CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Tyrimas Anglijoje: saulės parkų moduliai šikšnosparniams apsimeta vandeniu ir keičia jų elgesį

    Tyrimas Anglijoje: saulės parkų moduliai šikšnosparniams apsimeta vandeniu ir keičia jų elgesį

    Anglijoje prie vieno saulės elektrinių parko dirbę inžinieriai ir ekologai pastebėjo netikėtą reiškinį: šikšnosparniai virš fotovoltinių modulių elgėsi taip, lyg šalia būtų vandens telkinys. Tokie stebėjimai vėliau sutapo su mokslo tyrimų išvadomis, kad daliai rūšių lygūs, tamsūs paviršiai gali tapti klaidinančiu signalu.

    Šikšnosparniai orientuojasi echolokacija, todėl jų aplinkos suvokimas priklauso nuo to, kaip garsas atsispindi nuo skirtingų paviršių. Tyrėjai nurodo, kad saulės panelių eilės kai kuriose situacijose gali imituoti vandens akustinį „parašą“ ir tapti vadinamaisiais jutiminiais spąstais.

    Kaip saulės moduliai klaidina

    Mokslininkų vertinimu, šikšnosparniams vanduo yra svarbus dėl kelių priežasčių: tai orientyras, gėrimo vieta ir zona, kurioje dažnai gausu vabzdžių. Kai dalis individų „atpažįsta“ saulės modulius kaip vandenį, jų elgesys gali kisti nuo bandymų priartėti iki staigaus teritorijos vengimo.

    Tyrimuose pabrėžiama, kad tokia klaida nėra vien teorinė: fiksuota sumažėjusi šikšnosparnių aktyvumo dinamika kai kuriose parko vietose, taip pat galimas pakitęs maršrutų pasirinkimas. Tai reiškia, kad saulės parkai gali tapti papildomu ekologiniu barjeru rūšims, kurioms svarbūs įprasti migracijos ar maitinimosi koridoriai.

    Kodėl tai svarbu energetikai

    Atsinaujinančios energetikos plėtra Europoje spartėja, o saulės elektrinės laikomos vienu greičiausiai diegiamų sprendimų tiek pramonėje, tiek buitiniuose ūkiuose. Vis dėlto kartu daugėja tyrimų, vertinančių ne tik naudą klimatui, bet ir vietos poveikį biologinei įvairovei.

    Energetikos sektoriuje panašios diskusijos jau seniai vyksta dėl vėjo jėgainių, kurios kai kuriuose regionuose didina paukščių susidūrimų riziką. Šikšnosparnių atveju problema dažnai susijusi ne vien su fizinėmis kliūtimis, bet ir su jų elgsenos pokyčiais, kuriuos sukelia žmogaus sukurti objektai bei apšvietimas.

    Kokie sprendimai svarstomi

    Praktikoje tai nereiškia, kad saulės parkai turėtų būti stabdomi, tačiau tyrėjai ir projektų vystytojai vis dažniau kalba apie pritaikymo priemones. Tarp jų minimas atsargesnis parko vietos parinkimas, jautrių buveinių ir skrydžio koridorių įvertinimas, taip pat infrastruktūros planavimas taip, kad būtų mažiau „spąstų“ efektą didinančių sąlygų.

    Tokie tyrimai primena, kad energetikos transformacija nėra vien technologinis klausimas. Norint išlaikyti visuomenės pasitikėjimą ir išvengti konfliktų su gamtosauga, vis dažniau reikės projektus grįsti poveikio aplinkai duomenimis, o sprendimus derinti su biologinės įvairovės apsaugos tikslais.

  • Lapės įsikūrė saulės elektrinėje: kaip aptverti saulės parkai netikėtai tampa buveinėmis

    Lapės įsikūrė saulės elektrinėje: kaip aptverti saulės parkai netikėtai tampa buveinėmis

    It wasn’t part of the plan.

    Solar farms were built to generate clean energy, not to host wildlife. Large, fenced-off areas filled with panels don’t exactly look like a natural habitat.

    But when a small, endangered fox was allowed into one of these sites, something unexpected happened.

    Instead of struggling to survive, it adapted—quickly. And what researchers saw next began to change how these spaces are understood.

    How solar farms started behaving like ecosystems

    At first glance, solar farms seem simple.

    Rows of panels. Open land. Minimal human presence.

    But that last detail turned out to matter more than expected.

    Because once construction ends, these areas become relatively undisturbed. No heavy traffic. No constant noise. Limited human activity.

    Over time, that creates stability.

    Vegetation begins to grow beneath the panels, often encouraged by design. Native plants take hold, insects follow, and small prey species begin to appear.

    It doesn’t happen overnight.

    But slowly, these sites begin to resemble something else.

    Not just infrastructure—but a habitat.

    And for some species, that shift is enough to create an opportunity.

    A species on the edge finds an unlikely refuge

    The San Joaquin kit fox has been struggling for decades.

    Native to California’s Central Valley, this small canid has lost more than 95% of its natural habitat due to agriculture and development. Survival has become increasingly difficult.

    It relies on space, cover, and access to prey.

    And it moves constantly, often using dozens of dens to avoid predators.

    So when conservationists began exploring whether solar farms could support wildlife, the idea seemed uncertain.

    Could a human-made environment really replace what had been lost?

    The only way to know was to try.

    And when the foxes entered these sites, their behavior was closely monitored.

    What researchers found wasn’t hesitation.

    It was adaptation.

    What actually happened inside the solar farms

    The foxes didn’t just pass through these areas.

    They started using them.

    Solar farms provided something rare: protection and resources in the same place.

    The perimeter fencing, originally designed to secure the site, acted as a barrier against larger predators.

    Inside, the environment was rich with small animals—rodents and insects that thrive under the panels.

    That meant food was readily available.

    The panels themselves created shade, helping regulate ground temperature and making conditions more stable during extreme heat.

    And perhaps most importantly, human disturbance was minimal.

    The foxes began establishing dens within the solar farms, using the land as part of their regular territory.

    In some cases, according to the Bren School of Environmental Science & Management, they returned repeatedly, treating these sites as reliable habitat.

    What was meant to be an energy facility had become something more.

    Why this changes how we think about how energy and wildlife interact

    For years, one of the biggest concerns about renewable energy projects has been land use.

    Building large-scale solar farms requires space—and that space often overlaps with natural habitats.

    But this example suggests a different possibility.

    With the right design and management, these sites don’t have to displace wildlife.

    They can support it.

    That doesn’t mean every solar farm will have the same effect.

    Conditions matter. Location matters. Planning matters.

    But the success of the San Joaquin kit fox shows that coexistence is possible.

    And in some cases, it may offer a second chance for species that are running out of options.

    The idea is still evolving.

    But one thing is becoming clear.

    What looks like a field of solar panels from the outside might be something very different on the inside—a place where technology and nature are starting to share the same ground.

  • APVA parama jau įsirengusiems saulės elektrines: paraiškos startuoja birželio 9 dieną

    APVA parama jau įsirengusiems saulės elektrines: paraiškos startuoja birželio 9 dieną

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 9 dieną nuo 8 valandos ryto pradeda priimti paraiškas gyventojams, kurie jau įsirengė saulės elektrines namų ūkiuose. Šiam Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui numatyta 13 mln. eurų, o paraiškos bus priimamos tol, kol pakaks lėšų.

    APVA nurodo, kad šis kvietimas aktualus tiems, kurie elektrinę jau baigė įsirengti ir yra tapę gaminančiais vartotojais. Tai reiškia, kad teikiant paraišką saulės elektrinė turi būti pilnai įrengta ir paruošta naudojimui.

    Kam skirta parama ir kas keičiasi

    Nuo birželio 9 dienos paraiškas kviečiami teikti tik gyventojai, įsirengę naujas saulės elektrines. Skirtingai nei dalyje ankstesnių kvietimų, nebelieka galimybės gauti dotaciją vien už jau turimos elektrinės įrengtosios galios didinimą.

    Elektrinė gali būti įrengta ir anksčiau, tačiau ne seniau kaip 2022 metų vasario 1 dieną. APVA pabrėžia, kad įrangos įsigijimą ir įrengimą pagrindžiantys dokumentai turi būti išrašyti laikotarpiu nuo šios datos iki paraiškos užregistravimo dienos.

    Gyventojai gali rinktis ir didesnės galios sprendimus, tačiau dotacija bus skaičiuojama ne daugiau kaip už 7 kW įrengtąją galią. Taip pat svarbu, kad parama taikoma tik tiems objektams, kurie anksčiau nėra gavę valstybės kompensacijos už vietoje įrengtą arba nutolusią saulės elektrinę.

    Dotacijos dydis ir įrangos kilmė

    Šiame kvietime numatytos dvi dotacijos „pakopos“, o didesnė suma siejama su įrangos kilme ir efektyvumu. Didesnę paramą galės gauti gyventojai, pateikę dokumentus, patvirtinančius, kad pagrindiniai specifiniai komponentai pagaminti ne Kinijoje, o saulės modulio energinis efektyvumas siekia 23 proc.

    Tokiu atveju parama siekia 220,97 euro už 1 kW įrengtosios galios. Jei bent vienas pagrindinis specifinis komponentas pagamintas Kinijoje arba modulio energinis efektyvumas mažesnis nei 23 proc., dotacija bus 169,96 euro už 1 kW.

    „Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, todėl mūsų tikslas yra užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų išnaudoti saulėtą sezoną“, – sakė energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Kada ir kaip teikti paraišką

    Prašymai paramai gauti bus priimami per APVIS sistemą nuo birželio 9 dienos 8 valandos ryto. APVA ragina iš anksto pasiruošti dokumentus, nes kvietimas paprastai sulaukia didelio gyventojų aktyvumo, o paraiškų priėmimas baigiasi pasibaigus kvietimui numatytai lėšų sumai.

    Gyventojams primenama, kad paraiškos vertinimui gali būti reikalingi įsigijimą ir įrengimą patvirtinantys dokumentai, taip pat papildomi įrodymai, jei siekiama didesnės dotacijos pagal komponentų kilmės ir efektyvumo kriterijus. Prieš teikiant paraišką verta įsitikinti, kad visi dokumentai yra tvarkingi ir išrašyti tinkamu laikotarpiu.

  • Prie Schiphol oro uosto įrengta saulės elektrinė apakino pilotus: tenka pašalinti 78 000 panelių

    Prie Schiphol oro uosto įrengta saulės elektrinė apakino pilotus: tenka pašalinti 78 000 panelių

    Šalia Amsterdamo Schiphol oro uosto, vieno judriausių Europoje, įrengtas saulės parkas turėjo tapti pavyzdžiu, kaip nenaudojamas žemes paversti švarios energijos šaltiniu. Tačiau netrukus po veiklos pradžios pilotai ėmė pranešti apie akinančius šviesos blyksnius artėjant tūpimo takams.

    Iš pradžių atrodė, kad tai tik trumpi ir reti atspindžiai, tačiau pranešimai kartojosi. Problema išryškėjo jautriausiu momentu – galutinėje nusileidimo fazėje, kai matomumas ir dėmesio koncentracija yra kritiškai svarbūs skrydžių saugai.

    Kodėl atspindžiai tapo rizika?

    Vertinant incidentus paaiškėjo, kad blyksniai sutampa su konkrečiomis dienos šviesos sąlygomis, kai saulė yra tam tikrame aukštyje ir kampu. Tai leido suprasti, jog kaltas ne įrangos gedimas, o fizikinis reiškinys – saulės šviesos atspindys nuo panelių paviršiaus.

    Esant „tobulam“ kampų sutapimui, atspindėta šviesa pataikydavo į pilotų regos lauką. Net jei akinančio blyksnio trukmė siekė tik kelias sekundes, tokia situacija artėjant tūpti laikoma pernelyg dideliu pavojumi.

    Priemonės nepadėjo – įsikišo teismas

    Oro uosto ir atsakingų institucijų reakcija ilgainiui griežtėjo, nes išryškėjo pasikartojantis modelis. Tam tikrais laikotarpiais buvo laikinai ribojamas vieno iš pagrindinių tūpimo takų naudojimas, dalis skrydžių nukreipiama kitomis trajektorijomis.

    Vis dėlto tokie sprendimai problemos neišsprendė – atspindžiai išliko, o skrydžių organizavimas tapo sudėtingesnis. Galiausiai Nyderlandų teismas, remdamasis skrydžių saugos argumentais, nurodė pašalinti apie 78 000 saulės panelių.

    Pamoka kitiems projektams

    Šis atvejis parodė, kad atsinaujinančios energetikos projektams nepakanka vien tik tinkamos galios ar prijungimo prie tinklo sprendinių. Planuojant saulės parkus šalia oro uostų svarbus ne tik atstumas, bet ir panelių orientacija, galimas akinimas bei rizikos vertinimas skirtingais metų laikais.

    Saulės elektrinės pačios savaime nebuvo brokuotos – problemą sukūrė vieta ir geometrija, kaip saulės spinduliai sąveikauja su paviršiumi. Todėl ši istorija tampa signalu, kad žaliosios energijos plėtra turi eiti kartu su griežtais saugumo kriterijais, ypač greta kritinės infrastruktūros.

  • Vilkaviškio rajono planas 2027–2033: kokia vizija turi sulaikyti žmones ir auginti rajoną iki 2033 metų

    Vilkaviškio rajono planas 2027–2033: kokia vizija turi sulaikyti žmones ir auginti rajoną iki 2033 metų

    Birželio 2 dieną Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengta strateginė vadovų sesija, skirta 2027–2033 metų strateginio plėtros plano rengimui. Daugiau kaip dvi valandas trukusioje diskusijoje savivaldybės vadovai, administracijos atstovai ir planavimo ekspertai ieškojo atsakymo, koks Vilkaviškio rajonas turėtų būti 2033 metais.

    Susitikime įvardyta, kad naujasis plėtros planas turi tapti ne formaliu dokumentu, o aiškia kryptimi, kurią suprastų ir palaikytų bendruomenė. Pagrindinis tikslas – suformuoti viziją, kuri vienytų skirtingas rajono grupes ir padėtų priimti nuoseklius sprendimus dėl investicijų bei paslaugų.

    Analizuojant dabartinę situaciją daugiausia dėmesio skirta demografijai, darbo rinkai ir paslaugų prieinamumui. Tarp svarbiausių iššūkių minėtas gyventojų senėjimas, jaunų žmonių mažėjimas ir poreikis kurti patrauklias sąlygas šeimoms bei specialistams, kad jie rinktųsi pasilikti ar grįžti.

    Diskusijoje pabrėžta, kad demografinės tendencijos tiesiogiai veikia savivaldybės finansus ir paslaugų tinklą, todėl būtina stiprinti ekonominį patrauklumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Kalbėta apie darbo vietų kūrimą, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimą, taip pat apie infrastruktūrą, kuri lemia kasdienį patogumą.

    Kūrybinės dalies metu dalyviai generavo idėjas, kurios galėtų tapti būsimos vizijos pagrindu, o daugiausia palaikymo sulaukė kryptys, susijusios su patogiu gyvenimu visus metus. Dažnai kartotos formuluotės siejosi su noru kurti rajoną, kuriame gyventojai jaustųsi saugiai, gautų kokybiškas paslaugas ir matytų aiškią savo ateitį vietoje.

    Vienas dažniausiai aptartų akcentų – teisė pasilikti, suprantama kaip reali galimybė vietoje rasti švietimo, sveikatos, kultūros ir socialines paslaugas, o kartu turėti pasirinkimų dirbti ar kurti verslą. Tai įvardyta kaip svarbi prielaida, kad rajonas išliktų gyvybingas ir patrauklus ne tik senbuviams, bet ir naujakuriams.

    Atskirai diskutuota apie Vilkaviškio rajono išskirtinumą ir potencialias stiprybes, kurias būtų galima paversti ilgalaikiais pranašumais. Tarp aptartų temų buvo vandens telkiniai, gamtinis kraštovaizdis, kultūros paveldas, taip pat geoterminių išteklių panaudojimo galimybės, kurios galėtų prisidėti prie sveikatingumo ir rekreacijos paslaugų plėtros.

    Sesijoje akcentuota, kad turizmo ir laisvalaikio plėtra būtų tvariausia tuomet, jei veiktų visus metus ir kurtų pridėtinę vertę vietos verslams. Todėl kalbėta apie aktyvaus poilsio infrastruktūrą, sveikatinimo paslaugas, žaliojo kurso kryptį, atsinaujinančią energetiką ir didesnį dėmesį ekologiškam ūkininkavimui.

    Birželio 2 dienos sesija įvardyta kaip pirmasis etapas, po kurio darbą tęs tematinės darbo grupės. Jose planuojama detalizuoti prioritetus, strateginius tikslus ir priemones, o į procesą kviečiami įsitraukti savivaldybės tarybos nariai, įstaigų, verslo, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Galutinė 2027–2033 metų strateginio plėtros plano vizija turėtų tapti bendru susitarimu dėl to, kokį rajoną siekiama kurti per ateinantį dešimtmetį. Savivaldybė pabrėžia, kad dokumento sėkmę lems ne tik gražios formuluotės, bet ir nuoseklus įgyvendinimas, matuojami rezultatai ir bendruomenės įsitraukimas.

  • EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    Birželio 5 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje lankėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų delegacija, rengianti naują ekonominę apžvalgą Lietuvai. Savivaldybė vizitą išnaudojo pristatyti savo viešojo valdymo praktiką ir įgyvendinamus projektus.

    Savivaldybėje susirinkusius mero vardu pasveikino vicemeras Algis Vaitkevičius, pabrėžęs, kad tokie susitikimai leidžia ne tik pristatyti pasiekimus, bet ir konstruktyviai įsivertinti tobulintinas sritis. Pasak jo, EBPO dėmesys yra galimybė parodyti, kaip savivaldos lygmeniu sprendžiami praktiniai gyventojams svarbūs klausimai.

    Susitikime savivaldybės administracijoje aptarti viešojo administravimo procesai, viešieji pirkimai, investicijų pritraukimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos. Tokios temos EBPO apžvalgose paprastai siejamos su šalies konkurencingumu, paslaugų kokybe ir viešųjų finansų tvarumu, todėl savivaldybių patirtis čia tampa reikšminga bendrame Lietuvos vertinime.

    „EBPO vizitas Vilniaus rajone yra reikšmingas įvertinimas mūsų savivaldybės darbui. Tai proga parodyti, kad esame aktyvūs viešojo sektoriaus sprendimų kūrėjai, gebantys įgyvendinti projektus, spręsti iššūkius ir diegti pažangius sprendimus“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Nemenčinėje pristatyti konkretūs pavyzdžiai

    Po susitikimo delegacija, lydima mero patarėjos Vidos Montvydaite, vyko į Nemenčinę, kur susipažino su keliais savivaldybėje įgyvendintais ir vykdomais projektais. Tokia praktika leidžia ekspertams įvertinti ne tik planus, bet ir realų paslaugų organizavimą vietoje.

    Svečiai apsilankė Nemenčinės poliklinikoje ir jos padaliniuose, tarp jų Medicininės reabilitacijos centre bei Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Įstaigos vadovas Rimgaudas Vincevičius pristatė paslaugų spektrą ir veiklos organizavimą, taip pat aptarti finansiniai aspektai, susiję su veiklos finansavimu ir darbuotojų darbo užmokesčio formavimo principais.

    Delegacija taip pat lankėsi bendrovėje „Nemenčinės komunalininkas“, kur įmonės vadovas Leonard Pavliun pristatė teikiamas paslaugas ir jų finansinius aspektus. Vizito metu aptarti vykdomi atsinaujinančios energijos projektai bei įmonės planai, kurie savivaldybėms dažnai tampa svarbia priemone mažinant sąnaudas ir didinant energetinį savarankiškumą.

    Nemenčinės Gedimino gimnazijoje svečiai susipažino su ugdymo aplinka ir tvarumo iniciatyvomis. Savivaldybė pabrėžė, kad mokykloje naudojamas pirmasis Vilniaus rajone elektrinis mokyklinis autobusas, siekiant tvaresnio mokinių pavėžėjimo.

    Kuo svarbus EBPO vizitas?

    EBPO rengiamos ekonominės apžvalgos yra vienas iš tarptautinių vertinimų, kuriuose nagrinėjami valstybės viešosios politikos sprendimai, produktyvumas, investicijų aplinka ir viešojo sektoriaus efektyvumas. Savivaldybių praktika tokiose diskusijose svarbi todėl, kad būtent vietos lygmeniu gyventojai dažniausiai tiesiogiai patiria viešųjų paslaugų kokybę.

    Pasak savivaldybės, vizitas suteikė galimybę pasidalyti patirtimi, įvardinti iššūkius ir pristatyti sprendimus, kurie jau veikia praktikoje. Tikimasi, kad tokie susitikimai padeda geriau įvertinti, kokių priemonių Lietuvai reikia stiprinant savivaldą, gerinant viešąjį administravimą ir didinant investicinį patrauklumą.

  • „Anykščiai Renew“ planuoja vėjo elektrines Troškūnų ir Viešintų seniūnijose: ką turi žinoti gyventojai

    „Anykščiai Renew“ planuoja vėjo elektrines Troškūnų ir Viešintų seniūnijose: ką turi žinoti gyventojai

    UAB „Anykščiai Renew“ informuoja Anykščių rajono savivaldybės gyventojus apie planus Troškūnų ir Viešintų seniūnijose statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines. Bendrovė nurodo, kad projektas susijęs su elektros energijos gamyba ir būtų vystomas Anykščių rajono teritorijoje.

    Tokie projektai paprastai apima kelis etapus: teritorijų ir sklypų atranką, poveikio aplinkai vertinimo procedūras, prisijungimo prie elektros tinklų derinimą, statybos leidimų gavimą ir tik tuomet statybos darbus. Vėjo energetikos plėtra Lietuvoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį, nes šalies tikslas yra didinti vietinę, atsinaujinančią elektros gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Kodėl pranešimas kartojamas?

    Bendrovė teigia, kad dalis registruotų informacinių pranešimų nepasiekė kai kurių žemės sklypų savininkų. Kaip nurodoma, kai kuriais atvejais savininkams pranešimų nepavyko įteikti, o kai kur gyvenamoji vieta yra nežinoma.

    Dėl šios priežasties, vadovaudamasi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 17 dalimi, įmonė pakartotinai skelbia informaciją apie žemės sklypus, kurių savininkai pranešimų negavo. Tokia praktika taikoma siekiant užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys laiku sužinotų apie planuojamą veiklą ir galėtų pasinaudoti savo teisėmis.

    Ką svarbu įsivertinti sklypų savininkams?

    Žemės sklypų savininkams ar naudotojams tokiose situacijose svarbiausia aiškiai suprasti, ar planuojami sprendiniai gali turėti įtakos jų sklypui ar gretimoms teritorijoms. Praktikoje tai dažniausiai susiję su servitutais, privažiavimo keliais, statybos darbų laikotarpiu taikomais apribojimais, galimomis kompensacijomis ar kitomis sutartinėmis sąlygomis.

    Taip pat aktualūs klausimai dėl triukšmo, šešėliavimo, kraštovaizdžio pokyčių ir poveikio biologinei įvairovei. Šie aspektai paprastai vertinami teisės aktų nustatyta tvarka, o gyventojai ir bendruomenės gali teikti pastabas institucijoms per viešinimo ir derinimo procedūras.

    Kur ieškoti oficialios informacijos?

    Bendrovė nurodo, kad pakartotinai teikia informaciją su sklypų adresais ir unikaliais numeriais, kad suinteresuoti savininkai galėtų identifikuoti, ar pranešimas susijęs su jų turtu. Tokiais atvejais patikimiausia remtis oficialiais dokumentais ir savivaldybės bei atsakingų institucijų skelbiamais pranešimais.

    Jeigu gyventojams kyla klausimų dėl pranešime minimo sklypo, nuosavybės teisių ar galimų veiksmų, įprasta praktika yra kreiptis į projekto vystytoją arba konsultuotis su teisininkais bei institucijomis, prižiūrinčiomis teritorijų planavimo ir atsinaujinančios energetikos projektų procedūras.

  • Šveicarijoje po bėgiais paklojo saulės modulius: traukiniai jau važiuoja, testas truks 3 metus

    Šveicarijoje po bėgiais paklojo saulės modulius: traukiniai jau važiuoja, testas truks 3 metus

    Vakarų Šveicarijoje pradėtas neįprastas eksperimentas: veikiančioje geležinkelio linijoje tarp bėgių įrengti saulės moduliai, per kuriuos kasdien pravažiuoja traukiniai. Bandomasis ruožas įrengtas netoli Buttes kaimo, o tikslas paprastas ir ambicingas – patikrinti, ar tokia įranga atlaikys nuolatinį svorį, vibracijas ir geležinkelio eksploatacijos apkrovas.

    100 metrų atkarpoje sumontuoti 48 fotovoltiniai moduliai, kurie įleisti lygiai su pagrindu, kad riedmenys galėtų pravažiuoti nemažindami greičio. Sistema pradėjo veikti 2025 metų balandžio 24 dieną, o bendra jos galia siekia 18 kilovatų – tai nedidelis kiekis, bet šiam projektui svarbiausia ne rekordai, o patvarumas realiomis sąlygomis.

    Projektas įgyvendintas Nešatelio kantone, regioninės geležinkelių bendrovės TransN valdomoje 221 linijoje. Skaičiuojama, kad per metus tokia sistema galėtų pagaminti apie 16 000 kilovatvalandžių elektros, tačiau bandomajame etape tai labiau orientyras, o ne pagrindinis sėkmės kriterijus.

    Ar bėgiai gali tapti elektrine?

    Tokios idėjos patrauklumas aiškus: geležinkelio koridoriai yra ilgi, jau suformuoti infrastruktūrai, o daugelyje šalių jų plėtra susiduria su mažiau žemės naudojimo konfliktų nei dideli saulės parkai. Projekto vystytojai „Sun-Ways“ teigia, kad teoriškai pritaikius sprendimą visame šalies tinkle būtų galima reikšmingai padidinti elektros gamybą, nors realybėje tai ribotų tuneliai, šešėliai, sniegas ir sudėtingi mazgai.

    Vis dėlto geležinkelis saulės moduliams yra ypač atšiauri aplinka. Modulius veikia nuolatinės vibracijos, dulkės, smulkios metalo dalelės nuo stabdymo, oro slėgio bangos pravažiuojant traukiniams, be to, dėl beveik plokščios padėties energijos gamyba gali būti mažiau efektyvi nei ant stogų ar optimaliu kampu įrengtose konstrukcijose.

    Reguliuotojų klausimai ir techniniai sprendimai

    Šveicarijos Federalinis transporto biuras 2023 metais projektui buvo uždegęs raudoną šviesą, akcentuodamas saugos ir priežiūros rizikas. Tarp dažniausiai minimų problemų – mikroįtrūkimai, gaisro rizika, atspindžiai, galintys blaškyti mašinistus, taip pat klausimas, kaip tokią sistemą prižiūrėti nepakenkiant eismo patikimumui.

    „Sun-Ways“ teigimu, vienas esminių reikalavimų buvo nuimamumas, nes bėgiai yra kritinė infrastruktūra, kurią būtina greitai patikrinti ir remontuoti. Sprendimas numato, kad techninės priežiūros komandos galėtų atjungti modulius, atlikti darbus ir vėl juos sumontuoti, išvengiant ilgalaikių apribojimų linijai.

    Diegimui naudojama speciali įranga, sukurta kartu su Šveicarijos bėgių priežiūros bendrove „Scheuchzer“. Modulius planuojama kloti iš anksto surinktose, maždaug metro pločio sekcijose, o pats procesas lyginamas su kilimo tiesimu – tai turėtų sutrumpinti montavimo laiką ir sumažinti darbo langų poreikį geležinkelio grafike.

    Siekiant atsakyti į reguliuotojų pastabas, projekte numatytos papildomos priemonės: atspindžius mažinančios dangos, tvirtesnės medžiagos bei jutikliai, kurie leistų stebėti modulių būklę ir laiku pastebėti pažeidimus. Taip pat svarstomos praktinės švaros palaikymo idėjos, pavyzdžiui, valymo elementai, integruojami į pravažiuojančių traukinių įrangą.

    Ką parodys trejų metų bandymas?

    Bandomasis etapas planuojamas iki 2028 metų balandžio, o per šį laiką bus vertinami atspindžiai, purvo kaupimasis, suderinamumas su bėgių priežiūra, reali gamyba ir svarbiausia – ar modulių konstrukcija išliks nepažeista intensyvaus eismo sąlygomis. Tai leis suprasti, ar technologija tinkama platesniam taikymui, ar liks tik nišiniu eksperimentu.

    Rezultatais domisi ir už Šveicarijos ribų. Prancūzijos geležinkelių ekosistemoje projektas stebimas kaip potencialus dvigubo panaudojimo infrastruktūros pavyzdys, o sprendimas galėtų būti svarstomas tik tuo atveju, jei bandymas patvirtintų saugą ir ekonomiškai pagrįstą priežiūrą.

    Kol kas svarbiausias faktas yra tas, kad sistema jau veikia realioje linijoje: po perprojektavimo ir papildomų vertinimų traukiniai važiuoja virš saulės modulių, o bandymo duomenys turėtų atsakyti į klausimą, ar geležinkelio bėgiai gali tapti patikima vieta elektros gamybai, neaukodami saugos.

  • Vėjo jėgainės gali tapti DI centrų namais: inžinieriai siūlo jūroje statomas plūduriuojančias stotis

    Vėjo jėgainės gali tapti DI centrų namais: inžinieriai siūlo jūroje statomas plūduriuojančias stotis

    Vėjo jėgainės tradiciškai siejamos su elektros gamyba, tačiau energetikos ir skaitmenizacijos sankirtoje atsiranda nauja idėja: jų bokštai ir infrastruktūra gali tapti dalimi plūduriuojančių duomenų centrų. Tokie projektai siūlomi kaip būdas sparčiai augančiai DI skaičiavimo paklausai užtikrinti energiją ir aušinimą.

    DI sistemoms mokyti ir valdyti reikalingi duomenų centrai vartoja vis daugiau elektros, o didelė dalis energijos paverčiama šiluma. Dėl to didėja spaudimas rasti sprendimų, kurie vienu metu spręstų elektros tiekimo, tinklų pralaidumo ir aušinimo vandeniu klausimus.

    Duomenų centrų augimas keičia energetiką

    Pagrindinis iššūkis – ne vien pagaminti elektrą, bet ją patikimai pristatyti ten, kur stovi serveriai, ir išspręsti šilumos šalinimą. Sausumoje tai dažnai reiškia brangią tinklų plėtrą, konkurenciją dėl žemės sklypų ir sudėtingas derybas dėl prisijungimo sąlygų.

    Todėl vis dažniau svarstoma logika energiją gaminti kuo arčiau vartotojo. Jei skaičiavimo infrastruktūra būtų perkelta į jūrą šalia jėgainių, dalį tinklo apkrovos būtų galima sumažinti, o aušinimui pasitelkti aplinkinį jūros vandenį.

    Plūduriuojantis modelis: vėjas, baterijos ir serveriai

    Vienas iš viešai aptariamų scenarijų – plūduriuojantis jūrinis duomenų centras, integruotas su didelės galios vėjo turbina, baterijų kaupimu ir skaičiavimo moduliais. Tokia koncepcija pristatoma kaip atskiras, vienoje vietoje veikiantis energijos ir skaičiavimo „blokas“, kurio tikslas – tiekti DI užduotims reikalingus skaičiavimo resursus.

    Siūloma, kad šiluma būtų šalinama pasyvesniais sprendimais, šilumą perduodant aplinkiniam vandeniui, taip mažinant poreikį sudėtingoms sausumos aušinimo sistemoms. Šalininkai teigia, kad tai galėtų padėti ten, kur trūksta elektros tinklų pajėgumų, o energijos paklausa auga greičiau nei infrastruktūros plėtra.

    „Problema šiandien ne tik elektros kiekis, bet ir tai, kur ji reikalinga bei kaip efektyviai pašalinti šilumą“, – sakė projekto idėją pristatantys inžinieriai.

    Ką reikėtų įrodyti praktikoje

    Nors idėja skamba patraukliai, jūrinė aplinka kelia aukštus patikimumo reikalavimus: korozija, audros, logistikos sudėtingumas ir brangi priežiūra gali greitai padidinti kaštus. Taip pat svarbu įvertinti poveikį aplinkai, šiluminės taršos klausimus, duomenų perdavimo jungčių patikimumą ir kibernetinio saugumo standartus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai taps realia alternatyva tik tada, kai bus aiškiai parodyta ekonominė nauda, patvirtintas ilgalaikis veikimas ir suderinti reguliaciniai reikalavimai. Vis dėlto kryptis atspindi platesnę tendenciją: energetika ir skaitmeninė infrastruktūra vis dažniau planuojamos kaip viena sistema, o vėjo jėgainės tampa ne tik elektros šaltiniu, bet ir platforma naujiems pramonės sprendimams.

  • 40 avių prie saulės elektrinės pakeitė žaidimo taisykles: ką apie agrivoltiką rodo „Westmill“ patirtis

    40 avių prie saulės elektrinės pakeitė žaidimo taisykles: ką apie agrivoltiką rodo „Westmill“ patirtis

    Saulės elektrinės vis dažniau tampa ne tik energijos gamybos, bet ir žemės naudojimo diskusijų centru: ar jos konkuruoja su maisto gamyba, ar gali derėti su ūkininkavimu. Pietų Anglijoje esantis „Westmill“ saulės parkas pasirinko antrą kelią ir į ganyklas prie modulių įleido 40 avių.

    Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip paprastas priežiūros sprendimas, tačiau praktika parodė platesnį efektą. Gyvuliai padėjo valdyti augmeniją, o kartu paskatino keisti pačios saulės elektrinės infrastruktūros sprendinius, kad ji būtų pritaikyta gyvūnams ir lengviau prižiūrima.

    Kaip veikia agrivoltika

    Avių ganymas saulės elektrinių teritorijose yra agrivoltikos pavyzdys, kai ta pati žemė naudojama ir elektros gamybai, ir žemės ūkiui. Tokiu būdu mažėja poreikis žolę pjauti technika, o teritorija išlaikoma tvarkinga mažesnėmis sąnaudomis.

    „Westmill“ atveju gyvulių ganymas buvo derinamas su biologinės įvairovės tikslais, siekiant, kad plotuose tarp modulių neįsivyrautų vien agresyvios piktžolės. Ganymas leidžia palaikyti mišresnę augaliją, o tai svarbu vabzdžiams apdulkintojams ir dirvožemio būklei.

    Kas pasikeitė elektrinėje

    Didžiausias praktinis iššūkis buvo suderinti gyvulius ir technologiškai jautrią infrastruktūrą, kad ji išliktų saugi ir patikima. Tam prireikė keisti dalį konstrukcinių sprendimų, ypač susijusių su modulių aukščiu nuo žemės ir laikiklių tvirtumu.

    Pakeltas modulių prošvaisos aukštis ir sustiprintos tvirtinimo konstrukcijos padėjo sumažinti riziką, kad gyvuliai pažeis komponentus, o technikams palengvino patekimą prie įrangos. Tokie sprendimai dažnai vertinami ir kaip papildoma nauda atsparumui, nes tvirtesnės konstrukcijos geriau atlaiko vėją bei ekstremalesnes oro sąlygas.

    Gyvūnams saulės modulių eilės taip pat tapo praktiška priedanga nuo vėjo ir kritulių. Ši detalė svarbi ne tik gerovei, bet ir ūkininkavimo rezultatams, nes priedanga gali mažinti stresą ir padėti palaikyti stabilesnes laikymo sąlygas.

    Kodėl tai svarbu energetikai

    Agrivoltika vis dažniau minima kaip būdas mažinti įtampą dėl žemės naudojimo, ypač kai atsinaujinančios energetikos plėtra spartėja. Jungtinėje Karalystėje viešose diskusijose nuolat keliama tema, kiek žemės turėtų būti skiriama saulės elektrinėms, o tokie pavyzdžiai rodo, kad dalis plotų gali išlikti funkcionalūs ūkiui.

    Praktinis ganymo modelis leidžia mažinti herbicidų ar intensyvios šienavimo technikos poreikį, kas svarbu dirvožemiui ir aplinkosauginiams tikslams. Kartu tai skatina projektuotojus iš anksto numatyti, kaip elektrinės teritorijoje judės gyvuliai, technika ir žmonės, kad sprendiniai būtų saugūs ir ilgalaikiai.

    „Westmill“ patirtis rodo, kad energijos gamyba nebūtinai turi būti atskirta nuo kraštovaizdžio ir ūkininkavimo. Kai infrastruktūra projektuojama atsižvelgiant į biologiją, ji dažnai tampa ne tik draugiškesnė aplinkai, bet ir praktiškesnė eksploatacijai.