Turkija tariasi su Azerbaidžanu dėl BTC naftotiekio: rinką galėtų pasiekti dar dešimtys milijonų tonų

Turkija su Azerbaidžanu intensyvina derybas dėl didesnių naftos srautų per BTC naftotiekį Baku–Tbilisis–Džeihanas, kuriuo žaliava pasiekia Turkijos Viduržemio jūros uostą Džeihaną. Šiuo metu per infrastruktūrą transportuojama apie 600 000 barelių per dieną, tačiau techninės galimybės leistų priartėti prie 1 000 000 barelių per dieną.

Tokie planai rinkoje vertinami kaip signalas, kad artimiausiais mėnesiais gali didėti Kaspijos regiono naftos pasiūla. Džeihanas yra vienas svarbiausių naftos eksporto taškų regione, o BTC laikomas strateginiu maršrutu, leidžiančiu apeiti dalį geopolitinių rizikų kituose koridoriuose.

Turkijos energetikos ir gamtos išteklių ministras Alparslan Bayraktar patvirtino, kad tikslas – išnaudoti visą esamą infrastruktūrą ir padidinti BTC pralaidumą iki 1 000 000 barelių per dieną.

„Kalbamės su Azerbaidžano energetikos ministerija, kad maksimaliai išnaudotume esamą infrastruktūrą. Pirmiausia tai reiškia BTC pralaidumo didinimą iki 1 milijono barelių per dieną“, – sakė Alparslan Bayraktar.

2025 metais naftos tranzitas BTC maršrutu siekė 27,18 mln. tonų ir, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 7,8 proc. Didžiausią dalį sudarė Azerbaidžano nafta – 84,8 proc., o tai leido eksportuoti 23,06 mln. tonų.

Kita reikšminga srauto dalis susijusi su nafta iš Centrinės Azijos: Kazachstano ir Turkmėnistano telkinių žaliava dalimi naudojosi tranzitu, dalimi buvo importuojama. Skelbiama, kad tranzito dalis sudarė 15,2 proc., o tai atitiko 4,12 mln. tonų.

Kas gali pasikeisti rinkoje?

Jei BTC būtų pradėtas eksploatuoti arčiau techninio maksimumo, į rinką teoriškai galėtų patekti papildomi milijonai tonų per metus, priklausomai nuo sutarčių ir realių tiekimo apimčių. Vertinant metinį potencialą, infrastruktūra gali priimti daugiau kaip 50 mln. tonų naftos per metus, todėl augimo rezervas išlieka reikšmingas.

Turkijos pusė taip pat planuoja artimiausiomis savaitėmis derybas su Centrinės Azijos partneriais, kurios galėtų baigtis naujomis sutartimis dėl papildomų kiekių. Tai svarbu ir Ankarai, siekiančiai stiprinti savo vaidmenį kaip energetinių srautų mazgui, ir tiekėjams, ieškantiems patikimų eksporto kelių.