Tag: Aviacija

  • Lenkijos oro uostai ruošiasi dideliems pokyčiams: nuo elektrinių autobusų iki SAF degalų

    Lenkijos oro uostai artimiausiais metais turės prisitaikyti prie sparčiai augančių keleivių srautų ir griežtėjančių aplinkosaugos tikslų. Prognozuojama, kad 2026 metais šalies oro uostai aptarnaus 66,1 mln. keleivių – tai 11,7 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Didesnis skrydžių populiarumas reiškia ne tik intensyvesnį darbą terminaluose, bet ir augantį energijos poreikį bei spaudimą mažinti emisijas. Apie planuojamas kryptis kalbama ir portale WNP.pl publikuotame pokalbyje su „Polskich Portów Lotniczych“ strategijos ir plėtros biuro vadove Monika Krajewska.

    Nors didžiausia su aviacija susijusių emisijų dalis tenka patiems lėktuvams, oro uostai taip pat turi priemonių mažinti savo veiklos pėdsaką. Dalis sprendimų susiję su tuo, kas vyksta ant žemės – keleivių aptarnavimu, transportu perone ir oro uostų infrastruktūra.

    Esminis iššūkis – suderinti dekarbonizaciją su ekonominiu atsiperkamumu. Žalesnės technologijos reikalauja investicijų, tačiau tikimasi, kad dalis jų ilgainiui gali sumažinti eksploatacines sąnaudas.

    Elektrifikacija ir LED apšvietimas

    Viena svarbiausių krypčių, apie kurią kalbama, yra infrastruktūros ir transporto priemonių elektrifikacija. Tai apima oro uostuose naudojamus autobusus bei kitą techniką, kuri veža keleivius ar aptarnauja orlaivius perone.

    Kartu minimas ir apšvietimo modernizavimas – perėjimas prie energiją taupančių LED sistemų. Tokie sprendimai mažina elektros suvartojimą, tačiau oro uostams jie taip pat reiškia planavimą, pirkimus ir ilgalaikius infrastruktūros atnaujinimo projektus.

    Daugiau SAF degalų pagal ES reikalavimus

    Kita reikšminga kryptis – tvaresni aviaciniai degalai (SAF). Europos Sąjungos taisyklės numato, kad jų dalis degaluose, tiekiamuose oro uostuose, turi palaipsniui augti.

    Tekste nurodoma, kad 2025–2029 metų laikotarpiu numatytas 2 proc. SAF reikalavimas. Tai reiškia, kad pokyčiams turi ruoštis ne tik oro uostai, bet ir degalų tiekėjai bei aviakompanijos.

    Skrydis ir traukinys vienoje kelionėje

    Transformacija, kaip pabrėžiama, neapsiriboja vien oro uostų teritorija. Vis daugiau reikšmės įgauna skirtingų transporto rūšių integracija – ypač skrydžių derinimas su geležinkeliu.

    Tikslas – kelionę padaryti sklandesnę, kad keleiviai galėtų patogiai persėsti iš traukinio į lėktuvą (ar atvirkščiai), o ateityje būtų siekiama sprendimų, leidžiančių visai kelionei naudoti vieną bilietą.

    Tarp ateities temų įvardijamos ir naujos technologijos bei jų ribojimai – nuo elektromobilumo plėtros iki galimų vandenilio pritaikymo scenarijų. Tačiau kartu akcentuojama, kad esminis klausimas lieka tas pats: kaip žalesnius sprendimus įgyvendinti taip, kad jie išliktų finansiškai tvarūs.

  • Portugalija pasirašė TAP akcijų pardavimo sutartį su „Lufthansa“: žada išlaikyti portugališką tapatybę

    Portugalija pasirašė TAP akcijų pardavimo sutartį su „Lufthansa“: žada išlaikyti portugališką tapatybę

    Portugalijos vyriausybė pasirašė TAP akcijų pardavimo sutartį su Vokietijos grupe „Lufthansa“, taip formalizuodama dar spalį patvirtinto sandorio sąlygas.

    Šalies ministras pirmininkas Luísas Montenegro per ceremoniją pabrėžė, kad sprendimas priimtas tik su sąlyga, jog bus išsaugota TAP tapatybė ir prekės ženklas.

    Jo teigimu, „Lufthansa“ nuo pat derybų pradžios rodė norą išlaikyti oro bendrovės išskirtinumą ir jos kryptis, susijusias su Portugalijos bendruomenėmis, regionais bei ekonomika.

    Ministras pirmininkas taip pat akcentavo ryšius su autonominiais regionais, pasaulyje gyvenančiomis portugalų bendruomenėmis ir portugališkai kalbančiomis šalimis, pabrėždamas, kad tai yra TAP privalumas, o ne našta. Jis pridūrė, kad sutartyje numatyta užtikrinti ir „socialinę taiką“ bendrovėje bei įsipareigojimus darbuotojams.

    Sutartis pasirašyta prie Lisabonos oro uosto

    Pasirašymo ceremonija vyko TAP komplekse šalia Lisabonos oro uosto. Joje dalyvavo ministras pirmininkas, finansų ministras Joaquimas Miranda Sarmento ir „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    „Lufthansa“ generalinis direktorius pareiškė, kad TAP ir toliau liks Portugalijos oro bendrove. Jo žodžiais, sandoris yra svarbus etapas ir pačiai TAP, ir Portugalijai, ir visai „Lufthansa“ grupei.

    Carstenas Spohras taip pat nurodė, kad „Lufthansa“ siekia plėtoti Lisaboną kaip vieną iš grupės aviacijos centrų, tačiau strategija neapsiribos vien sostine – svarbūs ir Porto, Funšalis, Madeira bei Algarvė.

    Kiek kainuoja sandoris ir kas laukia toliau

    Portugalijos vyriausybė spalio 14 dieną paskelbė pasirinkusi „Lufthansa“ dalinei TAP privatizacijai. Pasiūlyme numatyta iki 49,9 proc. oro bendrovės kapitalo įsigyti už 1,201 mlrd. eurų, o 5 proc. dalis pirmumo tvarka būtų skiriama darbuotojams.

    Kol kas valstybė pasilieka 51 proc. kapitalo ir daugumą valdyboje.

    Vis dėlto sandorio užbaigimas ir TAP integracija į „Lufthansa“ grupę dar priklausys nuo vertinimo Briuselyje.

    Vyriausybė tikisi, kad Europos institucijų pritarimas būtų gautas 2028 metų pirmoje pusėje. Iki tol TAP turėtų būti valdoma savarankiškai, tačiau prižiūrint Vokietijos grupei.

  • „Lufthansa“ fiksuoja rekordinį ketvirtį, bet dėl brangaus kuro mažina metinę pelno prognozę

    „Lufthansa Group“ pranešė pasiekusi geriausią ketvirtį pagal pajamas visoje koncerno istorijoje: 2026 metų trečiąjį ketvirtį jos siekė 12,2 mlrd. eurų. Augimas fiksuotas nepaisant smarkiai padidėjusių kuro sąnaudų.

    Kaip skelbiama, pajamos per metus išaugo 9 proc. (nuo 11,2 mlrd. eurų), o pakoreguotas veiklos pelnas (EBIT) ūgtelėjo 6 proc. ir pasiekė 1,4 mlrd. eurų. Grynasis pelnas didėjo nuo 966 mln. iki 1,3 mlrd. eurų, nors veiklos marža šiek tiek sumažėjo – nuo 11,9 iki 11,5 proc.

    Kuro išlaidos per metus padidėjo 543 mln. eurų. Įtaką tam darė brangesnis aviacinis kuras, kurio kainas, pasak bendrovės, kėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose.

    Vis dėlto geras ketvirtis nereiškia, kad problemų neliko: pagrindinė grupės oro linijų įmonė „Lufthansa Airlines“ ir toliau susiduria su pelningumo iššūkiais, o pats koncernas, nepaisant rekordinių rezultatų, sumažino metinę pakoreguoto EBIT prognozę.

    Rekordą pasiekti padėjo paklausa ir kaštų kontrolė

    Koncerno vadovas Carstenas Spohras pažymėjo, kad didesnės pajamos, išlikusi didelė paklausa ir griežta kaštų disciplina leido kompensuoti maždaug pusės milijardo eurų kuro brangimą.

    Didžiausias paklausos augimas, anot bendrovės, fiksuotas premium klasėse, taip pat skrydžiuose į Aziją ir Šiaurės Ameriką. Vidutinės pajamos iš pervežimų tinklinėse oro linijose augo beveik 7 proc., o gerus pardavimus demonstravo ir pigių skrydžių bendrovė „Eurowings“.

    „Lufthansa Airlines“ pelningumas vis dar stringa

    Nors bendri grupės rezultatai gerėjo, tinklinės oro linijos uždirbo 853 mln. eurų pakoreguoto EBIT – tai 108 mln. eurų mažiau nei prieš metus. Tuo metu SWISS, Austrian Airlines ir Brussels Airlines savo rodiklius gerino, tačiau „Lufthansa Airlines“ finansinės problemos išlieka.

    Be brangaus kuro, rezultatą apsunkino ir pirmąjį metų pusmetį vykę streikai – jų kaštus bendrovė įvertino 65 mln. eurų. Tiesa, vienetinės sąnaudos (be kuro ir taršos mokesčių) tinklinėse oro linijose didėjo tik 0,5 proc., tam įtakos turėjo taupymo priemonės, automatizacija, skaitmenizacija ir didesnė pasiūla.

    Restruktūrizacija spartinama: mažiau etatų ir senų lėktuvų

    „Lufthansa Airlines“ pertvarkos programa pradėta 2024 metais, o 2026 metų balandį koncernas kai kuriuos jos punktus paspartino – tam įtakos turėjo brangstantis kuras ir su darbo ginčais susijusios išlaidos.

    Iš eksploatacijos visam laikui išbraukti 27 nuostolingai dirbusios regioninės bendrovės „Lufthansa CityLine“ lėktuvai. Pažymima, kad būtent šio vežėjo orlaiviai reguliariai skraidė ir maršrutais į Lenkiją, tad pokyčiai gali turėti įtakos regioninių skrydžių pasiūlai šiame regione.

    Grupė taip pat spartina senesnių tolimojo nuotolio lėktuvų išėmimą iš flotilės. Iki 2030 metų planuojama panaikinti apie 4 tūkst. darbo vietų (daugiausia administracijoje, pirmiausia Vokietijoje), centralizuojant funkcijas ir didinant automatizacijos bei DI naudojimą, o tuo pačiu laikotarpiu ketinama įvesti per 230 naujų orlaivių.

    Cargo ir Technik tempė rezultatą į viršų

    Iš kitų padalinių ypač išsiskyrė „Lufthansa Cargo“: jos pakoreguotas EBIT per metus šoktelėjo nuo 49 mln. iki 162 mln. eurų, o veiklos marža – nuo 6 iki 15,6 proc. Vidutinės pajamos iš krovinių pervežimo didėjo net 22 proc., apimtys – 7 proc.; pajėgumus rėmė ir „ITA Airways“ lėktuvų krovinių erdvės panaudojimas.

    Ryškiai augo ir „Lufthansa Technik“, užsiimanti lėktuvų priežiūra bei remontu: jos pajamos didėjo 20 proc. iki 2,3 mlrd. eurų, o pakoreguotas EBIT – 54 proc. iki 200 mln. eurų, daugiausia dėl užsakymų iš išorės klientų.

    Per ketvirtį „Cargo“ ir „Technik“ kartu sugeneravo 362 mln. eurų veiklos pelno, taip kompensuodamos silpnesnius pagrindinės keleivių vežimo veiklos segmentus.

    Kuro rizika mažinama, bet prognozė – kuklesnė

    „Lufthansa“ nurodo, kad per visus 2026 metus kurui gali išleisti apie 9,3 mlrd. eurų. Kainų svyravimo rizika valdoma finansiniu apsidraudimu (hedging) – 2026 metams, pasak koncerno, apsidrausta maždaug dėl 86 proc. keleivinių oro linijų kuro poreikio, o 2027 metams – dėl daugiau nei 60 proc.

    Nepaisant gero trečiojo ketvirčio, koncernas sumažino metinės pakoreguoto EBIT prognozės viršutinę ribą – nuo 2,2 mlrd. iki 2 mlrd. eurų (apatinė riba palikta 1,7 mlrd. eurų). Finansų direktorius Tillas Streichertas pabrėžė, kad galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo kuro kainų ir paklausos, bet ir nuo to, kiek „Lufthansa Cargo“ uždirbs ketvirtąjį ketvirtį.

  • Melagingi pranešimai apie bombas sutrikdė keturis skrydžius Europoje: uždarytas Varšuvos oro uostas

    Melagingi pranešimai apie bombas sutrikdė keturis skrydžius Europoje: uždarytas Varšuvos oro uostas

    Antradienį keturi keleiviniai skrydžiai, vykę į Lenkiją, Ispaniją ir Bulgariją, tapo melagingų pranešimų apie bombas taikiniu. Visi lėktuvai saugiai nusileido, o patikrinus sprogmenų nerasta, pranešė pareigūnai.

    Du incidentai buvo susiję su skrydžiais į Varšuvą. Kaip skelbia „Euronews“, vienu atveju Varšuvos Šopeno oro uoste buvo uždarytas vienas kilimo ir tūpimo takas, kol buvo apieškotas orlaivis.

    Pirmasis pranešimas palietė SAS skrydį SK751 iš Kopenhagos – lėktuvas Varšuvoje nusileido įprastai, o keleiviai buvo išlaipinti. Aviakompanija patvirtino, kad dėl šio skrydžio buvo gautas grasinimas.

    Antrasis atvejis – LOT „Boeing 737 MAX“, skridęs iš Londono Hitrou oro uosto. Vietoje suplanuoto nusileidimo Šopeno oro uoste jis buvo nukreiptas į Varšuvos Modlino oro uostą, kuris po pavojaus signalo laikinai sustabdė darbą.

    Varšuvoje – evakuacija, vėliau oro uostas atnaujino darbą

    Modlino oro uoste keleiviai buvo evakuoti, o lėktuve atlikti saugumo patikrinimai. Oro uosto atstovas Adamas Szablowskis naujienų agentūrai AFP sakė, kad nieko įtartino nerasta.

    Po patikrinimų Modlino oro uostas vėl buvo atidarytas ir grįžo prie įprasto darbo režimo. Apie galimus skrydžių vėlavimus ar keleivių srautų sutrikimus išsamiau nebuvo pranešta.

    Ryanair ir Wizz Air lėktuvai taip pat tikrinti

    Ispanijoje oro uostų operatorė Aena aktyvavo avarinį protokolą dėl bombos pavojaus „Ryanair“ skrydyje iš Mančesterio į Mursiją. Lėktuvas nusileido be incidentų, o po Civilinės gvardijos patikrinimo avarinės priemonės buvo atšauktos.

    Ketvirtasis pranešimas palietė „Wizz Air“ skrydį iš Bergamo (šiaurės Italija) į Sofiją. Bulgarijos vidaus reikalų ministerijos atstovas nurodė, kad po nusileidimo 10:10 Vidurio Europos laiku orlaivis buvo patikrintas.

    Trečia diena iš eilės, kai grasinimai trikdo skrydžius

    Šie pranešimai pasirodė praėjus dienai po to, kai NATO oro gynybos perspėjimo tarnyba reagavo į dar vieną „Wizz Air“ skrydį, vykusį iš Londono Lutono į Sofiją. Tąkart lėktuvas buvo nukreiptas ir avariniu režimu nusileido Budapešte.

    Vengrijos gynybos ministras Romuluszas Ruszin-Szendi feisbuke skelbė, kad „Gripen“ naikintuvai pakilo per kelias minutes ir užtikrino saugų keleivinio lėktuvo nusileidimą Budapešte.

    Sekmadienį panašus incidentas fiksuotas ir „Austrian Airlines“ skrydyje iš Tel Avivo į Vieną – dėl grasinimo lėktuvas buvo nukreiptas į Bulgariją, tačiau patikrinus taip pat nieko nerasta.

  • „Lufthansa“ dėl Irano karo brangstančio kuro sąskaita augs 2 mlrd. eurų – apkarpė pelno prognozę

    „Lufthansa“ dėl Irano karo brangstančio kuro sąskaita augs 2 mlrd. eurų – apkarpė pelno prognozę

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ skelbia, kad dėl išaugusių reaktyvinių degalų kainų jos metinė kuro sąskaita gali šoktelėti maždaug 2 mlrd. eurų. Bendrovė dėl to sumažino viršutinę 2026 metų pelno prognozės ribą.

    Kaip praneša „Euronews“, liepą–rugsėjį „Lufthansa Group“ fiksavo stiprius rezultatus: didesnės pajamos ir taupymo priemonės daugiau nei kompensavo brangstančius degalus.

    Per trečiąjį ketvirtį pakoreguotas veiklos pelnas augo 6 proc. iki 1,4 mlrd. eurų, o pajamos – 9 proc. iki 12,24 mlrd. eurų. Tai buvo stipriausias grupės ketvirtis pagal pajamas.

    Vis dėlto konfliktas Artimuosiuose Rytuose smarkiai kilstelėjo žibalo kainas: per trečiąjį ketvirtį degalų sąnaudos, palyginti su pernai, išaugo 543 mln. eurų.

    Kainų spaudimas ir skirtingi padalinių rezultatai

    Grupės vadovas Carstenas Spohras teigė, kad esant stabiliai didelei paklausai ir griežtai kontroliuojant kaštus pavyko atsverti maždaug pusės milijardo eurų kuro pabrangimą.

    Grupės tinklo oro linijos – SWISS, „Austrian Airlines“ ir „Brussels Airlines“ – nuosaikiai didino pajėgumus ir gerino ketvirčio rezultatus. Tuo metu pagrindinė „Lufthansa“ oro linijų veikla atsiliko: jos trečiojo ketvirčio pakoreguotas veiklos pelnas smuko trečdaliu iki 300 mln. eurų.

    Bendrus rezultatus reikšmingai palaikė „Lufthansa Cargo“ (pakoreguotas veiklos pelnas daugiau nei patrigubėjo iki 162 mln. eurų) ir „Lufthansa Technik“ (pakoreguotas veiklos pelnas augo 54 proc. iki 200 mln. eurų).

    Visų metų vaizdas nėra toks palankus: per pirmus devynis mėnesius pajamos kilo 8 proc., tačiau grynasis pelnas krito 35 proc.

    Metinė kuro sąskaita – 9,3 mlrd. eurų

    Finansų direktorius Tillis Streichertas nurodė, kad ketvirtąjį ketvirtį tikimasi išlaikyti sveiką paklausą, tačiau dėl geopolitinės situacijos 2026 metų kuro sąskaita dabar prognozuojama sieksianti 9,3 mlrd. eurų.

    Palyginimui, 2025 metais ji sudarė 7,27 mlrd. eurų – tai reiškia beveik 2 mlrd. eurų augimą.

    Pasak T. Streicherto, „Lufthansa“ iš anksto apsidraudė dėl 86 proc. 2026 metais keleivines oro linijas aptarnaujančių degalų poreikio, fiksuodama kainas finansiniais kontraktais. Taip pat teigiama, kad daugiau nei 60 proc. 2027 metų poreikio jau yra apsidrausta.

    Dėl išaugusių sąnaudų bendrovė pakoregavo metinę prognozę: dabar tikisi 1,7–2 mlrd. eurų pakoreguoto veiklos pelno, kai anksčiau buvo numatyta 1,7–2,2 mlrd. eurų.

    Taupymas: mažiau skrydžių ir mažesnės išlaidos

    Grupė jau anksčiau ėmėsi taupymo: mažino skrydžių apimtis ir dalį orlaivių laikinai išėmė iš eksploatacijos. Balandį iš grupės tvarkaraščio buvo išimti „CityLine“ padalinio 27 eksploatuojami orlaiviai, o vėliau paskelbta apie karpymus, palietusius 20 000 trumpųjų nuotolių skrydžių iki spalio.

    „Lufthansa“ skaičiavo, kad toks sprendimas leistų sutaupyti apie 40 000 tonų reaktyvinių degalų.

    Be to, buvo sugriežtintos išlaidos samdymui, vidiniams renginiams ir išoriniams konsultantams, o taip pat tęsiamas planas iki 2030 metų sumažinti 4 000 administracinių darbo vietų.

    Antradienio rytą bendrovės akcijų kaina ankstyvoje prekyboje kilo daugiau nei 3 proc.

  • Lenkijos vyriausybė svarsto smarkiai kelti baudas: dienos įkainis iki 10 tūkst. zlotų

    Lenkijos vyriausybė svarsto pataisas, kurios reikšmingai padidintų pinigines baudas baudžiamojoje teisėje – dienos baudos įkainis galėtų siekti iki 10 tūkst. zlotų.

    Kaip skelbia „SE.pl“, klausimas įtrauktas į antradienį, lapkričio 3 dieną, vykusio posėdžio darbotvarkę. Be Baudžiamojo kodekso pataisų, ministrai nagrinėja ir kitus projektus – nuo baudų už pažeidimus, susijusius su matavimo prietaisais, iki procesų dėl bankų bylų ir aviacijos taisyklių.

    Pagrindinė idėja – pritaikyti baudos dienos įkainių ribas prie dabartinių ekonominių realijų. Šios ribos Lenkijoje, kaip nurodoma projekte, galioja nuo pat kodekso įsigaliojimo ir iki šiol nebuvo keičiamos.

    Praktiškai tai reikštų, kad už dalį nusikaltimų baudos galėtų tapti gerokai didesnės, nes galutinė suma priklauso ne tik nuo pažeidimo pobūdžio, bet ir nuo to, kiek dienos įkainių paskiria teismas.

    Baudos įkainiai: nuo 10 iki 100 zlotų, o „lubos“ – iki 10 tūkst.

    Projektas numato dešimteriopai padidinti minimalią dienos baudos įkainio ribą – nuo 10 iki 100 zlotų. Maksimali riba būtų keliama penkis kartus: nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. zlotų.

    Lenkijos baudžiamojoje teisėje baudos dydis nustatomas iš dviejų dalių: teismas parenka dienos įkainių skaičių ir kiekvieno įkainio vertę. Įkainių skaičius paprastai svyruoja nuo 10 iki 540.

    Šiuo projektu įkainių skaičiaus keisti nesiūloma, tačiau, pakėlus įkainio ribas, keistųsi galimos galutinės sumos. Projekto aiškinime nurodoma, kad mažiausia bauda būtų 1 000 zlotų (10 įkainių po 100), o didžiausia galėtų siekti iki 5,4 mln. zlotų (540 įkainių po 10 tūkst.).

    Taip pat siūloma atsisakyti 2022 metais įvestų nuostatų, kurios kai kuriems nusikaltimams nustatė minimalų įkainių skaičių. Projekto autoriai argumentuoja, kad pakėlus pačias įkainio ribas, tokios papildomos taisyklės nebebūtų reikalingos.

    Iki 3 tūkst. zlotų baudos už pažeidimus su matavimo prietaisais

    Kitas darbotvarkės klausimas – siūlomas Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procedūrų pakeitimas, numatantis didesnes baudas už pažeidimus, susijusius su matavimo prietaisais, įskaitant degalų kolonėles.

    Teisingumo ministerija siūlo, kad maksimalus mandatas už tokius pažeidimus siektų 3 tūkst. zlotų. Dabar, kaip nurodoma projekte, viršutinė riba yra 500 zlotų.

    Pakeitimai siejami su Metrologijos (matų) teisės reikalavimais: atsakomybė numatoma už prietaisų naudojimą ar tiekimą be privalomos metrologinės kontrolės, neteisėtą jų legalizavimą ar kontrolės veiksmų trukdymą.

    Ministerija vertina, kad dabartinės baudos nėra pakankamai atgrasančios, todėl siūlo didinti viršutinę sankcijos ribą.

    Bankų bylos: siūloma keisti, kur būtų nagrinėjami vartotojų ieškiniai

    Posėdyje svarstomas ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektas, susijęs su vartotojų ginčais su bankais. Tikslas – mažinti bylų koncentraciją didžiųjų miestų teismuose.

    Pagal projekto logiką problema siejama su praktika, kai vartotojų reikalavimai perleidžiami (cesija) teisines paslaugas teikiančioms įmonėms ar specializuotoms bendrovėms, o šios ieškinius teikia teismams pagal savo buveinę.

    Siūloma taisyklę sieti ne su ieškovu kaip procesine figūra, o su asmeniu ar subjektu, kuris atliko bankinį veiksmą, pavyzdžiui, pasirašė kredito sutartį. Ieškinį būtų galima paduoti pagal tokio asmens gyvenamąją vietą ar buveinę, ir tai galiotų ir paveldėtojams.

    Be to, projekte aptariama ir vadinamoji „nemokamo kredito sankcija“, kai dėl tam tikrų kreditoriaus pažeidimų vartotojas gali grąžinti tik pasiskolintą sumą be palūkanų ir kitų kredito kaštų, taip pat susigrąžinti kai kurias sumokėtas įmokas. Penkerius metus po naujų taisyklių įsigaliojimo tokios bylos būtų nukreipiamos tik į teismą pagal vartotojo gyvenamąją vietą.

    Aviacijos pakeitimai: nauji reikalavimai oro uostams ir baudos

    Dar vienas posėdžio klausimas – Aviacijos įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama suderinti nacionalines taisykles su Europos Sąjungos reikalavimais dėl transporto tinklo ir alternatyvių degalų infrastruktūros plėtros, taip pat taršos mažinimo oro uostuose.

    Siūloma įpareigoti oro uostų valdytojus užtikrinti išorinį elektros tiekimą orlaiviams stovėjimo metu, kad būtų mažiau naudojami borto energijos šaltiniai. Taip pat numatoma infrastruktūra, skirta tiekti į lėktuvus iš anksto kondicionuotą orą.

    Už nesudarytas sąlygas konkrečiose stovėjimo vietose projekte numatyta finansinė sankcija – 10 tūkst. zlotų už kiekvieną reikalavimų neatitinkančią vietą.

  • Pigių skrydžių revoliucija: „Jet2“ pristatė lėktuvą tik verslo klasei, vietos stebina

    Pigių skrydžių revoliucija: „Jet2“ pristatė lėktuvą tik verslo klasei, vietos stebina

    Didžiosios oro linijos vis aktyviau ieško, kaip uždirbti iš brangesnių bilietų, o kartu su tuo keičiasi ir pigių skrydžių rinka. Naujausias to pavyzdys – „Jet2“ užsakomosios aviacijos padalinys „Jet2 Charter“, pristatęs lėktuvą, kuriame įrengta tik verslo klasė.

    Specialiai sukonfigūruotas „Boeing 737-800NG“ turi 76 verslo klasės sėdimas vietas. Palyginimui, tokio tipo įprastai naudojamuose tos pačios šeimos lėktuvuose dažnai būna apie 189 vietos, todėl akcentas čia – erdvė ir patogumas, o ne maksimalus keleivių skaičius.

    Lėktuvas bazuojamas Liverpulio Džono Lenono oro uoste Jungtinėje Karalystėje. „Jet2 Charter“ teigia, kad sprendimą paskatino auganti paklausa iš sporto, muzikos, pramogų industrijos bei specializuotų grupių, kurioms svarbus privatumas, lankstus tvarkaraštis ir aukštesnis komforto lygis.

    „Tai pirmas kartas, kai mūsų lėktuve įrengėme išskirtinai verslo klasės saloną, ir tai itin jaudinantis žingsnis užsakomųjų skrydžių klientams“, – sakė „Jet2“ užsakomųjų skrydžių ir oro linijų pardavimų vadovas Trevoras Caplis.

    „Klientų, kurie jau spėjo juo skristi, atsiliepimai buvo išskirtinai geri: ypač akcentuojamas erdvės pojūtis ir komfortas. Pridėjus mūsų aptarnavimo standartus, tikimės, kad šis sprendimas taps itin paklausus žiemos sezonu“, – pridūrė jis.

    Įdomu tai, kad „Jet2“ reguliariuose reisuose tradicinės verslo klasės paprastai nesiūlo, todėl projektas iš esmės skirtas būtent užsakomosios aviacijos segmentui. Pastaraisiais metais šis segmentas Europoje auga, nes organizatoriai ir įmonės vis dažniau vertina kelionės laiką, komandos logistiką bei galimybę išvengti persėdimų.

    Premium klasės bumas Europoje

    „Jet2 Charter“ žingsnis įsilieja į platesnę tendenciją, kai oro bendrovės plečia premium pasiūlą. Rinkoje daugėja ir nišinių vežėjų, siūlančių tik verslo klasės skrydžius, nes dalis keliautojų po pandemijos tapo jautresni komfortui, o įmonės – kelionės produktyvumui.

    Tuo pat metu ir tradicinės oro linijos investuoja į brangesnes salono klases. Pavyzdžiui, „British Airways“ pastaruoju metu pristatinėjo atnaujintus sprendimus didiesiems lėktuvams, o kiti vežėjai diegia premium ekonominės klasės naujoves, siekdami užpildyti spragą tarp ekonominės ir verslo klasės.

    Avialinijoms tai tampa svarbu ir dėl finansų: premium klasės bilietai bei papildomos paslaugos dažnai generuoja didesnę maržą nei pigiausi tarifai. Dėl to keleiviai vis dažniau mato daugiau pasirinkimo – nuo premium ekonominės iki užsakomųjų skrydžių su verslo klasės salonu net ir siauro fiuzeliažo lėktuvuose.

  • „Lufthansa“ už 1,2 mlrd. eurų ima „TAP Air Portugal“: kada pasimatys nauda ir kas ją stabdo

    „Lufthansa“ už 1,2 mlrd. eurų ima „TAP Air Portugal“: kada pasimatys nauda ir kas ją stabdo

    Vokietijos aviacijos grupė „Lufthansa“ sutiko sumokėti iki 1,2 mlrd. eurų už iki 49,9 proc. Portugalijos oro bendrovės „TAP Air Portugal“ akcijų paketą. Nors pati grupė skaičiuoja, kad sandoris galėtų duoti apie 450 mln. eurų metinės naudos, realus efektas gali vėluoti.

    Sandoris dar turi pereiti derybų etapą, sulaukti Portugalijos Vyriausybės sprendimo ir Europos Komisijos konkurencijos vertinimo. Skelbiama, kad užbaigimas planuojamas 2028 metais, todėl sinergijų „greito efekto“ tikėtis neverta.

    Kas slypi už skaičių?

    „Lufthansa“ nurodė, kad už 44,9 proc. akcijų mokėtų 1,025 mlrd. eurų, o suma iki 1,2 mlrd. eurų didėtų, jei būtų įsigytos ir darbuotojams siūlomos akcijos bei būtų mokamas vadinamasis laikotarpio mokestis iki sandorio uždarymo. Portugalijos valstybė pasiliktų 50,1 proc. kontrolinį paketą.

    Tokia struktūra reiškia kompromisą: „Lufthansa“ galėtų siūlyti „TAP Air Portugal“ vadovą, tačiau valstybei liktų daugumos įtaka valdyboje. Analitikų vertinimu, tai gali riboti greitesnį kaštų mažinimą ar operacijų suvienodinimą visos grupės mastu.

    „Tai sandoris, kuriame žadamos sinergijos skamba įspūdingai, bet jų realizavimą ribos reguliavimas ir valstybinė kontrolė“, – teigiama nepriklausomų kredito rinkos analitikų vertinimu.

    Didžiausias prizas – maršrutai į Braziliją

    Strategiškai vertingiausias „TAP Air Portugal“ turtas yra Lisabonos mazgas ir stiprus maršrutų tinklas į Braziliją bei platesnę Lotynų Ameriką. Rinkos duomenys rodo, kad „TAP Air Portugal“ užima reikšmingą dalį sėdimų vietų pasiūloje tarp Europos ir Brazilijos, o tai yra vienas sparčiausiai atsigaunančių transatlantinių segmentų.

    „Lufthansa“ tikisi sustiprinti pozicijas Pietų Atlanto rinkoje ir geriau sujungti srautus tarp Europos, Portugalijos ir Amerikų. Tačiau realus augimas priklausys nuo sezoniškumo, degalų kainų ir to, kaip greitai pavyks suderinti tvarkaraščius bei bilietų platinimą grupės viduje.

    Kodėl grąža gali užtrukti iki 2030

    Vienas svarbiausių „Lufthansa“ planų yra įtraukti „TAP Air Portugal“ į transatlantinę bendros veiklos partnerystę, kurioje skrydžių grafikai derinami, o pajamos dalijamos su partneriais. Vis dėlto tokie susitarimai paprastai reikalauja atskirų reguliuotojų leidimų, o konkurencijos institucijos vertina, ar dėl jų nemažėja pasirinkimas ir nedidėja kainos.

    Papildomų abejonių kelia tai, kad panašus „Lufthansa“ scenarijus su Italijos „ITA Airways“ juda lėčiau, nei rinkai buvo žadėta. Tai signalizuoja, jog ir „TAP Air Portugal“ integracija gali išsitęsti, o dalis planuotų pajamų efektų gali persikelti už 2030 metų ribos.

    Sandorio ekonomikai svarbus ir operacinis kontekstas: „TAP Air Portugal“ pastaraisiais metais demonstravo pelningumą, tačiau 2026 metų pirmąjį pusmetį patyrė apie 99,2 mln. eurų nuostolį, kurį didino išaugusios degalų sąnaudos. Tokia dinamika reiškia, kad „Lufthansa“ teks valdyti ne tik plėtros, bet ir ciklinių sąnaudų rizikas.

    Papildomas ribojantis veiksnys yra Lisabonos oro uosto pajėgumai, kurie, kaip ne kartą pabrėžta aviacijos rinkos analizėse, yra arti ribos. Jei infrastruktūros plėtra vėluos, greitas skrydžių skaičiaus didinimas gali būti apsunkintas net ir turint ambicingus planus dėl parko augimo.

  • Lufthansa atsisveikina su „Airbus“ A340-600: kodėl keturių variklių milžinas taip ir netapo hitu

    Vokietijos oro bendrovė Lufthansa planuoja paskutinį „Airbus“ A340-600 reisą 2026 metų spalio 18 dieną. Skrydis numatytas maršrutu Vašingtonas (Dulles)–Frankfurtas, taip simboliškai užveriant keturvariklių plačiafiuzeliažų erą bendrovės reguliariuose reisuose.

    Įdomu tai, kad A340 jau buvo atsidūręs nurašomų orlaivių sąraše po koronaviruso pandemijos, kai pasaulinis keleivių srautas smarkiai krito. Vis dėlto naujų lėktuvų pristatymo vėlavimai, ypač susiję su „Boeing“ 777X programa, šių orlaivių tarnybą pratęsė dar keleriems metams.

    Kodėl A340 debiutas pavėlavo

    „Airbus“ A340 istorija glaudžiai susijusi su taisyklėmis, ribojusiomis dviejų variklių lėktuvų skrydžius labai ilgais maršrutais virš vandenynų ir retai apgyvendintų teritorijų. Tuo metu saugos reikalavimai dvimotoriams buvo griežtesni, todėl keturi varikliai atrodė praktiškas būdas užtikrinti didesnį lankstumą planuojant tolimus reisus.

    Tačiau technologijos ir reguliavimas keitėsi greitai. Patikimumui augant ir švelnėjant reikalavimams, dviejų variklių plačiafiuzeliažiai lėktuvai vis drąsiau perėmė transatlantinius ir kitus ilgus maršrutus, o keturvarikliai pradėjo prarasti pagrindinį pranašumą.

    Prie to prisidėjo ir variklių raida: aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje jie tapo patikimesni, o gedimų rizika vis dažniau buvo valdoma dubliuojant pagalbines sistemas. Kartu rinkoje įsitvirtino efektyvesni didelio apėjimo laipsnio reaktyviniai varikliai, leidę dvimotoriams pasiūlyti panašius nuotolius su mažesnėmis degalų sąnaudomis.

    Neatsitiktinai „Airbus“ lygiagrečiai vystė ir A330 programą. Dvimotoris A330 vėliau tapo gerokai sėkmingesniu komerciniu projektu, kurio gamyba skirtingomis versijomis tęsėsi ilgai, o rinkoje jis užėmė tvirtą poziciją.

    A340-600: įspūdingas, bet brangus

    A340-600 buvo didžiausia šeimos versija: pirmą kartą pakilo 2001 metų balandžio 23 dieną, o netrukus pradėjo skraidinti keleivius ir pirmieji operatoriai. Maždaug 75 metrų fiuzeliažas leido trijų klasių salono išdėstymu vežti apie 320–379 keleivius, o vienos klasės konfigūracijoje talpa galėjo siekti iki 475.

    Kurį laiką A340-600 buvo laikomas vienu ilgiausių komercinių reaktyvinių lėktuvų, tačiau šis įvaizdinis rekordas rinkos nepakeitė. Keturvariklio eksploatacija paprastai reiškia didesnes degalų ir techninės priežiūros sąnaudas, o oro linijų ekonomikoje tai tapo ypač svarbu augant konkurencijai ir brangstant degalams.

    Didžiausiu A340-600 iššūkiu tapo konkurencija su „Boeing“ 777. Amerikiečių dvimotoris lėktuvas panašias galimybes siūlė su mažesnėmis sąnaudomis, todėl daugelis vežėjų ilgų nuotolių parkus atnaujino būtent 777 ir vėlesnėmis jo modifikacijomis.

    Skaičiai šią kryptį iliustruoja aiškiai: visų A340 versijų iš viso buvo pagaminta 377, o ilgo fiuzeliažo A340-500 ir A340-600 kartu sudėjus pagaminta 131. Tuo metu A330 šeima įvairiomis versijomis buvo gaminama gerokai didesniais kiekiais, nes dviejų variklių modelis atitiko naują efektyvumo standartą.

    Saugus lėktuvas, kurį išstūmė ekonomika

    Nors A340-600 karjera buvo trumpesnė, saugos požiūriu jis laikomas solidžiu modeliu: šiam tipui nepriskiriama mirtinų katastrofų. Vis dėlto buvo incidentų, po kurių orlaiviai tapo nebetinkami eksploatuoti, įskaitant avariją, kai lėktuvas išvažiavo už tako ribų, ir atvejį gamyklinių bandymų metu, pasibaigusį smūgiu į betoninę konstrukciją.

    Artėjant Lufthansa paskutiniam skrydžiui, A340-600 Europoje taps vis retesniu vaizdu. Dar kurį laiką pavieniai šio tipo orlaiviai gali likti užsakomuosiuose skrydžiuose, tačiau reguliariame komerciniame transporte keturvariklių plačiafiuzeliažų era užleidžia vietą modernesniems ir ekonomiškesniems dvimotoriams.

    Šiandien A340-600 dažniau sutinkamas rinkose, kur naujų orlaivių įsigijimą riboja finansai ar geopolitika, todėl parkuose ilgiau išlieka senesni modeliai. Tačiau bendra pasaulinė kryptis aiški: efektyvumas, nuotolis ir mažesnės sąnaudos tampa svarbiausiais argumentais, o ne variklių skaičius.

  • DI sprendimus transportui kurianti „Wiremind“ po 12 metų savarankiško augimo pritraukė 35 mln. eurų

    DI sprendimus transportui kurianti „Wiremind“ po 12 metų savarankiško augimo pritraukė 35 mln. eurų

    Kas yra „Wiremind“?

    Paryžiuje įsikūrusi DI programinės įrangos bendrovė „Wiremind“ pritraukė 35 mln. eurų investiciją. Tai pirmasis įmonės išorinis finansavimo etapas nuo įkūrimo 2014 metais, nors bendrovė ilgus metus augo iš savo pajamų.

    „Wiremind“ kuria optimizavimo ir pajamų valdymo sprendimus transporto, oro krovinių ir renginių sektoriams. Įmonė pabrėžia, kad net ir iki šio sandorio išliko pelninga, o tai šiandienos startuolių rinkoje tampa vis retesniu pranašumu.

    Kas investavo ir kas keisis?

    Į finansavimo etapą įsitraukė trys nauji investuotojai: „IronWave“ (anksčiau žinoma kaip „Wendel Growth“), „Bpifrance Investissement“ per „Large Venture“ fondą ir „Seaya Andromeda“. Bendrovė nurodo, kad įkūrėjai ir toliau išlaikys kontrolę bei liks daugumos akcininkais.

    „Per dvylika metų, nepasitelkę nė vieno euro išorinio kapitalo, jie sukūrė sistemas, kurios šiandien generuoja didžiausių geležinkelių ir oro vežėjų pajamas“, – sakė „IronWave“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Victoire Laurenty.

    Produktai ir augimo skaičiai

    „Wiremind“ pagrindinis produktas yra „CAYZN“ – į DI orientuota pajamų valdymo sistema keleivių vežėjams. Bendrovės teigimu, klientams ji vidutiniškai padeda didinti pajamas 5–15 proc., optimizuojant kainodarą ir vietų pasiūlą.

    Įmonė taip pat vysto „PAXONE“ (inventoriaus ir platinimo platformą), „CARGOSTACK“ (oro krovinių valdymui) ir „EVENTORI“ (bilietavimo bei pajamų valdymo sprendimą sporto klubams ir renginių organizatoriams). 2025 metais „CAYZN“ pasikartojančios metinės pajamos, pasak bendrovės, augo 81 proc.

    Visos įmonės pajamos 2025 metais, kaip skelbiama, didėjo 67 proc., o klientų portfelyje – daugiau nei 80 organizacijų. Per metus prisijungė 23 nauji klientai, kas signalizuoja, kad paklausa DI įrankiams planavimo ir kainodaros procesuose išlieka aukšta.

    „Charles ir aš karjerą pradėjome prieš daugiau nei penkiolika metų geležinkelių ir aviacijos srityse, todėl gerai suprantame klientų iššūkius. Šias žinias panaudojome augindami „Wiremind“, likdami visiškai savarankiškai finansuojami ir investuodami į savo tyrimus“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas ir vadovas Colin Girault-Matz.

    „Dabar spartiname darbus, nes rinka vis greičiau įsisavina dirbtinis intelektas įrankius. Šis finansavimas leis greitai įžengti į augančias geografines rinkas, kur technologinių investicijų sprendimai priimami jau šiandien“, – pridūrė Colin Girault-Matz.

    Kam bus skirti 35 mln. eurų?

    Bendrovė nurodo dvi pagrindines kryptis: tarptautinę plėtrą ir didesnes investicijas į DI tyrimus bei produktų kūrimą. „Wiremind“ ketina tęsti augimą Pietų Amerikoje ir aktyviau plėstis Viduriniuose Rytuose bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    Toks planas atspindi platesnę tendenciją: transporto ir logistikos įmonės vis dažniau DI vertina kaip priemonę ne tik automatizuoti procesus, bet ir tiesiogiai didinti pajamas per paklausos prognozavimą, dinaminę kainodarą ir pajėgumų valdymą. „Wiremind“ atvejis rodo, kad pelningai veikiančios, ilgai savarankiškai augusios komandos vis dar gali pritraukti reikšmingą kapitalą, kai rinka ieško tvarių verslo modelių.