CP v2

Tag: Azerbaidžanas

  • Azerbaidžano kalnuose aptiko ieškotą gyvenvietę: radiniai gali keisti Aleksandro istoriją

    Azerbaidžano kalnuose aptiko ieškotą gyvenvietę: radiniai gali keisti Aleksandro istoriją

    Azerbaidžano pietryčių kalnuose, netoli Urakaran kaimo Yardımlı rajone, archeologai aptiko ilgai vietos bendruomenėse minimą, bet moksliškai menkai tyrinėtą gyvenvietę. Tyrėjų teigimu, tai gali būti vienas reikšmingiausių sistemingai nagrinėjamų urbanistinio tipo objektų, siejamų su Atropatenės valstybe.

    Atradimą lėmė bendra Azerbaidžano ir Jungtinių Valstijų mokslininkų ekspedicija, dirbusi vietovėje, vietinių vadinamoje Seyidin Yeri. Nors viešojoje erdvėje pasirodė teiginių apie „senovinį miestą“, patys tyrėjai pabrėžia, kad tikslaus gyvenvietės ploto dar negalima įvardyti.

    Kas jau aišku, tai objekto mastas ir ilgaamžiškumas: aptikti masyvių akmeninių pastatų kompleksai su daugybe patalpų, statytų skirtingais etapais. Kai kurių sienų konstrukcija ir užstatymo logika leidžia manyti, kad dalis teritorijos galėjo turėti gynybinę paskirtį.

    Ypač daug informacijos suteikė gaisro pėdsakai: degėsių sluoksniai rodo didelį gaisrą, sunaikinusį bent dalį užstatymo. Įgriuvę stogų elementai uždengė patalpų vidų, todėl dalis radinių ir konstrukcijų išliko neįprastai gerai, o tai leidžia tiksliau atkurti kasdienį gyvenimą.

    Mokslininkai taip pat surinko daug organinių mėginių, kurie bus tiriami laboratorijose, siekiant patikslinti chronologiją ir atskirti skirtingas apgyvendinimo fazes. Tokie tyrimai paprastai padeda įvertinti, kokia buvo aplinka, mityba, ūkinė veikla ir kaip keitėsi gyvenvietės funkcijos.

    Ne mažiau intriguoja gamybinės veiklos pėdsakai: aptikta požymių, kad čia veikė dirbtuvės ir vyko įvairi ūkinė veikla. Vėlesni sluoksniai leidžia kelti hipotezę apie vietinę stiklo gamybą jau nuo I amžiaus pradžios, o jei tai pasitvirtintų, objektas būtų svarbus ne tik kaip įtvirtintas centras, bet ir kaip regioninės amatininkystės bei mainų mazgas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad šis radinys jau dabar verčia iš naujo vertinti pietryčių Azerbaidžano kalnų apgyvendinimo vaizdą vėlyvuoju geležies amžiumi ir ankstyvuoju mūsų eros laikotarpiu. Iki šiol neretai buvo manoma, kad tokios vietovės buvo retai gyvenamos, tačiau nauji duomenys rodo ilgalaikes bendruomenes ir ryšius su didesniais politiniais bei prekybiniais centrais.

    Šalia gyvenvietės identifikuotas ir Bilga kapinynas, kuriame aptikta skirtingų laidojimo tradicijų: laidojimai dideliuose induose, megalitiniai kapai ir įprasti žemės kapai, taip pat galimi su žirgais susiję palaidojimai. Radiokarboninis datavimas ir radiniai leidžia spėti, kad nekropolis galėjo būti naudojamas nuo Achemenidų laikų iki Partų periodo.

    Nors antraštėse kartais minima Aleksandro Makedoniečio mirties istorija, archeologiniai tyrimai pirmiausia fiksuoja platesnį regiono politinį ir ekonominį kontekstą po Aleksandro žygių, kai Kaukazo ir Irano paribiuose formavosi naujos valdžios struktūros ir prekybos kryptys. Tolimesni kasinėjimai ir laboratoriniai tyrimai turėtų atsakyti, kokį tiksliai vaidmenį Seyidin Yeri galėjo atlikti šiame didelių pokyčių laikotarpyje.

  • Šušos pasaulinis žiniasklaidos forumas: kaip DI ir dezinformacija keičia žurnalistiką

    Šušos pasaulinis žiniasklaidos forumas: kaip DI ir dezinformacija keičia žurnalistiką

    Žurnalistika spaudžiama iš visų pusių

    Dezinformacijos srautas, dirbtinis intelektas ir mažėjantis visuomenės pasitikėjimas vis stipriau perbraižo žurnalistikos taisykles visame pasaulyje. Šie klausimai tapo pagrindine 4-ojo Šušos pasaulinio žiniasklaidos forumo ašimi, kuriame susitiko žiniasklaidos profesionalai, politikos formuotojai ir tarptautinių organizacijų atstovai.

    Diskusijose ieškota atsakymo, kaip redakcijoms išlikti patikimoms, kai informacija plinta greičiau nei ją įmanoma patikrinti. Daug dėmesio skirta tam, kad auditorija vis dažniau reikalauja ne tik greičio, bet ir aiškaus paaiškinimo, kodėl konkreti žinia verta pasitikėjimo.

    DI nauda ir rizikos redakcijoms

    Forume aptarta, kad DI jau naudojamas naujienų gamyboje: nuo transkribavimo ir vertimų iki duomenų analizės bei turinio rekomendacijų. Tačiau kartu pabrėžta, jog DI gali tapti ir klaidų daugikliu, jei redakcijos aklai remiasi automatiniais atsakymais ar neįvertina šališkumo bei netikslumų.

    Praktinis iššūkis redakcijoms yra skaidrumas: kada būtina aiškiai nurodyti, kad dalį darbo atliko DI, ir kaip užtikrinti, kad galutinė atsakomybė liktų žmogui. Akcentuota, kad patikimumą labiausiai stiprina aiškios taisyklės, redakcinė kontrolė ir nuoseklus faktų tikrinimas.

    Dezinformacija ir pasitikėjimo krizė

    Kita ryški forumo tema buvo auganti klaidinančio turinio įtaka, kurią spartina socialinių tinklų algoritmai ir vis lengviau kuriami vizualiniai klastojimai. Dalies dalyvių teigimu, žiniasklaidai nebeužtenka paneigti melą, vis svarbiau paaiškinti kontekstą ir parodyti tikrinimo kelią.

    Taip pat pabrėžta tarptautinio dialogo reikšmė: dezinformacijos kampanijos dažnai peržengia valstybių sienas, todėl atsakas turi būti koordinuotas. Forumo dalyviai akcentavo, kad žurnalistikos etika, atsakingas tonas ir skaidrumas tampa esmine priemone atkurti auditorijos pasitikėjimą.

    Apibendrindami diskusijas, dalyviai sutiko, kad technologijos neišvengiamai keis žiniasklaidos darbą, tačiau patikimumo pagrindai išlieka tie patys. Tarp svarbiausių prioritetų įvardyti kruopštus tikrinimas, aiškūs standartai ir atvira komunikacija su skaitytojais apie tai, kaip rengiamos naujienos.

  • Azerbaidžanas rodo sugyvenimo pavyzdį: kaip šalyje šimtmečiais telpa kelios tikybos

    Azerbaidžanas rodo sugyvenimo pavyzdį: kaip šalyje šimtmečiais telpa kelios tikybos

    Religijų sugyvenimas – tapatybės dalis

    Azerbaidžanas pastaraisiais metais vis aktyviau pabrėžia musulmonų, krikščionių ir žydų bendruomenių sugyvenimą kaip savo nacionalinės tapatybės ir kultūrinės diplomatijos dalį. Šalies religiniai lyderiai teigia, kad skirtingos tikybos čia greta gyvena jau ne vieną kartą.

    Tokia žinutė dažnai akcentuojama kalbant apie visuomenės sanglaudą ir istorinio paveldo išsaugojimą. Vis dėlto ekspertai primena, kad religijų dialogas regione vertinamas ir platesniame politiniame bei geopolitiniame kontekste.

    Kas matoma Baku ir regionuose

    Sostinėje Baku veikia katalikų bažnyčia, aptarnaujanti ir užsieniečius, ir vietos tikinčiuosius. Bendruomenės atstovai nurodo reguliariai susitinkantys su šalies musulmonų dvasininku, vadinamu šeichu ul islamu, bei žydų ir stačiatikių bendruomenių vadovais.

    Religinio paveldo pėdsakų galima rasti ir už sostinės ribų: Šekyje ir Gache išlikusios istorinės bažnyčios primena apie krikščionišką šalies istorijos sluoksnį. Tokie objektai tampa ne tik tikėjimo, bet ir kultūrinio turizmo traukos taškais.

    Investicijos į paveldą ir susitarimai

    Valdžios institucijos skelbia investuojančios į maldos namų restauravimą bei religinių bendruomenių paveldo apsaugą. Tai apima tiek fizinių pastatų tvarkymą, tiek archyvų ir dokumentų priežiūrą, siekiant išsaugoti skirtingų tradicijų istorinę atmintį.

    Taip pat pasirašomi tarptautiniai bendradarbiavimo susitarimai su Vatikanu. Pranešama, kad 2025 metų rugsėjį pasirašytas memorandumas numato istorinių rankraščių skaitmeninimą ir restauravimą, o tai atitinka platesnę Europos institucijų skatinamą kultūros paveldo skaitmeninimo kryptį.

    Analitikai pažymi, kad religinės įvairovės tema Pietų Kaukaze dažnai tampa minkštosios galios įrankiu, ypač kai šalys siekia stiprinti ryšius su Europa ir tarptautinėmis organizacijomis. Kartu pabrėžiama, jog ilgalaikį sugyvenimą lemia ne vien simboliniai gestai, bet ir praktiniai mechanizmai: teisinės garantijos, kultūros paveldo apsauga bei nuolatinis bendruomenių dialogas.

  • Azerbaidžane rado 8 000 metų paslaptį: tobula akmens sfera glumina archeologus

    Azerbaidžane rado 8 000 metų paslaptį: tobula akmens sfera glumina archeologus

    Azerbaidžane, Pashatepe neolito laikotarpio gyvenvietėje, archeologai aptiko kruopščiai nušlifuotą akmeninę sferą, kurios paskirtis kol kas neaiški. Radinys datuojamas maždaug prieš 8 000 metų ir, tyrėjų teigimu, neturi aiškių analogų Pietų Kaukazo regione.

    Sferos skersmuo siekia apie 10 centimetrų, o svoris yra maždaug 1,87 kilogramo. Paviršius atrodo itin lygus ir poliruotas, tačiau nematyti skylių pakabinimui ar žymių, kurios būdingos smūginiams įrankiams.

    Tyrėjų dėmesį labiausiai patraukė tai, kad ant objekto beveik nėra intensyvaus naudojimo pėdsakų. Dėl šios priežasties radinys kol kas nepriskiriamas nei buityje naudotiems įrankiams, nei ginklams ar darbo priemonėms, dažniausiai aptinkamoms to meto gyvenvietėse.

    Paskirtis vis dar mįslė

    Archeologai svarsto kelias versijas: sfera galėjo būti ritualinis ar ceremoninis objektas, svarelis, matavimo priemonės dalis arba komponentas įrenginio, kurio veikimo principo šiandien nebeatkuriame. Kol kas nė viena hipotezė neturi pakankamai įrodymų, nes trūksta aiškaus funkciją rodančio nusidėvėjimo.

    „Kol kas negalime patikimai pasakyti, kam ji buvo skirta, nes trūksta tipinių naudojimo žymių ir aiškaus konteksto, leidžiančio vienareikšmiškai interpretuoti radinį“, – pabrėžia tyrėjai.

    Specialistai planuoja atlikti detalesnius medžiagos ir paviršiaus tyrimus, įskaitant mikroskopinę nusidėvėjimo analizę. Tokie metodai archeologijoje dažnai padeda nustatyti, ar objektas lietėsi su organinėmis medžiagomis, buvo ridenamas, trintas ar veikė kaip įrankio dalis.

    Ką žinome apie Pashatepe

    Pashatepe laikoma viena svarbiausių neolito laikotarpio vietovių Azerbeidžane. Gyvenvietė datuojama pirmąja šeštojo tūkstantmečio prieš mūsų erą puse, kai regione jau plito sėslus gyvenimo būdas, žemdirbystė ir gyvulininkystė.

    Nuo 2022 metais vykdomų kasinėjimų metu čia atidengta didelė gyvenvietė su gyvenamaisiais pastatais, krosnimis, židiniais ir teritorijomis, kurios galėjo būti susijusios su laidojimo ar ritualine praktika. Tokia aplinka rodo sudėtingėjantį bendruomenių gyvenimą ir augantį amatų vaidmenį.

    Kodėl radinys toks išskirtinis?

    Neolito gyvenvietėse dažniausiai randami akmeniniai kirviai, grūstuvai, trintuvai ar girnų akmenys, susiję su maisto ruoša ir ūkio darbais. Pashatepe sfera į šias kategorijas neįsipaišo, nes jos forma beveik idealiai taisyklinga, o paviršius pernelyg lygus, kad būtų buvęs intensyviai naudojamas kaip įrankis.

    Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į platesnį regiono kontekstą: Mugano lyguma buvo svarbi ankstyvųjų žemdirbių raidos erdvė, kur vietos bendruomenės perimdavo idėjas iš Anatolijos, Mesopotamijos ir Irano aukštumų, bet kartu kūrė savas tradicijas. Paslaptinga akmens sfera gali būti būtent toks vietinės inovacijos pavyzdys, kurio prasmę dar teks atskleisti.

  • Tango Baku gatvėse: kaip Azerbaidžano sostinę užkariavo pirmasis tarptautinis festivalis

    Tango Baku gatvėse: kaip Azerbaidžano sostinę užkariavo pirmasis tarptautinis festivalis

    Argentinietiško tango ritmas vis dažniau skamba Baku senamiestyje Ičerišeher, kur siauras gatves ir istorines aikštes užpildė šokėjai iš skirtingų šalių. Azerbaidžano sostinėje surengtas pirmasis tarptautinis tango festivalis tapo ne tik kultūriniu renginiu, bet ir bandymu miestą įtvirtinti pasauliniame tango žemėlapyje.

    Iš pirmo žvilgsnio tango ir Baku atrodo netikėtas derinys: tango gimė Buenos Airių uosto rajonuose XIX amžiaus pabaigoje, o Baku įsikūręs Europos ir Azijos sandūroje, prie Kaspijos jūros. Vis dėlto pastaraisiais metais miestas aktyviai plečia tarptautinių renginių spektrą, o kultūra tampa viena iš priemonių pritraukti turistų ir užmegzti platesnius ryšius.

    Festivalis, pavadintas El Calor en Baku, buvo pristatytas kaip Argentinos kultūros savaitė, kur šokis susijungė su muzika, kinu, gastronomija, edukacinėmis veiklomis ir turizmu. Organizatoriai teigė, kad per šešias dienas Ičerišeher virto gyvu kultūriniu tiltu tarp Azerbaidžano ir Argentinos, o renginiai pritraukė ir vietos gyventojus, ir tarptautinius svečius.

    Baku kaip kultūrų susitikimo vieta

    Azerbaidžano šokių sąjungos įkūrėjas Eldaras Džafarovas tvirtino, kad šalis išgyvena dinamiško kultūrinio augimo laikotarpį, o Baku vis labiau matomas tarptautinėje erdvėje. Pasak jo, miestas tampa susitikimo tašku tarp Europos ir Azijos, todėl tokio masto renginys gali suvienyti žmones per meną ir žmogišką ryšį.

    „Baku tapo susitikimo vieta tarp Europos ir Azijos, todėl nusprendėme, kad atėjo tinkamas metas pasaulinio lygio renginiui, kuris suvienija per meną ir ryšį“, – sakė Eldaras Džafarovas.

    Ši idėja nėra atsitiktinė: didieji šokių festivaliai dažnai veikia kaip kultūrinės diplomatijos forma, o socialiniai šokiai, tokie kaip tango, savo prigimtimi skatina bendruomeniškumą. Organizatoriai pabrėžė, kad renginys nuo pat pradžių buvo kuriamas ne vien kaip pasirodymų programa, bet kaip erdvė pažinčiai ir bendravimui.

    UNESCO pripažinimas ir pasaulinė plėtra

    Tango jau seniai peržengė Argentinos ribas: dar XX amžiaus pradžioje jis paplito tokiuose miestuose kaip Paryžius, Roma ar Berlynas, o šiandien tango bendruomenės aktyviai keliauja po skirtingus žemynus. Papildomą svorį žanrui suteikia UNESCO pripažinimas: tango yra įtrauktas į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, pabrėžiant jo reikšmę kaip tradicijos, kuri perduodama per muziką, šokį ir socialinę praktiką.

    „Matėme tūkstančius lankytojų, tarptautinių svečių, vietos gyventojų, diplomatų, menininkų ir šokėjų, kurie dalijosi tomis pačiomis erdvėmis ir kūrė naujas pažintis“, – teigė Eldaras Džafarovas.

    Festivalio kulminacija vyko operos teatre, kur pasirodė profesionalūs tango mokytojai, choreografai ir muzikantai, o programa siekė parodyti tango kaip sceninį meną ir kaip socialinį šokį. Dalyviai iš Argentinos ir kitų šalių pabrėžė, kad tango patrauklumas slypi emocijoje ir improvizacijoje, o į šokį žmones dažnai atveda noras išmokti atviriau reikšti jausmus.

    Emocijų kalba, kuri veikia visur

    Šokėjų pora Janina Kinjones ir Neri Piliu pasakojo, kad tango jiems yra daugiau nei technika ar scena, nes jis padeda jaustis gyvam ir kurti ryšį su kitais žmonėmis. Jų teigimu, tango gali papildyti kasdienę laimę, o pasauliui reikia daugiau šokančių žmonių.

    „Ši aistra leidžia man jaustis gyvai. Kartais eidami gatve pagalvojame: kodėl žmonės nešoka tango? Jie būtų laimingesni“, – sakė Janina Kinjones.

    Kita pora, sutuoktiniai Chėzusas Gorgonė ir Viktorija Lizunova, pabrėžė, kad auditorijai artimas pasakojimas per judesį, o pamokose svarbiausia atmosfera be gėdos ir su šypsena. Pasak jų, Baku publika pasirodė šilta ir atvira, todėl tango čia prigyja ne kaip egzotika, o kaip naujas būdas bendrauti.

    Organizatoriai tikisi, kad pirmasis festivalis taps kasmetiniu ir pritrauks dar daugiau mokytojų, šokėjų bei svečių iš Europos ir kitų regionų. Jei planai pavyks, Baku gali tapti reguliaria pasaulinio tango maršruto stotele, o senamiesčio erdvės ir miesto scenos dar ne kartą primins, kad kultūra lengvai randa kelią net ten, kur jos mažiausiai tikiesi.

  • Kas iš tiesų vyko Baku? „Islamo plėtros banko“ susitikime – milijardų kryptys ir įtampos

    Kas iš tiesų vyko Baku? „Islamo plėtros banko“ susitikime – milijardų kryptys ir įtampos

    2026 metais Baku surengtuose Islamo plėtros banko metiniuose susitikimuose ministrai, politikos formuotojai ir plėtros institucijų vadovai diskutavo, kaip regioninė integracija gali padėti išlaikyti tvarų ekonomikos augimą pasaulyje, kuriame daugėja geopolitinės įtampos ir finansinio neapibrėžtumo.

    Pagrindinis akcentas buvo praktiniai ryšiai tarp šalių: transporto koridoriai, energetikos ir skaitmeninė infrastruktūra, prekybos barjerų mažinimas bei investicijų pritraukimas. Dalyviai pabrėžė, kad vien deklaracijų nebeužtenka, o konkurencija dėl kapitalo ir tiekimo grandinių tampa kasdienybe.

    Ne mažiau dėmesio skirta atsparumui ir partnerystėms, kurios leistų greičiau mobilizuoti lėšas ir sumažinti rizikas vykdant ilgalaikius projektus. Kalbėta, kad sparčiau augančioms ekonomikoms ypač svarbus prognozuojamas finansavimas, nes aukštesnės palūkanų normos ir valiutų svyravimai brangina skolinimąsi.

    Kur krypsta finansavimas

    Susitikimuose aptartos ir naujos finansavimo priemonės, kurios turėtų paskatinti bendrus projektus tarp šalių narių, įtraukiant privačias investicijas. Tokie modeliai dažniausiai siejami su rizikos pasidalijimu, mišriuoju finansavimu ir aiškesniais projektų atrankos kriterijais, kad pinigai pasiektų didžiausią poveikį turinčias sritis.

    Diskusijų kontekstas atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai plėtros bankai vis dažniau orientuojasi ne tik į atskirų projektų kreditavimą, bet ir į regioninius sprendimus: logistikos jungtis, muitinių procesų skaitmeninimą, energijos tiekimo patikimumą ir prekybos finansavimą.

    Integracija kaip atsakas į įtampas

    Dalyviai akcentavo, kad didėjant geopolitinėms įtampoms regioninė ekonominė partnerystė tampa būdu mažinti priklausomybes ir geriau valdyti krizes. Kartu tai suvokiama ir kaip priemonė didinti konkurencingumą, nes investuotojai vis dažniau vertina ne vieną rinką, o viso regiono masto stabilumą bei taisyklių suderinamumą.

    Susitikimuose dominavo mintis, kad artimesnis bendradarbiavimas padėtų ne tik greičiau augti, bet ir spręsti bendras problemas, pradedant infrastruktūros spragomis ir baigiant kapitalo prieinamumu. Baku renginys tapo platforma ieškoti konkrečių susitarimų, kurie per artimiausius metus galėtų virsti bendrais projektais.

  • Armėnijoje skaičiuojami balsai po lemiamų rinkimų: prognozės skiriasi, įtampa auga

    Armėnijoje skaičiuojami balsai po lemiamų rinkimų: prognozės skiriasi, įtampa auga

    Balsų skaičiavimas prasidėjo

    Armėnijoje prasidėjo oficialus balsų skaičiavimas po parlamento rinkimų, kurie laikomi lemiančiais šalies kryptį Pietų Kaukaze. Rinkimų apylinkėms užsidarius vakare, socialiniuose tinkluose ėmė plisti skirtingos ir tarpusavyje prieštaraujančios neoficialios apklausų po balsavimo prognozės.

    Rinkimų administracija ir stebėtojai ragino vertinti informaciją atsargiai ir laukti oficialių rezultatų, nes ankstyvos prognozės šalyje dažnai tampa politinės kovos įrankiu. Galutiniai skaičiai turėtų paaiškėti tik susumavus apylinkių protokolus ir išsprendus galimus ginčus.

    Akys krypsta į Pašinianą

    Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas po balsavimo pabaigos socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame demonstravo pasitikėjimą savo vadovaujamos provakarietiškos Jėga ir sutartis partijos perspektyvomis. Jo žinutė rinkėjams buvo interpretuojama kaip signalas, kad valdančioji stovykla tikisi pergalės.

    „Gero vakaro, myliu jus visus“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    Opozicija kalba apie lūžį

    Prorusiškai laikoma opozicija taip pat skelbė optimistines žinutes ir bandė rinkėjų aktyvumą pateikti kaip argumentą prieš valdžią. Vienas opozicijos lyderių Narekas Karapetianas teigė, kad neva didelis aktyvumas rodo prastėjančias valdančiųjų pozicijas, nors šių teiginių nepatvirtino oficialūs duomenys.

    Šalies institucijos primena, kad vien aktyvumo rodiklis pats savaime neleidžia daryti patikimų išvadų apie rezultatą: jis gali reikšti tiek valdančiųjų mobilizaciją, tiek protesto balsą. Skaičiuojant balsus dėmesys krypsta į galimus pažeidimų skundus ir tai, kaip greitai bus patvirtinti galutiniai protokolai.

    Rinkimų fonas: Rusija, Vakarai ir regiono saugumas

    Šie rinkimai vyksta įtemptame geopolitiniame kontekste, kai Armėnija balansuoja tarp tradicinės priklausomybės nuo Rusijos ir atsargesnio suartėjimo su Europos Sąjunga bei Jungtinėmis Valstijomis. Maskva viešai perspėjo Jerevaną dėl galimo „Ukrainos scenarijaus“, o tai Armėnijoje vertinama kaip spaudimo priemonė dėl užsienio politikos krypties.

    Tuo pat metu Armėnijos politinėje darbotvarkėje svarbus išlieka santykių su Azerbaidžanu klausimas ir saugumo architektūra po pastarųjų metų sukrėtimų regione. Rinkimų baigtis gali nulemti, ar Jerevanas toliau stiprins ryšius su Vakarais ir diversifikuos saugumo partnerystes, ar bandys grįžti prie glaudesnio koordinavimo su Rusija.

    Rinkėjų aktyvumas, remiantis pranešimais, buvo didesnis nei per 2021 metais vykusius rinkimus, tačiau mažesnis nei 2012 ir 2017 metais. Analitikai pabrėžia, kad galutinis vaizdas priklausys ne tik nuo mandatų pasiskirstymo, bet ir nuo to, ar abi stovyklos pripažins rezultatus bei kaip bus valdoma įtampa po rinkimų.

  • Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Izraelio veiksmų prieš Iraną: prašo pateikti įrodymus

    Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Izraelio veiksmų prieš Iraną: prašo pateikti įrodymus

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija paneigė tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, esą Izraelio kariuomenės ar žvalgybos pareigūnai vykdė operacijas iš Azerbaidžano teritorijos per besitęsiantį karą su Iranu. Baku tokią informaciją pavadino nepagrįsta ir teigė, kad ji paremta anoniminiais, nepatvirtintais šaltiniais.

    Azerbaidžano URM atstovas Aytanas Hadžizada portalui „Euronews“ sakė, kad ministerija „kategoriškai atmeta“ minimus kaltinimus. Pasak jo, Azerbaidžanas niekada neteikė savo teritorijos veiksmams prieš trečiąją šalį, įskaitant Iraną.

    „Azerbaidžanas niekada nesuteikė savo teritorijos jokiems priešiškiems veiksmams prieš trečiąją šalį, įskaitant Iraną“, – sakė Aytanas Hadžizada.

    Paklaustas, ar Baku imsis tyrimo dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių teiginių, A. Hadžizada nurodė, kad tai būtų svarstoma tik gavus konkrečių įrodymų. Jis taip pat pabrėžė, kad Azerbaidžano teritorija negali būti ir nebus naudojama prieš kaimynines ar draugiškas valstybes.

    Šie pareiškimai nuskambėjo platesniame regione augant įtampai ir informacinių pranešimų srautui apie galimus užkulisius, logistiką bei žvalgybinę paramą skirtingoms konflikto pusėms. Azerbaidžanas su Iranu turi apie 700 kilometrų sausumos sieną, todėl bet kokie įtarimai dėl teritorijos naudojimo karinėms operacijoms tampa ypač jautrūs tiek saugumo, tiek diplomatijos požiūriu.

    Azerbaidžano URM akcentavo, kad šalis siekia subalansuotos užsienio politikos, grindžiamos kaimynystės principais ir nacionaliniais interesais. Baku pripažįsta palaikantis partnerystę su Izraeliu įvairiose srityse, tačiau tuo pat metu pabrėžia ryšius ir bendradarbiavimo kryptis su Iranu bei kitomis regiono valstybėmis.

    Tarptautinėje erdvėje pasklidę pranešimai, kuriais remiantis buvo keliami įtarimai, nebuvo viešai pagrįsti nepriklausomais įrodymais, o jų nepatvirtino nei Azerbaidžano, nei Izraelio pusė. Izraelio vyriausybės komentarų šiuo klausimu tuo metu taip pat buvo laukiama.

    Diplomatinis fonas tarp Baku ir Teherano anksčiau jau buvo įkaitęs po incidento, apie kurį pranešta 2026 metais kovo 5 dieną, kai Irano dronai smogė Azerbaidžano Nachičevanės eksklavui. Tuomet buvo apgadintas Nachičevanės tarptautinio oro uosto terminalas, o netoli Šakarabado kaimo mokyklos nukrito dar vienas objektas, buvo sužeisti keturi civiliai.

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas tą smūgį pavadino teroro aktu ir pareikalavo atsiprašymo bei atsakomybės. Iranas savo atsakomybę neigė ir teigė, kad incidentą tirs, o Azerbaidžanas kitą dieną buvo atitraukęs dalį diplomatinio personalo, vėliau santykius palaipsniui normalizavo.

    Azerbaidžanas su Izraeliu artimus ekonominius ir saugumo ryšius palaiko nuo 1990-ųjų, tačiau Baku viešai kartoja principą, kad jo teritorija negali būti naudojama prieš kaimynines valstybes. Dabartinis ministerijos pareiškimas rodo siekį užkirsti kelią spekuliacijoms, kurios galėtų dar labiau komplikti santykius su Teheranu ir paveikti regiono stabilumą.

  • Pietiniai energijos koridoriai Europai: kodėl Azerbaidžano dujos ir DI tampa strateginiu deriniu

    Pietiniai energijos koridoriai Europai: kodėl Azerbaidžano dujos ir DI tampa strateginiu deriniu

    Pietiniai koridoriai – naujas Europos akcentas

    Baku vykstančioje Baku Energy Week 2026 konferencijoje daugiausia dėmesio skirta tam, kaip keičiasi pasauliniai energijos srautai ir kokį vaidmenį čia ima atlikti Pietų Kaukazas. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pabrėžė, kad iškastinis kuras artimiausiu metu išliks svarbus, tačiau šalys esą turėtų būti vertinamos ir pagal investicijas į atsinaujinančią energetiką.

    Jo teigimu, Europos energijos rinką vis sunkiau įsivaizduoti be Pietų Kaukazo, o Kaspijos regiono reikšmė auga Europai siekiant mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga aktyviai ieško alternatyvių tiekimo maršrutų, o infrastruktūros projektai pietryčių Europoje įgauna papildomą geopolitinį svorį.

    DI ir metano mažinimas – pramonės spaudimo ženklai

    Vienas ryškiausių renginio akcentų – dirbtinis intelektas, kuris vis dažniau pristatomas kaip praktinis įrankis naftos ir dujų sektoriuje. Įmonės demonstravo sprendimus, padedančius optimizuoti gręžybą, prognozuoti įrangos gedimus ir tikslinti žvalgybą, taip mažinant prastovas ir kaštus.

    Kita dominuojanti tema – metano emisijų kontrolė, nes metano nuotėkio mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį energetikoje. Renginyje daug dėmesio skirta nuotėkio aptikimo, emisijų stebėsenos ir anglies valdymo technologijoms, kurios leidžia mažinti nuostolius ir kartu kelti veiklos efektyvumą.

    Dujos kaip „lankstumo“ ramstis pereinamuoju laikotarpiu

    Diskusijose kartota mintis, kad energetikos politikoje vis dar tenka derinti tris tikslus: tiekimo saugumą, kainų prieinamumą ir tvarią, socialiai teisingą transformaciją. Moldovos energetikos ministras Dorinas Junghietu akcentavo jungčių ir priklausomybių atsisakymo svarbą, pabrėždamas, kad net ir spartėjant žaliajai pertvarkai gamtinės dujos išlieka strategiškai reikšmingos.

    „Dujos išliks tam, kad užtikrintų lanksčią gamybą. Azerbaidžanas buvo ir liks vienas iš pagrindinių dujų tiekėjų Europai“, – sakė Dorinas Junghietu.

    Forume taip pat skambėjo vertinimai, kad pietiniai tiekimo maršrutai ir regioninės jungtys taps vienu iš kertinių atsparumo elementų, ypač jei pasaulinėse rinkose kartosis tiekimo sutrikimai. Akcentuota, kad investicijos į infrastruktūrą, skaitmeninimą ir emisijų mažinimą tampa ne atskirais projektais, o vienos strategijos dalimi.

    Bulgarijos skaičius ir platesnė regiono žinutė

    Bulgarijos energetikos viceministras Kirilas Temelkovas Baku pabrėžė, kad Azerbaidžano dujos jau dabar reikšmingai prisideda prie šalies vartojimo. Jo teigimu, daugiau nei 30 proc. Bulgarijos suvartojimo sudaro Azerbaidžano dujos, o tai išryškina Pietinio dujų koridoriaus ir tarpsisteminių jungčių svarbą pietryčių Europoje.

    „Daugiau nei 30 proc. vartojimo Bulgarijoje tiekiama Azerbaidžano dujomis“, – sakė Kirilas Temelkovas.

    Renginyje taip pat aptartos elektros jungčių perspektyvos tarp Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos, įskaitant „žaliosios energijos koridorių“ idėją. Tokie projektai pristatomi kaip būdas plėsti atsinaujinančios energijos prekybą ir didinti sistemos lankstumą, tačiau jų sėkmė priklausys nuo finansavimo, reguliavimo ir tinklų modernizavimo tempo.

    Kas toliau: daugiau infrastruktūros ir daugiau skaitmeninimo

    Baku Energy Week 2026 pirmoji diena parodė, kad naftos ir dujų sektorius vienu metu sprendžia dvi užduotis: užtikrinti patikimą tiekimą ir įrodyti, kad gali mažinti emisijas bei diegti modernias technologijas. Dėl to DI ir emisijų stebėsena vis dažniau pristatomi kaip būtinybė konkurencingumui, o ne tik inovacijų vitrinos.

    Artimiausiomis dienomis renginyje numatoma toliau nagrinėti SGD infrastruktūrą, atsinaujinančių išteklių integravimą, tranzito koridorius ir regioninį bendradarbiavimą. Europos auditorijai svarbiausia žinutė iš Baku išlieka ta pati: pietiniai energijos koridoriai gali tapti vienu iš pagrindinių tiekimo saugumo ramsčių, o technologijos, ypač DI, vis labiau persikelia iš pristatymų į kasdienę pramonės praktiką.

  • Azerbaidžanas po karo stato iškart viską: prezidentas atskleidė, ko mokytis kitoms šalims

    Azerbaidžanas po karo stato iškart viską: prezidentas atskleidė, ko mokytis kitoms šalims

    Modelis, kuriuo giriasi Baku

    Pasauliniame urbanistikos forume WUF13 Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas teigė, kad šalis sukūrė savitą pokonfliktinės rekonstrukcijos modelį, kuris gali būti naudingas kitoms valstybėms. Pasak jo, atstatymas vykdomas ne pavieniais projektais, o vienu metu keliuose sektoriuose.

    Prezidentas akcentavo, kad buvusiose konflikto paveiktose teritorijose lygiagrečiai investuojama į būstą, viešąsias paslaugas ir susisiekimą. Jo teigimu, vienalaikis planavimas leidžia greičiau atkurti kasdienį gyvenimą ir ekonominę veiklą.

    Ką reiškia vienalaikis atstatymas?

    Pasak I. Aliyevo, tuo pat metu atkuriami keliai, geležinkeliai, mokyklos, ligoninės ir energetikos tinklai. Toks principas dažnai vadinamas kompleksine rekonstrukcija, kai infrastruktūra ir socialiniai objektai projektuojami kaip vientisa sistema.

    Tokiuose procesuose itin svarbus koordinavimas, nes vėluojant vienai grandžiai stringa ir kitos. Urbanistikos praktikoje tai siejama su mažesnėmis ilgalaikėmis sąnaudomis, kai, pavyzdžiui, inžineriniai tinklai derinami dar prieš pradedant masinę būsto statybą.

    Išmanios gyvenvietės ir paveldas

    Azerbaidžano vadovas taip pat pabrėžė vadinamųjų išmanių bendruomenių kūrimą nuo nulio. Tokiose gyvenvietėse paprastai diegiami skaitmeniniai sprendimai energijos vartojimui, transporto srautams ir viešosioms paslaugoms valdyti.

    Kartu I. Aliyevas kalbėjo apie pusiausvyrą tarp modernizavimo ir kultūrinio bei architektūrinio paveldo išsaugojimo. Miestų planuotojai tai vertina kaip vieną sudėtingiausių uždavinių, ypač kai atstatymo tempas didelis, o visuomenės lūkesčiai greiti.

    Tarptautinėje praktikoje pokonfliktinė rekonstrukcija vis dažniau siejama ne tik su fiziniu atstatymu, bet ir su atsparumo didinimu: energetiniu saugumu, kritinės infrastruktūros dubliavimu ir geresniu pasirengimu ekstremaliems įvykiams. Būtent šias temas, pasak Azerbaidžano prezidento, jo šalies patirtis gali padėti išgryninti ir kitoms valstybėms.

    „Mūsų patirtis gali suteikti vertingų pamokų šalims, susiduriančioms su panašiais iššūkiais“, – sakė Ilhamas Aliyevas.