CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Europos geoterminės energijos planas artėja: kodėl tikslas augti iki gigavatų tampa realus

    Europos geoterminės energijos planas artėja: kodėl tikslas augti iki gigavatų tampa realus

    Geotermija grįžta į ES darbotvarkę

    Europos Komisija birželio 4 dieną ketina pristatyti Geoterminės energijos veiksmų planą, kuris turėtų pagreitinti geotermijos plėtrą šildymui, vėsinimui, elektros gamybai ir šilumos kaupimui. Dokumentas siejamas su platesniu ES tikslu didinti energetinį saugumą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių.

    Geoterminė energija išsiskiria tuo, kad gali tiekti pastovią galią ir šilumą, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Dėl šios priežasties ji vis dažniau minima kaip sprendimas pramonei ir centralizuotam šilumos tiekimui, kur vien atsinaujinanti elektra problemų neišsprendžia.

    Nuo megavatų link gigavatų

    Iki šiol didelė dalis Europos geotermijos projektų buvo vystomi kaip pavienės, lokalaus masto iniciatyvos, tačiau sektorius vis garsiau kalba apie perėjimą prie gigavatų. Tokia kryptis reiškia ne vien didesnes elektrines, bet ir platesnį geotermijos pritaikymą miestų šilumos tinkluose, pramoniniuose procesuose bei sezoninėje šilumos akumuliacijoje.

    Plėtros tempą dažniausiai stabdo ilgi leidimų derinimo procesai, požeminės geologijos rizika ir aukštos pradinės investicijos gręžiniams. Būtent šias kliūtis, tikimasi, planas bandys mažinti per aiškesnį reguliavimą, standartizuotus leidimų kelius ir finansines rizikos pasidalijimo priemones.

    Kas aptariama Europos geotermijos viršūnių susitikime

    Antrasis Europos geotermijos viršūnių susitikimas organizuojamas taip, kad sutaptų su Europos Komisijos veiksmų plano pristatymu. Renginyje numatytos diskusijos apie tai, ko geotermijai labiausiai reikia iš ES ir nacionalinės politikos, kad investicijos didėtų, o projektai būtų diegiami sparčiau.

    Programoje daug dėmesio skiriama finansavimui ir komercinimui, kai kalbama apie draudimo, kapitalo ir vartotojų kainos santykį. Taip pat aptariama, kaip geoterminiai sprendimai galėtų tapti praktiška šildymo ir vėsinimo alternatyva regionuose, kur šilumos siurbliai ar biokuras ne visuomet yra optimalūs.

    „Geoterminės energijos veiksmų planas gali tapti proga iš esmės supaprastinti kelią nuo idėjos iki veikiančios geoterminės sistemos“, – sakė sektoriaus atstovai, komentuodami laukiamą Europos Komisijos dokumentą.

    Renginyje taip pat numatyta atskira diskusija apie politinių sprendimų kokybę, kai geotermija konkuruoja dėl vietos tarp kitų švarių technologijų. Praktikoje tai reiškia klausimą, ar valstybės bus pasirengusios greitinti leidimų išdavimą, stiprinti duomenų apie gelmes prieinamumą ir mažinti investuotojų riziką.

    Tarp pranešėjų ir diskusijų dalyvių numatyti Tarptautinės energetikos agentūros, Europos Komisijos, Europos geoterminės energijos tarybos bei privataus sektoriaus atstovai. Pagrindinis akcentas išlieka tas pats: kaip geotermiją paversti ne nišiniu, o masiškai diegiamu sprendimu Europos energetikos sistemoje.

  • Kinija planuoja milžinišką 8,4 GW atsinaujinančios energijos kompleksą Etiopijoje: kas už to stovi?

    Kinija planuoja milžinišką 8,4 GW atsinaujinančios energijos kompleksą Etiopijoje: kas už to stovi?

    Kinijos atsinaujinančios energetikos bendrovės planuoja projektą, kuris savo mastu galėtų pakeisti ištiso regiono elektros sistemą. Numatyta sujungti vėjo jėgainių parkus, saulės elektrines ir energijos kaupimo sprendimus į vieną didžiulį kompleksą.

    Išskirtinumas tas, kad šis projektas būtų statomas ne Kinijoje, o Rytų Afrikoje. Planuojama vieta – Etiopija, tūkstančiai kilometrų nuo Kinijos, tačiau su sąlygomis, kurios palankios ir vėjui, ir saulės energijai.

    Preliminariai įvardijama bendra planuojama galia siekia apie 8,4 gigavato. Toks skaičius energetikoje reikšmingas, nes prilygsta kelių didelių elektrinių generacijai ir, priklausomai nuo tinklo pajėgumų, galėtų tapti svarbiu tiekimo šaltiniu ne vienai teritorijai.

    Kas planuojama Etiopijoje

    Pagal viešai aptariamus projekto kontūrus, vėjo dalis galėtų apimti apie 1 000 turbinų, išdėstytų didelėse teritorijose. Greta būtų vystomi saulės elektrinių laukai, kuriuose galėtų veikti milijonai fotovoltinių modulių.

    Numatoma, kad kartu būtų diegiamos ir baterijų sistemos, leidžiančios kaupti energiją, kai gamyba viršija paklausą, ir ją atiduoti vėliau. Tokie sprendimai ypač svarbūs didelės apimties vėjo ir saulės projektams, nes padeda stabilizuoti tiekimą ir mažinti svyravimus tinkle.

    Skaičiuojama, kad įgyvendinus pilną plėtros etapą investicijos galėtų siekti apie 13 milijardų eurų. Galutinė suma priklausytų nuo pasirinktų technologijų, tinklų prijungimo apimties, saugojimo sprendimų ir vietinės infrastruktūros kūrimo.

    Kodėl pasirinkta ne Kinija

    Kinija jau turi vienus didžiausių pasaulyje vėjo ir saulės parkų, tačiau pastaraisiais metais vis aktyviau dalyvauja energetikos projektuose užsienyje. Tai siejama ir su technologijų gamintojų eksporto ambicijomis, ir su valstybių, kurioms reikia naujos elektros generacijos, paklausa.

    Etiopijai tai aktualu ir dėl energetikos struktūros: šalis reikšmingą dalį elektros tradiciškai sieja su hidroenergija, o kritulių svyravimai ir sausros gali turėti tiesioginę įtaką gamybai. Vėjo ir saulės projektai kartu su kaupimu dažnai pristatomi kaip būdas diversifikuoti šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo sezoniškumo.

    Projektas taip pat gali tapti impulsu infrastruktūrai: vystant tokią apimtį paprastai reikia naujų perdavimo linijų, skirstymo pajėgumų ir pramoninių sprendimų. Be to, dideli objektai dažnai kuriami etapais, todėl tikėtina, kad galutinė apimtis priklausys nuo finansavimo, leidimų ir tinklo plėtros tempo.

    Kas jau žinoma apie dalyvius

    Su projekto planais siejami susitarimai, kuriuos yra pasirašiusi Kinijos vėjo energetikos įrangos gamintoja „Ming Yang Smart Energy“. Tokie susitarimai paprastai žymi ketinimus bendradarbiauti, tačiau nebūtinai reiškia, kad visi techniniai ir finansiniai sprendimai jau patvirtinti.

    Kol kas reikšminga dalis detalių lieka vystymo stadijoje: konkreti įgyvendinimo seka, prijungimo prie tinklo sprendiniai ir realus generacijos panaudojimas priklausys nuo Etiopijos elektros sistemos modernizavimo bei regioninių perdavimo projektų. Vis dėlto pati idėja sujungti vėją, saulę ir kaupimą vienoje sistemoje rodo kryptį, kuria juda didelio masto atsinaujinančios energetikos plėtra.

    Jei planai būtų įgyvendinti, tai galėtų tapti vienu didžiausių atsinaujinančios energetikos kompleksų pasaulyje ir svarbiu atspirties tašku Rytų Afrikos elektros balansui. Kartu tai būtų ir aiškus signalas, kad Kinijos gamintojai bei vystytojai siekia didelius projektus kurti globaliai, o ne tik vidaus rinkoje.

  • REPS pritraukė 22 mln. eurų: nori kelius paversti elektrinėmis, energiją renkant iš transporto

    REPS pritraukė 22 mln. eurų: nori kelius paversti elektrinėmis, energiją renkant iš transporto

    Austrijos Tirolio regione įsikūręs energijos gamybos startuolis REPS pranešė pritraukęs apie 22 mln. eurų nuosavo kapitalo investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti Road Energy Production System technologiją, kuri montuojama į esamą kelio dangą ir iš transporto sukeliamo slėgio bei vibracijų gamina elektrą.

    Bendrovė teigia, kad sprendimas leidžia išnaudoti energiją, kuri kasdien prarandama judant automobiliams ir sunkvežimiams. Skirtingai nei saulės ar vėjo elektrinėse, čia remiamasi ne nauju energijos šaltiniu, o tuo, kas jau vyksta keliuose ir paprastai virsta šiluma bei triukšmu.

    Didžiausias efektas, anot REPS, pasiekiamas ten, kur transportas natūraliai lėtėja ar stabdo: įvažiavimuose ir išvažiavimuose, posūkiuose, greičio ribojimo zonose, pakrovimo aikštelėse, taip pat nuokalnėse ir įkalnėse. Tokiose vietose mechaniniai impulsai yra nuolatiniai, prognozuojami ir sutelkti, todėl lengviau apskaičiuoti pagaminamos elektros kiekį bei investicijų atsipirkimą.

    Pirmasis komercinis projektas Hamburge

    Pirmasis komercinis REPS įrenginys, bendrovės duomenimis, nuo 2025 metų lapkričio veikia Hamburgo uoste. Per kelis mėnesius per sistemą pravažiavo daugiau nei 115 000 sunkvežimių, o pagaminta per 6 700 kilovatvalandžių elektros energijos.

    REPS tikina, kad po šio diegimo išaugo tarptautinis susidomėjimas: vyksta pokalbiai su dešimtimis uostų ir logistikos sektoriaus atstovų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Įmonė taip pat mato potencialą miestuose ir pramoninėse teritorijose, kur daug transporto srautų ir elektros poreikis yra vietinis.

    Vienas svarbiausių argumentų infrastruktūros valdytojams yra tas, kad sistema gali būti integruota į esamus kelius, nedarant įtakos eismo organizavimui. REPS akcentuoja, kad pagaminta elektra gali būti sunaudojama čia pat, pavyzdžiui, apšvietimui, įkrovimo sprendimams ar uosto įrangai.

    Kodėl šis modelis kelia susidomėjimą?

    Energetikos perėjime vis daugiau dėmesio skiriama decentralizuotai gamybai ir sprendimams, kurie mažina tinklo apkrovą bei energijos importo poreikį. Energijos surinkimo technologijos, kurios verčia mechaninius veiksmus į elektrą, laikomos viena iš nišų, tačiau jas dažnai riboja ilgaamžiškumo ir efektyvumo klausimai.

    REPS teigia, kad esminė kliūtis iki šiol buvo ekonomika: mechaniniai keitikliai ne visuomet atlaikydavo dideles apkrovas ir ilgą eksploataciją, todėl investicijos neatsipirkdavo. Startuolis sako iš esmės perprojektavęs keitiklį taip, kad sprendimas būtų pritaikytas intensyviam sunkiajam transportui ir tarnautų daugiau nei 20 metų.

    „Keliai yra visur, eismas yra visur. Tai, kas anksčiau buvo prarasta energija, dabar gali tapti švaria elektra“, – sakė REPS įkūrėjas ir vadovas Alfonsas Huberis.

    „Mūsų aikštelėje įdiegta sistema parodė REPS potencialą: ten, kur transportas vis tiek turi stabdyti, švari energija surenkama ir panaudojama vietoje. Be jokio poveikio eismui ir nereikalaujant papildomos erdvės“, – sakė „Hamburger Container Service GmbH“ vadovas Justinas Karnbachas.

    REPS planuoja investiciją skirti gamybos ir diegimo apimčių didinimui, taip pat plėtrai į naujus infrastruktūros segmentus. Ilgesnėje perspektyvoje bendrovė kelių sprendimą mato kaip pirmą žingsnį platesnėje platformoje, kuri aukšto intensyvumo infrastruktūrą paverstų decentralizuotais elektros gamybos taškais.

  • Indija paleido milžinišką baterijų parką: 180 MW sistema žada proveržį žalioje energetikoje

    Indija paleido milžinišką baterijų parką: 180 MW sistema žada proveržį žalioje energetikoje

    Indijoje pradėta eksploatuoti vienas didžiausių šalyje baterijų energijos kaupimo projektų. Tai 180 MW galios ir 360 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema, skirta padėti subalansuoti elektros tinklą sparčiai augant atsinaujinančiai gamybai.

    Apie projekto įgyvendinimą paskelbė „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“ – įmonė, tiekianti tinklą formuojančius sprendimus, kurie leidžia kaupikliams aktyviau prisidėti prie tinklo stabilumo. Indijoje tokio masto vadinamosios atskiros baterijų sistemos laikomos svarbiu žingsniu plečiant saulės ir vėjo elektrinių dalį bendrame energijos balanse.

    Kam reikalingas toks mastas?

    360 MWh talpa reiškia, kad įrenginys gali tiekti 180 MW galią maždaug dvi valandas, kai to labiausiai reikia, pavyzdžiui, vakare, sumažėjus saulės generacijai. Tokie projektai padeda mažinti svyravimus, palaikyti dažnį ir įtampą, o tai ypač svarbu tinklui, kuriame daug nepastovios generacijos.

    Didelio masto baterijos dažnai naudojamos ir avarinėms situacijoms suvaldyti, nes gali reaguoti per labai trumpą laiką. Praktikoje tai reiškia mažesnę trikdžių ir didelio masto elektros tiekimo sutrikimų riziką, ypač regionuose, kur infrastruktūra patiria dideles apkrovas.

    Tinklą formuojanti technologija

    Projekte taikomi tinklą formuojantys sprendimai, kurie leidžia kaupimo sistemoms veikti ne tik kaip energijos „sandėliui“, bet ir kaip aktyviam tinklo stabilumo elementui. Tokia kryptis pasaulyje vis dažniau minima kaip būtina, kai atsinaujinantys šaltiniai tampa dominuojantys.

    „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“ nurodė, kad projektui buvo tiekiami 192 galios keitikliai, kurių vieneto galia siekia 1,25 MW, ir kad įranga pritaikyta darbui karštame klimate. Įmonė akcentavo atitiktį Indijos Centrinės elektros institucijos (CEA) reikalavimams, kurie apima tinklo funkcijas, tokias kaip greitas dažnio reguliavimas ir įtampos kontrolė.

    „Ši sistema palaiko pagrindines tinklo funkcijas, įskaitant greitą dažnio reguliavimą ir įtampos kontrolę“, – teigė „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“.

    Indijos tikslai ir rinka

    Indija yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų pasiekti 500 GW ne iš iškastinio kuro gaunamos elektros galios. Dideli baterijų projektai laikomi vienu iš greičiausių būdų suvaldyti nepastovios gamybos problemą ir sumažinti poreikį laikyti rezervą iš taršių, brangių piko elektrinių.

    Šalia jau įgyvendinamų projektų planuojami ir dar didesni kaupimo sprendimai, įskaitant projektus Radžastane. Rinkos tendencija aiški: augant saulės ir vėjo generacijai, energijos kaupimas tampa ne papildomu pasirinkimu, o būtina tinklo modernizacijos dalimi.

  • Anglies elektrinės vėl plečiasi: 2025 metais naujų galių šuolis, ryškiausiai – Kinijoje ir Indijoje

    2025 metais pasaulyje vėl padidėjo anglimi kūrenamų elektrinių galia, nors bendra elektros gamyba iš anglies smuktelėjo. Naujausias „Global Energy Monitor“ vertinimas rodo, kad šis paradoksas susijęs su energetikos sistemos patikimumu: dalis anglies blokų statomi ar paliekami kaip rezervas, kai vėjas ir saulė nepagamina pakankamai elektros.

    Per 2025 metus įjungtų naujų anglies elektrinių galia pasaulyje siekė apie 97,4 gigavato. Tai vienas didžiausių metinių prieaugių istorijoje, nusileidžiantis tik 2015 metų rekordui, kai buvo pridėta apie 107,3 gigavato.

    Kur anglies plėtra didžiausia?

    Didžioji naujų projektų dalis 2025 metais koncentravosi Kinijoje. Šalyje naujai prijungta anglies elektrinių galia, vertinama apie 78,1 gigavato, pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.

    Indija taip pat išsiskyrė didesniu tempu nei pastaraisiais metais: jos naujai įjungtų anglies elektrinių galia sudarė apie 10 gigavatų. Tuo pat metu už Kinijos ribų bendras grynasis anglies elektrinių galios pokytis išaugo maždaug 5 gigavatais ir, kaip pažymi „Global Energy Monitor“, tai didžiausia reikšmė nuo 2017 metų.

    Kodėl anglis grįžta, nors gamyba mažėja?

    „Global Energy Monitor“ duomenimis, 2025 metais anglies elektrinių instaliuota galia pasaulyje padidėjo apie 3,5 proc., tačiau elektros gamyba iš anglies sumažėjo apie 0,6 proc. Tai signalizuoja, kad nauji ar išlaikomi anglies pajėgumai ne visada dirba kaip pagrindinis elektros šaltinis.

    Kai kur, ypač Kinijoje ir Indijoje, didžiąją dalį augančio elektros poreikio padengė vėjo ir saulės elektrinės. Dėl to anglies blokai vis dažniau tampa „draudimo polisu“ sistemai: jie reikalingi piko valandoms, ekstremaliems orams ar tinklo stabilumui, net jei vidutiniškai per metus veikia mažiau.

    Uždarymų vėlavimai ilgina anglies amžių

    Kitas svarbus veiksnys – užsitęsę anglies elektrinių uždarymai. Dalis šalių atideda planuotus išjungimus arba persvarsto terminus dėl energetinio saugumo, kuro kainų svyravimų ir didėjančio elektros poreikio.

    Ši tendencija reiškia, kad anglis ilgiau išlieka energetikos sistemoje net ten, kur plėtojami atsinaujinantys ištekliai. Rezultatas – didesnė instaliuota galia ir lėtesnis senų blokų traukimas iš eksploatacijos, o tai apsunkina greitesnį emisijų mažinimą.

  • Europos skaitmeninė ir energetikos transformacija: kaip DI ir duomenų centrai keičia elektros paklausą

    Europos skaitmeninė ir energetikos transformacija: kaip DI ir duomenų centrai keičia elektros paklausą

    Europos energetikos transformacijoje vis labiau persipina dvi infrastruktūros: elektra ir skaitmeniniai sprendimai. DI, debesų kompiuterija ir duomenų centrai didina elektros poreikį, o elektros tinklai vis dažniau remiasi skaitmeniniais įrankiais, kad integruotų atsinaujinančią energiją.

    Ši priklausomybė veikia dviem kryptimis. Skaitmeninių paslaugų augimas kelia papildomą apkrovą tinklams, o energetikos sektorius skaitmenizuojasi, kad tiksliau prognozuotų paklausą, valdytų svyravimus ir efektyviau išnaudotų generaciją.

    Skaitmenikos ir energetikos mazgas

    Didėjanti duomenų centrų plėtra Europoje tampa vienu svarbiausių naujų elektros paklausos veiksnių. Tokie objektai reikalauja ne tik stabilios galios, bet ir patikimų prijungimo terminų, pakankamos tinklo pralaidos bei aiškių kainodaros taisyklių.

    Tuo pat metu elektros sistema be skaitmeninių priemonių sunkiai pasiektų atsinaujinančios energetikos tikslus. Išmanieji skaitikliai, prognozavimo modeliai ir tinklo valdymo platformos padeda subalansuoti gamybą ir vartojimą, tačiau didina priklausomybę nuo duomenų ir kibernetinio atsparumo.

    Kur stringa valdymas?

    Didžiausia problema – sektorių valdymas dažnai lieka atskirtas. Energetikos planavimas gali nepakankamai greitai įvertinti skaitmeninės ekonomikos augimo tempą, o skaitmeninių investicijų sprendimai priklauso nuo to, ar bus pakankamai elektros, kokia tinklo plėtra suplanuota ir kiek truks prijungimas.

    Dėl to atsiranda rizika, kad infrastruktūros sprendimai bus priimami neįvertinus ilgalaikių pasekmių. Pavyzdžiui, netinkamai parinkta duomenų centro vieta gali pareikalauti brangios tinklo rekonstrukcijos, o vėliau apriboti kitų vartotojų ar gamintojų prijungimo galimybes.

    Sovereignty: priklausomybių valdymas

    Strateginė autonomija šiame kontekste vis mažiau reiškia vieną sektorių kontroliuojamą savarankiškumą. Ji vis labiau priklauso nuo gebėjimo valdyti tarpusavio priklausomybes tarp energijos, skaitmenos ir pramonės, kai sprendimas vienoje srityje gali sukurti pažeidžiamumų kitoje.

    Priklausomybės apima kritines žaliavas, tiekimo grandines, lustų ir serverinės įrangos rinkas, taip pat specializuotų kompetencijų trūkumą. Todėl atsparumas tampa ne tik infrastruktūros, bet ir politikos suderinamumo klausimu: nuo energijos efektyvumo reikalavimų iki duomenų centrų skaidrumo bei tinklo investicijų tempo.

    Ilgainiui didžiausią vertę kuria integruotas planavimas, kai elektros tinklų plėtra, lankstumo sprendimai ir tarpvalstybinės jungtys derinami su skaitmeninės paklausos prognozėmis. Tokia koordinacija mažina riziką, kad Europos skaitmeninė plėtra ims konkuruoti su energetikos transformacijos tikslu – saugia ir švaria elektros sistema.

  • Indonezija kuria saulės archipelagą: planas sujungti per 17 000 salų į bendrą elektros tinklą

    Indonezija kuria saulės archipelagą: planas sujungti per 17 000 salų į bendrą elektros tinklą

    Indonezija svarsto ambicingą energetikos kryptį, kurią pati apibūdina kaip saulės archipelagą: saulės elektrinių ir energijos kaupimo sistemų tinklą, išskaidytą per daugiau nei 17 000 salų. Idėja paprasta, bet mastas milžiniškas – vietoje vieno didelio projekto planuojama daug tarpusavyje derančių sprendimų skirtingose salose.

    Šalies geografija seniai kelia iššūkių elektros tiekimui: daugelis salų turi atskirus, tarpusavyje menkai sujungtus tinklus. Atokesnėse vietovėse vis dar plačiai naudojami dyzeliniai generatoriai, o kuras dažnai atgabenamas jūra, todėl tiekimas priklauso nuo logistikos, oro sąlygų ir kainų svyravimų.

    Kodėl tai tapo prioritetu

    Indonezijos valstybinė energetikos bendrovė PT PLN pastaraisiais metais aktyvina saulės energetikos plėtrą ir skelbia naujų pajėgumų planus. Viešai minėta kryptis apima apie 1,2 gigavato saulės generacijos projektų, tačiau saulės archipelago koncepcija apima daugiau nei pavienes elektrines.

    Esminis siekis – mažinti priklausomybę nuo importuojamo dyzelino bei pagerinti tiekimo patikimumą salose, kuriose nutrūkus kuro pristatymui kyla elektros trūkumo rizika. Be to, Indonezija yra arti pusiaujo, todėl saulės ištekliai daugelyje regionų yra santykinai stabilūs didelę metų dalį.

    Kaip veiktų išskaidytas tinklas

    Planuojama remtis decentralizuotu modeliu: didesnėse salose galėtų atsirasti didelės saulės elektrinės, maitinančios regioninius tinklus, o mažesnėse – vietinės elektrinės su baterijomis. Būtent energijos kaupimas laikomas vienu kertinių elementų, nes jis leidžia subalansuoti gamybą po saulėlydžio ir sumažinti svyravimus dėl debesuotumo.

    Ilgainiui dalį salų ketinama glaudžiau sujungti povandeniniais kabeliais, kad energijos perteklius vienur galėtų padėti padengti deficitą kitur. Toks sprendimas teoriškai didintų sistemos atsparumą: sutrikus generacijai ar infrastruktūrai vienoje saloje, kitos galėtų toliau tiekti elektrą.

    Kokie didžiausi iššūkiai

    Didžiausia kliūtis – infrastruktūros sudėtingumas ir kaina, nes saulės elektrinių, baterijų ir tinklų plėtra tūkstančiuose salų reiškia dideles tiekimo grandines, sudėtingą priežiūrą ir skirtingus vietinius poreikius. Papildomai reikės spręsti tinklų stabilumo klausimus, užtikrinti rezervus ir planuoti, kaip sistema veiks ekstremalių orų metu.

    Jei projektas bus įgyvendintas taip, kaip numatoma, Indonezija galėtų tapti viena pirmųjų valstybių, pritaikiusių didelio masto išskaidytą saulės energetikos modelį visai salų valstybei. Tai būtų svarbus precedentas kitoms salų šalims ir regionams, kurie siekia atsisakyti dyzelinių generatorių, bet susiduria su ribotomis jungtimis ir brangia logistika.

  • Kinija išplukdė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: kodėl tai gali pakeisti jūrų energetikos lenktynes

    Kinija išplukdė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: kodėl tai gali pakeisti jūrų energetikos lenktynes

    Kinijos pakrantėje į jūrą išplukdyta, kaip skelbiama, viena galingiausių iki šiol plūduriuojančių vėjo turbinų pasaulyje. Ant plaukiojančios platformos sumontuotas 16 megavatų galios įrenginys turėtų atverti kelią vėjo elektrinėms ten, kur jūros gylis iki šiol ribojo įprastus sprendimus.

    Skirtingai nei dauguma jūrinio vėjo parkų, ši turbina nėra tvirtinama prie dugno standžiais pamatais. Ji montuojama ant plūduriuojančios konstrukcijos, kuri laikoma inkaravimo sistemomis, o energija į krantą perduodama dinaminiais povandeniniais kabeliais.

    Kas yra plūduriuojantis jūrinis vėjas?

    Tradicinės jūrinės vėjo elektrinės dažniausiai statomos naudojant dugninius pamatus, kurie ekonomiškai pagrįsti palyginti sekliose vietose. Tačiau didelė dalis stipriausių vėjų pasaulyje pučia virš gilesnių akvatorijų, kur tokie pamatai tampa brangūs arba techniškai sudėtingi.

    Plūduriuojanti technologija šį barjerą iš esmės panaikina, nes konstrukcijai nebereikia masyvių dugninių atramų. Vis dėlto ji sukuria kitą iššūkį: platforma turi išlikti stabili bangavimo, srovių ir audrų metu, kad turbina dirbtų saugiai ir efektyviai.

    Kodėl 16 MW čia svarbu

    16 megavatų galia jau pati savaime yra virš dabartinės komercinės „pagrindinės srovės“ daugelyje rinkų, o plūduriuojančiame formate tokio dydžio turbina kelia dar griežtesnius reikalavimus konstrukcijai. Didėjant galiai, auga ir apkrovos bokštui, platformai bei inkaravimo sistemoms, todėl sprendiniai turi būti projektuojami kitaip nei mažesniems prototipams.

    Tokio masto įrenginiui svarbūs ne tik mechaniniai sprendimai, bet ir elektros ūkis: kabeliai turi atlaikyti nuolatinį judėjimą, o tinklo prijungimas jūroje reikalauja patikimos apsaugos bei stebėsenos. Praktikoje tai reiškia, kad vien „didesnės turbinos“ nepakanka, reikia subalansuotos visos sistemos.

    Kas stovi už projekto ir kas toliau

    Projektas siejamas su „Goldwind“ ir „China Three Gorges“, o prototipo atitiktį vertina sertifikavimo institucijos Kinijoje. Tokie patvirtinimai paprastai yra būtina sąlyga, kad demonstracinė technologija pereitų į ilgesnį bandymų etapą ir vėliau būtų svarstoma komerciniams parkams.

    Artimiausias žingsnis yra ilgesnė eksploatacija realiomis sąlygomis, kai renkama informacija apie našumą, konstrukcijos elgseną ir patikimumą skirtingu oru. Būtent šie duomenys parodys, ar sprendinys gali būti kartojamas didesniu mastu ir kokių korekcijų reikės prieš serijinę plėtrą.

    Plūduriuojančio jūrinio vėjo ekonomika kol kas sudėtingesnė nei dugninės technologijos, nes brangesnė platforma, inkaravimas, kabeliai ir uostų infrastruktūra. Vis dėlto konkurencija dėl gilaus vandens vėjo resursų auga, o sėkmingas 16 megavatų demonstracinis projektas gali paspartinti tiekimą, standartizaciją ir kaštų mažėjimą.

    Globaliame kontekste Europa iki šiol sukaupė reikšmingą plūduriuojančių parkų patirtį, o Azijos šalys, turinčios greitai gilėjančias pakrantes, šią kryptį mato kaip strateginę. Kinijos žingsnis su 16 megavatų įrenginiu rodo siekį ne tik diegti, bet ir formuoti technologinį tempą jūrinės energetikos lenktynėse.

  • Turkija sparčiai augina vėjo ir saulės gamybą, bet elektra vis dar labiausiai remiasi anglimi

    Atsinaujinanti energija lenkia hidroenergetiką

    2025 metais Turkijoje vėjo ir saulės elektrinės pirmą kartą šalies istorijoje pagamino daugiau elektros nei hidroenergetika. Bendra vėjo ir saulės dalis elektros gamyboje pasiekė 22 proc., rodo analitinio centro Ember apžvalga.

    Šis pokytis siejamas su sparčiu naujų pajėgumų diegimu: per 2025 metus šalis prijungė apie 6,5 gigavato naujos vėjo ir saulės galios. Dėl to bendra įrengtoji vėjo ir saulės galia priartėjo prie 40 gigavatų.

    Anglis išlieka pagrindinis ramstis

    Nepaisant rekordinio atsinaujinančios energetikos augimo, didžiausias elektros šaltinis Turkijoje 2025 metais išliko anglis. Jos dalis sudarė apie 34 proc., o iš anglies pagamintos elektros apimtis siekė 121 teravatvalandę.

    Gamyba iš anglies buvo tik nežymiai mažesnė nei 2024 metais, kai fiksuotas apie 122 teravatvalandžių lygis. Tai rodo, kad auganti saulės ir vėjo generacija kol kas labiau keičia kitus šaltinius, o ne anglies vaidmenį.

    Importuojama anglis ir priklausomybės klausimas

    Ember vertinimu, maždaug du trečdaliai anglimi kūrenamose elektrinėse sudeginamo kuro buvo importuota. Tai reiškia, kad dalis elektros sektoriaus stabilumo ir kainų jautrumo persikelia į tarptautinę anglies rinką bei logistiką.

    Remiantis S&P Global duomenimis, pagrindinė energetinės anglies tiekėja Turkijai buvo Rusija. Anglis taip pat buvo importuojama iš Kolumbijos, Kazachstano, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano.

    Atsinaujinančios energetikos plėtra kartu mažino gamtinių dujų vaidmenį elektros gamyboje, tačiau anglis išliko svarbiausia „bazės“ generacija. Dėl to Turkijos energetikos transformacija artimiausiais metais greičiausiai bus vertinama ne tik pagal naujų vėjo ir saulės parkų apimtis, bet ir pagal tai, ar pavyks realiai sumažinti anglies deginimą bei importo priklausomybę.

  • Graikija griežtina atsinaujinančios energetikos planavimą: kur nebegalės atsirasti parkai

    Graikija griežtina atsinaujinančios energetikos planavimą: kur nebegalės atsirasti parkai

    Graikija pristatė naują specialųjį teritorijų planavimo pagrindą atsinaujinančiai energetikai, kuriuo siekiama aiškiau sureguliuoti, kur ir kokiomis sąlygomis gali būti vystomi saulės, vėjo bei energijos kaupimo projektai. Energetikos ministerija pabrėžia, kad spartus pajėgumų augimas turi būti derinamas su gamtos, kultūros paveldo ir gyvenamosios aplinkos apsauga.

    Per pastaruosius septynerius metus šalis smarkiai didino atsinaujinančių išteklių dalį elektros balanse: daugiau nei pusė elektros suvartojimo jau dengiama iš atsinaujinančių šaltinių. Įrengtoji atsinaujinančių išteklių galia pasiekė apie 18 gigavatų, kai 2019 metais siekė 6,3 gigavato, o nuo 2024 metų Graikija tapo grynąja elektros eksportuotoja.

    Naujasis teritorijų planavimo dokumentas pateiktas viešoms konsultacijoms ir nustato bendrąsias taisykles naujiems projektams, ypač ten, kur konfliktai su saugomomis teritorijomis ar kraštovaizdžiu yra didžiausi. Taip pat numatyta, kad jau veikiantys ar pažengusio leidimų išdavimo etapo projektai ir toliau būtų vertinami pagal iki šiol galiojusią tvarką.

    Kur ribojami saulės parkai

    Pagal siūlomą sistemą saulės elektrinių plėtra būtų draudžiama arba itin ribojama jautriausiose teritorijose. Tarp jų įvardijamos „Natura 2000“ tinklo saugomos teritorijos, miškai ir miškingos vietovės, „Ramsar“ šlapynės, nacionaliniai parkai, paskelbti gamtos paminklai bei kitos išskirtinio kraštovaizdžio zonos.

    Numatyti ribojimai apimtų ir Pasaulio paveldo vietoves, atskiras archeologines apsaugos zonas, taip pat kai kurias tradicinių terasų ar saugomų kraštovaizdžio elementų teritorijas. Papildomai akcentuojamas ir praktinis kriterijus: draudimai ar ribojimai gali būti taikomi vietovėms, kurios neturi kelių privažiavimo, bei maudymosi paplūdimiams.

    Siūlomos ir naujos kiekybinės taisyklės: naujų, dar aplinkosauginių leidimų negavusių fotovoltinių parkų užimamas žemės plotas viename regioniniame vienete negalėtų viršyti 1,5 proc. Kartu būtų nustatomi minimalūs atstumai iki gyvenviečių ir reikalavimai dėl vizualinio poveikio.

    Jei saulės elektrinės būtų planuojamos netoli svarbių kultūros paveldo objektų, atsirastų papildomas vertinimas. Projektams, numatytiems iki 1 500 metrų nuo UNESCO Pasaulio paveldo vietovių ir kitų reikšmingų paminklų ar istorinių teritorijų, būtų reikalingas vizualinio poveikio vertinimas, o iki 1 000 metrų nuo griežtos apsaugos zonų taikomi dar griežtesni kriterijai.

    Vėjo elektrinėms – daugiau „ne“ zonų

    Vėjo jėgainių parkams siūlomos naujos draudžiamos teritorijos, įskaitant Atiką ir Salonikų metropolinę zoną, taip pat aukštikalnes virš 1 200 metrų. Ribojimai apimtų „Ramsar“ šlapynes, išskirtinio gamtos grožio kraštovaizdžius ir nacionalinių parkų branduolines zonas.

    Taip pat numatyta riboti plėtrą absoliučios gamtos apsaugos zonose, aktyvios gavybos teritorijose ir vietovėse be kelių privažiavimo. Atskirai išskiriamos salos, mažesnės nei 300 kvadratinių kilometrų, kur vėjo parkai iš esmės nebūtų leidžiami, išskyrus atvejus, kai projektas pagrindžiamas viešuoju interesu, pavyzdžiui, būtinybe užtikrinti vandens gėlinimo infrastruktūrą.

    „Natura 2000“ specialiosiose paukščių apsaugos teritorijose vėjo parkai būtų galimi tik išimtiniais atvejais: kai tokia plėtra aiškiai numatyta patvirtintose specialiosiose aplinkosauginėse studijose ir kai vietovėje vėjo potencialas viršija 7,5 metro per sekundę. Salų savivaldybių vienetuose siūloma nustatyti ir „talpos“ ribą, kad vėjo parkai neužimtų daugiau kaip 4 proc. teritorijos.

    Jūriniai projektai ir energijos kaupimas

    Naujajame planavimo pagrinde numatytos ir atskiros taisyklės jūriniams vėjo bei saulės projektams. Pirmą kartą aiškiai apibrėžiamos apsaugos ir išbraukimo zonos, įtvirtinami konkretūs vietos parinkimo kriterijai ir privalomos specializuotos studijos, skirtos jūros aplinkai ir ekosistemoms apsaugoti.

    Graikijos sprendimas atspindi platesnę Europos tendenciją: atsinaujinančių išteklių plėtra spartėja, tačiau kartu griežtėja reikalavimai dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, kultūros paveldo ir socialinio priimtinumo. Praktikoje tai reiškia, kad vien įrengtos galios nebeužtenka, vis dažniau lemiamu faktoriumi tampa aiškios teritorijų planavimo taisyklės ir iš anksto identifikuotos zonos, kur projektai apskritai gali būti svarstomi.