CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • „Anykščiai Renew“ planuoja vėjo elektrines Troškūnų ir Viešintų seniūnijose: ką turi žinoti gyventojai

    „Anykščiai Renew“ planuoja vėjo elektrines Troškūnų ir Viešintų seniūnijose: ką turi žinoti gyventojai

    UAB „Anykščiai Renew“ informuoja Anykščių rajono savivaldybės gyventojus apie planus Troškūnų ir Viešintų seniūnijose statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines. Bendrovė nurodo, kad projektas susijęs su elektros energijos gamyba ir būtų vystomas Anykščių rajono teritorijoje.

    Tokie projektai paprastai apima kelis etapus: teritorijų ir sklypų atranką, poveikio aplinkai vertinimo procedūras, prisijungimo prie elektros tinklų derinimą, statybos leidimų gavimą ir tik tuomet statybos darbus. Vėjo energetikos plėtra Lietuvoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį, nes šalies tikslas yra didinti vietinę, atsinaujinančią elektros gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Kodėl pranešimas kartojamas?

    Bendrovė teigia, kad dalis registruotų informacinių pranešimų nepasiekė kai kurių žemės sklypų savininkų. Kaip nurodoma, kai kuriais atvejais savininkams pranešimų nepavyko įteikti, o kai kur gyvenamoji vieta yra nežinoma.

    Dėl šios priežasties, vadovaudamasi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 17 dalimi, įmonė pakartotinai skelbia informaciją apie žemės sklypus, kurių savininkai pranešimų negavo. Tokia praktika taikoma siekiant užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys laiku sužinotų apie planuojamą veiklą ir galėtų pasinaudoti savo teisėmis.

    Ką svarbu įsivertinti sklypų savininkams?

    Žemės sklypų savininkams ar naudotojams tokiose situacijose svarbiausia aiškiai suprasti, ar planuojami sprendiniai gali turėti įtakos jų sklypui ar gretimoms teritorijoms. Praktikoje tai dažniausiai susiję su servitutais, privažiavimo keliais, statybos darbų laikotarpiu taikomais apribojimais, galimomis kompensacijomis ar kitomis sutartinėmis sąlygomis.

    Taip pat aktualūs klausimai dėl triukšmo, šešėliavimo, kraštovaizdžio pokyčių ir poveikio biologinei įvairovei. Šie aspektai paprastai vertinami teisės aktų nustatyta tvarka, o gyventojai ir bendruomenės gali teikti pastabas institucijoms per viešinimo ir derinimo procedūras.

    Kur ieškoti oficialios informacijos?

    Bendrovė nurodo, kad pakartotinai teikia informaciją su sklypų adresais ir unikaliais numeriais, kad suinteresuoti savininkai galėtų identifikuoti, ar pranešimas susijęs su jų turtu. Tokiais atvejais patikimiausia remtis oficialiais dokumentais ir savivaldybės bei atsakingų institucijų skelbiamais pranešimais.

    Jeigu gyventojams kyla klausimų dėl pranešime minimo sklypo, nuosavybės teisių ar galimų veiksmų, įprasta praktika yra kreiptis į projekto vystytoją arba konsultuotis su teisininkais bei institucijomis, prižiūrinčiomis teritorijų planavimo ir atsinaujinančios energetikos projektų procedūras.

  • Šveicarijoje po bėgiais paklojo saulės modulius: traukiniai jau važiuoja, testas truks 3 metus

    Šveicarijoje po bėgiais paklojo saulės modulius: traukiniai jau važiuoja, testas truks 3 metus

    Vakarų Šveicarijoje pradėtas neįprastas eksperimentas: veikiančioje geležinkelio linijoje tarp bėgių įrengti saulės moduliai, per kuriuos kasdien pravažiuoja traukiniai. Bandomasis ruožas įrengtas netoli Buttes kaimo, o tikslas paprastas ir ambicingas – patikrinti, ar tokia įranga atlaikys nuolatinį svorį, vibracijas ir geležinkelio eksploatacijos apkrovas.

    100 metrų atkarpoje sumontuoti 48 fotovoltiniai moduliai, kurie įleisti lygiai su pagrindu, kad riedmenys galėtų pravažiuoti nemažindami greičio. Sistema pradėjo veikti 2025 metų balandžio 24 dieną, o bendra jos galia siekia 18 kilovatų – tai nedidelis kiekis, bet šiam projektui svarbiausia ne rekordai, o patvarumas realiomis sąlygomis.

    Projektas įgyvendintas Nešatelio kantone, regioninės geležinkelių bendrovės TransN valdomoje 221 linijoje. Skaičiuojama, kad per metus tokia sistema galėtų pagaminti apie 16 000 kilovatvalandžių elektros, tačiau bandomajame etape tai labiau orientyras, o ne pagrindinis sėkmės kriterijus.

    Ar bėgiai gali tapti elektrine?

    Tokios idėjos patrauklumas aiškus: geležinkelio koridoriai yra ilgi, jau suformuoti infrastruktūrai, o daugelyje šalių jų plėtra susiduria su mažiau žemės naudojimo konfliktų nei dideli saulės parkai. Projekto vystytojai „Sun-Ways“ teigia, kad teoriškai pritaikius sprendimą visame šalies tinkle būtų galima reikšmingai padidinti elektros gamybą, nors realybėje tai ribotų tuneliai, šešėliai, sniegas ir sudėtingi mazgai.

    Vis dėlto geležinkelis saulės moduliams yra ypač atšiauri aplinka. Modulius veikia nuolatinės vibracijos, dulkės, smulkios metalo dalelės nuo stabdymo, oro slėgio bangos pravažiuojant traukiniams, be to, dėl beveik plokščios padėties energijos gamyba gali būti mažiau efektyvi nei ant stogų ar optimaliu kampu įrengtose konstrukcijose.

    Reguliuotojų klausimai ir techniniai sprendimai

    Šveicarijos Federalinis transporto biuras 2023 metais projektui buvo uždegęs raudoną šviesą, akcentuodamas saugos ir priežiūros rizikas. Tarp dažniausiai minimų problemų – mikroįtrūkimai, gaisro rizika, atspindžiai, galintys blaškyti mašinistus, taip pat klausimas, kaip tokią sistemą prižiūrėti nepakenkiant eismo patikimumui.

    „Sun-Ways“ teigimu, vienas esminių reikalavimų buvo nuimamumas, nes bėgiai yra kritinė infrastruktūra, kurią būtina greitai patikrinti ir remontuoti. Sprendimas numato, kad techninės priežiūros komandos galėtų atjungti modulius, atlikti darbus ir vėl juos sumontuoti, išvengiant ilgalaikių apribojimų linijai.

    Diegimui naudojama speciali įranga, sukurta kartu su Šveicarijos bėgių priežiūros bendrove „Scheuchzer“. Modulius planuojama kloti iš anksto surinktose, maždaug metro pločio sekcijose, o pats procesas lyginamas su kilimo tiesimu – tai turėtų sutrumpinti montavimo laiką ir sumažinti darbo langų poreikį geležinkelio grafike.

    Siekiant atsakyti į reguliuotojų pastabas, projekte numatytos papildomos priemonės: atspindžius mažinančios dangos, tvirtesnės medžiagos bei jutikliai, kurie leistų stebėti modulių būklę ir laiku pastebėti pažeidimus. Taip pat svarstomos praktinės švaros palaikymo idėjos, pavyzdžiui, valymo elementai, integruojami į pravažiuojančių traukinių įrangą.

    Ką parodys trejų metų bandymas?

    Bandomasis etapas planuojamas iki 2028 metų balandžio, o per šį laiką bus vertinami atspindžiai, purvo kaupimasis, suderinamumas su bėgių priežiūra, reali gamyba ir svarbiausia – ar modulių konstrukcija išliks nepažeista intensyvaus eismo sąlygomis. Tai leis suprasti, ar technologija tinkama platesniam taikymui, ar liks tik nišiniu eksperimentu.

    Rezultatais domisi ir už Šveicarijos ribų. Prancūzijos geležinkelių ekosistemoje projektas stebimas kaip potencialus dvigubo panaudojimo infrastruktūros pavyzdys, o sprendimas galėtų būti svarstomas tik tuo atveju, jei bandymas patvirtintų saugą ir ekonomiškai pagrįstą priežiūrą.

    Kol kas svarbiausias faktas yra tas, kad sistema jau veikia realioje linijoje: po perprojektavimo ir papildomų vertinimų traukiniai važiuoja virš saulės modulių, o bandymo duomenys turėtų atsakyti į klausimą, ar geležinkelio bėgiai gali tapti patikima vieta elektros gamybai, neaukodami saugos.

  • Vėjo jėgainės gali tapti DI centrų namais: inžinieriai siūlo jūroje statomas plūduriuojančias stotis

    Vėjo jėgainės gali tapti DI centrų namais: inžinieriai siūlo jūroje statomas plūduriuojančias stotis

    Vėjo jėgainės tradiciškai siejamos su elektros gamyba, tačiau energetikos ir skaitmenizacijos sankirtoje atsiranda nauja idėja: jų bokštai ir infrastruktūra gali tapti dalimi plūduriuojančių duomenų centrų. Tokie projektai siūlomi kaip būdas sparčiai augančiai DI skaičiavimo paklausai užtikrinti energiją ir aušinimą.

    DI sistemoms mokyti ir valdyti reikalingi duomenų centrai vartoja vis daugiau elektros, o didelė dalis energijos paverčiama šiluma. Dėl to didėja spaudimas rasti sprendimų, kurie vienu metu spręstų elektros tiekimo, tinklų pralaidumo ir aušinimo vandeniu klausimus.

    Duomenų centrų augimas keičia energetiką

    Pagrindinis iššūkis – ne vien pagaminti elektrą, bet ją patikimai pristatyti ten, kur stovi serveriai, ir išspręsti šilumos šalinimą. Sausumoje tai dažnai reiškia brangią tinklų plėtrą, konkurenciją dėl žemės sklypų ir sudėtingas derybas dėl prisijungimo sąlygų.

    Todėl vis dažniau svarstoma logika energiją gaminti kuo arčiau vartotojo. Jei skaičiavimo infrastruktūra būtų perkelta į jūrą šalia jėgainių, dalį tinklo apkrovos būtų galima sumažinti, o aušinimui pasitelkti aplinkinį jūros vandenį.

    Plūduriuojantis modelis: vėjas, baterijos ir serveriai

    Vienas iš viešai aptariamų scenarijų – plūduriuojantis jūrinis duomenų centras, integruotas su didelės galios vėjo turbina, baterijų kaupimu ir skaičiavimo moduliais. Tokia koncepcija pristatoma kaip atskiras, vienoje vietoje veikiantis energijos ir skaičiavimo „blokas“, kurio tikslas – tiekti DI užduotims reikalingus skaičiavimo resursus.

    Siūloma, kad šiluma būtų šalinama pasyvesniais sprendimais, šilumą perduodant aplinkiniam vandeniui, taip mažinant poreikį sudėtingoms sausumos aušinimo sistemoms. Šalininkai teigia, kad tai galėtų padėti ten, kur trūksta elektros tinklų pajėgumų, o energijos paklausa auga greičiau nei infrastruktūros plėtra.

    „Problema šiandien ne tik elektros kiekis, bet ir tai, kur ji reikalinga bei kaip efektyviai pašalinti šilumą“, – sakė projekto idėją pristatantys inžinieriai.

    Ką reikėtų įrodyti praktikoje

    Nors idėja skamba patraukliai, jūrinė aplinka kelia aukštus patikimumo reikalavimus: korozija, audros, logistikos sudėtingumas ir brangi priežiūra gali greitai padidinti kaštus. Taip pat svarbu įvertinti poveikį aplinkai, šiluminės taršos klausimus, duomenų perdavimo jungčių patikimumą ir kibernetinio saugumo standartus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai taps realia alternatyva tik tada, kai bus aiškiai parodyta ekonominė nauda, patvirtintas ilgalaikis veikimas ir suderinti reguliaciniai reikalavimai. Vis dėlto kryptis atspindi platesnę tendenciją: energetika ir skaitmeninė infrastruktūra vis dažniau planuojamos kaip viena sistema, o vėjo jėgainės tampa ne tik elektros šaltiniu, bet ir platforma naujiems pramonės sprendimams.

  • 40 avių prie saulės elektrinės pakeitė žaidimo taisykles: ką apie agrivoltiką rodo „Westmill“ patirtis

    40 avių prie saulės elektrinės pakeitė žaidimo taisykles: ką apie agrivoltiką rodo „Westmill“ patirtis

    Saulės elektrinės vis dažniau tampa ne tik energijos gamybos, bet ir žemės naudojimo diskusijų centru: ar jos konkuruoja su maisto gamyba, ar gali derėti su ūkininkavimu. Pietų Anglijoje esantis „Westmill“ saulės parkas pasirinko antrą kelią ir į ganyklas prie modulių įleido 40 avių.

    Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip paprastas priežiūros sprendimas, tačiau praktika parodė platesnį efektą. Gyvuliai padėjo valdyti augmeniją, o kartu paskatino keisti pačios saulės elektrinės infrastruktūros sprendinius, kad ji būtų pritaikyta gyvūnams ir lengviau prižiūrima.

    Kaip veikia agrivoltika

    Avių ganymas saulės elektrinių teritorijose yra agrivoltikos pavyzdys, kai ta pati žemė naudojama ir elektros gamybai, ir žemės ūkiui. Tokiu būdu mažėja poreikis žolę pjauti technika, o teritorija išlaikoma tvarkinga mažesnėmis sąnaudomis.

    „Westmill“ atveju gyvulių ganymas buvo derinamas su biologinės įvairovės tikslais, siekiant, kad plotuose tarp modulių neįsivyrautų vien agresyvios piktžolės. Ganymas leidžia palaikyti mišresnę augaliją, o tai svarbu vabzdžiams apdulkintojams ir dirvožemio būklei.

    Kas pasikeitė elektrinėje

    Didžiausias praktinis iššūkis buvo suderinti gyvulius ir technologiškai jautrią infrastruktūrą, kad ji išliktų saugi ir patikima. Tam prireikė keisti dalį konstrukcinių sprendimų, ypač susijusių su modulių aukščiu nuo žemės ir laikiklių tvirtumu.

    Pakeltas modulių prošvaisos aukštis ir sustiprintos tvirtinimo konstrukcijos padėjo sumažinti riziką, kad gyvuliai pažeis komponentus, o technikams palengvino patekimą prie įrangos. Tokie sprendimai dažnai vertinami ir kaip papildoma nauda atsparumui, nes tvirtesnės konstrukcijos geriau atlaiko vėją bei ekstremalesnes oro sąlygas.

    Gyvūnams saulės modulių eilės taip pat tapo praktiška priedanga nuo vėjo ir kritulių. Ši detalė svarbi ne tik gerovei, bet ir ūkininkavimo rezultatams, nes priedanga gali mažinti stresą ir padėti palaikyti stabilesnes laikymo sąlygas.

    Kodėl tai svarbu energetikai

    Agrivoltika vis dažniau minima kaip būdas mažinti įtampą dėl žemės naudojimo, ypač kai atsinaujinančios energetikos plėtra spartėja. Jungtinėje Karalystėje viešose diskusijose nuolat keliama tema, kiek žemės turėtų būti skiriama saulės elektrinėms, o tokie pavyzdžiai rodo, kad dalis plotų gali išlikti funkcionalūs ūkiui.

    Praktinis ganymo modelis leidžia mažinti herbicidų ar intensyvios šienavimo technikos poreikį, kas svarbu dirvožemiui ir aplinkosauginiams tikslams. Kartu tai skatina projektuotojus iš anksto numatyti, kaip elektrinės teritorijoje judės gyvuliai, technika ir žmonės, kad sprendiniai būtų saugūs ir ilgalaikiai.

    „Westmill“ patirtis rodo, kad energijos gamyba nebūtinai turi būti atskirta nuo kraštovaizdžio ir ūkininkavimo. Kai infrastruktūra projektuojama atsižvelgiant į biologiją, ji dažnai tampa ne tik draugiškesnė aplinkai, bet ir praktiškesnė eksploatacijai.

  • Visagino saulės parkas startuoja: pasirašyta asociacijos sutartis, tikslas – mažinti energijos nepriteklių

    Visagino saulės parkas startuoja: pasirašyta asociacijos sutartis, tikslas – mažinti energijos nepriteklių

    Pirmąją vasaros dieną Visagine surengtas pirmasis Visagino saulės parko asociacijos steigiamasis susirinkimas. Jo metu steigėjai pasirašė asociacijos steigimo sutartį ir patvirtino įstatus.

    Asociaciją steigia Visagino savivaldybė, Visagino savivaldybės administracija, UAB „Visagino būstas“ ir UAB „Visagino energija“. Ši partnerystė apjungia tiek savivaldos, tiek komunalinių paslaugų sektoriaus kompetencijas.

    Ką reiškia asociacijos statusas?

    Skelbiama, kad asociacijos tikslas nėra pelno siekimas, o aplinkosauginės, ekonominės ir socialinės naudos kūrimas nariams bei bendruomenei. Pagrindinė kryptis – mažinti energijos nepriteklių ir teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams.

    Toks modelis atitinka Europoje populiarėjančią energetinių bendrijų praktiką, kai gyventojai ir institucijos dalyvauja vietinėje elektros gamyboje. Dažniausiai siekiama, kad dalis pagamintos energijos padėtų stabilizuoti išlaidas ir didintų vietos energetinį savarankiškumą.

    Sprendimas priimtas gegužę

    Visagino savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną pritarė dalyvavimui steigiant asociaciją Visagino saulės parkas. Taryba taip pat pritarė, kad asociacija įgytų piliečių energetinės bendrijos teisinį statusą.

    Toks statusas paprastai sudaro prielaidas bendrijai lengviau organizuoti veiklą, sutelkti narius ir įgyvendinti projektus, susijusius su vietine atsinaujinančios energijos gamyba. Savivaldybės dalyvavimas dažnai leidžia aiškiau apibrėžti socialinės naudos prioritetus ir užtikrinti projekto tęstinumą.

  • Saulės elektrinė Anglijoje apkaltinta dėl įstrigusių elnių, bet paaiškėjo visai kita problema

    Saulės elektrinė Anglijoje apkaltinta dėl įstrigusių elnių, bet paaiškėjo visai kita problema

    Didelėje saulės elektrinėje Anglijoje darbuotojai iš pradžių manė, kad teritorija apsaugota tinkamai: tvora saugo įrangą, o laukiniai gyvūnai laikosi atokiau. Tačiau netrukus pasirodė pranešimų, kad į aptvertą zoną patekę elniai neberanda kelio lauk.

    Liudininkai fiksavo gyvūnus, ilgai klaidžiojančius palei perimetrą ir kartojančius tuos pačius bandymus ištrūkti. Vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose paskatino diskusiją, ar saulės parkai netampa papildoma kliūtimi laukinei faunai.

    Iš pradžių dalis kritikos buvo nukreipta į pačią saulės elektrinę ir jos įrangą, tarsi būtent ji būtų pagrindinė bėda. Vis dėlto gyvūnų gerovės ir gamtosaugos atstovai, įvertinę situaciją, pabrėžė, kad elnių nesužalojo moduliai ar konstrukcijos.

    Ką parodė tyrimas vietoje

    Vertinant teritoriją paaiškėjo, kad pagrindinis veiksnys – tvoros ir vidinių užtvarų išdėstymas. Aukšta perimetro tvora kartu su siaurais koridoriais tarp vidinių barjerų ir infrastruktūros sudarė erdvę, kurioje išsigandę gyvūnai lengvai praranda orientaciją.

    Gamtosaugininkai atkreipė dėmesį, kad elniai gali patekti į teritoriją per tam tikras angas ar ne iki galo uždarytas vietas, bet išėjimą rasti jiems gerokai sunkiau. Panikos būsenoje gyvūnai linkę bėgti palei kliūtį ir kartoti maršrutą, o tai didina išsekimo riziką.

    „Tai ne saulės moduliai tapo spąstais, o netinkamai suplanuotas aptvėrimas, kuris gyvūnams virsta klaidžiu koridoriumi“, – sakė gamtosaugos iniciatyvos atstovas.

    Kokių sprendimų imasi operatorius

    Po viešumo ir kontaktų su gyvūnų gerovės organizacijomis saulės parko operatorius sutiko keisti sprendinius, kad elniai galėtų saugiau palikti teritoriją. Tarp priemonių minimi papildomi išėjimo taškai ir aptvėrimo korekcijos, leidžiančios laukiniams gyvūnams neįstrigti vidinėse zonose.

    Tokie pakeitimai praktikoje dažniausiai reiškia specialias angas ar kryptingas „vienkrypčio“ tipo išeigas, kurios neprastina apsaugos nuo žmonių patekimo, bet sudaro galimybę gyvūnams pasišalinti. Taip pat peržiūrimas vidinių užtvarų išdėstymas, kad neliktų akligatvių.

    Ko ši istorija išmoko apie saulės parkus

    Šis atvejis tapo priminimu, kad atsinaujinančios energetikos infrastruktūra, nors ir naudinga klimato tikslams, gali netikėtai paveikti vietos ekosistemas. Didžiausios rizikos dažnai kyla ne dėl pačios technologijos, o dėl teritorijos planavimo: aptvėrimų, priežiūros kelių ir gyvūnų judėjimo „koridorių“.

    Kartu istorija parodė, kad konfliktai gali būti sprendžiami greitai, kai operatoriai bendradarbiauja su gamtosaugininkais ir pritaiko sprendimus realioms sąlygoms. Tikslas – kad saulės elektrinės būtų saugios tiek infrastruktūrai, tiek šalia gyvenančiai laukinei faunai.

  • Mažeikiuose atidaryta paroda „Žalesnės ateities link“: virtuali realybė ir tvarios idėjos

    Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje gegužės 28 dieną atidaryta Danijos Karalystės ambasados Lietuvoje surengta interaktyvi paroda „Žalesnės ateities link“. Renginyje pristatyti tvarios energetikos ir žiedinės ekonomikos sprendimai, aptarti Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimo prioritetai.

    Atidaryme dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, Danijos Karalystės ambasadorė Grete Sillasen, Danijos Karalystės ambasados Komercijos departamento vadovė Vilma Jarašiūnienė. Taip pat atvyko Savivaldybės vadovybės ir administracijos atstovai, švietimo įstaigų bei bendruomenės nariai.

    Renginio metu akcentuota, kad energetikos transformacija šiandien neapsiriboja vien technologijomis: vis daugiau dėmesio skiriama energijos vartojimo efektyvumui, elektrifikacijai ir vietinei, atsinaujinančiai gamybai. Danija šiame kontekste dažnai įvardijama kaip viena Europos lyderių, ypač vystant vėjo energetiką ir kuriant sprendimus pramonei.

    Parodoje eksponuojami moduliai „Perėjimas prie kitokios energetikos“ ir „Žiedinė ekonomika“ leidžia lankytojams susipažinti su realiais pavyzdžiais, kaip tvarūs sprendimai taikomi skirtingose šalyse. Informacija pateikiama per integruotą planšetinį kompiuterį, o dalį turinio galima patirti naudojant virtualios realybės akinius.

    Prie diskusijų prisidėjo ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos moksleiviai, pasidaliję mokyklos bendruomenės iniciatyvomis. Jie atkreipė dėmesį, kad tvarumas kasdienybėje prasideda nuo praktinių įpročių, tokių kaip atsakingas vartojimas, pakartotinis panaudojimas ir daiktų taisymas, o tekstilės perdirbimas gali tapti apčiuopiama „antro gyvenimo“ idėja.

    Kaip skelbiama, paroda nuo 2024 metų keliauja per įvairius Lietuvos miestus, siekiant pristatyti Danijos ekologines iniciatyvas ir paskatinti bendrų sprendimų paiešką. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios ekspozicijos tampa platforma dialogui tarp savivaldos, švietimo, verslo ir gyventojų, kai tvarūs pokyčiai pritaikomi konkretiems vietos poreikiams.

    Paroda Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje veiks iki birželio 30 dienos. Lankytojai kviečiami užsukti susipažinti su interaktyviu turiniu ir idėjomis, kurios, pasak renginio organizatorių, gali būti pritaikomos tiek viešajame sektoriuje, tiek kasdieniuose pasirinkimuose.

  • Pilotai pranešė apie žalius ir geltonus blyksnius kylant: tyrimas juos susiejo su saulės elektrinėmis

    Pilotai pranešė apie žalius ir geltonus blyksnius kylant: tyrimas juos susiejo su saulės elektrinėmis

    Pilotų pranešimuose vis dažniau kartojosi keistas reiškinys: kylant ar leidžiantis per kabinos langus akimirkai perskriedavo ryškūs žali ir geltoni blyksniai. Nors tokie blyksniai trukdavo trumpai, jie fiksuoti kritiškiausiose skrydžio fazėse, kai svarbi kiekviena sekundė.

    Aviacijos saugos specialistai, analizuodami incidentus, pastebėjo bendrą detalę: daugelis atvejų užfiksuoti šalia didelių saulės elektrinių, įrengtų netoli oro uostų ir skrydžių trajektorijų. Tyrėjai padarė išvadą, kad dalį blyksnių sukelia nuo fotovoltinių modulių atsispindinti saulės šviesa, pasiekianti pilotų matymo lauką.

    Kodėl saulės parkai atrodė idealūs?

    Oro uostai dažnai valdo didelius žemės plotus, kurie netinka gyvenamajai statybai ar intensyviai pramonei dėl triukšmo zonų ir saugumo reikalavimų. Dėl to saulės elektrinės ilgą laiką buvo laikomos praktišku sprendimu: infrastruktūra šalia, ribota pašalinių prieiga, o pagaminta elektra gali mažinti veiklos sąnaudas.

    Ankstesniuose vertinimuose daug dėmesio skirta fizinėms kliūtims ir objektų aukščiui, tačiau atspindžiai ne visada buvo laikomi reikšmingu rizikos veiksniu. Situaciją pakeitė pilotų pastebėjimai, kad tam tikromis valandomis ir sezonais šviesos blyksniai pasikartoja, nors kitomis dienomis jų visai nebūna.

    Kas sukelia žalius ir geltonus blyksnius?

    Nors saulės moduliai sukurti taip, kad sugertų kuo daugiau šviesos, dalis spinduliuotės vis tiek atsispindi, ypač kai saulė yra žemiau horizonte. Jei modulių pasvirimo kampas, lėktuvo aukštis ir kryptis sutampa, atspindys gali būti nukreiptas į orlaivį ir matytis kaip ryškus blyksnis.

    Spalviniai atspalviai, apie kuriuos kalba įgulos, siejami su tuo, kaip šviesa sklaidosi ir lūžta kabinos stikle bei dangose. Tokiais atvejais trumpas akinimas gali apsunkinti takų ir ženklinimo matomumą, o tai ypač nepageidautina kylant ir leidžiantis.

    Ką keičia oro uostai ir reguliuotojai?

    Dėl tokių atvejų kai kuriose šalyse sugriežtintas saulės elektrinių projektų vertinimas šalia aerodromų: vis dažniau reikalaujama iš anksto atlikti atspindžių modeliavimą skirtingiems paros ir metų laikams. Skaičiavimais siekiama nustatyti, ar atspindžių zona gali pataikyti į standartines kilimo ir tūpimo trajektorijas.

    Praktiniai sprendimai gali būti skirtingi: modulių orientacijos korekcijos, ekranavimo priemonės, didesni atstumai iki jautrių zonų ar projektų perplanavimas. Aviacijos sektorius pabrėžia, kad atsinaujinančios energijos plėtra gali vykti, tačiau ji turi būti derinama su skrydžių sauga ir realiomis šviesos elgsenos sąlygomis ore.

    „Net trumpas akinimas žemame aukštyje gali turėti reikšmės, todėl saulės projektus šalia oro uostų reikia vertinti pagal tai, kaip šviesa pasieks pilotą kabinoje“, – teigė aviacijos saugos ekspertai.

  • Aitvarų festivalis „Vėjų vėjai“ Klaipėdoje: dirbtuvės, 52 kv. m vėliava ir svečiai iš užsienio

    Aitvarų festivalis „Vėjų vėjai“ Klaipėdoje: dirbtuvės, 52 kv. m vėliava ir svečiai iš užsienio

    Spalvingi aitvarai kils virš Melnragės

    Paskutinį gegužės savaitgalį Klaipėdos pajūryje vyks ketvirtasis paplūdimio Aitvarų festivalis „Vėjų vėjai“. Renginys numatytas Melnragės Centriniame paplūdimyje, prie kavinės „Kupolas Klaipėda“, kur visą savaitgalį laukiami šeimos, miesto svečiai ir aitvarų entuziastai.

    Organizatoriai akcentuoja bendrystę ir atvirą, visiems prieinamą šventę: be reginio danguje bus siūlomos kūrybinės veiklos, edukacijos ir susitikimai. Esant ramesniam orui, programa gali keistis, o kai kurios veiklos bus perkeltos ar pritaikytos pagal sąlygas.

    Dirbtuvės ir didysis 52 kv. m aitvaras

    Gegužės 30 dieną festivalis startuos aitvarų dirbtuvėmis, kurios vyks nuo 10.00 iki 15.00 valandos. Dalyviai galės pasigaminti ir dekoruoti savo aitvarą jūrine tematika, o vėliau jį iškart išbandyti paplūdimyje.

    Nuo 12.00 valandos planuojamas didžiųjų aitvarų kėlimas ir oficiali renginio pradžia. Tuo metu į dangų turėtų pakilti ir 52 kv. m aitvaras-vėliava, skirtas Socialinės atsakomybės metams paminėti ir kurtas bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto bendruomenėmis.

    Edukacijos, muzika ir momentinė loterija

    Nuo 13.00 iki 16.00 valandos įvairios organizacijos kvies į edukacijas bei pažintines veiklas vaikams ir suaugusiesiems. Numatyti užsiėmimai apie emocijų pažinimą, kūrybiškumą, jūrinę simboliką, taip pat sveikatinimo veiklos skirtingoms amžiaus grupėms.

    Vaikams suplanuotos ir vėjo bei atsinaujinančios energijos edukacijos, kurias ves „Ignitis renewables“ komanda. Programa paremta praktiniais bandymais: vaikai galės konstruoti nedidelius vėjo elektrinių modelius, stebėti jų veikimą ir suprasti, kaip vėjas paverčiamas elektra.

    Popiet numatyta momentinė loterija su partnerių prizais, o šeštadienį nuo 15.00 iki 17.00 valandos renginio nuotaiką kurs DJ Mamania. Organizatoriai primena, kad festivalio metu gali būti filmuojama ir fotografuojama, taip pat skaičiuojami lankytojų srautai.

    Tarptautiniai svečiai ir japoniška tradicija

    „Vėjų vėjai“ pastaraisiais metais nuosekliai stiprina tarptautinį formatą, todėl šiemet Klaipėdoje laukiama aitvarų entuziastų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Estijos, Suomijos bei Vokietijos. Skelbiama, kad svečiai planuoja kelti daugiau nei 100 didelių figūrinių aitvarų, todėl reginys turėtų tęstis abi festivalio dienas.

    „Esame Ala ir Witek Klimkowski iš Lenkijos, jau dešimtmetį esame aistringi aitvarų entuziastai. Labai džiaugiamės, kad antrą kartą lankomės Klaipėdos aitvarų festivalyje ir nekantraujame kartu kelti aitvarus“, – sakė Witek Klimkowski.

    Šių metų naujiena – koinobori tradicija, kilusi iš Japonijos Vaikų dienos minėjimo. Festivalio metu bus pristatomos karpio formos vėjo kojinės, simbolizuojančios stiprybę, atkaklumą ir sėkmę.

    Antra diena: aitvarai ir DJ pasirodymas

    Gegužės 31 dieną programa tęsis nuo 13.00 valandos, kai vėl bus keliami didieji aitvarai. Numatyta, kad dar kartą bus keliamas ir 52 kv. m aitvaras-vėliava, dedikuotas Socialinės atsakomybės metams.

    Nuo 13.00 iki 15.00 valandos pasirodys Kajus Stasytis, o nuo 16.00 valandos planuojamas didžiųjų aitvarų nuleidimas ir oficialus festivalio užbaigimas. Organizatoriai pabrėžia, kad esant nepalankioms oro sąlygoms, programa gali keistis.

    Festivalį finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, organizuoja VšĮ Klaipėdos šventės, partneris – „Ignitis renewables“. Renginio metu budės pirmąją pagalbą užtikrinsiantys Maltiečiai.

  • Mokslo naujienos: ką šią savaitę atrado tyrėjai ir kodėl tai gali paveikti kasdienius sprendimus

    Pastarosiomis savaitėmis mokslo naujienų srautas ypač tankus: nuo naujų vaistų bandymų iki dirbtinio intelekto taikymo medicinoje ir klimato tyrimuose. Tyrėjai vis dažniau pabrėžia, kad proveržiai neatsiranda per naktį, tačiau jų poveikis gali pasijusti greitai, kai rezultatai pereina į praktinius sprendimus.

    Vienas ryškiausių pokyčių yra spartėjantis mokslinių duomenų apdorojimas ir modeliavimas, kai DI padeda atrinkti perspektyvias hipotezes ir optimizuoti eksperimentų planus. Tai ypač svarbu biomedicinoje, kur dideli duomenų rinkiniai leidžia tiksliau įvertinti rizikas, o klinikinių tyrimų dizainas tampa griežtesnis ir skaidresnis.

    DI ir sveikatos tyrimų kryptys

    Medicininių tyrimų kontekste didžiausias dėmesys tenka ankstyvesnei diagnostikai ir personalizuotam gydymui, kai sprendimai paremti ne vien simptomais, bet ir genetiniais, elgsenos ar vaizdiniais duomenimis. Kartu daugėja diskusijų apie tai, kaip užtikrinti, kad algoritmai būtų patikimi skirtingoms populiacijoms ir nekartotų duomenyse esančių šališkumų.

    Reguliuotojai Europoje ir JAV vis griežčiau vertina programinę įrangą, kuri priima ar rekomenduoja klinikinius sprendimus. Tai reiškia, kad vien tik įspūdingų demonstracijų nebepakanka: vis dažniau reikalaujama aiškių klinikinių įrodymų, realaus pasaulio stebėsenos ir atsakomybės grandinės, jei sistema klysta.

    Klimatas, energija ir kasdienė ekonomika

    Klimato tyrimuose ryškėja kryptis, kai modeliai siejami su konkrečiais sprendimais miestuose, žemės ūkyje ir energetikoje. Mokslininkai akcentuoja, kad vien vidutinės temperatūros rodikliai ne visada paaiškina realią riziką, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ekstremaliems reiškiniams, jų dažnėjimui ir poveikiui infrastruktūrai.

    Energijos temoje daug diskusijų kelia tinklų stabilumas ir kaupimo technologijos, nes atsinaujinančių šaltinių daliai augant svarbia tampa ne tik gamyba, bet ir prognozavimas bei balansavimas. Dėl to tyrimai krypsta į baterijų ilgaamžiškumą, žaliavų naudojimo efektyvumą ir tiekimo grandinių atsparumą.

    Kaip atsirinkti patikimą mokslo naujieną?

    Skaitant mokslo naujienas verta atskirti preliminarias išvadas nuo patikrintų rezultatų: ar tyrimas recenzuotas, kokia imtis, ar rezultatai pakartoti kitose grupėse. Ne mažiau svarbu, ar pateikiamas kontekstas, nes vienas skaičius ar sensacinga formuluotė dažnai slepia ribotumus, kuriuos patys autoriai nurodo darbo išvadose.

    Galiausiai, mokslas dažniau juda mažais žingsniais, o ne vienu dideliu šuoliu, todėl patikimiausia kryptis matoma tada, kai skirtingi tyrimai rodo panašią tendenciją. Būtent tokios, nuosekliai besikartojančios išvados dažniausiai ir tampa sprendimų pagrindu sveikatos, energetikos ar švietimo politikoje.