CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Šveicarijoje statoma milžiniška redokso baterija: energija 210 000 namų ir 2,1 GWh atsarga

    Šveicarijos Laufenburge pradedamas vienas ambicingiausių energijos kaupimo projektų Europoje – čia statoma didelio masto redokso srauto baterija, skirta subalansuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybą. Projekto tikslas – sukauptą energiją atiduoti į tinklą tada, kai gamyba krenta, o vartojimas išauga.

    Technologijos esmė skiriasi nuo įprastų ličio jonų baterijų: energija kaupiama ne kietuose elektroduose, o dviejuose skystuose, vandens pagrindo elektrolituose, laikomuose atskiruose rezervuaruose. Skysčiai per siurblius cirkuliuoja per centrinę membraną, o jonų judėjimas leidžia bateriją įkrauti arba iškrauti.

    Tokios sistemos dažnai laikomos patraukliomis dideliems energijos kiekiams saugoti dėl saugos ir ilgaamžiškumo: vandens pagrindo elektrolitai paprastai nėra lengvai užsiliepsnojantys, o pati schema geriau tinka daugkartiniams ciklams. Dėl to redokso srauto baterijos vis dažniau minimos kaip sprendimas tinklams, kuriuose sparčiai daugėja atsinaujinančios energijos.

    Numatoma, kad Laufenburge įrengta sistema turės apie 2,1 GWh talpą. Skaičiuojama, jog to pakaktų maždaug 210 000 namų ūkių elektrai užtikrinti 24 valandas, o didesniam vartotojų skaičiui – kelioms valandoms, kai tinkle prireikia papildomos galios.

    Statyboms planuojama iškasti apie 27 metrų gylio iškasą, kurioje ir būtų įrengta pagrindinė infrastruktūra. Projektą vystanti Šveicarijos bendrovė „FlexBase“ teigia, kad statybas ketinama užbaigti iki 2029 metų.

    Finansinė projekto apimtis taip pat įspūdinga: bendra vertė įvardijama 1,1–1,5 milijardo eurų. Tokios investicijos atspindi bendrą Europos kryptį – stiprinti energijos kaupimą, nes vien saulės ir vėjo generacijos augimo nepakanka patikimam tiekimui be papildomų balansavimo priemonių.

    Pastaraisiais metais energijos kaupimo tema tapo viena svarbiausių elektros sektoriaus darbotvarkėje: didelės talpos baterijos, hidroakumuliacinės elektrinės ir kitos technologijos vertinamos kaip būdas mažinti kainų šuolius bei priklausomybę nuo greitai įjungiamų iškastinių rezervų. Laufenburgo projektas rodo, kad nišinė anksčiau laikyta redokso srauto technologija grįžta į dėmesio centrą ten, kur svarbiausia – mastelis, sauga ir ilgas tarnavimo laikas.

  • Graikijos pakrantės vėjo arfos užkariavo internetą: kas tai iš tikro ir kodėl istorija klaidino

    Graikijos pakrantės vėjo arfos užkariavo internetą: kas tai iš tikro ir kodėl istorija klaidino

    Socialiniuose tinkluose žaibiškai paplito vaizdai, kuriuose Graikijos pakrantėje matomos vadinamosios vėjo arfos, esą gaminančios švarią elektrą ir kartu skambančios vėjyje. Futuristiškai atrodantys statiniai daugeliui pasirodė kaip naujas atsinaujinančios energetikos proveržis, todėl istorija greitai tapo virusinė.

    Tačiau tikrinant faktus išryškėjo spragos: nėra patikimų duomenų apie realias tokios technologijos instaliacijas, oficialius projektus ar atsakingų institucijų pranešimus. Būtent tokios detalės paprastai lydi energetikos infrastruktūros plėtrą, ypač kai kalbama apie objektus pajūryje ir viešąją erdvę.

    Kas yra vėjo arfa?

    „Vėjo arfa“ dažniausiai siejama su eoline arfa, tai yra styginiu instrumentu, kurio stygas virpina vėjas. Tokie instrumentai gali skleisti garsą natūraliai, be elektros, tačiau jų paskirtis yra akustinė, o ne energijos gamyba.

    Internete išpopuliarėjusi idėja sujungė dvi skirtingas sritis, meną ir elektros gamybą, todėl skambėjo patraukliai. Vis dėlto pats garsas ar stygų virpesiai savaime nereiškia, kad įrenginys efektyviai generuoja panaudojamą elektros energiją, ypač tinkamu mastu.

    Kodėl istorija klaidino?

    Vėjo energijos gamyboje šiandien dominuoja aiški technologinė kryptis: vėjo turbinos, kurių veikimo principai, efektyvumas ir saugos reikalavimai yra plačiai reglamentuoti. Kai pasirodo naujas energijos gamybos sprendimas, įprastai matomi prototipai, bandymų rezultatai, sertifikavimas ir aiškūs projekto vykdytojai.

    Šiuo atveju viešojoje erdvėje cirkuliavo daugiausia įspūdingi vaizdai, bet trūko patikrinamų įrodymų apie vietą, įrenginių gamintoją, prijungimą prie tinklo ar realius generacijos duomenis. Tai vienas dažniausių signalų, kad istorija gali būti klaidinanti arba paremta vizualine imitacija.

    DI vaizdai ir nauja dezinformacijos banga

    Pastaraisiais metais DI įrankiais sugeneruoti vaizdai tapo sunkiau atskiriami nuo tikrovės, ypač kai kalbama apie architektūrinius objektus ar koncepcinius energetikos sprendinius. Tokie vaizdai dažnai sukuria tikrumo įspūdį, o socialinių tinklų algoritmai padeda jiems plisti greičiau nei spėjama patikrinti faktus.

    Ekspertai rekomenduoja vertinti, ar pateikiami konkretūs ir patikrinami duomenys: kas yra projekto vystytojas, kur yra tiksli vieta, ar pateikti bandymų rezultatai, ar yra institucijų leidimai, ar sprendimas minimas patikimuose mokslo ar pramonės šaltiniuose. Kai to nėra, net ir gražiausiai atrodanti „nauja technologija“ dažnai pasirodo esanti tik skaitmeninė vizija.

    Graikijos vėjo arfų istorija tapo pamokančiu pavyzdžiu, kaip lengvai gali susilieti realūs reiškiniai, tokie kaip eolinės arfos, ir išgalvoti pažadai apie energijos gamybą. Kol nėra patikimų patvirtinimų ir realių įrenginių, tokias sensacijas vertėtų laikyti ne nauju energetikos sprendimu, o virusine interneto legenda.

  • Azijos plėtros bankas skelbia 65 mlrd. eurų planą: kas pasikeis energetikoje ir internete?

    Azijos plėtros bankas skelbia 65 mlrd. eurų planą: kas pasikeis energetikoje ir internete?

    Azijos plėtros bankas (ADB) per 59-ąjį metinį susitikimą Samarkande paskelbė apie beveik 65 mlrd. eurų vertės regioninių investicijų programą Azijai ir Ramiojo vandenyno šalims. Pinigai numatomi energetikos sistemoms, skaitmeninei infrastruktūrai ir tarpvalstybiniam junglumui stiprinti.

    Susitikime dalyvavo daugiau kaip 4 000 delegatų iš per 100 valstybių, tarp jų finansų ministrai, centrinių bankų vadovai ir privataus sektoriaus atstovai. Renginio darbotvarkėje dominavo lėtesnio augimo, brangesnio skolinimosi ir geopolitinių rizikų kontekste aktualūs infrastruktūros sprendimai.

    ADB prezidentas Masato Kanda pabrėžė, kad regionui reikia suderintų veiksmų, o ne pavienių iniciatyvų, nes ekonomikos ir tiekimo grandinės vis labiau priklauso nuo tarpusavio ryšių. Pasak jo, ateities konkurencingumą lems atsparios energetikos ir skaitmeninės sistemos.

    „Sprendimai, kuriuos priimame šioje kryžkelėje, nulems ateitį kitai kartai. Susiskaldžiusiame pasaulyje pavieniai vystymosi atsakai neveiks“, – sakė Masato Kanda.

    Didžiausia dalis – elektros tinklams

    Didžiausia programos dalis, apie 46 mlrd. eurų, skiriama vadinamajam visos Azijos elektros tinklui, kuriuo siekiama sujungti atsinaujinančios energijos pajėgumus tarp valstybių ir didinti perdavimo galimybes. Bankas teigia, kad iki 2035 metų būtų galima sujungti iki 20 gigavatų atsinaujinančios energijos, išplėsti tinklus 22 000 kilometrų ir pagerinti prieigą prie energijos maždaug 200 mln. žmonių.

    Toks modelis atspindi platesnę tendenciją, kai atsinaujinančiai energetikai augant vis svarbesnės tampa tarpregioninės jungtys, balansavimo pajėgumai ir tinklų modernizavimas. Praktikoje tai reiškia didesnį elektros sistemos lankstumą ir mažesnę priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio ar vienos šalies tiekimo.

    18,2 mlrd. eurų – skaitmeniniam junglumui

    Dar 18,2 mlrd. eurų ADB numato tarpvalstybinei skaitmeninei infrastruktūrai, įskaitant plačiajuosčio ryšio plėtrą ir tinklų vystymą. Banko vertinimu, tai turėtų mažinti junglumo kainą atokesniuose ir prie jūros neturinčiuose regionuose bei didinti prieinamumą prie skaitmeninių paslaugų.

    Skaitmeninės investicijos siejamos ir su naujomis ekonomikos realijomis, kai spartus duomenų srautų augimas, debesijos paslaugos ir DI diegimas kelia didesnius reikalavimus tinklų kokybei. Tuo pat metu valstybės vis dažniau kalba apie kritinės infrastruktūros saugumą ir patikimumą, ypač geopolitinės įtampos sąlygomis.

    Finansavimo rezultatai ir prognozės

    ADB taip pat pateikė naujausius finansavimo duomenis, nurodydamas, kad 2025 metais regionui suteikė beveik 40 mlrd. eurų paramos ir finansavimo. Valdytojų taryba patvirtino finansines ataskaitas, kuriose numatytas 1,34 mlrd. eurų grynųjų pajamų paskirstymas rezervams, lengvatiniam finansavimui, techninei pagalbai ir reagavimui į nelaimes.

    Ekonominėse prognozėse bankas nurodė, kad besivystančios Azijos ekonomikos augimas 2026 metais gali siekti 4,7 proc., o infliacija, tikėtina, apie 5,2 proc. ADB tai sieja su didesnėmis energijos kainomis ir tebesitęsiančiu geopolitiniu spaudimu, kuris daro įtaką prekybai bei investicijų aplinkai.

    Uzbekistano susitarimai ir regioninės idėjos

    Samarkande paskelbta ir apie Uzbekistano bendradarbiavimo su ADB plėtrą: banko projektų portfelis šalyje artėja prie 15 mlrd. eurų. Pranešta apie du susitarimus, apimančius maždaug 92 mln. eurų programą 200 mokyklų modernizavimui ir apie 275 mln. eurų iniciatyvą finansinei įtraukčiai didinti.

    Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas teigė, kad su banku planuojama toliau plėsti bendrus projektus skurdo mažinimo, žmogiškojo kapitalo ir infrastruktūros srityse. Jis taip pat patvirtino 11 mlrd. eurų bendradarbiavimo programos pasirašymą.

    „Šiandieniniame neramiame pasaulyje laikas pats reikalauja, kad kartu su banku diegtume naujus mechanizmus ir veiksmingus metodus“, – sakė Shavkatas Mirziyoyevas.

    Renginyje Uzbekistanas taip pat pasiūlė kurti atskirą ADB programą, skirtą dirbtinis intelektas sprendimų masteliui didinti besivystančiose šalyse. Be to, aptartos transporto ir logistikos iniciatyvos, tarp jų Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelio projektas, kurio tikslas yra didesnis tranzito pajėgumas ir trumpesni pristatymo terminai.

    Galiausiai diskusijose buvo paliestos klimato politikos ir išteklių valdymo temos, įskaitant medžių sodinimo programas bei vadinamųjų kritinių mineralų perdirbimą regione. Tai rodo, kad didžiosios plėtros institucijos vis dažniau infrastruktūrą vertina kaip bendrą energetikos, skaitmenizacijos ir pramonės politikos paketą.

  • „Orlen Neptun“ artėja prie Baltic West vėjo parko: Baltijoje pradėti metiniai aplinkos tyrimai

    „Orlen Neptun“ pranešė tęsianti pasirengimą Baltijos jūroje planuojamam jūrinio vėjo parkui Baltic West. Įmonė pradėjo išsamius aplinkos tyrimus, kurie turi padėti įvertinti būsimos statybos poveikį ir parinkti sprendimus, mažinančius rizikas jūros ekosistemai.

    Projektas numato vėjo parką Odros seklumoje, o jo planuojama instaliuota galia siekia apie 4,1 gigavato. Bendrovė nurodo, kad tokio masto elektrinė ateityje galėtų reikšmingai prisidėti prie elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau prieš statybas būtina surinkti visų sezonų duomenis.

    Ką stebi tyrėjai jūroje?

    Aplinkos monitoringas numatytas vieneriems metams, kad būtų užfiksuoti skirtingų sezonų pokyčiai. Tokia praktika taikoma jūrinių vėjo parkų rengime, nes paukščių migracija, žuvų pasiskirstymas ar jūrinių žinduolių aktyvumas per metus kinta.

    Tyrimus atlieka Lenkijos įmonė „MEWO“, pasitelkdama specializuotus laivus ir orlaivį. Stebima tiek negyvoji aplinka, tiek gyvieji organizmai, kurie laikomi svarbiais Baltijos jūros ekosistemos stabilumui.

    „Jūrinės aplinkos tyrimai yra neatsiejama pasirengimo statybos etapui dalis, o vėliau padeda eksploatuoti parką pagal aplinkosauginius standartus“, – teigė „Orlen Neptun“.

    Įmonė pabrėžia, kad pagrindinis dėmesys skiriamas žuvims, jūriniams ir migruojantiems paukščiams, jūriniams žinduoliams, taip pat dugno organizmams ir povandeninei augmenijai. Surinkti duomenys turėtų tapti pagrindu poveikio aplinkai vertinimui ir priemonių planui, kaip statybų metu riboti triukšmą, drumstumą bei kitus veiksnius.

    Lygiagrečiai tiriamas jūros dugnas

    Kartu vyksta ir geologiniai tyrimai, būtini projektavimui: vertinama, kokia yra grunto sandara po jūros dugnu ir kaip ją gali paveikti pamatų įrengimas. „Orlen Neptun“ nurodo, kad atliekami 2D seisminiai matavimai.

    Šiuos darbus vykdo „Geofizyka Toruń“. Planuojama atlikti apie 3 000 kilometrų seisminių linijų, o duomenys bus naudojami projektuojant konstrukcijas ir vertinant geotechnines sąlygas iki maždaug 100 metrų gylio.

    Pagal bendrovės skelbiamą grafiką, elektra iš Baltic West į tinklą galėtų būti tiekiama po 2034 metų. Toks terminas atspindi įprastą jūrinio vėjo projektų eigą, kai po aplinkos ir geologinių tyrimų seka leidimų procedūros, techninis projektavimas, rangovų parinkimas, gamyba ir statybų darbai jūroje.

    „Orlen“ grupė pastaraisiais metais plečia atsinaujinančios energetikos portfelį, o jūrinis vėjas laikomas vienu svarbiausių regiono elektros gamybos šaltinių dėl didesnio ir stabilesnio vėjo greičio jūroje. Kartu tokie projektai kelia aukštus reikalavimus aplinkosaugai, todėl ilgalaikis monitoringas tampa vienu pagrindinių etapų prieš priimant galutinius investicinius sprendimus.

  • Lenkijoje elektra trumpam kainavo žemiau nulio: gamintojai mokėjo, kad jų energiją nupirktų

    Lenkijoje elektra trumpam kainavo žemiau nulio: gamintojai mokėjo, kad jų energiją nupirktų

    Lenkijos elektros rinkoje per gegužės pradžios šventinį savaitgalį fiksuotas retas reiškinys – neigiamos didmeninės kainos. Tai reiškia, kad kai kuriomis valandomis gamintojai turėjo primokėti, kad jų pagaminta elektra būtų paimta iš tinklo.

    Situaciją iš esmės lėmė labai didelė saulės elektrinių gamyba ir palankios sąlygos vėjo energetikai, kai bendras vartojimas buvo mažesnis nei įprastai. Tokiomis dienomis rinka susiduria su pertekliumi, o kainą žemyn spaudžia tai, kad dalį gamybos sudėtinga greitai sustabdyti.

    Kodėl kainos tampa neigiamos?

    Neigiamos kainos dažniausiai atsiranda tada, kai pasiūla viršija paklausą, o elektros sistemoje trūksta lankstumo. Lankstumą užtikrina energijos kaupimas, greitai reguliuojamos elektrinės, paklausos valdymas ir tarpvalstybinė prekyba, tačiau visos šios priemonės turi ribas.

    Per aptariamą laikotarpį atsinaujinantys šaltiniai kai kuriomis valandomis dengė didžiąją dalį šalies poreikio. Skelbta, kad vienu metu vėjas ir saulė patenkino iki 78 proc. vidaus paklausos, o dalis perteklinės energijos buvo eksportuojama.

    Operatorius taip pat nurodė riboti kai kurių saulės elektrinių darbą, kad sistema išliktų stabili. Tokie nurodymai vadinami ne rinkos pagrindu atliekamu perskirstymu, kai gamyba mažinama ne dėl kainos, o dėl tinklo saugumo ir balanso.

    Rekordinė neigiama kaina ir ką ji reiškia

    Vieną iš dienų fiksuota rekordinė neigiama kaina – minus 1 457 zlotai už megavatvalandę, tai yra maždaug minus 340 eurų už megavatvalandę. Praktikoje tai signalas, kad rinkai tuo metu labiau reikia vartojimo ar kaupimo, o ne papildomos gamybos.

    Vartotojams tai nebūtinai reiškia akimirksniu mažesnes sąskaitas, nes dauguma buitinių tarifų yra fiksuoti arba perskaičiuojami su vėlavimu. Tačiau pramonės įmonėms ar tiekėjams, turintiems kainas, susietas su birža, tokie epizodai gali mažinti pirkimo savikainą tam tikromis valandomis.

    Neigiamos kainos taip pat rodo, kad sparčiai augant saulės ir vėjo generacijai, vis svarbesnės tampa investicijos į tinklus, energijos kaupimą ir lankstesnį vartojimą. Kuo daugiau sistemoje bus baterijų, siurblinių, išmanių tarifų ir paklausos valdymo, tuo rečiau perteklius vers kainas kristi žemiau nulio.

    Kompensacijos už priverstinį ribojimą

    Jei operatorius įpareigoja atsinaujinančių išteklių elektrinę mažinti gamybą, tokie gamintojai gali kreiptis dėl kompensacijos. Skelbta, kad kompensacijų apimtys augo: 2023 metais išmokėta apie 4,5 mln. eurų, 2024 metais – apie 600 tūkst. eurų, o 2025 metais – apie 5,9 mln. eurų.

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorius yra Polskie Sieci Elektroenergetyczne, valdantis aukštos įtampos perdavimo tinklą. Įmonė pabrėžia, kad sistema viso epizodo metu veikė stabiliai, tačiau didelė saulės generacija vidurdienį parodė, kaip greitai keičiasi elektros sistemos poreikiai didėjant atsinaujinančios energijos daliai.

  • Paskelbti 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų finalistai: spręs ir visuomenės balsai

    Paskelbti 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų finalistai: spręs ir visuomenės balsai

    Kas pateko į finalą

    Europos Komisija paskelbė 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų (EUSEW) finalininkus. Į finalą trijose kategorijose pateko devyni kandidatai ir projektai, atrinkti už pažangą energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energijos srityse.

    Apdovanojimai kasmet išskiria sprendimus, kurie gali būti pritaikomi plačiau Europoje: nuo pastatų renovacijos finansavimo iki mažo anglies dioksido pėdsako šildymo ir vėsinimo. Organizatoriai pabrėžia, kad dėmesys skiriamas realiai įgyvendintiems rezultatams, o ne vien idėjoms.

    Trys kategorijos ir jų akcentai

    Kategorijoje Mažos ir vidutinės įmonės, skatinančios energijos efektyvumą, vertinami inovatyvūs verslo ar finansavimo modeliai, padedantys diegti efektyvumo sprendimus pastatuose ir pramonėje. Tarp finalininkų minimos platformos ir iniciatyvos, kurios pritraukia gyventojų investicijas, siūlo pažangius vėsinimo sprendimus ar mažina energetinį skurdą, siejant būsto finansavimą su renovacijos konsultacijomis.

    Vietos energijos veiksmų kategorijoje dėmesys skiriamas bendruomenių ir savivaldybių iniciatyvoms, kurios vietos lygmeniu spartina perėjimą prie švarios energijos. Į finalą pateko projektai, orientuoti į iškastinių dujų atsisakymą esamuose pastatuose, renovacijos bendradarbiavimo platformas ir energijos bendrijų bei vietos valdžios partnerystes.

    Kategorijoje Moterys energetikoje apdovanojamos lyderės, kurių veikla padeda į priekį stumti švarios energijos transformaciją ir lyčių lygybę sektoriuje. Finalininkių darbai apima piliečių atsinaujinančios energijos projektų telkimą ir finansavimą, lyderystę reguliavimo aplinkoje bei inovacijas, skatinančias mažo anglies dioksido pėdsako šilumos sprendimus.

    Kaip bus išrinkti nugalėtojai

    Nugalėtojus lems viešas balsavimas internetu, kuris vyksta iki gegužės 31 dienos. Rezultatai bus paskelbti EUSEW apdovanojimų ceremonijoje Briuselyje birželio 9 dieną.

    Šis formatas leidžia įsitraukti plačiajai visuomenei, tačiau kartu didina dėmesį projektų komunikacijai ir skaidrumui: rinkėjams svarbu suprasti, kokią apčiuopiamą naudą kandidatai sukuria gyventojams ir verslui. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija remti sprendimus, kurie mažina sąskaitas už energiją, didina atsparumą kainų svyravimams ir spartina renovaciją.

    Pats EUSEW renginys vyks hibridiniu formatu Briuselyje ir internetu birželio 9–11 dienomis. Tai vienas didžiausių kasmetinių Europos renginių, skirtų atsinaujinančiai energijai ir efektyviam jos vartojimui, apimantis politikos konferenciją, apdovanojimus, energetikos mugę ir jaunųjų energetikos ambasadorių iniciatyvas.

  • „ALTEO“ pajamos šoktelėjo iki 100 mln. eurų, bet pelningumą sumažino vienkartinis mokestis

    Augimas, kurį prislopino mokestis

    Vengrijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „ALTEO“ 2026 metų pirmąjį ketvirtį padidino pajamas 24 proc. iki maždaug 100 mln. eurų. Rezultatą, kaip skelbia įmonė, daugiausia lėmė plėtra žiedinės ekonomikos paslaugose ir saulės energetikos projektai.

    Vis dėlto įmonės EBITDA per tą patį laikotarpį sumažėjo 23 proc. iki maždaug 7,7 mln. eurų. Pagrindinė kritimo priežastis – vienkartinis vadinamasis netikėtų pajamų mokestis energijos tiekėjams, apskaičiuotas kaip 0,5 proc. nuo 2025 metų pajamų ir sumokėtas per pirmąjį ketvirtį.

    Kas dar spaudė rezultatus

    „ALTEO“ nurodė, kad ketvirčio rodiklius papildomai apsunkino mažesnės maržos sisteminių paslaugų rinkoje ir mažesnė nuo oro sąlygų priklausomų elektrinių generacija. Tai tipinė rizika atsinaujinančios energetikos portfeliui, ypač kai vėjo ir saulės ištekliai svyruoja sezoniškai.

    Pajamos iš atsinaujinančių išteklių taip pat traukėsi dėl to, kad „Pannon Szélerőmű“ pasitraukė iš Vengrijos privalomo supirkimo tarifo sistemos KÁT, kuri rinkos dalyviams įprastai užtikrina palankesnes kainodaros sąlygas. Tokie perėjimai dažnai reiškia didesnę priklausomybę nuo rinkos kainų ir didesnį rezultatų nepastovumą.

    Žiedinė ekonomika ir saulės projektai amortizavo smūgį

    Įmonė pabrėžė, kad žiedinės ekonomikos segmentas padėjo kompensuoti dalį neigiamų veiksnių. Tam įtakos turėjo „ALTEO Circular“ įsigijimas ir praėjusių metų birželį pradėjusio veikti atliekų tvarkymo padalinio veiklos įsibėgėjimas.

    Reikšmingu indėliu tapo ir didelis saulės energetikos projektas, įgyvendintas „MOL“ užsakymu Algyő vietovėje. „MOL“ yra didžiausia Vengrijos naftos bendrovė, valdanti šalies naftos perdirbimo gamyklą, be to, ji yra ir viena „ALTEO“ akcininkių.

    „Nepaisant sudėtingesnių išorinių aplinkybių, daug dėmesio skiriame strategijos įgyvendinimui, kad užtikrintume ilgalaikį augimą ir kompensuotume mažiau palankias rinkos sąlygas“, – sakė „ALTEO“ vadovas Attila Chikán Jr.

    Jis teigė, kad 2026 metų pirmosiomis savaitėmis bendrovė trijose vietose pradėjo eksploatuoti elektros energijos kaupimo įrenginius, kurių bendra galia siekia 70 megavatų. Pasak vadovo, šių pajėgumų uždarbio potencialas reikšmingiau turėtų atsispindėti nuo antrojo ketvirčio, kai įrenginiai pilnu pajėgumu dalyvaus rinkoje.

    „ALTEO“ taip pat pranešė, kad plėtė dujinių variklių pajėgumus per naują įsigijimą ir sėkmingai praėjo perdavimo sistemos operatoriaus MAVIR aFRR akreditacijos bandymus. Įmonė sieja šį žingsnį su Vengrijos prisijungimu prie PICASSO platformos, kuri atveria galimybes teikti balansavimo paslaugas platesnėje Europos rinkoje.

    Papildomu stabilumo signalu įmonė įvardijo pratęstas ilgalaikes sutartis: su Ózdi Távhőtermelő és Szolgáltató Kft. šilumos tiekimo susitarimas pratęstas iki 2040 metų, o su „Heineken Hungária Sörgyárak“ – iki 2029 metų pabaigos. Tokios sutartys paprastai padeda mažinti pajamų svyravimus, ypač kai rinkoje didėja kainų nepastovumas.

  • Italijoje gimė aitvarų karuselė: aukštumų vėją gaudanti sistema galėtų prilygti 2 500 turbinų

    Italijoje gimė aitvarų karuselė: aukštumų vėją gaudanti sistema galėtų prilygti 2 500 turbinų

    Italijos inžinierių kuriama alternatyva tradicinėms vėjo jėgainėms skamba neįprastai: energiją siūloma gaminti ne nuo bokštų su mentėmis, o iš aukštai skraidančių aitvarų, valdomų ir sinchronizuojamų vienoje sistemoje. Sprendimas dažniausiai vadinamas „KiteGen Carousel“ ir remiasi idėja pasiekti stipresnius, pastovesnius vėjus kelis šimtus metrų ar dar aukščiau virš žemės.

    Pagrindinė problema, kurią bando spręsti tokios technologijos kūrėjai, yra žemutinių oro sluoksnių vėjo nepastovumas ir turbulencija. Kuo aukščiau, tuo vėjas paprastai tampa tolygesnis, o didesnis jo greitis reiškia ir didesnį energijos potencialą, nes vėjo energija labai stipriai priklauso nuo greičio.

    Kaip veikia aitvarų karuselė?

    Sistemos esmė yra ant žemės esantis žiedinis bėgis su generatoriais ir tvirti trosai, prie kurių pritvirtinti keli ar keliolika aerodinaminių sparnų tipo aitvarų. Skriedami nustatytomis trajektorijomis, aitvarai sukuria didelę trosų trauką, o ši mechaninė jėga paverčiama elektros energija sukant generatorius žemėje.

    Skirtingai nei įprastos vėjo jėgainės, čia nereikia itin aukštų bokštų ir didžiulių menčių, todėl teoriškai mažėja dalis konstrukcinių ir logistikos iššūkių. Vis dėlto technologinis sudėtingumas persikelia į valdymą: aitvarus būtina tiksliai koordinuoti, kad trauka būtų stabili, o skrydžio trajektorijos nesikirstų.

    Kodėl tai laikoma potencialiai dideliu proveržiu?

    Kūrėjų pristatymuose akcentuojama, kad vienas toks kompleksas galėtų pagaminti tiek energijos, kiek labai didelis įprastų vėjo turbinų parkas, kai kur minimi ir palyginimai su iki 2 500 turbinų. Tokie skaičiai vertintini kaip teorinės projekcijos ar maksimalūs scenarijai, nes reali gamyba priklauso nuo vietovės vėjo sąlygų, sistemos mastelio, patikimumo ir veikimo laiko.

    Praktikoje svarbiausias klausimas būtų ne tik pikinė galia, bet ir nuosekli metinė generacija bei eksploatacijos kaštai. Aukštumų vėjo sprendimai žada didesnį pajėgumo koeficientą, tačiau tam reikia itin patikimų valdymo algoritmų, atsparių medžiagų, saugumo zonų ir aiškios integracijos į elektros tinklą.

    Iššūkiai: sauga, patikimumas ir poveikis aplinkai

    Aitvarų sistemos turi spręsti aviacijos saugos ir oro erdvės naudojimo klausimus, nes skraidantys įrenginiai reikalauja suderinamumo su skrydžių koridoriais bei vietos taisyklėmis. Ne mažiau svarbus ir patikimumas: trosų nuovargis, ekstremalūs orai, apledėjimas ar audros gali tapti esminiais rizikos veiksniais.

    Kitas aspektas yra poveikis aplinkai ir laukinei gamtai. Tradicinės vėjo jėgainės dažnai kritikuojamos dėl rizikos paukščiams ir šikšnosparniams, o aitvarų sistemos, nors ir be didelių menčių, taip pat turėtų būti vertinamos dėl galimo poveikio migracijos keliams ir triukšmo, priklausomai nuo konkretaus įrengimo.

    Jei technologija pasiteisintų komerciniu mastu, ji galėtų tapti nišine alternatyva regionams, kur sudėtinga statyti aukštas konstrukcijas ar kur ypač vertingi aukštesnių sluoksnių vėjai. Tačiau iki to dar reikės įrodyti ne tik efektyvumą, bet ir ilgalaikį patikimumą, aiškią ekonominę naudą bei sklandų reguliacinį suderinamumą.

  • Biomasės energetika V4 šalyse kelia klausimų: duomenų spraga rodo galimą miškų pernaudojimą

    Biomasės energetika V4 šalyse kelia klausimų: duomenų spraga rodo galimą miškų pernaudojimą

    Kur atsiranda duomenų spraga?

    V4 šalyse, tai yra Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje, biomasės energetikos tvarumą temdo ryškus duomenų nesutapimas. Tyrime, lyginant Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro medienos išteklių balansus ir „Eurostat“ energijos balansus, fiksuojamas reikšmingas skirtumas tarp deklaruojamos medienos kilmės biokuro pasiūlos ir suvartojimo.

    REKK vyresnioji tyrėja Gabriella Szajkó daro išvadą, kad spragą gali lemti keli veiksniai: nelegali medienos ruoša, nedeklaruotas medienos kuro importas, energijai naudojama apvalioji mediena ar kitos nei malkos kategorijos, biomasė iš ne miško žemės, žemės ūkio biomasė, taip pat statistinės metodikos ir apskaitos paklaidos.

    „Laikas iš naujo įvertinti biomasės energetiką“, – sakė Gabriella Szajkó.

    Pasak jos, ilgą laiką ES politika siuntė signalus, skatinusius didesnį miškų išteklių naudojimą, o tai gali prieštarauti tikslui iki 2050 metų pasiekti klimatui neutralų ūkį. Tyrimas pabrėžia, kad V4 šalyse rizikos ženklai gali būti dar ryškesni.

    Skaičiai: nuo ES vidurkio iki V4 išskirtinumo

    Analizėje nurodoma, kad per pastaruosius du dešimtmečius biomasės energijos gamyba ES augo tiek absoliučiai, tiek palyginti su kitais atsinaujinančiais šaltiniais. Nors sparčiai plėtėsi saulės ir vėjo energetika, kietasis biokuras iš medienos išliko didžiausia atsinaujinančios energijos kategorija daugelyje šalių.

    Tačiau medienos biomasė nėra neribotas išteklius, o duomenų neatitikimai kelia klausimą, ar deklaruojamas „klimato neutralumas“ nėra paremtas pernelyg optimistinėmis prielaidomis. ES mastu tyrimas mini apie 12 proc. vidutinę spragą tarp bendrų panaudojimo apimčių ir deklaruojamų šaltinių, o duomenų neapibrėžtumas 2009–2015 metais didėjo.

    V4 šalių situacija išsiskiria labiau: 2009–2017 metais spraga čia siekė apie 33–56 proc. Vertinant bendrą energinį ir neenerginį medienos panaudojimą, lyginant su metiniu miškų prieaugiu, trijose iš keturių šalių matomas pernaudojimo požymis, o bendras netvarumo „rezervas“ gali būti ypač didelis.

    Kas vyksta atskirose šalyse?

    Čekijoje spraga, tyrimo duomenimis, mažėjo nuo maždaug 35 proc. 2009 metais iki 12 proc., tačiau tai aiškinama 2017 metais suaktyvėjusiu žievėgraužio protrūkiu. Dėl jo smarkiai išaugo sanitariniai kirtimai ir oficialiai registruota medienos pasiūla, o tai laikinai „pagerino“ balansą.

    Vengrijoje deklaruojamas suvartojimas buvo apie 53–66 proc. didesnis nei deklaruojami šaltiniai, todėl neatitikimas išliko vienas didžiausių. Lenkijoje iki 2017 metų dalis medienos apskaitos buvo žymima kaip nežinomos kilmės, o po 2015 metų jos apimtys statistikoje augo itin sparčiai, nors bendras skirtumas ilgainiui mažėjo.

    Slovakijoje ryškesnė spraga išryškėjo po 2010 metų ir, tyrimo vertinimu, siekė apie 26–46 proc., net ir tuo metu, kai didesnę pasiūlą turėjo užtikrinti vadinamieji gelbėjimo kirtimai. Autoriai pabrėžia, kad skirtingos apskaitos taisyklės ir importo deklaravimo netolygumai gali iškraipyti realų vaizdą.

    Politikos paskatos ir rizika klimatui

    Tyrime teigiama, kad nors bendras energijos poreikis kai kuriose srityse mažėjo, šilumos ir elektros gamintojai dėl tiesioginių ir netiesioginių ES paskatų didino kietojo biokuro naudojimą. V4 šalyse pirminių kietųjų biokurų naudojimas energijos transformacijai augo greičiau nei daugelyje kitų ES valstybių.

    Namų ūkiai išlieka didžiausias biomasę naudojantis sektorius V4 regione: šios šalys sudaro apie 14 proc. ES gyventojų, tačiau, tyrimo duomenimis, sunaudoja apie 21 proc. viso namų ūkių kietojo biokuro ES. Tai reiškia, kad bet kokie biokuro tiekimo ar kainų pokyčiai čia turi didesnį socialinį poveikį.

    Autoriai ragina stiprinti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir patikros principus, kad būtų aiškiau atskirta, kiek biokuro iš tiesų gaunama iš tvarių šaltinių. Kartu siūloma iš naujo įvertinti, ar dabartinė biomasės energetikos plėtra suderinama su klimato tikslais, ypač jei mažėja miškų anglies sankaupos ir didėja deginimo emisijos.

    Kontekstas svarbus ir politiniu požiūriu: ES atsinaujinančios energijos tikslai bei tvarumo kriterijai didina spaudimą tiksliai apskaityti biomasės kilmę. Jei duomenų spragos išliks, valstybėms gali tekti rinktis tarp griežtesnių taisyklių, spartesnio perėjimo prie mažiau išteklių reikalaujančių technologijų ir papildomų priemonių miškų anglies sinkams apsaugoti.

  • Vėjo pokyčiai virš saulės elektrinių nustebino mokslininkus: aptiktas poveikis vietos mikroklimatui

    Vėjo pokyčiai virš saulės elektrinių nustebino mokslininkus: aptiktas poveikis vietos mikroklimatui

    Kodėl vėjas virš elektrinių keičiasi?

    Mokslininkai, stebėję oro srautus virš didelių saulės elektrinių, pastebėjo keistą dėsningumą: vėjas virš modulių lauko ne visada teka taip, kaip virš natūralaus reljefo. Kai kuriose vietose fiksuotas lėtesnis vėjo greitis, o oro judėjimas tapdavo labiau netolygus.

    Iš pradžių tai galėjo atrodyti kaip matavimo paklaida, tačiau pasikartojantys rezultatai skirtingomis sąlygomis leido įtarti, kad veikia fizinis mechanizmas. Esminė priežastis susijusi ne tiek su pačiu vėju, kiek su tuo, kaip saulės moduliai pakeičia šilumos apykaitą prie žemės paviršiaus.

    Šiluma, slėgis ir turbulencija

    Dideliame plote įrengti saulės moduliai sugeria saulės spinduliuotę ir įkaista kitaip nei žolė, dirvožemis ar ariamas laukas. Dėl to susidaro šiltesnio oro „lopai“ arti paviršiaus, o temperatūrų skirtumai gali keisti vietinius slėgio gradientus.

    Kai šiltas oras kyla, į jo vietą iš aplinkos gali būti „įtraukiamas“ oras, todėl natūrali oro tėkmė virš teritorijos persitvarko. Tokie pokyčiai gali sustiprinti turbulenciją, vietomis sulėtinti vėją ir nežymiai pakoreguoti kryptį, ypač kai saulės elektrinė užima didelį vientisą plotą.

    Ką tai reiškia mikroklimatui?

    Vienos saulės elektrinės poveikis paprastai yra lokalus, tačiau plečiantis infrastruktūrai svarbi tampa masto logika. Kuo didesnis modulių plotas, tuo labiau tikėtina, kad smulkūs efektai sumuosis ir bus aiškiau matomi matavimuose.

    Tokie pokyčiai gali turėti įtakos šilumos pasiskirstymui, drėgmės judėjimui ir oro maišymuisi pažemėje. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog saulės energetika tampa žalinga, tačiau rodo, kad net švari energetika keičia fizines sąlygas aplink įrenginius.

    Praktiniu požiūriu tai aktualu projektuojant saulės elektrines: modulių išdėstymas, tarpai, aukštis nuo žemės ir teritorijos planavimas gali lemti, kaip bus sklaidoma šiluma ir kaip formuosis vietiniai oro srautai. Dėl to ateityje tikėtina daugiau tyrimų, kurie sujungs meteorologinius matavimus, skaitmeninį modeliavimą ir realių parkų duomenis.