CP v2

Tag: Aviacija

  • Italija kibo į „easyJet“: įtaria klastą registruoto bagažo kainose – ką turėtų žinoti keleiviai

    Italija kibo į „easyJet“: įtaria klastą registruoto bagažo kainose – ką turėtų žinoti keleiviai

    Italijos tyrimas dėl bagažo kainodaros

    Italijos konkurencijos priežiūros institucija AGCM pradėjo formalų tyrimą dėl „easyJet Airline Company Limited“ taikomų bagažo kainų pateikimo skrydžių rezervavimo kanaluose. Reguliuotojas įtaria, kad keleiviai galėjo būti klaidinami dėl tikrosios paslaugos kainos ir pasirinkimų.

    Tyrimo centre – tai, kaip oro bendrovė savo interneto svetainėje ir mobiliojoje programėlėje suformuoja ir parodo registruoto bagažo mokesčius. Anot AGCM, rezervavimo metu vartotojams galėjo būti sudaromas iškreiptas įspūdis, kiek jie iš tikrųjų moka.

    Kas, anot reguliuotojo, galėjo klaidinti

    AGCM teigimu, perkant bilietus į abi puses sistema kaip numatytąjį pasirinkimą galėjo automatiškai pridėti registruotą bagažą ir sporto įrangą. Vietoje aiškaus pasirinkimo kiekvienai kelionės atkarpai keleiviams esą galėjo būti rodoma bendra, vidutine logika pagrįsta paslaugos kaina.

    Reguliuotojas pabrėžia, kad keleiviai, norėję bagažą įsigyti tik vienai skrydžio krypčiai, galėjo būti priversti stabdyti pirkimo procesą ir keisti nustatymus. Tokia praktika, institucijos vertinimu, gali mažinti vartotojų gebėjimą pastebėti alternatyvas ir priimti informuotą sprendimą.

    „Tyrimu bus vertinama, ar rezervavimo sistema sukūrė neaiškias kainodaros sąlygas ir apribojo vartotojų galimybes pasirinkti“, – nurodė AGCM.

    Kontekstas: su oro bendrovėmis Italija elgiasi griežtai

    Italijos institucijos pastaraisiais metais aktyviai prižiūri aviacijos sektorių, ypač kai kalbama apie vartotojams svarbiausią informaciją: galutinę kainą, papildomus mokesčius ir kompensacijas. AGCM atskirai pabrėžia, kad tai ne pirmas kartas, kai „easyJet“ atsiduria reguliuotojų akiratyje.

    2021 metais AGCM skyrė baudą „easyJet“, taip pat „Ryanair“ ir „Volotea“ dėl to, kad keleiviams už atšauktus skrydžius, kai Italija atšaukė COVID-19 kelionių ribojimus, nebuvo pasiūlytas pinigų grąžinimas, o vietoje to buvo teikiami kuponai. Šį sprendimą vėliau patvirtino ir regioninis administracinis teismas Romoje, atmesdamas „easyJet“ skundą 2025 metais.

    AGCM taip pat buvo pritaikiusi sankcijas „Ryanair“ dėl dominuojančios padėties, susijusios su skrydžių pardavimu per agentūras, vertindama techninių ir procedūrinių kliūčių taikymą. Tai rodo, kad institucija nuosekliai vertina rinkos praktiką ne tik kainų, bet ir prieinamumo požiūriu.

    Ką keleiviai gali padaryti dabar

    Nors tyrimo baigtis dar neaiški, vartotojų teisių ekspertai dažnai pataria bilieto pirkimo metu ypač atidžiai tikrinti, ar papildomos paslaugos nėra pažymėtos iš anksto, o kainos pateikiamos už kiekvieną skrydžio segmentą. Praktikoje didžiausi skirtumai dažniausiai atsiranda būtent perkant skrydžius į abi puses, kai patogumo vardan nustatymai pritaikomi automatiškai.

    Jei keleivis pastebi, kad bagažas ar kitos paslaugos buvo pridėtos ne jo iniciatyva, verta išsisaugoti pirkimo eigos ekrano kopijas ir galutinį kainos išskaidymą. Tokie įrodymai vėliau gali būti svarbūs sprendžiant ginčus su paslaugos teikėju ar kreipiantis į vartotojų teisių institucijas.

    „easyJet“ viešo komentaro apie pradėtą tyrimą kol kas nepateikė.

  • Prahos oro uostas pripažintas geriausiu „Routes Europe 2026“: ką lemia rekordai ir nauji maršrutai

    Prahos oro uostas pripažintas geriausiu „Routes Europe 2026“: ką lemia rekordai ir nauji maršrutai

    Prahos Vaclavo Havelo oro uostas pelnė bendrą pagrindinį „Routes Europe 2026“ apdovanojimą ir pirmą kartą pripažintas svarbiausiu šių metų laureatu. Nugalėtojus rinko vertinimo komisija, o apdovanojimai šiemet įteikti Italijos mieste Riminyje vykusiame aviacijos ir maršrutų plėtros forume.

    „Routes Europe“ apdovanojimai skirti oro uostams, avialinijoms ir turizmo institucijoms, kurios išsiskiria naujų krypčių pritraukimu, rinkodara bei partneryste su vežėjais. Šiame renginyje paprastai vertinama ne vien keleivių patirtis, bet ir tai, kaip efektyviai vystomas susisiekimas, didinami dažniai ir sėdimų vietų pasiūla.

    Kas laimėjo skirtingose kategorijose

    Oro uostų apdovanojimai skirstomi pagal metinį keleivių srautą, todėl lyginami panašaus masto centrai. Kategorijoje iki 5 mln. keleivių nugalėjo Florencijos oro uostas, o tarp didžiausių, aptarnaujančių daugiau nei 20 mln. keleivių, triumfavo Atėnų tarptautinis oro uostas.

    Prahos oro uostas laimėjo 5–20 mln. keleivių kategorijoje, o vėliau buvo išrinktas ir bendru nugalėtoju. Toks sprendimas rodo, kad komisija itin palankiai įvertino ne tik rezultatus, bet ir strategiją, kaip oro uostas plečia maršrutų tinklą bei bendradarbiavimą su vežėjais.

    Rekordiniai srautai ir grįžimas virš ikipandeminio lygio

    Prahos oro uostas skelbia, kad 2025 metais aptarnavo 17,8 mln. keleivių. Tai buvo 8,5 proc. daugiau nei 2024 metais, o srautai jau peržengė ir ikipandeminį lygį, kuris daugeliui Europos oro uostų tapo svarbiu atsigavimo barometru.

    Toks augimas svarbus ir avialinijoms, nes didesnė paklausa leidžia pagrįsti dažnesnius skrydžius, didesnius orlaivius arba naujas kryptis. Oro uostams tai reiškia didesnes pajamas iš aviacinių ir neaviacinių veiklų, o regionui – platesnes turizmo ir verslo jungtis.

    „Esant didelei Europos oro uostų konkurencijai, abu apdovanojimai yra reikšmingas pasiekimas, kurį labai vertiname“, – sakė Prahos oro uosto aviacijos verslo plėtros vykdomasis direktorius Jiří Vyskoč.

    „Mūsų ilgalaikė strategija, paremta atviru bendradarbiavimu su partneriais, apima ne tik naujų krypčių atidarymą, bet ir sėdimų vietų pasiūlos bei skrydžių dažnių didinimą esamuose maršrutuose, taip stiprinant oro uosto pasiekiamumą ir konkurencingumą“, – teigė jis.

    Stiprinamas susisiekimas: nauji vežėjai ir tolimieji skrydžiai

    Oro uostas nurodo, kad 2025 metais buvo paremti 46 nauji maršrutai ir 24 naujos kryptys, o veiklą pradėjo 12 naujų oro linijų bendrovių. Iš viso Prahoje tuo metu jau veikė 89 vežėjai, o tai didina konkurenciją ir keliautojams, ir verslui.

    Tarp įvardytų naujų jungčių minimi skrydžiai į Seulą su „Asiana Airlines“, į Abu Dabį su „Etihad Airways“, į Torontą su „Air Canada“ bei į Šardžą su „Air Arabia“. Taip pat planuojami tolimojo nuotolio maršrutai, tarp jų skrydžiai į Filadelfiją su „American Airlines“ ir į Taipėjų su „STARLUX Airlines“, kuriuos oro uostas sieja su 2026 metų plėtra.

    Renginyje įteiktas ir geriausios avialinijos apdovanojimas, kurį trečius metus iš eilės pelnė „Jet2“. Toks nuoseklus įvertinimas paprastai rodo sėkmingą maršrutų planavimą, paklausos valdymą ir gebėjimą pelningai plėsti tinklą, ypač sezoniškose kryptėse.

    „Routes Europe 2026“ forumo pabaigoje paskelbta ir kito renginio kryptis: 2027 metų renginio šeimininko pareigos perduotos Fraport TAV Antalijos oro uostui Turkijoje. Tokie renginiai laikomi svarbia platforma, kur oro uostai ir vežėjai derina planus dėl naujų krypčių, dažnių ir bendrų rinkodaros projektų.

  • Naujas skrydžių sekiklis startavo su įspėjimais apie neįprastą aktyvumą: ką jis mato realiu laiku

    Naujas skrydžių sekiklis startavo su įspėjimais apie neįprastą aktyvumą: ką jis mato realiu laiku

    Internete skrydžių sekimas jau seniai tapo ne tik aviacijos entuziastų, bet ir plačios auditorijos įpročiu, ypač kai pasaulyje kyla įtampos ar sutrinka skrydžių tvarkaraščiai. Dabar pristatytas naujas skrydžių sekiklis, kuris siekia išsiskirti viena funkcija – įspėjimais apie neįprastą orlaivio elgesį.

    Įrankį sukūrė aviacijos naujienų portalas „Simple Flying“. Skelbiama, kad sekiklis realiu laiku leidžia stebėti skrydžius, o nusileidus – peržiūrėti maršrutą pakartojant visą skrydį, tarsi įrašą.

    Platforma pateikia įprastus duomenis: orlaivio tipą, operatorių, aukštį, kilimo ar leidimosi greitį ir kitą su skrydžiu susijusią informaciją. Be to, galima filtruoti vaizdą pagal kategorijas, pavyzdžiui, matyti komercinius, karinius ar privačius orlaivius.

    Įspėjimai apie neįprastą elgesį

    Esminis skirtumas – automatiniai įspėjimai, kurie turėtų suveikti pastebėjus nestandartinius požymius. Tarp jų minimi aukščio svyravimai, netipiškos trajektorijos, staigūs posūkių tempai ar tam tikri transponderio kodai.

    Vienas žinomiausių kodų – 7700, naudojamas bendram pavojaus signalui, kai įgula praneša apie ekstremalią situaciją. Tokie kodai savaime nepasako priežasties, tačiau stebint realiu laiku jie gali padėti greičiau suprasti, kad skrydyje vyksta kažkas neįprasto.

    Skelbiama, kad naudotojai taip pat gali susikurti stebimų orlaivių sąrašą ir sekti konkrečius šaukinius. Greta pateikiamas statistikos langas, kuriame apibendrinami dažniausiai matomi orlaivių tipai, operatoriai ir aukščio pasiskirstymas.

    Iš kur gaunami skrydžių duomenys?

    Skrydžių sekimo platformos remiasi keliais duomenų šaltiniais, o šiuo atveju nurodoma, kad informacija gaunama ir iš „Airplanes.Live“ bei „OurAirports“. Praktikoje tokie sekikliai dažniausiai sujungia viešai prieinamus transliavimo ir registrų duomenis, kad vartotojas viename žemėlapyje matytų visą situaciją.

    Pagrindinis realaus laiko stebėjimo pagrindas – ADS-B signalai, kuriuos orlaiviai periodiškai transliuoja apie savo buvimo vietą, aukštį, greitį ir kitus parametrus. Papildomai gali būti naudojamas MLAT metodas, kai orlaivio padėtis apskaičiuojama pagal tai, kaip signalą užfiksuoja keli skirtingose vietose esantys imtuvai.

    Šiuos signalus priima ant žemės įrengti imtuvai, kuriuos dažnai įdiegia nepriklausomi entuziastai. Kuo tankesnis imtuvų tinklas, tuo tikslesnė ir pilnesnė matoma skrydžių informacija, nors kai kuriais atvejais duomenys gali būti ribojami dėl saugumo ar privatumo politikos.

  • Kremlius ieško pinigų: planuoja privatizuoti dalį „Aeroflot“ akcijų ir mažinti deficitą

    Kremlius ieško pinigų: planuoja privatizuoti dalį „Aeroflot“ akcijų ir mažinti deficitą

    Rusijos federalinė Valstybinio turto valdymo agentūra paskelbė atrinkusi finansų tarpininką, kuris turėtų organizuoti 23,76 proc. aviakompanijos „Aeroflot“ akcijų pardavimą. „Aeroflot“ akcijomis prekiaujama biržoje, o šiuo metu Kremlius valdo 73,8 proc. bendrovės.

    Jei planas būtų įgyvendintas, valstybės dalis sumažėtų iki maždaug pusės įmonės akcijų. Tokia schema leistų išlaikyti lemiamą įtaką strateginėje bendrovėje, tačiau kartu gauti papildomų pajamų biudžetui.

    Kodėl vėl kalbama apie privatizaciją?

    Sprendimas siejamas su didėjančiu Rusijos biudžeto deficitu, kurį didina karo išlaidos ir silpnesnės pajamos. Viešai skelbta, kad deficitas pasiekė 5,8 trln. rublių, o tai, lyginant su pradiniu planu, yra gerokai daugiau nei numatyta visiems 2026 metams.

    Pagal tuo metu taikytą apytikrį kursą tai sudarytų apie 58 mlrd. eurų. Vien šis skaičius rodo, kad Kremlius ieško papildomų šaltinių ne tik taupymo priemonėmis, bet ir parduodamas dalį turto.

    Kiek pinigų gali gauti Kremlius?

    Skaičiuojama, kad „Aeroflot“ rinkos vertė sesijos pabaigoje siekė 187 mlrd. rublių, tai yra apie 1,9 mlrd. eurų. Tokiu atveju 23,76 proc. paketas galėtų būti vertas maždaug 0,45 mlrd. eurų, nors galutinė suma priklausytų nuo paklausos ir sandorio sąlygų.

    Rinkoms svarbu ir tai, ar pardavimas būtų vykdomas per biržą, ar ieškant vieno ar kelių stambių investuotojų. Bet kuriuo atveju investuotojų ratas būtų ribotas dėl sankcijų, kapitalo kontrolės ir politinės rizikos.

    Silpnesnės prognozės didina spaudimą

    Papildomą spaudimą biudžetui kuria ir prastesnės ekonomikos augimo prognozės. Viešai skelbta, kad Rusija sumažino 2026 metų BVP augimo prognozę nuo 1,3 proc. iki 0,4 proc., o tai reiškia mažesnes mokesčių įplaukas ir lėtesnį vidaus paklausos atsigavimą.

    Nepriklausomi ekonomistai atkreipia dėmesį, kad lėtėjant augimui mažėja galimybės kompensuoti biudžeto skylę ne energetikos sektoriuose. Tokiu atveju privatizacija tampa vienu iš nedaugelio greitesnių būdų gauti įplaukų, nors ilgainiui tai sumažina valstybės turto bazę.

    „Privatizacija tampa greitu sprendimu, kai biudžeto pajamos nebespėja paskui išlaidas“, – sakė nepriklausomas ekonomistas Dmitrijus Polevojus.

    Analitikų vertinimu, jei ekonomikos lėtėjimas tęsis, iki 2027 metų biudžeto pajamos gali būti mažesnės nei planuota, todėl Kremliui tektų rinktis tarp išlaidų mažinimo, papildomų mokesčių ar naujų turto pardavimų. „Aeroflot“ atvejis gali tapti indikatoriumi, kaip plačiai Rusija pasirengusi eiti šiuo keliu.

  • Trys didžiausi pasaulio oro uostai CO2 išmeta daugiau nei Paryžius: ką atskleidė 2023 metų analizė

    Trys didžiausi pasaulio oro uostai CO2 išmeta daugiau nei Paryžius: ką atskleidė 2023 metų analizė

    Kur CO2 pėdsakas didžiausias

    Naujausia analizė rodo, kad didžiausi pasaulio oro uostai pagal išmetamo CO2 kiekį lenkia net atskirų didmiesčių taršą. Tyrime vertintas 1 300 oro uostų poveikis klimatui ir oro kokybei, remiantis 2023 metų duomenimis.

    Ataskaitą parengė ODI Global ir Transport & Environment, o skrydžių ir aviacijos degalų duomenis pateikė Tarptautinė švaraus transporto taryba. Tyrėjai pabrėžia, kad didelė dalis aviacijos taršos koncentruojasi keliuose itin dideliuose mazguose.

    Didžiausiu CO2 šaltiniu įvardytas Dubai International Airport, per metus sugeneravęs apie 23,2 mln. tonų CO2. Antroje vietoje liko Londono Heathrow su maždaug 21 mln. tonų CO2, trečias buvo Los Andželo oro uostas su apie 18,8 mln. tonų CO2.

    Ataskaitoje pažymima, kad vien šie trys oro uostai kartu išmetė maždaug tris kartus daugiau CO2 nei visas Paryžius, jei neįtraukiamos su aviacijos skrydžiais susijusios paties miesto emisijos. Tarp didžiausių teršėjų taip pat minimi Seulo Incheon, Niujorko JFK, Honkongo, Paryžiaus Charles de Gaulle ir Frankfurto oro uostai.

    Problema telkiasi keliuose mazguose

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarša nėra tolygiai pasiskirsčiusi: 100 didžiausių oro uostų sukuria apie du trečdalius visų keleivinių skrydžių CO2 emisijų pasaulyje. Tai reiškia, kad sprendimai didžiausiuose mazguose gali turėti neproporcingai didelį poveikį bendram aviacijos pėdsakui.

    Skaičiuojama, kad 1 300 vertintų oro uostų 2023 metais iš viso sugeneravo apie 1,022 mlrd. tonų CO2. Toks mastas ataskaitoje lyginamas su valstybių emisijomis: jei aviacijos sektorius būtų atskira šalis, jis pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atsidurtų tarp didžiausių teršėjų.

    Analitikai taip pat pabrėžia regioninius skirtumus: Europos oro uostų emisijos, vertinant bendrą mastą, viršija visų Lotynų Amerikos, Artimųjų Rytų ir Afrikos oro uostų emisijas kartu. Tai siejama tiek su intensyviu skrydžių tinklu, tiek su dideliu kelionių paklausos lygiu.

    Kodėl emisijos auga ir kas svarbiausia miestams

    Ataskaitos autoriai įspėja, kad oro uostų plėtra ir augantis keleivių srautas didina aviacijos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Toks kelias, jų vertinimu, komplikuoja klimato tikslų įgyvendinimą, ypač jei technologiniai pokyčiai ir alternatyvūs degalai diegiami per lėtai.

    „Atėjo laikas teikti pirmenybę mūsų energetinei nepriklausomybei ir piliečių sveikatai“, – sakė Denise Auclair iš organizacijos Transport & Environment.

    Šiame kontekste akcentuojama ir vietos bendruomenių perspektyva: oro uostai veikia ne vien klimatą. Šalia jų gyvenantys žmonės patiria triukšmą, didesnę taršą dėl transporto srautų, o kai kuriose vietovėse fiksuojamas ir didesnis azoto oksidų bei smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis.

    ODI Global atstovai pabrėžia, kad aviacijos apimtys vis dar auga, nors daugelyje kitų sektorių po Paryžiaus susitarimo matyti aiškesnės emisijų mažėjimo tendencijos. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, ar infrastruktūros plėtros planai dera su ilgalaikiais klimato įsipareigojimais.

    Ekspertai sutaria, kad vieno sprendimo nebus: poveikį lems ir efektyvesni orlaiviai, ir tvaresni aviaciniai degalai, ir paklausos valdymo priemonės. Tačiau akivaizdu, kad didžiausi oro uostai lieka ta vieta, kur pokyčiai galėtų duoti greičiausią ir labiausiai išmatuojamą rezultatą.

  • Portugalai 2026 metais nori keliauti vieni labiausiai Europoje, bet kainos ir saugumas stabdo

    Portugalai 2026 metais nori keliauti vieni labiausiai Europoje, bet kainos ir saugumas stabdo

    Portugalai 2026 metais išlieka tarp europiečių, kurie labiausiai nori keliauti, nors sprendimus vis dažniau koreguoja ekonominis neapibrėžtumas ir geopolitinė įtampa. Naujausioje „Europ Assistance“ vasaros atostogų barometro apžvalgoje matyti, kad atostogos daugeliui vis dar siejamos su gerove ir emocine pusiausvyra.

    Apklausa, atlikta kartu su „Ipsos“, rodo, kad atostogauti šiemet planuoja 82 proc. Portugalijos gyventojų. Šį rodiklį Europoje lenkia tik Jungtinė Karalystė, kur kelionių planų turi 84 proc. gyventojų.

    Kartu auga ir planuojamas kelionių biudžetas. Portugalijoje vidutinės išlaidos didžiosioms atostogoms per metus padidėjo 147 eurais ir pasiekė 1 662 eurus, tai yra maždaug 10 proc. daugiau nei pernai.

    Nors biudžetas auga, Portugalija vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio, kuris siekia 2 089 eurus. Europos kontekste portugalai pagal planuojamas išlaidas išlieka žemiau lyderių: didžiausias vidutinis biudžetas fiksuojamas Šveicarijoje, kur jis siekia 3 100 eurų.

    Populiarėja vietinės kelionės

    Nepaisant geopolitinių rizikų, dalis portugalų ir toliau renkasi užsienio kryptis, o tarp populiariausių minimos Ispanija, Italija ir Brazilija. Vis dėlto ryškėja nuosekli vietinio turizmo kryptis: 47 proc. respondentų teigia labiau linkę keliauti šalies viduje.

    Tuo pat metu tarptautinių kelionių dalis, palyginti su 2025 metais, šiek tiek traukiasi: nuo 43 proc. iki 42 proc. Tokia dinamika atitinka platesnę Europos tendenciją, kai dalis keliautojų renkasi trumpesnes, arčiau esančias ir lengviau planuojamas išvykas.

    Saugumas tampa vis svarbesniu kriterijumi renkantis kryptį. Europoje 30 proc. apklaustųjų nurodo, kad saugumas yra vienas svarbiausių veiksnių planuojant kelionę, o tai rodo augantį jautrumą rizikoms, palyginti su ankstesniais metais.

    Portugalijoje nerimas dėl ginkluotų konfliktų ir galimų teroro išpuolių išsiskiria ypač aukštais rodikliais. Apklausoje 70 proc. respondentų teigia į tai atsižvelgiantys renkantis kryptį, o 67 proc. kaip riziką įvardija terorizmo grėsmę.

    Kainos išlieka pagrindinis stabdis

    Nors noras keliauti didelis, finansinės priežastys išlieka pagrindiniu argumentu atsisakyti atostogų. Tarp neplanuojančių keliauti portugalų 49 proc. nurodo, kad svarbiausia priežastis yra poreikis taupyti.

    Infliacija taip pat stipriai veikia lūkesčius: baimė, kad kainos „suvalgys“ laisvalaikio biudžetą, Portugalijoje yra ryškiausia Europoje. Barometro duomenimis, šį nerimą mini 90 proc. respondentų, ir tai yra 5 proc. daugiau nei pernai.

    Vis dėlto dauguma planų neatsisako: 78 proc. portugalų ketina šią vasarą leistis bent į vieną kelionę. Tai beveik nekintantis rodiklis, išliekantis šiek tiek aukščiau Europos vidurkio, kuris siekia 77 proc.

    Aviacijos kurą gali paveikti krizė

    Prie kelionių kainų ir saugumo klausimų prisideda ir aviacijos sektoriaus įtampa dėl reaktyvinių degalų tiekimo. Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi apie Europos atsargų pažeidžiamumą, o rizika siejama su tiekimo grandinėmis ir įtampa Artimuosiuose Rytuose, įskaitant svarbius transportavimo koridorius.

    Prognozuojama, kad dėl brangstančių reaktyvinių degalų gali kilti lėktuvų bilietų kainos ir mažėti pasiūla, ypač piko sezono metu. Kol kas skelbiama, kad atšauktų skrydžių dalis Europoje dėl degalų trūkumo nesiekia 1 proc., tačiau vežėjai jau koreguoja tvarkaraščius.

    Portugalijos institucijos savo ruožtu teigia stebinčios situaciją ir palaikančios ryšį su rinkos dalyviais dėl degalų atsargų valdymo. Finansų ministerija viešai akcentavo, kad bet kokie didesni sutrikimai galėtų smarkiai smogti ekonomikai, nes didelė dalis turistų į Portugaliją atvyksta lėktuvais.

    Augant neapibrėžtumui, Europos Komisija rengia rekomendacijas oro linijoms dėl efektyvesnio reaktyvinių degalų naudojimo ir tiekimo logistikos. Keliautojams tai reiškia, kad 2026 metų vasaros planuose vis svarbesni tampa lankstūs bilietai, ankstyvas rezervavimas ir alternatyvų numatymas, jei kainos ar skrydžių pasiūla keistųsi.

  • „EasyJet“ nuostoliai gilėja: Irano karas brangina kurą, o vasaros bilietus žmonės perka vėliau

    „EasyJet“ nuostoliai gilėja: Irano karas brangina kurą, o vasaros bilietus žmonės perka vėliau

    Britų pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ paskelbė, kad per pirmąjį finansinių metų pusmetį iki kovo pabaigos patyrė didesnius nuostolius. Bendrovė teigia, jog tam įtakos turėjo dėl Irano karo išaugusios reaktyvinių degalų kainos ir suprastėjęs užsakymų matomumas.

    Įmonė nurodo, kad geopolitinė įtampa išbalansavo aviacijos sektorių visoje Europoje, o degalų brangimas tapo vienu pagrindinių veiksnių, spaudžiančių oro linijų pelningumą. Kartu prastesnės nuotaikos rinkoje lėmė ir atsargesnį keliautojų elgesį planuojant vasaros atostogas.

    Nuostoliai augo, pajamos kilo

    „EasyJet“ pranešė, kad nuostolis po mokesčių per pusmetį siekė apie 440 milijonų eurų ir buvo maždaug 27 proc. didesnis nei prieš metus. Tuo pat metu pajamos augo iki maždaug 4,6 milijardo eurų, nes keleivių skaičius didėjo, o lėktuvų užpildymas gerėjo.

    Bendrovės duomenimis, lėktuvų užpildymo rodiklis pakilo iki 90 proc., o tai paprastai leidžia efektyviau paskirstyti sąnaudas vienam keleiviui. Vis dėlto degalų kainų šuolis ir padidėjęs neapibrėžtumas, pasak įmonės, nusvėrė teigiamą keleivių srauto efektą.

    Degalų sąskaita ir atsargesni pirkėjai

    „EasyJet“ patvirtino ankstesnį vertinimą, kad konfliktas papildomai padidino bendrovės degalų išlaidas maždaug 29 milijonais eurų. Nors apie degalų tiekimo sutrikimus bendrovė nepranešė, ji įspėjo, kad antrąjį finansinių metų pusmetį toliau jaus didesnių sąnaudų ir paklausos svyravimų poveikį.

    Įmonė taip pat pažymėjo, kad vasaros sezono užsakymų tempas atsilieka nuo praėjusių metų, o dalis keliautojų sprendimus priima vėliau. Rinkoje tai dažnai reiškia mažesnį kainų stabilumą: paskutinės minutės paklausa gali palaikyti užpildymą, tačiau riboja galimybes iš anksto užsitikrinti aukštesnes pajamas.

    „Nepaisant konflikto Artimuosiuose Rytuose keliamos artimojo laikotarpio nežinomybės, „EasyJet“ yra gerai pasirengusi valdyti dabartinę aplinką“, – sakė bendrovės vadovas Kentonas Jarvisas.

    Draudimas nuo kainų šuolių ir kitos rizikos

    Siekiant amortizuoti naftos ir degalų kainų svyravimus, „EasyJet“ teigia esanti apsidraudusi dėl kainų kilimo maždaug 72 proc. artimiausiam pusmečiui. Tokia praktika aviacijoje įprasta, tačiau ji nepašalina visos rizikos, nes dalis sąnaudų vis tiek lieka jautrios rinkos pokyčiams.

    Bendrovė taip pat nurodė padidinusi teisines atidėjas, susijusias su keliais istoriniais atvejais, maždaug 37 milijonais eurų. Tai papildomai prisidėjo prie bendro finansinio rezultato pablogėjimo.

    Po pranešimo bendrovės akcijos trumpam kilo, tačiau vėliau svyravimai išliko. Analitikai įspėja, kad net ir sumažėjus geopolitinei įtampai, degalų kainos gali išlikti padidėjusios, o vartotojų sprendimus lemti ir bendras ekonominis neapibrėžtumas Europoje.

  • Europos reaktyvinių degalų įtampa slūgsta: kainos perskirstė srautus, vasaros skrydžiai turėtų vykti

    Europos reaktyvinių degalų įtampa slūgsta: kainos perskirstė srautus, vasaros skrydžiai turėtų vykti

    Kas pasikeitė degalų rinkoje

    Europos oro linijos ir valdžios institucijos pastarosiomis savaitėmis pastebi mažėjantį nerimą dėl reaktyvinių degalų trūkumo, kuris dar visai neseniai buvo vadinamas realia grėsme vasaros skrydžiams. Situacijos tonas keitėsi tada, kai rinkoje šoktelėjus kainoms tiekėjai ir prekiautojai ėmė aktyviau nukreipti degalų krovinius į Europą.

    Padidėjusi kaina suveikė kaip signalas rinkai: naftos perdirbimo įmonės didino gamybą, o logistika persitvarkė taip, kad Europa greičiau kompensuotų sumažėjusius tiekimus iš Persijos įlankos regiono. Dalis trūkumo, kurį stiprino sutrikęs judėjimas per Hormūzo sąsiaurį, buvo sušvelninta alternatyviais srautais.

    Tiekimo kryptys ir gamybos didinimas

    Tarptautinė energetikos agentūra naujausiose įžvalgose pažymi, kad augo reaktyvinių degalų gamyba ir eksportas iš JAV bei Vakarų Afrikos. Tai padėjo užpildyti spragas, kurios atsirado dėl riboto tanklaivių judėjimo per vieną svarbiausių pasaulio energetinių „butelio kakliukų“.

    Prie stabilizacijos prisideda ir Europos perdirbėjai, didinantys reaktyvinių degalų išleidimą į rinką. Pavyzdžiui, Ispanijos bendrovė „Repsol“ viešai skelbė planus didinti reaktyvinių degalų gamybą apie 15–20 proc., siekdama padėti apsaugoti turizmui ypač svarbų kelionių sezoną.

    Oro linijų planai ir rizikos rudenį

    Rinkai nurimus, kai kurios oro bendrovės peržiūri ankstesnius sprendimus mažinti maršrutų apimtis, ypač trumpųjų skrydžių segmente, kur pelningumą greitai „suvalgo“ degalų kaina. Tuo pat metu Europos skrydžių srautų valdytojai prognozes koreguoja atsargiau, nes nežinomųjų dėl geopolitinės įtampos išlieka.

    „Mūsų degalų tiekėjai dar šią savaitę patvirtino, kad iki liepos vidurio tiekimo sutrikimų nesitiki, o situacija toliau gerėja“, – sakė „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary.

    Vis dėlto analitikai ir institucijos pabrėžia, kad dabartinis palengvėjimas nebūtinai reiškia ilgalaikį stabilumą. Jei JAV ir Izraelio karas prieš Iraną užsitęstų, o naftos ir degalų gabenimas per Hormūzo sąsiaurį negrįžtų į įprastą ritmą, didesnė įtampa gali atsinaujinti ankstyvą rudenį.

    Europos Komisija teigia, kad šiuo metu ES degalų stygiaus nefiksuojama, tačiau įspėja apie galimus regioninius apribojimus, jei sutrikimai tęstųsi. Kraštutiniu atveju valstybės gali panaudoti strategines atsargas, tačiau toks sprendimas paprastai siejamas ir su degalų taupymo priemonėmis, kad atsargos tarnautų kuo ilgiau.

    Kainų dinamika taip pat signalizuoja apie įtampos mažėjimą: po staigaus šuolio aukščiau nei 180 eurų už barelį, pastaruoju metu kainos slinko žemyn iki maždaug 150 eurų už barelį. Tai nereiškia, kad rizika dingo, tačiau rodo, jog rinka bent laikinai rado būdų perskirstyti tiekimą ir amortizuoti šoką.

  • Britai žada atgaivinti „Spitfire“: naujas korpusas gali kainą nurėžti iki maždaug 900 000 eurų

    Britai žada atgaivinti „Spitfire“: naujas korpusas gali kainą nurėžti iki maždaug 900 000 eurų

    Legendinis britų naikintuvas Supermarine Spitfire gali sulaukti netikėto sugrįžimo į gamybą, nors nuo jo aukso amžiaus praėjo beveik devyni dešimtmečiai. Inžinierių komanda pristatė koncepciją, kuri remiasi šiuolaikinėmis kompozitinėmis medžiagomis ir žada gerokai mažesnę vieneto kainą.

    Supermarine Spitfire yra vienvietis, stūmoklinį variklį turėjęs naikintuvas, tapęs vienu ryškiausių Antrojo pasaulinio karo aviacijos simbolių. Jis buvo naudojamas įvairiuose frontuose, o Spitfire vardas iki šiol siejamas su manevringumu, lengva konstrukcija ir pilotų vertintu valdymo pojūčiu.

    Iš maždaug 20 000 pagamintų Spitfire, kaip skelbiama aviacijos paveldo organizacijų apžvalgose, iki šių dienų išliko tik keli šimtai, o skraidyti tinkamų yra kelios dešimtys. Dėl to rinkoje egzistuojančios modernios replikos ar rekonstrukcijos paprastai kainuoja ypač brangiai ir yra skirtos kolekcininkams ar komerciniams skrydžiams su keleiviu.

    Projektą vystanti bendrovė „Great British Supermarine Ltd“ teigia kurianti Aerolite Spitfire Type 433 koncepciją, kurios esmė yra kompozitinis fiuzeliažas. Sprendimas siejamas su istorine idėja karo metais dalį aliuminio konstrukcijų keisti medžiaga, vadinta Gordon Aerolite, tačiau dabar ji perkeliama į šiuolaikinės inžinerijos kontekstą.

    Komandos vertinimu, tokia konstrukcija galėtų sumažinti rekonstrukcijos kainą iki mažiau nei 1 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug iki 900 000 eurų. Palyginimui, kai kurie šiuo metu siūlomi projektai, paremti originaliais brėžiniais ir istorinėmis technologijomis, gali kainuoti daugiau nei 4 mln. JAV dolerių, arba apie 3 700 000 eurų, priklausomai nuo komplektacijos ir sertifikavimo.

    „Atėjo tinkamas metas iš naujo įsivaizduoti Supermarine Spitfire, nes šiandienos medžiagos, varikliai ir skaitmeninė inžinerija leidžia patobulinti ikoną neprarandant to, kas ją darė išskirtinę“, – sakė „Great British Supermarine Ltd“ vadovas Jeremy Meeson.

    Įdomu ir tai, kad koncepcijoje numatoma dvivietė versija, kurios istorinių analogų buvo nedaug, dažniausiai tai būdavo perdirbti vienviečiai lėktuvai arba vėlesnės konstrukcijos komerciniams skrydžiams. Tokia modifikacija galėtų išplėsti projekto pritaikymą aviacijos renginiams ir edukacinėms programoms.

    Kol kas tikslas yra sukurti skraidyti galintį prototipą ir įvertinti rinkos susidomėjimą. Projekto autoriai teigia, kad sėkmė priklausys nuo finansavimo, užsakymų ir sertifikavimo procesų, o mažos apimties serijinė gamyba teoriškai dar labiau sumažintų vieneto kainą.

    „Šiemet planuojame dalyvauti keliuose aviacijos šou, kad įvertintume susidomėjimą ir pakviestume investuotojus, nes skraidančio prototipo parengimas bus brangus“, – sakė su projektu dirbantis David Spencer Evans, anksčiau vadovavęs Spitfire entuziastų organizacijoms.

    Pasak projekto komandos, realistiškas terminas iki prototipo, galinčio pakilti į orą, yra apie dveji su puse metų nuo aktyvių darbų pradžios. Jei planai pasiteisins, Spitfire vardas galėtų sugrįžti ne vien į muziejus ar pavienių kolekcininkų angarus, bet ir į šiuolaikinių aviacijos renginių programą.

  • „Ryanair“ pelnas šovė 40 proc.: rekordiniai 2,26 mlrd. eurų, bet perspėja dėl kuro ir „Boeing“

    „Ryanair“ pelnas šovė 40 proc.: rekordiniai 2,26 mlrd. eurų, bet perspėja dėl kuro ir „Boeing“

    Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė apie rekordinį pelną po mokesčių, per finansinius metus iki 2026 metų kovo pabaigos pasiekusį 2,26 mlrd. eurų. Tai yra 40 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o rezultatą, pasak įmonės, lėmė išaugusios bilietų kainos ir išliekanti kelionių paklausa.

    Bendrovės pajamos tuo laikotarpiu augo iki 15,54 mlrd. eurų, o vienam keleiviui tenkančios pajamos didėjo 7 proc. „Ryanair“ nurodė, kad vidutinės kainos kilo apie 10 proc., o veiklos sąnaudos augo lėčiau, todėl pavyko išlaikyti pelningumą net ir esant įtampos pilnai rinkai.

    Keleivių srautas per metus didėjo 4 proc. ir siekė 208,4 mln. Vis dėlto „Ryanair“ pripažino, kad augimą ribojo vėluojantys „Boeing“ orlaivių pristatymai, dėl kurių bendrovė negalėjo taip sparčiai didinti pajėgumų, kaip planavo.

    Artimieji Rytai didina nežinomybę

    Oro bendrovė perspėjo, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susiję energijos rinkų svyravimai išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių visam aviacijos sektoriui. „Ryanair“ pabrėžė, jog bet koks eskalavimas prie strategiškai svarbių naftos gabenimo maršrutų gali paveikti kuro kainas ir skrydžių planavimą.

    „Manau, kainos išliks aukštesnės ilgiau, o tai „Ryanair“ padeda, nes turime stiprią kuro kainų fiksavimo strategiją“, – sakė finansų vadovas Neilas Sorahanas.

    „Ryanair“ taip pat teigė, kad yra užsitikrinusi apie 80 proc. kuro poreikio dabartiniams finansiniams metams, iš anksto fiksuodama kainą maždaug 62 eurų už barelį lygyje, su dalimi apsidraudimo sandorių iki 2027 metų balandžio. Tokia praktika, plačiai taikoma didžiųjų vežėjų, leidžia laikinai sušvelninti staigių kainų šuolių poveikį.

    Prognozių vengia, vasarą vertina atsargiai

    Nors vasaros užsakymų tendencijas „Ryanair“ vadina gana tvirtomis, įmonė atsisakė pateikti detalią 2026–2027 metų pelno prognozę. Kaip priežastys įvardijamas ribotas matomumas dėl bilietų kainų, vartotojų paklausos ir kuro sąnaudų, kurios gali greitai kisti dėl geopolitikos.

    Bendrovė atkreipė dėmesį ir į pirkėjų elgseną: vis dažniau skrydžiai užsakomi arčiau išvykimo datos. Tokia tendencija pastaraisiais metais tapo įprasta Europoje, kai keliautojai, reaguodami į kainų svyravimus ir ekonominį neapibrėžtumą, planus linkę keisti paskutinę minutę.

    „Boeing“ vėlavimai dar ribos augimą

    „Ryanair“ prognozuoja, kad šiemet perveš apie 216 mln. keleivių, kai į rikiuotę palaipsniui bus įtraukiami papildomi „Boeing 737 MAX“ lėktuvai. Tačiau bendrovė perspėja, jog orlaivių stygiaus ir tiekimo grandinių sutrikimų problema aviacijoje gali išlikti dar kelerius metus.

    Įmonės vertinimu, ribota pasiūla rinkoje gali ir toliau palaikyti didesnes bilietų kainas, ypač vežėjams, kurie turi masto pranašumą ir tvirtą balansą. „Ryanair“ taip pat patvirtino, kad vyksta derybos dėl generalinio direktoriaus Michaelo O’Leary sutarties pratęsimo, kas galėtų reikšti jo vadovavimą iki 2032 metų.