenciją: augimą skatina žalioji ekonomika ir spartėjanti energetikos transformacija. Atsinaujinančios energetikos plėtra Europoje didina saulės modulių ir susijusios įrangos poreikį, o bendroji rinka palengvina prekių judėjimą.

    Įmonė pabrėžia, kad laisvas prekių judėjimas ir procedūrų supaprastinimas leidžia greičiau aptarnauti klientus skirtingose šalyse. Be to, bendra rinka didina darbo jėgos mobilumą, todėl įmonėms paprasčiau samdyti specialistus iš kitų ES valstybių.

    Praėjus 20 metų po didžiausios ES plėtros, matyti ilgalaikė kryptis: sumažėję prekybos kaštai, labiau susietos tiekimo grandinės ir didesnės galimybės mažesnėms šalims auginti tarptautinius prekės ženklus. Tuo pačiu ES plėtra tęsėsi ir vėliau, o diskusijos dėl naujų narių rodo, kad bendrosios rinkos patrauklumas išlieka didelis.

  • Katovicuose po savaitės startuoja Energy Days ir Business PRECOP: dėmesys energetikos ir klimato pokyčiams

    Rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre, vyks du tarpusavyje susiję renginiai: Energy Days ir Business PRECOP. Abu forumai sutelks politikos formuotojus, verslo vadovus, reguliuotojus, ekspertus ir mokslininkus, kad būtų aptarti energetikos transformacijos ir klimato politikos sprendimai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginių tikslas yra ne bendros deklaracijos, o praktiniai atsakymai į klausimus, kurie lemia investicijų kryptis, energijos tiekimo saugumą ir pramonės konkurencingumą. Dalyvių registracija dar vyksta, o darbotvarkėje numatytos diskusijos apie technologijas, reguliavimą ir finansavimo modelius.

    Energy Days: energetika rytojui

    Energy Days apibūdinamas kaip dviejų dienų diskusijų, pristatymų ir kontaktų užmezgimo platforma energetikos sektoriaus dalyviams. Programoje numatyta daugiau kaip 40 teminių sesijų, apimančių energetinį saugumą, sektoriaus konkurencingumą, skaitmeninimą, vietinės vertės kūrimą, reguliavimą ir finansavimą.

    Tokių temų aktualumą didina ES kryptis spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą ir modernizuoti tinklus, kartu ieškant būdų stabilizuoti kainas bei sumažinti priklausomybę nuo importuojamų išteklių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tinklų pralaidumui, energijos kaupimui, lankstumo sprendimams ir pramonės elektrifikacijai.

    Business PRECOP: klimato transformacijos sprendimai

    Business PRECOP pristatomas kaip viena didžiausių Vidurio Europoje konferencijų, skirtų klimato ir aplinkos transformacijai. Šiemet renginys pirmą kartą vyksta su „Business“ prierašu, akcentuojant, kad klimato tikslai vis labiau persikelia į įmonių strategijas, miestų planavimą ir investicinius sprendimus.

    Renginys siekia sukurti dialogo erdvę tarp verslo, viešojo sektoriaus, tarptautinių organizacijų, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės. Pagrindinis akcentas yra tai, kaip globalius aplinkosaugos tikslus paversti konkrečiomis priemonėmis: nuo kapitalo pritraukimo iki technologinių projektų įgyvendinimo regionuose.

    Business PRECOP taip pat siejamas su pasirengimu artėjantiems Jungtinių Tautų klimato derybų etapams, kuriuose tradiciškai daug dėmesio skiriama emisijų mažinimo įsipareigojimams, prisitaikymui prie klimato kaitos ir finansavimo mechanizmams. Organizatorių teigimu, diskusijų esmė yra suderinti ambicijas su realia ekonomine logika ir įgyvendinimo terminais.

  • Londono „Metris Energy“ pritraukė 4,35 mln. eurų: DI platforma žada sujungti atsinaujinančios energijos duomenis

    Londono „Metris Energy“ pritraukė 4,35 mln. eurų: DI platforma žada sujungti atsinaujinančios energijos duomenis

    Londone įsikūrusi bendrovė „Metris Energy“ pritraukė 4,35 mln. eurų pradinės (seed) investicijos etapą ir pristatė naują DI sąsają „Metria“. Įmonė teigia, kad ši sąsaja gali automatizuoti dalį užduočių, kurias iki šiol rankiniu būdu atlikdavo atsinaujinančios energetikos objektų eksploatavimo komandos.

    Investicijai vadovavo PT1 Ventures, taip pat dalyvavo „Octopus Ventures“, AENU ir „Blackfinch Ventures“, prisidėjo „Plug and Play“ bei „Love Ventures“. Anksčiau, 2024 metais, „Metris Energy“ buvo paskelbusi apie 2,3 mln. eurų priešpradinį finansavimą, o dabar bendra pritraukta suma siekia 6,53 mln. eurų.

    Duomenų chaosas energetikoje

    Įmonė savo produktą pozicionuoja kaip vieningą duomenų sluoksnį energetikos portfeliams, kai informacija iš inverterių, skaitiklių, SCADA sistemų, CRM, skaičiuoklių ir finansinių įrankių būna išskaidyta po skirtingas platformas. Pasak „Metris Energy“, praktikoje tai reiškia, kad net dideli elektros gamintojai vis dar remiasi skaičiuoklėmis, o sprendimai priimami turint nepilną ar vėluojančią informaciją.

    Tokio fragmentavimo problema, anot bendrovės, ryškėja decentralizuojantis tinklui ir atsirandant naujiems pajamų šaltiniams: lankstumo paslaugoms, gamybos ribojimo valdymui, bendruomeninei energetikai ir įmonių elektros pirkimo sutartims. Norint šiuos mechanizmus išnaudoti, reikia vienoje vietoje suderinti techninius, komercinius ir rinkos duomenis, tačiau realybėje jie būna „išmėtyti“ per dešimtis sistemų.

    Ką daro DI sąsaja „Metria“?

    „Metris Energy“ teigia kurianti vadinamąją gyvą kiekvieno fizinio turto „kortelę“: nuolat atnaujinamą įrašą, kuriame suvedami duomenys iš turto valdymo sistemų, apskaitos prietaisų, SCADA, GIS ir energijos rinkų. Virš šio pagrindo esą veikia automatizuotos darbo eigos, užklausos natūralia kalba, pajamų valdymo funkcijos ir DI agentai.

    Naujai pristatyta „Metria“ sąsaja, kaip skelbia bendrovė, skirta tam, kad sudėtingos užduotys būtų vykdomos greičiau ir su mažiau rankinio darbo. Praktinis tikslas paprastas: suteikti portfelio valdytojams realiu laiku matomą situaciją ir padėti greičiau apsispręsti, kada ir kaip veikti, kad būtų išlaikytas pajamingumas.

    Plėtra į vėją ir kogeneraciją

    „Metris Energy“ planuoja pritrauktas lėšas skirti produkto DI agentų galimybių plėtrai, taip pat išplėsti sprendimą į vėjo energetikos ir kombinuotos šilumos bei elektros gamybos (CHP) segmentus. Įmonė taip pat siekia augti Europoje, išskirdama Vokietiją kaip vieną svarbiausių krypčių, kur jau yra pritraukusi naujų klientų.

    Bendrovės duomenimis, jos pajamos per metus augo 8 kartus, o platforma padeda valdyti daugiau nei 10 000 saulės elektrinių ir apie 500 megavatų instaliuotos galios portfelį. Augantis mastas ir sudėtingėjantys rinkos modeliai tampa pagrindiniu argumentu, kodėl energetikos įmonės vis dažniau investuoja į duomenų infrastruktūrą, o ne vien į naują generaciją.

    „Metris Energy“ įkūrėja ir vadovė Natasha Jones pabrėžė, kad energetikos pertvarkos laimėtojais taps ne tie, kurie turės daugiausia instaliuotos galios, o tie, kurie geriausiai ją matys, valdys ir monetizuos. Jos teigimu, įmonė siekia užpildyti spragą, kai turto savininkams trūksta vieningos terpės portfeliui suprasti ir veikti greitai.

    „Metris buvo įkurta tikint, kad energetikos pertvarkos laimėtojai bus ne tie, kurie valdys daugiausia kilovatų, o tie, kurie geriausiai gebės juos matyti, kontroliuoti ir monetizuoti“, – sakė Natasha Jones.

    PT1 Ventures partneris Fabian Koening teigė, kad bendrovė kuria duomenų infrastruktūrą, kuri leidžia realiu laiku „padaryti energetikos turtą matomą“ ir taip atverti galimybę DI sprendimams keisti sektorių. Jo vertinimu, tai jau dabar padeda mažinti portfelių valdymo kaštus ir lengvinti prieigą prie lankstumo sutarčių.

    „Jų platforma jau mažina portfelių eksploatavimo kaštus ir atveria prieigą prie lankstumo energijos sutarčių“, – sakė Fabian Koening.

  • Visa Kuba be elektros: septintas visos šalies elektros sistemos išsijungimas šiemet kelia nerimą

    Kuboje penktadienį įvyko plataus masto elektros tiekimo sutrikimas – šalyje visiškai išsijungė nacionalinė elektros energetikos sistema, pranešė Kubos energetikos ministerija. Dėl avarijos be elektros liko apie 9 400 000 gyventojų, o energijos tiekimas skirtinguose regionuose pradėtas atkurti palaipsniui.

    Ministerija viešai nurodė, kad įvyko visiškas sistemos atjungimas, tačiau avarijos priežasties nedetalizavo. Tarptautinės žiniasklaidos vertinimu, tai jau septintas tokio masto sutrikimas šiais metais, o nuo 2024 metų – dvyliktas atvejis, kai elektros tiekimas nutrūko itin plačiu mastu.

    Kodėl gedimai kartojasi?

    Kubos elektros gamyba remiasi keliomis didelėmis elektrinėmis, kurių dalis eksploatuojama kelis dešimtmečius ir susiduria su nusidėvėjusia įranga, atsarginių dalių stygiumi bei dažnais remonto sustabdymais. Kai kuriais atvejais gedimai elektrinėse ar perdavimo tinkle sukelia grandininę reakciją ir destabilizuoja visą salos energetikos sistemą.

    Papildomą spaudimą kelia kuro tiekimas, nes šalis didelę dalį elektros pagamina degindama importuojamą kurą, o jo trūkumai iš karto atsispindi elektros gamybos pajėgumuose. Energetikos sektoriuje tai reiškia, kad net trumpalaikiai logistikos ar finansavimo sutrikimai gali virsti ilgomis elektros tiekimo pertraukomis.

    Saulės parkai – išeitis, bet ne greita

    Kubos valdžia pastaraisiais metais deklaruoja siekį mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir plėsti atsinaujinančios energetikos pajėgumus, pirmiausia – saulės elektrines. Skelbiama, kad fotovoltinių parkų plėtra vykdoma ir su užsienio partnerių parama, tačiau tokie projektai paprastai reikalauja laiko, investicijų ir patikimos infrastruktūros.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad vien saulės parkų nepakanka, jei lygiagrečiai neatnaujinamas perdavimo tinklas, nepastatomos balansavimo galios bei nekuriamos energijos kaupimo sistemos. Dėl to, net didėjant atsinaujinančios energijos daliai, trumpuoju laikotarpiu salai išlieka aktuali senų elektrinių patikimumo problema.

    Kas toliau gyventojams ir verslui?

    Pasikartojantys sutrikimai daro tiesioginę įtaką kasdieniam gyvenimui, sveikatos paslaugoms, maisto tiekimo grandinei ir verslo veiklai, ypač turizmo sektoriui. Kuo dažnesni plataus masto išsijungimai, tuo didesnės tampa ir ekonominės sąnaudos, nes stabdomos paslaugos, sutrinka atsiskaitymai, didėja generatorių ir degalų poreikis.

    Artimiausiu metu pagrindinis iššūkis išlieka energetikos sistemos stabilizavimas ir avarijų priežasčių identifikavimas, o vidutiniu laikotarpiu – senstančios generacijos modernizavimas bei diversifikacija. Be sisteminių investicijų ir ilgalaikio plano tokios avarijos Kuboje, tikėtina, ir toliau kartosis.

  • MOL Vengrijoje įjungė 37,4 MW saulės elektrinę ir baterijas: kiek energijos tai duos pramonei

    MOL investicija Vengrijoje

    Vengrijos energetikos ir naftos chemijos grupė MOL pradėjo eksploatuoti naują saulės elektrinę Algyő vietovėje. Jos įrengtoji galia siekia 37,4 MWp, o kartu įdiegtas energijos kaupimo sprendimas – 20 MW galios baterijų sistema, kurios talpa 40 MWh.

    Pasak bendrovės, šis derinys leidžia stabiliau naudoti pačios pasigamintą elektrą ir mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Tokios investicijos pramonėje dažniausiai siejamos su elektros kainų svyravimų rizikos mažinimu ir veiklos kaštų optimizavimu.

    Ką reiškia 37,4 MWp ir 40 MWh?

    MOL skaičiuoja, kad metinė šios elektrinės generacija prilygsta maždaug 22 500 namų ūkių metiniam elektros suvartojimui regiono mastu. Praktikoje pramonei svarbiausia ne tik bendra pagaminama energija, bet ir tai, kiek jos galima sunaudoti vietoje, sumažinant pirkimą iš tinklo.

    40 MWh talpos baterijos leidžia sukaupti dalį dieną pagamintos energijos ir ją panaudoti vėliau, kai gamyba sumažėja arba kai elektros kaina rinkoje yra aukštesnė. 20 MW galia rodo, kokiu greičiu energija gali būti įkraunama ir iškraunama, tai ypač svarbu pikinėms apkrovoms ir momentiniams poreikiams.

    Platesnis saulės elektrinių ir baterijų portfelis

    MOL nurodo, kad šiuo metu Vengrijoje eksploatuoja 9 saulės elektrinių parkus, kurių bendra galia siekia 405 MW. Taip pat valdoma 80 MWh bendros talpos energijos kaupimo infrastruktūra.

    Iki 2030 metų bendrovė planuoja Vengrijoje išplėsti energijos kaupimą iki 500 MWh. Toks tikslas atitinka visame regione matomą tendenciją, kai saulės ir vėjo generacija vis dažniau papildoma baterijomis, kad būtų galima efektyviau valdyti gamybos nepastovumą ir vartojimo pikus.

    Be Vengrijos, MOL vykdo saulės energetikos projektus Kroatijoje, kur šiuo metu veikia 10 MW bendros galios elektrinės, o planuojama plėtra turėtų didinti portfelį iki 23 MW. Įmonė skelbia, kad bendras grupės fotovoltinių įrenginių pajėgumas regione jau pasiekė 415 MWp.

    Grupė taip pat veikia Lenkijoje – ten valdo apie 460 degalinių. MOL viešai deklaruoja siekį spartinti augimą, o energetikos projektai tampa viena iš priemonių didinti atsparumą kainų šuoliams ir stiprinti savarankiškumą energijos srityje.

  • Ustawa sieciowa po prezydento veto: atsinaujinančių išteklių projektai įstrigo dėl terminų aiškinimo

    Lenkijoje vadinamosios tinklų įstatymo pataisos, turėjusios sugriežtinti prisijungimo prie elektros tinklų taisykles, įstrigo po prezidento veto. Kartu išryškėjo praktinė problema: rinkos dalyviai skirtingai aiškina pereinamuosius terminus, todėl daliai atsinaujinančių išteklių projektų kyla reali rizika prarasti prisijungimo sąlygas.

    Diskusijos centre atsidūrė vadinamieji vykdomi projektai, kurie į įstatymo įsigaliojimo momentą jau buvo pateikę paraišką prisijungimo sąlygoms gauti, turėjo išduotas sąlygas arba buvo pasirašę prisijungimo sutartį. Pereinamosios nuostatos jiems turėjo suteikti papildomo laiko atlikti finansinius ir administracinius veiksmus.

    Kur atsirado interpretacijų skirtumai?

    Pereinamosios nuostatos buvo susietos su papildomu prisitaikymo laikotarpiu, kuris turėjo padėti rinkai prisiderinti prie naujų reikalavimų. Tačiau dalis tinklų operatorių tai interpretuoja taip, kad terminai skaičiuojami lygiagrečiai nuo įstatymo įsigaliojimo, o projektų vystytojai laikosi pozicijos, kad terminai turėtų eiti vienas po kito.

    Dėl šio skirtumo skiriasi ir galutinės datos, iki kada projektai privalo sumokėti avansus už prijungimą, pateikti finansines garantijas ar pasiekti svarbų projekto etapą, pavyzdžiui, gauti statybos leidimą. Kai kuriais atvejais tai reiškia ne kelių savaičių, o kelių mėnesių skirtumą.

    Kokios rizikos kyla vystomiems projektams?

    Jei laikomasi griežtesnio operatorių aiškinimo, daliai vykdomų projektų gresia prisijungimo sąlygų galiojimo netekimas dėl laiku nesumokėtų ar nepapildytų avansų. Kita rizika susijusi su prisijungimo sutarčių galiojimu, kai reikalaujama pateikti didesnės apimties garantijas per trumpesnį laiką.

    Rinkos atstovai atkreipia dėmesį, kad tokiomis sąlygomis pažangiausi projektai faktiškai prilyginami naujiems, nors pereinamosios nuostatos buvo kuriamos būtent tam, kad nebūtų keičiamos taisyklės įsibėgėjusių investicijų metu. Tai gali lemti projektų atsisakymą, investicijų stabdymą ir sudėtingesnes derybas su finansuotojais.

    Ko prašoma Energetikos ministerijos?

    Po to, kai pataisos, turėjusios techniniu būdu „uždaryti“ interpretacijų spragas, buvo atmestos prezidento veto, rinkos organizacijos ragina Energetikos ministeriją pateikti oficialų išaiškinimą. Tikimasi, kad tai bent laikinai suvienodintų praktiką ir sumažintų teisinius ginčus.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad išaiškinimas negali pilnai pakeisti aiškiai suformuluotos įstatymo nuostatos, todėl svarstomas ir kelias parengti naują, patikslintą pataisų paketą. Tokiu atveju tikslas būtų vienareikšmiškai apibrėžti, kaip skaičiuojami terminai ir kokios lengvatos taikomos vykdomiems projektams.

  • ES į COP31 važiuoja su griežtu įspėjimu: pažadų nebepakanka, reikės veiksmų ir pinigų

    ES į COP31 važiuoja su griežtu įspėjimu: pažadų nebepakanka, reikės veiksmų ir pinigų

    ES keičia toną prieš COP31

    Europos Sąjunga, ruošdamasi Jungtinių Tautų klimato konferencijai COP31 Antalijoje, signalizuoja aiškų posūkį: vien deklaracijų nebeužtenka, svarbiausia tampa įgyvendinimas. ES Tarybos išvadų projekte akcentuojama, kad dabartinės pasaulio ambicijos ir realūs veiksmai vis dar per silpni, kad šiltėjimą pavyktų išlaikyti ties 1,5 laipsnio riba.

    Ši riba yra Paryžiaus susitarimo kertinis orientyras, tačiau tarptautinė politika vis dažniau susiduria su atotrūkiu tarp pažadų ir faktinių emisijų mažinimo rezultatų. ES dokumente pabrėžiama, kad būtina spartinti sprendimus, kurie duoda tiesioginį, išmatuojamą poveikį jau šiame dešimtmetyje.

    Ką ES nori matyti konferencijoje

    ES pozicijoje labiau akcentuojami konkretūs rezultatai: greitesnė švarios energijos plėtra, perėjimas nuo iškastinio kuro, didesnė elektrifikacija ir greitesnis energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Taip pat išskiriamas tikslas iki 2030 metų reikšmingai sumažinti metano ir kitų ne anglies dioksido šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    Šie prioritetai dera su tarptautinėmis kryptimis, kurios pastaraisiais metais vis dažniau įvardijamos kaip greičiausias kelias stabdyti šiltėjimą: atsinaujinančių išteklių plėtra, energijos taupymas ir transporto bei pramonės elektrifikacija. ES diplomatai siekia, kad COP31 neapsiribotų naujais tekstais, o sutelktų valstybes į terminus, investicijų sprendimus ir praktinius įsipareigojimus.

    Pinigai ir prisitaikymas: sudėtingiausia dalis

    Dokumente pabrėžiama, kad klimato politika nebegali būti vien apie ateities rizikų prevenciją, nes nuostoliai jau patiriami dabar. Todėl ES ragina šalis prisitaikymo planus integruoti į nacionalinius investicijų planus ir vystymosi strategijas, kad atsparumas karščiui, sausroms, miškų gaisrams ir potvyniams taptų ekonominės politikos dalimi.

    Tačiau būtent klimato finansavimas žadamas būti viena kebliausių derybų temų. ES pripažįsta, kad vien viešųjų lėšų nepakaks reikiamam mastui pasiekti, todėl ieškoma būdų mobilizuoti privatų kapitalą, o anglies dioksido kainodara įvardijama kaip viena efektyviausių priemonių nukreipti pinigų srautus į mažiau taršius sprendimus.

    ES taip pat ragina didžiuosius teršėjus kelti ambicijas ir kuo labiau mažinti vadinamojo viršijimo mastą bei trukmę, jei pasaulinė temperatūra laikinai peržengtų 1,5 laipsnio ribą. Briuselis akcentuoja, kad po viršijimo turi sekti grįžimas į su 1,5 laipsnio trajektorija suderinamą kelią, o tam reikės greitesnio emisijų mažinimo ir nuoseklių investicijų.

    „Taryba ragina visas šalis, ypač didžiausius teršėjus, veikti su didžiausia įmanoma ambicija ir dėti visas pastangas grįžti į su 1,5 laipsnio riba suderinamą trajektoriją“, – teigiama ES Tarybos išvadų projekte.

    Neuždarytas lieka ir politinis klausimas, kiek pati Europa yra pasirengusi padėti finansuoti pokytį besivystančiose šalyse, ypač dėl prisitaikymo ir nuostolių bei žalos. Nevyriausybinių organizacijų atstovai sveikina ES dėmesį 1,5 laipsnio tikslui ir atsinaujinančiai energetikai, tačiau kartu primena, kad be aiškių finansinių įsipareigojimų derybose lengva likti reikalaujant daugiau iš kitų nei iš savęs.

  • Energetikos įmonėms planuojami didesni koncesiniai mokesčiai: Vyriausybė tikisi milijardų biudžetui

    Lenkijos Vyriausybė parengė Energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma reikšmingai didinti koncesinius ir prieškoncesinius mokesčius energetikos įmonėms. Tikslas – užkamšyti teisines spragas, suvienodinti taisykles ir padidinti įplaukas į valstybės biudžetą.

    Projektą paskelbė Rządowe Centrum Legislacji, o iniciatoriumi nurodoma energetikos ministro kuruojama ministerija. Pataisos apimtų mokesčius, kuriuos iš energetikos bendrovių renka reguliuotojas Urząd Regulacji Energetyki.

    Didesnė minimali įmoka

    Pagrindinis siūlymas – minimalią koncesinio ir prieškoncesinio mokesčio sumą kelti nuo 227 eurų iki 1 136 eurų. Projekte pabrėžiama, kad dabartinis minimalus dydis nebuvo keistas nuo 2018 metų.

    Numatoma, kad minimalios įmokos būtų indeksuojamos pagal metinį vartotojų kainų indeksą, kurį skelbia Główny Urząd Statystyczny. Tai reikštų, kad ateityje mokesčiai automatiškai prisitaikytų prie infliacijos ir realių administravimo sąnaudų.

    Lubų atsisakymas ir nauja skaičiavimo logika

    Kita reikšminga naujovė – siūloma atsisakyti viršutinės mokesčių ribos, kad jų dydis labiau atspindėtų didžiausias pajamas gaunančių rinkos dalyvių mastą. Taip pat projektu numatoma dešimteriopai padidinti koeficientus, pagal kuriuos skaičiuojamas mokestis.

    Be to, dalį taisyklių – pavyzdžiui, apie mokesčio sumokėjimo tvarką ir terminus – ketinama perkelti iš Vyriausybės nutarimų į patį įstatymą. Tokiu būdu siekiama mažinti interpretacijas ir sustiprinti teisinį aiškumą.

    Spragos dėl atsinaujinančios energetikos

    Projekte siūloma tikslinti ir atsinaujinančios energetikos išimtis. Numatyta, kad prieškoncesinis ar koncesinis mokestis nebūtų taikomas, kai bendra įrengtoji galia neviršija 5 MW, tačiau ši riba būtų vertinama sumuojant visus to paties subjekto valdomus įrenginius.

    Tokiu būdu valdžia tikisi apriboti praktiką, kai veikla formaliai „išskaidoma“ į kelias mažesnes elektrines ar net kelias įmones, kad kiekviena atskirai tilptų į 5 MW slenkstį. Projekte taip pat numatyti papildomi saugikliai, turintys mažinti dirbtinį bendrovių skaidymą į specialios paskirties įmones.

    Pagal pateiktus skaičiavimus, vien minimalios įmokos pakėlimas galėtų atnešti apie 2 milijonus eurų per metus. Atsisakius viršutinės ribos, prognozuojamas papildomas maždaug 636 milijonų eurų efektas, o koeficientų atnaujinimas – dar apie 171 milijoną eurų.

    Taigi bendrai, projektu vertinimu, naujos taisyklės galėtų padidinti valstybės biudžeto pajamas daugiau nei 795 milijonais eurų per metus. Tolimesnis pataisų likimas priklausys nuo derinimų ir teisėkūros proceso, įskaitant galimas korekcijas po konsultacijų su rinka ir institucijomis.

  • Mokslininkai aptiko žaliojo vandenilio klodus Australijoje: po žeme slypi energijos aukso gysla

    Mokslininkai aptiko žaliojo vandenilio klodus Australijoje: po žeme slypi energijos aukso gysla

    Mokslininkai skelbia radę įtikinamų požymių, kad Vakarų Australijos geležies rūdų sluoksniuose gali formuotis dideli natūraliai susidarančio vandenilio kiekiai. Tyrimas rodo, kad tam tikromis požeminėmis sąlygomis uolienose esantis mineralas magnetitas, sąveikaudamas su karštu vandeniu, gali išskirti vandenilio dujas.

    Vandenilis vis dažniau minimas kaip svarbi mažo anglies pėdsako energetikos grandies dalis, tačiau šiandien didžioji jo dalis vis dar pagaminama iš iškastinio kuro. Dėl to natūralūs vandenilio šaltiniai, jei būtų patvirtinti ir ekonomiškai pasiekiami, galėtų iš esmės pakeisti tiekimo grandinę ir sumažinti emisijas.

    Kas tiksliai nustatyta tyrime

    Edith Cowan universiteto komanda laboratorijoje atkūrė požemines sąlygas: magnetitą veikė aukštu slėgiu ir 200 laipsnių temperatūra, o reakcijas stebėjo 60 dienų. Gręžinių ar tiesioginės gavybos bandymų šiame etape nebuvo, tačiau eksperimentai parodė, kad vandenilis iš tiesų susidaro.

    Esminė detalė ta, kad miltelių pavidalo magnetitas pagamino maždaug penkis kartus daugiau vandenilio, palyginti su vientisu magnetito gabalu, skaičiuojant gramui. Tai leidžia daryti išvadą, kad gamtoje perspektyviausios gali būti suaižėjusios, porėtos uolienos, kur vanduo lengviau pasiekia šviežius mineralų paviršius.

    „Australija gali sėdėti ant milžiniško, dar neišnaudoto energijos rezervo, o potencialas yra milžiniškas“, – sakė Edith Cowan universiteto cheminės inžinerijos specialistas Alireza Keshavarz.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad vandenilio gamyba priklauso ne tik nuo magnetito kiekio, bet ir nuo to, kaip lengvai vanduo per lūžius, poras ir pralaidžius kelius pasiekia naujus mineralų paviršius“, – sakė Edith Cowan universiteto energetikos inžinierius Stefan Iglauer.

    Kodėl tai svarbu energetikai

    Jei natūralūs vandenilio telkiniai būtų patvirtinti lauko tyrimais, jie galėtų tapti papildomu švarios energijos šaltiniu, kuris nepriklauso nuo vėjo ar saulės gamybos svyravimų. Toks vandenilis teoriškai galėtų būti naudojamas pramonėje, sunkiajame transporte ar elektros sistemos balansavimui, tačiau praktinis pritaikymas priklausytų nuo gavybos kainos ir infrastruktūros.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad reakcijos metu dalis magnetito virsta hematitu. Šis virsmas gali suformuoti savotišką apsauginį sluoksnį, kuris ilgainiui ribotų vandens patekimą prie magnetito, todėl realiose geologinėse sąlygose vandenilio susidarymo dinamika gali būti sudėtingesnė, nei rodo trumpalaikiai bandymai.

    Kokie klausimai dar lieka

    Mokslininkų išvada kol kas nėra tiesioginis įrodymas, kad Vakarų Australijoje jau egzistuoja komerciškai išgaunami vandenilio telkiniai. Tam reikėtų geologinių žvalgymų, dujų migracijos kelių analizės, gręžinių duomenų ir aiškaus vertinimo, ar vandenilis išlieka „įkalintas“ uolienose, ar išsisklaido į aplinką.

    „Jei pavyktų šį išteklių atrakinti dideliu mastu, tai galėtų iš esmės pakeisti mūsų energetikos ateitį“, – sakė Edith Cowan universiteto energetikos inžinierius Kaveh Moghanirahimi.

    Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale International Journal of Hydrogen Energy. Autorių teigimu, darbas padeda priartinti laboratorinius bandymus prie realių geologinių sistemų ir tikslinti modelius, kurie ateityje leistų tiksliau prognozuoti, kur ir kiek natūralaus vandenilio galėtų susidaryti.