CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Saudo Arabija dykumoje pasodino 159 mln. medžių: ką po penkerių metų rodo realūs rezultatai

    Didelė šalies teritorijos dalis yra sausringa, todėl projektas nuo pat pradžių buvo vertinamas kaip sudėtingas: medžiams reikia nuolatinio vandens, o karštis ir dirvožemio druskingumas mažina išgyvenamumą. Vis dėlto viešai skelbiama pažanga rodo, kad dalyje regionų pavyko sukurti veikiančius atkūrimo modelius, ypač ten, kur projektai derinami su dirvožemio stabilizavimu ir natūralios augalijos grąžinimu.

    Žalinimas vyksta ne vien atvirose dykumų teritorijose. Medžiai sodinami palei pagrindines automagistrales, atkuriamos ganyklos, o miestuose, įskaitant Rijadą, plečiami parkai ir žaliosios zonos, kurios mažina karščio salų efektą ir dulkių taršą.

    Vienas svarbiausių klausimų tokio masto projektuose yra vanduo: tradicinis laistymas gėlu vandeniu būtų sunkiai suderinamas su ilgalaikiu tvarumu. Todėl programoje akcentuojami vandens taupymo sprendimai, įskaitant lietaus vandens surinkimą, užtvankas ir dalies želdinių laistymą išvalytomis nuotekomis, taip mažinant spaudimą gėlo vandens ištekliams.

    Ekspertai pabrėžia, kad sėkmę dažnai lemia ne vien medžių skaičius, o tai, ar atkurtos teritorijos tampa atsparios be nuolatinės žmogaus intervencijos. Dėl to vis dažniau taikomas požiūris, kai kartu su sodinimu atkuriama vietinė augalija, saugomas dirvožemis nuo erozijos ir parenkamos sausrai atsparesnės rūšys.

    Šalies planai nesibaigia dabartiniais rodikliais: iki 2030 metų siekiama atkurti apie 2,5 mln. hektarų žemės. Ilgesnėje perspektyvoje įvardijami dar ambicingesni tikslai, tarp jų ir didesnės apimties želdinimas bei reikšmingai išplėstos atkūrimo teritorijos.

    Lygiagrečiai žalinimo programoms deklaruojami ir energetikos tikslai: numatyta didinti atsinaujinančių šaltinių dalį elektros gamyboje bei plėsti saugomas gamtines teritorijas. Tokia kryptis svarbi todėl, kad klimato kaitos švelninimo priemonės vertinamos kaip visuma, o ne kaip atskiri, tarpusavyje nesusiję projektai.

    Vis dėlto specialistai ragina vertinti rezultatus per ilgalaikę prizmę: medžių sodinimas sausame klimate yra tik pirmas žingsnis, o tikrasis išbandymas prasideda vėliau, kai reikia užtikrinti išgyvenamumą, biologinę įvairovę ir realų poveikį dirvožemiui bei vietos mikroklimatui. Dėl to artimiausi metai parodys, ar dabartiniai skaičiai virs stabiliai veikiančiomis ekosistemomis.

  • „Iberdrola“ modernizuos Whitelee vėjo parką: galia augs iki 1 000 MW, turbinų bus gerokai mažiau

    Ispanijos energetikos grupė „Iberdrola“ per savo Jungtinėje Karalystėje veikiančią bendrovę ScottishPower paskelbė planuojanti modernizuoti Whitelee – didžiausią sausumos vėjo elektrinių parką Didžiojoje Britanijoje, esantį Škotijoje. Parkas veiklą pradėjo 2008 metais ir vėliau buvo plėstas, o dabar ruošiamas vadinamajam repowering etapui.

    Projektas numato senesnes turbinas pakeisti naujesniais, galingesniais įrenginiais, todėl bendra Whitelee parko galia turėtų beveik padvigubėti. „Iberdrola“ nurodo, kad tikslas – augti nuo dabartinių 539 MW iki 1 000 MW, kartu reikšmingai mažinant turbinų skaičių.

    Po modernizacijos turbinų skaičius turėtų sumažėti nuo 215 iki 124. Tokia kryptis atspindi vieną svarbiausių pastarųjų metų vėjo energetikos tendencijų Europoje: senstančių parkų atnaujinimą, kai didesnis elektros gamybos potencialas pasiekiamas ne didinant įrenginių kiekį, o diegiant efektyvesnes technologijas.

    „Iberdrola“ skelbia, kad modernizacija siejama su maždaug 1,8 mlrd. eurų investicijomis. Bendrovė taip pat akcentuoja ekonominį efektą Škotijai: per artimiausią dešimtmetį projektas, jos vertinimu, galėtų sugeneruoti apie 380 mln. eurų bendrosios pridėtinės vertės ir prisidėti prie užimtumo augimo.

    Repowering procesas vis dažniau įvardijamas kaip svarbus būdas spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą jau užstatytose teritorijose, kai leidimai, infrastruktūra ir prisijungimas prie tinklų yra sukurti anksčiau. Tai leidžia greičiau didinti gamybą ir mažinti elektros savikainą, nors projektams vis tiek reikia sudėtingo planavimo ir suderinimų dėl statybų, logistikos bei tinklų pralaidumo.

    Šios krypties mastą iliustruoja ir Europos vėjo energetikos asociacijos WindEurope vertinimai. Organizacija yra skelbusi, kad 2026–2030 metais Europoje iš eksploatacijos gali būti išimti maždaug 16 GW galios vėjo įrenginiai, o apie 8 GW iš jų galėtų būti pakeisti moderniais sprendimais, kurie leistų sukurti gerokai didesnę – apie 17 GW – naujų turbinų galią.

    „Iberdrola“ savo pranešimuose pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė išlieka viena svarbiausių grupės investicinių krypčių. Pasak bendrovės, grupėje dirba daugiau nei 45 000 darbuotojų, o nuo 2001 metų į elektros tinklus, atsinaujinančią energetiką ir energijos kaupimą ji investavo daugiau nei 175 mlrd. eurų.

  • „TotalEnergies“ perima „Shell“ žaliąjį portfelį Europoje: sandoris už šimtus milijonų eurų

    „TotalEnergies“ perima „Shell“ žaliąjį portfelį Europoje: sandoris už šimtus milijonų eurų

    Sandoris, stiprinantis pozicijas Europoje

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pranešė pasirašiusi susitarimą su „Shell“ dėl šios įmonės Europos sausumos atsinaujinančios energetikos verslų įsigijimo. Sandorio suma oficialiai neatskleidžiama, tačiau su transakcija susijęs šaltinis ją vertino kaip siekiančią kelis šimtus milijonų eurų.

    Įsigijimas apima tiek jau veikiančius, tiek statomus saulės ir vėjo projektus, taip pat vystomą projektų portfelį keliuose svarbiausiuose Europos rinkose. Tokie aktyvai energetikos bendrovėms leidžia greičiau didinti žaliosios elektros gamybą, nelaukiant ilgų naujų leidimų ir plėtros ciklų.

    Ką „TotalEnergies“ perka iš „Shell“

    „TotalEnergies“ skelbia įsigysianti apie 4 gigavatų elektros gamybos pajėgumų portfelį, daugiausia saulės ir vėjo elektrinių, kurios jau veikia arba yra statomos Italijoje ir Nyderlanduose. Be to, į sandorį įtraukti saulės, vėjo ir baterijų kaupimo projektai Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje.

    Rinkoje tokie portfeliai paprastai vertinami kaip ypač patrauklūs dėl prognozuojamų pinigų srautų, ypač kai dalis projektų jau veikia ar yra arti komercinės eksploatacijos pradžios. Baterijų kaupimo projektai taip pat svarbūs, nes padeda mažinti vėjo ir saulės generacijos nepastovumą bei stabilizuoja tinklą.

    Lygiagrečiai – dalies turto pardavimas „KKR“

    Kartu „TotalEnergies“ pranešė sudariusi dar vieną sandorį: 50 proc. dalį vėjo ir saulės aktyvų portfelyje Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje ji parduos JAV investicijų bendrovei „KKR“. Šis sandoris visą portfelį įvertina maždaug 1,8 milijardo eurų.

    Parduodamas portfelis sudaro apie 1,2 gigavato elektros gamybos pajėgumų. Tokia struktūra leidžia energetikos grupei iš dalies susigrąžinti kapitalą ir finansuoti naujus projektus, kartu išlaikant dalyvavimą ir būsimą grąžą iš veikiančių aktyvų.

    „Šie du sandoriai leidžia mums optimizuoti kapitalo paskirstymą atsinaujinančioje energetikoje, tuo pat metu tęsiant integruotos elektros strategijos įgyvendinimą“, – sakė „TotalEnergies“ dujų, atsinaujinančios energetikos ir elektros padalinio vadovas Stephane Michel.

    Platesnė tendencija: naftos milžinės persitvarko

    „TotalEnergies“ teigia, kad sandoris su „Shell“ sustiprins jos atsinaujinančios energetikos veiklą Europoje. Bendrovės vertinimu, regione ji jau turi beveik 10 gigavatų pastatytų arba vystomų gamybos pajėgumų, o dar apie 27 gigavatus yra plėtros stadijoje.

    Pastaraisiais metais Europos energetikos rinkoje ryškėja tendencija, kai didžiosios naftos ir dujų bendrovės peržiūri atsinaujinančios energetikos portfelius, siekdamos didesnio efektyvumo, mažesnės rizikos ir aiškesnės grąžos. Dalis grupių renkasi aktyvų rotaciją: įsigyja brandesnius projektus, o dalį veikiančių portfelių parduoda finansiniams investuotojams.

    Tokia dinamika ypač suaktyvėja dėl Europoje augančių tinklo pajėgumų, spartėjančios elektrifikacijos ir didėjančio poreikio lanksčioms sistemoms, kurias papildo energijos kaupimas. Dėl to atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau vertinami ne kaip pavienės elektrinės, o kaip integruoti portfeliai, leidžiantys stabiliai tiekti elektrą skirtingomis rinkos sąlygomis.

  • Lenkijos biogazo rinka įsibėgėja: „MDI Energia“ plečia jėgainę iki 1,5 MW Lubline

    Lenkijoje spartėjant energetikos transformacijai, biogazas vis dažniau vertinamas kaip patikima ir valdoma vietinė energijos gamyba. Tai ypač svarbu sistemoje, kur didėja saulės ir vėjo generacijos dalis, tačiau kartu auga ir poreikis stabiliai galiai.

    Įmonė „MDI Energia“ pasirašė sutartį su „Doral Environmental Infrastructures“ grupei priklausančia bendrove dėl naujos biogazą naudojančios kogeneracinės jėgainės statybos Kaplonosuose, Liublino vaivadijoje. Projektas numato 0,5 MW elektrinės galios įrenginį, kurį planuojama pastatyti per 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.

    Nauja jėgainė bus statoma greta jau veikiančio 1 MW objekto, kurį „MDI Energia“ šioje vietoje įgyvendino 2023–2024 metais. Taip bendra aikštelės galia turėtų išaugti iki 1,5 MW, o pati lokacija tampa pavyzdžiu, kaip rinka renkasi plėtrą ten, kur jau sukurta infrastruktūra ir užtikrintas žaliavų tiekimas.

    „Tai dar vienas mūsų kontraktas su „Doral Environmental Infrastructures“ grupe. Matome augantį susidomėjimą naujomis biogazo ir biometano instaliacijomis, taip pat plėtra tose pačiose vietose arba šalia jau veikiančių objektų“, – sakė „MDI Energia“ valdybos viceprezidentas Antoni Kubasiewiczius.

    Biogazas kaip valdoma generacija

    Skirtingai nei saulės ar vėjo elektrinės, biogazo gamyba gali būti reguliuojama pagal sistemos poreikį, nes ji tiesiogiai nepriklauso nuo oro sąlygų. Dėl to biogazo jėgainės gali prisidėti prie elektros tinklo balansavimo, ypač piko valandomis ar sumažėjus atsinaujinančiai generacijai.

    Be elektros, kogeneracija leidžia efektyviai panaudoti ir šilumą, todėl tokie objektai dažnai vertinami kaip racionalus sprendimas regionuose, kur galima realizuoti šilumos vartojimą vietoje. Papildomas argumentas investuotojams yra vietinių žaliavų panaudojimas ir trumpesnės tiekimo grandinės.

    „Dėl stabilios ir valdomos energijos gamybos bei vietinių žaliavų panaudojimo šie šaltiniai gali atlikti vis svarbesnį vaidmenį balansuojant nacionalinę elektros energetikos sistemą“, – pabrėžė A. Kubasiewiczius.

    Didžiausios viltys siejamos su biometanu

    Rinkos dalyviai didžiausią augimo potencialą sieja su biometanu, tai yra iki gamtinių dujų kokybės išvalytu biogazu, kurį galima tiekti į dujų tinklus arba naudoti transporte. Tokia kryptis ypač aktuali šalims, siekiančioms mažinti importuojamų iškastinių dujų dalį ir stiprinti energetinį saugumą.

    Lenkijos Vyriausybė 2026 metų liepos 14 dieną pritarė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo numatomas, be kita ko, aukcioninis paramos mechanizmas biometaną gaminančioms didesnėms nei 1 MW galios instaliacijoms bei reglamentavimas dėl tiesioginių dujotiekių. Investuotojams tai reiškia bandymą sukurti aiškesnes ir labiau prognozuojamas taisykles sektoriui, kuris iki šiol vystėsi lėčiau.

    „Reguliavimo pokyčių kryptis sektoriui aiškiai palanki. Kartu su augančiu vietos ir užsienio investuotojų dėmesiu tai sudaro sąlygas biogazo ir biometano projektams pereiti į įgyvendinimo etapą gerokai didesniu mastu nei iki šiol“, – teigė A. Kubasiewiczius.

    „MDI Energia“ plečia vaidmenį rinkoje

    Kaplonosų projektas „MDI Energia“ yra ir strateginio veiklos modelio pokyčio dalis. Bendrovė signalizuoja siekį stiprinti kompetencijas ne tik kaip rangovė, bet ir kaip įmonė, prisidedanti prie projektų parengimo, ankstyvųjų etapų planavimo ir sprendinių parinkimo.

    Įmonė akcentuoja, kad per daugiau nei dešimtmetį sukaupta patirtis projektuojant, statant ir paleidžiant biogazo objektus leidžia greičiau standartizuoti sprendimus ir mažinti projekto rizikas. Rinkai tai svarbu, nes biogazo projektai paprastai reikalauja patikimo žaliavų tiekimo, aiškaus šilumos ar elektros realizavimo ir suderintų leidimų.

    Nors biogazo segmentas Lenkijoje kol kas gerokai mažesnis už saulės ar vėjo energetiką, investuotojai jį vertina kaip praktišką priemonę vienu metu spręsti kelias užduotis: panaudoti žemės ūkio atliekas, gaminti energiją vietoje ir suteikti sistemai stabilios galios.

  • Didžioji Britanija svarsto sukti atgal: naujasis premjeras žada pragmatišką naftos ir dujų gavybą

    Didžioji Britanija vėl atsidūrė diskusijų apie naftos ir dujų gavybą centre: naujasis ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė ketinantis laikytis pragmatiškesnio požiūrio į išteklių naudojimą Šiaurės jūroje. Jo teigimu, kai gyventojai patiria ekonominį spaudimą, valstybė negali ignoruoti turimų resursų.

    Apie šią kryptį viešai užsiminė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigęs, kad per telefoninį pokalbį Burnhamas patvirtino planus didinti naftos ir dujų gavybą. Ši tema Jungtinėje Karalystėje jau seniai kelia politinę įtampą, nes susikerta energijos kainų, pramonės ateities ir klimato tikslų argumentai.

    „Signalizavau, kad Šiaurės jūros klausimu ketinu laikytis pragmatiško požiūrio. Ten yra ištekliai, o kai žmonės susiduria su sunkumais, negalima to ignoruoti“, – sakė Andy Burnhamas.

    Diskusija ypač jautri po ankstesnių politinių pažadų riboti iškastinio kuro plėtrą. 2024 metais rinkimų kampanijos metu Leiboristų partija buvo įsipareigojusi neišduoti naujų licencijų naftos ir dujų gavybai, nors tai nereiškia automatinio jau išduotų leidimų sustabdymo ar esamų projektų nutraukimo.

    Gavybos šalininkai pabrėžia ekonominę naudą: darbo vietas, mokesčių pajamas biudžetui, paramą vietos tiekimo grandinėms ir didesnį energetinį saugumą. Taip pat akcentuojama, kad didesnė vietinė gavyba gali sumažinti poreikį importuoti iškastinį kurą ir jo produktus, kurių kainos neretai priklauso nuo geopolitinių krizių.

    Oponentai primena, kad ilgalaikėje perspektyvoje investicijos į iškastinį kurą gali konfliktuoti su šalies klimato politika ir tarptautiniais įsipareigojimais mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Jie ragina spartinti perėjimą prie atsinaujinančios energetikos, energijos kaupimo sprendimų ir efektyvumo didinimo, kad kainų spaudimas būtų mažinamas ne didinant gavybą, o mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Tikėtina, kad artimiausiu metu politinė diskusija suksis apie tai, ar „pragmatiškas požiūris“ reikš realų naujų projektų skatinimą, ar daugiau dėmesio bus skiriama esamų telkinių panaudojimui. Bet kuriuo atveju Šiaurės jūros nafta ir dujos vėl tampa vienu svarbiausių Didžiosios Britanijos energetikos darbotvarkės klausimų.

  • „Enea“ pasirašė beveik 300 GWh vėjo energijos cPPA: ką tai keičia pramonei ir ESG?

    Lenkijos energetikos grupės „Enea“ įmonė „Enea Eko“ sudarė korporatyvines elektros pirkimo sutartis (cPPA), pagal kurias pramonės ir energijos tiekimo sektoriaus klientams bus parduotas beveik 300 GWh atsinaujinančios energijos kiekis. Energija bus gaminama „Enea“ grupės valdomuose vėjo parkuose Skibno, Lubno, Darżyno ir Zaklików.

    Tokie susitarimai leidžia įmonėms fiksuoti ar stabilizuoti elektros kainą ilgesniam laikotarpiui ir sumažinti priklausomybę nuo rinkos svyravimų. Kartu tai tampa praktiniu įrankiu mažinant su įsigyjama elektra susijusias netiesiogines emisijas, kurios dažnai įtraukiamos į tvarumo ataskaitas ir tiekimo grandinių vertinimus.

    Kam skirta vėjo energija?

    Vienas iš sutarties partnerių yra „Re Alloys“ grupė, veikianti sunkiosios pramonės segmente. Įmonė nurodoma kaip vienintelė Lenkijoje ir viena didžiausių Europoje ferolydinių gamintojų, o ši produkcija naudojama, pavyzdžiui, aukštos kokybės plienui, reikalingam ir vėjo energetikos komponentams.

    Metalurgija priskiriama prie imliausių energijai ūkio šakų, todėl ilgalaikė prieiga prie atsinaujinančios elektros su aiškiomis kainodaros sąlygomis paprastai vertinama kaip būdas užtikrinti gamybos tęstinumą. Tokie kontraktai dažnai tampa ir papildomu argumentu siekiant išlaikyti konkurencingumą rinkose, kuriose pirkėjai vis dažniau vertina gaminių anglies pėdsaką.

    Kitas pirkėjas yra „Energia Euro Park“, kuri užsiima elektros paskirstymu ir pardavimu, be kita ko, Specialiojoje ekonominėje zonoje Euro-Park Mielec. Ši bendrovė, kaip skelbiama, yra visiškai kontroliuojama Lenkijos pramonės plėtros agentūros, o energija tiekiama įvairioms zonoje veikiančioms įmonėms, tarp jų ir pažangios pramonės sektoriams.

    Kodėl cPPA tampa strateginiu įrankiu?

    „Enea“ atkreipia dėmesį, kad atsinaujinančios energijos tiekimas tiesiogiai pramonės klientams vis dažniau siejamas ne tik su kaštų planavimu, bet ir su ES dekarbonizacijos kryptimi. Verslui aktualūs ir reikalavimai, susiję su tvarumo atskaitomybe, nes įmonės vis dažniau turi pagrįsti energijos kilmę bei jos poveikį emisijų rodikliams.

    „Tiesioginės žaliosios energijos tiekimo sutartys pramonės klientams yra OZE verslo strategijos pamatas. Siekiame, kad mūsų energija pirmiausia užtikrintų Lenkijos įmonių saugumą, o joms reikia stabilių ir nuspėjamų energijos sąnaudų“, – sakė Bartosz Krysta, „Enea“ valdybos narys, atsakingas už komerciją.

    „Šie kontraktai yra platesni nei vien prekyba: rodome, kad pramonės dekarbonizaciją galima grįsti vietiniais, stabiliais aktyvais ir energija iš Lenkijos vėjo parkų“, – sakė Adam Dominiak, „Enea Eko“ vadovas.

    Energetikos rinkoje cPPA sutartys dažnai laikomos vienu iš būdų spartinti atsinaujinančių išteklių plėtrą, nes jos suteikia gamintojams aiškesnį pajamų srautą, o vartotojams – didesnį kaštų prognozuojamumą. Kartu tai tampa atsaku į augantį spaudimą mažinti emisijas ir išlaikyti konkurencingą elektros kainą energijai imliuose sektoriuose.

  • Japonija statys pirmą seismiškai atsparų 315 MW jūrinį vėjo parką: milžinai atlaikys drebėjimus

    Japonija statys pirmą seismiškai atsparų 315 MW jūrinį vėjo parką: milžinai atlaikys drebėjimus

    Pasaulinis lūžis jūroje

    Japonijoje planuojamas 315 MW galios Oga–Katagami–Akita jūrinio vėjo elektrinių parkas peržengė vieną svarbiausių inžinerinių ribų – projektas įvertintas kaip atitinkantis seisminei rizikai taikomus reikalavimus. Atitiktį patvirtino „Bureau Veritas Japan“, įvertinusi projektavimo sprendinius pagal griežtas vietos normas.

    Šis sprendimas išskirtinis tuo, kad Japonijai tenka projektuoti ne tik audrų bangų ir uraganinių vėjų poveikiui, bet ir itin retoms, tačiau potencialiai labai stiprioms tektoninėms apkrovoms. Šalis yra Ramiojo vandenyno Ugnies žiedo zonoje, todėl seisminiai kriterijai čia tampa esmine infrastruktūros saugos dalimi.

    Kodėl Japonijai reikia kitokių standartų

    Projektavimo metu vertintos vietos sąlygos, ekstremalios apkrovos ir detalūs konstrukciniai sprendiniai, kad parkas išliktų stabilus net esant sudėtingiems grunto pokyčiams. Vienas didžiausių iššūkių – grunto skystėjimas, kai smėlingas jūros dugnas dėl drebėjimų praranda laikomąją galią.

    Tokių rizikų svarbą Japonija jautriai patyrė po 2011 metais įvykusio 9,0 balo žemės drebėjimo, kai kai kuriose pakrantės vietose fiksuoti reikšmingi grunto elgsenos pokyčiai. Dėl to inžinieriams tenka projektuoti taip, kad konstrukcija atlaikytų bangų, vėjo ir seismines apkrovas vienu metu.

    21 turbina vietoje 33

    Parke numatyta įrengti 21 „Vestas“ V236-15.0 MW turbiną, o tai būtų vienas pirmųjų tokios galios turbinų diegimų už Europos ribų, neskaičiuojant Kinijos. Vien tik didesnė vienos turbinos galia leidžia sumažinti reikalingų pamatų ir montavimo operacijų skaičių.

    Palyginimui, ankstesniame Akita–Noshiro projekte 139 MW galiai pasiekti reikėjo 33 turbinų po 4,2 MW. Oga–Katagami–Akita atveju 21 didelės galios turbina leidžia pasiekti 315 MW, taip mažinant medžiagų poreikį ir laivų darbų apimtis.

    Grafikas, rinka ir platesnė reikšmė

    Komercinis parko paleidimas planuojamas 2028 metų birželio mėnesį. Turbinų montavimo darbams numatoma pasitelkti specializuotą įrangą, o dalis tiekimo grandinės sprendimų Japonijoje derinami prie vietos reikalavimų ir darbo jūroje sezoniškumo.

    Šis projektas laikomas svarbiu etalonu ne tik Japonijai: panašiose seismiškai aktyviose zonose esančios šalys, tokios kaip Taivanas, Pietų Korėja, Filipinai ar Indonezija, susiduria su analogiškomis geologinėmis rizikomis. Praktikoje patvirtintas modelis gali paspartinti projektavimą ir sertifikavimą visame regione.

    Už projekto įgyvendinimą atsakingas konsorciumas Oga Katagami Akita Offshore Green Energy, kuriame dalyvauja keli energetikos ir infrastruktūros rinkos dalyviai. Sertifikavimo reikšmė – ne vien formalumas: tai signalas rinkai, kad didelės galios jūrinis vėjas gali būti diegiamas ir ten, kur seisminė rizika iki šiol ribojo ambicingesnius planus.

  • „Enea“ stiprina OZE ir energijos kaupimo valdymą: „Energy Link“ realiu laiku padės spręsti, kada parduoti

    Skaitmeninis impulsas OZE portfeliui

    Lenkijos energetikos grupė „Enea“ kartu su „Transition Technologies-Systems“ plečia informacinių technologijų aplinką, skirtą valdyti atsinaujinančios energijos šaltinių ir energijos kaupimo įrenginių portfelį. Projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio pobūdžio IT sprendimų šalyje, orientuotas į sparčiai augantį OZE segmentą.

    Tokie sprendimai tampa vis svarbesni dėl didėjančios gamybos iš vėjo ir saulės dalies bei kintančių elektros kainų rinkoje. Kuo labiau išauga nepastovios generacijos svoris, tuo daugiau vertės sukuria tikslesnės prognozės, operatyvus balansavimas ir automatizuoti prekybos sprendimai.

    Platforma, kuri mato viską realiu laiku

    Pagrindiniu projekto elementu tampa platforma „Energy Link“, kuri rinks duomenis iš visų „Enea“ valdomų įrenginių realiu laiku. Ji turėtų prognozuoti OZE gamybą ir padėti optimizuoti įrenginių darbą, remiantis tiek operaciniais rodikliais, tiek rinkos kainų signalais.

    Numatoma, kad platforma teiks rekomendacijas, kada ekonomiškai naudingiausia energiją kaupti, pirkti ar parduoti. Taip pat ji perduos informaciją apie stebimos infrastruktūros būklę, kad sprendimus būtų galima priimti greičiau ir su mažesne rizika.

    Nuo valdymo iki prekybos automatizavimo

    Kartu vystomas ir „LUXtrade“ sprendimas, priskiriamas prekybos ir rizikos valdymo sistemoms, kuris bus papildytas OZE bei energijos kaupimo portfelio funkcijomis. Praktikoje tai reiškia didesnį prekybos procesų automatizavimą, algoritminės prekybos pritaikymą ir tikslesnius atsiskaitymus rinkos dalyviams.

    Tokios sistemos tampa ypač aktualios, kai portfelyje daugėja skirtingų technologijų ir lokacijų, o sprendimus reikia priimti beveik realiu laiku. Energijos kaupimas šiame modelyje įgauna papildomą vertę, nes leidžia perkelti pardavimą į palankesnius kainų laikotarpius ir teikti lankstumo paslaugas.

    „Šiuolaikinės sistemos šiandien yra energetikos transformacijos pamatas ir būtinas elastingos, skaitmeninės elektros rinkos elementas“, – sakė „Transition Technologies-Systems“ viceprezidentė Ewa Kwapis.

    „Sparčiai augantis OZE ir energijos kaupimo mastas reikalauja įrankių, kurie leidžia efektyviai valdyti vis labiau išskaidytą ir įvairų aktyvų portfelį“, – sakė „Enea Trading“ vadovas Rafał Soja.

    „Kuriame skaitmeninę aplinką, kuri leidžia integruoti operacinius ir rinkos duomenis bei remti sprendimų priėmimą beveik realiu laiku“, – sakė „Enea“ IT padalinio direktorius Sebastianas Gajeckis.

    Ką tai keičia energetikos rinkoje

    Rinkai vis labiau pereinant prie nepastovios generacijos, laimi tie dalyviai, kurie greičiausiai sujungia duomenis, prognozes ir prekybą į vieną procesą. Integruotos platformos leidžia mažinti neapibrėžtumą, geriau išnaudoti gamybos langus ir mažinti nuostolius, kai gamyba nesutampa su paklausa.

    „Enea“ atveju projektas signalizuoja kryptį, kuria juda regiono energetikos grupės: daugiau skaitmenizacijos, daugiau automatizavimo ir vis glaudesnė OZE bei energijos kaupimo integracija. Tai turėtų padėti greičiau reaguoti į kainų svyravimus ir efektyviau monetizuoti žaliąją generaciją.

  • Neigiamos elektros kainos ir OZE ribojimai Lenkijoje: verslas siūlo 3 išeitis ir laukia proveržio su kaupikliais

    Kas verčia riboti OZE gamybą

    Lenkijos elektros sistemoje vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai dėl tinklo apribojimų ir sistemos balansavimo poreikių operatorius nurodo mažinti atsinaujinančios energijos gamybą. Verslas pabrėžia, kad kol sistema remiasi anglimi kūrenamomis elektrinėmis, OZE plėtra neišvengiamai atsitrenkia į technines ribas.

    Anglies blokai turi vadinamąsias minimalias stabilaus darbo ribas, todėl jų neįmanoma greitai išjungti ar sumažinti iki nulio. Pavasarį, kai saulės elektrinės gamina daug, o šilumos poreikis dar išlaiko kogeneraciją, rinkoje lengviau atsiranda perteklius ir daugėja valandų su neigiamomis kainomis.

    Trys kryptys, kurias mini verslas

    Viena iš praktinių priemonių – aktyvesnė elektros pardavimo ir portfelio valdymo strategija, kai gamyba ir pardavimas optimizuojami taip, kad būtų mažinama priverstinio ribojimo rizika. Tokia taktika siejama su profesionaliu prekybos ir balansavimo sprendimų naudojimu, ypač kai kainos svyruoja vis dažniau.

    Antra kryptis – dalyvavimas balansavimo rinkoje, kur tam tikrais atvejais galima valdomai ir už atlygį koreguoti generaciją, prisidedant prie sistemos stabilumo. Tam reikia techninių atnaujinimų ir atitikties operatoriaus reikalavimams, todėl dalis vystomų projektų orientuojami į gebėjimą lanksčiai reaguoti į sistemos signalus.

    Trečia – energijos kaupikliai, kurie, verslo vertinimu, gali reikšmingai pakeisti rinkos dinamiką. Kaupikliai gali sugerti momentinį OZE perteklių, vėliau jį grąžinti į tinklą ir taip mažinti tiek priverstinių ribojimų apimtis, tiek neigiamų kainų valandų skaičių.

    Kada kaupikliai gali pakeisti situaciją

    Rinkos dalyviai prognozuoja, kad pirmasis aiškus kaupiklių poveikis gali pasimatyti jau artimiausiais metais, kai pradės veikti didesni projektai. Kaip pavyzdys minimi pilotiniai sprendimai ir didesnės galios portfeliai, kurie vystomi po laimėtų pajėgumų mechanizmo konkursų, o bendra planuojama įrengtoji galia gali siekti šimtus megavatų.

    Tačiau kartu pabrėžiama, kad kaupyklų pelningumas nėra garantuotas ilgam laikui. Didėjant konkurencijai ir daugėjant baterijų, arbitražo galimybės gali siaurėti, o tada rinka vėl ieškos naujos pusiausvyros tarp OZE plėtros, tinklų pralaidumo ir lankstumo priemonių.

    „Neįmanoma visiškai išvengti ribojimų ir neigiamų kainų, bet jų poveikį galima mažinti aktyvia elektros pardavimo ir balansavimo strategija“, – sakė „Wento“ vadovas Wojciechas Cetnarskis.

    Verslas taip pat akcentuoja hibridinių projektų svarbą, kai keli skirtingi šaltiniai ar kaupikliai dalijasi tuo pačiu prijungimu prie tinklo. Toks modelis gali efektyviau išnaudoti infrastruktūrą, tačiau jam vis dar reikia daugiau aiškumo dėl reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo procedūrų.

    Ilgesnėje perspektyvoje OZE plėtrą Lenkijoje lems ne tik gamybos pajėgumai, bet ir paklausa: pramonės, šildymo bei transporto elektrifikacija. Kuo sparčiau augs elektros vartojimas, tuo daugiau atsiras erdvės naujiems atsinaujinančios energetikos projektams ir lankstumo sprendimams.

  • Japonijoje nugriaus legendinę Solar Ark: 5 000 saulės panelių simbolis dingsta nuo žemėlapio

    Japonijoje nugriaus legendinę Solar Ark: 5 000 saulės panelių simbolis dingsta nuo žemėlapio

    Ikona, tapusi žaliųjų ambicijų ženklu

    Gifu prefektūroje, Anpači mieste, Japonijoje stūksanti Solar Ark buvo vienas ryškiausių ankstyvosios saulės energetikos simbolių. Neįprastos arkos formos statinys išsiskyrė ne tik architektūra, bet ir tuo metu itin ambicinga idėja – parodyti šalies energetinės transformacijos kryptį.

    315 metrų ilgio ir 37 metrų aukščio konstrukcija buvo baigta 2001 metais, o nuo 2002 metų veikė kaip saulės elektrinė. Fasadas buvo padengtas daugiau nei 5 000 fotovoltinių modulių, todėl objektas savo laikais buvo minimas tarp didžiausių tokio tipo projektų pasaulyje.

    Kiek energijos pagamino ir kodėl sustojo

    Skelbiama, kad 2002–2022 metų laikotarpiu 5 046 paneliai per metus pagamindavo apie 530 000 kilovatvalandžių elektros energijos. Maksimali sistemos galia siekė 630 kilovatų, o dalis apdailos elementų buvo pagaminti iš perdirbtų, anksčiau utilizavimui numatytų komponentų.

    Elektros gamyba buvo nutraukta 2022 metais, o pats objektas vėliau uždarytas. Nors Solar Ark ilgą laiką veikė kaip technologijų demonstracinė erdvė, ilgainiui išlaikymo našta tapo per didelė, ypač pasikeitus pastato paskirčiai ir sumažėjus praktinei infrastruktūros vertei.

    Kas nusprendė griauti ir kada tai įvyks

    Solar Ark iš pradžių pastatė „Sanyo Electric Co.“, o 2011 metais objektas perėjo „Panasonic“ žinion. Vėliau teritorija buvo parduota Osakos nekilnojamojo turto plėtotojui, o viešojoje erdvėje pasirodė pirmieji signalai apie galimą griovimą.

    Nors 2024 metais, po dalinio sklypo perleidimo, buvo kalbama apie galimybes pritaikyti pastatą kitoms reikmėms, naujausi pranešimai rodo aiškią kryptį – objektas bus ardomas. Vietos valdžia patvirtino, kad darbus planuojama pradėti rugsėjį, o visas procesas turėtų užtrukti apie 12 mėnesių.

    Kodėl Solar Ark tapo daugiau nei pastatu

    Solar Ark buvo suprojektuota kaip simbolinė arka, turėjusi įkūnyti kelionę į XXI amžių ir energetikos pokyčius. Konstrukcija buvo pritaikyta Japonijos sąlygoms: skelbta, kad ji atspari iki 34 metrų per sekundę vėjo gūsiams ir gali atlaikyti 7 balų stiprumo drebėjimus pagal japonišką Shindo skalę.

    Pastate veikė „Sanyo“ laboratorija ir Saulės energijos muziejus, vyko edukaciniai renginiai, parodos, mokslinės paskaitos. Ilgus metus objektas buvo lengvai atpažįstamas keliaujantiems Tōkaidō Shinkansen maršrutu tarp Kioto ir Nagojos, todėl tapo ir regiono vizitine kortele.

    Solar Ark griovimas atspindi platesnę tendenciją, kai ankstyvieji atsinaujinančios energetikos demonstraciniai projektai, pasenę technologiškai ar tapę per brangūs eksploatuoti, užleidžia vietą naujai infrastruktūrai. Kartu tai ir priminimas, kad energetikos transformacijoje svarbi ne tik gamyba, bet ir ilgalaikė objektų priežiūra bei prasmingas jų panaudojimas bendruomenei.