Tag: Azerbaidžanas

  • Baku savaitė kaip iš filmo: F1, saugumas ir milijardiniai sandoriai – kas slypi už šou

    Baku savaitė kaip iš filmo: F1, saugumas ir milijardiniai sandoriai – kas slypi už šou

    Baku savaitė, sutraukusi pasaulį

    Baku per kelias dienas sujungė kelis didžiausius tarptautinius renginius: „Formulės 1“ Azerbaidžano etapą, saugumo forumą ir tarptautinį investicijų forumą. Toks formatas miestui tapo ir įvaizdžio kampanija, ir realiu ekonomikos stimuliatoriumi turizmo, paslaugų bei logistikos sektoriams.

    Renginių ciklas kulminaciją pasiekė Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume, vykusiame Baku konferencijų centre. Forumo darbotvarkėje dominavo kapitalo pritraukimas, tiekimo grandinių atsparumas ir siekis stiprinti Pietų Kaukazo vaidmenį kaip jungiamąją grandį tarp Europos ir Azijos.

    Investuotojų dėmesys: nuo skaitmenizacijos iki atsinaujinančios energetikos

    Forume dalyvavusi Honkongo Mokslo ir technologijų universiteto profesorė Keyu Jin pabrėžė, kad renginių koncentracija Baku pritraukia sprendimų priėmėjus iš įvairių žemynų. Pasak jos, miestas išnaudoja progą pristatyti šalį ne tik kaip energijos tiekėją, bet ir kaip regioninį traukos centrą.

    Azerbaidžano ekonomikos ministras Mikayil Jabbarov akcentavo, kad ekonominiuose sprendimuose vis didesnę reikšmę turi partnerių patikimumas ir tiekimo grandinių tvarumas. Jis taip pat teigė, kad dalis užsienio bendrovių šalyje linkusios reinvestuoti uždirbtą pelną, o investicijų kryptys plečiamos nuo tradicinės energetikos iki atsinaujinančių išteklių.

    Tarp aptartų iniciatyvų išsiskyrė Susitarimo memorandumas su „Microsoft“, orientuotas į skaitmeninės ekonomikos plėtrą. Taip pat minėta partnerystė su Vietnamo ROX Group, apimanti statybos, plėtros ir energetikos projektų vertinimą, įskaitant didelio masto saulės ir vėjo elektrines.

    Sandoriai ir milijardai: ne vien nafta

    Per forumą skelbta ir apie susitarimus farmacijos, vakcinų gamybos bei žemės ūkio projektuose. Tarp jų buvo įvardyti susitarimai su Slovakijos „Saneca Pharmaceuticals“, Turkijos „VETAL“ ir Čekijos „AGROFERT“, taip pat vietiniais partneriais, siekiant plėsti gamybą ir maisto pramonės pajėgumus.

    Investicinėje darbotvarkėje atsirado ir tarptautinio kapitalo fondai: Azerbaidžano investicijų holdingas bei Omano investicijų institucija sutarė dėl dokumento, susijusio su tiesioginių investicijų fondu. Taip pat pristatytas trišalis susitarimas dėl vandens skaitiklių gamybos galimybių, kuriame dalyvauja SOCAR ir Jungtinių Arabų Emyratų technologijų bendrovė.

    Šie susitarimai plėtoja 2025 metais vykusio pirmojo forumo pagrindą, kai, viešai skelbta, pasirašytų investicinių susitarimų vertė viršijo 8 800 000 000 eurų. Reikšminga dalis, apie 6 100 000 000 eurų, buvo nukreipta į ne naftos sektorių, taip signalizuojant apie diversifikacijos prioritetą.

    Vidurinis koridorius ir DI: naujas regiono argumentas

    Vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajam Viduriniam koridoriui, kuris stiprinamas kaip alternatyvus prekybos ir logistikos maršrutas tarp Azijos ir Europos. Pasaulio bankas yra nurodęs, kad, investavus į infrastruktūrą ir efektyvumą, krovinių srautai šiuo maršrutu iki 2030 metų galėtų išaugti kelis kartus, o kelionės trukmė sutrumpėti.

    Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministras Laziz Kudratov forume kalbėjo apie augantį prekių judėjimą per Azerbaidžaną ir siekį didinti dvišalę prekybą. Jo teigimu, per pastaruosius trejus metus krovinių gabenimas šiuo maršrutu išaugo daugiau nei dvigubai, o augimo tempas šių metų pirmąjį pusmetį išliko aukštas.

    Technologijų kryptį sustiprino ir DI tema. Verslo atstovai forume akcentavo, kad regiono patrauklumą gali didinti mokestinės paskatos, talentų ugdymas ir didesnis saugumo jausmas investuotojams, ypač kuriant inžinerijos bei skaitmeninių paslaugų centrus.

    F1 efektas ir kas laukia toliau

    „Formulės 1“ savaitgalis Baku pristatomas kaip vienas didžiausių metų renginių, stipriai išjudinantis apgyvendinimo, maitinimo ir miesto paslaugų sektorius. Šalia sporto šou vykstantys verslo forumai leidžia miestui pritraukti ne tik turistus, bet ir korporacijų delegacijas bei valstybinių institucijų atstovus.

    Savaitės pradžioje surengtame Baku saugumo forume dalyvavo aukšto rango atstovai iš daugiau nei 100 šalių, aptarę tarpvalstybinės infrastruktūros apsaugą ir naujas grėsmes. Po investicinių renginių Baku planuoja tęsti tarptautinį kalendorių gynybos paroda ADEX, kurioje paprastai daug dėmesio skiriama bepiločių sistemų ir elektroninės kovos sprendimams.

    Tokia renginių grandinė rodo Baku strategiją vienu metu kurti įvaizdį, pritraukti kapitalą ir išplėsti partnerystes. Tačiau investuotojams svarbiausia išlieka tai, ar skelbiami susitarimai virsta ilgalaikiais projektais, darbo vietomis ir tvariu augimu už energetikos sektoriaus ribų.

  • JAV meta 175 mln. eurų į TRIPP koridorių: ar Armėnijos ir Azerbaidžano taika taps verslu?

    JAV meta 175 mln. eurų į TRIPP koridorių: ar Armėnijos ir Azerbaidžano taika taps verslu?

    Jungtinės Valstijos stiprina ekonominį įsitraukimą Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje, siekdamos, kad Armėnijos ir Azerbaidžano politinis suartėjimas virstų konkrečiais prekybos bei infrastruktūros projektais. Niujorke surengtas renginys subūrė regiono pareigūnus ir verslo atstovus, o pagrindinis akcentas teko vadinamajam TRIPP koridoriui.

    Vašingtonas tam tikslui skyrė 175 mln. eurų valstybės lėšų Trans-Kaspijos investicijų fondui, kuris turėtų veikti kaip katalizatorius privačiam kapitalui. Idėja paprasta, bet ambicinga: diplomatinius susitarimus paversti bankams ir investuotojams suprantamais projektais, su aiškiomis grąžos ir rizikos valdymo taisyklėmis.

    Renginyje dalyvavo Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Džeihunas Bairamovas, taip pat JAV administracijos atstovai ir politikai. Kartu prisijungė Gruzijos bei penkių Centrinės Azijos valstybių pareigūnai, o tai signalizuoja, kad maršrutas suvokiamas kaip platesnės regioninės jungties dalis.

    „Taikos susitarimo politinė vertė didelė, tačiau svarbu, kad jis atvertų realias galimybes prekybai ir infrastruktūrai“, – sakė Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas, kalbėdamas apie regiono komunikacijų atblokavimą.

    Nuo susitarimų prie pinigų

    Trans-Kaspijos investicijų fondas pristatomas kaip privatus ne pelno subjektas, kuriam skiriamas viešasis finansavimas turėtų pritraukti papildomų investuotojų. Praktikoje tai dažnai reiškia dalinį rizikos pasidalijimą, ankstyvos stadijos projektų parengimą ir konsultacinę pagalbą, kad idėjos taptų finansuojamos.

    JAV diplomatai pabrėžia, kad dėmesys regionui didėja dėl geopolitinių ir ekonominių priežasčių. Vienas svarbiausių veiksnių yra tiekimo grandinių diversifikavimas: įmonės ir valstybės ieško patikimesnių alternatyvų, kurios sumažintų priklausomybę nuo vieno tranzito kelio ir leistų greičiau gabenti krovinius tarp Azijos ir Europos.

    Kas yra Vidurinis koridorius

    TRIPP iniciatyva siejama su vadinamuoju Viduriniu koridoriumi, kuris jungia Centrinę Aziją per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną ir Gruziją į Turkiją, o toliau į Europos rinkas. Šis maršrutas konkuruoja dėl krovinių srautų ir investicijų, todėl jo patrauklumas priklauso nuo sienų procedūrų greičio, transporto pajėgumų ir politinio stabilumo.

    Azerbaidžanas šiame kontekste įvardijamas kaip svarbus mazgas, nes per jį sutelpa sausumos ir jūrinių grandžių jungtys. Kartu tai reiškia, kad bet kokie politiniai ar saugumo incidentai gali tiesiogiai paveikti tranzito patikimumą, todėl investuotojams svarbiausia tampa ilgalaikės taisyklės ir garantijos.

    Kokius sektorius taikosi finansuoti

    JAV pareigūnai viešai mini kelias prioritetines kryptis, kurios dažniausiai lydi didelius transporto koridorius: elektros perdavimo tinklai, energetika, kibernetinis saugumas ir skaitmeninis ryšys. Taip pat akcentuojama DI infrastruktūra, kuriai reikia didelio patikimumo elektros tiekimo, duomenų perdavimo linijų ir atsparumo atakoms.

    Azerbaidžano užsienio reikalų viceministras Jalqinas Rafijevas renginyje pabrėžė, kad TRIPP gali kurti ne tik ekonominę vertę, bet ir bendrų interesų pagrindu stiprinti stabilumą. Vis dėlto esminis klausimas išlieka tas pats: ar politinis langas bus pakankamai platus, kad per jį spėtų įeiti privatūs pinigai, o planai virstų sutartimis ir statybomis.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti techninius standartus, muitinės procedūras ir krovinių logistiką tarp skirtingų valstybių. Jei projektai bus įforminti kaip aiškūs, skaidrūs ir pelningi, TRIPP gali tapti ne vien diplomatiniu simboliu, bet ir realiai veikiančiu prekybos koridoriumi.

  • Karabacho vienuolynuose vėl vyksta Udi krikščionių pamaldos: kodėl šis paveldas kelia ginčus

    Karabacho vienuolynuose vėl vyksta Udi krikščionių pamaldos: kodėl šis paveldas kelia ginčus

    Karabacho regione, po ilgus metus trukusio konflikto ir pastarųjų metų politinių pokyčių, į istorines krikščionių šventoves pamažu grįžta religinis gyvenimas. Azerbaidžano Udi krikščionys tęsia šimtmečius menančią piligrimystės tradiciją ir meldžiasi vienuolynuose, kurių tapatybė iki šiol lieka jautrus klausimas Baku ir Jerevano santykiuose.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Gandzasaro vienuolynas netoli Vangli kaimo Aghdaros rajone. Čia surengtos pamaldos tapo reta proga pamatyti, kaip religinė praktika persipina su istorine atmintimi ir valstybės formuojamu pasakojimu apie regiono paveldą.

    Gandzasaras tarp dviejų pasakojimų

    Gandzasaro pagrindinė bažnyčia pastatyta XIII amžiuje, o istoriniuose šaltiniuose siejama su vietos valdovo Hasano Džalalo Dovlos vardu. Azerbaidžanas vienuolyną priskiria Kaukazo Albanijos krikščioniškajai tradicijai, o Armėnija jį laiko Armėnų apaštališkosios bažnyčios paveldu.

    Šios skirtingos interpretacijos nėra vien akademinis ginčas. Jos tiesiogiai veikia paminklų apsaugos sprendimus, restauravimo principus ir tai, kaip regiono kultūrinė istorija pateikiama tarptautinei auditorijai, ypač dabar, kai abi šalys ieško ilgalaikio politinio susitarimo.

    Kas yra Udi krikščionys

    Udi yra viena iš Azerbaidžane gyvenančių vietinių etninių bendruomenių, tradiciškai išpažįstanti krikščionybę. Didžiausia jų dalis telkiasi Nidžo kaime, o bendruomenės atstovai pabrėžia teisę tęsti pamaldas ir piligrimystes istoriniuose regiono vienuolynuose.

    „Šiandien, nepriklausomybės dėka, esame vienuolyne, kurį pastatė mūsų šventieji protėviai. Didžiuojamės savo istorija“, – sakė Albanų Udi krikščionių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Danakaris Rafikas Aramis.

    Anot bendruomenės narių, ypatingą prasmę turi pamaldos Udi kalba. Tai jiems yra ne tik religijos praktika, bet ir būdas išsaugoti tapatybę, kai mažos bendruomenės kultūrinis tęstinumas priklauso nuo to, ar tradicijos perduodamos viešai ir reguliariai.

    Kiti Karabacho vienuolynai ir diplomatų dėmesys

    Be Gandzasaro, Udi piligrimystės maršrutai apima ir kitus Karabacho regiono vienuolynus, tarp jų Khudavangą, Ağoğlaną ir Amaraso kompleksą. Azerbaidžano institucijos šiuos objektus įtraukia į paveldo priežiūros ir pristatymo programas, pabrėždamos jų išsaugojimą.

    Papildomo dėmesio tema sulaukė po to, kai į Gandzasarą ir Khudavangą atvyko Azerbaidžane akredituotų diplomatų delegacija. Vizitų metu aptarta architektūra, istorija ir ginčai dėl paminklų kilmės, o kai kurie pareiškimai viešojoje erdvėje dar kartą priminė, kad skirtingi istoriniai pasakojimai tebėra kliūtis platesniam susitaikymui.

    Europos Sąjungos specialioji atstovė Pietų Kaukazui Magdalena Grono yra viešai pabrėžusi, kad dėl dalies šventovių kilmės išlieka „giliai išsiskiriančios nuomonės ir naratyvai“. Jos vertinimu, ilgalaikei taikai neužtenka vien politinių susitarimų, būtina spręsti ir istorinių interpretacijų konfliktą, nes jis tiesiogiai veikia pasitikėjimą.

    Karabacho religinio paveldo klausimas šiandien tampa savotišku lakmuso popierėliu, rodančiu, ar regione įmanoma suderinti apsaugą, istorinį teisingumą ir bendruomenių teisę į religines praktikas. Udi krikščionių pamaldos vienuolynuose išryškina ir tai, kad kultūros paveldas Pietų Kaukaze dažnai yra ne tik praeities, bet ir dabartinės politikos dalis.

  • Nustebino Šveicariją: Montreux scenoje Azerbaidžanas parodė, kaip skamba mugamas ir džiazas

    Nustebino Šveicariją: Montreux scenoje Azerbaidžanas parodė, kaip skamba mugamas ir džiazas

    Šveicarijos Montreux mieste, minint 80-ąsias festivalio Septembre Musical Montreux-Vevey metines, ypatingas dėmesys atiteko Azerbaidžano muzikinei tradicijai. Renginiuose pristatytas platus skambesio spektras – nuo šimtmečius menančio mugamo iki operos, džiazo ir tautinio šokio.

    Festivalio organizatoriai pabrėžė, kad šių metų programa siekė parodyti, kaip vienoje šalyje sugyvena skirtingos muzikinės tapatybės. Tokia kryptis atitinka ir platesnę Europos festivalių tendenciją daugiau vietos skirti regionų kultūrai, gyvoms tradicijoms ir tarpkultūriniams projektams.

    Montreux pasirodė apie 200 atlikėjų, kuriuos vedė Valstybinis simfoninis orkestras. Skambėjo kūriniai, siejami su kompozitoriumi Uzeyiru Hajibeyli, dažnai vadinamu Azerbaidžano klasikinės muzikos pradininku, taip pat pristatyti šiuolaikiškesni žanrai ir sceninės formos.

    Mugamas laikomas viena svarbiausių Azerbaidžano muzikinio paveldo formų, o jo atlikimas dažnai remiasi improvizacija ir griežtai apibrėžtomis melodinėmis struktūromis. UNESCO šį žanrą yra pripažinusi nematerialiuoju žmonijos kultūros paveldu, todėl jo pristatymas tarptautinėje scenoje turi ne tik meninę, bet ir kultūrinės diplomatijos reikšmę.

    Programoje atsispindėjo ir Azerbaidžano džiazo tradicija, kuri XX amžiuje vystėsi kaip savitas skambesys, jungiantis vakarietišką džiazo kalbą su vietinėmis dermėmis. Anot renginio dalyvių, tokie koncertai padeda auditorijai pamatyti šalį ne per politinių naujienų prizmę, o per kultūros istoriją ir šiuolaikinį kūrybiškumą.

    Montreux ir greta esantis Vevey regionas laikomas viena ryškiausių Šveicarijos muzikos erdvių, o festivalio jubiliejus tapo proga akcentuoti ir programų įvairovę. Rengėjai tikisi, kad skirtingų tradicijų pristatymas sustiprins dialogą tarp auditorijų ir padės atrasti mažiau girdėtus Europos kaimynystės regionų balsus.

  • Kalbadžaro medaus festivalis: bitininkas tęsia trijų kartų tradiciją ir taikosi į eksportą

    Kalbadžaro medaus festivalis: bitininkas tęsia trijų kartų tradiciją ir taikosi į eksportą

    Trijų kartų amatas

    Kalbadžaro regione Azerbaidžane bitininkystė daugeliui šeimų yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir tapatybės dalis. Vienas tokių pavyzdžių – bitininkas Sabiras Mustafajevas, šį amatą perėmęs iš tėvų ir senelių bei dirbantis jau daugiau nei 40 metų.

    Pasak jo, per kelis dešimtmečius pasikeitė ne tik darbo įrankiai ar prekybos būdai, bet ir pačios gamtos diktuojamos taisyklės. Bitininkai vis dažniau kalba apie klimato kaitos įtaką, kuri perskirsto žydėjimo laiką, keičia medunešio sezonų stabilumą ir didina riziką dėl karščio bei sausrų.

    Sugrįžimas į Kalbadžarą

    Mustafajevų šeima 2021 metais ūkį perkėlė į Kalbadžarą ir vėliau čia atidarė medaus parduotuvę. Verslui įsibėgėjus atsirado ir antra prekybos vieta Baku, taip išplečiant pirkėjų ratą už regiono ribų.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją, kai smulkūs gamintojai bando trumpinti kelią iki vartotojo ir labiau kontroliuoti produkto istoriją, kokybę bei kainodarą. Maisto produktų rinkoje tai ypač svarbu: pirkėjai dažniau renkasi aiškios kilmės, vietoje pagamintus produktus, o medus tampa vienu iš labiausiai vertinamų natūralių pirkinių.

    Festivalis kaip tramplinas

    Kasmetinis Kalbadžaro medaus festivalis šiemet dar labiau išryškino regiono bitininkystės tradiciją, suburdamas vietos gamintojus vienoje erdvėje. Tokie renginiai veikia kaip vitrina, kurioje galima ne tik parduoti produkciją, bet ir užmegzti ryšius su prekybininkais bei turistų srautais.

    Festivalio idėja – padėti Kalbadžaro medui pasiekti platesnę auditoriją ir sukurti aiškesnį regiono produkto įvaizdį. Gamintojai ieško galimybių auginti pardavimus už Azerbaidžano ribų, tačiau tam reikia nuoseklių žingsnių – nuo stabilios kokybės užtikrinimo iki pakuotės, logistikos ir reikalavimų skirtingose rinkose įgyvendinimo.

    „Anksčiau labiausiai rūpėjo, ar bus geras medunešis, o dabar tenka planuoti ir dėl karščio, ir dėl netikėtų sezonų posūkių“, – sakė Sabiras Mustafajevas.

    Kalbadžaro istorija rodo, kaip tradicinis amatas gali prisitaikyti prie šiuolaikinių sąlygų: vietos produkcijos vertė stiprinama per renginius, tiesioginę prekybą ir siekį plėsti geografiją. Tuo pačiu bitininkai visame regione priversti prisitaikyti prie klimato iššūkių, kurie daro įtaką tiek derliui, tiek kainai, tiek planavimui ateičiai.

  • Praėjus dvejiems metams po COP29 Azerbaidžanas klimato pažadus verčia investicijomis: 540 mln.

    Praėjus dvejiems metams po COP29 Azerbaidžanas klimato pažadus verčia investicijomis: 540 mln.

    Praėjus dvejiems metams po COP29 konferencijos Baku, Azerbaidžanas siekia parodyti, kad klimato darbotvarkė gali virsti konkrečiais projektais ir finansavimu. Per Baku klimato veiksmų savaitę šalies valdžia pristatė planą investuoti į žemės ūkio prisitaikymą ir modernizuoti paramos skyrimo tvarką.

    Pagal 2026–2030 metų valstybės programą numatoma iki 540 mln. eurų skirti klimato pokyčiams atsparesnei drėkinimo infrastruktūrai. Žemės ūkio ministro Majnuno Mammadovo teigimu, tai sudaro beveik 40 proc. valstybės žemės ūkio biudžeto dalies, skirtos prisitaikymui prie klimato kaitos.

    Investicijos planuojamos regione, kuriame vis labiau juntamas vandens stygius, kinta vegetacijos sezonai, o dirvožemio degradacija mažina derlingumą. Šios rizikos ypač jautrios Pietų Kaukazui, kur derliaus svyravimai dažnai tiesiogiai priklauso nuo kritulių ir drėkinimo galimybių.

    DI pagrįstas ūkininkų vertinimas

    Kartu Azerbaidžanas šiemet pradėjo taikyti DI pagrįstą ūkininkų vertinimo sistemą, sukurtą bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija. Skaitmeninė platforma pirmą kartą išbandyta 2024 metais, o 2025 metais testuota platesniu mastu.

    Sistema skirta avansinėms subsidijoms smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, dirbantiems nuo 5 iki 100 hektarų. Tinkamumas paramai vertinamas pagal modernių praktikų taikymą, auginamos kultūros ekonominę vertę ir ekologinį poveikį, įskaitant vandens taupymo bei dirvožemio atkūrimo priemones.

    „Vertinimo sistema remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais: moderniomis praktikomis, auginamos kultūros ekonomine verte ir ekologiniu poveikiu“, – sakė Majnunas Mammadovas.

    „Trečiasis kriterijus parodo, kaip pasirinkta kultūra veikia dirvožemio būklę ir ar ūkininkas taiko vandens taupymo bei dirvožemio atkūrimo sprendimus“, – pridūrė jis.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad tarptautiniai investuotojai, plėtojantys žemės ūkio infrastruktūrą šalyje, galėtų pretenduoti į tas pačias subsidijas kaip ir vietos ūkiai. Tai signalas, kad valdžia nori pritraukti kapitalą ne tik į technologijas, bet ir į praktinį įgyvendinimą.

    „Žemės ūkis yra išskirtinėje pozicijoje: jis ir prisideda prie klimato kaitos, ir pats nuo jos nukenčia“, – sakė FAO atstovas Azerbaidžane Nasaras Hayatas.

    Žaliasis vandenilis: pirmiausia vidaus rinkai

    Pramonės srityje Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacija ragino Azerbaidžaną pirmiausia orientuotis į žaliojo vandenilio panaudojimą šalies viduje, o ne skubėti su eksporto į Europą planais. Pasak organizacijos atstovų, vamzdynų infrastruktūra ir logistika, reikalinga didelio masto eksportui, dar nėra sukurta.

    Trumpuoju laikotarpiu realistiškesnis kelias būtų žaliojo vandenilio darinių, pavyzdžiui, žaliojo amoniako, pritaikymas trąšų gamyboje ir laivybos kuruose. Tokie sprendimai gali sumažinti emisijas pramonėje greičiau nei ilgai trunkantys eksporto projektai.

    „Tikrasis pramonės dekarbonizacijos sėkmės matas yra ne pažadai, o patikrinamas anglies dioksido emisijų mažėjimas“, – sakė Petra Schwager.

    Nuo pažadų prie sandorių

    Klimato finansavimo temoje išryškėjo ir platesnė tendencija: šalys bei organizacijos vis dažniau kalba apie perėjimą nuo deklaracijų prie investicijoms paruoštų projektų. Turkija prieš COP31 Antalijoje pristatė dvi naujas priemones, skirtas padėti struktūruoti projektus ir plėsti miestams prieinamą pigesnį finansavimą.

    Azerbaidžano užsienio reikalų viceministras Yalchinas Rafiyevas patvirtino, kad prioritetu išlieka ir Juodosios jūros povandeninio kabelio projektas, kuriuo atsinaujinanti elektra iš Azerbaidžano ir Vidurinės Azijos galėtų pasiekti Europos rinkas. Jo teigimu, COP formatų tęstinumas svarbus tam, kad priimti sprendimai virstų ilgalaikėmis investicijų kryptimis.

    COP29 metu turtingesnės valstybės buvo sutarusios iki 2035 metų kasmet skirti bent 258 mlrd. eurų besivystančioms šalims emisijoms mažinti ir prisitaikymui prie klimato poveikio. Šiandien Baku siunčiamas signalas, kad dalis šios darbotvarkės perkeliamа į konkrečius infrastruktūros ir technologijų sprendimus.

  • Turkija tariasi su Azerbaidžanu dėl BTC naftotiekio: rinką galėtų pasiekti dar dešimtys milijonų tonų

    Turkija su Azerbaidžanu intensyvina derybas dėl didesnių naftos srautų per BTC naftotiekį Baku–Tbilisis–Džeihanas, kuriuo žaliava pasiekia Turkijos Viduržemio jūros uostą Džeihaną. Šiuo metu per infrastruktūrą transportuojama apie 600 000 barelių per dieną, tačiau techninės galimybės leistų priartėti prie 1 000 000 barelių per dieną.

    Tokie planai rinkoje vertinami kaip signalas, kad artimiausiais mėnesiais gali didėti Kaspijos regiono naftos pasiūla. Džeihanas yra vienas svarbiausių naftos eksporto taškų regione, o BTC laikomas strateginiu maršrutu, leidžiančiu apeiti dalį geopolitinių rizikų kituose koridoriuose.

    Turkijos energetikos ir gamtos išteklių ministras Alparslan Bayraktar patvirtino, kad tikslas – išnaudoti visą esamą infrastruktūrą ir padidinti BTC pralaidumą iki 1 000 000 barelių per dieną.

    „Kalbamės su Azerbaidžano energetikos ministerija, kad maksimaliai išnaudotume esamą infrastruktūrą. Pirmiausia tai reiškia BTC pralaidumo didinimą iki 1 milijono barelių per dieną“, – sakė Alparslan Bayraktar.

    2025 metais naftos tranzitas BTC maršrutu siekė 27,18 mln. tonų ir, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 7,8 proc. Didžiausią dalį sudarė Azerbaidžano nafta – 84,8 proc., o tai leido eksportuoti 23,06 mln. tonų.

    Kita reikšminga srauto dalis susijusi su nafta iš Centrinės Azijos: Kazachstano ir Turkmėnistano telkinių žaliava dalimi naudojosi tranzitu, dalimi buvo importuojama. Skelbiama, kad tranzito dalis sudarė 15,2 proc., o tai atitiko 4,12 mln. tonų.

    Kas gali pasikeisti rinkoje?

    Jei BTC būtų pradėtas eksploatuoti arčiau techninio maksimumo, į rinką teoriškai galėtų patekti papildomi milijonai tonų per metus, priklausomai nuo sutarčių ir realių tiekimo apimčių. Vertinant metinį potencialą, infrastruktūra gali priimti daugiau kaip 50 mln. tonų naftos per metus, todėl augimo rezervas išlieka reikšmingas.

    Turkijos pusė taip pat planuoja artimiausiomis savaitėmis derybas su Centrinės Azijos partneriais, kurios galėtų baigtis naujomis sutartimis dėl papildomų kiekių. Tai svarbu ir Ankarai, siekiančiai stiprinti savo vaidmenį kaip energetinių srautų mazgui, ir tiekėjams, ieškantiems patikimų eksporto kelių.

  • Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Smūgis netoli Odesos

    Juodojoje jūroje netoli Ukrainos Odesos uosto dronais buvo atakuotas vilkikas, per smūgį žuvo du Azerbaidžano piliečiai jūreiviai. Apie žūtis pranešė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija, patvirtinusi, kad tarp aukų yra Aslanas Alijevas ir Asimas Gasimovas.

    Pasak pranešimų, vilkikas buvo atakuotas ne vieną kartą: pirmasis smūgis fiksuotas prie Odesos, o vėliau laivas per naktį dar du kartus pateko į dronų atakas. Laivas plaukė Rumunijos Konstancos uosto kryptimi.

    Sužeistieji ir įgula

    Azerbaidžano institucijos nurodė, kad dar du Azerbaidžano piliečiai buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę Ukrainos Čornomorsko mieste, jiems diagnozuoti nudegimai. Dar šešiems įgulos nariams pagalba suteikta vietoje.

    Iš viso laive buvo 10 žmonių, tarp jų – Azerbaidžano, Turkijos, Vokietijos ir Ukrainos piliečiai. Diplomatinės tarnybos teigė koordinuojančios veiksmus su atsakingomis institucijomis dėl sužeistųjų pargabenimo ir žuvusiųjų dokumentų sutvarkymo.

    Kas kaltas ir kodėl tai svarbu

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija atsakomybės dėl atakos viešai nepriskyrė nė vienai pusei. Tuo metu Ukrainos infrastruktūros ir transporto srityje dirbančios institucijos pareiškė, kad smūgį įvykdė Rusija, ir tai esą yra platesnės kampanijos prieš civilinius laivus bei uostų infrastruktūrą dalis.

    Rusijos gynybos ministerija paskelbė, jog atakavo du į Odesą plaukusius krovininius laivus ir vilkiką, teigdama, kad laivai gabeno karines siuntas. Kyjivas viešai nekomentavo šių teiginių.

    Čornomorskas yra vienas svarbiausių Ukrainos komercinių uostų Juodojoje jūroje ir reikšmingas grūdų eksporto terminalas. Po plataus masto Rusijos invazijos 2022 metais grūdų gabenimas kurį laiką vyko pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, tačiau Rusijai iš jos pasitraukus 2023 metais uostų ir laivybos saugumo rizikos regione padidėjo.

    Pastaraisiais mėnesiais smūgiai civilinei laivybai Juodojoje jūroje padažnėjo, o incidentai su trečiųjų šalių vėliavas keliančiais laivais kelia vis didesnį nerimą dėl jūrininkų saugumo. Ši ataka – ne pirmas atvejis, kai per išpuolius regione nukenčia Azerbaidžano piliečiai: anksčiau buvo pranešta ir apie žūtis Azovo jūroje.

  • Azerbaidžano naftos fondas SOFAZ įžengė į Kinijos ir ASEAN klubą: ką tai reiškia Europai?

    Azerbaidžano naftos fondas SOFAZ įžengė į Kinijos ir ASEAN klubą: ką tai reiškia Europai?

    Azerbaidžanas tampa tiltų investuotoju

    Azerbaidžano valstybinis naftos fondas SOFAZ prisijungė prie penkių Azijos suverenių ir pensijų investuotojų ir tapo naujai įkurtos Kinijos ir ASEAN bendros investicijų tarybos steigėju. Taryba pristatyta Kinijos tarptautinėje investicijų ir prekybos mugėje Siamene.

    SOFAZ yra vienintelis steigėjas iš už Rytų ir Pietryčių Azijos ribų. Tai pabrėžia Azerbaidžano ambiciją būti ne tik energijos išteklių tiekėju, bet ir finansiniu tarpininku tarp Azijos ir Europos.

    Kas sudaro naują tarybą

    Tarybą sušaukė Kinijos suverenaus turto fondas China Investment Corporation, o prie iniciatyvos prisidėjo Tailando Government Pension Fund, Malaizijos Khazanah Nasional Berhad ir pensijų fondas KWAP, taip pat Indonezijos Indonesia Investment Authority. Sekretoriatą koordinuos Singapūre veikianti „CGS International Securities“.

    Naujas formatas sukurtas ne kaip atskiras fondas, o kaip platforma bendroms diskusijoms, tyrimams ir kontaktams. Kiekviena institucija išsaugo savarankiškumą, o sprendimai investuoti nėra automatiniai ar privalomi.

    Skaičiai, rodantys regiono mastą

    Kinijos ir ASEAN prekyba 2025 metais pirmą kartą peržengė 1 trilijono JAV dolerių ribą ir pasiekė apie 904 milijardus eurų, augdama 7,4 proc. per metus. Tuo pat metu Pietryčių Azija pritraukė rekordinį tiesioginių užsienio investicijų srautą – apie 210 milijardų eurų, tai sudarė reikšmingą dalį pasaulinių įplaukų.

    Toks augimo tempas didina konkurenciją dėl projektų, o ilgalaikiai investuotojai siekia anksti identifikuoti temas, susijusias su pramone, sveikatos apsauga, vartojimu, verslo paslaugomis ir technologijomis. Būtent šiose srityse dažniausiai ieškoma didesnės grąžos, bet kartu vertinamos geopolitinės ir reguliacinės rizikos.

    Vidurinis koridorius ir Europos interesas

    SOFAZ savo vaidmenį grindžia Azerbaidžano geografine padėtimi Viduriniame koridoriuje – geležinkelių ir jūrų maršrute per Kaspijos jūrą, jungiančiame Aziją su Europa. Europos Komisija 2024 metais pagal Global Gateway programą paskelbė ketinanti skirti 10 milijardų eurų koridoriaus plėtrai.

    Fondas teigia, kad kartu su krovinių srautais gali judėti ir kapitalas, o dalyvavimas taryboje suteikia prieigą prie regiono institucijų patirties bei greitesnį supratimą apie vietos rinkų dinamiką. Europai tai svarbu ne vien logistikoje, bet ir tiekimo grandinių diversifikavime bei investicinių ryšių plėtroje.

    SOFAZ žingsniai Kinijoje ir naujas investicinis instrumentas

    SOFAZ į Kinijos rinką įžengė 2015 metais, įsigydamas pirmąsias juaniais denominuotas investicijas. 2025 metais per Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo valstybinį vizitą Kinijoje fondas pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su China Investment Corporation.

    Šis bendradarbiavimas peraugo į atskirą privataus kapitalo instrumentą – Galaxy Orientis China-ASEAN Investment Program, kuriame dalyvauja SOFAZ, China Investment Corporation ir Indonesia Investment Authority. Pirmasis etapas pritraukė apie 448 milijonus eurų, o tikslas siekia apie 860 milijonų eurų; šis instrumentas valdomas atskirai nuo tarybos.

    2026 metų birželio pabaigoje SOFAZ valdė apie 62,5 milijardo eurų turto, sukaupto iš Azerbaidžano naftos ir dujų pajamų. Tokie fondai paprastai ieško ilgalaikio stabilumo, bet vis dažniau derina jį su augimo regionais, kur kapitalo poreikis didžiausias.

    Ekspertai pabrėžia, kad tarybos sėkmę lems ne tik deklaracijos, bet ir praktinė nauda: bendri tyrimai, projektų „pipeline“ kokybė, rizikos valdymo standartai bei suderinamumas su skirtingų šalių reguliavimu. Jei šie elementai veiks, investicijų taryba gali tapti dar vienu kanalu, keičiančiu kapitalo srautus tarp Azijos ir Europos.

  • Azerbaidžanas derasi su „ROX Group“ dėl 200 MW vėjo parko: aptaria vietą, tinklą ir plėtrą

    Azerbaidžanas pradėjo derybas su Vietnamo atsinaujinančios energetikos bendrove „ROX Energy Global“ dėl 200 MW galios vėjo elektrinių parko vystymo šalyje. Apie projektą aptarta energetikos ministro Parvizo Shahbazovo susitikime su „ROX Energy Global“ vadovu Pham Minh Tuanu.

    Pokalbių centre buvo galimos projekto vietos, planuojama galimybių studija bei vėjo matavimai, nuo kurių priklauso technologiniai sprendimai ir galutinė investicijų struktūra. Tokie matavimai paprastai trunka ne vieną mėnesį, o jų duomenys lemia prognozuojamą gamybą ir prijungimo prie tinklo poreikius.

    Šalys taip pat svarstė galimą saulės elektrinių projektą Nachičevanėje, siejant jį su regiono žaliosios energijos zonos koncepcija ir planuojamu atsinaujinančios energijos eksportu. Aptartos potencialios vietos, prijungimo prie elektros tinklo sprendiniai ir tai, kaip pagaminta elektra galėtų būti panaudojama vietoje.

    Nachičevanė yra Azerbaidžano eksklavas, todėl energetikos infrastruktūra čia ypač jautri jungčių klausimui. Derybose paliestos pastangos stiprinti regiono ryšį su pagrindiniu Azerbaidžano elektros tinklu ir planai kurti elektros jungtį tarp Nachičevanės ir Turkijos, kuri atvertų papildomas galimybes eksportui.

    Šis dialogas tęsia ankstesnį bendradarbiavimą: 2025 metais Azerbaidžanas ir „ROX Group“ buvo pasirašę susitarimo memorandumą dėl atsinaujinančios energetikos projektų. Tokie memorandumai paprastai apibrėžia ketinimus ir darbo kryptis, o konkretūs sprendimai priimami po techninio bei finansinio vertinimo.

    Azerbaidžanas pastaraisiais metais aktyviau deklaruoja siekį didinti atsinaujinančios energijos dalį ir plėtoti eksporto maršrutus, ypač per regionines jungtis. 200 MW vėjo parkas būtų reikšmingas žingsnis ne tik vietos gamybos diversifikacijai, bet ir platesnei integracijai į kaimyninių rinkų elektros srautus.