Tag: Azerbaidžanas

  • Turkijos sąjungininkė Azerbaidžanas perka Izraelio PULS raketų paleidimo sistemą už 220 mln. eurų

    Izraelio gynybos pramonės bendrovė „Elbit Systems“ pasirašė sutartį su Azerbaidžanu dėl daugkartinių raketų paleidimo sistemų PULS tiekimo. Pagal sutartį kartu numatytas ir vidutinio nuotolio precizinės amunicijos paketas, taip pat logistinės paramos sprendimai.

    Skelbiama, kad sandorio vertė siekia apie 220 mln. eurų, o pristatymai turėtų būti vykdomi trejus metus. Toks grafikas įprastas didesniems gynybos pirkimams, kai lygiagrečiai rengiamos įgulos ir kuriama atsarginių dalių bei aptarnavimo infrastruktūra.

    Ką apima sutartis

    Į užsakymą įtrauktos PULS sistemos ir Extra-MR tipo valdomos raketos, pritaikytos tiksliems smūgiams vidutiniu nuotoliu. Gamintojo pateikiama informacija rodo, kad Extra-MR klasės raketos yra skirtos taikiniams maždaug iki 80 kilometrų atstumu.

    Be pačios ginkluotės, sutartyje numatytas integruotas logistinės paramos paketas ir karių mokymai. Praktikoje tai dažnai apima techninę priežiūrą, atsarginių dalių tiekimą, simuliacines priemones ir apmokymą, kad sistemos pasiektų pilną operacinį pajėgumą.

    „Šis užsakymas stiprina „Elbit Systems“ pozicijas kaip raketinės artilerijos sistemų lyderės ir atspindi tarptautinę paklausą pažangiems produktams“, – sakė „Elbit Systems“ vadovas Bezhalelis Machlis.

    Platesnis kontekstas regione

    Azerbaidžanas pastaraisiais metais nuosekliai modernizuoja ginkluotąsias pajėgas, daug dėmesio skirdamas tiksliosios ugnies priemonėms, dronams ir moderniems artilerijos sprendimams. Ši kryptis ypač išryškėjo po konflikto dėl Kalnų Karabacho, kai didelį vaidmenį turėjo nuotolinės žvalgybos ir tikslaus smūgio sistemos.

    PULS platforma pristatoma kaip universali sistema, galinti naudoti skirtingo tipo raketas ir būti pritaikoma pagal užduotis nuo taktinės paramos iki gilesnių smūgių. Tokios sistemos paprastai vertinamos dėl mobilumo, greito parengimo ir galimybės keisti amunicijos tipus nekeičiant bazinės platformos.

    „Elbit Systems“ pozicija rinkoje

    „Elbit Systems“ yra viena didžiausių Izraelio gynybos technologijų bendrovių, tiekianti įvairią įrangą nuo raketinės artilerijos iki bepiločių sistemų. Bendrovė taip pat aktyviai dirba su NATO šalimis, o PULS sprendimus yra pasirinkusios ir kai kurios Europos valstybės, įskaitant Daniją bei Graikiją.

    Viešai nurodoma, kad bendrovės užsakymų portfelis viršija 30 mlrd. eurų, o tai rodo stabilų ilgalaikį poreikį ir plačią eksporto geografiją. Tokie kontraktai paprastai apima ne tik gamybą, bet ir daugiamečius aptarnavimo bei modernizavimo ciklus.

  • 4,5 mlrd. eurų dujotiekis pakeistų žaidimą: Centrinė Azija kuria Dujų žiedą žiemai

    4,5 mlrd. eurų dujotiekis pakeistų žaidimą: Centrinė Azija kuria Dujų žiedą žiemai

    Centrinėje Azijoje svarstomas vadinamasis Dujų žiedas – regioninis gamtinių dujų tinklas, kuris sujungtų Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną, Turkmėnistaną ir Uzbekistaną. Projekto šalininkai teigia, kad toks sprendimas leistų šalims dalintis dujų srautais, lanksčiau reaguoti į šuolius žiemą ir sumažinti tiekimo sutrikimų riziką.

    Pagal pirminę koncepciją planuojama daugiau kaip 3 000 kilometrų naujų ir modernizuotų vamzdynų. Bendra bazinės infrastruktūros kaina vertinama apie 4,5 mlrd. eurų, iš kurių maždaug 1,8 mlrd. eurų būtų skirta naujai statybai, o dar apie 2,7 mlrd. eurų – esamų linijų modernizavimui, skaitmeninimui ir valdymo sprendimams.

    Kaip veiktų Dujų žiedas?

    Idėja paremta jau egzistuojančia tarpvalstybine prekyba dujomis, tačiau siekiama sukurti vientisesnę sistemą, leidžiančią dujas transportuoti ne tik įprasta kryptimi, bet ir atgaline eiga. Tokie atvirkštiniai srautai yra ypač svarbūs žiemą, kai vartojimas staigiai auga, o vietos tinklai ne visada pajėgia greitai perskirstyti resursus.

    Projekto autoriai skaičiuoja, kad tinklas galėtų per metus transportuoti apie 20 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai būtų reikšmingas kiekis regionui, kuriame energijos paklausa didėja dėl ekonomikos augimo, urbanizacijos ir pramonės plėtros.

    „Dujų žiedo projektas įdomus tuo, kad sustiprintų visų šių šalių tiekimo saugumą“, – sakė Ženevoje veikiančio Global Gas Centre vykdomoji direktorė Valérie Ducrot.

    Skirtingi interesai penkiose šalyse

    Centrinė Azija turi labai nevienodą dujų balansą: vienos šalys turi didelius išteklius, kitos labiau priklauso nuo importo. Turkmėnistanas, turintis vienas didžiausių atsargų regione, galėtų gauti daugiau regioninių pirkėjų, o kaimynės – daugiau tiekimo alternatyvų ir derybinės galios.

    Uzbekistanas yra ir didelis dujų gamintojas, ir vienas didžiausių vartotojų, todėl žiemą šalies vidaus poreikiai tampa kritiniu veiksniu. Kazachstanas taip pat išgauna dujas, tačiau reikšminga išteklių dalis sutelkta šalies vakaruose, toliau nuo tankiau apgyvendintų teritorijų, tad perdavimo infrastruktūra čia tampa lemiama.

    Kirgizija iš esmės remiasi importuojamomis dujomis, o Tadžikistanas didžiąją elektros dalį pasigamina iš hidroenergijos, bet taip pat importuoja dujas. Tadžikistano energetikos sektorius yra skelbęs, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį iš Uzbekistano importuota 126,4 mln. kubinių metrų dujų.

    Nuo idėjos iki investicijų

    Koncepcija viešai aptarta Taškente vykusiame antrajame Centrinės Azijos naftos ir dujų forume. Pirminę projekto viziją 2025 metais pristatė Kazachstano energetikos ekspertas Askar Ismailov, kuris šiuo metu konsultuoja Global Gas Centre ir dalyvauja projekto vystymo diskusijose.

    Pasak A. Ismailov, Uzbekistano nacionalinė naftos ir dujų bendrovė „Uzbekneftegaz“ po preliminarių pokalbių buvo išreiškusi susidomėjimą. Taip pat skelbta, kad gegužę pasirašytas ketinimų protokolas su Karakalpakstano, autonominės Uzbekistano respublikos, institucijomis.

    Vis dėlto esminiai klausimai dar atviri: projektui reikėtų aiškaus finansavimo modelio, sutartų dujų kiekių, tranzito taisyklių ir vieningo veikimo režimo, įskaitant tai, kurios tinklo atkarpos galėtų dirbti abiem kryptimis. Kol kas viešai nepaskelbta nei galutinė investicijų struktūra, nei penkių vyriausybių susitarimas, nei konkretus statybų grafikas.

    Uzbekistano dujų iššūkis

    Diskusijos apie regioninį tinklą vyksta tuo metu, kai Uzbekistanas ieško būdų stabilizuoti vietinę gavybą. Nacionalinė statistika rodo, kad 2026 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais didžiosios pramonės įmonės išgavo 24,2 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, tai yra 16,3 proc. mažiau nei prieš metus.

    Uzbekistano institucijos taip pat pranešė apie penkis šiemet atrastus naujus dujų kondensato telkinius ir apie gręžinių programą: nuo sausio iki rugsėjo išgręžta 80 gręžinių, o paskutiniam metų ketvirčiui buvo planuojama dar 40. Toks derinys – gavybos skatinimas ir tarpvalstybinės jungtys – vertinamas kaip dvi skirtingos, bet viena kitą papildančios energijos saugumo kryptys.

    „Gamtinės dujos išlieka Uzbekistano energetikos sistemos kertiniu akmeniu“, – sakė Denis Borodenok iš UNG Overseas.

    Ryšiai su Azerbaidžanu ir Europa

    Taškento forume aptartos ir platesnės energetikos jungtys, apimančios Azerbaidžaną bei Europos rinkas. Regionui aktualu diversifikuoti eksportą ir transporto koridorius, ypač kai Europos Sąjunga siekia patikimesnių energijos tiekimo grandinių.

    Azerbaidžanas dujas į Europos Sąjungos šalis tiekia Pietiniu dujų koridoriumi, o Europos Komisija yra skelbusi, kad 2025 metais tiekimas pasiekė 12,5 mlrd. kubinių metrų. 2026 metų kovą Europos Sąjunga ir Azerbaidžanas dar kartą patvirtino platesnę energetinę partnerystę, kuri apima ne tik dujas, bet ir infrastruktūros bei investicijų klausimus.

    Tuo pat metu regione vystomos ir konkrečios žvalgybos partnerystės: Uzbekistano Ustiurto regione naftos ir dujų žvalgybos projekte partneriais įvardijami „SOCAR“, „BP“ ir „Uzbekneftegaz“. Šios kryptys rodo, kad Centrinė Azija ieško kelių derinti vidaus gavybą, regioninę integraciją ir ryšius su platesnėmis rinkomis.

  • Baku suvedė į vieną salę priešininkus: nuo Izraelio iki Irano – kas iš tiesų buvo sutarta?

    Baku suvedė į vieną salę priešininkus: nuo Izraelio iki Irano – kas iš tiesų buvo sutarta?

    Baku įvyko retas susitikimas, kuriame po vienu stogu susėdo dalis tarpusavyje konfliktuojančių Artimųjų Rytų ir Azijos valstybių atstovų. Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo kuruotas forumas buvo skirtas pasitikėjimą stiprinančioms priemonėms, tačiau greta diplomatijos skambėjo ir transporto bei skaitmeninės infrastruktūros planai.

    Į 7-ąjį CICA viršūnių susitikimą atvyko Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas, Irano delegacija, Turkijos, Rusijos, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų atstovai, Palestinos delegacija, taip pat Centrinės Azijos ir dalies Pietryčių Azijos valstybių lyderiai. Darbotvarkėje dominavo konfliktų valdymas, prekybos maršrutai ir regiono ekonominis persitvarkymas.

    Renginio organizatoriai CICA pristato kaip daugiašalę platformą, siekiančią mažinti įtampas dialogu ir praktiniais susitarimais. CICA vienija 28 nares, o jo veiklos kryptys apima saugumą, ekonomiką, aplinką, humanitarinį bendradarbiavimą ir naujas grėsmes, tarp jų ir kibernetinį saugumą.

    Įtampa dėl Artimųjų Rytų

    Vienas ryškiausių epizodų įvyko prasidėjus I. Herzogo kalbai, kai dalis delegacijų demonstratyviai paliko salę. Vis dėlto kai kurios arabų valstybių delegacijos liko klausytis, o tai tapo simboliniu ženklu, kad net ir gilių nesutarimų sąlygomis dalis šalių ieško bent minimalių dialogo kanalų.

    Izraelio prezidentas pabrėžė praktinio bendradarbiavimo naudą ir akcentavo technologijų bei vandens išteklių valdymo temas. Tuo metu Palestinos delegacija kalbėjo apie humanitarinę krizę Gazos Ruože, ragino laikytis tarptautinės teisės ir siekti ilgalaikių paliaubų mechanizmo.

    Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi savo pasisakyme akcentavo, kad Azijai esą nereikia blokinės konfrontacijos ir Šaltojo karo logikos. Jis ragino užtikrinti, kad pagrindiniai laivybos keliai, įskaitant Hormūzo sąsiaurį ir Raudonąją jūrą, išliktų atviri, nes sutrikimai tiesiogiai veikia pasaulines tiekimo grandines.

    Vidurinysis koridorius ir nauji ryšiai

    Ekonominė dalis buvo ne mažiau svarbi nei politika. Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas siūlė rengti CICA transporto junglumo strategiją, kuri sujungtų svarbiausius maršrutus tarp Kinijos, Centrinės Azijos, Kaspijos regiono ir Europos.

    Praktiniu žingsniu tapo pranešimas apie Transkaspinę šviesolaidinę liniją Kaspijos jūros dugnu, kuri turėtų sustiprinti skaitmeninį ryšį tarp Azijos ir Europos. Šis projektas siejamas su vadinamuoju Viduriniuoju koridoriumi, kuriuo regiono šalys siekia diversifikuoti logistiką ir mažinti priklausomybę nuo vieno tranzito kelio.

    Lyderiai taip pat aptarė energetikos jungtis ir žaliąją darbotvarkę, kuri regione vis dažniau pristatoma kaip konkurencingumo ir eksporto į Europą prielaida. Kartu akcentuota, kad infrastruktūros projektai gali tapti priemone mažinti įtampas, nes didesnė tarpusavio priklausomybė skatina stabilumą.

    DI taisyklės: nuo idėjų iki deklaracijos

    Dar viena ryški tema buvo dirbtinis intelektas ir jo reguliavimas. Kai kurie lyderiai ragino siekti tarptautinių standartų, argumentuodami, kad technologijų rizikų neįmanoma suvaldyti vien nacionalinėmis taisyklėmis, ypač kai DI sprendimai veikia tarpvalstybinėse tiekimo, finansų ir gynybos grandinėse.

    „Nė viena valstybė viena pati negali suvaldyti dirbtinio intelekto, kaip ir viena pati negali užtikrinti sąsiaurio atvirumo“, – sakė Bahreino užsienio reikalų ministras Abdullatifas bin Rashidas Al Zayani.

    Kazachstanas siūlė DI temą įtvirtinti kaip vieną svarbiausių CICA krypčių, o Turkmėnija kalbėjo apie tarptautinį DI ir diplomatijos kodeksą. Tadžikistanas pristatė planus formaliai įtvirtinti nacionalinę DI profesinio tobulėjimo dieną, siejant tai su pasirengimu naujam technologijų etapui.

    Susitikimo pabaigoje šalys priėmė Baku deklaraciją, kurioje įvardytos priemonės politinėms, ekonominėms ir ekologinėms rizikoms mažinti. Dokumente taip pat išskirta būtinybė derinti DI teikiamas ekonomines galimybes su saugumo ir valdymo iššūkiais, o tai laikoma vienu pirmųjų bandymų CICA formatu sutarti dėl bendresnės krypties.

    Taip pat sutarta pratęsti Azerbaidžano pirmininkavimą CICA dar vienai kadencijai iki 2028 metų. Be to, Laosas priimtas kaip nauja pilnateisė organizacijos narė, stiprinant CICA svorį Pietryčių Azijoje.

  • Vokietijos milžinai Baku braižo planus: žalia energija, dujos ir Vidurinio koridoriaus šuolis

    Vokietijos milžinai Baku braižo planus: žalia energija, dujos ir Vidurinio koridoriaus šuolis

    Vokietijos energetikos ir infrastruktūros bendrovės Baku pristatė planus, kaip galėtų prisidėti prie Azerbaidžano energetikos pertvarkos ir logistikos plėtros. Dėmesio centre atsidūrė atsinaujinančios energetikos projektai, elektros tinklų modernizavimas ir dujų tiekimo sandoriai, svarbūs Europai mažinant priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.

    Apie tai kalbėta Vokietijos ir Azerbaidžano junglumo konferencijoje, kurią Baku surengė Vokietijos ir Azerbaidžano prekybos rūmai AHK Azerbaijan. Renginyje dalyvavo daugiau nei 250 dalyvių, tarp jų per 35 svečius iš Vokietijos ir Azerbaidžano sprendimų priėmėjai.

    Naujas bendradarbiavimo ramstis

    AHK Azerbaijan vykdomoji direktorė Nargis Wieck pabrėžė, kad dvišaliai prekybos ryšiai turi virsti konkrečiais investiciniais projektais. Jos teigimu, rūmų vaidmuo apima praktinę pagalbą Vokietijos įmonėms įsitvirtinant Azerbaidžano rinkoje ir vietos verslui integruojantis į Europos vertės grandines.

    Vokietijos ambasadorius Dirk Lölke akcentavo, kad po Azerbaidžano prezidento Ilham Aliyev vizito Berlyne regioninis junglumas gali tapti antruoju ekonominių santykių ramsčiu greta energetikos. Tai susieta su platesniais Europos siekiais diversifikuoti tiekimo ir transporto maršrutus tarp Europos ir Azijos.

    Žalios energetikos pagreitis

    „Siemens Energy“ pranešė esanti pasirengusi tiekti technologijas ir kompetencijas Azerbaidžano atsinaujinančiai energetikai bei planuojamam Kaspijos–Juodosios jūros–Europos žaliajam energetikos koridoriui. Bendrovė mato perspektyvą ne tik elektros gamyboje, bet ir tinklų skaitmeninime, balansavime bei sistemų patikimumo didinime.

    „Azerbaidžanas turi didelį jūrinio vėjo potencialą, kuris gali tapti svarbia jungtimi tarp Europos, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos“, – sakė „Siemens Energy“ vyresnysis viceprezidentas Europai Frederik Doye.

    Azerbaidžano energetikos viceministras Elnur Soltanov nurodė, kad šalis planuoja iki 2032 metų išvystyti 8 GW vėjo ir saulės projektų. Kartu siekiama, kad iki 2030 metų atsinaujinančios energetikos dalis įrengtoje elektros gamybos galioje pasiektų 30 proc., o tai reikštų didesnį poreikį moderniems tinklams ir energijos kaupimo sprendimams.

    Konferencijoje taip pat akcentuota baterijų energijos kaupimo sistemų, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumo svarba. Tai atitinka bendrą Europos kryptį, kur didėjant nepastovios gamybos daliai vis didesnę reikšmę įgauna lankstumas, kaupimas ir tinklų pralaidumas.

    Dujos, vandenilis ir vietinė gamyba

    Lygiagrečiai žaliajai darbotvarkei vokiečių įmonės domisi ir dujų tiekimu. Vokietijos dujų importuotoja „VNG AG“ pranešė svarstanti ilgalaikę 15–20 metų tiekimo sutartį su Azerbaidžano valstybine naftos bendrove „SOCAR“, siekiant stabilizuoti tiekimą pereinamuoju laikotarpiu.

    Įmonė taip pat įvardijo kryptis, kurios turėtų tapti svarbios vėlesniame etape: biodujos, vandenilis ir mažiau anglies dioksido išskiriantys degalai. Europoje tokie sprendimai vis dažniau siejami su pramonės dekarbonizacija, ypač ten, kur elektrifikacija yra sudėtinga arba labai brangi.

    Vėjo turbinų gamintoja „Enercon“ svarsto galimybę Azerbaidžane kurti vietinės gamybos pajėgumus, pasitelkiant vokišką finansavimą ir technologijas. Įmonės atstovas Tayfun Bayraktar teigė, kad galutinis sprendimas priklausytų nuo paklausos, o viena 7 MW turbina kainuoja apie 7–8 milijonus eurų.

    Vidurinio koridoriaus skaitmeninimas

    Be energetikos, konferencijoje daug dėmesio skirta logistikai ir skaitmeninei infrastruktūrai. Azerbaidžanas siekia sustiprinti vaidmenį vadinamajame Viduriniame koridoriuje, jungiančiame Europos ir Azijos rinkas, ir prognozuoja, kad tranzitinių krovinių srautas iki 2030 metų gali pasiekti 30 milijonų tonų.

    Ekonomikos viceministras Samad Bashirli pristatė Alato laisvąją ekonominę zoną kaip platformą eksportui orientuotai gamybai. Skaitmeninės plėtros ir transporto viceministras Rashad Hasanov pabrėžė, kad procesų skaitmeninimas turėtų didinti maršruto pralaidumą ir patikimumą, o tai tampa vienu svarbiausių veiksnių konkuruojant su alternatyviais tranzito keliais.

  • Dingusiųjų krizė sprogo: Ukraina skaičiuoja 280 000, ekspertai Baku kaltina valdžių neveiklumą

    Dingusiųjų krizė sprogo: Ukraina skaičiuoja 280 000, ekspertai Baku kaltina valdžių neveiklumą

    Skaičiai auga, atsakymų trūksta

    Ginkluotuose konfliktuose visame pasaulyje dingusių žmonių skaičius auga, o didžiausia kliūtis dažnai yra ne technologijos, bet politinė valia. Tai pabrėžė Baku susirinkę teismo medicinos ir tarptautinės humanitarinės teisės ekspertai, aptarę dingusiųjų paieškos ir identifikavimo praktiką.

    Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (ICRC) duomenimis, 2019–2024 metais visame pasaulyje registruotų dingusių asmenų skaičius išaugo 70 proc. Ekspertai sako, kad daugėjant konfliktų ir prievartinio gyventojų perkėlimo, dingimų bylos vis dažniau virsta ilgalaikėmis humanitarinėmis krizėmis.

    Ukrainoje – 280 000 dingusiųjų

    ICRC nurodo, kad Ukrainoje iki 2026 metų rugsėjo buvo registruota apie 280 000 dingusių žmonių. Skaičiai kas mėnesį didėja, o vidutiniškai per mėnesį esą fiksuojama apie 10 000 naujų atvejų, siejamų su Rusijos pradėtu plataus masto karu.

    Baku vykusioje ketvirtojoje Tarptautinėje dingusių asmenų konferencijoje pareigūnai, diplomatai ir kriminalistikos specialistai aptarė, kaip valstybės gali keistis informacija, organizuoti palaikų paiešką ir mažinti klaidingo identifikavimo rizikas. Akcentuota, kad svarbu ne tik DNR ir duomenų bazės, bet ir aiškūs teisiniai procesai, užtikrinantys tyrimų patikimumą.

    „Šeimos nori teisingumo, nori žalos atlyginimo, nori atminties ir nori sužinoti, kas įvyko“, – sakė Argentinos teismo antropologas Luisas Bernardo Fondebrideris.

    „Valstybių įsipareigojimai kalbose dažnai lieka tik žodžiais: trūksta tikros valios tirti dingimų aplinkybes ir siekti atsakomybės“, – teigė L. B. Fondebrideris.

    Technologijų užtenka, bet stinga procesų

    Konferencijoje skambėjo mintis, kad technologinė bazė per pastaruosius metus smarkiai pažengė. DNR profiliavimas, skaitmeninės duomenų bazės, geografinis žymėjimas ir pažangesni palaikų paieškos metodai leidžia greičiau kaupti įrodymus ir tiksliau identifikuoti aukas.

    Vis dėlto ICRC Centrinės paieškos agentūros vadovas Christianas Rivier pabrėžė, kad vien technologijų nepakanka. Pasak jo, esminė užduotis yra suvaldyti didžiulius duomenų srautus ir užtikrinti medicininį-teisinį tyrimą, kuris veiktų pagal efektyvias procedūras ir padėtų išvengti klaidų.

    „Technologijos padeda, tačiau didžiausias iššūkis yra gebėjimas suprasti informaciją, ją įprasminti ir užtikrinti veiksmingą medicininį-teisinį tyrimą, kad nebūtų klaidingų identifikacijų“, – sakė Ch. Rivier.

    Azerbaidžane dingusiųjų paieška tęsiasi

    Kalbėta ir apie Azerbaidžano patirtį: iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos šalyje buvo registruota 4 010 dingusių piliečių, siejamų su pirmaisiais ir antraisiais Kalnų Karabacho konfliktais. Azerbaidžano valstybinė komisija pranešė surinkusi DNR mėginius iš daugiau nei 11 000 donorų ir taip prisidėjusi prie daugiau nei 3 700 dingusiųjų identifikavimo.

    Komisijos atstovai akcentavo, kad tarpvalstybinis informacijos apsikeitimas yra būtina sąlyga siekiant pasitikėjimo ir realios pažangos. Praktikoje tai reiškia prieigą prie archyvų, galimybę patikrinti sulaikymo vietas ir vienodus standartus, kad duomenys būtų palyginami.

    Karo realybė ir artimųjų laukimas

    Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka teigė, kad žuvusių karių paieška ir sugrąžinimas išlieka itin didelės apimties užduotis. Jo vertinimu, sprendimą sunkina ir tai, kad karo sąlygomis informacija apie dingusiuosius dažnai būna fragmentiška, o prieiga prie teritorijų ribota.

    Ekspertai pabrėžia, kad dingusiųjų tema nėra vien statistika: tai ir psichologinė našta šeimoms, ir valstybės pareiga užtikrinti tyrimą. Pasak jų, greitesniam proveržiui reikalinga aiški politinė kryptis, tvarus finansavimas bei institucijų bendradarbiavimas, o DI sprendimai gali pagreitinti duomenų apdorojimą tik tada, kai veikia patikimos procedūros.

  • Azerbaidžano energetikos milžinė „SOCAR“ meta iššūkį naftai: rengia 1,5 GW šuolį į žaliąją energetiką

    Azerbaidžano energetikos milžinė „SOCAR“ meta iššūkį naftai: rengia 1,5 GW šuolį į žaliąją energetiką

    Azerbaidžanas, ilgą laiką siejamas su naftos ir dujų eksportu, vis aktyviau perbraižo savo energetikos strategiją. Šalies energetikos sektoriaus lyderė „SOCAR“ viešai deklaruoja, kad nori ne tik išlaikyti pozicijas tradiciniuose ištekliuose, bet ir sparčiai plėsti atsinaujinančių išteklių portfelį.

    Įmonės „SOCAR Green“ generalinis direktorius Elmyras Musajevas pristatė planus, pagal kuriuos vystoma daugiau kaip 1,5 gigavato atsinaujinančios generacijos. Portfelyje minimi saulės ir vėjo parkai, baterijų energijos kaupimo sprendimai ir naujos jungtys, galinčios atverti kelią prekybai elektra su regiono bei Europos rinkomis.

    Nuo vietinių parkų iki jungčių

    Vienu iš praktinių pavyzdžių įvardijamos investicijos į elektrą gaminančią infrastruktūrą, kuri tiesiogiai prijungiama prie nacionalinio tinklo. Azerbaidžano atsinaujinančios energetikos agentūros atstovas Faganas Abdurahmanovas aiškino, kad Gobustano saulės elektrinė saulės spinduliuotę verčia elektra ir ją perduoda į bendrą sistemą.

    Azerbaidžano kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją: po energetinių sukrėtimų didėja dėmesys tiekimo diversifikacijai, naujiems elektros srautams ir infrastruktūrai. Tokie projektai dažnai siejami su strateginiu tikslu sujungti skirtingus regionus ir mažinti priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Europai aktualus tampa ne tik naftos ar dujų klausimas, bet ir nauji elektros bei žaliosios energijos maršrutai. Viena iš dažniausiai aptariamų krypčių regione – technologinės ir fizinės jungtys, įskaitant povandeninius kabelius, kurie potencialiai galėtų didinti importo galimybes ir stabilizuoti kainas.

    Vis dėlto atsinaujinančios energetikos plėtra remiasi ne vien ambicijomis. Svarbiausiais iššūkiais tampa elektros tinklų pralaidumas, energijos kaupimo pajėgumai, leidimų procedūros, projektų finansavimas ir ilgalaikės sutartys, kurios užtikrina investicijų grąžą.

    Žaliosios energetikos lenktynės regione

    Azerbaidžano sprendimas intensyvinti atsinaujinančios energetikos projektus vertinamas ir kaip konkurencinis žingsnis regione. Kaukazo ir Kaspijos baseino šalys siekia pritraukti kapitalą bei technologijas, o tai reiškia didesnę konkurenciją dėl partnerystės su tarptautiniais investuotojais.

    „Mūsų tikslas – per atsinaujinančią energetiką stiprinti tiekimo saugumą ir kurti naujus ryšius su tarptautinėmis rinkomis“, – sakė Elmyras Musajevas.

    Artimiausiais metais pagrindinis klausimas bus, kaip greitai planuojami projektai virs realiai veikiančia generacija ir kaupimo pajėgumais. Nuo to priklausys, ar Azerbaidžanui pavyks iš naftos eksporto valstybės tapti reikšmingu žaliosios energetikos žaidėju regione.

  • 3 500 karių, dronų spiečiai ir kibernetinės atakos: Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas telkiasi

    3 500 karių, dronų spiečiai ir kibernetinės atakos: Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas telkiasi

    Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas pirmą kartą surengė bendras didelio masto pratybas „Power of Unity – 2026“ Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione, Hojavendo rajone. Jose buvo modeliuojami scenarijai, kurie pastaraisiais metais tapo šiuolaikinių konfliktų kasdienybe: masiniai dronų smūgiai, elektroninė kova, kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos.

    Pratybose dalyvavo daugiau nei 3 500 karių, o stebėtojų teisėmis jas sekė ir kitų šalių atstovai, tarp jų ir Iranas. Organizatorių teigimu, mokymai buvo skirti įvertinti, kaip greitai skirtingų valstybių pajėgos gali veikti kaip vienas vienetas, kai grėsmės kyla vienu metu keliuose frontuose.

    Naujos kartos karas – be aiškios fronto linijos

    Pratybų scenarijuose dėmesys sutelktas į dronų karo taktiką: kariai treniravosi atremti dronų spiečių atakas, dengti judančias šarvuotas kolonas, vykdyti žvalgybą ir logistines užduotis, įskaitant šaudmenų bei atsargų pristatymą. Tokie epizodai atspindi tendenciją, kad bepiločiai orlaiviai tampa ne tik žvalgybos, bet ir artilerijos bei aviacijos veiksmus papildančia smogiamąja priemone.

    Mokymai vyko Qızılqaya karinio rengimo poligone, kur buvo naudojama daugiau nei 130 bepilčių platformų, per 70 šarvuotų mašinų, daugiau nei 90 artilerijos sistemų ir per 20 aviacijos priemonių. Pratybose taip pat derinti bepiločiai sprendimai su elektroninės kovos priemonėmis, siekiant imituoti aplinką, kai ryšys ir navigacija yra trikdomi.

    Kariai repetavo gynybinių pozicijų pralaužimą, prieš tankus skirtų griovių įveikimą, minų laukų išvalymą ir šarvuotos technikos veržimąsi į priekį. Tokie epizodai rodo, kad, nepaisant technologinių pokyčių, sausumos manevras išlieka kritiškai svarbus, tačiau vis dažniau remiasi sensoriais, dronais ir realaus laiko duomenų mainais.

    Kibernetinės atakos ir dezinformacija – pratybų dalis

    Atskira pratybų dalis buvo skirta grėsmėms, kurios anksčiau į karinius planus patekdavo rečiau: kibernetinėms atakoms ir informacinėms operacijoms. Kariai treniravosi reaguoti į imituotus išpuolius prieš skaitmenines sistemas, taip pat į situacijas, kai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plinta klaidinanti informacija, galinti paveikti sprendimų priėmimą ir visuomenės nuotaikas.

    Be to, buvo vykdomos operacijos kalnuotoje vietovėje prieš imituotas teroristų pozicijas, gyvenviečių valymo veiksmai ir kontrolės punktų įrengimas. Pratybų programoje numatyta ir sienos incidentų valdymo praktika, įskaitant bandymų neteisėtai kirsti sieną aptikimą pasitelkiant dronus.

    Nuo sausumos iki Kaspijos jūros

    Scenarijai apėmė ir veiksmus jūroje: daliniai treniravosi perimti užgrobtą laivą, užtikrinti jūrinės infrastruktūros apsaugą, išlaisvinti įkaitus bei vykdyti išsilaipinimo operacijas, nukreiptas prieš imituotą ginkluotą bazę. Pratybos vyko keliuose Azerbaidžano regionuose, įskaitant Baku, Nachičevanę ir Azerbaidžanui priklausančią Kaspijos jūros dalį.

    Turkijos gynybos ministras Yaşaras Güleris pabrėžė, kad kariuomenės pasirengimas turi eiti greta siekio išlaikyti stabilumą regione.

    „Turime pasirengti geriausiu įmanomu būdu, tačiau norime gyventi taikoje“, – sakė Yaşaras Güleris.

    Azerbaidžanas ir Turkija gynybos ryšius grindžia 2021 metais pasirašyta Šušos deklaracija, o Baku ir Taškentas pastaraisiais metais plečia bendradarbiavimą karinių technologijų ir karinio švietimo srityse. Organizatorių vertinimu, tokio pobūdžio pratybos tampa būdu ne tik demonstruoti politinį artumą, bet ir praktiškai suderinti procedūras, ryšio standartus bei bendro reagavimo planus.

    Po pratybų Šušoje įvyko trišalis Azerbaidžano, Turkijos ir Sakartvelo gynybos ministrų susitikimas, kuriame aptarti regioninio saugumo klausimai ir tolesnis karinis bendradarbiavimas. Azerbaidžano gynybos ministras Zakiras Hasanovas šį formatą įvardijo kaip svarbią platformą stabilumui ir saugumui regione stiprinti.

  • Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Geopolitinė įtampa ir sutrikusios tiekimo grandinės verčia įmones iš naujo vertinti, kur investuoti ir kaip apsaugoti veiklą nuo rizikų. Būtent šiame kontekste Baku surengtame antrajame Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume dalyviai kalbėjo apie prekybą, infrastruktūrą ir ilgalaikes partnerystes.

    Renginyje, organizatorių teigimu, dalyvavo atstovai iš daugiau nei 70 šalių, o jo metu pasirašyti kontraktai ir susitarimai viršijo 9 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų tokių forumų rezultatų regione, kur investuotojai ieško naujų maršrutų ir gamybos vietų.

    Koridoriai tarp Europos ir Azijos

    Forume daug dėmesio skirta Azerbaidžano geografinei padėčiai tarp Europos ir Azijos bei transporto koridoriams, kurie ypač išryškėjo po pastarųjų metų prekybos srautų persiskirstymo. Verslui svarbiausiais klausimais įvardyti logistikos pajėgumai, pasienio procedūrų greitis ir patikimas infrastruktūros finansavimas.

    Kalbėta, kad investuotojų pasitikėjimą lemia ne tik keliai, uostai ar geležinkeliai, bet ir aiškios taisyklės, prognozuojama mokesčių aplinka bei sutarčių vykdymo praktika. Dėl to šalys, pretenduojančios tapti tranzito centrais, vis dažniau konkuruoja ne pažadais, o realiais infrastruktūros ir reguliavimo sprendimais.

    Diversifikacija: nuo gamybos iki turizmo

    Diskusijose akcentuota ekonomikos diversifikacija, siekiant mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių ciklų. Tarp aptartų krypčių minėtos pramoninės zonos, gamyba, turizmas ir nekilnojamasis turtas, kur investuotojai dažniausiai ieško greitesnės grąžos ir aiškesnio paklausos pagrindimo.

    Taip pat aptartos DI taikymo galimybės, ypač pramonėje ir paslaugų sektoriuje, kur didžiausią vertę kuria procesų automatizavimas, kokybės kontrolė ir tiekimo planavimas. Vis dėlto pabrėžta, kad DI plėtra glaudžiai susijusi su duomenų valdymu, kibernetiniu saugumu ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Pasirašytų susitarimų suma savaime dar negarantuoja investicijų realizavimo, tačiau signalizuoja apie augantį regiono dėmesį infrastruktūros ir gamybos projektams. Rinkos analitikai paprastai vertina, kad tokie forumai tampa lakmuso popierėliu, ar šalis geba pasiūlyti ne tik patogią geografiją, bet ir patikimą verslo aplinką.

    Jei deklaruoti projektai virs realiais darbais, Azerbaidžanas gali sustiprinti savo vaidmenį kaip logistikos ir pramonės grandžių dalis tarp Europos ir Azijos. Investuotojams tai reiškia daugiau alternatyvų tiekimo grandinių diversifikacijai, bet kartu ir poreikį kruopščiai vertinti politines, reguliacines bei valiutų rizikas regione.

  • Azerbaidžanas mini Atminimo dieną: taika su Armėnija atvėrė kelius prekybai ir tranzitui

    Azerbaidžanas mini Atminimo dieną: taika su Armėnija atvėrė kelius prekybai ir tranzitui

    Atminimo diena ir taikos lūžis

    Azerbaidžanas kasmet mini Atminimo dieną, pagerbdamas karius, žuvusius 2020 metais per 44 dienų karą. Šių metų minėjimai vyksta jau kitokiame fone, nes Baku ir Jerevanas kalba apie naują etapą po ilgus dešimtmečius trukusios priešpriešos.

    2020 metų lapkritį pasiektos paliaubos iš esmės pakeitė Pietų Kaukazo jėgų pusiausvyrą. Po jų prasidėję politiniai kontaktai ir derybos dėl sienų delimitavimo tapo pagrindu platesniam normalizavimo procesui.

    Prekyba pajudėjo geležinkeliu

    Vienu ryškiausių pokyčių tapo geležinkelio krovinių judėjimas: po to, kai 2025 metų pabaigoje buvo švelninti tranzito ribojimai, kroviniai pradėjo reguliariau pasiekti Armėniją per Azerbaidžano infrastruktūrą. Maršrutas dažniausiai driekiasi per Biladžario stotį link Didžiojo Kasiko mazgo ties Sakartvelo siena.

    Valstybinių muitinės duomenų santraukose nurodoma, kad 2026 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais tiesioginis Azerbaidžano eksportas į Armėniją viršijo 15 mln. eurų. Bendrai Azerbaidžano eksporte tai tebėra labai maža dalis, tačiau praktinis krovinių srautas rodo realų ekonominių ryšių atšilimą.

    Tarp fiksuotų tiesioginių siuntų minimi degalų kroviniai: apie 17 000 tonų dyzelino ir maždaug 5 000 tonų benzino. Prekyboje pasitaikė ir simbolinių priešpriešinių epizodų, kai Azerbaidžanas deklaravo itin mažos vertės importą iš Armėnijos.

    Šis koridorius svarbus ne tik dvišaliams mainams, bet ir trečiųjų šalių tranzitui. Per Azerbaidžano teritoriją gabenta apie 60 000 tonų žemės ūkio produkcijos, taip pat tūkstančiai tonų trąšų, virš 1 400 tonų propano dujų ir įvairių pramoninių žaliavų.

    Skaitmeninis tranzitas ir ryšių patikimumas

    Be fizinių krovinių, dvišalė darbotvarkė persikelia ir į skaitmeninę sritį. Azerbaidžano „AzerTelecom“ ir „Telecom Armenia“ įgyvendino skaitmeninio tranzito susitarimą, pagal kurį dalis Armėnijos tarptautinio interneto srauto maršrutuojama per Azerbaidžaną.

    Oficialiai akcentuojama, kad tokie sprendimai diversifikuoja regiono ryšio maršrutus ir didina tinklų patikimumą. Mainais atsiranda galimybė Azerbaidžanui efektyviau perduoti duomenų srautus į Nachičevanės eksklavą per Armėnijos telekomunikacijų tinklą.

    Diplomatija ir infrastruktūros atkūrimas

    Ekonominiai signalai siejami su aukšto lygio politiniais susitarimais. 2025 metų rugpjūčio 8 dieną Vašingtone vykusiame trišaliame susitikime, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, buvo įtvirtintas derybų rėmas dėl visapusiško taikos susitarimo.

    Tuo pat metu abi valstybės kalba apie transporto jungčių atblokavimą ir infrastruktūros atkūrimą. Armėnijos 2026–2031 metų planavimo dokumentuose numatyta plėtoti komercinius ryšius ir pasirengti platesniam regioninių maršrutų atvėrimui, kai bus galutinai suderintos politinės sąlygos.

    Normalizavimo procesas pamažu persikelia ir į visuomeninį lygmenį. Pilietinių iniciatyvų susitikimuose viešai pabrėžiama, kad nuoseklus dialogas ir kontaktai yra būtini, norint parengti visuomenes ilgesniam taikos etapui.

    Ekspertai regione tokius procesus paprastai vertina kaip bandymą taiką paversti apčiuopiamais rezultatais: didesniu tranzitu, stabilesniais tiekimo keliais ir naujomis investicijų galimybėmis. Vis dėlto ilgalaikis efektas priklausys nuo praktinių susitarimų įgyvendinimo ir politinio pasitikėjimo, kurį dar teks nuolat tikrinti realiais sprendimais.

  • Azerbaidžanas Baku susitarė dėl 9,7 mlrd. eurų: atvyko „BlackRock“ ir kiti investicijų milžinai

    Azerbaidžanas Baku susitarė dėl 9,7 mlrd. eurų: atvyko „BlackRock“ ir kiti investicijų milžinai

    Beveik 9,7 mlrd. eurų sandorių

    Azerbaidžanas pranešė per antrąjį Azerbaidžano tarptautinį investicijų forumą Baku suderinęs sandorius, kurių bendra vertė siekia apie 9,7 mlrd. eurų. Skaičių patvirtino šalies ekonomikos ministras Mikayilas Jabbarovas, pabrėžęs, kad susitarimai apima 26 kontraktus.

    Pasak ministro, projektai apima įvairias sritis nuo dirbtinio intelekto ir gamybos iki energetikos bei pramonės. Baku siekia, kad dalis kapitalo ateitų ne tik iš regiono, bet ir iš platesnių tarptautinių partnerystių.

    Akcentas – ne vien nafta ir dujos

    Forumo kontekstas aiškus: šalis bando pritraukti daugiau investicijų už tradicinio naftos ir dujų sektoriaus ribų. Azerbaidžano vadovybė akcentuoja pramonę, transportą ir logistiką, atsinaujinančią energetiką, skaitmenines technologijas, žemės ūkį, turizmą ir infrastruktūrą.

    Prezidentas Ilhamas Aliyevas forume teigė, kad ne naftos sektorius 2025 metais sudarė 72 proc. bendrojo vidaus produkto, o realus ne naftos sektoriaus augimas nuo 2020 metų vidutiniškai siekė apie 5 proc. per metus. Kartu jis pripažino, kad energetika išlieka dominuojanti investicijų kryptis.

    „Naftos ir dujų sektoriaus sutartys, pasirašytos prieš 30 metų, iki šiol iš esmės nebuvo keičiamos, ir tai yra vienas veiksnių, pritraukusių investuotojus“, – sakė Ilhamas Aliyevas.

    Į Baku susirinko pasauliniai fondai

    Šių metų renginiuose, įskaitant su infrastruktūra susijusias uždaras diskusijas, dalyvavo didieji tarptautiniai turto valdytojai, tarp jų „BlackRock“, „Global Infrastructure Partners“ ir „Brookfield Asset Management“. Skelbta, kad forume atstovaujamos organizacijos bendrai valdo maždaug 26,4 trln. eurų vertės turtą.

    Atskiras dėmesys skirtas infrastruktūrai: šalia forumo vyko Azerbaidžano infrastruktūros investicijų dialogas, kurį rengė valstybinis turto fondas SOFAZ kartu su „BlackRock“. Tai rodo ambiciją finansavimą nukreipti į ilgalaikius, kapitalo imlius projektus, kur svarbūs stabilūs reguliaciniai rėmai ir rizikų valdymas.

    Tiesioginės investicijos auga, kapitalas keliauja ir į užsienį

    Azerbaidžano centrinis bankas skelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį į ekonomiką pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų apimtis viršijo 2,6 mlrd. eurų. Tai sudarė 13,8 proc. metinį augimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Tuo pat metu šalis aktyviai eksportuoja kapitalą: per tą patį laikotarpį investicijos į užsienio ekonomikas, remiantis pateiktais duomenimis, viršijo 4,4 mlrd. eurų. Dažniausi tikslai įvardyti Italija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Sakartvelas.

    Turizmas ir nekilnojamasis turtas – augantys prioritetai

    Forume daug kalbėta ir apie turizmą, svetingumo sektorių bei miestų plėtrą, kuriuos Baku pristato kaip alternatyvius kapitalo traukos variklius. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minėtas Kaspijos pakrantės projektas „Sea Breeze“, siejamas su verslininku Eminu Agalarovu.

    Renginio dalyviai akcentavo, kad tokie projektai dažnai priklauso nuo partnerystės modelių, kai privataus sektoriaus investicijas papildo valstybės kuriama infrastruktūra ir aiškesnės taisyklės. Esminis klausimas po forumo išlieka tas pats: kiek iš paskelbtų susitarimų realiai virs finansavimu ir statybomis.