CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Auditoriai perspėja: ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos planą stabdo tinklai ir lėšos

    Auditoriai perspėja: ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos planą stabdo tinklai ir lėšos

    Auditoriai: planas atsilieka

    Praėjus ketveriems metams nuo Europos Sąjungos sprendimo sparčiau atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, Europos Audito Rūmai (EAR) įspėja, kad energetinės nepriklausomybės tikslai įgyvendinami lėčiau, nei buvo žadėta. Auditoriai pabrėžia, jog didžiausios kliūtys yra ne tik geopolitika, bet ir labai konkretūs dalykai: elektros tinklų infrastruktūra, jungtys tarp valstybių ir finansavimas.

    Ataskaita vertina „REPowerEU“ kryptį, kurią Europos Komisija pristatė 2022 metais, siekdama mažinti priklausomybę nuo Maskvos energijos išteklių ir kartu paspartinti švarios energetikos plėtrą. EAR teigimu, pati kryptis iš esmės teisinga, tačiau įgyvendinimas stringa, o pažanga ne visada tiesiogiai susijusi su šiuo planu.

    „Mūsų vertinimu, mažesnį dujų vartojimą ir importą lėmė ir kiti veiksniai, nesusiję priežastiniu ryšiu su REPowerEU: švelnios žiemos, taip pat namų ūkių ir verslo vartojimo mažėjimas dėl aukštų kainų“, – teigiama EAR išvadose.

    Kiek sumažėjo rusiškų dujų

    Europos Komisija, reaguodama į auditorių kritiką, akcentuoja, kad rusiškų gamtinių dujų importas per keletą metų smuko labai ryškiai. Pasak Komisijos atstovo, importas nuo 152 mlrd. kubinių metrų 2021 metais sumažėjo iki 36 mlrd. kubinių metrų 2025 metais, o rusiškų dujų dalis bendrame importe krito nuo 45 proc. iki 12 proc.

    Tačiau auditoriai ragina atsargiai vertinti, kiek šį pokytį nulėmė vien „REPowerEU“ priemonės. Jie primena, kad vartojimą ir importo apimtis smarkiai veikė kainų šuoliai, taupymo kampanijos, pramonės apimčių kritimas kai kuriose šakose ir palankesnės oro sąlygos.

    Silpnoji grandis – tinklai

    EAR ataskaitoje ryškiausiai išskiriama elektros perdavimo tinklų problema, ypač tarpvalstybinės jungtys, be kurių neįmanoma pilnai integruota Europos energijos rinka. Auditoriai pažymi, kad be tinklų modernizavimo ir pajėgumų didinimo atsinaujinančios energetikos plėtra gali susidurti su paradoksu: elektrą pagaminti bus galima, bet jos nepavyks efektyviai perkelti ten, kur tuo metu jos labiausiai reikia.

    Kita įvardijama rizika – pakeisti vieną priklausomybę kita. Atsitraukus nuo rusiškų iškastinių išteklių, bet nespėjant plėsti vietinės švarios gamybos ir tinklų, didėja priklausomybė nuo importuojamų energijos žaliavų, technologijų ar komponentų, o energetinio saugumo klausimai neišnyksta.

    Finansavimo spraga ir neaiškūs planai

    Auditoriai taip pat nurodo, kad realus finansavimas atsilieka nuo reikalingo masto. Šalys narės, pasak EAR, yra įsipareigojusios apie 54,3 mlrd. eurų iš maždaug 300 mlrd. eurų papildomo finansavimo, numatyto per ES ekonomikos gaivinimo priemones, tai yra mažiau nei penktadalis sumos, kuri pradžioje buvo laikyta būtina tikslams pasiekti.

    EAR kritikuoja ir nacionalinių energetikos ir klimato planų turinį: juose, auditorių vertinimu, neretai trūksta konkrečių priemonių, aiškių terminų ar išmatuojamų tikslų, kurie parodytų, kaip „REPowerEU“ nuostatos virs realiais projektais. Komisija tuo metu tvirtina, kad finansavimas suvaidino svarbų vaidmenį spartinant prioritetų įgyvendinimą, tačiau pripažįstama, kad tolesni sprendimai priklausys nuo valstybių narių politinės valios ir gebėjimo investuoti.

    Pasak auditorių, artimiausiu metu didžiausia politinė kova vyks dėl elektros tinklų ateities: Europos Parlamentas ir Taryba sieks iki metų pabaigos susitarti dėl derybų krypties, kuri nulems, kiek greitai bus įmanoma paspartinti leidimų išdavimą, tinklų plėtrą ir jungčių statybas. Nuo šių sprendimų priklausys, ar energetinės nepriklausomybės tikslai taps infrastruktūros realybe, o ne tik strateginiais dokumentais.

  • Serbija ir Uzbekistanas jungia jėgas atsinaujinančiai energetikai: ką apims naujas memorandumas

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO

    Search

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    HomeRenewablesSerbia and Uzbekistan to cooperate on renewables

    Serbia and Uzbekistan to cooperate on renewables

    Emese Fabian

    By Emese Fabian

    Serbia Uzbekistan

    Serbia and Uzbekistan signed a Memorandum of Understanding on cooperation in renewable energy and green technologies.

    It covers research, development and innovation, joint research and pilot projects, investments, feasibility studies and industrial cooperation, as well as the exchange of experts and technical staff.

    The plans also include the development of renewable energy sources and the exchange of experience on regulation and public policies related to renewable energy and green technologies.

    As part of the institutional cooperation, the two sides may also establish a Joint Working Group on Renewable Energy and Green Technologies.

    Previous article

    Green Genius to invest 450 million euros in solar PV capacity in Romania
    Next article

    How could Ukraine’s underused gas storage capacity enhance supply security in Europe?
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS

  • Azerbaidžanas derasi su „ROX Group“ dėl 200 MW vėjo parko: aptaria vietą, tinklą ir plėtrą

    Azerbaidžanas pradėjo derybas su Vietnamo atsinaujinančios energetikos bendrove „ROX Energy Global“ dėl 200 MW galios vėjo elektrinių parko vystymo šalyje. Apie projektą aptarta energetikos ministro Parvizo Shahbazovo susitikime su „ROX Energy Global“ vadovu Pham Minh Tuanu.

    Pokalbių centre buvo galimos projekto vietos, planuojama galimybių studija bei vėjo matavimai, nuo kurių priklauso technologiniai sprendimai ir galutinė investicijų struktūra. Tokie matavimai paprastai trunka ne vieną mėnesį, o jų duomenys lemia prognozuojamą gamybą ir prijungimo prie tinklo poreikius.

    Šalys taip pat svarstė galimą saulės elektrinių projektą Nachičevanėje, siejant jį su regiono žaliosios energijos zonos koncepcija ir planuojamu atsinaujinančios energijos eksportu. Aptartos potencialios vietos, prijungimo prie elektros tinklo sprendiniai ir tai, kaip pagaminta elektra galėtų būti panaudojama vietoje.

    Nachičevanė yra Azerbaidžano eksklavas, todėl energetikos infrastruktūra čia ypač jautri jungčių klausimui. Derybose paliestos pastangos stiprinti regiono ryšį su pagrindiniu Azerbaidžano elektros tinklu ir planai kurti elektros jungtį tarp Nachičevanės ir Turkijos, kuri atvertų papildomas galimybes eksportui.

    Šis dialogas tęsia ankstesnį bendradarbiavimą: 2025 metais Azerbaidžanas ir „ROX Group“ buvo pasirašę susitarimo memorandumą dėl atsinaujinančios energetikos projektų. Tokie memorandumai paprastai apibrėžia ketinimus ir darbo kryptis, o konkretūs sprendimai priimami po techninio bei finansinio vertinimo.

    Azerbaidžanas pastaraisiais metais aktyviau deklaruoja siekį didinti atsinaujinančios energijos dalį ir plėtoti eksporto maršrutus, ypač per regionines jungtis. 200 MW vėjo parkas būtų reikšmingas žingsnis ne tik vietos gamybos diversifikacijai, bet ir platesnei integracijai į kaimyninių rinkų elektros srautus.

  • Lenkija ruošia centralizuoto šildymo pertvarką iki 2040-ųjų: 46–54 mlrd. eurų ir 52,2 proc. atsinaujinančių

    Kada bus patvirtinta strategija?

    Lenkija tikisi, kad nacionalinė Centralizuoto šildymo transformacijos strategija bus patvirtinta 2026 ir 2027 metų sandūroje. Tai Ekonomikos forume Karpace patvirtino energetikos viceministras Konradas Wojnarowskis.

    Dokumentas turėtų tapti pagrindiniu kelrodžiu, kaip iki 2040 metų modernizuoti vieną didžiausių Europos Sąjungoje centralizuoto šilumos tiekimo sektorių. Strategija numato pereiti prie mažai taršių ir nulinės taršos šilumos šaltinių, mažinant priklausomybę nuo anglies.

    Pagrindiniai tikslai iki 2040 metų

    Strategijos projekte numatyta, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis centralizuoto šildymo tinkluose iki 2040 metų pasiektų 52,2 proc. Taip pat planuojama išplėsti šilumos kaupimo sprendimus, numatant 576 megavatvalandžių šilumos kaupimo pajėgumų tikslą.

    Šie rodikliai svarbūs ne tik klimato politikai, bet ir sistemos patikimumui, nes šilumos kaupimas leidžia lanksčiau integruoti nepastovius atsinaujinančius šaltinius. Praktikoje tai reikštų spartesnį perėjimą prie biokuro, šilumos siurblių, geotermijos, atliekų šilumos panaudojimo ir kitų sprendimų, priklausomai nuo regiono.

    Kiek tai kainuos ir iš kur bus lėšų?

    Skaičiuojama, kad visos pertvarkos kapitalo poreikis gali siekti nuo 46 iki 54 mlrd. eurų. Toks intervalas atspindi skirtingus technologinius scenarijus, kuro kainų prielaidas ir tinklų modernizavimo apimtis.

    Finansavimui Lenkija jau numato instrumentus, tarp jų apie 696 mln. eurų dydžio priemonę, kurią administruoja Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas. Ministerija taip pat vertina papildomas priemones, kurias iš dalies galėtų remti pajamos iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo.

    „Konsultacijos vyksta sklandžiai. Gavome daug pastabų iš rinkos dalyvių ir institucijų, tačiau tikimės laikytis grafiko ir patvirtinimo metų sandūroje“, – sakė energetikos viceministras Konradas Wojnarowskis.

    Lenkija pabrėžia, kad transformacijos tempą lemia šalies sektoriaus struktūra: centralizuoto šildymo sistema yra itin išplėtota, o šilumos gamyboje istoriškai dominuoja anglis. Dėl to Varšuva Europos Sąjungos diskusijose siekia sprendimų, kurie amortizuotų poveikį vartotojams ir įmonėms, įskaitant mechanizmus, susijusius su ES apyvartinių taršos leidimų sistema.

  • Londono „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų: DI spartins atsinaujinančios energetikos ir duomenų centrų sandorius

    Londono „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų: DI spartins atsinaujinančios energetikos ir duomenų centrų sandorius

    Londone įsikūręs startuolis „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų ikisėklinės stadijos investiciją, skirtą DI pagrįstos platformos plėtrai. Bendrovė kuria sprendimą, kuris turėtų paspartinti investicijų ir projektų finansavimo procesus atsinaujinančios energetikos bei duomenų centrų sektoriuose.

    Finansavimo raundui vadovavo „Episode 1 Ventures“, taip pat prisidėjo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF) ir „Pi Labs“, o tarp investuotojų minimi ir pramonės atstovai. „Veridue“ teigimu, lėšos bus naudojamos produkto diegimui rinkoje ir komandos stiprinimui.

    Kur stringa energetikos sandoriai?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios tendencijos: auga elektros poreikis dėl ekonomikos elektrifikacijos ir sparčiai plečiamų duomenų centrų, o kartu didėja poreikis naujiems atsinaujinančios energijos pajėgumams. Kapitalo apetitas, pasak rinkos dalyvių, išlieka, tačiau sandorius dažnai lėtina brangūs ir rankiniai patikros procesai.

    „Veridue“ akcentuoja, kad investuotojai ir plėtotojai priversti vertinti vis daugiau projektų, tačiau dalis jų būna finansiškai neatsparūs arba patiria sunkumų. Todėl vis svarbiau greitai atskirti pataisomas rizikas nuo esminių kliūčių, galinčių užkirsti kelią projekto įgyvendinimui ar finansavimui.

    Didėja ir sisteminės kliūtys: tinklo prijungimo eilės, planavimo rizikos bei ilgesni įgyvendinimo terminai. Dėl to rinkoje labiau vertinami jau veikianys arba statybai parengti projektai, o ne ankstyvos stadijos iniciatyvos, kurioms dar reikia išspręsti leidimų ir prijungimo klausimus.

    Ką žada DI pagrįsta platforma?

    „Veridue“ pristato savo sprendimą kaip energetikos infrastruktūrai pritaikytą patikros ir sandorių valdymo platformą, kurią naudoja investuotojai, nepriklausomi elektros gamintojai, kreditoriai ir draudikai. Bendrovė teigia, kad platforma gali padėti greičiau įvertinti projekto brandą ir rizikas bei suformuoti įprastus sandorio dokumentus per valandas, o ne per savaites.

    „Europos infrastruktūra, kurios reikia dabar, yra vienas svarbiausių mūsų kartos statybos etapų. Kapitalas pasiruošęs, projektų netrūksta, bet trūko galimybės judėti tokiu tempu, kokio reikalauja situacija. „Veridue“ sprendžia būtent tai“, – sakė HTGF investicijų vadovas Timo Bertsch.

    Startuolis pabrėžia, kad energetikos sandoriai sudėtingėja dėl hibridinių projektų, kai saulės ar vėjo generacija derinama su energijos kaupimu, taip pat dėl reguliavimo pokyčių ir sudėtingesnių pajamų modelių. Tokie projektai reikalauja daugiau duomenų ir gilesnio vertinimo, o tai padidina dėlionės dalių skaičių tiek pirkėjui, tiek pardavėjui.

    Ne tik automatizavimas, bet ir atsakomybė

    „Veridue“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė buvęs „McKinsey“ energetikos investicijų patarėjas Daniel Csonth ir buvęs „SCOR“ duomenų mokslo vadovas Xander van den Eelaart. Bendrovė teigia, kad platforma nėra vien pokalbių robotas, o DI sprendimas, paremtas sandorių duomenimis ir papildytas vidiniais energetikos transakcijų specialistais.

    „Sukūrėme „Veridue“ kaip sprendimą, kurio patys pasigedome, kai sprendimų rizika gulė ant mūsų pečių. Tai ne tiesiog pokalbių robotas, nukreiptas į duomenų kambarį: tai DI, apmokytas su nuosavu realių sandorių duomenų rinkiniu, o rezultatai yra atsekami“, – sakė „Veridue“ vadovas ir įkūrėjas Daniel Csonth.

    Bendrovė taip pat siūlo pardavėjams ir projektų vystytojams automatiškai susitvarkantį duomenų kambarį bei pasirengimo investicijoms ataskaitas. Tokia kryptis atliepia rinkos poreikį mažinti informacijos išskaidymą tarp el. laiškų, skaičiuoklių ir dokumentų, kad sandorio komandos galėtų greičiau priimti sprendimus ir derėtis dėl sąlygų.

    Investuotojams šis segmentas išlieka patrauklus dėl ilgalaikių energetikos infrastruktūros poreikių, tačiau konkurencija dėl kokybiškų projektų didėja. Jei DI įrankiai iš tiesų sutrumpins patikros ciklą ir pagerins rizikų matomumą, tai gali keisti sandorių tempą ir kainodarą, ypač rinkoje, kur laikas iki statybų ar prijungimo tampa vienu svarbiausių vertės veiksnių.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energijos paramos aukcionus: ką siūlo vėjui ir saugykloms

    Ukrainoje pradedami nauji atsinaujinančios energijos paramos aukcionai, kuriuose bendra kvota siekia 850 megavatų. Juos paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o dalyviai varžysis dėl teisės gauti valstybės paramą naujiems projektams.

    Aukcionai vyks per elektroninę prekybos sistemą „Prozorro.Sale“ ir numatyti rugsėjį. Sprendimas skelbti šiuos konkursus siejamas su Vyriausybės žingsniu didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų, taip siunčiant signalą investuotojams dėl didesnio projektų portfelio.

    Atskiri konkursai vėjui ir saulės elektrinėms

    Didžiausia dalis numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų kvota bus aukcionuojama rugsėjo 30 dieną. Šiam konkursui nustatyta maksimali kaina siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną planuojamas atskiras 100 megavatų konkursas saulės elektrinėms, kurios būtų įgyvendinamos kartu su energijos kaupimo sprendimais. Šio aukciono kainos lubos siekia 0,12 euro už kilovatvalandę.

    Tą pačią dieną taip pat numatytas 50 megavatų saulės elektrinių konkursas be kaupimo, kuriam taikoma 0,08 euro už kilovatvalandę maksimali kaina. Toks skaidymas leidžia atskirai įvertinti skirtingų technologijų kaštus ir sistemos naudą.

    Kur galima vystyti projektus?

    Tinkamos teritorijos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Kartu nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į atranką neįtraukiamos, siekiant mažinti projektų įgyvendinimo riziką.

    Rinkos dalyviai šį paketą vertina kaip bandymą spartinti generacijos plėtrą ir kartu stiprinti sistemos lankstumą. Energijos kaupimas šiuo atveju tampa svarbiu elementu, nes padeda išlyginti gamybos svyravus ir efektyviau integruoti saulės bei vėjo elektrines į tinklą.

    Rinkos reakcija ir platesnis kontekstas

    Iniciatyvą palankiai įvertino Ukrainos vėjo energetikos asociacija. Organizacija pabrėžia, kad didesnės metinės kvotos ir atskiros paskatos kaupimo sprendimams yra tiesiogiai susijusios su elektros sistemos patikimumu.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už metinių kvotų didinimą ir realių galimybių atvėrimą naujiems atsinaujinančių išteklių projektams“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andrijus Konečenkovas.

    Jo teigimu, 700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos energijos kaupimo sistemoms yra būtent tokie sprendimai, kurių šiuo metu reikia Ukrainos elektros sistemai saugiam ir patikimam darbui. Aukcionų rezultatai taps svarbiu indikatoriumi, kiek sparčiai šalis gali pritraukti kapitalą į naują generaciją esant padidintai rizikai ir tinklo iššūkiams.

  • EIB skiria 450 mln. eurų „OMV“ žaliajam vandeniliui: 140 MW gamykla pradės veikti 2027 metų pabaigoje

    Europos investicijų bankas (EIB) suteikė 450 mln. eurų paskolą bendrovei „OMV“ žaliajam vandenilio gamybos projektui Austrijoje. Lėšos skirtos statyti naują gamyklą, susietą su Švechato naftos perdirbimo gamykla Žemutinėje Austrijoje.

    Projektas įgyvendinamas Bruk an der Laitos regione, o bendra investicijų vertė siekia apie 600 mln. eurų. Skelbiama, kad 140 MW galios įrenginys šiuo metu statomas ir turėtų pradėti veikti 2027 metų pabaigoje.

    Kas bus gaminama ir kiek?

    „OMV“ planuoja, kad naudodama atsinaujinančią elektros energiją gamykla per metus pagamins iki 23 000 tonų žaliojo vandenilio. Žaliasis vandenilis gaminamas vandens elektrolizės būdu, kai elektros energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

    Tokio masto gamyba orientuota į pramonės dekarbonizaciją, ypač naftos perdirbimo ir chemijos sektoriuose, kur vandenilis naudojamas kaip žaliava ir procesų kuras. Praktikoje tai turėtų leisti mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro pagrindu pagaminto vandenilio.

    Numatomas poveikis emisijoms

    „OMV“ vertinimu, projektas kasmet galėtų sumažinti apie 150 000 tonų anglies dioksido emisijų. Bendrovė nurodo, kad tai sudarytų maždaug 10 proc. dabartinių tiesioginių Švechato perdirbimo gamyklos emisijų.

    Tokie skaičiai svarbūs ir finansuotojams: EIB finansavimas paprastai siejamas su Europos Sąjungos klimato politikos kryptimis, kurios skatina pramonės elektrifikaciją ir mažo anglies intensyvumo kuro sprendimus. Žaliasis vandenilis laikomas vienu iš instrumentų sektoriams, kuriuos sunku greitai dekarbonizuoti vien elektrifikacija.

    „OMV“ planas iki 2030 metų

    Bendrovė savo Strategijoje 2030 akcentuoja atsinaujinančių degalų ir tvarios chemijos žaliavų rinkos augimą. „OMV“ tikslas – iki 2030 metų pasiekti apie 900 kilotonų gamybos pajėgumą, apimant atsinaujinančių degalų ir susijusių produktų portfelį.

    „OMV“ pažymi, kad Švechate jau veikia bendro perdirbimo (co-processing) pajėgumai ir 10 MW žaliojo vandenilio įrenginys. Tuo pat metu vystomi ir kiti projektai, įskaitant tvarių aviacinių degalų bei hidruotu augaliniu aliejumi paremtos gamybos sprendimus, taip pat papildomus žaliojo vandenilio projektus Rumunijoje.

  • ERPB skolina „Enerjisa Enerji“ 190 mln. eurų tinklams Turkijoje: ką keis atnaujinimai ir skaitmenizacija

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteikia 190 mln. eurų paskolą Turkijos elektros skirstymo bendrovei „Enerjisa Enerji“, kad ši modernizuotų ir plėstų tinklus Baskent, Ayedas ir Toroslar regionuose. Investicija skirta spartesniam tinklo atnaujinimui tuo metu, kai šalis didina atsinaujinančios energetikos pajėgumus.

    „Enerjisa Enerji“ aptarnauja apie ketvirtadalį Turkijos gyventojų, todėl projektas laikomas strategiškai svarbiu elektros tiekimo patikimumui. Tinklų plėtra ir atnaujinimas turi padėti geriau suvaldyti apkrovas ir prijungti daugiau naujų, ypač saulės ir vėjo, gamybos pajėgumų.

    Pagrindinis tikslas – mažesni nuostoliai

    Vienas iš projekto uždavinių – mažinti skirstymo nuostolius ir gerinti tinklo efektyvumą, kas tiesiogiai siejasi su sąnaudomis ir tiekimo kokybe. Atnaujinimai paprastai apima transformatorių pastočių modernizavimą, tinklo elementų keitimą ir valdymo sistemų atnaujinimą.

    Kartu numatomas atsparumo didinimas, kad tinklas geriau atlaikytų gedimus, ekstremalius orus ar kitus trikdžius. Tokie projektai aktualūs ir dėl didėjančio elektros poreikio bei spartėjančios elektrifikacijos, kai vis daugiau sektorių remiasi elektra.

    Skaitmenizacija kelia ir naujų rizikų

    ERPB nurodo, kad projektą lydės techninė pagalba, orientuota į skaitmenizuojamo tinklo operacinį atsparumą. Plečiant nuotolinio valdymo, išmaniųjų skaitiklių ir duomenų perdavimo sprendimus, išauga kibernetinio saugumo, sistemų patikimumo ir duomenų apsaugos svarba.

    Praktikoje tai reiškia, kad tinklo modernizacija vis dažniau apima ne tik fizinę infrastruktūrą, bet ir skaitmenines valdymo platformas bei incidentų prevenciją. Toks požiūris leidžia greičiau aptikti gedimus, tiksliau prognozuoti apkrovas ir efektyviau planuoti priežiūrą.

    ES garantija turi paspartinti investicijas

    Projektui taip pat numatyta finansinė garantija per Europos Sąjungos Europos tvaraus vystymosi fondą „European Fund for Sustainable Development Plus“ pagal „Hi-Bar“ programą. Garantijos tikslas – sumažinti finansavimo rizikas ir pagreitinti kritinės elektros infrastruktūros investicijas.

    ERPB teigimu, tai pirmasis elektros skirstymo projektas, gavęs paramą pagal šią programą, todėl jis gali tapti precedentiniu modeliu panašiems tinklų modernizavimo sandoriams. Energetikos pertvarkoje tinklai tampa kertiniu elementu, nes būtent jie lemia, kaip greitai atsinaujinantys šaltiniai gali būti realiai integruoti į sistemą.

    ERPB Turkijoje yra vienas didžiausių tarptautinių investuotojų: bankas skelbia šalyje iki šiol investavęs daugiau kaip 25 mlrd. eurų, daugiausia privačiame sektoriuje. Anksčiau ERPB taip pat rėmė vėjo energetikos plėtrą ir elektros tinklo atstatymo bei modernizavimo darbus nuo žemės drebėjimų nukentėjusiuose regionuose.

  • Pamirškite įprastas prognozes: „Google“ pristatė DI modelį, kuris orą atnaujins kas valandą

    Pamirškite įprastas prognozes: „Google“ pristatė DI modelį, kuris orą atnaujins kas valandą

    Prognozė kas valandą

    „Google“ pristatė naują orų prognozavimo modelį „WeatherNext 3“, paremtą dirbtiniu intelektu. Bendrovė teigia, kad sistema gali atnaujinti prognozes kas valandą ir pateikti detalesnį vaizdą mažesniuose plotuose.

    Skirtingai nei dalis ankstesnių sprendimų, kurie mokosi iš klasikinių skaitinių orų modelių išvesties, „WeatherNext 3“ labiau remiasi tiesioginėmis stebėsenomis. Tai svarbu todėl, kad tradiciniuose modeliuose dalis duomenų į prognozę gali patekti su kelių valandų vėlavimu.

    Iš kur gaunami duomenys

    „Google“ nurodo, kad modelis naudoja aktualius geostacionarių palydovų stebėjimus ir meteorologinių stočių duomenis. Tokia kombinacija turėtų padėti geriau fiksuoti vietinius skirtumus, kurie lemia, pavyzdžiui, staigius temperatūros ar vėjo pokyčius.

    Bendrovė akcentuoja ir didesnę erdvinę skiriamąją gebą: temperatūra bei drėgmė prognozuojamos 5 kilometrų tinklelyje, o dalis atmosferos laukų skaičiuojama stambesniu, 25 kilometrų masteliu. Teigiama, kad erdvinis tikslumas taip padidėja kelis kartus.

    Didžiausia problema – krituliai

    Net ir tobulėjant modeliams, krituliai išlieka vienu sudėtingiausių uždavinių. Lietus ir sniegas priklauso nuo labai smulkių mastelių procesų, todėl prognozėse dažnai „išsitrina“ kritulių ribos arba netiksliai nustatoma stiprios liūties ar perkūnijos zona.

    „Google“ skelbia, kad „WeatherNext 3“ apmokytas naudojant NASA palydovinius kritulių duomenis ir įmonės parengtą globalią kritulių analizę. Pasak bendrovės bandymų, tai pagerino kritulių prognozavimo rezultatus, o prognozuojant bent vienai dienai į priekį tikslumas kai kuriais atvejais gali būti iki 50 proc. didesnis.

    Kur jis bus naudojamas

    „WeatherNext 3“ numatoma integruoti į „Google“ paiešką, „Gemini“, „Google Maps“ ir „Google Earth Engine“. Tai reiškia, kad DI generuojamos prognozės gali tapti viena iš informacijos bazių tiek kasdieniams vartotojams, tiek duomenų analitikams ar verslams.

    Modelis taip pat orientuojamas į energetikos poreikius: gali būti prognozuojamas vėjas turbinų aukštyje, debesuotumas ir saulės spinduliuotė. Tokie duomenys padeda tiksliau planuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybą bei mažinti disbalanso kaštus elektros sistemoje.

    „Google“ pabrėžia, kad net pažangūs DI modeliai nepanaikina fundamentalaus atmosferos neapibrėžtumo. Esant pavojingiems reiškiniams gyventojams ir toliau rekomenduojama vadovautis oficialiais nacionalinių meteorologijos tarnybų įspėjimais.

  • Islandijos geoterminės energijos pamokos Europai: ekspertas apie svarbiausią pranašumą ir kliūtis

    Geotermija be ugnikalnių

    Islandijos patirtis geoterminėje energetikoje dažnai siejama su vulkanine geografija, tačiau geoterminės šilumos ir elektros gamyba nėra vien ugnikalnių šalių privilegija. Geoterminės energijos ekspertas Árni Magnússon pabrėžia, kad svarbiausia Islandijos „eksporto“ dalis Europai yra ne geologija, o sukauptos žinios ir praktika.

    Pasak jo, Europoje jau yra sėkmingų pavyzdžių, kai geoterminiai projektai vystomi ne vulkaninėse teritorijose. Vienas dažniausiai minimas regionas yra Panonijos baseinas Vidurio Europoje, kur geoterminė šiluma taikoma centralizuotam šildymui, žemės ūkiui, SPA infrastruktūrai ir pramonei.

    „Vertingiausias dalykas, kuriuo Islandija gali pasidalyti su Europa, yra ne jos geologija, o žinios“, – sakė Árni Magnússon.

    Ką Europa gali perimti

    Eksperto teigimu, Islandijos modelis remiasi dešimtmečiais kaupta kompetencija: nuo išteklių žvalgybos, gręžinių planavimo ir gręžybos iki telkinių vertinimo, jų tvaraus naudojimo ir praktinių panaudojimo scenarijų. Šias kompetencijas galima pritaikyti šalims, turinčioms žemos ar vidutinės temperatūros geoterminius išteklius.

    Toks potencialas ypač svarbus šilumos sektoriui, kuriame daugelyje Europos valstybių išlieka didelė priklausomybė nuo iškastinio kuro. Geoterminė šiluma gali tapti patikimu baziniu šaltiniu centralizuotame šildyme, šiltnamiuose, akvakultūroje ar pramoniniuose procesuose, jei sudaromos tinkamos sąlygos investicijoms ir projektų įgyvendinimui.

    Leidimai ir rizika investuotojams

    Magnússon akcentuoja, kad didžiausia kliūtis plėtrai dažnai yra ne technologijos, o reguliacinė aplinka. Jo vertinimu, greitesnės ir labiau prognozuojamos leidimų išdavimo procedūros ženkliai pagerintų investicinį klimatą ir padėtų spartinti geoterminių projektų plėtrą visame regione.

    „Greitesnės ir labiau prognozuojamos leidimų išdavimo procedūros reikšmingai pagerintų investicinę aplinką ir padėtų paspartinti geotermijos plėtrą“, – sakė Árni Magnússon.

    Kita esminė tema yra ankstyvosios stadijos rizika, ypač žvalgybos ir gręžybos etapuose, kai projektai reikalauja didelių investicijų, o rezultatas nėra garantuotas. Ekspertas teigia, kad riziką galima mažinti etapiniu principu, aiškiai apibrėžiant sprendimų taškus ir pradedant nuo santykinai mažesnių sąnaudų tyrimų, o tik tada pereinant prie brangiausio gręžimo etapo.

    Jo nuomone, tam padeda ir viešojo sektoriaus instrumentai: garantijos, rizikos pasidalijimo mechanizmai ar kitos finansavimo priemonės, kurios sumažina barjerą privačiam kapitalui. Ilgalaikės šilumos ar elektros supirkimo sutartys taip pat gali suteikti daugiau pajamų aiškumo ir palengvinti finansavimą.

    Partnerystės ir geotermijos taškai regione

    Kalbėdamas apie bendradarbiavimą, Magnússon išskiria partnerystes tarp Šiaurės šalių technologijų tiekėjų, konsultantų, inžinerinių įmonių ir vietos vystytojų bei institucijų. Jo teigimu, derinant geologines ir technines kompetencijas galima greičiau identifikuoti perspektyvius telkinius ir sumažinti klaidų kainą ankstyvuose etapuose.

    Vertindamas Vidurio ir Rytų Europos potencialą, ekspertas akcentuoja, kad galimybių yra daug ir jos nėra sutelktos viename taške. Perspektyvos minimos įvairiose šalyse, o didelė dalis išteklių vis dar menkai ištirta arba nepakankamai naudojama, ypač geoterminės šilumos tiesioginiam panaudojimui.

    Pasak jo, geoterminiai ištekliai yra vietiniai, gali užtikrinti stabilų bazinį energijos tiekimą, prisidėti prie energetinio saugumo ir paprastai pasižymi palyginti mažu poveikiu aplinkai. Tinkamai suplanuoti ir suvaldyti projektai gali būti konkurencingi vartotojui ir patrauklūs ekonomiškai.