Tag: Azerbaidžanas

  • Azerbaidžanas EPC viršūnių susitikime žada didinti energijos tiekimą Europai

    Azerbaidžanas EPC viršūnių susitikime žada didinti energijos tiekimą Europai

    Azerbaidžanas planuoja didinti ir įvairinti energijos tiekimą Europai, o apie tai per 9-ąjį Europos politinės bendrijos (EPC) viršūnių susitikimą Dubline pranešė šalies prezidentas Ilhamas Alijevas.

    Kaip skelbia „Euronews“, Baku siekia plėsti tiekimą už dabartinių 10 Europos Sąjungos valstybių narių ribų ir kalba apie ilgalaikius kontraktus bei platesnį bendradarbiavimą su ES.

    Susitikime I. Alijevas taip pat aptarė santykius su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa. Pastarasis teigė, kad naujų derybų dėl ES ir Azerbaidžano susitarimo atnaujinimas yra gera žinia piliečiams.

    Azerbaidžano ir ES strateginė partnerystė energetikos srityje buvo įkurta 2022 metais. Ši tema Europoje ypač jautri dėl energetinio saugumo, tiekimo patikimumo ir alternatyvų paieškos.

    Energija: dujos ir atsinaujinantys šaltiniai

    I. Alijevas nurodė, kad Azerbaidžanas padidino dujų tiekimą Europos Sąjungai nuo 8 mlrd. iki 13 mlrd. kubinių metrų. Pasak jo, tai sudaro beveik pusę viso Azerbaidžano eksporto, o atradus naujų telkinių planuojama auginti tiekimą dar labiau.

    Prezidentas taip pat akcentavo, kad dujotiekis nuo Baku iki Italijos, kertantis septynių šalių teritorijas, šiuo metu veikia visu pajėgumu. Per jungtis Bulgarijoje dujos pasiekia 10 ES valstybių narių, o Azerbaidžanas ketina toliau didinti transportuojamus kiekius.

    Be dujų, bendradarbiavimas krypsta ir į atsinaujinančią energetiką. I. Alijevas priminė susitarimą su Sakartvelu, Turkija ir Bulgarija dėl atsinaujinančios energijos eksporto į Europos rinkas.

    Transporto projektai ir „Vidurinis koridorius“

    Susitikimuose Dubline buvo kalbama ir apie transporto jungčių plėtrą. A. Costa ir I. Alijevas teigė, kad netrukus turėtų būti užbaigtas Europos Sąjungos vertinimas dėl Nachičevanės geležinkelio projekto.

    Kartu aptartos platesnės junglumo iniciatyvos, susijusios su vadinamuoju „Viduriniu koridoriumi“ – maršrutu, jungiančiu Aziją ir Europą per Pietų Kaukazą bei Vidurinę Aziją Juodosios jūros kryptimi.

    A. Costa taip pat pakvietė I. Alijevą atvykti į Briuselį tęsti diskusijų apie Azerbaidžano vaidmenį Europos energetikos tiekimo ir saugumo klausimais.

    Susitarimai su JK, Ukraina ir derybos su Armėnija

    Dublino susitikimo metu Azerbaidžano prezidentas su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu pasirašė bendrą strateginės partnerystės deklaraciją. Joje numatytos kryptys – gynybos ir saugumo bendradarbiavimas, prekybos ir investicijų plėtra, atsinaujinanti energetika, infrastruktūra, taip pat dirbtinis intelektas ir pažangios technologijos.

    Taip pat vyko I. Alijevo pokalbis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Skelbiama, kad aptarta skubi parama Ukrainos energetikos infrastruktūrai artėjant žiemai ir pokario atstatymo planai.

    V. Zelenskis pranešė, kad pagal vadinamąjį „dronų susitarimą“ pasirašyti kontraktai ir siekiama didinti užsakymus. Taip pat nurodyta, kad teikiamas 1,35 mln. eurų vertės skubios paramos paketas Ukrainos elektros tinklui – įranga ir generatoriai.

    Azerbaidžanas teigia, jog bendra humanitarinė pagalba Ukrainai pasiekė 48 mln. eurų, daugiausia orientuojantis į civilinę energetikos infrastruktūrą ir medicininę reabilitaciją.

    Galiausiai, I. Alijevas susitiko ir su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu. Pranešama, kad kalbėta apie taikos proceso stiprinimą, sienų delimitaciją, vandens bendradarbiavimą, elektros tinklų sujungimą bei papildomas pasitikėjimo stiprinimo priemones.

    Taip pat aptartas TRIPP junglumo projektas, įskaitant planuojamas geležinkelio ir greitkelio dalis. Skelbiama, kad nuo 2025 metų lapkričio per Azerbaidžano teritoriją į Armėniją pervežta 105 000 tonų krovinių.

    Be to, Azerbaidžano vadovas Dubline surengė dvišalius susitikimus ir su kitų šalių lyderiais – tarp jų Graikijos ministru pirmininku Kyriakosu Mitsotakiu, Moldovos prezidente Maia Sandu bei pirmą kartą susitiko su Rumunijos vadovu Nicușoru Danu, daugiausia dėmesio skirdamas energetikos ir junglumo projektams.

  • Azerbaidžanas ir Ukraina sutarė dėl 2026–2027 m. veiksmų plano energetikai, gynybai ir prekybai

    Azerbaidžanas ir Ukraina sutarė dėl 2026–2027 m. veiksmų plano energetikai, gynybai ir prekybai

    Azerbaidžanas ir Ukraina išplėtė ekonominį bei energetinį bendradarbiavimą ir pasirašė 2026–2027 metų veiksmų planą. Susitarimai įtvirtinti Užhorode surengus 14-ąjį jungtinės tarpvyriausybinės komisijos posėdį.

    Šis susitikimas buvo pirmasis, kai komisija susirinko Ukrainos teritorijoje nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios, praneša „Euronews“. Deryboms vadovavo Azerbaidžano energetikos ministras Parvizas Šahbazovas ir Ukrainos pirmasis vicepremjeras bei energetikos ministras Denysas Šmyhalis.

    Delegacijos pasirašė protokolą ir patvirtino veiksmų planą, apimantį 14 sričių. Pagrindinis dėmesys skirtas energetikos infrastruktūros atsparumui ir tarpvalstybiniams komerciniams ryšiams, kuriuos apsunkina karo sąlygomis išaugę logistikos iššūkiai.

    Be energetikos, aptartos investicijos, transportas, technologijos ir inovacijos. Šahbazovas socialiniame tinkle „X“ nurodė, kad planas taps gairėmis artimiausiam dvejų metų laikotarpiui.

    Pagalba tinklui ir pasirengimas žiemai

    Užhorode vykusių pokalbių centre buvo Ukrainos elektros tinklo fizinė apsauga ir stabilizavimas artėjant žiemai. Pareigūnai apsilankė Vakarų Ukrainos energetikos objekte, kur apžiūrėjo vadinamąsias antrojo lygio apsaugos sistemas, skirtas kritinei infrastruktūrai nuo atakų.

    Vizito metu patvirtinta, kad Ukraina gavo naujausią avarinės įrangos siuntą iš Azerbaidžano. Jos vertė siekia 1,47 mln. JAV dolerių (1,32 mln. eurų).

    Siuntą sudaro devyni pramoniniai transformatoriai, 186 km aukštos įtampos kabelių, generatoriai ir 12 kV elektros skirstymo įranga, reikalinga greitiems tinklo remonto darbams. Tokia įranga svarbi tada, kai po smūgių reikia skubiai atstatyti tiekimą.

    Šmyhalis „X“ tinkle padėkojo Azerbaidžanui už nuoseklią paramą atkuriant energetiką po Rusijos smūgių. Pasak jo, ypač reikalingi transformatoriai, generatoriai ir kita energetikams būtina įranga.

    Nurodoma, kad ši siunta padidino bendrą Baku humanitarinę, reabilitacijos ir atstatymo paramą Ukrainai iki 52 mln. JAV dolerių (47 mln. eurų) nuo karo pradžios.

    Tranzito maršrutai ir bendros gamybos planai

    Greta skubios pagalbos šalys derino ir ilgalaikes energetikos tranzito kryptis, siekdamos užtikrinti nepertraukiamą tarpvalstybinę prekybą. Azerbaidžano–Ukrainos verslo forume diskusijos krypo į gilesnę struktūrinę integraciją ir esamos regioninės infrastruktūros panaudojimą.

    Ukraina kėlė koordinuoto Trans-Balkanų maršruto naudojimo klausimą, taip pat siūlė pasitelkti dideles požemines dujų saugyklas ir esamus naftotiekių tinklus. Delegacijos aptarė ir platesnes makroekonomines kryptis plėtojant Kaspijos–Juodosios jūros–Europos žaliosios energijos koridorių.

    Posėdžio metu pateikti duomenys rodo, kad dvišalė prekybos apyvarta per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius augo 10,5 proc., o Azerbaidžano eksportas į Ukrainą padidėjo 17 proc. Skelbiama, kad abipusės investicijos pasiekė 513,5 mln. JAV dolerių (460 mln. eurų).

    Siekiant įtvirtinti ryšius, Ukraina pabrėžė susidomėjimą bendra gamyba, lokalizacija Ukrainoje ir technologinėmis partnerystėmis. Azerbaidžano delegacija savo ruožtu pristatė Alato laisvąją ekonominę zoną kaip galimą logistinės partnerystės ir bendrų projektų centrą.

    Vizito pabaigoje delegacijos apsilankė Chusto pramonės parke, kur apžiūrėjo vėjo turbinų gamybos objektą ir Azerbaidžanui priklausančią įmonę ATEF, vertindamos bendros gamybos galimybes.

  • Baku surengtoje AIREX parodoje – DI ir tvarumu grįstos Azerbaidžano miestų plėtros planai

    Baku surengtoje AIREX parodoje – DI ir tvarumu grįstos Azerbaidžano miestų plėtros planai

    Azerbaidžano sostinėje Baku šią savaitę surengta pirmoji tarptautinė nekilnojamojo turto paroda AIREX 2026, į kurią atvyko regiono vystytojai ir investuotojai. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip technologijos ir tvarumo tikslai keičia miestų plėtrą bei būsto rinką.

    Kaip skelbia „Euronews“, parodoje aptartos tiek paties Azerbaidžano nekilnojamojo turto sektoriaus kryptys, tiek platesnės tendencijos – nuo įperkamo būsto ir urbanistinio planavimo iki „išmanių“ sprendimų bei kintančių gyventojų poreikių.

    AIREX organizatorius Riadas Salajevas teigė, kad parodos tikslas – pritraukti daugiau svarbių regiono žaidėjų, taip pat daugiau tarptautinių dalyvių ir investuotojų. Tai vyksta tuo metu, kai šalis investuoja į didelio masto urbanistinę plėtrą ir atstatymą.

    Baku miestas, pasak tekste pateiktos informacijos, patiria didelius pokyčius, o atstatymo darbai Karabache kuria naujų būstų ir viešosios infrastruktūros paklausą. Renginyje akcentuota, kad nauji rajonai negali apsiriboti vien gyvenamaisiais pastatais – būtini ir mokyklų, sveikatos priežiūros, transporto bei kitų paslaugų sprendimai.

    Valstybiniai projektai ir įperkamo būsto kryptis

    Azerbaidžano Valstybinės būsto plėtros agentūros (MIDA) administracijos vadovas Jamshidas Amirovas parodoje sakė, kad agentūra pradėjo 20 projektų, skirtų gyventojams padėti įsigyti būstą lengvatinėmis sąlygomis.

    Jo teigimu, septyni projektai vykdomi Baku, trys – Karabache, dar dešimt – kituose šalies regionuose. Planuose numatoma ne tik gyvenamoji statyba, bet ir socialinė infrastruktūra, įskaitant mokyklas, darželius bei medicinos centrą.

    J. Amirovas nurodė, kad iki šiol užbaigta 11 įperkamo būsto projektų: penki Baku ir šeši regionuose. Pasak jo, šiuo metu įgyvendinami dar trys papildomi projektai, o dar trys gyvenamųjų kompleksų projektai yra projektavimo etape.

    DI įrankiai ir duomenimis grįsti sprendimai

    Parodoje kalbėta ir apie tai, kaip nekilnojamojo turto vystyme vis svarbesni tampa duomenys, prognozavimas ir klientų patirtis. PASHA Real Estate Group komercijos vadovas Elchinas Gadimovas teigė, kad sektorius krypsta į kapitalo efektyvumą, vartotojo patirtį, tarptautinę paklausą ir ilgalaikę turto vertę.

    Jo aiškinimu, dirbtinio intelekto pažanga leidžia vystytojams naudojant paprastą nuotrauką vizualizuoti planuojamą projektą ir tai atlikti be brangios vizualizavimo programinės įrangos ar specializuotos įrangos.

    Pasak E. Gadimovo, tai, kam anksčiau prireikdavo daug laiko, techninių žinių ir finansinių išteklių, dabar gali būti išbandoma per kelias minutes. Tai leidžia komandoms anksti tikrinti idėjas ir greičiau priimti sprendimus dėl koncepcijų.

    Skirtingos rinkos ir besikeičiantys lūkesčiai

    Parodoje dalyvavę kitų šalių atstovai akcentavo ir regioninių ryšių svarbą. Pavyzdžiui, „Kinglike Luxury“ įkūrėjas Tarikas Imamas, dirbantis Sakartvele ir Turkijoje, Baku įvardijo kaip besiformuojančią kryptį tarptautinėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą.

    Tuo metu Sakartvelo vystytojos „Silk Development“ komercijos vadovė Lina Buziashvili parodą pristatė kaip galimybę stiprinti regionines partnerystes ir užmegzti ryšius su investuotojais. Pasak jos, potencialios partnerystės galėtų kurti ilgalaikę vertę plačiau regione.

    Kitas pavyzdys, pateiktas parodoje, atskleidė, kad nekilnojamojo turto plėtra kai kuriose šalyse apima ne tik gyvenamuosius projektus. Maldyvų valstybinės Būsto plėtros korporacijos (Housing Development Corporation) svetingumo sektoriaus laikinasis vadovas Meekailas Haleemas pristatė kruizinių laivų terminalo ir pakrantės komercinio rajono planus Hulhumalé, taip pat siūlomą turizmo kryptį Kudagiri Falhu.

    Technologijos – ir pastatų valdyme

    Tekste pabrėžiama, kad skaitmeniniai įrankiai keičia ne tik projektų planavimą, bet ir tai, kaip valdomi gyvenamieji pastatai – nuo gyventojų aptarnavimo iki pastato sistemų priežiūros.

    Sea Breeze projekte Azerbaidžane „Digital Residence“ kuria modelį, jungiantį DI pagrįstas paslaugas su išmania pastatų valdymo sistema. Įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Denysas Rudnykas teigė, kad kitas žingsnis – IT Hub Sea Breeze, kuriuo siekiama pritraukti tarptautines technologijų įmones, startuolius ir skaitmeninius verslus.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į valstybines paskatas, tarp jų – 20 metų trukmės mokesčių lengvatas tinkamiems technologijų parkų rezidentams. AIREX paroda, kaip teigiama, tapo proga palyginti skirtingus požiūrius į plėtrą: nuo įperkamo būsto iki skaitmeninių paslaugų ir turizmo infrastruktūros.

  • Zangezūro koridorius: kaip planuojamas maršrutas siejamas su taika ir prekyba tarp Europos ir Azijos

    Zangezūro koridorius: kaip planuojamas maršrutas siejamas su taika ir prekyba tarp Europos ir Azijos

    Zangezūro koridorius Pietų Kaukaze pristatomas kaip projektas, galintis tapti ne tik transporto jungtimi, bet ir ekonominiu argumentu regioninei taikai. Pasak Baku analitiko dr. Matino Mammadlio, šis maršrutas būtų svarbus tiek Azerbaidžanui, tiek platesniems Europos–Azijos prekybos srautams.

    Publikacijoje „Euronews“ autorius pabrėžia, kad koridoriaus idėja siejama su sausumos ryšiu tarp pagrindinės Azerbaidžano teritorijos ir Nachičevanės autonominės respublikos. Kartu tai matoma kaip galimybė perbraižyti ekonominius ryšius Pietų Kaukaze ir suteikti normalizacijai labiau apčiuopiamą – finansinį ir logistinės naudos – pagrindą.

    Autorius primena, kad 2020 metų lapkričio 10 dienos trišaliame pareiškime (9 punkte) buvo numatytas regioninių ekonominių ir transporto ryšių atkūrimas, įskaitant jungtis tarp Azerbaidžano vakarinių rajonų ir Nachičevanės. Baku pozicija – tokie atkurti ryšiai galėtų padėti taikai įgyti ekonominį pamatą.

    Tekste akcentuojama, kad idėja nėra vien diplomatinė: minimi Horadizo–Aghbando geležinkelio ir kelių projektai bei pastangos pagerinti tolesnes jungtis su Nachičevane. Tai, autoriaus vertinimu, rodo, kad susisiekimas traktuojamas kaip investicijų prioritetas, o ne vien politinis šūkis.

    Susisiekimas, normalizacija ir TRIPP

    Autorius taip pat mini 2025 metų rugpjūčio 8 dieną pasiektus Vašingtono susitarimus, kuriuose dalyvavo Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Bendra deklaracija rėmė regioninį susisiekimą ir iniciatyvą „Trump Route for International Peace and Prosperity“ (TRIPP), o parafuotas taikos susitarimas, pasak autoriaus, sustiprino ekonominę normalizacijos logiką.

    Anot dr. M. Mammadlio, atvertos, ilgai neveikusios jungtys tarp Azerbaidžano ir Armėnijos galėtų kurti kasdienius stabilumo motyvus per prekybą, tranzitą ir paslaugas. Kartu pabrėžiama, kad ekonominiai ryšiai patys savaime neišspręs visų politinių nesutarimų, tačiau gali padaryti taikius santykius praktiškesnius ir tvaresnius.

    Platesnė nauda: Vidurinis koridorius ir ES interesai

    Kaip rašoma, Azerbaidžanui tiesioginė nauda būtų patogesnis ryšys su Nachičevane ir, per Turkiją, su platesnėmis rinkomis. Tačiau autorius vienodai svarbia laiko ir strateginę dimensiją: alternatyvūs krovinių maršrutai, lankstesnė logistika bei nauji paslaugų centrai galėtų stiprinti šalies, kaip Kaspijos regiono mazgo, vaidmenį.

    Tekste Zangezūro idėja siejama ir su vadinamuoju Viduriniu koridoriumi, jungiančiu Kiniją, Centrinę Aziją, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Turkiją ir Europą. Autorius pažymi, kad verslui ir valdžios institucijoms svarbi diversifikacija – daugiau nei vienas realiai veikiantis ryšys tarp Azijos ir Europos rinkų.

    Minimos Pasaulio banko įžvalgos, kad koordinuotos investicijos ir reformos galėtų iki 2030 metų patrigubinti krovinių apimtis Viduriniame koridoriuje ir perpus sutrumpinti tranzito laiką, nors pabrėžiama, jog šie skaičiai taikomi visam koridoriui, o ne vien Zangezūrui. Vis dėlto teigiama, kad siūlomas maršrutas galėtų sustiprinti platesnį tinklą, jei būtų užtikrintas reikalingas veiklos suderinimas.

    Atskirai akcentuojamas ir Europos Sąjungos interesas: siekis turėti atsparesnes tiekimo grandines ir stipresnius ryšius su Centrine Azija. Straipsnyje primenama, kad 2024 metais ES su partneriais paskelbė įsipareigojimus mobilizuoti 10 mlrd. eurų Transkaspiniam susisiekimui, o 2026 metų sausį ES ir Azerbaidžanas į darbotvarkę įtraukė bendradarbiavimą dėl Nachičevanės geležinkelio galimybių studijos.

    Praktiniai iššūkiai: nuo muitinių iki standartų

    Autoriaus vertinimu, lemiamas bus ne politinis pažadas, o įgyvendinimo kokybė: komercinis gyvybingumas, skaidrus valdymas, efektyvios pasienio procedūros ir nuoseklus politinis įsipareigojimas. Taip pat išskiriamas kasdienis techninis darbas – muitinių, tranzito taisyklių, techninių standartų ir infrastruktūros valdymo suderinimas.

    Tekste pabrėžiama, kad nauda galėtų būti platesnė nei vieno projekto dalyvių ratas: Armėnija galėtų labiau integruotis į tarptautinius transporto tinklus, Turkija – plėsti sausumos jungtis su Azerbaidžanu ir Centrine Azija, o Centrinės Azijos eksportuotojai gautų daugiau maršrutų pasirinkimų. Kaip viena iš galimų suinteresuotų pusių įvardijama ir Kinija, kuri turėtų papildomą kelią į Europos rinkas.

    Galiausiai Zangezūro koridorius straipsnyje įvardijamas kaip „testas“, ar regionas pajėgs pokarinę susisiekimo darbotvarkę paversti ilgalaike abipuse nauda. Jei tai pavyktų, maršrutas, autoriaus teigimu, galėtų prisidėti ir prie platesnio tikslo – stiprinti Europos ir Azijos mainus bei suteikti taikai tvirtesnį ekonominį pagrindą.

  • Baku tarptautinė knygų mugė: kaip literatūra sujungia 32 šalis ir ieško vietos skaitmenoje

    Baku tarptautinė knygų mugė: kaip literatūra sujungia 32 šalis ir ieško vietos skaitmenoje

    Baku, Azerbaidžano sostinė, pastaraisiais metais vis ryškiau įsitvirtina tarptautiniame literatūros žemėlapyje. Tai rodo ir dvyliktą kartą surengta Baku tarptautinė knygų mugė, į kurią atvyko dalyviai iš 32 šalių.

    Mugė akcentavo ne vien naujų leidinių pristatymus, bet ir platesnę idėją: kaip istorijos keliauja per kalbas, kartas ir valstybių sienas. Renginio diskusijose daug dėmesio skirta vertimams, leidybos partnerystėms ir skaitymo įpročių kaitai.

    Istorija, formavusi literatūrinę tapatybę

    Azerbaidžano raštijos tradicijos siekia viduramžius, o šalies geografinė padėtis tarp Europos ir Azijos ilgainiui kūrė kultūrų sankirtą. Mugėje dažnai minėtas XII amžiaus poetas Nizami Gendževi, laikomas vienu svarbiausių persiškai rašiusio pasaulio literatūros autorių.

    Vėlesniais amžiais literatūrinį palikimą tęsė ir tokie kūrėjai kaip Muhammadas Fuzuli, rašęs skirtingomis kalbomis ir atspindėjęs regiono kultūrinę įvairovę. Šiandien tai tampa fonu šiuolaikinei leidybai, kur svarbų vaidmenį atlieka vertėjai ir tarptautiniai knygų festivaliai.

    Kai asmeninės istorijos tampa visuotinės

    Viena ryškesnių mugės viešnių buvo Irano rašytoja Parinoush Saniee, kurios romanas Likimo knyga pasakoja Irano moters gyvenimą per dešimtmečius politinių ir asmeninių lūžių. Kūrinys nagrinėja tapatybės, šeimos, išsilavinimo ir visuomenės lūkesčių moterims temas.

    Rašytoja pabrėžė, kad iš pradžių manė, jog istorija bus suprantama tik regione, tačiau reakcija ją nustebino. Knygos vertimai į skirtingas kalbas ir skaitytojų atpažinimas parodė, kad asmeninės patirtys dažnai turi universalią ašį.

    „Pirmasis mano knygos vertimas buvo į italų kalbą“, – sakė Parinoush Saniee.

    „Kai pamačiau susidomėjimą, klausiau žurnalistų, kas jiems šiame pasakojime artima. Jie atsakė, kad patirtys panašios ir jų šalyse, todėl istorija lengvai atpažįstama“, – teigė rašytoja.

    Anot autorės, žmogiškas skausmas, ištvermė ir kasdieniai pasirinkimai suprantami nepriklausomai nuo šalies. Toks literatūros poveikis mugėje įvardytas kaip viena priežasčių, kodėl vertimai ir tarptautinė leidyba išlieka strategiškai svarbūs.

    Jaunieji skaitytojai ir skaitmeninės konkurencijos iššūkis

    Britų vaikų literatūros autorius Darrenas Simpsonas mugėje kalbėjo apie pasakojimų galią, kuri ypač stipriai atsiskleidžia dirbant su jaunaisiais skaitytojais. Jo knygose dažnai kuriami netikėti pasauliai, o centre lieka draugystės, priklausymo ir tapatybės paieškos.

    Autorius teigė pastebintis, kad vaikų emocijos ir poreikiai skirtingose šalyse panašūs, todėl istorijos natūraliai peržengia sienas. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad šiandien knygos konkuruoja su gausia skaitmenine pramogų pasiūla, todėl gyvi susitikimai su skaitytojais tampa ypač reikšmingi.

    „Kai matau vaikus iš skirtingų šalių, kurie su mano istorijomis susijungia panašiai, tai primena, kad daug jausmų ir poreikių yra universalūs“, – sakė Darrenas Simpsonas.

    „Azerbaidžane mane nustebino, kiek daug aistros čia turi jaunieji skaitytojai“, – pridūrė jis.

    Vietinių balsų stiprinimas

    Mugė siekė ne tik pritraukti tarptautinius vardus, bet ir išryškinti vietinius autorius, formuojančius šiuolaikinę Azerbaidžano literatūrinę tapatybę. Tarp jų minėta vaikų mokslinės fantastikos autorė Reyhan Yusifgizi, kurios kūrybai įtakos turi kompiuterių mokslo išsilavinimas.

    Kalbėdama apie tai, kaip ugdyti skaitymo įprotį skaitmeniniame amžiuje, ji pabrėžė dviejų grandžių svarbą: autoriaus gebėjimą rašyti šiuolaikiškai ir aiškiai, o taip pat šeimos vaidmenį. Pasak jos, tėvai dažnai tampa pagrindiniu tarpininku tarp vaiko ir knygos.

    „Pirmiausia tai priklauso nuo autoriaus: jis turi rašyti gerai, šiuolaikiškai ir paprasta kalba sudominti vaiką“, – sakė Reyhan Yusifgizi.

    „Tačiau lemiamas veiksnys yra tėvai. Tėvai stovi tarp autoriaus, knygos ir vaiko, todėl patys turi rodyti pavyzdį ir skaityti“, – pridūrė ji.

    Rašytoja ir publicistė Elmira Akhundova akcentavo, kad fizinė knyga skaitytojui dažnai turi kitokį emocinį svorį nei trumpalaikis skaitmeninis turinys. Jos teigimu, literatūros tikslas neturėtų apsiriboti pramoga, o turėtų puoselėti humanizmą, toleranciją ir taiką.

    „Net pačios sunkiausios ir liūdniausios knygos pabaigoje turi būti šviesa“, – sakė Elmira Akhundova.

    „Tai kvietimas į toleranciją: turime girdėti humanistinius raginimus ir perduoti juos jaunajai kartai“, – teigė ji.

    Kokia bus knygų ateitis?

    Mugėje nemažai dėmesio skirta klausimui, kaip keičiasi skaitytojų santykis su tekstu. Skaitmeninė leidyba, garso knygos ir nauji pasakojimo formatai plečia auditorijas, tačiau dažniau papildo, o ne visiškai pakeičia popierines knygas.

    Leidybininkai pabrėžia, kad technologijos leidžia istorijoms pasiekti skaitytojus greičiau, o tarptautiniai renginiai tampa vieta, kur kūrėjai ir auditorijos vėl susitinka gyvai. Baku, kaip jungtis tarp Rytų ir Vakarų, šį dialogą siekia išlaikyti ir ateinančiais metais.

  • 46 islamo šalys telkiasi į koaliciją: naujas smūgis korupcijai ir pinigų plovimui

    46 islamo šalys telkiasi į koaliciją: naujas smūgis korupcijai ir pinigų plovimui

    Baku surengtame trečiajame aukšto lygio Islamo bendradarbiavimo organizacijos šalių kovos su korupcija institucijų vadovų susitikime pareigūnai ragino kurti platesnę tarptautinę teisėsaugos koaliciją. Pagrindinis tikslas – greičiau sekti neteisėtus pinigų srautus, keistis duomenimis ir susigrąžinti išgrobstytą turtą.

    Susitikime, kaip skelbta renginio organizatorių, dalyvavo daugiau kaip 250 atstovų iš 46 valstybių ir kelių tarptautinių organizacijų. Darbotvarkėje daug dėmesio skirta tam, kaip technologijos keičia finansinius nusikaltimus ir kodėl tradicinės tarptautinės teisinės pagalbos procedūros nebespėja su rizikomis.

    Vieningos taisyklės ir greitesnis reagavimas

    Renginio ašimi tapo Makos al Mukarramah konvencijos įgyvendinimas – tai instrumentas, kuriuo siekiama suvienodinti praktikas kovojant su korupcija ir palengvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Dokumentas numato mechanizmus, leidžiančius greičiau keistis informacija, derinti veiksmus ir efektyviau vykdyti turto paiešką bei areštą.

    Praktikoje būtent skirtingos jurisdikcijos ir ilgi diplomatiniai keliai dažnai tampa kliūtimi: tyrimai užstringa dėl skirtingų įrodymų standartų, lėto atsakymo į paklausimus ar ribotų galimybių greitai įšaldyti lėšas. Todėl vieningesnis teisinis pagrindas vertinamas kaip būdas trumpinti laiką nuo įtarimų iki realaus turto grąžinimo.

    1MDB pamoka: milijardai dingsta per sienas

    Vienu ryškiausių pavyzdžių, iliustruojančių tarptautinių bylų mastą, tapo Malaizijos 1Malaysia Development Berhad, trumpinama 1MDB, istorija. Malaizijos kovos su korupcija komisijos vadovas Abd Halim Bin Aman pasakojo, kad lėšų paieška ir grąžinimas truko ne vienus metus, o pažangą dažnai lėtino biurokratinės procedūros.

    „Biurokratija visada yra kliūtis bet kokiam tyrimui“, – sakė Abd Halim Bin Aman.

    Remiantis JAV Teisingumo departamento viešai skelbta informacija, 2009–2015 metais per tarptautines finansų institucijas buvo išplauta ir pasisavinta daugiau kaip 4 000 000 000 eurų, susijusių su 1MDB. Institucija yra pranešusi ir apie maždaug 1 200 000 000 eurų siekiančias grąžintas sumas, kurios rodo, kad tarptautinis turto susigrąžinimas įmanomas, tačiau reikalauja glaudžios koordinacijos.

    Kova su technologijomis ir DI

    Susitikime pabrėžta, kad nusikaltėliai vis dažniau naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, įskaitant šifruotą komunikaciją, sudėtingas pinigų plovimo grandines ir greitas tarpvalstybines perlaidas. Tuniso institucijų atstovas Imed Hazgui akcentavo, kad technologijų pažanga suteikia naujų būdų slėpti lėšas ir vengti sankcijų, todėl teisėsaugai būtina modernizuoti įrankius.

    „Šiandien matome, kad teroristinės ir organizuoto nusikalstamumo grupės vis dažniau naudojasi pažangiomis technologijomis nusikaltimams daryti, lėšoms slėpti ir sankcijoms apeiti“, – sakė Imed Hazgui.

    Pasak dalyvių, viena krypčių – didesnis DI taikymas rizikoms prognozuoti, įtartinoms transakcijoms aptikti ir tyrimų duomenims apdoroti. Kartu akcentuota, kad tokios priemonės efektyviausios tada, kai valstybės suderina duomenų mainų taisykles, užtikrina asmens duomenų apsaugą ir susitaria dėl bendrų standartų, kad skirtingose jurisdikcijose surinkti duomenys būtų panaudojami teisme.

    Azerbaidžano prokuratūros atstovai skelbė, kad šaliai patikėtas biuro vadovavimas artimiausiems dvejiems metams, o tai, jų teigimu, turėtų padėti pagreitinti praktinį susitarimų įgyvendinimą. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad sėkmę lems ne deklaracijos, o realūs, greitai veikiantys kanalai bendriems tyrimams ir turto susigrąžinimui.

  • CICA šalys ieško, kaip dialogą paversti sprendimais: saugumas, ekonomika ir nauji iššūkiai

    CICA šalys ieško, kaip dialogą paversti sprendimais: saugumas, ekonomika ir nauji iššūkiai

    Kas yra CICA ir kodėl ji svarbi

    Azijos sąveikos ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių konferencija CICA daugiau nei tris dešimtmečius veikia kaip dialogo platforma valstybėms, kurių interesai ir politiniai modeliai dažnai skiriasi. Organizacija vienija 28 nares, o jos darbotvarkėje – regioninis saugumas, ekonominis bendradarbiavimas ir pasitikėjimo priemonės.

    CICA dažnai apibūdinama kaip erdvė, kurioje šalys pirmiausia siekia mažinti įtampas per kontaktus ir praktinius susitarimus. Pastaraisiais metais didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas Azijoje sustiprino poreikį ne tik kalbėtis, bet ir turėti aiškesnius įgyvendinimo mechanizmus.

    Azerbaidžano pirmininkavimo kryptis

    Nuo 2024 metais prasidėjusio Azerbaidžano pirmininkavimo dėmesys sutelktas į organizacijos institucinės sandaros stiprinimą ir didesnį praktiškumą. Kitaip tariant, siekiama, kad susitikimuose keliami klausimai virstų nuosekliais projektais, o ne apsiribotų politinėmis deklaracijomis.

    Diskusijose greta tradicinių saugumo temų vis dažniau keliami klausimai, susiję su migracija, klimato kaita ir dirbtiniu intelektu. Taip pat aptariamos finansų, švietimo, verslo ir technologijų plėtros temos, kurios daugeliui regiono valstybių tiesiogiai susijusios su stabilumu.

    Nuo pareiškimų prie veiksmų

    CICA narių akcentuojamas lūkestis – geriau suderinti prioritetus ir susitarti dėl realiai pamatuojamų veiksmų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį bendriems projektams, instituciniam tęstinumui ir formatams, kurie leistų greičiau reaguoti į krizes ar naujus iššūkius.

    Augant technologijų vaidmeniui, DI tampa ne tik ekonominės konkurencijos, bet ir saugumo politikos dalimi. Valstybėms aktualu, kaip suderinti inovacijų skatinimą su rizikų valdymu, įskaitant dezinformaciją, kibernetines grėsmes ir darbo rinkos pokyčius.

    CICA įžengiant į naują etapą, pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar pavyks dialogo formatą paversti ilgalaikiu bendradarbiavimu, kuris būtų naudingas ne tik politiniame lygmenyje, bet ir verslui bei visuomenėms. Narių siekis stiprinti organizacijos veiksmingumą rodo, kad regiono darbotvarkėje vis daugiau vietos skiriama apčiuopiamam rezultatui.

  • 15-metė gimnastė iš Azerbaidžano atvirai: kas slypi už medalio ir kodėl tai kainuoja viską

    15-metė gimnastė iš Azerbaidžano atvirai: kas slypi už medalio ir kodėl tai kainuoja viską

    15-metės Azados Atakišijevos kelias į ritminę gimnastiką prasidėjo dar vaikystėje, o sportas pamažu tapo ne tik užsiėmimu po pamokų, bet ir visą kasdienybę formuojančia disciplina. Pasak sportininkės, ankstyvas startas reiškė nuolatines treniruotes, režimą ir aiškų tikslą – vieną dieną tapti tvirta suaugusiųjų lygio gimnaste.

    Pirmą kartą tarptautinėje arenoje ji pasirodė būdama vos penkerių, kai dalyvavo varžybose Sakartvele. Tokie startai jauname amžiuje ritminėje gimnastikoje nėra išimtis: ši sporto šaka visame pasaulyje pasižymi ankstyva specializacija, o pagrindiniai technikos, lankstumo ir koordinacijos pagrindai dažnai klojami dar pradinėse klasėse.

    Azada pabrėžia, kad vienas stipriausių jausmų jai yra atstovauti Azerbaidžanui užsienyje ir varžybose girdėti šalies himną. Tokios akimirkos sportininkams tampa ne tik emociniu atlygiu už darbą, bet ir papildoma motyvacija tęsti daug jėgų reikalaujantį pasirengimą.

    Ritminėje gimnastikoje rezultatus lemia ne vien sudėtingi elementai, bet ir artistiškumas, muzikalumas, choreografija bei švariai atliktos kompozicijos su įrankiais. Tarptautinė gimnastikos federacija periodiškai atnaujina taisykles, todėl sportininkės ir treneriai priversti nuolat adaptuotis: keičiasi akcentai tarp rizikos, meninės išraiškos ir techninio tikslumo.

    Kalbėdama apie ateitį, Azada sako kryptingai siekianti tapti stipria suaugusiųjų grupės gimnaste ir savo pasiekimais garsinti šalį. Perėjimas į vyresniųjų lygį paprastai reiškia didesnį krūvį, sudėtingesnes programas ir aukštesnę konkurenciją, kurioje stabilumas bei psichologinis pasirengimas neretai tampa lemiamu veiksniu.

    Ekspertai pastebi, kad jauniems sportininkams vis dažniau keliami ir sveikatos bei gerovės klausimai: nuo traumų prevencijos iki subalansuotos mitybos ir emocinės paramos. Dėl to federacijos ir klubai vis plačiau taiko kompleksinį sportininkų rengimą, kai šalia trenerių dirba kineziterapeutai, gydytojai ir sporto psichologai.

    Azados istorija primena, kad už trumpos pasirodymo minutės ant kilimo slypi metai nuoseklaus darbo ir pasirinkimų. O svarbiausia, kaip pati sportininkė akcentuoja, yra išsaugoti ambiciją, vidinę motyvaciją ir norą kasdien tapti geresnei.

  • Daugiau nei 4 000 dingusių azerbaidžaniečių artimieji Briuselyje prašo ES pagalbos ir atsakymų

    Daugiau nei 4 000 dingusių azerbaidžaniečių artimieji Briuselyje prašo ES pagalbos ir atsakymų

    Dingusių asmenų paieškos po pirmojo Kalnų Karabacho karo vėl atsidūrė Europos institucijų darbotvarkėje: šią savaitę Briuselyje protestavo dingusių azerbaidžaniečių šeimos. Jos prie Europos Parlamento ir Europos Komisijos būstinių ragino ES aktyviau įsitraukti, kad pagaliau paaiškėtų daugiau nei 4 000 žmonių likimas.

    Demonstracijas organizavo organizacija Garabagh Missing Families Public Union, vienijanti dingusiųjų artimuosius. Pasak dalyvių, praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo 1994 metais pasibaigusio karo, šeimos vis dar neturi patikimų duomenų, kur ir kokiomis aplinkybėmis dingo jų artimieji, tarp jų buvo vaikų, moterų ir senyvo amžiaus žmonių.

    Protesto dalyviai teigė tikintys, kad dabartinis Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesas gali tapti proga pagaliau įtvirtinti mechanizmus dingusiųjų klausimui spręsti. Jie ragino ES institucijas daryti politinį spaudimą, kad būtų atverti archyvai ir pateikta informacija apie galimas masinių kapaviečių vietas.

    Kodėl dingusiųjų klausimas aštrėja dabar?

    Šeimos pabrėžė, kad Karabacho regione pastaruoju metu aptiktos 32 masinės kapavietės sustiprino viltį rasti atsakymus, tačiau kartu išryškino ir praktinius barjerus. Dalis teritorijų tebėra užminuotos ar užterštos nesprogusiais sprogmenimis, todėl paieškos ir ekshumacijos darbai vyksta lėtai ir reikalauja didelių saugumo resursų.

    Organizacijos vadovė Konul Behbudova nurodė, kad iki šiol DNR tyrimais identifikuoti 328 dingusieji, o 273 aukų palaikai perduoti artimiesiems. Vis dėlto tūkstančių žmonių likimas išlieka nežinomas, todėl šeimos sako negalinčios nei užverti praeities, nei tinkamai pagerbti artimųjų atminimo.

    Tarptautinėje praktikoje dingusiųjų paieška po konfliktų paprastai apima kelių krypčių darbą: dokumentų ir liudijimų rinkimą, galimų laidojimo vietų žvalgymą, DNR duomenų bazes bei nuolatinį šalių bendradarbiavimą. Šeimų teigimu, be išorinio tarpininkavimo ir aiškių įsipareigojimų tokie procesai dažnai įstringa politiniuose ginčuose.

    Asmeninės istorijos ir reikalavimas žinoti tiesą

    Renginyje žmonės vilkėjo baltas striukes su dingusių artimųjų nuotraukomis, gimimo datomis ir klaustuku, žyminčiu nežinią. Taip pat buvo demonstruojami asmeniniai daiktai, tarp jų pasai, drabužiai ir šeimos nuotraukos, kad politinis klausimas įgautų konkrečių žmonių veidus.

    „Mano vyras Azadas Jabbarovas dingo Chodžalyje, ir jau 34 metus apie jį nieko nežinome“, – sakė proteste dalyvavusi Farida Jabbarova.

    „Čia atstovauju jam ir daugiau nei 4 000 dingusių žmonių, kuriems reikia teisingumo ir informacijos“, – pridūrė ji.

    Šeimos akcentavo, kad joms svarbiausia yra teisė žinoti tiesą ir galimybė oriai palaidoti artimuosius, jei būtų rasti palaikai. Pasak protestuotojų, kapo vieta jiems reikštų ne tik atsisveikinimą, bet ir elementarią galimybę gedėti.

    Platesnis kontekstas: dingusieji abiejose pusėse

    Dingusiųjų tema lieka jautri ir Armėnijoje, nes šalis taip pat praneša apie šimtus dingusių armėnų po Karabacho karų. Tai reiškia, kad klausimas gali tapti viena iš realių pasitikėjimo priemonių taikos procese, jeigu būtų sutarta dėl duomenų apsikeitimo, paieškų koordinavimo ir skaidrių humanitarinių procedūrų.

    Šeimos Briuselyje tikisi, kad ES, turėdama politinį svorį regione ir palaikydama dialogą su abiem šalimis, galėtų prisidėti prie praktinių sprendimų: nuo ekspertinės pagalbos ir standartų iki nuoseklaus spaudimo, kad dingusiųjų likimas būtų atskleistas, o klausimas nenustumtas į derybų paraštes.

  • Azerbaidžanas meta iššūkį naftai: 5 sritys, kurios keičia šalies ekonomiką ir investuotojus

    Azerbaidžanas meta iššūkį naftai: 5 sritys, kurios keičia šalies ekonomiką ir investuotojus

    Azerbaidžanas vis aktyviau mažina priklausomybę nuo naftos ir dujų, o ekonomikos augimą sieja su gamyba, žemės ūkiu, logistika, turizmu ir atsinaujinančia energetika. Šalies institucijos tikisi, kad šios kryptys padės didinti eksportą ir pritraukti daugiau užsienio kapitalo.

    Tokį posūkį skatina ir globalios tendencijos: energijos rinkų nepastovumas, ES žaliasis kursas bei investuotojų dėmesys tiekimo grandinių atsparumui. Dėl to šalys, kurių biudžetai ilgai rėmėsi iškastiniu kuru, vis dažniau ieško tvaresnio ekonomikos modelio.

    Pramonė ir eksportas

    Vienu svarbiausių diversifikacijos instrumentų tampa pramoninės zonos, kuriose kuriama didesnės pridėtinės vertės gamyba. Akcentuojamos chemijos, farmacijos ir agromaisto perdirbimo kryptys, galinčios greičiau auginti eksportą nei žaliavų pardavimas.

    Skelbiama, kad Sumgaito chemijos pramonės parke pardavimai 2025 metų pirmąjį pusmetį viršijo 572 mln. eurų, iš jų apie 283 mln. eurų sudarė eksportas. Tai rodo, kad pramoniniai klasteriai tampa realiu pajėgumu generuoti valiutines įplaukas.

    Žemės ūkis, logistika, turizmas

    Žemės ūkio ir agropramonės eksporto dinamika išlieka viena ryškiausių ne naftos sektoriuose. Nurodoma, kad 2026 metų sausio–liepos mėnesiais šios grupės eksportas buvo beveik 23 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    Lygiagrečiai vystomos logistikos grandys, pasitelkiant šalies geografinę padėtį tarp Europos ir Azijos bei investicijas į transporto infrastruktūrą. Turizmas įvardijamas kaip sritis, kurioje pajamos gali augti tiek dėl vidaus paslaugų plėtros, tiek dėl naujų tarptautinių skrydžių ir regioninių maršrutų.

    Žalioji energetika ir skaitmenizacija

    Atsinaujinanti energetika tampa dar vienu traukos centru, ypač kai Europoje auga ilgalaikė paklausa žaliajai elektrai ir mažesnės anglies pėdsako sprendimams. Šalia energetikos vis didesnę reikšmę įgauna skaitmenizacija, kuri paprastina verslo procesus ir mažina administracinę naštą.

    „Ekonominis stabilumas ir diversifikacija yra esminiai argumentai investuotojams, ypač agromaisto, žaliosios energetikos ir farmacijos srityse“, – sakė Azerbaidžano verslo plėtros fondo vadovo pavaduotojas Jasinas Džalilovas.

    Pasak šalies institucijų, vienas tikslų – supaprastinti paramos ir finansavimo prieigą verslui, kad nauji projektai greičiau pasiektų rinką. Toks modelis ypač svarbus mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažniausiai tampa eksporto nišų ir inovacijų šaltiniu.