Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Anglies elektrinės gali atgimti: siūloma vietoj anglių deginti geležies miltelius ir kaupti energiją

    Nors anglimi kūrenamos elektrinės daug kur Europoje traukiasi, mokslininkai siūlo joms netikėtą „antrą gyvenimą“ – vietoj anglių deginti geležies miltelius ir taip veikti kaip didžiulė energijos kaupimo sistema.

    Principas primena įprastą šiluminę elektrinę: degant smulkioms geležies dalelėms išsiskiria šiluma, ji kaitina vandenį ir suka jau esamas turbinas bei generatorius. Skirtumas tas, kad kietoji liekana daugiausia yra geležies oksidas – kitaip tariant, rūdys.

    Karlsrūhės technologijos instituto (KIT) tyrėjai skaičiuoja, kad toks sprendimas galėtų padėti spręsti vieną didžiausių atsinaujinančios energetikos problemų – ką daryti, kai nepučia vėjas ir nešviečia saulė, bet elektros vis tiek reikia.

    Vis dėlto tai nėra „nemokama“ energija: rūdis paversti atgal į geležies kurą reikia energijos. Dėl to idėja labiau panaši į elektrinės dydžio bateriją, kuri perteklinę atsinaujinančią elektrą „sukaupia“ geležies pavidalu ir vėliau ją grąžina į tinklą šilumos gamybos forma.

    Baterija, kuri atrodo kaip rūdys

    Degant geležies milteliams, geležis reaguoja su deguonimi, išsiskiria šiluma, o produktas – geležies oksidas. Modifikuota anglies elektrinė šią šilumą galėtų panaudoti garui gaminti ir elektros generavimui, išlaikant dalį esamos infrastruktūros.

    Kad ciklas būtų uždaras, oksidą reikėtų surinkti ir „įkrauti“ – atimti deguonį, kad vėl gautume geležį. Tam siūloma naudoti vandenilį, pagamintą iš atsinaujinančios elektros elektrolizės būdu, skaidant vandenį.

    Tyrėjai akcentuoja praktišką skirtumą nuo vandenilio kaupimo: vandeniliui reikia specialių talpų ir infrastruktūros, o geležies miltelius teoriškai galima laikyti įprastuose silosuose ir gabenti esama krovinių logistika.

    Pati koncepcija jau bandyta praktikoje: 2020 metais Eindhoveno technologijos universiteto mokslininkai pademonstravo 100 kilovatų galios geležies degiklį vietos alaus darykloje, kur šiluma buvo panaudota gamybai. Kitame, 2026 metais publikuotame to paties universiteto tyrime aprašyta, kad geležies miltelius pavyko deginti ir vėl atkurti kurą per dešimt ciklų.

    Kur Europoje tai galėtų būti naudinga

    KIT komanda modeliuodama Europos energetikos sistemą iki 2050 metų vertino, kur geležies deginimas galėtų būti ekonomiškai prasmingesnis nei didelio masto baterijų parkai, vandenilio jėgainės ar kiti rezervinės galios sprendimai.

    Skaičiavimuose pabrėžta, kad baterijos gerai tinka kelioms valandoms, tačiau ilgoms „sausroms“, kai atsinaujinančių šaltinių mažai, reikiami mastai tampa brangūs. Vandenilis gali būti kaupiamas ilgiau, ypač požeminėse druskų ertmėse, bet ne visos šalys turi tam tinkamas geologines sąlygas.

    Modelyje geležies kuras atrodė patrauklesnis tokioms šalims kaip Airija, Suomija ar Čekija – ten mažiau galimybių dideliems požeminio vandenilio kaupimo sprendimams ir mažiau hidroenergijos, kuri galėtų „užkamšyti“ trūkumus.

    Pagrindiniame scenarijuje iki 2050 metų Europoje susidarytų apie 17 gigavatų geležimi kūrenamos galios, iš kurių maždaug 13,6 gigavato – konvertuojant esamas anglies elektrines. Likusi dalis būtų nauji objektai, daugiausia Airijoje ir Suomijoje. Taip pat skaičiuota, kad geležies sprendimai sumažintų vandeniliu kūrenamų elektrinių poreikį apie 9 proc.

    Rezultatai skirtingose šalyse išsiskyrė: Danija, Prancūzija ir Nyderlandai modelyje konvertavo visą tinkamą anglies elektrinių galią, o Vokietija – tik apie 19 proc. Lenkijoje ir Ispanijoje geležies elektrinių šiame modelyje apskritai neatsirado – ten palankesnės vandenilio kaupimo alternatyvos.

    Dar viena svarbi detalė – tokios jėgainės, pagal skaičiavimus, dirbtų tik apie 2–14 proc. metų laiko. Kitaip tariant, tai būtų atsarginis „draudimo polisas“, o ne kasdienė bazinės generacijos elektrinė.

    Didžiausia kliūtis – „įkrovimas“

    Tyrėjai pabrėžia, kad anglies elektrinės neįmanoma tiesiog rytoj perjungti į geležies kurą. Reikėtų naujų degiklių, miltelių tvarkymo įrangos, filtravimo sistemų, o svarbiausia – ekonomiškai veikiančios technologijos geležies oksidui paversti atgal į geležį pramoniniu mastu.

    Modeliuose idėja tapo gerokai patrauklesnė, kai buvo daromos prielaidos apie efektyvesnį „rūdžių“ regeneravimą – tokiu atveju geležimi kūrenama galia išaugtų iki 38,4 gigavato. Tačiau padidinus modernizavimo kaštus, plėtra smarkiai traukėsi.

    Be ekonomikos, yra ir technologinių neapibrėžtumų: skaičiavimuose naudotos penkios reprezentatyvios meteorologinės savaitės per metus, todėl ekstremaliai ilgi silpno vėjo ar menkos saulės laikotarpiai gali būti ne iki galo įvertinti.

    Nors geležies deginimas nereiškia anglies dioksido emisijų iš paties kuro, procesas nėra visiškai „sterilus“ – eksperimentuose fiksuota azoto oksidų ir smulkiųjų dalelių.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra paprastas anglies „gelbėjimo planas“, o potenciali atsarginė priemonė, kuri priklausys nuo pigesnio regeneravimo, inžinerinių sprendimų ir realaus mastelio bandymų. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Chem Circularity“.

  • Columbus Energy vėl kreipėsi į teismą: iš Opolės fondo siekia daugiau nei 3 mln. zlotų už „Švarų orą“

    Lenkijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Columbus Energy“ dar kartą stojo į teisinį ginčą su valstybine institucija – šįsyk pateikė ieškinį dėl daugiau nei 3 mln. zlotų išmokėjimo.

    Ieškinys pateiktas Opolės vaivadijos Aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondui (WFOŚiGW). Ginčas susijęs su atsiskaitymu už investicijas, vykdytas pagal programą „Czyste powietrze“ („Švarus oras“).

    Bendrovė nurodo, kad reikalaujama suma apima, be kita ko, jai priklausančias, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos negautas lėšas už projektus, kurių darbai jau esą baigti, o formalumai – sutvarkyti.

    „Columbus Energy“ taip pat teigia siekianti susigrąžinti bendrovės jau patirtas išlaidas tais atvejais, kai su programos naudos gavėjais buvo sudarytos sutartys, o fondas buvo priėmęs teigiamą sprendimą dėl dalyvavimo finansuojant konkrečią investiciją.

    Kodėl kilo ginčas

    Bendrovės pranešime teigiama, kad fondas nepagrįstai ir vienašališkai esą nutraukė tolesnį projektų administravimą, nors „Columbus Energy“ jau buvo skyrusi lėšų jų įgyvendinimui, o likusios programos šalys, kaip tvirtinama, įvykdė reikalaujamas sąlygas.

    Prie ieškinio bendrovė prideda ir reikalavimą priteisti įstatymines palūkanas už vėlavimą.

    Ne pirmas ieškinys – žada tęsti

    „Columbus Energy“ pabrėžia, kad tai nėra pirmas kartas, kai įmonė dėl „Švaraus oro“ programos lėšų kreipiasi į teismą. Iki šiol, kaip skelbiama, ieškiniai buvo teikti ir prieš kitus vaivadijų fondus.

    Tarp anksčiau minėtų atvejų – ginčai su fondais Krokuvoje, Katovicuose ir Liubline, kur bendrovė taip pat reikalavo kelių milijonų zlotų sumų.

    Įmonė nurodo planuojanti imtis tolesnių teisinių veiksmų ir kitų WFOŚiGW atžvilgiu, siekiant atgauti, jos teigimu, už jau įgyvendintus projektus neišmokėtas lėšas.

  • 250 gyventojų kaime Lenkijoje iškils 212 m bokštai: statomas žaliajam vandeniliui skirtas kompleksas

    Nedideliame Gaj Oławskio kaime Žemutinėje Silezijoje (Lenkija), kuriame gyvena apie 250 žmonių, planuojama išskirtinė energetikos investicija – čia turėtų iškilti iki 212 metrų aukščio bokštai.

    Kaip skelbia portalas „WNP“, Gaj Oławskyje projektuojamas energetinis kompleksas, kuris sujungs atsinaujinančius energijos šaltinius, žaliojo vandenilio gamybą ir didelio masto elektros kaupimą.

    Numatoma, kad projektas naudos vėjo ir saulės energiją, o viena pagrindinių jo dalių bus žaliojo vandenilio (RFNBO) gamybos įrenginiai. Bendra investicijų vertė įvardijama kaip beveik 447 mln. zlotų, darbų pabaiga planuojama 2027 metais.

    Ypatingo dėmesio sulaukia ne tik pati vandenilio gamyba, bet ir suplanuota infrastruktūra: projekte numatytas gravitacinis energijos kaupiklis, o pastatų fasaduose turėtų atsirasti integruotos fotovoltinės plokštės.

    Kas numatyta komplekse

    Projekte numatyta 21 MW galios vandenilio gamybos įranga. Investuotojų skaičiavimu, gamykla per metus galėtų pagaminti daugiau kaip 1,7 mln. kilogramų labai aukšto grynumo vandenilio.

    Taip pat planuojamas gravitacinis energijos kaupiklis, kurio talpa turėtų siekti 35 MWh. Būtent jam reikalingos ir įspūdingo aukščio konstrukcijos – apie 212 metrų bokštai.

    Tokio aukščio statiniai būtų panašūs į Vroclavo dangoraižio „Sky Tower“ aukštį, skaičiuojant kartu su smaile. Kaimo masteliui tai būtų itin ryškus architektūrinis ir infrastruktūrinis pokytis.

    Kaip veiktų gravitacinis energijos kaupiklis

    Projekto aprašyme nurodoma, kad kaupiklio veikimas paremtas paprasta fizika: kai elektros pagaminama daugiau (pavyzdžiui, kai saulėta ar vėjuota), energija būtų naudojama sunkiems blokams pakelti į didelį aukštį.

    Vėliau, kai elektros poreikis išaugtų arba atsinaujinančių šaltinių generacija sumažėtų, blokai būtų leidžiami žemyn, o jų judėjimas suktų generatorius ir taip gamintų elektrą.

    Kur yra Gaj Oławskis

    Gaj Oławskis yra netoli Olavos miesto, maždaug 20 kilometrų nuo Vroclavo. Tai nedidelė gyvenvietė, kurioje, kaip nurodoma, gyvena apie 250 žmonių.

    Jei projektas bus įgyvendintas pagal planą, ši vietovė taps vienu iš ryškesnių pavyzdžių, kaip mažos gyvenvietės įtraukiamos į didelės apimties energetikos pertvarką, siejamą su atsinaujinančiais ištekliais ir žaliuoju vandeniliu.

  • „Candi Solar“ pritraukė 44 mln. eurų saulės ir baterijų projektams Indijos verslo centruose

    Šveicarijos švarios energijos bendrovė „Candi Solar“ užsitikrino 44 mln. eurų finansavimo paketą, skirtą saulės elektrinių ir energijos kaupimo sprendimų projektams Indijoje.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, finansavimo partneriu tapo „Pentagreen Capital“, o lėšos bus nukreiptos į stogines, ant žemės montuojamas ir „open-access“ tipo saulės elektrines, kurios bus derinamos su baterijų energijos kaupimo sistemomis (BESS).

    Bendrovė teigia, kad šie projektai kasmet leistų išvengti maždaug 397 000 tonų anglies dioksido emisijų.

    Finansavimo struktūroje minimi ir kiti partneriai bei institucijos, tarp jų – Singapūro pinigų institucijos iniciatyvos FAST-P biuras, „HSBC“, „Temasek“, Tarptautinė finansų korporacija (IFC), Nyderlandų verslumo plėtros bankas FMO ir kiti.

    Planuojama finansuoti apie 400 MWp projektų

    „Candi Solar“ nurodo, kad šis sandoris leis finansuoti maždaug 400 MWp saulės ir baterijų projektų portfelį Indijoje.

    Skaičiuojama, kad įgyvendinus planus, šie pajėgumai per metus galėtų pagaminti apie 560 gigavatvalandžių (GWh) atsinaujinančios energijos.

    Bendrovės teigimu, projektai turėtų prisidėti prie 227 komercinių ir pramoninių klientų dekarbonizacijos, o 78 proc. jų sudarytų mažos ir vidutinės įmonės.

    Modelis: klientai moka tik už pagamintą energiją

    „Candi Solar“ buvo įkurta 2018 metais Ciuriche. Ji finansuoja, stato ir eksploatuoja saulės energijos bei baterijų sprendimus komerciniam ir pramonės sektoriui, ypatingą dėmesį skirdama mažoms ir vidutinėms įmonėms.

    Bendrovė akcentuoja „iki rakto“ (turnkey) modelį: klientai išsaugo savo kapitalą ir moka tik už pagamintą švarią energiją, o techninius sprendimus, statybas bei ilgalaikę eksploataciją prisiima pati įmonė.

    „Candi Solar“ vienas įkūrėjų ir direktorius Fabio Eucalipto teigė, kad Indijos ekonomiką stipriai palaiko mažesnės įmonės, todėl jos turėtų turėti galimybę naudotis švaria ir patikima energija neįsipareigodamos didelėms pradinėms investicijoms.

    Žvilgsnis į kitą etapą: planuojamas kapitalo pritraukimas

    „Candi Solar“ taip pat praneša, kad kartu su papildomais akcininkų įsipareigojimais ir planuojamu nuosavo kapitalo pritraukimu kitų metų pradžioje sieks paspartinti plėtrą.

    Įmonės tikslas – per artimiausius 24 mėnesius įdiegti daugiau nei 1 GW veikiančių saulės elektrinių pajėgumų, taip daugiau nei padvigubinant dabartinę apimtį.

  • JAE žada Europai stabilų energijos tiekimą: naftos eksportas nenutrūko net per krizę

    JAE žada Europai stabilų energijos tiekimą: naftos eksportas nenutrūko net per krizę

    Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) tikina ir toliau liksiantys patikimu energijos tiekėju Europai bei pasauliui, nepaisant regione besitęsiančios krizės. Tokį pažadą interviu „Euronews“ išsakė JAE Energetikos ir naftos reikalų viceministras Sharifas Al Olama.

    Pasak pareigūno, per visą krizės laikotarpį šalies naftos eksportas buvo tęsiamas, o sukaupta patirtis dabar naudojama stiprinant energetikos infrastruktūrą. Jis kalbėjo Abu Dabyje vykusioje energetikos konferencijoje ADIPEC.

    Sharifas Al Olama pripažino, kad pirmieji mėnesiai sektoriui buvo itin sudėtingi, tačiau pabrėžė, jog JAE sugebėjo užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą. Jo teigimu, tam padėjo ilgalaikė strategija išskaidyti energijos šaltinius.

    Europa, ieškodama saugesnių tiekimo grandinių, vis aktyviau dairosi į Persijos įlankos valstybes. Tokios žinutės apie stabilumą ir eksporto tęstinumą tampa svarbia platesnio energetinio saugumo diskusijos dalimi.

    Diversifikacija: nuo atominės iki atsinaujinančios

    JAE atstovas teigė, kad šalies sprendimas derinti branduolinę energetiką, atsinaujinančius išteklius ir iškastinį kurą pasiteisino. Be to, vystomi ir būsimi sprendimai, tarp jų – vandenilis bei kiti naujos kartos degalai.

    Jo vertinimu, būtent įvairiapusė energetikos struktūra leido sistemoms veikti stabiliai, o tiekimui nesutriko net ir krizės metu. Kartu jis išskyrė investicijas į skirtingus eksporto maršrutus, padėjusius užtikrinti naftos judėjimą tarptautiniams klientams.

    Pasak Sharifo Al Olamos, per krizę įgytos pamokos jau pritaikomos projektuojant energetikos objektus, planuojant naujus pajėgumus ir kuriant atsargines grandis. Daug dėmesio skiriama sistemos atsparumui ir rezerviniams sprendimams.

    Kalbėdamas apie atsinaujinančią energetiką, pareigūnas nurodė, kad šalis šiuo metu turi apie 8,2 gigavato saulės energijos pajėgumų. JAE planas – augti iki 20 gigavatų ir daugiau.

    Augantis DI duomenų centrų apetitas energijai

    Konferencijoje daug dėmesio skirta sparčiai augančiai dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrų paklausai, kuri, JAE pareigūno teigimu, tampa globaliu iššūkiu energetikos planuotojams. Šią problemą, pasak jo, vis ryškiau jaučia ir Europa, plečianti savo DI pajėgumus.

    Sharifas Al Olama tvirtino, kad vienas pirmųjų atsakų į didėjančius energijos poreikius – efektyvumas. Jis pateikė pavyzdžių, kai DI įrankiai kai kuriuose duomenų centruose padėjo sumažinti elektros vartojimą 40 proc.

    Tarp kitų krypčių jis minėjo plėtros planavimą, aušinimo sprendimus ir esamos infrastruktūros panaudojimą. Taip pat svarstoma vertinti duomenų centrus pagal energijos efektyvumą ir klimato neutralumą.

    JAE pareigūnas pabrėžė, kad bendradarbiavimą su Europa mato kaip abipusį patirčių apsikeitimą. Jo teigimu, šalys mokosi viena iš kitos, o gerosios praktikos gali padėti greičiau prisitaikyti prie naujų technologinių poreikių.

    Tikslas – klimato neutralumas iki 2050 metų

    Sharifas Al Olama akcentavo, kad JAE žinutė Europai – patikimumas ir partnerystė, kartu tęsiant energetikos transformaciją. Šalis planuoja per ateinančius metus įjungti didelius saulės energetikos projektus.

    JAE siekia klimato neutralumo iki 2050 metų – tai sutampa su Europos Sąjungos keliamu terminu. Ši lygiagreti kryptis, pasak pareigūno, gali tapti papildomu bendradarbiavimo pagrindu energetikos srityje.

  • Lenkijos biržoje elektra brangi jau kelias dienas: indeksas viršijo 1 110 zl/MWh

    Lenkijoje lapkričio pradžioje elektros kainos biržos „spot“ rinkoje išlieka labai aukštos – 2026 metų lapkričio 5 dieną TGeBase indeksas priartėjo prie 1 110 zl/MWh ir dar vieną dieną iš eilės viršijo 1 000 zl/MWh ribą.

    Kokios priežastys stumia kainas į viršų ir ar tokia situacija gali užsitęsti, komentuoja rinkos dalyviai – „Energy Solution“ analitikas Wojciechas Listośas ir „Fortum Energia“ vadovas Mariuszas Calińskis.

    Jų vertinimu, kainų šuolį lemia ne vienas atskiras įvykis, o kelių veiksnių sutapimas: mažesnė atsinaujinančios energijos gamyba, brangus gamtinių dujų kuras bei ribotesnės galimybės importuoti pigesnę elektrą.

    Nors straipsnyje kalbama apie Lenkijos rinką, tokie svyravimai svarbūs ir platesniame regioniniame kontekste – aukštos kainos kaimyninėse šalyse dažnai rodo įtampą visoje elektros sistemoje, ypač darbo dienomis ir piko valandomis.

    Kodėl „spot“ kaina taip išaugo

    W. Listośas teigia, kad vienas pagrindinių veiksnių – kritusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių. Mažesnė saulės elektrinių generacija lapkritį siejama su trumpesnėmis dienomis, o vėjo gamyba, pasak jo, analizuojamu laikotarpiu buvo beveik 50 proc. mažesnė nei prieš savaitę.

    Kaip dar vieną priežastį jis nurodo išaugusias gamtinių dujų kainas, kurios spalio pabaigoje pasiekė aukščiausius lygius per daug mėnesių. Tai, jo teigimu, siejama su didesniu neapibrėžtumu dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose.

    Mažesnė atsinaujinančių išteklių gamyba ir brangesnės dujos kaimyninėse rinkose, anot analitiko, ribojo galimybes importuoti pigesnę elektrą į Lenkiją. Jis taip pat mini, kad vakarinio vartojimo piko metu valandinės kainos buvo perkopusios 2 000 zl/MWh.

    Prie kainų spaudimo, pasak W. Listośo, prisidėjo ir orų prognozių korekcijos – numatyta, kad pirmoje lapkričio pusėje temperatūros Lenkijoje ir didelėje Europos dalyje gali būti apie 2 laipsniais žemesnės už sezoninį vidurkį, o tai didina dujų poreikį šildymui.

    Brangūs dujų blokai diktuoja kainą

    „Fortum Energia“ vadovas M. Calińskis sako, kad aukštas kainas palaiko silpna vėjo ir saulės gamyba bei tuo pat metu dideli kaštai elektrinėse, naudojančiose dujas.

    Jis mini nuo spalio 29 dienos besitęsiantį vadinamąjį „zgniły wyż“ – anticikloną, kuris slopina tiek vėjo jėgainių, tiek saulės elektrinių generaciją. Dėl to, siekiant patenkinti paklausą, tenka daugiau gaminti iš konvencinių šaltinių, įskaitant dujines elektrines.

    Pasak M. Calińskio, gamtinių dujų kaina „Rinkoje Diena į priekį“ buvo beveik tris kartus didesnė nei prieš metus, o prie elektros gamybos savikainos prisideda ir CO2 emisijų leidimai – apie 90 eurų už toną.

    Jis pabrėžia, kad jei paklausą „uždengia“ paskutinės į sistemą įjungtos dujinės elektrinės, būtent jų pasiūlymai gali nustatyti rinkos kainą. Todėl brangios dujos gali kelti elektros kainą, net jei dujos sudaro tik dalį visos gamybos.

    Ar kainos virš 1 000 zl/MWh gali laikytis ilgiau

    W. Listośas prognozuoja, kad artimiausiu metu kainos, viršijančios 1 000 zl/MWh, gali pasirodyti gana dažnai – ypač darbo dienomis ir tuo metu, kai paklausa didžiausia.

    Tuo metu M. Calińskis teigia, kad TGeBase lygiai virš 1 000 zl/MWh gali išsilaikyti tol, kol menką vėjo ir saulės gamybą lydės būtinybė remtis brangesniais šaltiniais.

    Anot jo, stipresnis vėjas galėtų sumažinti kainų spaudimą, tačiau tai nebūtinai reikštų automatinį kritimą žemiau 1 000 zl/MWh – reikšmės turi ir paklausa, elektrinių prieinamumas bei importo galimybės.

  • Ataskaita: peržengtos 7 iš 9 Žemės „gyvybės palaikymo“ ribų, padėtis toliau blogėja

    Naujoje ataskaitoje įspėjama, kad Žemės „gyvybės palaikymo“ sistemos sparčiai silpsta: peržengtos 7 iš 9 vadinamųjų planetos ribų, nuo kurių priklauso planetos stabilumas.

    „Planetary Health Check 2026“ ataskaitą parengė daugiau nei 60 mokslininkų, vertinusių tarpusavyje susijusias natūralias sistemas. Apie dokumentą skelbia „Live Science“.

    Mokslininkų teigimu, peržengus šias ribas didėja rimtos ir sunkiai atitaisomos žalos rizika. Ataskaitos vyriausiasis redaktorius Niklas Kitzmann šį vertinimą prilygino medicininiam kraujo tyrimui, kurio rezultatai būtų pagrindas pacientą skubiai siųsti į intensyviosios terapijos skyrių.

    Nors tonas niūrus, autoriai pabrėžia, kad galimybių langas dar neužsidarė – tačiau veikti reikia greitai, artimiausiais metais mažinant taršą ir stabdant gamtos nykimą.

    Kurios planetos ribos peržengtos

    Ataskaitoje teigiama, kad jau peržengtos ribos, susijusios su klimato kaita, vandenynų rūgštėjimu ir biosferos vientisumu. Tai – tik dalis rodiklių, kurie apibūdina, ar žmonija dar veikia „saugioje erdvėje“ planetos mastu.

    Tarp peržengtų ribų taip pat nurodomi gėlo vandens pokyčiai, sausumos sistemų kaita, biogeocheminių srautų (ypač azoto ir fosforo) pakeitimai bei vadinamųjų naujų cheminių medžiagų ir kitų „naujųjų reiškinių“ įvedimas į aplinką.

    Pasak ataskaitos, likusios dvi ribos – stratosferos ozono sluoksnio nykimas ir atmosferos aerozolių kiekio didėjimas – globaliai dar laikomos saugiose ribose.

    „Šviesoforo“ sistema: nuo didėjančios rizikos iki pavojingos zonos

    Mokslininkai vertinimui naudoja „šviesoforo“ principą: žalia spalva reiškia saugią būseną, geltona ir oranžinė – peržengimą ir augančią riziką, o raudona – pavojingą zoną, kur tikėtina rimta, negrįžtama žala.

    Ataskaitoje nurodoma, kad dalis peržengtų ribų (pavyzdžiui, vandenynų rūgštėjimas, gėlo vandens pokyčiai ir sausumos sistemų kaita) priskiriama didėjančios rizikos kategorijai.

    Tuo metu klimato kaita, biogeocheminių srautų pakeitimai, „naujųjų reiškinių“ plitimas ir biosferos vientisumo pokyčiai įvardijami kaip esantys pavojingoje zonoje.

    Kas, pasak ataskaitos, blogėja ir kodėl dar yra vilties

    Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad šiemet didelių „ribų“ statuso pokyčių nefiksuota, tačiau bendra peržengtų ribų būklė toliau blogėja.

    Kaip viena ryškiausių problemų įvardijamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurios didina planetos šilumos „apkrovą“. Taip pat akcentuojama, kad perteklinis trąšų naudojimas ir kitos veiklos keičia azoto ir fosforo ciklus, o tai siejama su vandens tarša ir deguonies stokojančiomis „mirties zonomis“.

    Dokumente minimi ir konkretūs pažeidžiamiausi regionai bei procesai – nuo Amazonės atogrąžų miškų, artėjančių prie pavojingo lūžio taško, iki jūros dugno niokojimo dugnine trauka bei galimų giliavandenių kasybos grėsmių.

    Vis dėlto autoriai ragina nelaikyti situacijos beviltiška: jų vertinimu, atsinaujinančios energetikos plėtra, pigėjanti saulės energijos technologija ir augantis visuomenės dėmesys aplinkosaugai rodo, kad sprendimai egzistuoja – svarbiausia juos įgyvendinti kuo greičiau.

  • Trumpas nesustabdys JAV perėjimo prie švarios energijos – bet tarifai gali ją pabranginti

    JAV perėjimo prie švarios energijos Donaldas Trumpas, anot apžvalgos, sustabdyti nebegali – technologijų kainos pasaulyje krenta ir tai veikia tarsi „reketas“, kuris judėjimo atgal nebeleidžia. Tačiau jo politika gali lemti kitą dalyką: amerikiečiai už šį perėjimą gali mokėti daugiau.

    Tokį argumentą pateikia „Live Science“ publikuota nuomonės skiltis, kurioje pabrėžiama, kad tarifai gali didinti saulės modulių ir baterijų kainą, nors pati kryptis – dėl pigimo ir rinkos logikos – išlieka ta pati. Kitaip tariant, klausimas esą ne „ar“, o „kaip greitai“ keisis energetikos sistema.

    Tekste primenama, kad nuo 2015 metų didžioji dalis naujai JAV pastatytos elektros gamybos galios buvo „švari“. Šių metų prognozė taip pat iškalbinga: 93 proc. naujos elektros gamybos galios tikimasi iš saulės, vėjo ir baterijų.

    Vis dėlto dabartinis JAV energetikos „paveldas“ dar ilgai temdys statistiką: apie 57 proc. elektros šalyje vis dar pagaminama deginant iškastinį kurą, o 43 proc. – iš švarių šaltinių. Tai reiškia, kad net sparčiai augant naujiems projektams, seną sistemą pakeisti užtrunka.

    Anglis brangi, bet senoji sistema dar laikosi

    Apžvalgoje teigiama, kad pirmas akivaizdžiausias taikinys – anglis, kuri jau dabar, vertinant sąnaudas, sunkiai konkuruoja su naujais saulės, vėjo ir energijos kaupimo sprendimais. Nurodoma, kad anglis sudaro apie šeštadalį JAV elektros gamybos.

    Tekste cituojamas vertinimas, kad 99 proc. JAV anglies elektrinių esą brangiau išlaikyti veikiančias, nei pakeisti naujais saulės, vėjo ir kaupimo projektais. Pateikiamas ir konkretus pavyzdys iš Mičigano, kur, anot publikacijos, sprendimas ilgiau išlaikyti seną anglies elektrinę vartotojams kainavo 600 000 JAV dolerių per dieną.

    Pažymima, kad 2026 metų rugsėjo 11 dieną federalinis teismas atmetė nurodymą dėl šios elektrinės veiklos pratęsimo. Kartu primenama, kad pati anglies pramonė JAV nuo 2010 metų yra smukusi 43 proc.

    Dujų elektrinės ir auganti paklausa: kas stabdo pokytį?

    Didelę likusių emisijų dalį, kaip rašoma, generuoja dujų elektrinės. Apžvalgoje teigiama, kad saulės, vėjo ir baterijų projektai tampa vis konkurencingesni, o saulės elektrinės su baterijomis kai kuriais atvejais gali būti pigesnės nei naujos dujų elektrinės – net ir be subsidijų.

    Kita vertus, skeptikai kelia dvi problemas: augančią elektros paklausą dėl duomenų centrų, dirbtinio intelekto ir elektrifikacijos, taip pat galimą „stabdį“ dėl Trumpo administracijos priešiškumo – pasibaigiančių mokesčių lengvatų ir tarifų saulės moduliams bei baterijoms.

    Tekste akcentuojama, kad dujų elektrinių projektų, siejamų su duomenų centrų elektros poreikiais, planai yra išaugę, tačiau daugiau nei trys ketvirtadaliai šių projektų esą dar ankstyvoje stadijoje. Taip pat nurodoma, kad dujų turbinų tiekimo eilės gali nusidriekti iki 2030-ųjų, o saulės ir baterijų projektai gali būti įgyvendinami greičiau – per mažiau nei dvejus metus.

    Kaip perėjimą spartinti be federalinės valdžios?

    Apžvalgoje teigiama, kad valstijų ir miestų lygmenyje yra priemonių, kurios galėtų pagreitinti pokytį net ir be Vašingtono sprendimų. Viena krypčių – mažinti biurokratines kliūtis „įkišamai“ (į rozetę jungiamai) saulės energetikai.

    Pateikiamas Vokietijos pavyzdys: daugiau nei milijonas namų ūkių įsirengė vadinamąją „balkono saulę“ – mažus modulius, kuriuos galima prijungti prie elektros lizdo, apeinant dalį leidimų ar tiekėjų procedūrų. Taip pat minimi JAV pavyzdžiai: Juta tokį sprendimą įteisino pernai, o Kalifornijos įstatymų leidėjai jį patvirtino neseniai.

    Tekste taip pat siūloma „sugerti“ švarios energijos perteklių dienos metu – kai saulės gamyba didžiausia – naudojant elektrinius prietaisus lanksčiau. Pavyzdžiui, vandens šildytuvas gali veikti kaip savotiška „baterija“: įkaitinti vandenį dieną, o naudoti vakare.

    Autorei tokios priemonės rodo bendrą išvadą: švaraus tinklo scenarijus yra realus, o pagrindinis klausimas – kiek greitai bus pakeista senoji infrastruktūra. Ir tai, pasak teksto, didele dalimi priklausys nuo sprendimų „apačioje“ – valstijų, savivaldybių ir pačių vartotojų.

  • JT ataskaita: pasaulis veikiausiai peržengs 1,5 °C atšilimą, o pasekmės gali būti skaudžios

    Jungtinių Tautų Aplinkos programos (UNEP) ataskaita skelbia, kad pasauliui išlaikyti atšilimą ties 1,5 laipsnio Celsijaus riba virš ikipramoninio lygio tampa neberealu net ir taikant ambicingiausius emisijų mažinimo scenarijus.

    Kaip rašoma „Inside Climate News“ publikuotoje apžvalgoje, mažiausio atšilimo scenarijus vis tiek leistų globaliai temperatūrai pike pasiekti apie 1,7–1,8 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio lygio.

    2015 metais priimtas Paryžiaus susitarimas numatė tikslą išlaikyti atšilimą gerokai žemiau 2 laipsnių ir dėti pastangas neviršyti 1,5 laipsnio. Ataskaitoje pabrėžiama, kad dabartinės krypties nepakanka, todėl 1,5 laipsnio riba tampa vis labiau nepasiekiama.

    UNEP vykdomoji direktorė Inger Andersen per spaudos briefingą ragino nelaikyti to signalu atsisakyti 1,5 laipsnio tikslo: kiekviena papildoma laipsnio dalis didina tokių reiškinių kaip mirtini potvyniai, karščio bangos ir miškų gaisrai riziką.

    Kokio masto mažinimo reikėtų

    Ataskaitoje nurodoma, kad norint pasiekti žemiausio atšilimo scenarijų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, palyginti su 2025 metų lygiu, turėtų sumažėti 18 proc. iki 2030 metų, 45 proc. iki 2035 metų ir 69 proc. iki 2040 metų.

    Taip pat reikėtų iš atmosferos pašalinti reikšmingus anglies dioksido kiekius. Tam, tikėtina, neužtektų vien miškų atkūrimo – būtų reikalinga ir spartesnė anglies surinkimo technologijų, kurios dar ankstyvoje vystymo stadijoje, plėtra.

    Karščio bangos Europoje ir atsinaujinančios energetikos paradoksas

    Ataskaitoje akcentuojama, kad klimato poveikis jau stiprėja ir vis labiau spaudžia prisitaikymo priemones. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje praėjusį pavasarį ir vasarą fiksuota tūkstančiai su karščiu siejamų mirčių, o tas laikotarpis apėmė keturias iš dešimties stipriausių karščio bangų regione nuo 1950 metų.

    Kita vertus, dokumente išskiriama ir pažanga: atsinaujinančios energetikos plėtra, ypač vėjo ir saulės. Teigiama, kad pasauliniai atsinaujinančios elektros pajėgumai augo tris kartus greičiau, nei buvo tikėtasi 2015 metais, o saulės fotovoltikos pajėgumai – net septynis kartus greičiau.

    Vis dėlto spartus „švarios“ energijos augimas dar nevirto mažėjančiomis iškastinio kuro emisijomis. Ataskaita pažymi, kad emisijos, susijusios su naftos, dujų ir anglies deginimu, toliau didėja.

    Ko tikėtis pagal dabartinę politiką

    UNEP kasmet skelbia vadinamąją emisijų atotrūkio ataskaitą, kuri vertina, kaip dabartinės politikos priemonės dera su tarptautiniais temperatūros tikslais. Joje teigiama, kad pagal esamą politiką atšilimas iki 2100 metų galėtų siekti apie 2,8 laipsnio Celsijaus – gerokai virš Paryžiaus susitarime minimų ribų.

    Paklausta, kaip galėtų atrodyti pasaulis, sušilęs daugiau nei 2 laipsniais, I. Andersen kaip pavyzdžius minėjo ekstremalius reiškinius: dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas, miškų gaisrus, sausras bei su jomis siejamus derliaus praradimus.

  • 13-metis sukūrė pasyvų saulės sekiklį už 25 dolerius: galia išaugo apie 20 proc.

    13-metis moksleivis iš JAV, pavargęs nuo kasdienės pareigos rankomis reguliuoti saulės energija maitinamas dekoracijas, sugalvojo sprendimą – pigų, pasyvų saulės sekiklį, kuriam nereikia elektros.

    Kaip pasakojama CBS Boston, Jasonas Changas sukūrė prototipą, kainavusį mažiau nei 25 dolerius, o bandymuose lauke jis, palyginti su nejudančiu saulės moduliu, leido pasiekti maždaug 20 proc. didesnę įtampą.

    Idėja kilo iš labai praktiškos bėdos: šeima turėjo saulės baterijomis maitinamas kalėdines dekoracijas, kurias reikėdavo pakreipti taip, kad jos visą dieną būtų nukreiptos į saulę. Šaltu oru tai tapo varginančia rutina.

    Per maždaug metus namų kiemo eksperimentas virto projektu, atnešusiu nacionalinį įvertinimą – moksleivis gavo „National STEM Champion“ titulą ir kvietimą pristatyti darbą Vašingtone.

    Kodėl fiksuoti moduliai praranda dalį energijos

    Dauguma buitinių ar nuo tinklo nepriklausomų saulės modulių montuojami fiksuotu kampu – pasirenkama palankiausia kryptis, ir tuo viskas dažniausiai baigiasi. Tačiau saulė dieną juda nuo rytų į vakarus, todėl idealiai statmenai į modulį šviesa krinta tik palyginti trumpą laiką.

    Ryte ir vėlyvą popietę spinduliai modulį pasiekia statesniu kampu, todėl dalis potencialios energijos taip ir lieka neišnaudota. Dideliuose saulės parkuose ši problema sprendžiama motorizuotais sekikliais, bet jie brangūs, turi judančių dalių ir patys naudoja dalį pagaminamos elektros.

    Veikimo principas: vanduo, gravitacija ir „sūpynės“

    J. Chango sprendimas – be variklių ir jutiklių. Jis saulės modulį pritvirtino prie subalansuoto rėmo, panašaus į sūpynes, o judesį užtikrina kruopščiai sureguliuota vandens lašėjimo sistema.

    Dienos pradžioje vartotojas ištraukia kamštį iš viršutinio vandens rezervuaro. Vanduo po truputį laša į vienoje pusėje pakabintą indą, šis pildosi, didėja svoris ir rėmas pamažu pasvyra, taip keisdamas modulio kryptį ir sekdamas saulės „arką“ danguje.

    „Viskas, ką reikia padaryti, – ištraukti kamštį, ir vanduo pradeda tekėti“, – aiškino J. Changas. „Laikui bėgant jis pamažu pripildo kibirą, o modulis po truputį juda pagal saulę.“

    Pasak moksleivio, sudėtingiausia dalis buvo tikslus skysčio srauto valdymas: jei lašėjimas per greitas ar per lėtas, modulis judėtų netolygiai. Dėl to suderinimui prireikė daug bandymų ir klaidų.

    Kur tai galėtų praversti ir kokia kliūtis laukia žiemą

    Bandyme, kai šalia buvo pastatytas įprastas stacionarus modulis, judantis prototipas per bandymo laiką sugeneravo apie 20 proc. didesnę įtampą. Nors tai dar tik prototipas, idėjos esmė – labai geras kainos ir rezultato santykis, ypač kai nereikia jokios papildomos elektros.

    J. Chango teigimu, tokia sistema teoriškai galėtų būti naudinga ten, kur kiekvienas papildomas energijos procentas svarbus – pavyzdžiui, vietovėse, kurios labiau remiasi pavieniais saulės moduliais apšvietimui ar įrenginiams įkrauti. Vis dėlto jis pabrėžia ir ribojimą: mechanizmas naudoja vandenį, todėl šaltis ir užšalimas sustabdo veikimą.

    Moksleivis jau dirba ties nauja versija, kuri galėtų veikti ir esant minusinei temperatūrai, o projektą netrukus pristatys Nacionaliniame STEM festivalyje Vašingtone.

    „Tikiuosi, kad mano projektas gali padėti žmonėms visame pasaulyje gauti daugiau elektros“, – sakė J. Changas, pridurdamas, kad dėl mažos kainos tokį sprendimą būtų galima pagaminti įvairiose vietose.