CP v2

Tag: Aviacija

  • „Lufthansa“ užsako 20 tolimųjų reisų lėktuvų: sandoris vertas apie 7 mlrd. eurų

    Užsakymas „Airbus“ ir „Boeing“

    Vokietijos oro linijos „Lufthansa“ užsakė 20 tolimųjų skrydžių lėktuvų. Pagal užsakymą numatyta įsigyti 10 „Airbus“ A350-900 ir 10 „Boeing“ 787-9 „Dreamliner“.

    Bendra dviejų sutarčių vertė siekia apie 7,1 mlrd. eurų, tačiau galutinės sumos paprastai tikslinamos pagal pristatymo sąlygas ir konfigūraciją. Lėktuvų tiekimas planuojamas etapais 2032–2034 metais.

    Kur bus skiriamos investicijos

    „Lufthansa“ teigia, kad nauji orlaiviai bus pritaikyti intensyvesniems tolimiesiems maršrutams, o salone numatoma didesnė verslo klasės pasiūla. Taip pat planuojami naujesni sprendimai keleivių patogumui, įskaitant ryšį skrydžio metu.

    Tolimųjų reisų segmentas oro linijoms išlieka strategiškai svarbus dėl didesnio bilietų pajamingumo ir konkurencijos su kitais Europos bei Persijos įlankos vežėjais. „Lufthansa“ tokiomis investicijomis siekia stiprinti maršrutų tinklą už Europos ribų ir didinti skrydžių dažnį.

    Kuro sąnaudos ir tarša

    Įmonė pabrėžia, kad naujausios kartos A350 ir 787 lėktuvai yra efektyvesni už senesnius modelius. Tokie orlaiviai paprastai sunaudoja mažiau degalų, skleidžia mažiau triukšmo ir mažina teršalų kiekį vienam keleiviui.

    „Moderniausi „Airbus“ A350 ir „Boeing“ 787 sunaudoja mažiau degalų, yra tylesni ir išmeta mažiau teršalų nei jų pirmtakai“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Gamintojų duomenimis, A350 nuotolis siekia apie 15 000 kilometrų, o 787-9 – apie 15 700 kilometrų. Tokie parametrai leidžia lanksčiau planuoti ilgus maršrutus ir efektyviau išnaudoti lėktuvų parką.

    Vis dėlto rinkoje kartu keliami ir klausimai dėl finansinių įsipareigojimų masto. „Lufthansa“ jau yra pranešusi apie didelį būsimų pristatymų portfelį, todėl nauji užsakymai reiškia ilgalaikes investicijas, kurios bus vykdomos per ateinantį dešimtmetį.

  • Nauji „LOT“ A220 vis arčiau: „Airbus“ žada pirmuosius lėktuvus jau kitais metais

    „Airbus“ teigia, kad Lenkijos oro linijų LOT užsakytų A220 lėktuvų gamyba vyksta pagal planą, o pirmieji orlaiviai į vežėjo parką turėtų būti perduoti kitais metais. Apie tai interviu žiniasklaidai kalbėjo „Airbus“ prezidentas Europai Johanas Pelissier.

    Pasak jo, svarbiausias darbas dabar vyksta ne tik gamyklose. Kartu su vežėju rengiama visa infrastruktūra ir procesai, kad nauji lėktuvai nuo pirmos dienos galėtų skraidyti reguliariais reisais be ilgų prastovų.

    Kas daroma iki pirmo skrydžio?

    „Airbus“ akcentuoja, kad sėkmingam A220 įvedimui į LOT eksploataciją būtinos kelios lygiagrečios kryptys: atsarginių dalių prieinamumas, techninė priežiūra ir personalo parengimas. Į tai įeina ne tik pilotų ir keleivių įgulos, bet ir technikų mokymai.

    „Turime pasirūpinti, kad nuo pirmos dienos būtų užtikrintos atsarginės dalys, servisas ir apmokymai pilotams, įguloms bei technikams“, – sakė Johanas Pelissier.

    Anot „Airbus“, A220 salono konfigūracija jau suderinta, o galutiniai sprendimai užbaigiami glaudžiai bendradarbiaujant su LOT. Tai svarbi proceso dalis, nes nuo pasirinktos komplektacijos priklauso ir orlaivių pristatymo grafikas, ir vėlesnė eksploatacijos ekonomika.

    Ką reiškia 40 A220 užsakymas?

    LOT užsakymas apima 40 A220 orlaivių ir „Airbus“ jį įvardija kaip vieną reikšmingiausių pastarųjų metų sandorių regione. Tokie kontraktai paprastai vertinami ne vien kaip vienkartinis pirkimas, bet ir kaip ilgalaikis įsipareigojimas dėl aptarnavimo, atsarginių dalių, modernizacijų ir mokymų.

    „Airbus“ taip pat pabrėžia tiekimo grandinės svarbą Lenkijoje: bendrovė skaičiuoja dirbanti su daugiau nei 50 tiekėjų, kurie tiekia įvairius komponentus skirtingoms orlaivių šeimoms. Tai padeda mažinti rizikas, kai rinką veikia tiekimo vėlavimai ar gamybos pajėgumų trūkumai.

    Gamybos tempai ir geopolitinės rizikos

    Kalbėdamas apie platesnį kontekstą, „Airbus“ atstovas tikino, kad pristatymai klientams vyksta pagal planą, o šiemet bendrovė siekia pristatyti apie 870 lėktuvų. Palyginimui, praėjusiais metais „Airbus“ pristatė 793 komercinius orlaivius.

    Vertindamas įtampą Artimuosiuose Rytuose, Johanas Pelissier akcentavo darbuotojų saugumą regiono šalyse, tačiau kol kas nemato ženklų, kad tai tiesiogiai trikdytų pristatymų grafiką. Vis dėlto jis pripažino, kad geopolitika ir aviacinių degalų kainų svyravimai daro spaudimą oro linijoms, o tai gali atsiliepti skrydžių planavimui.

    „Airbus“ atveju dalis komponentų keliauja tarp skirtingų Europos gamybos vietų, todėl logistikos kaštams reikšmę turi ir degalų brangimas, ir transporto pajėgumai. Bendrovė tikina situaciją stebinti, tačiau didesnių korekcijų gamybos planuose šiuo metu neskelbia.

    Kol kas pagrindinė žinutė LOT klientams ir rinkai išlieka aiški: A220 pristatymai artėja, o didžiausias tikslas yra užtikrinti sklandų jų startą maršrutų tinkle nuo pat pirmųjų dienų.

  • Europos Komisija smogia avialinijoms: po pirkimo kuro priemokų nebus – ką daryti keleiviams?

    Europos Komisija smogia avialinijoms: po pirkimo kuro priemokų nebus – ką daryti keleiviams?

    Europos Komisija paskelbė gaires transporto sektoriui, kuriose aiškiai nurodoma: už Europos Sąjungoje įsigytą skrydžio bilietą avialinijos negali vėliau pareikalauti papildomų kuro priemokų, net jei degalų kainos staigiai šokteli dėl geopolitinių įvykių. Komisijos vertinimu, keleiviui pirkimo metu turi būti pateikta galutinė mokėtina kaina.

    Pasak Komisijos, bilieto kaina turi apimti visus neišvengiamus ir numatomus mokesčius, rinkliavas bei priemokas. Jei vežėjas po pirkimo prideda kuro priemoką, tai laikoma nepateisinama praktika, nes keičia sutartines sąlygas keleiviui jau priėmus sprendimą ir sumokėjus.

    „Volotea“ atvejis ir pasekmės

    Komisijos pozicija išryškėjo po to, kai Ispanijos pigių skrydžių bendrovė „Volotea“ pastarosiomis savaitėmis taikė iki 14 eurų siekiančias priemokas, siejamas su aviacinio kuro kainų šuoliu. Bendrovė aiškino, kad likus maždaug savaitei iki skrydžio peržiūri rinkos kainas ir, joms pakilus, prideda privalomą mokestį, o kainoms kritus žada grąžinti skirtumą.

    Vartotojų teisių gynėjai Ispanijoje paragino įvertinti, ar tokia tvarka neprieštarauja vartotojų apsaugos ir kainodaros skaidrumo principams. Komisijos gairės signalizuoja, kad panašios praktikos plitimas kitose bendrovėse galėtų sulaukti griežtesnio reguliuotojų dėmesio.

    „Kiekvienas, kas parduoda lėktuvo bilietus, privalo visada nurodyti galutinę kainą, kurią sumokės keleivis. Įsigijus bilietą pridėti kuro priemoką negalima pateisinti“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    Atšaukimai ir keleivių teisės

    Komisija taip pat priminė, kad keleivių teisės atšaukus skrydį išlieka galioti. Tokiais atvejais keleivis gali rinktis pinigų grąžinimą, skrydžio maršruto pakeitimą arba pargabenimą, taip pat jam priklauso pagalba oro uoste, kurią turi užtikrinti vežėjas.

    Pastaruoju metu dalis Europos vežėjų mažino skrydžių apimtis, argumentuodami staigiai išaugusiomis sąnaudomis ir maršrutų nuostolingumu. Tačiau Komisija pabrėžia, kad vien aukšta kuro kaina savaime nereiškia aplinkybių, dėl kurių būtų galima nemokėti keleiviams priklausančios kompensacijos.

    „Yra skirtumas tarp aukštų aviacinio kuro kainų ir kuro trūkumo. Kainų svyravimą turi valdyti pačios avialinijos“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    Kada kompensacija vis tiek priklauso?

    Pagal ES keleivių teisių taisykles, vežėjai nuo piniginės kompensacijos gali būti atleisti tik įrodę, kad skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo galima išvengti. Komisijos aiškinimu, kuro trūkumas konkrečioje vietoje galėtų būti laikomas tokia aplinkybe, tačiau bendras kainų šuolis dėl tarptautinės krizės paprastai nėra pripažįstamas išimtimi.

    Svarbi riba – atšaukimas likus mažiau nei 14 dienų iki išvykimo. Tokiais atvejais, jei nėra pripažintų ypatingų aplinkybių, keleiviui paprastai priklauso ne tik alternatyvus kelionės sprendimas ar pinigų grąžinimas, bet ir piniginė kompensacija pagal ES taisykles, priklausanti nuo skrydžio atstumo ir situacijos.

    Keleiviams, gavusiems reikalavimą primokėti po bilieto įsigijimo, ekspertai pataria išsaugoti visą susirašinėjimą, mokėjimo patvirtinimus ir kainos ekrano kopijas pirkimo metu. Tokie įrodymai praverčia kreipiantis į vežėją, nacionalines vartotojų teisių institucijas ar sprendžiant ginčą ne teismo tvarka.

  • „easyJet“ nuo 2028 metų diegs naujas sėdynes: daugiau vietos kojoms žadama be didesnio žingsnio

    „easyJet“ nuo 2028 metų diegs naujas sėdynes: daugiau vietos kojoms žadama be didesnio žingsnio

    Kas keičiasi „easyJet“ lėktuvuose

    Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovė „easyJet“ pranešė nuo 2028 metų planuojanti diegti naujas ekonominės klasės sėdynes, kurios turėtų suteikti daugiau vietos kojoms. Pokytis aktualus keleiviams, nes ankštumas yra vienas dažniausių nusiskundimų skrendant žemų kainų oro linijomis.

    Bendrovė nurodo, kad naujos „Kestrel“ tipo sėdynės bus montuojamos būsimuose „Airbus A320neo“ ir „Airbus A321neo“ orlaiviuose. Sėdynių gamintoju įvardijama „Mirus Aircraft Seating“.

    Naujųjų sėdynių esmė – ergonomiškas sprendimas, kuris, kaip teigiama, leidžia padidinti erdvę keliams ir blauzdoms nekeičiant sėdynių žingsnio, tai yra atstumo tarp eilių. Kitaip tariant, komforto pojūtis žadamas ne didinant tarpą tarp eilių, o koreguojant sėdynės konstrukciją.

    „Kestrel“ sėdynės apibūdinamos kaip iš anksto atloštos, todėl keleivio kojoms atsiveria kiek daugiau laisvos erdvės. Bendrovė mini, kad papildomos vietos gali būti iki maždaug 5 centimetrų, tačiau tai priklausys nuo konkrečios konfigūracijos.

    Komfortas ir efektyvumas vienu metu

    „easyJet“ akcentuoja ir kitą motyvą – mažesnį sėdynių svorį, kuris aviacijoje tiesiogiai susijęs su degalų sąnaudomis. Kuo lengvesnis salonas, tuo mažiau kuro reikia skrydžiui, todėl oro linijos tokias investicijas dažnai pristato kaip efektyvumo ir tvarumo priemonę.

    Įmonė šį atnaujinimą sieja su deklaruojamu tikslu iki 2050 metų pasiekti nulinį grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą. Praktikoje tai reiškia ne vien sėdynes, bet ir laipsnišką senesnių orlaivių atsisakymą bei perėjimą prie efektyvesnių modelių.

    „Džiaugiamės galėdami pristatyti „Mirus Kestrel“ sėdynes mūsų būsimame orlaivių parke. Ši investicija padės didinti veiklos efektyvumą ir mažinti degalų sąnaudas bei anglies dioksido emisijas“, – sakė „easyJet“ operacijų vadovas Davidas Morganas.

    Kartu bendrovė pabrėžia, kad komforto didinimas yra svarbus klientų patirties elementas, ypač kai kainų konkurencija Europos rinkoje išlieka itin didelė. Pigių skrydžių sektoriuje net nedideli patogumo pagerinimai gali tapti argumentu renkantis tarp kelių panašių maršrutų ir kainų pasiūlymų.

    Kodėl dalis pokyčių gali nepatikti keleiviams

    Nors naujos sėdynės žada daugiau erdvės kojoms, „easyJet“ tuo pat metu toliau ieško būdų didinti efektyvumą ir esamuose lėktuvuose. Bendrovė nurodo, kad dalyje 180 vietų „Airbus A320ceo“ orlaivių bus diegiama kompaktiškesnė galinės virtuvės ir tualetų konfigūracija „SpaceFlex“.

    Toks sprendimas leidžia sutaupyti vietos salone ir kai kuriais atvejais pridėti papildomą sėdynių eilę. Keleiviams tai gali reikšti daugiau parduodamų vietų ir potencialiai didesnį užpildymą, tačiau nebūtinai didesnį bendrą komfortą, todėl realus poveikis priklausys nuo konkretaus lėktuvo išplanavimo.

    Avialinijos pastaraisiais metais vis dažniau balansuoja tarp dviejų tikslų: mažinti sąnaudas ir kartu išlaikyti bent minimalų komforto lygį. Dėl to rinkoje daugėja konstrukcinių sprendimų, kurie žada patogumą be aiškiai matomų salono erdvės pokyčių, o didžiausias klausimas keleiviams dažnai lieka paprastas – kaip tai jausis ilgesniame skrydyje.

  • Croatia Airlines atšaukia 900 skrydžių: brangstantis kuras grasina milijoniniais nuostoliais

    Croatia Airlines atšaukia 900 skrydžių: brangstantis kuras grasina milijoniniais nuostoliais

    Croatia Airlines pranešė, kad per artimiausią ketvirtį atšaukia apie 900 suplanuotų skrydžių. Bendrovės teigimu, sprendimas susijęs su išaugusiu finansiniu spaudimu ir būtinybe skubiai optimizuoti veiklą prieš turizmo sezoną.

    Vežėjo komercijos vadovas Slavenas Žabo, kurį cituoja Kroatijos žiniasklaida, pabrėžė, kad aviacinių degalų kaina nuo krizės Artimuosiuose Rytuose pradžios smarkiai šoko į viršų. Pasak jo, degalų sąnaudų augimas gali lemti milijoninius nuostolius, todėl bendrovė ėmėsi vadinamojo krizių valdymo režimo.

    Kas stumia vežėją į nuostolius?

    Aviacijos sektoriuje degalai paprastai sudaro vieną didžiausių kintamųjų sąnaudų dalių, todėl staigūs kainų šuoliai greitai persiduoda vežėjų rezultatams. Kartu su degalais brangsta ir kitos grandies dalys, įskaitant oro uostų mokesčius, orlaivių aptarnavimą bei kai kurias navigacijos paslaugas.

    Croatia Airlines atkreipė dėmesį, kad galutinei bilieto kainai įtaką daro ne vien paklausa ir konkurencija, bet ir didėjantys veiklos kaštai. Kaip vieną iš pavyzdžių vietos žiniasklaida išskiria Zagrebo oro uosto planuojamą maždaug 20 proc. mokesčių didinimą nuo birželio 1 dienos, kuris papildomai spaustų vežėjų biudžetus.

    Ar tai reikš brangesnius bilietus?

    Pasak S. Žabo, bilietų kainas iš anksto tiksliai prognozuoti sudėtinga, nes jos priklauso nuo sezoniškumo, paklausos ir konkurentų kainodaros. Vis dėlto bendrovė pripažįsta, kad augant degalų ir oro uostų mokesčiams, spaudimas kainoms didėja, o tai gali atsispindėti ir keleiviams.

    Tokiose situacijose avialinijos paprastai renkasi kelis kelius: mažina skrydžių dažnį mažiau pelningais maršrutais, koreguoja tvarkaraščius, peržiūri lėktuvų užpildymo strategiją ir, kur įmanoma, dalį kaštų perkelia į bilietų kainas. Croatia Airlines sprendimas atšaukti skrydžių dalį reiškia, kad bendrovė pirmiausia siekia sumažinti nuostolingų reisų skaičių ir stabilizuoti pinigų srautus.

    Turizmo sezonas – kol kas be pavojaus

    Nepaisant korekcijų, vežėjas teigia, kad turizmo sezonas kol kas nėra tiesiogiai grasinamas. Croatia Airlines nurodo, jog per pirmuosius keturis šių metų mėnesius keleivių skaičius augo 23 proc., o tai signalizuoja, kad paklausa išlieka stipri.

    Vis dėlto atšaukti skrydžiai gali reikšti mažiau patogių laikų pasirinkimą, ilgesnius persėdimus arba alternatyvius maršrutus daliai keleivių. Ekspertai paprastai rekomenduoja tokiais atvejais kuo anksčiau pasitikrinti skrydžio būseną, įvertinti siūlomas pakeitimo galimybes ir, jei planai griežti, apsvarstyti lankstesnes bilietų sąlygas.

  • LOT plečia skrydžius į JAV: po San Fransisko įvardyti kiti realiausi nauji maršrutai

    Lenkijos oro vežėjas LOT plečia transatlantinių skrydžių tinklą: prie esamų krypčių JAV prisijungė San Fransiskas. Tai jau penktoji maršrutų kryptis į JAV vežėjo tinkle, šalia skrydžių į Niujorką, Čikagą, Majamį ir Los Andželą.

    Skrydis į San Fransiską buvo planuotas dar prieš kelerius metus, tačiau startą sustabdė COVID-19 pandemija ir po jos smarkiai smukusi pasaulinė aviacija. Dabar, atsigaunant kelionių paklausai ir stabilizuojantis maršrutų ekonomikai, vežėjas grįžta prie anksčiau svarstytų plėtros planų.

    Kokios kryptys svarstomos?

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak, bendraudamas su žurnalistais San Fransiske, teigė, kad kita logiška kryptis galėtų būti Vašingtonas. Pasak jo, vežėjo svarstomų krypčių sąraše taip pat minimi Bostonas, Hiustonas ir Dalasas.

    „Kitas naujas maršrutas, kurį paleisime, bus Vašingtonas. Bazėje turime ir Bostoną, Hiustoną bei Dalasą“, – sakė Dariusz Klimczak.

    Ministras pridūrė, kad atsiranda ir papildomų iniciatyvų dėl kitų miestų, tarp jų ir Finikso. Jo teigimu, dėl šios krypties esą kreipiasi ne tik lenkų diaspora, bet ir verslo bei kultūros atstovai, todėl galimybės vertinamos plačiau.

    Kodėl sprendimai tokie atsargūs?

    Pasak ministro, naujų tolimojo nuotolio maršrutų sėkmė pirmiausia remiasi skaičiais, o aviakompanijų pelningumas Europoje išlieka jautrus kuro kainoms, lėktuvų prieinamumui ir paklausos svyravimams. Todėl, jo teigimu, sprendimai priimami atsargiai ir tik atlikus išsamias analizes.

    Ministro pateiktais duomenimis, vasaros sezonu LOT tarp Lenkijos ir JAV vykdo iki 52 reisų per savaitę. Per 2025 metais šiais maršrutais vežta 827 134 keleiviai, o vidutinis vietų užpildymas siekė 87 proc., populiariausia kryptis buvo Niujorkas.

    Kada tiksliai galėtų startuoti nauji skrydžiai, ministras neįvardijo ir pabrėžė, kad datas skelbs pati bendrovė. Tuo metu LOT vadovas Michał Fijoł viešai nekomentuoja galimų naujų krypčių, kol nepriimti galutiniai sprendimai.

    „Sprendimus dėl datų skelbs bendrovė. Aš norėčiau, kad sprendimas būtų priimtas šiais metais“, – sakė Dariusz Klimczak.

  • LOT atidarė tiesioginius skrydžius Varšuva–San Franciskas: 4 kartus per savaitę, 11,5 valandos ore

    Lenkijos oro linijos LOT pradėjo tiesioginius reguliarius skrydžius iš Varšuvos į San Franciską. Tai antrasis vežėjo maršrutas į JAV Vakarų pakrantę po skrydžių į Los Andželą, o naujasis reisas sustiprina Varšuvos, kaip persėdimo mazgo regione, pozicijas.

    Pirmasis reisas San Francisko tarptautiniame oro uoste nusileido vietos laiku vakare. Maršrutas vasaros sezonu vykdomas 4 kartus per savaitę, o skrydžio trukmė siekia apie 11,5 valandos.

    San Francisko miesto atstovai akcentavo, kad tiesioginis susisiekimas patogesnis tiek vietos lenkų bendruomenei, tiek verslo ryšiams. Miestas taip pat priminė ilgalaikius ryšius su Lenkija, tarp jų ir partnerystę su Krokuva.

    „Džiaugiamės tiesioginiu skrydžiu į San Franciską, nes nebenorime persėdimų Frankfurte dažniau, nei būtina“, – sakė San Francisko mero biuro Prekybos ir ekonomikos reikalų skyriaus vadovas Markas Chandleris.

    LOT teigimu, San Franciskas tampa šeštuoju oro uostu JAV, įtrauktu į reguliarių krypčių tinklą. Be naujojo maršruto, vežėjas skraido į Niujorką, Čikagą, Majamį ir Los Andželą, o Niujorke aptarnaujami ir JFK, ir Newark oro uostai.

    Įmonės atstovai pabrėžė, kad nauja kryptis orientuota ne vien į turizmą, bet ir į verslą bei inovacijas. San Francisko įlankos regionas ir Silicio slėnis laikomi vienu svarbiausių pasaulio technologijų centrų, todėl tiesioginis reisas gali palengvinti kontaktus tarp įmonių, universitetų ir investuotojų.

    „Kai nusprendžiame įeiti į rinką, joje liekame ir nuosekliai plečiame skrydžius. Norime, kad panašiai būtų ir su San Francisku“, – sakė LOT vadovas Michałas Fijołas.

    Pasak jo, ypač svarbi naujo maršruto verslo dedamoji, nes ryšiai su technologijų ekosistema turi reikšmės sparčiai augančiam Vidurio ir Rytų Europos regionui. Vežėjas taip pat priminė, kad skrydžiai į Los Andželą jau vykdomi kasdien, o ilgalaikis tikslas būtų didinti ir San Francisko maršruto dažnį.

    Vasaros sezonu LOT planuoja vykdyti iki 52 reisų per savaitę tarp Lenkijos ir JAV. Skrydžiai į Jungtines Valstijas vykdomi ne tik iš Varšuvos, bet ir iš kitų miestų, o transatlantinis segmentas laikomas vienu svarbiausių vežėjo augimo krypčių.

    Šis maršrutas buvo paskelbtas dar 2019 metais, tačiau startas buvo atidėtas dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltos krizės aviacijoje. Tuo metu buvo minėta ir kita nauja kryptis į Vašingtoną, kurios atidarymas taip pat neįvyko.

    Pastarosiomis savaitėmis Lenkijos infrastruktūros ministerija viešai patvirtino, kad Vašingtonas turėtų būti kitas naujas LOT maršrutas į JAV. Tarp svarstomų krypčių minimi ir Bostonas, Hiustonas bei Dalasas, o papildomų maršrutų galimybes vežėjas vertina pagal paklausą, jungčių tinklą ir ilgalaikį lėktuvų parko planavimą.

  • „Lufthansa“ skelbia rekordą, bet perspėja: Irano karas brangina kurą ir apkarpys pelną

    „Lufthansa“ skelbia rekordą, bet perspėja: Irano karas brangina kurą ir apkarpys pelną

    Rekordinės pajamos, bet auganti įtampa

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ pranešė, kad 2025 metais pasiekė didžiausias pajamas savo istorijoje – jos augo 5 proc. iki 39,6 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat skelbė, kad veiklos pelnas, palyginti su 2024 metais, padidėjo 20 proc., o tai rodo išliekantį kelionių paklausos atsigavimą.

    Vis dėlto 2026 metų perspektyvas temdo Artimųjų Rytų eskalacija ir su ja susijęs reaktyvinių degalų brangimas. „Lufthansa“ įspėja, kad papildoma degalų sąnaudų našta 2026 metais gali siekti apie 1,7 mlrd. eurų.

    Maršrutų keitimas brangina skrydžius

    Oro erdvės apribojimai ir poreikis vengti tam tikrų regionų reiškia ilgesnius maršrutus ir didesnes degalų sąnaudas. Kartu auga įgulų darbo valandos, sudėtingėja tvarkaraščių planavimas, dažnėja techninės priežiūros ciklai, todėl didėja ir netiesioginės išlaidos.

    Tokios sąlygos ypač skaudžiai paliečia trumpųjų nuotolių skrydžius, kuriuose kuro dalis savikainoje yra didelė, o kainų lankstumas ribotas. Dėl to bendrovė ėmėsi mažinti pasiūlą, atsisakydama dalies skrydžių, ypač ten, kur eksploatuojami senesni ir mažiau efektyvūs orlaiviai.

    Skrydžių mažinimas ir įspėjimai keleiviams

    „Lufthansa“ nurodė, kad siekdama sumažinti kuro suvartojimą ir suvaldyti sąnaudas, iki spalio mėnesio planuoja atsisakyti apie 20 000 trumpųjų nuotolių skrydžių. Platesniame Europos aviacijos sektoriuje skrydžių atšaukimai taip pat tapo ryškiu signalu, kad degalų kainų šuoliai tiesiogiai veikia pasiūlą.

    Bendrovė išlieka pelninga, tačiau pripažįsta, kad kainų nepastovumas verčia peržiūrėti 2026 metų lūkesčius. Keleiviams rekomenduojama bilietus atostogų kelionėms planuoti iš anksto, nes papildomi kuro mokesčiai ir tarifų korekcijos gali būti taikomi dažniau, ypač piko laikotarpiais.

    „Esame patenkinti pirmojo ketvirčio rezultatais, tačiau dabartinė situacija verčia griežtai peržiūrėti kiekvieną svertą, leidžiantį mažinti sąnaudas, didinti efektyvumą ir valdyti rizikas. Metinis pelnas, tikėtina, bus mažesnis, nei planuota iš pradžių“, – sakė finansų vadovas Till Streichert.

    „Pirmąjį ketvirtį reikšmingai pagerinome praėjusių metų finansinius rezultatus, tačiau besitęsianti krizė Artimuosiuose Rytuose, kartu su brangstančiu kuru ir veiklos apribojimais, kelia milžiniškų iššūkių pasauliniam oro susisiekimui ir mūsų bendrovei“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carsten Spohr.

    „Vis dėlto esame atsparūs: tai lemia ir didesnis nei vidutinis apsidraudimas nuo kuro kainų svyravimų, ir mūsų kelių centrų bei kelių oro linijų strategija, suteikianti daugiau lankstumo maršrutų tinkle ir valdant orlaivių parką“, – pridūrė jis.

    „Lufthansa“ pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje rizikas mažinti turėtų intensyvi orlaivių parko modernizacija. Naujesni lėktuvai paprastai sunaudoja mažiau degalų, leidžia stabiliau planuoti kaštus ir sumažina jautrumą trumpalaikiams kainų šuoliams.

    Tačiau trumpuoju laikotarpiu pagrindinis kintamasis išlieka naftos ir reaktyvinių degalų rinkos svyravimai, kurie aviacijoje tiesiogiai persiduoda į bilietų kainodarą, maršrutų planavimą ir bendrovių pelningumą. Dėl to 2026 metų vasaros sezonas, nors ir žadamas stiprus, gali būti lydimas didesnių kainų ir mažesnio skrydžių pasirinkimo kai kuriose kryptimis.

  • „Lufthansa“ rengia tarpinius degalų papildymo sustojimus: ką reiškia aviacijos kuro krizė Europoje

    „Lufthansa“ rengia tarpinius degalų papildymo sustojimus: ką reiškia aviacijos kuro krizė Europoje

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ svarsto galimybę dalyje maršrutų įvesti tarpinius degalų papildymo sustojimus, jei paskirties oro uostuose pritrūktų reaktyvinių degalų. Apie tokį pasirengimą, pristatydamas pirmojo ketvirčio rezultatus, pranešė grupės vadovas Carstenas Spohras.

    Tokie sustojimai leistų išlaikyti pelningiausius tolimųjų skrydžių maršrutus net ir esant sutrikusiai tiekimo grandinei. Sprendimas nėra naujas aviacijoje, tačiau pastarosiomis savaitėmis jis vėl įgauna aktualumo dėl augančios rizikos degalų tiekimui Europoje.

    Kodėl auga kuro stygiaus rizika

    Problemos šaknis siejama su tanklaivių srautų sutrikimais Hormūzo sąsiauryje, per kurį juda reikšminga dalis pasaulinės naftos ir naftos produktų prekybos. Kadangi Europa dalį reaktyvinių degalų importo gauna per šį maršrutą, bet koks ilgiau trunkantis trikdis gali greitai sumažinti komercines atsargas.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kritinis veiksnys yra ne tik kaina, bet ir fizinis prieinamumas konkrečiuose oro uostuose. Net jei degalų bendrai sistemoje pakanka, logistika ir tiekimo grafikai gali lemti laikinus trūkumus tam tikruose regionuose.

    Kaip atrodytų tarpiniai sustojimai

    Carstenas Spohras pabrėžė, kad bendrovė dar nepasiekė taško, kai tokie sustojimai būtų privalomi, tačiau planai rengiami iš anksto. Paprasta logika tokia: jei neįmanoma saugiai pasiekti galutinio oro uosto su turimu degalų kiekiu, pasirenkamas papildymo taškas pakeliui.

    Praktikoje tai gali reikšti ilgesnę kelionės trukmę ir sudėtingesnį tvarkaraščių valdymą, nes į skrydžio planą įtraukiamas papildomas nusileidimas, aptarnavimas ant žemės ir pakilimas. Oro linijoms tai taip pat didina veiklos sąnaudas, o keleiviams gali reikšti didesnę vėlavimų riziką, ypač jei oro uostai pradeda veikti arti pajėgumų ribos.

    „Jei su turimu degalų kiekiu nepasiekiate paskirties oro uosto, tuomet tenka daryti degalų papildymo sustojimus. Mes dar ne ten, bet, žinoma, tam ruošiamės“, – sakė Carstenas Spohras.

    Ką „Lufthansa“ jau patyrė ir ko tikisi

    Bendrovės vadovas nurodė, kad praėjusią savaitę „Lufthansa“ kai kuriuose skrydžiuose buvo priversta daryti degalų papildymo sustojimus Namibijoje, nes Keiptaune, pasak jo, nebuvo degalų. Panašių atvejų, kaip teigiama, pasitaikė ir anksčiau, o tai rodo, kad problema gali būti ne vien teorinė.

    Grupės finansų vadovas Tillas Streichertas teigė, kad bent iki birželio, įskaitant ir šį mėnesį, degalų tiekimas, ypač pagrindiniuose grupės mazguose, laikomas visiškai užtikrintu. Vis dėlto, jei situacija pablogėtų, tarp galimų priemonių būtų svarstomi sustojimai atrinktuose maršrutuose į Aziją, Afriką ir kitomis kryptimis.

    Kartu „Lufthansa“ nurodo, kad bendras veiklos fonas išlieka sudėtingas dėl išaugusių reaktyvinių degalų kainų. Grupė prognozuoja, kad 2026 metais papildomos sąnaudos dėl brangesnio kuro gali siekti apie 1 700 000 000 eurų, o tai didina spaudimą bilietų kainoms ir maršrutų pelningumui.

    „Lufthansa“ skelbia, kad yra apsidraudusi daugiau nei tris ketvirtadalius reikalingo degalų kiekio, taip ribodama trumpalaikį kainų šuolių poveikį. Tačiau apsidraudimas neišsprendžia fizinio prieinamumo problemos, todėl planuojamos priemonės labiau orientuotos į operacinį atsparumą.

    Jei degalų krizė Europoje gilėtų, o laivyba per Hormūzo sąsiaurį neatsistatytų, tarpiniai sustojimai galėtų tapti dažnesniu reiškiniu. Tokiu atveju keliautojams reikėtų tikėtis ilgesnių skrydžių laikų, didesnės tvarkaraščių kaitos ir galimo bilietų brangimo, ypač tolimuosiuose maršrutuose.

  • „Lufthansa“ įspėja: Iranas brangina skrydžius – dėl kuro papildomai kainuos 1,7 mlrd. eurų

    „Lufthansa“ įspėja: Iranas brangina skrydžius – dėl kuro papildomai kainuos 1,7 mlrd. eurų

    Didžiausia Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ skaičiuoja, kad dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir išaugusių reaktyvinių degalų kainų 2026 metais patirs apie 1,7 mlrd. eurų papildomų kuro sąnaudų. Bendrovė pabrėžia, kad geopolitiniai sukrėtimai aviacijai reiškia ne tik brangesnį kurą, bet ir sudėtingesnį maršrutų planavimą.

    Pirmojo ketvirčio rezultatų pranešime „Lufthansa“ nurodė, kad yra apsidraudusi apie 80 proc. reaktyvinių degalų poreikio, tačiau likusi dalis išlieka jautri kainų šuoliams. Papildomas išlaidas bendrovė ketina kompensuoti taupymo priemonėmis ir didesnėmis pajamomis iš bilietų, tačiau pripažįsta, kad spaudimas savikainai išlieka didelis.

    „Pirmąjį ketvirtį reikšmingai pagerinome praėjusių metų finansinį rezultatą, tačiau besitęsianti krizė Artimuosiuose Rytuose, brangstantis kuras ir veiklos apribojimai kelia milžiniškų iššūkių“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Finansiniai rodikliai atspindi ir augančią paklausą, ir didėjančias sąnaudas. „Lufthansa“ pranešė, kad pirmojo ketvirčio pajamos siekė 8,7 mlrd. eurų ir buvo 8 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau pakoreguotas veiklos rezultatas išliko neigiamas ir sudarė 612 mln. eurų nuostolį.

    Rinkos įtampą papildo ir žaliavų bei degalų tiekimo rizikos, siejamos su pagrindiniais tranzito koridoriais, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi, kad sutrikus srautams Europa gali susidurti su reaktyvinių degalų trūkumo rizika, ypač artėjant intensyviausiam kelionių sezonui.

    „Lufthansa“ jau anksčiau ėmėsi priemonių mažinti degalų sąnaudas ir pranešė atsisakiusi 20 000 trumpųjų skrydžių, siekdama taupyti apie 40 000 tonų reaktyvinių degalų ir atsisakyti nuostolingų krypčių. Aviacijos sektoriuje tai įprasta praktika, kai brangstant kurui ir didėjant neapibrėžtumui peržiūrimi trumpi maršrutai, kuriuose konkurencija didžiausia, o marža mažiausia.

    Panašų spaudimą jaučia ir kiti Europos vežėjai. Pavyzdžiui, „EasyJet“ yra skelbusi, kad vien per kovą patyrė apie 29 mln. eurų papildomų kuro sąnaudų, o dalis vasaros sezono kuro poreikio liko neapsidraudusi, todėl jautri rinkos svyravimams.

    Aviacijos bendrovėms kuras yra viena didžiausių išlaidų eilučių, todėl net ir apsidraudimas ne visada apsaugo nuo ilgiau trunkančių kainų šuolių. Praktikoje tai dažniausiai reiškia bilietų kainų korekcijas, griežtesnę kaštų kontrolę, maršrutų optimizavimą ir didesnį dėmesį degalus taupantiems sprendimams, įskaitant efektyvesnį orlaivių parką.