CP v2

Tag: Atsinaujinanti energetika

  • Danija stato jūrinį vėjo parką „Thor“: 70 turbinų Šiaurės jūroje turėtų maitinti iki milijono namų

    Danija stato jūrinį vėjo parką „Thor“: 70 turbinų Šiaurės jūroje turėtų maitinti iki milijono namų

    Danija Šiaurės jūroje pradėjo vieną ambicingiausių pastarųjų metų energetikos projektų – jūrinį vėjo parką „Thor“. Planuojama, kad tai bus didžiausias šalies jūrinis vėjo parkas, o jo galia viršys 1 000 megavatų.

    Projektas vystomas į vakarus nuo Danijos krantų, netoli Thorsminde, kur vėjai paprastai yra stipresni ir stabilesni nei sausumoje. Toks pasirinkimas leidžia tikėtis didesnio elektros gamybos pastovumo, tačiau kartu reiškia ir sudėtingesnę statybą bei priežiūrą atšiauriomis jūros sąlygomis.

    Kas yra „Thor“ projektas?

    „Thor“ – tai didelio masto jūrinis vėjo elektrinių kompleksas, kurį planuojama sudaryti iš maždaug 70 turbinų. Pagrindinis projekto vystytojas yra „RWE“, o partneris – „Norges Bank Investment Management“.

    Skelbiama, kad parke bus diegiamos „Siemens Gamesa“ SG 14-236 DD turbinos, kurios priskiriamos naujos kartos didelės galios įrenginiams. Didėjant vienos turbinos galiai, tokiems parkams dažnai prireikia mažiau įrenginių tam pačiam elektros kiekiui pagaminti, tačiau išauga atskirų komponentų – bokštų, menčių ir pamatų – gabaritai.

    Kodėl statybos jūroje tokios sudėtingos?

    Didžiausias iššūkis jūroje – ne vien turbinų pastatymas, o patikimas elektros perdavimas į sausumą. Energija iš turbinų kabeliais jūros dugnu keliauja į jūrines pastotes, kur ji surenkama ir paruošiama perdavimui, o vėliau eksporto kabeliais nukreipiama į Danijos elektros tinklą.

    Darbus komplikuoja sūrus vanduo, korozija, audros ir kintantis jūros dugnas. Dėl oro sąlygų techninė priežiūra gali būti atidėta dienoms ar net ilgiau, todėl įranga projektuojama taip, kad atlaikytų intensyvias bangas, stiprų vėją ir nuolatinę drėgmę.

    Kuo šis parkas svarbus Danijai ir regionui?

    „Thor“ laikomas Danijos strategijos dalimi, siekiant didinti atsinaujinančios energetikos dalį ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Jūrinis vėjas tampa vis svarbesnis visame Šiaurės jūros regione, kur šalys sparčiai plečia pramoninio masto energijos zonas jūroje.

    Projekto vystytojai nurodo, kad planuojama gamyba galėtų patenkinti maždaug iki 1 000 000 Europos namų ūkių elektros poreikį, nors reali nauda priklausys nuo vėjo sąlygų, tinklo pralaidumo ir faktinio vartojimo. Tikimasi, kad „Thor“ pilnai pradės veikti apie 2027 metais.

  • ES žalia ekonomika sprogo: saulė lenkia hidro, bet daugiausia uždirba visai kitas sektorius

    ES žalia ekonomika sprogo: saulė lenkia hidro, bet daugiausia uždirba visai kitas sektorius

    Žalioji ekonomika vėl centre

    Energetikos rinkose augant neapibrėžtumui ir geopolitinei įtampai, Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama apie atsinaujinančių išteklių vaidmenį stiprinant energijos nepriklausomybę. Tokį posūkį skatina ir pastarųjų metų pamokos, kai importuojamo kuro kainos tapo itin svyruojančios.

    Eurostato duomenys rodo, kad atsinaujinančių išteklių dalis bendrame ES energijos vartojime priartėjo prie 50 proc. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Austrija ir Švedija, jau dabar didžiąją dalį poreikio patenkina iš atsinaujinančių šaltinių.

    Saulės energija auga sparčiausiai

    Nors didžiausia žalios elektros dalis ES vis dar pagaminama iš vėjo ir hidroenergijos, būtent saulės energetika išsiskiria tempu. Eurostatas fiksuoja, kad saulės dalis nuo 2008 metais buvusio maždaug 1 proc. iki 2024 metais viršijo 23 proc.

    Tokia dinamika siejama su technologijų pigimu, greitesniu projektų įgyvendinimu ir vis aktyvesniu saulės elektrinių diegimu ant pastatų stogų bei pramoniniuose parkuose. Ekspertai neatmeta, kad artimiausiais metais saulės gamyba pagal apimtį gali aplenkti hidroenergiją.

    Pelningiausias sektorius nustebino

    Eurostato statistika atskleidžia, kad didžiausią pelną ES žaliojoje ekonomikoje generuoja ne elektrą gaminantys sektoriai, o atliekų tvarkymas. 2023 metais šios veiklos sukurta pridėtinė vertė viršijo 200 milijonų eurų ir per dešimtmetį šoktelėjo apie 78 proc.

    Tai maždaug dvigubai daugiau nei kitų, pagal vertę sekančių veiklų, susijusių su nuotekų tvarkymu ir medžiagų atgavimu. Atliekų tvarkymas taip pat išlieka didžiausiu darbdaviu žaliojoje ekonomikoje, jame dirba beveik 1 000 000 žmonių visoje ES.

    Žalieji darbai daugėja, bet kryptys skiriasi

    Žaliojoje ekonomikoje darbo vietų skaičius ES per mažiau nei dešimtmetį išaugo daugiau nei 2 000 000. Eurostato vertinimu, 2014 metais jų buvo apie 3 600 000, o 2023 metais skaičius pasiekė 5 800 000.

    Didelė dalis užimtumo tenka energijos taupymo sprendimams, pastatų efektyvumo didinimui ir atsinaujinančių išteklių infrastruktūrai. Greta to išlieka svarbios sritys, susijusios su dirvožemio ir požeminio vandens apsauga bei nuotekų tvarkymu, kurios reikalauja specifinių kompetencijų.

    Reguliavimo kryptis kelia klausimų

    Eurostatas nurodo, kad nuo 2014 metų ES žaliosios ekonomikos sukuriama vertė augo nuosekliai, o metinis prieaugis vidutiniškai siekė beveik 8 proc. Per mažiau nei dešimtmetį bendra sektoriaus apimtis beveik padvigubėjo ir 2023 metais siekė apie 1 330 000 000 eurų.

    Vis dėlto politinėje darbotvarkėje matomas poslinkis į reguliavimo supaprastinimą, kuris verslui žada mažesnę administracinę naštą, bet daliai ekspertų kelia rizikų dėl aplinkosauginių standartų silpninimo. Diskusijas kursto ir atidėtos ar sušvelnintos iniciatyvos, nukreiptos prieš žaliąjį smegenų plovimą, pesticidų mažinimą bei gamtos atkūrimo tikslus.

    Rinkai tai reiškia dvejopą signalą: viena vertus, investicijų ir darbo vietų augimą toliau stumia technologijų pažanga, kita vertus, spartą gali riboti kintantis reguliavimo klimatas. Artimiausi metai parodys, ar ES išlaikys ankstesnį tempą, ypač atsinaujinančių išteklių ir žiedinės ekonomikos srityse.

  • Albanijos Banja tvenkinyje įrengta plūduriuojanti saulės elektrinė sugriuvo po netikėto viesulo

    Albanijos Banja tvenkinyje įrengta plūduriuojanti saulės elektrinė sugriuvo po netikėto viesulo

    Albanijoje, Banja hidroelektrinės tvenkinyje, pradėtas plūduriuojančios saulės elektrinės projektas vos po kelių dienų nuo montavimo darbų pabaigos patyrė avariją. Vandens paviršiuje įrengtos konstrukcijos dalys buvo išlaužytos ir išsisklaidė po tvenkinį, nors pirminių požymių apie sprogimą ar elektros gedimą nefiksuota.

    Projektas buvo sumanytas kaip sprendimas, galintis papildyti esamą hidroenergijos infrastruktūrą ir išnaudoti rezervuaro plotą, neužimant žemės ūkio paskirties ar miškų teritorijų. Be to, plūduriuojantys moduliai teoriškai gali dirbti efektyviau karščio metu, nes vanduo padeda mažinti modulių įkaitimą.

    Kodėl saulės modulius vėsina vanduo?

    Saulės moduliai, ypač per karščius, praranda dalį našumo, nes kylant temperatūrai mažėja jų elektrinis efektyvumas. Dėl to plūduriuojančios sistemos dažnai pristatomos kaip galinčios užtikrinti stabilesnę generaciją vasarą, kai saulės daugiausia, bet kartu ir karščiausia.

    Tokie projektai pasaulyje plečiasi dėl kelių priežasčių: rezervuarai dažnai yra arti elektros tinklų ir pastočių, o vandens paviršiuje įrengti moduliai gali mažinti vandens garavimą. Vis dėlto šalia privalumų atsiranda ir specifinės rizikos, kurių antžeminėse elektrinėse paprastai nėra.

    Kas, tikėtina, sugriovė konstrukciją?

    Po pirminių apžiūrų dėmesys nukrypo ne į įrangą, o į meteorologines sąlygas. Vertinant orų duomenis ir liudininkų pasakojimus, padaryta išvada, kad per tvenkinį galėjo perslinkti lokalus, trumpas, bet labai stiprus besisukantis vėjo reiškinys, primenantis nedidelį viesulą ar vandens viesulą.

    Tokie reiškiniai pavojingi, nes sukuria netolygias, staigias apkrovas: viena platformos dalis patiria gūsių spaudimą, o įtempimai per sujungtus pontonus išplinta per visą sistemą. Tuomet tvirtinimo lynai ar inkaravimo taškai gali būti apkrauti nevienodai, konstrukcija ima suktis, o atskiri segmentai gali atsiskirti.

    Ką šis incidentas reiškia plūduriuojančiai saulės energetikai?

    Banja atvejis atkreipė dėmesį į tai, kad plūduriuojančioms saulės elektrinėms reikia kitokio projektavimo atsparumo nei ant žemės montuojamoms sistemoms. Vandens paviršiuje įrengtos platformos nuolat juda dėl bangavimo ir vandens lygio svyravimų, todėl ekstremalus šoninis vėjas ar sūkurinės srovės gali sukelti sudėtingą, sunkiau prognozuojamą dinamiką.

    Augant tokių projektų skaičiui Europoje ir kitur, didėja ir poreikis kaupti realių incidentų duomenis bei griežtinti skaičiavimus, susijusius su ekstremaliomis vėjo apkrovomis. Ekspertai pabrėžia, kad trumpalaikiai, lokalūs reiškiniai gali būti ne mažiau pavojingi už ilgas audras, nes operatoriai ir apsaugos sistemos nespėja sureaguoti.

    Kol tęsiami tyrimai ir vertinamas patirtos žalos mastas, Albanijos projektas tapo priminimu, kad vanduo gali būti ne tik natūralus modulių vėsintuvas, bet ir terpė, kurioje ekstremalios oro sąlygos sukuria netikėtai didelę riziką pačiai konstrukcijai.

  • Turkija balandį fiksavo hidroenergetikos rekordą: 11,66 mlrd. kWh ir auganti vietinė gamyba

    Turkija balandį fiksavo hidroenergetikos rekordą: 11,66 mlrd. kWh ir auganti vietinė gamyba

    Rekordinė mėnesio gamyba

    Turkijos hidroelektrinės balandį pagamino rekordinį kiekį elektros – 11,66 mlrd. kilovatvalandžių. Tai tapo didžiausiu hidroenergijos mėnesio rezultatu šalyje per visą stebėjimų laikotarpį.

    Vien hidroenergija sudarė 41,4 proc. visos balandį šalyje pagamintos elektros. Toks šuolis paprastai siejamas su sezoniniu vandens prietaku ir palankesnėmis hidrologinėmis sąlygomis po žiemos.

    Atsinaujinančių dalis šoktelėjo

    Hidroelektrinių indėlis pakėlė bendrą atsinaujinančių išteklių dalį iki 70,5 proc. visos mėnesio elektros gamybos. Kartu tai padidino ir vietinių energijos išteklių svorį elektros balanse.

    Skelbiama, kad vietinių šaltinių dalis balandį pasiekė 83 proc. Tai reiškia mažesnį poreikį importuojamiems energijos ištekliams ir didesnį sistemos atsparumą kainų svyravimams tarptautinėse rinkose.

    Ką tai reiškia energetikos politikai

    Turkijos energetikos ministerija rekordą sieja su tikslu mažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir stiprinti energetinį saugumą. Didelė atsinaujinančios generacijos dalis taip pat prisideda prie ilgalaikių klimato įsipareigojimų.

    „Naudodami energiją, pagamintą iš mūsų pačių išteklių, mažiname priklausomybę nuo išorės, stipriname energetinį saugumą ir užtikrintai judame 2053 metų nulinės grynosios taršos tikslo link“, – sakė energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokie rekordai dažnai būna sezoniški: hidroenergijos gamyba stipriai priklauso nuo kritulių ir vandens atsargų, todėl ilgalaikiam stabilumui svarbios ir kitos generacijos rūšys bei tinklų lankstumas.

  • Klimato kaitos jau neneigia: įsigalėjo nauja taktika, kurią sieja su Kremliumi

    Klimato kaitos jau neneigia: įsigalėjo nauja taktika, kurią sieja su Kremliumi

    Klasikinis klimato kaitos neigimas vis dažniau užleidžia vietą kitokiai, labiau „protingai“ atrodančiai taktikai: pripažįstama, kad problema egzistuoja, bet siekiama įtikinti, jog veikti neverta arba per brangu. Tokie pranešimai akcentuoja tariamą chaotišką žaliosios transformacijos kainą, menkina atsinaujinančių išteklių patikimumą ir skatina nepasitikėjimą mokslu bei institucijomis.

    Ši kryptis tyrimuose vadinama klimato veiksmų vilkinimo naratyvais. Vietoj klausimo, ar klimato kaita vyksta, dėmesys perkeliamas į ginčą, ar apskritai verta imtis sprendimų. Taip visuomenėje auginamas bejėgiškumo jausmas, o diskusija nukreipiama į baimę dėl sąskaitų, darbo vietų ar tariamų draudimų.

    Nuo neigimo prie vilkinimo

    Praktikoje tokie naratyvai dažnai pasirodo ten, kur daug emocijų: kalbant apie energijos kainas, transporto pertvarką ar taršos mažinimo priemones. Tipiškas argumentas skamba paprastai: Europa esą sudaro per mažą pasaulio taršos dalį, todėl pastangos beprasmės, kol „pirmiau nesusitvarkys“ Kinija ar Jungtinės Valstijos.

    Problema ta, kad neretai pasitelkiami tikri skaičiai, tačiau jie pateikiami be konteksto. Europos Sąjunga išlieka viena didžiausių pasaulio ekonomikų ir rinkų, todėl jos sprendimai daro įtaką technologijų, pramonės ir energijos standartams, o kartu ir investicijų krypčiai. Tai reiškia, kad pokyčiai Europoje gali turėti daug didesnį poveikį nei vien „tiesioginė“ išmetimų dalis.

    Kita dažna taktika – priešinti klimato politiką su socialiniu teisingumu, tarsi ji būtų nukreipta prieš „paprastus žmones“. Toks rėminimas ypač lengvai prigyja regionuose, kuriuose daug darbo vietų susiję su iškastiniu kuru ar energijai imlia pramone, nes ten bet kokios permainos natūraliai kelia nesaugumo jausmą.

    Kai tema tampa informacinio karo dalimi

    Vis daugiau analizių sieja klimato temų dezinformaciją su platesnėmis informacinėmis operacijomis, kurių tikslas – skaldyti visuomenę ir silpninti pasitikėjimą valstybe bei Europos Sąjunga. Klimato politika tam itin patogi, nes vienu metu paliečia pragyvenimo lygį, energetinį saugumą ir geopolitiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie naratyvai gali būti naudingi valstybėms, suinteresuotoms išlaikyti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Europos šalims energetikos transformacija reiškia ir mažesnę priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, todėl bandymai diskredituoti pokyčius gali turėti ir labai apčiuopiamą strateginę naudą.

    „Tikslas nėra laimėti ginčą faktais, o sukelti informacinį chaosą ir išsekinti visuomenės kantrybę“, – teigia dezinformacijos tyrėjai, vertinantys klimato temų komunikacijos tendencijas.

    Emocijos svarbesnės už faktus

    Vertinant dezinformacijos efektyvumą, lemiamas veiksnys dažnai būna ne argumentų logika, o emocinis krūvis. Turinys dažniau kuria pyktį, baimę ar neteisybės jausmą, o ne kviečia lyginti duomenis. Dėl to daugiausia dėmesio skiriama kasdieniams kaštams: elektrai, šildymui, kurui ir tariamai neišvengiamam skurdimui.

    Tokiose žinutėse energetikos pertvarka vaizduojama kaip elitų projektas, o ne kaip atsakas į rizikas, kurias fiksuoja klimato mokslas. Dėl to visuomenė gali pradėti klimato sprendimus vertinti ne pagal jų veiksmingumą ar ilgalaikę naudą, bet pagal tai, kas garsiau sužadina nepasitenkinimą.

    Specialistai ragina atskirti pagrįstą kritiką nuo manipuliacinių vilkinimo naratyvų: klausti, kokie konkretūs sprendimai siūlomi, kas už juos mokės ir kokios būtų neveikimo pasekmės. Klimato kaita nėra vien „aplinkos“ tema – tai ir ekonomikos, sveikatos, infrastruktūros, energetinio saugumo klausimas, todėl diskusijai būtinas kontekstas, o ne vien šūkiai.

  • Lenkija švelnina vėjo jėgainių parkų modernizavimo taisykles: ką keičia 30 proc. riba ir 150 metrų

    Lenkija švelnina vėjo jėgainių parkų modernizavimo taisykles: ką keičia 30 proc. riba ir 150 metrų

    Lenkijos vyriausybė patvirtino pakeitimus, kurie turėtų palengvinti esamų vėjo jėgainių parkų modernizavimą, vadinamąjį repoweringą. Klimato ir aplinkos ministrės Paulinos Hennig-Kloskos teigimu, sprendimas turėtų atverti kelią didesnei pigesnės elektros gamybai, tačiau su aiškiomis apsaugomis.

    Esminė naujovė ta, kad daliai modernizavimo projektų nebereikės atskiro sprendimo dėl poveikio aplinkai. Tai būtų taikoma tais atvejais, kai modernizavimas didina elektrinės suminę vardinę galią ne daugiau kaip 30 proc., o projektas vykdomas ne saugomose gamtos teritorijose.

    Kur sprendimas liks privalomas?

    Poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai išlieka projektams, kurie yra šalia saugomų teritorijų, pavyzdžiui, nacionalinių parkų, rezervatų ar kraštovaizdžio parkų. Tokiose vietose vėjo energetikos plėtra tradiciškai vertinama griežčiau dėl buveinių, paukščių migracijos ir kitų jautrių veiksnių.

    Nauja tvarka taip pat nepanaikina kitų bazinių ribojimų, susijusių su teritorijų planavimu, gyvenamųjų pastatų apsauga ir infrastruktūros saugumu. Kitaip tariant, palengvinimas skirtas pirmiausia esamų parkų atnaujinimui, o ne neribotam naujų projektų įteisinimui.

    Leis perkelti turbinas iki 150 metrų

    Pakeitimai numato galimybę perkelti turbinas iki 150 metrų spinduliu nuo esamos vietos ašies. Tokia nuostata aktuali, kai senų pamatų nebeįmanoma panaudoti arba naujesnei, didesnei įrangai reikia kitokių konstrukcinių sprendimų ar geresnio išdėstymo pagal vyraujančias vėjo kryptis.

    Vis dėlto perstatymas turės atitikti papildomas sąlygas: naujos turbinos negalės padidinti neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams, lyginant su ankstesne situacija. Taip pat numatyta, kad turbina turi būti ne arčiau kaip 250 metrų nuo miško ribos.

    Atstumai iki namų nesikeičia

    Vyriausybė pabrėžia, kad pakeitimai nekeičia minimalaus atstumo nuo vėjo jėgainių iki gyvenamųjų pastatų, kuris šiuo metu Lenkijoje siekia 700 metrų. Tokia pati logika taikoma ir atstumams iki aukštos įtampos elektros tinklų bei saugomų gamtos teritorijų.

    „Tai galimybė turėti daugiau pigios ir švarios energijos Lenkijos elektros sistemoje“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Ministerija akcentuoja, kad per pastaruosius metus vėjo turbinų technologijos smarkiai patobulėjo: naujesni įrenginiai gali pagaminti daugiau elektros, dirbti tyliau ir efektyviau išnaudoti vėjo sąlygas. Dėl to repoweringo projektai neretai leidžia ženkliai pakelti gamybą neplečiant parkų į naujas teritorijas.

    Ši iniciatyva vertinama ir platesniame politiniame kontekste, nes vėjo energetikos reguliavimas Lenkijoje pastaraisiais metais buvo dažnų diskusijų objektas. Dabar pasirinktas kelias rodo norą greičiau didinti vietinę elektros gamybą, kartu išlaikant jautriausių vietovių apsaugą.

  • Europos geoterminės energijos planas artėja: kodėl tikslas augti iki gigavatų tampa realus

    Europos geoterminės energijos planas artėja: kodėl tikslas augti iki gigavatų tampa realus

    Geotermija grįžta į ES darbotvarkę

    Europos Komisija birželio 4 dieną ketina pristatyti Geoterminės energijos veiksmų planą, kuris turėtų pagreitinti geotermijos plėtrą šildymui, vėsinimui, elektros gamybai ir šilumos kaupimui. Dokumentas siejamas su platesniu ES tikslu didinti energetinį saugumą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių.

    Geoterminė energija išsiskiria tuo, kad gali tiekti pastovią galią ir šilumą, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Dėl šios priežasties ji vis dažniau minima kaip sprendimas pramonei ir centralizuotam šilumos tiekimui, kur vien atsinaujinanti elektra problemų neišsprendžia.

    Nuo megavatų link gigavatų

    Iki šiol didelė dalis Europos geotermijos projektų buvo vystomi kaip pavienės, lokalaus masto iniciatyvos, tačiau sektorius vis garsiau kalba apie perėjimą prie gigavatų. Tokia kryptis reiškia ne vien didesnes elektrines, bet ir platesnį geotermijos pritaikymą miestų šilumos tinkluose, pramoniniuose procesuose bei sezoninėje šilumos akumuliacijoje.

    Plėtros tempą dažniausiai stabdo ilgi leidimų derinimo procesai, požeminės geologijos rizika ir aukštos pradinės investicijos gręžiniams. Būtent šias kliūtis, tikimasi, planas bandys mažinti per aiškesnį reguliavimą, standartizuotus leidimų kelius ir finansines rizikos pasidalijimo priemones.

    Kas aptariama Europos geotermijos viršūnių susitikime

    Antrasis Europos geotermijos viršūnių susitikimas organizuojamas taip, kad sutaptų su Europos Komisijos veiksmų plano pristatymu. Renginyje numatytos diskusijos apie tai, ko geotermijai labiausiai reikia iš ES ir nacionalinės politikos, kad investicijos didėtų, o projektai būtų diegiami sparčiau.

    Programoje daug dėmesio skiriama finansavimui ir komercinimui, kai kalbama apie draudimo, kapitalo ir vartotojų kainos santykį. Taip pat aptariama, kaip geoterminiai sprendimai galėtų tapti praktiška šildymo ir vėsinimo alternatyva regionuose, kur šilumos siurbliai ar biokuras ne visuomet yra optimalūs.

    „Geoterminės energijos veiksmų planas gali tapti proga iš esmės supaprastinti kelią nuo idėjos iki veikiančios geoterminės sistemos“, – sakė sektoriaus atstovai, komentuodami laukiamą Europos Komisijos dokumentą.

    Renginyje taip pat numatyta atskira diskusija apie politinių sprendimų kokybę, kai geotermija konkuruoja dėl vietos tarp kitų švarių technologijų. Praktikoje tai reiškia klausimą, ar valstybės bus pasirengusios greitinti leidimų išdavimą, stiprinti duomenų apie gelmes prieinamumą ir mažinti investuotojų riziką.

    Tarp pranešėjų ir diskusijų dalyvių numatyti Tarptautinės energetikos agentūros, Europos Komisijos, Europos geoterminės energijos tarybos bei privataus sektoriaus atstovai. Pagrindinis akcentas išlieka tas pats: kaip geotermiją paversti ne nišiniu, o masiškai diegiamu sprendimu Europos energetikos sistemoje.

  • Kinija planuoja milžinišką 8,4 GW atsinaujinančios energijos kompleksą Etiopijoje: kas už to stovi?

    Kinija planuoja milžinišką 8,4 GW atsinaujinančios energijos kompleksą Etiopijoje: kas už to stovi?

    Kinijos atsinaujinančios energetikos bendrovės planuoja projektą, kuris savo mastu galėtų pakeisti ištiso regiono elektros sistemą. Numatyta sujungti vėjo jėgainių parkus, saulės elektrines ir energijos kaupimo sprendimus į vieną didžiulį kompleksą.

    Išskirtinumas tas, kad šis projektas būtų statomas ne Kinijoje, o Rytų Afrikoje. Planuojama vieta – Etiopija, tūkstančiai kilometrų nuo Kinijos, tačiau su sąlygomis, kurios palankios ir vėjui, ir saulės energijai.

    Preliminariai įvardijama bendra planuojama galia siekia apie 8,4 gigavato. Toks skaičius energetikoje reikšmingas, nes prilygsta kelių didelių elektrinių generacijai ir, priklausomai nuo tinklo pajėgumų, galėtų tapti svarbiu tiekimo šaltiniu ne vienai teritorijai.

    Kas planuojama Etiopijoje

    Pagal viešai aptariamus projekto kontūrus, vėjo dalis galėtų apimti apie 1 000 turbinų, išdėstytų didelėse teritorijose. Greta būtų vystomi saulės elektrinių laukai, kuriuose galėtų veikti milijonai fotovoltinių modulių.

    Numatoma, kad kartu būtų diegiamos ir baterijų sistemos, leidžiančios kaupti energiją, kai gamyba viršija paklausą, ir ją atiduoti vėliau. Tokie sprendimai ypač svarbūs didelės apimties vėjo ir saulės projektams, nes padeda stabilizuoti tiekimą ir mažinti svyravimus tinkle.

    Skaičiuojama, kad įgyvendinus pilną plėtros etapą investicijos galėtų siekti apie 13 milijardų eurų. Galutinė suma priklausytų nuo pasirinktų technologijų, tinklų prijungimo apimties, saugojimo sprendimų ir vietinės infrastruktūros kūrimo.

    Kodėl pasirinkta ne Kinija

    Kinija jau turi vienus didžiausių pasaulyje vėjo ir saulės parkų, tačiau pastaraisiais metais vis aktyviau dalyvauja energetikos projektuose užsienyje. Tai siejama ir su technologijų gamintojų eksporto ambicijomis, ir su valstybių, kurioms reikia naujos elektros generacijos, paklausa.

    Etiopijai tai aktualu ir dėl energetikos struktūros: šalis reikšmingą dalį elektros tradiciškai sieja su hidroenergija, o kritulių svyravimai ir sausros gali turėti tiesioginę įtaką gamybai. Vėjo ir saulės projektai kartu su kaupimu dažnai pristatomi kaip būdas diversifikuoti šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo sezoniškumo.

    Projektas taip pat gali tapti impulsu infrastruktūrai: vystant tokią apimtį paprastai reikia naujų perdavimo linijų, skirstymo pajėgumų ir pramoninių sprendimų. Be to, dideli objektai dažnai kuriami etapais, todėl tikėtina, kad galutinė apimtis priklausys nuo finansavimo, leidimų ir tinklo plėtros tempo.

    Kas jau žinoma apie dalyvius

    Su projekto planais siejami susitarimai, kuriuos yra pasirašiusi Kinijos vėjo energetikos įrangos gamintoja „Ming Yang Smart Energy“. Tokie susitarimai paprastai žymi ketinimus bendradarbiauti, tačiau nebūtinai reiškia, kad visi techniniai ir finansiniai sprendimai jau patvirtinti.

    Kol kas reikšminga dalis detalių lieka vystymo stadijoje: konkreti įgyvendinimo seka, prijungimo prie tinklo sprendiniai ir realus generacijos panaudojimas priklausys nuo Etiopijos elektros sistemos modernizavimo bei regioninių perdavimo projektų. Vis dėlto pati idėja sujungti vėją, saulę ir kaupimą vienoje sistemoje rodo kryptį, kuria juda didelio masto atsinaujinančios energetikos plėtra.

    Jei planai būtų įgyvendinti, tai galėtų tapti vienu didžiausių atsinaujinančios energetikos kompleksų pasaulyje ir svarbiu atspirties tašku Rytų Afrikos elektros balansui. Kartu tai būtų ir aiškus signalas, kad Kinijos gamintojai bei vystytojai siekia didelius projektus kurti globaliai, o ne tik vidaus rinkoje.

  • REPS pritraukė 22 mln. eurų: nori kelius paversti elektrinėmis, energiją renkant iš transporto

    REPS pritraukė 22 mln. eurų: nori kelius paversti elektrinėmis, energiją renkant iš transporto

    Austrijos Tirolio regione įsikūręs energijos gamybos startuolis REPS pranešė pritraukęs apie 22 mln. eurų nuosavo kapitalo investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti Road Energy Production System technologiją, kuri montuojama į esamą kelio dangą ir iš transporto sukeliamo slėgio bei vibracijų gamina elektrą.

    Bendrovė teigia, kad sprendimas leidžia išnaudoti energiją, kuri kasdien prarandama judant automobiliams ir sunkvežimiams. Skirtingai nei saulės ar vėjo elektrinėse, čia remiamasi ne nauju energijos šaltiniu, o tuo, kas jau vyksta keliuose ir paprastai virsta šiluma bei triukšmu.

    Didžiausias efektas, anot REPS, pasiekiamas ten, kur transportas natūraliai lėtėja ar stabdo: įvažiavimuose ir išvažiavimuose, posūkiuose, greičio ribojimo zonose, pakrovimo aikštelėse, taip pat nuokalnėse ir įkalnėse. Tokiose vietose mechaniniai impulsai yra nuolatiniai, prognozuojami ir sutelkti, todėl lengviau apskaičiuoti pagaminamos elektros kiekį bei investicijų atsipirkimą.

    Pirmasis komercinis projektas Hamburge

    Pirmasis komercinis REPS įrenginys, bendrovės duomenimis, nuo 2025 metų lapkričio veikia Hamburgo uoste. Per kelis mėnesius per sistemą pravažiavo daugiau nei 115 000 sunkvežimių, o pagaminta per 6 700 kilovatvalandžių elektros energijos.

    REPS tikina, kad po šio diegimo išaugo tarptautinis susidomėjimas: vyksta pokalbiai su dešimtimis uostų ir logistikos sektoriaus atstovų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Įmonė taip pat mato potencialą miestuose ir pramoninėse teritorijose, kur daug transporto srautų ir elektros poreikis yra vietinis.

    Vienas svarbiausių argumentų infrastruktūros valdytojams yra tas, kad sistema gali būti integruota į esamus kelius, nedarant įtakos eismo organizavimui. REPS akcentuoja, kad pagaminta elektra gali būti sunaudojama čia pat, pavyzdžiui, apšvietimui, įkrovimo sprendimams ar uosto įrangai.

    Kodėl šis modelis kelia susidomėjimą?

    Energetikos perėjime vis daugiau dėmesio skiriama decentralizuotai gamybai ir sprendimams, kurie mažina tinklo apkrovą bei energijos importo poreikį. Energijos surinkimo technologijos, kurios verčia mechaninius veiksmus į elektrą, laikomos viena iš nišų, tačiau jas dažnai riboja ilgaamžiškumo ir efektyvumo klausimai.

    REPS teigia, kad esminė kliūtis iki šiol buvo ekonomika: mechaniniai keitikliai ne visuomet atlaikydavo dideles apkrovas ir ilgą eksploataciją, todėl investicijos neatsipirkdavo. Startuolis sako iš esmės perprojektavęs keitiklį taip, kad sprendimas būtų pritaikytas intensyviam sunkiajam transportui ir tarnautų daugiau nei 20 metų.

    „Keliai yra visur, eismas yra visur. Tai, kas anksčiau buvo prarasta energija, dabar gali tapti švaria elektra“, – sakė REPS įkūrėjas ir vadovas Alfonsas Huberis.

    „Mūsų aikštelėje įdiegta sistema parodė REPS potencialą: ten, kur transportas vis tiek turi stabdyti, švari energija surenkama ir panaudojama vietoje. Be jokio poveikio eismui ir nereikalaujant papildomos erdvės“, – sakė „Hamburger Container Service GmbH“ vadovas Justinas Karnbachas.

    REPS planuoja investiciją skirti gamybos ir diegimo apimčių didinimui, taip pat plėtrai į naujus infrastruktūros segmentus. Ilgesnėje perspektyvoje bendrovė kelių sprendimą mato kaip pirmą žingsnį platesnėje platformoje, kuri aukšto intensyvumo infrastruktūrą paverstų decentralizuotais elektros gamybos taškais.

  • Indija paleido milžinišką baterijų parką: 180 MW sistema žada proveržį žalioje energetikoje

    Indija paleido milžinišką baterijų parką: 180 MW sistema žada proveržį žalioje energetikoje

    Indijoje pradėta eksploatuoti vienas didžiausių šalyje baterijų energijos kaupimo projektų. Tai 180 MW galios ir 360 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema, skirta padėti subalansuoti elektros tinklą sparčiai augant atsinaujinančiai gamybai.

    Apie projekto įgyvendinimą paskelbė „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“ – įmonė, tiekianti tinklą formuojančius sprendimus, kurie leidžia kaupikliams aktyviau prisidėti prie tinklo stabilumo. Indijoje tokio masto vadinamosios atskiros baterijų sistemos laikomos svarbiu žingsniu plečiant saulės ir vėjo elektrinių dalį bendrame energijos balanse.

    Kam reikalingas toks mastas?

    360 MWh talpa reiškia, kad įrenginys gali tiekti 180 MW galią maždaug dvi valandas, kai to labiausiai reikia, pavyzdžiui, vakare, sumažėjus saulės generacijai. Tokie projektai padeda mažinti svyravimus, palaikyti dažnį ir įtampą, o tai ypač svarbu tinklui, kuriame daug nepastovios generacijos.

    Didelio masto baterijos dažnai naudojamos ir avarinėms situacijoms suvaldyti, nes gali reaguoti per labai trumpą laiką. Praktikoje tai reiškia mažesnę trikdžių ir didelio masto elektros tiekimo sutrikimų riziką, ypač regionuose, kur infrastruktūra patiria dideles apkrovas.

    Tinklą formuojanti technologija

    Projekte taikomi tinklą formuojantys sprendimai, kurie leidžia kaupimo sistemoms veikti ne tik kaip energijos „sandėliui“, bet ir kaip aktyviam tinklo stabilumo elementui. Tokia kryptis pasaulyje vis dažniau minima kaip būtina, kai atsinaujinantys šaltiniai tampa dominuojantys.

    „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“ nurodė, kad projektui buvo tiekiami 192 galios keitikliai, kurių vieneto galia siekia 1,25 MW, ir kad įranga pritaikyta darbui karštame klimate. Įmonė akcentavo atitiktį Indijos Centrinės elektros institucijos (CEA) reikalavimams, kurie apima tinklo funkcijas, tokias kaip greitas dažnio reguliavimas ir įtampos kontrolė.

    „Ši sistema palaiko pagrindines tinklo funkcijas, įskaitant greitą dažnio reguliavimą ir įtampos kontrolę“, – teigė „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“.

    Indijos tikslai ir rinka

    Indija yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų pasiekti 500 GW ne iš iškastinio kuro gaunamos elektros galios. Dideli baterijų projektai laikomi vienu iš greičiausių būdų suvaldyti nepastovios gamybos problemą ir sumažinti poreikį laikyti rezervą iš taršių, brangių piko elektrinių.

    Šalia jau įgyvendinamų projektų planuojami ir dar didesni kaupimo sprendimai, įskaitant projektus Radžastane. Rinkos tendencija aiški: augant saulės ir vėjo generacijai, energijos kaupimas tampa ne papildomu pasirinkimu, o būtina tinklo modernizacijos dalimi.