CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • 84 vėjo jėgainės Oklahomoje atsidūrė ant griovimo ribos: kliūtis slypi po žeme, ne ore

    84 vėjo jėgainės Oklahomoje atsidūrė ant griovimo ribos: kliūtis slypi po žeme, ne ore

    Oklahomoje pastatytas 84 vėjo jėgainių parkas atsidūrė teisinio ir inžinerinio ginčo epicentre, nors pati vėjo energetika čia veikė taip, kaip planuota. Problema paaiškėjo ne dėl vėjo, įrangos ar tinklo, o dėl to, kas buvo daroma įrengiant pamatus po žeme.

    Projektui priekaištaujama ne dėl technologijos, o dėl grunto darbų: uolienos buvo sprogdintos, smulkinamos ir naudojamos užpylimui, o tai teisiškai buvo įvertinta kaip neteisėtas naudingųjų iškasenų naudojimas. Dėl šios priežasties teisme susiformavo scenarijus, pagal kurį jėgainės gali būti įpareigotos būti pašalintos.

    Kas tiksliai sukėlė konfliktą?

    Vėjo jėgainių pamatams reikėjo didelių kasinėjimų, todėl statybų metu buvo judinamas ir perdirbamas uolienų sluoksnis. Iš techninės pusės tai įprasta praktika, tačiau konkrečioje teritorijoje tai susikirto su mineralinių išteklių nuosavybės režimu.

    Jėgainių parkas buvo įrengtas Osage Nation rezervacijos teritorijoje, kur pagal galiojančią tvarką požeminės mineralinės teisės priklauso genčiai. Tai reiškia, kad darbams, kurie prilyginami mineralų gavybai ar uolienų naudojimui, gali būti reikalinga atskira nuomos ar leidimų schema, net jei paviršiaus žemė naudojama teisėtai.

    Ką nusprendė teismas ir ką tai reiškia?

    Federalinis teismas šį atvejį įvertino kaip tęstinį pažeidimą, susijusį su mineralinių teisių nepaisymu. Dėl to buvo priimti sprendimai, kurių pasekmė gali būti reikalavimas pašalinti visą vėjo jėgainių parką.

    Finansinė našta tokio masto demontavimui gali siekti šimtus milijonų eurų, nes tai apima ne tik bokštų ir įrangos išvežimą, bet ir aikštelių, pamatų, kelių bei teritorijos sutvarkymą. Net ir veikianti energetikos infrastruktūra tokiu atveju tampa nenaudojama, jei teisiškai pripažįstama, kad ji pastatyta pažeidžiant požeminių išteklių savininko teises.

    Pamoka atsinaujinančiai energetikai

    Šis atvejis išryškina vieną svarbiausių sparčiai vystomų atsinaujinančių projektų rizikų: neužtenka įvertinti vėjo sąlygų, tinklo prijungimo ar technologijos patikimumo. Reikia itin tiksliai suvaldyti leidimus, žemėnaudos ir mineralinių teisių klausimus, ypač teritorijose, kur galioja specifinis teisinis režimas.

    Praktikoje tai reiškia griežtesnį išankstinį patikrinimą ir aiškias sutartis dėl to, kas leidžiama statybų metu: nuo grunto kasimo iki uolienų panaudojimo statybvietėje. Energetikos transformacija gali būti greita tik tada, kai ji neatsiremia į neįvertintas teises ir istorinius nuosavybės susitarimus, slypinčius po paviršiumi.

  • Saulės elektrinės rančose atgijo: avis pjauna žolę, o šunys saugo bandas tarp panelių nuo plėšrūnų

    Saulės elektrinės rančose atgijo: avis pjauna žolę, o šunys saugo bandas tarp panelių nuo plėšrūnų

    JAV saulės elektrinių parkai vis dažniau primena ne tik pramoninę teritoriją, bet ir veikiančią ganyklą. Šalia tūkstančių saulės modulių ganosi avys, kurios natūraliai prižiūri augmeniją, o jas nuo plėšrūnų saugo specialiai tam dresuoti šunys.

    Toks sprendimas vadinamas agrivoltaika, kai toje pačioje žemėje derinamos žemės ūkio veiklos ir elektros gamyba. Praktikoje tai padeda sumažinti žolės pjovimo technikos poreikį, triukšmą ir degalų sąnaudas, o žemės savininkams sukuria papildomą pajamų šaltinį.

    Saulės parkų priežiūra tradiciškai kainuoja brangiai, nes augmeniją reikia nuolat kontroliuoti, kad ji neužstotų įrangos ir netrukdytų techninei priežiūrai. Avys šiai užduočiai tinka geriau nei didesni gyvuliai, nes yra lengvesnės, judresnės ir gali ganytis po žemiau sumontuotais moduliais nepažeisdamos konstrukcijų.

    Kas pasikeitė saulės parkų laukuose

    Ganymas po moduliais daliai operatorių tapo alternatyva šienavimui ar herbicidams, ypač dideliuose plotuose. Be to, augalijos danga padeda mažinti dirvos eroziją, gerina vandens įsigėrimą, o gyvulių paliekamos organinės medžiagos prisideda prie dirvožemio gyvybingumo.

    Vis dėlto atokesnėse teritorijose išryškėjo kita problema: avys tampa lengvu grobiu plėšrūnams. Saulės parkai dažnai įrengiami dideliuose, atviruose plotuose, kur naktį ar sutemus pasirodantys kojotai, laukiniai šunys ar kiti plėšrūnai gali greitai padaryti reikšmingą žalą bandai.

    Kodėl saulės parkams prireikė šunų

    Siekiant sumažinti praradimus, į ganymo projektus įtraukiami bandų sargai, dažniausiai didelių veislių šunys, pritaikyti saugoti gyvulius lauke. Tokie šunys gyvena kartu su banda, patruliuoja teritorijoje ir savo buvimu bei lojimu atbaido plėšrūnus, o ne vejasi juos kaip medžiokliniai šunys.

    Praktika rodo, kad net keli šunys gali reikšmingai sumažinti išpuolių riziką, ypač kai teritorija didelė ir vien žmogaus priežiūros nepakanka. Dalis ūkininkų ir operatorių derina skirtingas priemones: aptvarus, perkeliamas elektrines tvoras, naktinį bandos laikymą ar reguliarų ganyklų perstumdymą.

    Nauda ne tik elektrai, bet ir žemei

    Agrivoltaikos šalininkai pabrėžia, kad toks modelis sprendžia kelias užduotis vienu metu: gaminama elektra, išlaikoma žemės ūkio veikla ir sumažinamos priežiūros sąnaudos. Kai kuriose vietovėse saulės moduliai suteikia pavėsį, todėl avys patiria mažiau šilumos streso, o tai svarbu karštesniuose regionuose.

    Augant saulės energetikos apimtims, didėja ir spaudimas efektyviai naudoti žemę, todėl mišrūs sprendimai tampa vis aktualesni. Saulės parkai, kuriuose dirba ir gyvuliai, ir žmonės, JAV jau nebėra vien pavienės išimtys, o sparčiai plintanti praktika, kurią perima vis daugiau projektų vystytojų.

    Galiausiai tai keičia ir visuomenės požiūrį į saulės parkus: vietoje uždaros, „negyvos“ teritorijos jie vis dažniau pristatomi kaip daugiafunkcė erdvė. Šalia elektros gamybos čia atsiranda reali žemės ūkio vertė, o keturkojai sargai tampa netikėta, bet būtina grandimi visoje sistemoje.

  • Saulės elektrinė Kembridžšyre sustojo: po 76 akrų lauku aptiktas beveik 2 000 metų romėnų miestas

    Saulės elektrinė Kembridžšyre sustojo: po 76 akrų lauku aptiktas beveik 2 000 metų romėnų miestas

    Kembridžšyre planuotas didelis saulės elektrinės projektas turėjo aprūpinti elektra tūkstančius namų ūkių, tačiau darbai buvo netikėtai sustabdyti dar iki realių statybų pradžios. Į vietą atvykusi sunkioji technika taip ir neišvažiavo į lauką, nes prieš klojant infrastruktūrą buvo atlikti privalomi tyrimai.

    Vystytojai vykdė geofizinius skenavimus ir bandomuosius kasinėjimus 76 akrų, arba maždaug 31 hektaro, plote netoli Great Staughton. Tokie patikrinimai paprastai skirti įsitikinti, kad statybos nepažeis svarbių archeologinių sluoksnių ar kitų saugomų objektų.

    Tyrimų rezultatai parodė ne pavienius radinius, o aiškų, tankų struktūrų tinklą po viršutiniu dirvožemio sluoksniu. Žemėlapiuose išryškėjo keliai, šoninės gatvės, pastatų kontūrai ir zonos, kurios savo logika primena planuotą gyvenvietę, o ne atsitiktinę ūkio veiklos paliktą pėdsaką.

    Teritorijai suteikta teisinė apsauga

    Į situaciją įsitraukė Historic England, o vėliau buvo priimtas sprendimas teritorijai suteikti scheduled monument statusą. Tai viena griežčiausių teisinės apsaugos formų Jungtinėje Karalystėje, taikoma nacionalinės reikšmės paveldo objektams.

    Praktikoje toks statusas reiškia, kad žemės darbai, kasinėjimai ar infrastruktūros įrengimas gali būti draudžiami arba leidžiami tik itin ribotai ir su specialiais leidimais. Dėl to projekto vystytojai buvo priversti koreguoti planus, o dalis numatytos teritorijos liko neliečiama.

    „Turėjome perplanuoti sprendinius taip, kad nei kabeliai, nei atramos, nei metalinės konstrukcijos nepažeistų saugomų sluoksnių“, – teigė projekto atstovai, komentuodami pakeitimus po tyrimų.

    Po dirva slėpėsi romėnų laikų miestas

    Specialistai nurodė, kad aptikta gyvenvietė siekia romėnų laikotarpį ir galėjo gyvuoti kelis šimtmečius, pradedant maždaug nuo pirmojo amžiaus vidurio. Tai reiškia, kad po lauku išlikę objektai gali būti beveik 2 000 metų senumo.

    Geofiziniai duomenys leidžia atpažinti urbanistinę struktūrą: pagrindinių kelių ašis, mažesnių gatvių tinklą, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų zonas, taip pat vietas, kurios galėjo būti skirtos amatams ar prekybai. Tokia apimtis rodo ne pavienę sodybą, o ištisą miestelį.

    Šis atvejis išryškina, kaip sparčiai plečiami atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau susiduria su paveldo apsaugos reikalavimais. Dideli žemės plotai, reikalingi saulės elektrinėms, dažnai sutampa su istoriškai intensyviai naudotomis teritorijomis, todėl išankstiniai tyrimai tampa ne formalumu, o lemiamu projekto etapu.

  • Vėjo jėgainės šalia meteorologinio radaro sukėlė klaidą: ekranuose atsirado lietus, nors jo nebuvo

    Vėjo jėgainės šalia meteorologinio radaro sukėlė klaidą: ekranuose atsirado lietus, nors jo nebuvo

    JAV Viskonsino valstijos Dodžo apygardoje įrengtas 36 vėjo turbinų parkas turėjo sustiprinti švaresnės elektros gamybą, tačiau netikėtai išryškėjo kita problema. Turbinos pastatytos palyginti arti meteorologinio Doplerio radaro, todėl sinoptikų žemėlapiuose ėmė atsirasti signalai, panašūs į kritulius.

    Nacionalinės orų tarnybos valdomas KMKX radaras, esantis Sullivan vietovėje, naudojamas kasdieniam prognozavimui ir perspėjimams apie pavojingus reiškinius. Kai vėjo jėgainių mentės pradėjo suktis, radaras užfiksavo pastovų atspindį, kuris iš šono atrodė kaip besiformuojanti liūties zona.

    Kaip turbinos apgauna radarą?

    Doplerio radarai siunčia elektromagnetinių bangų impulsus į atmosferą ir fiksuoja atgal sugrįžusį signalą. Krituliai, tokie kaip lietus ar kruša, išsklaido spindulį, o dalis energijos atsispindi atgal ir pagal tai skaičiuojamas intensyvumas bei judėjimas.

    Problema atsiranda, kai šalia radaro spindulio kelio patenka dideli metaliniai objektai, o ypač greitai judančios detalės. Vėjo turbinų mentės sukasi dideliu greičiu, todėl sukelia Doplerio poslinkį, kurį sistemos gali interpretuoti kaip judančius kritulių masyvus.

    Be klaidingų „lietaus“ dėmių, vėjo jėgainės gali sukurti ir vadinamąjį radaro šešėlį. Tai reiškia, kad už turbinų esanti teritorija radaro spinduliui tampa prasčiau „matoma“, todėl tikri pavojingi reiškiniai gali būti įvertinti netiksliai arba pastebėti per vėlai.

    Kodėl tai svarbu gyventojų saugumui?

    Meteorologiniai radarai yra vienas svarbiausių įrankių, leidžiančių laiku įspėti apie smarkias perkūnijas, škvalą, staigius potvynius ar net tornadus. Jei dalį vaizdo uždengia trikdžiai, prognozės tikslumas prastėja, o perspėjimai gali vėluoti.

    Nacionalinė orų tarnyba yra ne kartą viešai pabrėžusi, kad lokalūs trukdžiai radarų duomenyse kelia realią riziką, nes gali paslėpti pavojingų reiškinių požymius. Tokie atvejai nėra vienetiniai: plečiantis vėjo energetikai, panašūs konfliktai tarp infrastruktūros ir meteorologinių stebėjimų fiksuojami skirtinguose regionuose.

    Kokie galimi sprendimai?

    Praktikoje sprendimai dažniausiai derinami keliais lygiais: nuo vėjo parkų planavimo, kai vertinamos radaro matomumo zonos, iki technologinių priemonių. Meteorologijos tarnybos ir vėjo energetikos sektorius ieško būdų geriau filtruoti turbinų sukeltus atspindžius, atnaujinti programinius algoritmus ir mažinti „triukšmą“ duomenyse.

    Vis dėlto paprasto ir universalaus sprendimo nėra: radarų jautrumas būtinas ankstyvam pavojų aptikimui, tačiau tas pats jautrumas lemia ir pažeidžiamumą trikdžiams. Todėl tokiose situacijose svarbiausia tampa išankstinis suderinamumo vertinimas, kad atsinaujinanti energetika ir prognozavimo sistemos galėtų veikti greta nekeldamos papildomos rizikos.

  • „Statkraft“ ir Play pratęsė PPA Lenkijoje: iki 2037 metų tieks 290 GWh žalios energijos

    Ilgesnė sutartis ir didesni kiekiai

    Norvegijos valstybei priklausantis atsinaujinančios energijos gamintojas „Statkraft“ pranešė išplėtęs bendradarbiavimą su Lenkijos mobiliojo ryšio operatoriumi Play, pratęsdamas elektros pirkimo sutartį pagal PPA modelį. Susitarimas apima papildomus atsinaujinančios energijos kiekius ir ilgesnį tiekimo laikotarpį.

    Pasak bendrovių, ankstesnė 10 metų trukmės PPA sutartis pratęsta dar 3 metams. Taip pat numatyta, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos „Statkraft“ padidins Play parduodamos žalios elektros apimtį iki 51 GWh per metus.

    290 GWh iki 2037 metų

    Pagal išplėstą susitarimą iki 2037 metų pabaigos „Statkraft“ Play papildomai patieks 290 GWh žaliosios energijos. Tai reiškia, kad bendras pagal sutartį užfiksuotas kiekis, palyginti su anksčiau skelbtais įsipareigojimais, iš esmės išauga beveik dvigubai.

    Toks PPA formatas verslui paprastai leidžia ilgesniam laikui stabilizuoti elektros įsigijimo sąnaudas ir sumažinti kainų svyravimų riziką, ypač kai rinkoje daug neapibrėžtumo. Telekomunikacijų sektoriui, kur tinklų veikla reikalauja nuolatinio energijos vartojimo, tai tampa svarbiu finansinio planavimo elementu.

    Saulė ir vėjas viename krepšelyje

    Iki šiol sutarties tiekimo struktūroje buvo numatyta saulės elektrinių energija iš 36 MW galios fotovoltinės elektrinės, esančios Resko apylinkėse. Dabar šis miksas bus papildytas vėjo energija iš Korytnica 2 vėjo parko, esančio prie Korytnica ir Wierzbno savivaldybių ribos Mazovijos vaivadijoje.

    Skirtingų technologijų derinimas vienoje sutartyje paprastai padeda subalansuoti gamybos svyravimus: saulės generacija ryškesnė dieną ir šiltuoju sezonu, o vėjo gamyba gali būti stipresnė kitais periodais. Dėl to įmonėms lengviau diversifikuoti tiekimo portfelį ir valdyti rinkos bei gamybos rizikas.

    „Derindami skirtingas atsinaujinančių išteklių technologijas savo portfelyje, galime lanksčiau pritaikyti PPA sutartis prie klientų poreikių. Partnerystės išplėtimas suteiks Play ilgalaikį energijos kaštų prognozuojamumą ir padės įgyvendinti dekarbonizacijos tikslus“, – sakė „Statkraft“ atstovas Kornel Koronowski.

    Play atstovė Beata Zborowska pabrėžė, kad saulės ir vėjo energijos derinys didina bendrovės portfelio įvairovę, gerina atsparumą rinkos svyravimams ir leidžia efektyviau valdyti riziką. Anot jos, ilgalaikės tokio tipo sutartys taip pat skatina atsinaujinančių išteklių plėtrą ir prisideda prie platesnių klimato tikslų įgyvendinimo.

  • Saulės tvora vietoje įprastos tvoros: metų duomenys rodo, kada ji namams gamina daugiausia elektros

    Saulės tvora vietoje įprastos tvoros: metų duomenys rodo, kada ji namams gamina daugiausia elektros

    Daugelio kiemų pakraščiuose stovi tvora, kuri dažniausiai atlieka vieną funkciją: atskiria sklypą ir suteikia privatumo. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau siūloma tą pačią konstrukciją paversti elektros gamybos įrenginiu, įrengiant vertikaliai montuojamus saulės modulius.

    Tokia vadinamoji saulės tvora remiasi paprasta idėja: vietoj ant stogo pakreiptų modulių dalį fotovoltinės sistemos perkelti į sklypo ribą. Praktinis argumentas aiškus: tvora ir taip užima vietą, o energijos gamyba tampa papildoma jos nauda.

    Kaip keičiasi gamybos kreivė

    Tradiciniai ant stogo montuojami moduliai dažniausiai generuoja daugiausia elektros vidurdienį, kai saulė aukščiausiai. Tai patogu skaičiuojant metinę gamybą, tačiau ne visada sutampa su buitiniu vartojimu, kuris dažnai išauga ryte ir vakare.

    Vertikaliai pastatyta sistema, orientuota rytų ir vakarų kryptimis, elgiasi kitaip: viena pusė geriau pagauna žemą ryto saulę, kita pusė – popietės ir vakaro šviesą. Dėl to gamyba išsilygina, o du ryškesni pakilimai dažniau sutampa su pusryčių ir vakarienės laiku.

    Dvipusiai moduliai ir atspindėta šviesa

    Dažnai tokiose sistemose naudojami dvipusiai moduliai, kurie elektrą gamina abiem pusėmis. Tai reiškia, kad energija surenkama ne tik iš tiesioginių spindulių, bet ir iš nuo žemės ar dangos atspindėtos šviesos, ypač kai aplink yra šviesesnis paviršius.

    Vertikali padėtis turi ir kasdienių privalumų: ant modulių paprastai kaupiasi mažiau sniego, o pats paviršius gali lėčiau įkaisti karštomis dienomis. Kadangi modulių našumas priklauso nuo temperatūros, geresnis vėdinimas teoriškai padeda išlaikyti stabilesnį efektyvumą.

    Ką parodė metų trukmės matavimai

    Vienas dažniausiai cituojamų argumentų už vertikalią dvipusę sistemą yra metų trukmės stebėjimų rezultatai, rodantys didesnę generaciją ryto ir vėlyvos popietės valandomis, palyginti su įprastai pakreiptais moduliais. Tokie duomenys svarbūs ne tik vartotojams, bet ir tinklams, kuriems sudėtinga valdyti staigius vidurdienio gamybos šuolius.

    Vis dėlto praktinis rezultatas priklauso nuo platumos, debesuotumo, šešėliavimo, sklypo orientacijos ir pasirinktos įrangos. Kai kuriose vietovėse optimaliu kampu ant stogo sumontuota sistema gali pagaminti daugiau elektros per metus, todėl saulės tvora dažnai vertinama kaip papildantis, o ne visada pakeičiantis sprendimas.

    Gyventojams tokia sistema patraukli ir dėl priežiūros: prie modulių paprasčiau prieiti nuo žemės, lengviau juos valyti ar patikrinti. Jei sklype planuojama nauja tvora, saulės tvora gali tapti būdu dalį investicijos nukreipti į energijos gamybą, ypač kai tikslas yra didesnė savos elektros dalis ryte ir vakare.

  • Ispanija pratęsė anticrizines priemones: degalų kompensacijos lieka, startuoja 2027 biudžetas

    Ispanija pratęsė anticrizines priemones: degalų kompensacijos lieka, startuoja 2027 biudžetas

    Ispanijos Ministrų Taryba birželio 29 dieną pritarė naujam ekonominių priemonių paketui, kuriuo pratęsiamos anticrizinės apsaugos priemonės ir kartu oficialiai pradedamas 2027 metų valstybės biudžeto rengimo procesas. Vyriausybė atnaujino makroekonomines prognozes, kurios taps atspirties tašku planuojant pajamas ir išlaidas.

    Ankstesnis paramos paketas turėjo galioti iki birželio 30 dienos, tačiau jis pakeistas nauju dekretu. Sprendimas motyvuojamas išliekančiu energijos rinkų nepastovumu ir geopolitine įtampa, kuri, vyriausybės vertinimu, vis dar kelia rizikų kainoms bei verslo sąnaudoms.

    Ekonomikos, prekybos ir verslo ministras Carlosas Cuerpo pabrėžė, kad dabartinė situacija reikalauja atsargumo.

    „Negalime nuleisti rankų, nes ekonomika vis dar veikia didelio geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Tarp tęsiamų priemonių numatomos 0,20 euro už litrą degalų subsidijos vežėjams, ūkininkams ir gyvulininkystės sektoriui. Taip pat paliekami skatinimo mechanizmai, susiję su elektrifikacija ir atsinaujinančios energetikos plėtra, tačiau konkreti taikymo apimtis turi būti detalizuota po posėdžio sprendimų įgyvendinimo.

    Sprendimų paketas sutapo su naujausiais nacionalinės statistikos duomenimis: metinė infliacija birželio mėnesį siekė 3,2 proc. ir išliko tokiame pačiame lygyje kaip ankstesnius du mėnesius. Vyriausybė teigia, kad nuo pavasario taikomos priemonės prisidėjo prie kainų augimo slopinimo, tačiau rinkos dalyviai ir analitikai dėmesį sutelkia į energijos išteklių kainas, kurios labiausiai priklauso nuo tarptautinės padėties.

    Būstas tampa politiniu prioritetu

    Kartu su anticrizinių priemonių pratęsimu Ispanijos vyriausybė stiprina būsto politikos darbotvarkę, kuri išlieka viena svarbiausių šios kadencijos temų. Vyriausybė siekia mažinti nuomos ir įsigijimo barjerus, ypač didmiesčiuose, kur būsto kainos ir nuomos mokesčiai pastaraisiais metais augo sparčiausiai.

    Įtraukties, socialinės apsaugos ir migracijos ministrė bei vyriausybės atstovė spaudai Elma Saiz nurodė, kad liepą ketinama teikti priemonių paketą, kuriuo siekiama platesnio politinio sutarimo parlamente. Tarp svarstomų krypčių minimas sezoninės nuomos reguliavimas ir mokestinės paskatos nuomotojams, kurie mažintų nuomos kainas.

    Taip pat numatoma didinti pridėtinės vertės mokestį turistiniam apgyvendinimui iki 21 proc., tikintis sumažinti spaudimą nuomos rinkai ir skatinti ilgalaikės nuomos pasiūlą. Priemonės daliai regionų ir savivaldybių gali kelti įgyvendinimo bei kompetencijų klausimų, nes būsto politika Ispanijoje dažnai persidengia tarp centrinės ir regioninės valdžios.

    Šios iniciatyvos papildo 2026–2030 metų valstybinį būsto planą, kuriam numatyta 7 000 000 000 eurų investicijų. Pagal planą 60 proc. finansavimo turėtų užtikrinti valstybė, o 40 proc. – regionų vyriausybės, siekiant plėsti viešojo būsto fondą, spartinti renovaciją ir užtikrinti ilgalaikę viešomis lėšomis statomo socialinio būsto apsaugą.

    Startas 2027 metų biudžetui

    Makroekonominių prielaidų atnaujinimas yra pirmas formalus žingsnis rengiant 2027 metų biudžetą. Toliau numatoma tvirtinti išlaidų lubas ir fiskalinio stabilumo tikslus, o pats biudžeto projektas turėtų pasiekti parlamentą po vasaros.

    Vyriausybė kartoja siekį pateikti naują 2027 metų biudžetą po kelių metų, kai buvo tęsiami ankstesni asignavimai. Vis dėlto galutinis sprendimas priklausys nuo politinės aritmetikos parlamente, nes biudžeto priėmimas reikalauja pakankamos daugumos ir derybų su partneriais.

  • Vėjo jėgainės Arkties šiaurėje keičia elnių migraciją: mokslininkai aiškina netikėtą priežastį

    Vėjo elektrinių parkai Arkties regionuose verčia šiaurinių elnių bandas keisti įprastus migracijos kelius ir trauktis į atokesnes, atšiauresnes teritorijas. Tyrėjai pabrėžia, kad didžiausias poveikis fiksuojamas pavasarį, kai patelės ieško ramių vietų atsivesti jauniklius.

    Ilgus metus tos pačios vietovės buvo naudojamos kaip veršiavimosi teritorijos, perduodamos tarsi tradicija iš kartos į kartą. Tačiau dabar dalis jų tampa mažiau patrauklios, o nėščios patelės priverstos nukeliauti papildomus kilometrus, kad rastų mažiau trikdomą aplinką.

    Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad pagrindinė priežastis yra triukšmas ar vibracija, tačiau stebėjimai rodo kitą vaizdą. Bandos dažnai pasitraukia net tada, kai statybos darbų nevyksta, o vėjo jėgainės veikia automatiniu režimu, beveik be žmonių buvimo.

    Viena iš labiausiai aptariamų hipotezių siejama su elnių rega ir tuo, kaip jie mato aplinką Arkties sąlygomis. Šiauriniai elniai yra prisitaikę prie sniego ir specifinio apšvietimo, todėl tam tikri objektai jiems gali atrodyti ryškesni ir labiau trikdantys nei žmogaus akiai.

    „Stebėjimai rodo, kad elniai sureaguoja į turbinas dar būdami už kelių kilometrų, net kai aplink nėra žmonių“, – sako tyrėjai, analizuojantys bandų elgseną šiauriniuose regionuose.

    Mokslininkų aiškinimu, net jei žmogui vėjo jėgainės atrodo kaip tolimi, lėtai besisukantys statiniai, elniams jos gali kelti nuolatinio judesio ir vizualinio dirgiklio įspūdį. Būtent tai ypač svarbu veršiavimosi laikotarpiu, kai gyvūnai siekia kuo mažiau rizikos ir streso.

    Šiauriniuose regionuose elnių migracija svarbi ne tik ekosistemoms, bet ir vietos bendruomenėms, kurių pragyvenimas susijęs su elnininkyste. Kai bandos pasitraukia į atokesnes vietoves, didėja rizika, kad gyvūnai rinksis mažiau palankius maršrutus, kur daugiau ledo, gilesnio sniego ar mažiau pašaro.

    Praktikoje tai reiškia didesnį gyvūnų energijos sunaudojimą ir didesnę priklausomybę nuo sėkmingai pasirinktų poilsio bei maitinimosi vietų. Kai kuriuose regionuose, pasak vietos pasakojimų ir tyrėjų pastabų, žmonėms tenka padėti gyvūnams įveikti itin sudėtingas sniego atkarpas.

    Vėjo energetika laikoma viena svarbiausių priemonių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tačiau Arkties pavyzdys primena, kad infrastruktūra turi realių pasekmių biologinei įvairovei. Dėl to vis dažniau akcentuojamas atsargesnis teritorijų parinkimas, sezoninių jautrių zonų įvertinimas ir ilgalaikis gyvūnų stebėjimas.

    Tyrėjai pažymi, kad skirtingos rūšys į energetikos objektus reaguoja nevienodai: vienos prisitaiko, kitos keičia elgseną ar vengia teritorijų. Šiaurinių elnių atvejis išsiskiria tuo, kad net vizualinis dirgiklis gali tapti pakankama priežastimi atsitraukti, ypač jautriausiais gyvenimo ciklo momentais.

  • Kinija Pietų Kinijos jūroje įrengė 16 MW plaukiojančią vėjo turbiną: ką tai keičia jūrinei energetikai

    Kinija Pietų Kinijos jūroje įrengė 16 MW plaukiojančią vėjo turbiną: ką tai keičia jūrinei energetikai

    Daugiau nei 70 kilometrų nuo pietinės Kinijos pakrantės, kur vėjai paprastai būna stipresni ir pastovesni nei prie kranto, pradėjo veikti plaukiojanti 16 megavatų galios vėjo turbina. Projektas įgyvendintas tokiose vandens gelmėse, kur įprastų, į dugną įtvirtinamų pamatų įrengti neįmanoma.

    Toks sprendimas laikomas reikšmingu lūžiu jūrinės vėjo energetikos sektoriuje, nes leidžia plėtrą nukreipti į gilesnes jūros zonas. Iki šiol didžioji dalis jūrinių parkų buvo statoma seklumose, kur galima montuoti fiksuotas plienines konstrukcijas.

    Kaip veikia plaukiojanti turbina

    Skelbiama, kad turbina sumontuota ant pusiau panardinamos platformos, kuri laikosi jūroje ne dėl į dugną įkaltų polių, o dėl inkaravimo sistemos. Tokios platformos stabilumą palaiko balastavimo sprendimai, kai vanduo tarp vidinių talpų paskirstomas taip, kad konstrukcija išliktų kuo lygesnė net esant bangavimui.

    Inžinerinis iššūkis čia yra ne tik pati platforma, bet ir elektros perdavimas į krantą, nes kabeliai turi nuolat lankstytis kartu su konstrukcijos judėjimu. Dėl to plaukiojančiai jūrinei energetikai reikalingi specialūs dinaminiai povandeniniai kabeliai, suprojektuoti ilgam darbui nuolatinėje įtampoje.

    Galia, mastas ir ką reiškia skaičiai

    16 megavatų turbina priskiriama prie didžiausios galios jūrinių įrenginių, o tokie projektai siejami su mažesne vieno megavato savikaina ilguoju laikotarpiu. Kuo didesnė vieno įrenginio galia, tuo mažiau turbinų reikia tam pačiam parko našumui pasiekti, o tai gali sumažinti dalį montavimo ir priežiūros darbų jūroje.

    Viešai minimi ir metinės gamybos skaičiavimai, siekiantys kelias dešimtis milijonų kilovatvalandžių per metus, tačiau reali generacija priklauso nuo vėjo sąlygų, techninės priežiūros grafiko ir tinklo apribojimų. Dėl skirtingo namų ūkių vartojimo įvairiose šalyse tokie palyginimai su „kiek namų aprūpintų elektra“ paprastai yra tik orientaciniai.

    Kodėl tai svarbu pasaulinei rinkai

    Plaukiojančios vėjo jėgainės atveria galimybę išnaudoti regionus, kur jūros dugnas staigiai gilėja ir tinkamų seklumų beveik nėra. Tai aktualu daugeliui pakrančių, kur vėjo potencialas didelis, tačiau tradicinė jūrinių parkų statyba ribojama geologijos ir gylio.

    Pastaraisiais metais Europoje jau veikia keli plaukiojančių parkų projektai, o sektorius laikomas pereinančiu iš bandymų stadijos į ankstyvą komercinę plėtrą. Kinijos 16 megavatų įrenginys šioje dinamikoje išsiskiria mastu ir ambicija, o jo eksploatacijos rezultatai gali nulemti, kaip greitai didelės galios plaukiojančios turbinos taps rinkos standartu.

    Vis dėlto vienas įrenginys dar nekeičia energetikos sistemos iš esmės: lemiamas veiksnys bus tai, ar tokio tipo platformos pasiteisins audringose jūrų zonose, kokios bus ilgalaikės priežiūros sąnaudos ir kaip sparčiai pavyks didinti gamybos apimtis. Jei technologija patvirtins lūkesčius, giliavandenės zonos gali tapti nauju jūrinės vėjo energetikos plėtros žemėlapiu.

  • Antarktidoje įrengti saulės moduliai netikėtai tapo skujų „stebėjimo bokštu“ medžioklei

    Antarktidoje įrengti saulės moduliai netikėtai tapo skujų „stebėjimo bokštu“ medžioklei

    Antarktida įprastai siejama su ledynu ir ekstremaliomis sąlygomis, tačiau net ir čia atsiranda vis daugiau žmogaus infrastruktūros. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Belgijos valdoma Princess Elisabeth Antarctica stotis, kuri energijai naudoja saulės modulius ir vėjo jėgaines, taip mažindama iškastinio kuro poreikį.

    Tyrėjų ir fotografų užfiksuota detalė nustebino: pietų poliarinės skujos ėmė reguliariai tūpti ant saulės modulių konstrukcijų. Paukščiai, garsėjantys drąsa ir polinkiu ieškoti lengviausio grobio, šią vietą pavertė patogia stebėjimo aikštele.

    Skujos Antarktidoje dažnai minta ne tik žuvimis ar bestuburiais, bet ir kitų paukščių kiaušiniais, jaunikliais, kartais ir dvėsena. Skrydžiai į žemyno gilumą yra rizikingi, nes maisto ištekliai ten itin menki, o išgyvenimą lemia pavienės uolėtos iškyšos virš ledo.

    Saulės moduliai, pastatyti tokiose vietose, vasarą gauna ilgą poliarinės dienos apšvietimą, o tamsus paviršius gali sugerti daugiau šilumos nei aplinkinė uola ar sniegas. Šis kontrastas, kartu su nuo vėjo kiek labiau apsaugotomis konstrukcijomis, sukuria patrauklią vietą poilsiui ir budėjimui.

    Mokslininkų vertinimu, skujos greitai perpranta aplinką ir išnaudoja bet kokį pranašumą, ypač kai reikia stebėti netoliese perinčius kitus paukščius. Ant modulių ar jų rėmų įsitaisiusios skujos gauna aukštesnį apžvalgos tašką, iš kurio lengviau pastebėti grobį ir sekti teritorijoje vykstantį judėjimą.

    „Skujos yra vieni įžūliausių ir oportunistiškiausių Antarktidos paukščių, todėl nenuostabu, kad jos pritaiko žmogaus statinius savo strategijoms“, – sako Antarktidos tyrimų stoties komunikacijoje cituojami stebėtojai.

    Tokie atvejai primena, kad net ir aplinkai palanki energetika atokiose teritorijose turi netikėtų sąveikų su laukine gamta. Nors saulės moduliai padeda mažinti taršą, jų įrengimas jautriose ekosistemose reikalauja nuolatinio poveikio vertinimo, stebėsenos ir sprendimų, kaip infrastruktūrą pritaikyti taip, kad ji kuo mažiau keistų gyvūnų elgseną.

    Antarktidoje tai ypač svarbu dėl griežtų Antarkties sutarties sistemos aplinkosauginių principų, kurie numato minimalų poveikį gamtai. Stotys vis dažniau investuoja į efektyvesnes energijos sistemas ir atliekų mažinimą, tačiau kartu mokosi, kad net ir geriausios intencijos technologijos gali tapti nauju „įrankiu“ vietos faunai.