CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • „Orlen Neptun“ artėja prie Baltic West vėjo parko: Baltijoje pradėti metiniai aplinkos tyrimai

    „Orlen Neptun“ pranešė tęsianti pasirengimą Baltijos jūroje planuojamam jūrinio vėjo parkui Baltic West. Įmonė pradėjo išsamius aplinkos tyrimus, kurie turi padėti įvertinti būsimos statybos poveikį ir parinkti sprendimus, mažinančius rizikas jūros ekosistemai.

    Projektas numato vėjo parką Odros seklumoje, o jo planuojama instaliuota galia siekia apie 4,1 gigavato. Bendrovė nurodo, kad tokio masto elektrinė ateityje galėtų reikšmingai prisidėti prie elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau prieš statybas būtina surinkti visų sezonų duomenis.

    Ką stebi tyrėjai jūroje?

    Aplinkos monitoringas numatytas vieneriems metams, kad būtų užfiksuoti skirtingų sezonų pokyčiai. Tokia praktika taikoma jūrinių vėjo parkų rengime, nes paukščių migracija, žuvų pasiskirstymas ar jūrinių žinduolių aktyvumas per metus kinta.

    Tyrimus atlieka Lenkijos įmonė „MEWO“, pasitelkdama specializuotus laivus ir orlaivį. Stebima tiek negyvoji aplinka, tiek gyvieji organizmai, kurie laikomi svarbiais Baltijos jūros ekosistemos stabilumui.

    „Jūrinės aplinkos tyrimai yra neatsiejama pasirengimo statybos etapui dalis, o vėliau padeda eksploatuoti parką pagal aplinkosauginius standartus“, – teigė „Orlen Neptun“.

    Įmonė pabrėžia, kad pagrindinis dėmesys skiriamas žuvims, jūriniams ir migruojantiems paukščiams, jūriniams žinduoliams, taip pat dugno organizmams ir povandeninei augmenijai. Surinkti duomenys turėtų tapti pagrindu poveikio aplinkai vertinimui ir priemonių planui, kaip statybų metu riboti triukšmą, drumstumą bei kitus veiksnius.

    Lygiagrečiai tiriamas jūros dugnas

    Kartu vyksta ir geologiniai tyrimai, būtini projektavimui: vertinama, kokia yra grunto sandara po jūros dugnu ir kaip ją gali paveikti pamatų įrengimas. „Orlen Neptun“ nurodo, kad atliekami 2D seisminiai matavimai.

    Šiuos darbus vykdo „Geofizyka Toruń“. Planuojama atlikti apie 3 000 kilometrų seisminių linijų, o duomenys bus naudojami projektuojant konstrukcijas ir vertinant geotechnines sąlygas iki maždaug 100 metrų gylio.

    Pagal bendrovės skelbiamą grafiką, elektra iš Baltic West į tinklą galėtų būti tiekiama po 2034 metų. Toks terminas atspindi įprastą jūrinio vėjo projektų eigą, kai po aplinkos ir geologinių tyrimų seka leidimų procedūros, techninis projektavimas, rangovų parinkimas, gamyba ir statybų darbai jūroje.

    „Orlen“ grupė pastaraisiais metais plečia atsinaujinančios energetikos portfelį, o jūrinis vėjas laikomas vienu svarbiausių regiono elektros gamybos šaltinių dėl didesnio ir stabilesnio vėjo greičio jūroje. Kartu tokie projektai kelia aukštus reikalavimus aplinkosaugai, todėl ilgalaikis monitoringas tampa vienu pagrindinių etapų prieš priimant galutinius investicinius sprendimus.

  • Lenkijoje elektra trumpam kainavo žemiau nulio: gamintojai mokėjo, kad jų energiją nupirktų

    Lenkijoje elektra trumpam kainavo žemiau nulio: gamintojai mokėjo, kad jų energiją nupirktų

    Lenkijos elektros rinkoje per gegužės pradžios šventinį savaitgalį fiksuotas retas reiškinys – neigiamos didmeninės kainos. Tai reiškia, kad kai kuriomis valandomis gamintojai turėjo primokėti, kad jų pagaminta elektra būtų paimta iš tinklo.

    Situaciją iš esmės lėmė labai didelė saulės elektrinių gamyba ir palankios sąlygos vėjo energetikai, kai bendras vartojimas buvo mažesnis nei įprastai. Tokiomis dienomis rinka susiduria su pertekliumi, o kainą žemyn spaudžia tai, kad dalį gamybos sudėtinga greitai sustabdyti.

    Kodėl kainos tampa neigiamos?

    Neigiamos kainos dažniausiai atsiranda tada, kai pasiūla viršija paklausą, o elektros sistemoje trūksta lankstumo. Lankstumą užtikrina energijos kaupimas, greitai reguliuojamos elektrinės, paklausos valdymas ir tarpvalstybinė prekyba, tačiau visos šios priemonės turi ribas.

    Per aptariamą laikotarpį atsinaujinantys šaltiniai kai kuriomis valandomis dengė didžiąją dalį šalies poreikio. Skelbta, kad vienu metu vėjas ir saulė patenkino iki 78 proc. vidaus paklausos, o dalis perteklinės energijos buvo eksportuojama.

    Operatorius taip pat nurodė riboti kai kurių saulės elektrinių darbą, kad sistema išliktų stabili. Tokie nurodymai vadinami ne rinkos pagrindu atliekamu perskirstymu, kai gamyba mažinama ne dėl kainos, o dėl tinklo saugumo ir balanso.

    Rekordinė neigiama kaina ir ką ji reiškia

    Vieną iš dienų fiksuota rekordinė neigiama kaina – minus 1 457 zlotai už megavatvalandę, tai yra maždaug minus 340 eurų už megavatvalandę. Praktikoje tai signalas, kad rinkai tuo metu labiau reikia vartojimo ar kaupimo, o ne papildomos gamybos.

    Vartotojams tai nebūtinai reiškia akimirksniu mažesnes sąskaitas, nes dauguma buitinių tarifų yra fiksuoti arba perskaičiuojami su vėlavimu. Tačiau pramonės įmonėms ar tiekėjams, turintiems kainas, susietas su birža, tokie epizodai gali mažinti pirkimo savikainą tam tikromis valandomis.

    Neigiamos kainos taip pat rodo, kad sparčiai augant saulės ir vėjo generacijai, vis svarbesnės tampa investicijos į tinklus, energijos kaupimą ir lankstesnį vartojimą. Kuo daugiau sistemoje bus baterijų, siurblinių, išmanių tarifų ir paklausos valdymo, tuo rečiau perteklius vers kainas kristi žemiau nulio.

    Kompensacijos už priverstinį ribojimą

    Jei operatorius įpareigoja atsinaujinančių išteklių elektrinę mažinti gamybą, tokie gamintojai gali kreiptis dėl kompensacijos. Skelbta, kad kompensacijų apimtys augo: 2023 metais išmokėta apie 4,5 mln. eurų, 2024 metais – apie 600 tūkst. eurų, o 2025 metais – apie 5,9 mln. eurų.

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorius yra Polskie Sieci Elektroenergetyczne, valdantis aukštos įtampos perdavimo tinklą. Įmonė pabrėžia, kad sistema viso epizodo metu veikė stabiliai, tačiau didelė saulės generacija vidurdienį parodė, kaip greitai keičiasi elektros sistemos poreikiai didėjant atsinaujinančios energijos daliai.

  • Paskelbti 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų finalistai: spręs ir visuomenės balsai

    Paskelbti 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų finalistai: spręs ir visuomenės balsai

    Kas pateko į finalą

    Europos Komisija paskelbė 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų (EUSEW) finalininkus. Į finalą trijose kategorijose pateko devyni kandidatai ir projektai, atrinkti už pažangą energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energijos srityse.

    Apdovanojimai kasmet išskiria sprendimus, kurie gali būti pritaikomi plačiau Europoje: nuo pastatų renovacijos finansavimo iki mažo anglies dioksido pėdsako šildymo ir vėsinimo. Organizatoriai pabrėžia, kad dėmesys skiriamas realiai įgyvendintiems rezultatams, o ne vien idėjoms.

    Trys kategorijos ir jų akcentai

    Kategorijoje Mažos ir vidutinės įmonės, skatinančios energijos efektyvumą, vertinami inovatyvūs verslo ar finansavimo modeliai, padedantys diegti efektyvumo sprendimus pastatuose ir pramonėje. Tarp finalininkų minimos platformos ir iniciatyvos, kurios pritraukia gyventojų investicijas, siūlo pažangius vėsinimo sprendimus ar mažina energetinį skurdą, siejant būsto finansavimą su renovacijos konsultacijomis.

    Vietos energijos veiksmų kategorijoje dėmesys skiriamas bendruomenių ir savivaldybių iniciatyvoms, kurios vietos lygmeniu spartina perėjimą prie švarios energijos. Į finalą pateko projektai, orientuoti į iškastinių dujų atsisakymą esamuose pastatuose, renovacijos bendradarbiavimo platformas ir energijos bendrijų bei vietos valdžios partnerystes.

    Kategorijoje Moterys energetikoje apdovanojamos lyderės, kurių veikla padeda į priekį stumti švarios energijos transformaciją ir lyčių lygybę sektoriuje. Finalininkių darbai apima piliečių atsinaujinančios energijos projektų telkimą ir finansavimą, lyderystę reguliavimo aplinkoje bei inovacijas, skatinančias mažo anglies dioksido pėdsako šilumos sprendimus.

    Kaip bus išrinkti nugalėtojai

    Nugalėtojus lems viešas balsavimas internetu, kuris vyksta iki gegužės 31 dienos. Rezultatai bus paskelbti EUSEW apdovanojimų ceremonijoje Briuselyje birželio 9 dieną.

    Šis formatas leidžia įsitraukti plačiajai visuomenei, tačiau kartu didina dėmesį projektų komunikacijai ir skaidrumui: rinkėjams svarbu suprasti, kokią apčiuopiamą naudą kandidatai sukuria gyventojams ir verslui. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija remti sprendimus, kurie mažina sąskaitas už energiją, didina atsparumą kainų svyravimams ir spartina renovaciją.

    Pats EUSEW renginys vyks hibridiniu formatu Briuselyje ir internetu birželio 9–11 dienomis. Tai vienas didžiausių kasmetinių Europos renginių, skirtų atsinaujinančiai energijai ir efektyviam jos vartojimui, apimantis politikos konferenciją, apdovanojimus, energetikos mugę ir jaunųjų energetikos ambasadorių iniciatyvas.

  • „ALTEO“ pajamos šoktelėjo iki 100 mln. eurų, bet pelningumą sumažino vienkartinis mokestis

    Augimas, kurį prislopino mokestis

    Vengrijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „ALTEO“ 2026 metų pirmąjį ketvirtį padidino pajamas 24 proc. iki maždaug 100 mln. eurų. Rezultatą, kaip skelbia įmonė, daugiausia lėmė plėtra žiedinės ekonomikos paslaugose ir saulės energetikos projektai.

    Vis dėlto įmonės EBITDA per tą patį laikotarpį sumažėjo 23 proc. iki maždaug 7,7 mln. eurų. Pagrindinė kritimo priežastis – vienkartinis vadinamasis netikėtų pajamų mokestis energijos tiekėjams, apskaičiuotas kaip 0,5 proc. nuo 2025 metų pajamų ir sumokėtas per pirmąjį ketvirtį.

    Kas dar spaudė rezultatus

    „ALTEO“ nurodė, kad ketvirčio rodiklius papildomai apsunkino mažesnės maržos sisteminių paslaugų rinkoje ir mažesnė nuo oro sąlygų priklausomų elektrinių generacija. Tai tipinė rizika atsinaujinančios energetikos portfeliui, ypač kai vėjo ir saulės ištekliai svyruoja sezoniškai.

    Pajamos iš atsinaujinančių išteklių taip pat traukėsi dėl to, kad „Pannon Szélerőmű“ pasitraukė iš Vengrijos privalomo supirkimo tarifo sistemos KÁT, kuri rinkos dalyviams įprastai užtikrina palankesnes kainodaros sąlygas. Tokie perėjimai dažnai reiškia didesnę priklausomybę nuo rinkos kainų ir didesnį rezultatų nepastovumą.

    Žiedinė ekonomika ir saulės projektai amortizavo smūgį

    Įmonė pabrėžė, kad žiedinės ekonomikos segmentas padėjo kompensuoti dalį neigiamų veiksnių. Tam įtakos turėjo „ALTEO Circular“ įsigijimas ir praėjusių metų birželį pradėjusio veikti atliekų tvarkymo padalinio veiklos įsibėgėjimas.

    Reikšmingu indėliu tapo ir didelis saulės energetikos projektas, įgyvendintas „MOL“ užsakymu Algyő vietovėje. „MOL“ yra didžiausia Vengrijos naftos bendrovė, valdanti šalies naftos perdirbimo gamyklą, be to, ji yra ir viena „ALTEO“ akcininkių.

    „Nepaisant sudėtingesnių išorinių aplinkybių, daug dėmesio skiriame strategijos įgyvendinimui, kad užtikrintume ilgalaikį augimą ir kompensuotume mažiau palankias rinkos sąlygas“, – sakė „ALTEO“ vadovas Attila Chikán Jr.

    Jis teigė, kad 2026 metų pirmosiomis savaitėmis bendrovė trijose vietose pradėjo eksploatuoti elektros energijos kaupimo įrenginius, kurių bendra galia siekia 70 megavatų. Pasak vadovo, šių pajėgumų uždarbio potencialas reikšmingiau turėtų atsispindėti nuo antrojo ketvirčio, kai įrenginiai pilnu pajėgumu dalyvaus rinkoje.

    „ALTEO“ taip pat pranešė, kad plėtė dujinių variklių pajėgumus per naują įsigijimą ir sėkmingai praėjo perdavimo sistemos operatoriaus MAVIR aFRR akreditacijos bandymus. Įmonė sieja šį žingsnį su Vengrijos prisijungimu prie PICASSO platformos, kuri atveria galimybes teikti balansavimo paslaugas platesnėje Europos rinkoje.

    Papildomu stabilumo signalu įmonė įvardijo pratęstas ilgalaikes sutartis: su Ózdi Távhőtermelő és Szolgáltató Kft. šilumos tiekimo susitarimas pratęstas iki 2040 metų, o su „Heineken Hungária Sörgyárak“ – iki 2029 metų pabaigos. Tokios sutartys paprastai padeda mažinti pajamų svyravimus, ypač kai rinkoje didėja kainų nepastovumas.

  • Italijoje gimė aitvarų karuselė: aukštumų vėją gaudanti sistema galėtų prilygti 2 500 turbinų

    Italijoje gimė aitvarų karuselė: aukštumų vėją gaudanti sistema galėtų prilygti 2 500 turbinų

    Italijos inžinierių kuriama alternatyva tradicinėms vėjo jėgainėms skamba neįprastai: energiją siūloma gaminti ne nuo bokštų su mentėmis, o iš aukštai skraidančių aitvarų, valdomų ir sinchronizuojamų vienoje sistemoje. Sprendimas dažniausiai vadinamas „KiteGen Carousel“ ir remiasi idėja pasiekti stipresnius, pastovesnius vėjus kelis šimtus metrų ar dar aukščiau virš žemės.

    Pagrindinė problema, kurią bando spręsti tokios technologijos kūrėjai, yra žemutinių oro sluoksnių vėjo nepastovumas ir turbulencija. Kuo aukščiau, tuo vėjas paprastai tampa tolygesnis, o didesnis jo greitis reiškia ir didesnį energijos potencialą, nes vėjo energija labai stipriai priklauso nuo greičio.

    Kaip veikia aitvarų karuselė?

    Sistemos esmė yra ant žemės esantis žiedinis bėgis su generatoriais ir tvirti trosai, prie kurių pritvirtinti keli ar keliolika aerodinaminių sparnų tipo aitvarų. Skriedami nustatytomis trajektorijomis, aitvarai sukuria didelę trosų trauką, o ši mechaninė jėga paverčiama elektros energija sukant generatorius žemėje.

    Skirtingai nei įprastos vėjo jėgainės, čia nereikia itin aukštų bokštų ir didžiulių menčių, todėl teoriškai mažėja dalis konstrukcinių ir logistikos iššūkių. Vis dėlto technologinis sudėtingumas persikelia į valdymą: aitvarus būtina tiksliai koordinuoti, kad trauka būtų stabili, o skrydžio trajektorijos nesikirstų.

    Kodėl tai laikoma potencialiai dideliu proveržiu?

    Kūrėjų pristatymuose akcentuojama, kad vienas toks kompleksas galėtų pagaminti tiek energijos, kiek labai didelis įprastų vėjo turbinų parkas, kai kur minimi ir palyginimai su iki 2 500 turbinų. Tokie skaičiai vertintini kaip teorinės projekcijos ar maksimalūs scenarijai, nes reali gamyba priklauso nuo vietovės vėjo sąlygų, sistemos mastelio, patikimumo ir veikimo laiko.

    Praktikoje svarbiausias klausimas būtų ne tik pikinė galia, bet ir nuosekli metinė generacija bei eksploatacijos kaštai. Aukštumų vėjo sprendimai žada didesnį pajėgumo koeficientą, tačiau tam reikia itin patikimų valdymo algoritmų, atsparių medžiagų, saugumo zonų ir aiškios integracijos į elektros tinklą.

    Iššūkiai: sauga, patikimumas ir poveikis aplinkai

    Aitvarų sistemos turi spręsti aviacijos saugos ir oro erdvės naudojimo klausimus, nes skraidantys įrenginiai reikalauja suderinamumo su skrydžių koridoriais bei vietos taisyklėmis. Ne mažiau svarbus ir patikimumas: trosų nuovargis, ekstremalūs orai, apledėjimas ar audros gali tapti esminiais rizikos veiksniais.

    Kitas aspektas yra poveikis aplinkai ir laukinei gamtai. Tradicinės vėjo jėgainės dažnai kritikuojamos dėl rizikos paukščiams ir šikšnosparniams, o aitvarų sistemos, nors ir be didelių menčių, taip pat turėtų būti vertinamos dėl galimo poveikio migracijos keliams ir triukšmo, priklausomai nuo konkretaus įrengimo.

    Jei technologija pasiteisintų komerciniu mastu, ji galėtų tapti nišine alternatyva regionams, kur sudėtinga statyti aukštas konstrukcijas ar kur ypač vertingi aukštesnių sluoksnių vėjai. Tačiau iki to dar reikės įrodyti ne tik efektyvumą, bet ir ilgalaikį patikimumą, aiškią ekonominę naudą bei sklandų reguliacinį suderinamumą.

  • Biomasės energetika V4 šalyse kelia klausimų: duomenų spraga rodo galimą miškų pernaudojimą

    Biomasės energetika V4 šalyse kelia klausimų: duomenų spraga rodo galimą miškų pernaudojimą

    Kur atsiranda duomenų spraga?

    V4 šalyse, tai yra Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje, biomasės energetikos tvarumą temdo ryškus duomenų nesutapimas. Tyrime, lyginant Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro medienos išteklių balansus ir „Eurostat“ energijos balansus, fiksuojamas reikšmingas skirtumas tarp deklaruojamos medienos kilmės biokuro pasiūlos ir suvartojimo.

    REKK vyresnioji tyrėja Gabriella Szajkó daro išvadą, kad spragą gali lemti keli veiksniai: nelegali medienos ruoša, nedeklaruotas medienos kuro importas, energijai naudojama apvalioji mediena ar kitos nei malkos kategorijos, biomasė iš ne miško žemės, žemės ūkio biomasė, taip pat statistinės metodikos ir apskaitos paklaidos.

    „Laikas iš naujo įvertinti biomasės energetiką“, – sakė Gabriella Szajkó.

    Pasak jos, ilgą laiką ES politika siuntė signalus, skatinusius didesnį miškų išteklių naudojimą, o tai gali prieštarauti tikslui iki 2050 metų pasiekti klimatui neutralų ūkį. Tyrimas pabrėžia, kad V4 šalyse rizikos ženklai gali būti dar ryškesni.

    Skaičiai: nuo ES vidurkio iki V4 išskirtinumo

    Analizėje nurodoma, kad per pastaruosius du dešimtmečius biomasės energijos gamyba ES augo tiek absoliučiai, tiek palyginti su kitais atsinaujinančiais šaltiniais. Nors sparčiai plėtėsi saulės ir vėjo energetika, kietasis biokuras iš medienos išliko didžiausia atsinaujinančios energijos kategorija daugelyje šalių.

    Tačiau medienos biomasė nėra neribotas išteklius, o duomenų neatitikimai kelia klausimą, ar deklaruojamas „klimato neutralumas“ nėra paremtas pernelyg optimistinėmis prielaidomis. ES mastu tyrimas mini apie 12 proc. vidutinę spragą tarp bendrų panaudojimo apimčių ir deklaruojamų šaltinių, o duomenų neapibrėžtumas 2009–2015 metais didėjo.

    V4 šalių situacija išsiskiria labiau: 2009–2017 metais spraga čia siekė apie 33–56 proc. Vertinant bendrą energinį ir neenerginį medienos panaudojimą, lyginant su metiniu miškų prieaugiu, trijose iš keturių šalių matomas pernaudojimo požymis, o bendras netvarumo „rezervas“ gali būti ypač didelis.

    Kas vyksta atskirose šalyse?

    Čekijoje spraga, tyrimo duomenimis, mažėjo nuo maždaug 35 proc. 2009 metais iki 12 proc., tačiau tai aiškinama 2017 metais suaktyvėjusiu žievėgraužio protrūkiu. Dėl jo smarkiai išaugo sanitariniai kirtimai ir oficialiai registruota medienos pasiūla, o tai laikinai „pagerino“ balansą.

    Vengrijoje deklaruojamas suvartojimas buvo apie 53–66 proc. didesnis nei deklaruojami šaltiniai, todėl neatitikimas išliko vienas didžiausių. Lenkijoje iki 2017 metų dalis medienos apskaitos buvo žymima kaip nežinomos kilmės, o po 2015 metų jos apimtys statistikoje augo itin sparčiai, nors bendras skirtumas ilgainiui mažėjo.

    Slovakijoje ryškesnė spraga išryškėjo po 2010 metų ir, tyrimo vertinimu, siekė apie 26–46 proc., net ir tuo metu, kai didesnę pasiūlą turėjo užtikrinti vadinamieji gelbėjimo kirtimai. Autoriai pabrėžia, kad skirtingos apskaitos taisyklės ir importo deklaravimo netolygumai gali iškraipyti realų vaizdą.

    Politikos paskatos ir rizika klimatui

    Tyrime teigiama, kad nors bendras energijos poreikis kai kuriose srityse mažėjo, šilumos ir elektros gamintojai dėl tiesioginių ir netiesioginių ES paskatų didino kietojo biokuro naudojimą. V4 šalyse pirminių kietųjų biokurų naudojimas energijos transformacijai augo greičiau nei daugelyje kitų ES valstybių.

    Namų ūkiai išlieka didžiausias biomasę naudojantis sektorius V4 regione: šios šalys sudaro apie 14 proc. ES gyventojų, tačiau, tyrimo duomenimis, sunaudoja apie 21 proc. viso namų ūkių kietojo biokuro ES. Tai reiškia, kad bet kokie biokuro tiekimo ar kainų pokyčiai čia turi didesnį socialinį poveikį.

    Autoriai ragina stiprinti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir patikros principus, kad būtų aiškiau atskirta, kiek biokuro iš tiesų gaunama iš tvarių šaltinių. Kartu siūloma iš naujo įvertinti, ar dabartinė biomasės energetikos plėtra suderinama su klimato tikslais, ypač jei mažėja miškų anglies sankaupos ir didėja deginimo emisijos.

    Kontekstas svarbus ir politiniu požiūriu: ES atsinaujinančios energijos tikslai bei tvarumo kriterijai didina spaudimą tiksliai apskaityti biomasės kilmę. Jei duomenų spragos išliks, valstybėms gali tekti rinktis tarp griežtesnių taisyklių, spartesnio perėjimo prie mažiau išteklių reikalaujančių technologijų ir papildomų priemonių miškų anglies sinkams apsaugoti.

  • Vėjo pokyčiai virš saulės elektrinių nustebino mokslininkus: aptiktas poveikis vietos mikroklimatui

    Vėjo pokyčiai virš saulės elektrinių nustebino mokslininkus: aptiktas poveikis vietos mikroklimatui

    Kodėl vėjas virš elektrinių keičiasi?

    Mokslininkai, stebėję oro srautus virš didelių saulės elektrinių, pastebėjo keistą dėsningumą: vėjas virš modulių lauko ne visada teka taip, kaip virš natūralaus reljefo. Kai kuriose vietose fiksuotas lėtesnis vėjo greitis, o oro judėjimas tapdavo labiau netolygus.

    Iš pradžių tai galėjo atrodyti kaip matavimo paklaida, tačiau pasikartojantys rezultatai skirtingomis sąlygomis leido įtarti, kad veikia fizinis mechanizmas. Esminė priežastis susijusi ne tiek su pačiu vėju, kiek su tuo, kaip saulės moduliai pakeičia šilumos apykaitą prie žemės paviršiaus.

    Šiluma, slėgis ir turbulencija

    Dideliame plote įrengti saulės moduliai sugeria saulės spinduliuotę ir įkaista kitaip nei žolė, dirvožemis ar ariamas laukas. Dėl to susidaro šiltesnio oro „lopai“ arti paviršiaus, o temperatūrų skirtumai gali keisti vietinius slėgio gradientus.

    Kai šiltas oras kyla, į jo vietą iš aplinkos gali būti „įtraukiamas“ oras, todėl natūrali oro tėkmė virš teritorijos persitvarko. Tokie pokyčiai gali sustiprinti turbulenciją, vietomis sulėtinti vėją ir nežymiai pakoreguoti kryptį, ypač kai saulės elektrinė užima didelį vientisą plotą.

    Ką tai reiškia mikroklimatui?

    Vienos saulės elektrinės poveikis paprastai yra lokalus, tačiau plečiantis infrastruktūrai svarbi tampa masto logika. Kuo didesnis modulių plotas, tuo labiau tikėtina, kad smulkūs efektai sumuosis ir bus aiškiau matomi matavimuose.

    Tokie pokyčiai gali turėti įtakos šilumos pasiskirstymui, drėgmės judėjimui ir oro maišymuisi pažemėje. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog saulės energetika tampa žalinga, tačiau rodo, kad net švari energetika keičia fizines sąlygas aplink įrenginius.

    Praktiniu požiūriu tai aktualu projektuojant saulės elektrines: modulių išdėstymas, tarpai, aukštis nuo žemės ir teritorijos planavimas gali lemti, kaip bus sklaidoma šiluma ir kaip formuosis vietiniai oro srautai. Dėl to ateityje tikėtina daugiau tyrimų, kurie sujungs meteorologinius matavimus, skaitmeninį modeliavimą ir realių parkų duomenis.

  • ES smogia kinų įrangai: „Huawei“ ir „Sungrow“ keitikliai gali būti išstumti iš projektų

    ES smogia kinų įrangai: „Huawei“ ir „Sungrow“ keitikliai gali būti išstumti iš projektų

    Europos Komisija nusprendė palaipsniui atsisakyti Kinijoje pagamintų elektros keitiklių naudojimo ES finansuojamuose energetikos projektuose. Priemonė pristatoma kaip kritinės infrastruktūros apsauga nuo galimų kibernetinių grėsmių, kurios kraštutiniu atveju galėtų prisidėti prie elektros tiekimo sutrikimų.

    Keitikliai yra vienas svarbiausių šiuolaikinių atsinaujinančios energetikos elementų, nes jie paverčia ir reguliuoja saulės ar vėjo elektrinių generuojamą srovę, taip pat padeda valdyti energijos kaupimo sistemas. Dėl šios priežasties jie dažnai vadinami elektros tinklų smegenimis, o jų programinė įranga ir nuotolinio valdymo galimybės kelia papildomų saugumo klausimų.

    Grėsmės įvardijamos atvirai

    Pasak anonimiškai kalbėjusio ES pareigūno, Komisija nustatė rimtų ekonominių ir kibernetinio saugumo rizikų. Vertinimas, anot jo, rėmėsi tiek įslaptinta, tiek viešai prieinama informacija, kurią pateikė kelios valstybės narės.

    „Nustatėme rimtų ekonominių ir kibernetinio saugumo rizikų“, – sakė ES pareigūnas.

    Komisijos vertinime teigiama, kad priešiškomis laikomų valstybių įtaka technologijų tiekimo grandinėms teoriškai galėtų būti panaudota prieš Europos energetikos infrastruktūrą. Pareigūnas minėjo Kiniją, taip pat Iraną, Šiaurės Korėją ir Rusiją.

    Ne pramonės politika, o ekonominis saugumas

    Komisija pabrėžia, kad tai nėra pramonės politikos sprendimas, o ekonominio saugumo priemonė, susijusi su ES finansuojamų projektų taisyklėmis. Tai reikštų, kad tiekėjai iš patikimais partneriais laikomų šalių, pavyzdžiui, Japonijos ar Pietų Korėjos, ir toliau galėtų dalyvauti ES lėšomis remiamuose konkursuose.

    Sprendimas taip pat siejamas su platesne ES kryptimi mažinti strategines priklausomybes energetikos ir skaitmeninių technologijų srityse. Komisija dar 2025 metų gruodį signalizavo, kad ketina aktyviau naudoti finansavimo sąlygas kaip priemonę riboti rizikingų tiekėjų prieigą prie jautrių projektų.

    Įsigaliojimas etapais ir kainų poveikis

    Naujosios gairės taikomos visoms ES finansavimo priemonėms, įskaitant finansavimą per Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką. Vietoj naujo teisės akto Komisija remsis jau galiojančiais finansavimo patikrinimais ir nuostatomis, leidžiančiomis nustatyti su saugumu susijusias sąlygas.

    Numatytas pereinamasis laikotarpis pažengusiems projektams, o nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos jie dar galės būti vertinami pagal ankstesnę tvarką, tačiau gali tekti taikyti papildomas kibernetinio saugumo priemones arba atsisakyti didelės rizikos tiekėjų. Griežtesnė fazė turėtų prasidėti nuo 2027 metų balandžio, kai naujose sutartyse ribojimai būtų integruoti pilnai, paliekant tik ribotas išimtis politiniais ar saugumo motyvais.

    Komisija nurodo, kad keitikliai sudaro apie 5 proc. didelio masto saulės elektrinių kainos, o perėjimas prie alternatyvių tiekėjų, tikėtina, padidintų bendrą projekto kainą mažiau nei 2 proc. Vis dėlto atviras lieka klausimas, kaip bus tvarkomasi su jau veikiančia infrastruktūra, kurioje tokia įranga įdiegta anksčiau.

    Kinijos prekybos rūmai ES atmetė teiginius apie galimą energetikos technologijų panaudojimą spaudimui ir ragino laikytis technologinio neutralumo bei nediskriminavimo. Tuo metu Komisija tvirtina matanti pakankamą alternatyvių gamintojų pajėgumą, ypač Japonijoje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Valstijose, ir tikisi, kad rinka galės greitai prisitaikyti.

  • Parama saulės elektrinėms: Energetikos ministerija patvirtino sąlygas ir didesnius įkainius už kW

    Parama saulės elektrinėms: Energetikos ministerija patvirtino sąlygas ir didesnius įkainius už kW

    Energetikos ministerija patvirtino finansavimo sąlygas gyventojams, planuojantiems įsirengti nuosavas saulės elektrines. Artimiausiam kvietimui numatyta 13 mln. eurų, o paraiškų administravimą ir toliau vykdys Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

    Ministerija skelbia, kad kvietimą planuojama paskelbti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Parama orientuota į naujų saulės elektrinių įrengimą, siekiant toliau didinti gaminančių vartotojų skaičių ir mažinti gyventojų išlaidas elektrai.

    Kas galės pretenduoti į paramą?

    Pagal patvirtintas nuostatas finansavimas galės būti skiriamas ir tiems gyventojams, kurie saulės elektrines įsirengė nuo 2022 metų vasario 1 dienos. Tai reiškia, kad dalis namų ūkių, nespėjusių pasinaudoti ankstesniais kvietimais, turės galimybę pretenduoti į dotaciją ir dabar.

    Energetikos viceministras Airidas Daukšas pabrėžė, kad ministerijos tikslas yra išlaikyti augantį gaminančių vartotojų tempą. Pasak jo, vien pernai prie tinklo prisijungė daugiau nei 53 tūkst. gaminančių vartotojų, todėl skatinimas išlieka vienu prioritetų.

    „Siekiame ir toliau didinti gaminančių vartotojų skaičių Lietuvoje ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas gyventojams įsirengti saulės elektrines“, – sakė energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Kokio dydžio parama numatyta?

    Patvirtintas bazinis paramos dydis sieks 170 eurų už 1 kW įrengtosios galios. Taip pat numatyta didesnė išmoka, jei pasirenkama įranga atitiks papildomus kriterijus: tuomet parama sieks 221 eurą už 1 kW.

    Dotacija bus skiriama už saulės elektrinę, kurios įrengtoji galia neviršija 7 kW. Gyventojai gali įsirengti ir didesnės galios elektrines pagal savo vartojimo poreikius, tačiau kompensuojama bus tik nustatyta maksimali dalis.

    Kada taikoma didesnė išmoka?

    Didesnė parama bus taikoma tuomet, jei dokumentais bus pagrįsta, kad įranga atitinka du reikalavimus. Pirma, technologija ir jos komponentai nėra pagaminti trečiojoje šalyje, kurios atitinkamos produkcijos dalis Europos Sąjungos pasiūloje viršija 50 proc.

    Antra, saulės modulio efektyvumas turi viršyti 23 proc. Ministerija šiuo sprendimu sieja paramą su efektyvesnėmis technologijomis ir didesne pridėtine verte Europoje pagamintiems sprendimams.

    Taip pat pabrėžiama, kad pagal šį kvietimą dotacijos nenumatytos jau įrengtų saulės elektrinių galios didinimui. Finansavimas orientuotas tik į naujų elektrinių įsirengimą, kad parama kuo plačiau pasiektų dar neįsirengusius gyventojus.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad nutolusioms saulės elektrinėms šios sąlygos nebus taikomos. Joms numatomas atskiras kvietimas antroje šių metų pusėje.

  • Europą purto energijos šokas: atominė energetika vėl vadinama gelbėjimosi ratu, bet kliūčių daug

    Europą purto energijos šokas: atominė energetika vėl vadinama gelbėjimosi ratu, bet kliūčių daug

    Pastarųjų metų geopolitiniai sukrėtimai ir energijos importo rizikos Europoje atgaivino diskusiją, ar atominė energetika gali tapti patikimesniu ramščiu greta atsinaujinančių išteklių. Analitikai pabrėžia, kad branduolinė energija išlieka viena mažiausiai anglies dioksido išmetančių elektros gamybos technologijų, tačiau jos plėtra yra lėta ir brangi.

    Temą dar labiau paaštrino nauji tiekimo grandinių ir iškastinio kuro logistikos trikdžiai, parodę, kaip greitai gali išaugti energijos kainų svyravimų ir fizinio tiekimo sutrikimų grėsmė. Dėl to dalis politikų ir pramonės atstovų vis dažniau branduolinę energetiką įvardija kaip būdą sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Kodėl atominė energija vėl svarstoma

    Branduolinės elektrinės paprastai užtikrina stabilų bazinį elektros gamybos pajėgumą, nepriklausomą nuo oro sąlygų, todėl jos dažnai pristatomos kaip atsvara nepastoviai vėjo ar saulės generacijai. Kartu tai technologija, kuri per visą gyvavimo ciklą išskiria gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei anglis ar dujos.

    Europos kontekste dažniausiai minimas Prancūzijos pavyzdys, kur branduolinė energetika istoriškai sudarė didelę elektros gamybos dalį ir tapo svarbiu kainų stabilumo veiksniu. Vis dėlto net ir ši šalis susiduria su reaktorių atnaujinimo, priežiūros ir naujų projektų vėlavimų iššūkiais.

    „Atominė energetika gali tapti svarbia Europos energetinio saugumo dalimi, tačiau ji neišsprendžia problemų greitai“, – sakė energetikos rinkas stebintys analitikai.

    Didžiausios kliūtys: kaina, terminai ir atliekos

    Pagrindinis argumentas prieš naujas atomines elektrines Europoje yra didelės pradinės investicijos ir ilgas projekto įgyvendinimo laikas. Praktika rodo, kad nuo sprendimo statyti iki realios gamybos pradžios gali praeiti dešimtmetis ar dar daugiau, o per tą laiką technologijų ir rinkos sąlygos smarkiai pasikeičia.

    Prie ekonomikos prisideda griežtas reguliavimas, sudėtingi pirkimai, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir tiekimo grandinių pajėgumai. Kitas jautrus klausimas yra panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, kuriam reikia ilgalaikių sprendimų ir visuomenės pasitikėjimo.

    „Statyti brangu, bet svarbiausia yra rasti būdą statyti greičiau ir pigiau, neprarandant saugos“, – sakė rinkos dalyviai, vertinantys Europos projektų patirtį.

    Visuomenės nuomonė ir naujos technologijos

    Branduolinės energetikos reputaciją Europoje ilgai veikė Černobylio ir Fukušimos katastrofų atmintis, todėl kai kurios šalys ribojo ar atsisakė reaktorių. Tačiau kartojantis energijos krizėms ir augant saugumo prioritetui, dalyje visuomenių didėja pragmatiškas požiūris į technologijų derinimą.

    Pastaruoju metu dažniau aptariami ir mažieji moduliniai reaktoriai, kurie teoriškai galėtų sumažinti statybos rizikas bei leisti plėtrą etapais. Vis dėlto Europoje jų komercinis įgyvendinimas dar tik ankstyvoje stadijoje, o realūs terminai priklausys nuo licencijavimo, finansavimo ir pramonės gebėjimo masiškai gaminti komponentus.

    Ekspertai sutaria, kad artimiausiu laikotarpiu energetinis saugumas bus stiprinamas ne vienu sprendimu, o derinant energijos taupymą, tinklų plėtrą, atsinaujinančius išteklius, kaupimą, tarpsistemines jungtis ir, kai kuriose šalyse, branduolinę generaciją.