CP v2

Tag: Azerbaidžanas

  • Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Smūgis netoli Odesos

    Juodojoje jūroje netoli Ukrainos Odesos uosto dronais buvo atakuotas vilkikas, per smūgį žuvo du Azerbaidžano piliečiai jūreiviai. Apie žūtis pranešė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija, patvirtinusi, kad tarp aukų yra Aslanas Alijevas ir Asimas Gasimovas.

    Pasak pranešimų, vilkikas buvo atakuotas ne vieną kartą: pirmasis smūgis fiksuotas prie Odesos, o vėliau laivas per naktį dar du kartus pateko į dronų atakas. Laivas plaukė Rumunijos Konstancos uosto kryptimi.

    Sužeistieji ir įgula

    Azerbaidžano institucijos nurodė, kad dar du Azerbaidžano piliečiai buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę Ukrainos Čornomorsko mieste, jiems diagnozuoti nudegimai. Dar šešiems įgulos nariams pagalba suteikta vietoje.

    Iš viso laive buvo 10 žmonių, tarp jų – Azerbaidžano, Turkijos, Vokietijos ir Ukrainos piliečiai. Diplomatinės tarnybos teigė koordinuojančios veiksmus su atsakingomis institucijomis dėl sužeistųjų pargabenimo ir žuvusiųjų dokumentų sutvarkymo.

    Kas kaltas ir kodėl tai svarbu

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija atsakomybės dėl atakos viešai nepriskyrė nė vienai pusei. Tuo metu Ukrainos infrastruktūros ir transporto srityje dirbančios institucijos pareiškė, kad smūgį įvykdė Rusija, ir tai esą yra platesnės kampanijos prieš civilinius laivus bei uostų infrastruktūrą dalis.

    Rusijos gynybos ministerija paskelbė, jog atakavo du į Odesą plaukusius krovininius laivus ir vilkiką, teigdama, kad laivai gabeno karines siuntas. Kyjivas viešai nekomentavo šių teiginių.

    Čornomorskas yra vienas svarbiausių Ukrainos komercinių uostų Juodojoje jūroje ir reikšmingas grūdų eksporto terminalas. Po plataus masto Rusijos invazijos 2022 metais grūdų gabenimas kurį laiką vyko pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, tačiau Rusijai iš jos pasitraukus 2023 metais uostų ir laivybos saugumo rizikos regione padidėjo.

    Pastaraisiais mėnesiais smūgiai civilinei laivybai Juodojoje jūroje padažnėjo, o incidentai su trečiųjų šalių vėliavas keliančiais laivais kelia vis didesnį nerimą dėl jūrininkų saugumo. Ši ataka – ne pirmas atvejis, kai per išpuolius regione nukenčia Azerbaidžano piliečiai: anksčiau buvo pranešta ir apie žūtis Azovo jūroje.

  • Azerbaidžano naftos fondas SOFAZ įžengė į Kinijos ir ASEAN klubą: ką tai reiškia Europai?

    Azerbaidžano naftos fondas SOFAZ įžengė į Kinijos ir ASEAN klubą: ką tai reiškia Europai?

    Azerbaidžanas tampa tiltų investuotoju

    Azerbaidžano valstybinis naftos fondas SOFAZ prisijungė prie penkių Azijos suverenių ir pensijų investuotojų ir tapo naujai įkurtos Kinijos ir ASEAN bendros investicijų tarybos steigėju. Taryba pristatyta Kinijos tarptautinėje investicijų ir prekybos mugėje Siamene.

    SOFAZ yra vienintelis steigėjas iš už Rytų ir Pietryčių Azijos ribų. Tai pabrėžia Azerbaidžano ambiciją būti ne tik energijos išteklių tiekėju, bet ir finansiniu tarpininku tarp Azijos ir Europos.

    Kas sudaro naują tarybą

    Tarybą sušaukė Kinijos suverenaus turto fondas China Investment Corporation, o prie iniciatyvos prisidėjo Tailando Government Pension Fund, Malaizijos Khazanah Nasional Berhad ir pensijų fondas KWAP, taip pat Indonezijos Indonesia Investment Authority. Sekretoriatą koordinuos Singapūre veikianti „CGS International Securities“.

    Naujas formatas sukurtas ne kaip atskiras fondas, o kaip platforma bendroms diskusijoms, tyrimams ir kontaktams. Kiekviena institucija išsaugo savarankiškumą, o sprendimai investuoti nėra automatiniai ar privalomi.

    Skaičiai, rodantys regiono mastą

    Kinijos ir ASEAN prekyba 2025 metais pirmą kartą peržengė 1 trilijono JAV dolerių ribą ir pasiekė apie 904 milijardus eurų, augdama 7,4 proc. per metus. Tuo pat metu Pietryčių Azija pritraukė rekordinį tiesioginių užsienio investicijų srautą – apie 210 milijardų eurų, tai sudarė reikšmingą dalį pasaulinių įplaukų.

    Toks augimo tempas didina konkurenciją dėl projektų, o ilgalaikiai investuotojai siekia anksti identifikuoti temas, susijusias su pramone, sveikatos apsauga, vartojimu, verslo paslaugomis ir technologijomis. Būtent šiose srityse dažniausiai ieškoma didesnės grąžos, bet kartu vertinamos geopolitinės ir reguliacinės rizikos.

    Vidurinis koridorius ir Europos interesas

    SOFAZ savo vaidmenį grindžia Azerbaidžano geografine padėtimi Viduriniame koridoriuje – geležinkelių ir jūrų maršrute per Kaspijos jūrą, jungiančiame Aziją su Europa. Europos Komisija 2024 metais pagal Global Gateway programą paskelbė ketinanti skirti 10 milijardų eurų koridoriaus plėtrai.

    Fondas teigia, kad kartu su krovinių srautais gali judėti ir kapitalas, o dalyvavimas taryboje suteikia prieigą prie regiono institucijų patirties bei greitesnį supratimą apie vietos rinkų dinamiką. Europai tai svarbu ne vien logistikoje, bet ir tiekimo grandinių diversifikavime bei investicinių ryšių plėtroje.

    SOFAZ žingsniai Kinijoje ir naujas investicinis instrumentas

    SOFAZ į Kinijos rinką įžengė 2015 metais, įsigydamas pirmąsias juaniais denominuotas investicijas. 2025 metais per Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo valstybinį vizitą Kinijoje fondas pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su China Investment Corporation.

    Šis bendradarbiavimas peraugo į atskirą privataus kapitalo instrumentą – Galaxy Orientis China-ASEAN Investment Program, kuriame dalyvauja SOFAZ, China Investment Corporation ir Indonesia Investment Authority. Pirmasis etapas pritraukė apie 448 milijonus eurų, o tikslas siekia apie 860 milijonų eurų; šis instrumentas valdomas atskirai nuo tarybos.

    2026 metų birželio pabaigoje SOFAZ valdė apie 62,5 milijardo eurų turto, sukaupto iš Azerbaidžano naftos ir dujų pajamų. Tokie fondai paprastai ieško ilgalaikio stabilumo, bet vis dažniau derina jį su augimo regionais, kur kapitalo poreikis didžiausias.

    Ekspertai pabrėžia, kad tarybos sėkmę lems ne tik deklaracijos, bet ir praktinė nauda: bendri tyrimai, projektų „pipeline“ kokybė, rizikos valdymo standartai bei suderinamumas su skirtingų šalių reguliavimu. Jei šie elementai veiks, investicijų taryba gali tapti dar vienu kanalu, keičiančiu kapitalo srautus tarp Azijos ir Europos.

  • Azerbaidžanas derasi su „ROX Group“ dėl 200 MW vėjo parko: aptaria vietą, tinklą ir plėtrą

    Azerbaidžanas pradėjo derybas su Vietnamo atsinaujinančios energetikos bendrove „ROX Energy Global“ dėl 200 MW galios vėjo elektrinių parko vystymo šalyje. Apie projektą aptarta energetikos ministro Parvizo Shahbazovo susitikime su „ROX Energy Global“ vadovu Pham Minh Tuanu.

    Pokalbių centre buvo galimos projekto vietos, planuojama galimybių studija bei vėjo matavimai, nuo kurių priklauso technologiniai sprendimai ir galutinė investicijų struktūra. Tokie matavimai paprastai trunka ne vieną mėnesį, o jų duomenys lemia prognozuojamą gamybą ir prijungimo prie tinklo poreikius.

    Šalys taip pat svarstė galimą saulės elektrinių projektą Nachičevanėje, siejant jį su regiono žaliosios energijos zonos koncepcija ir planuojamu atsinaujinančios energijos eksportu. Aptartos potencialios vietos, prijungimo prie elektros tinklo sprendiniai ir tai, kaip pagaminta elektra galėtų būti panaudojama vietoje.

    Nachičevanė yra Azerbaidžano eksklavas, todėl energetikos infrastruktūra čia ypač jautri jungčių klausimui. Derybose paliestos pastangos stiprinti regiono ryšį su pagrindiniu Azerbaidžano elektros tinklu ir planai kurti elektros jungtį tarp Nachičevanės ir Turkijos, kuri atvertų papildomas galimybes eksportui.

    Šis dialogas tęsia ankstesnį bendradarbiavimą: 2025 metais Azerbaidžanas ir „ROX Group“ buvo pasirašę susitarimo memorandumą dėl atsinaujinančios energetikos projektų. Tokie memorandumai paprastai apibrėžia ketinimus ir darbo kryptis, o konkretūs sprendimai priimami po techninio bei finansinio vertinimo.

    Azerbaidžanas pastaraisiais metais aktyviau deklaruoja siekį didinti atsinaujinančios energijos dalį ir plėtoti eksporto maršrutus, ypač per regionines jungtis. 200 MW vėjo parkas būtų reikšmingas žingsnis ne tik vietos gamybos diversifikacijai, bet ir platesnei integracijai į kaimyninių rinkų elektros srautus.

  • „ABB“ žengia į Uzbekistaną: už 129 mln. eurų perima Davr Bank kontrolę ir kuria naują žaidėją

    „ABB“ žengia į Uzbekistaną: už 129 mln. eurų perima Davr Bank kontrolę ir kuria naują žaidėją

    Azerbaidžano didžiausia finansų institucija „ABB“ plečiasi į Centrinę Aziją ir pirmą kartą tiesiogiai įžengia į Uzbekistano bankų rinką. Bankas pasirašė susitarimą įsigyti 51 proc. privataus komercinio Davr Bank akcijų paketą.

    Sandorio vertė siekia apie 129 mln. eurų, todėl tai laikoma vienu didžiausių Pietų Kaukazo kapitalo tiesioginių investicijų projektų Uzbekistano finansų sektoriuje. Susitarimu siekiama sujungti „ABB“ korporatyvinės bankininkystės ir technologijų kompetencijas su Davr Bank patirtimi smulkiojo ir vidutinio verslo finansavime.

    Kas keičiasi rinkoje

    Po sandorio „ABB“ įgyja realią platformą veikti Uzbekistane, kuris pastaraisiais metais aktyviai atveria sektorius užsienio kapitalui ir vykdo bankų sistemos pertvarką. Tokios investicijos dažniausiai siejamos su tikslu spartinti konkurenciją, diegti skaitmeninius sprendimus ir gerinti rizikos valdymo standartus.

    Reitingų agentūra S&P Global nurodė, kad dėl įsigijimo Davr Bank ilgalaikis emitento reitingas buvo įtrauktas į CreditWatch su teigiamomis implikacijomis. Praktikoje tai reiškia, kad rinkos dalyviai tikisi potencialiai stipresnio savininko įtakos banko finansiniam stabilumui ir valdymui.

    Prekyba ir finansavimas

    Pagal dvišalius valstybių susitarimus prognozuojama, kad Azerbaidžano ir Uzbekistano prekyba iki 2030 metų gali pasiekti apie 856 mln. eurų. Tokiam srautui aptarnauti ypač svarbūs atsiskaitymų kanalai, prekybos finansavimas ir dokumentiniai instrumentai, pavyzdžiui, akredityvai.

    „ABB“ skelbia, kad įsigijimas padės greitinti tarpvalstybinius mokėjimus ir plėsti prekybos finansavimo sprendimus, taip pat užtikrinti sklandesnes importo ir eksporto operacijas įmonėms, veikiančioms Centrinės Azijos regione.

    „Šį projektą vertiname kaip mūsų ilgalaikės veiklos Uzbekistane pradžią ir norime būti patikimas finansų partneris verslui, gyventojams ir šalies ekonomikai“, – sakė „ABB“ valdybos pirmininkas Abbas Ibrahimovas.

    „Partnerystė užtikrins didesnį stabilumą ir stiprų technologinį šuolį mūsų bankui“, – teigė Davr Bank steigėjas ir stebėtojų tarybos pirmininkas Lutfulla Ubayev.

    Skaičiai ir technologijos

    „ABB“ duomenimis, banko valdomas turtas siekia apie 7,8 mlrd. eurų, jis aptarnauja daugiau nei 17 500 juridinių asmenų ir apie 3 mln. privačių klientų, o šalyje veikia 78 padaliniai. Pirmąjį 2026 metų ketvirtį banko grynasis pelnas, skelbta, sudarė apie 60 mln. eurų.

    Davr Bank turtas siekia apie 910 mln. eurų, jis įregistruotas 2001 metais ir daugiausia orientuojasi į mikro ir smulkiojo verslo kreditavimą. Bankas turi 43 padalinius ir aptarnauja daugiau nei 1,4 mln. klientų.

    S&P Global skaičiavimu, Davr Bank nuosavo kapitalo grąža pastaraisiais metais nuosekliai viršijo 35 proc., o 2025 metais siekė 35,6 proc. Agentūra prognozuoja, kad artimiausius trejus metus rodiklis gali išlikti tvirtas ir siekti apie 20–25 proc.

    Skelbiama, kad po įsigijimo Davr Bank sudarys apie 10–11 proc. konsoliduotos „ABB“ grupės turto ir nuosavo kapitalo. „ABB“ taip pat planuoja sinchronizuoti skaitmeninės bankininkystės platformas ir rizikos valdymo sistemas su Davr Bank infrastruktūra, siekiant greičiau diegti pažangesnius produktus vietos klientams.

  • Karabachas kyla iš griuvėsių: naujos zonos vilioja investicijas, o Šuša kuriama beveik nuo nulio

    Karabachas kyla iš griuvėsių: naujos zonos vilioja investicijas, o Šuša kuriama beveik nuo nulio

    Karabacho regione vykstantis atstatymas pereina į naują etapą: šalia gyvenamojo fondo atkūrimo vis daugiau dėmesio skiriama ekonomikos varikliams, kurie turėtų užtikrinti ilgalaikį augimą. Azerbaidžanas regione kuria naujas ekonomines zonas, kuriose numatoma plėsti gamybą, pramonę ir logistiką.

    Pagrindiniai projektai koncentruojami prie Agdamo ir Džabrailio, kur planuojami pramonės ir sandėliavimo klasteriai, patogesnės krovinių grandinės bei paslaugų infrastruktūra. Investuotojams siūlomos mokestinės lengvatos ir administraciniai supaprastinimai, siekiant greičiau pritraukti kapitalą ir darbo vietas.

    Ekonomika vietoje vien statybų

    Šis posūkis rodo, kad atstatymas nebėra vien fizinių pastatų klausimas: tikslas – sukurti konkurencingą regiono ekonomiką, kuri generuotų pajamas ir po statybų bumo. Tokia kryptis įprasta pokonfliktiniuose regionuose, kur investuotojams svarbiausia tampa aiškios taisyklės, infrastruktūra ir rizikų valdymas.

    Azerbaidžano prezidento specialusis atstovas Šušos rajone pabrėžia, kad siekiama regioną kurti taip, kad jis būtų pritaikytas ilgalaikei plėtrai, o ne trumpalaikiams projektams.

    „Mums svarbu ne tik atstatyti, bet ir sukurti tvarią ekonomiką, kuri veiktų dešimtmečius“, – sakė Azerbaidžano prezidento specialusis atstovas Šušos rajone.

    Šuša: planavimas ir technologijos

    Šuša įvardijama kaip vienas sudėtingiausių simbolinių projektų, kur dalį sprendimų tenka priimti pradedant beveik nuo nulio. Miesto atkūrime derinami paveldo apsaugos, urbanistikos ir modernios infrastruktūros reikalavimai, o tai didina projektų kainą ir darbų koordinavimo sudėtingumą.

    Šušos miesto rezervato vyriausiasis architektas, dalyvaujantis atstatyme, sako, kad užduotis išskirtinė, nes realiai tenka atkurti miestą, kurio kasdienė struktūra buvo išardyta.

    „Tai darbas, kai daug ką reikia pradėti beveik nuo nulio“, – sakė Šušos miesto rezervato vyriausiasis architektas.

    Atstatymo planavime akcentuojamos žaliosios energijos kryptys, skaitmeninis projektavimas, bepiločių orlaivių matavimai ir pažangus kartografavimas. Tokios priemonės leidžia tiksliau įvertinti teritorijas, greičiau planuoti inžinerinius tinklus ir mažinti klaidų riziką dideliuose infrastruktūros projektuose.

  • Azerbaidžanas rado naują eksporto variklį: granatai atnešė 48,2 mln. eurų

    Azerbaidžanas rado naują eksporto variklį: granatai atnešė 48,2 mln. eurų

    Azerbaidžanas vis aktyviau remiasi granatais kaip sparčiai augančiu ne naftos eksporto produktu. 2025 metais šalis eksportavo granatų ir jų produktų už 48,2 mln. eurų, o tiekimo geografija išsiplėtė iki 26 valstybių.

    Granatų sektorius išaugo ir mastu: šalyje deklaruojama apie 23 000 hektarų sodų, iš kurių tiekiami ne tik švieži vaisiai, bet ir sultys, koncentratas, vynas bei sėklų aliejus. Tai leidžia Azerbaidžanui tiesiogiai konkuruoti su dideliais eksportuotojais, tokiais kaip Iranas, Turkija ir Ispanija.

    Pasak Azerbaidžano granatų augintojų ir eksportuotojų asociacijos vadovo Farhado Garašovo, granatas šaliai yra ne vien žemės ūkio kultūra, bet ir tapatybės dalis.

    „Azerbaidžanui granatas yra neatsiejama kultūros paveldo dalis, beveik 2 000 metų simbolizuojanti gausą, klestėjimą ir gerovę“, – sakė F. Garašovas.

    Eksporto pranašumai ir įvairovė

    Gamintojai pabrėžia kelis konkurencinius privalumus: vietines veisles, rinkoms pritaikytus fitosanitarinius reikalavimus ir logistinį artumą Europos bei Persijos įlankos šalims. Skelbiama, kad auginama daugiau kaip 200 granatų veislių, daugiausia Kur–Araz žemumoje ir Goichay rajone.

    Tarptautinėje prekyboje geriausiai žinoma veislė Guloysha, vertinama dėl plonos žievės, didelio sulčių kiekio ir saldžiarūgščio skonio. Kitos veislės, tokios kaip Valas, Shah Nar, Nazik Gabig ar Bala Mursal, naudojamos išskirtinumui kurti, kai pirkėjai tikisi stabilios kokybės ir vienodo dydžio vaisių.

    „Šis turtingas paveldas yra viena svarbiausių savybių, išskiriančių Azerbaidžano granatus tarptautinėse rinkose“, – sakė F. Garašovas.

    Ilgesnis sezonas ir griežtesni reikalavimai

    Nors eksporte vis dar dominuoja švieži granatai, vis didesnę dalį sudaro perdirbti produktai. Sultys, koncentratas ir sėklų aliejus suteikia galimybę pardavinėti ilgiau nei rudeninio derliaus metu, o investicijos į šaldymo sandėlius ir perdirbimą padeda užtikrinti ištisinį tiekimą.

    Tačiau didieji užsienio pirkėjai ir prekybos tinklai kelia vis daugiau reikalavimų: nuo griežtesnės fitosanitarinės kontrolės iki tarptautinių pakuočių standartų. Dėl to smulkesni ūkiai vis dažniau ieško finansavimo, kooperacijos ir ilgalaikių sutarčių, kad atitiktų stabilaus tiekimo lūkesčius.

    Azerbaidžano Žemės ūkio ministerijos Agrarinių inovacijų centro vadovas Anaras Džafarovas pabrėžia, kad sektorius pereina nuo vien kiekių didinimo prie prekės ženklo ir didesnės pridėtinės vertės kūrimo.

    „Žemės ūkis Azerbaidžane įžengė į naują vystymosi etapą, kai svarbu ne tik didinti gamybą, bet ir kurti didesnės pridėtinės vertės produktų įvaizdį“, – sakė A. Džafarovas.

    Klimato rizikos spaudžia augintojus

    Pramonė susiduria ir su klimato iššūkiais. Bendrovės „Az-Granata“ operacijų vadovas Yusifas Lazgiyevas teigė, kad šių metų derlių smarkiai sumažino šaltas ir lietingas laikotarpis pavasario pabaigoje, kai dėl oro sąlygų nepavyko įprastas antrasis žydėjimas.

    „Granatmedžiai paprastai žydi tris kartus per sezoną. Šiemet dėl klimato pokyčių mūsų soduose jie pražydo tik kartą, todėl krito produktyvumas ir derlius“, – sakė Y. Lazgiyevas.

    Jo teigimu, vieno žydėjimo ciklo praradimas gali lemti 15–20 proc. derliaus sumažėjimą, o dideli temperatūrų svyravimai tarp dienos ir nakties skatina ligų plitimą. Vyno gamyba, palyginti su 2025 metais, šiemet, pasak jo, buvo mažesnė 30–40 proc.

    Augintojai kaip prioritetus įvardija lašelinį drėkinimą, skaitmeninį vandens valdymą ir didesnį vandens naudojimo efektyvumą. Tai ypač aktualu didėjant karščiams, ilgėjant sausroms ir ryškėjant vandens trūkumo rizikai.

    Goichay rajone kasmet rudenį rengiamas granatų festivalis tapo ne tik kultūros švente, bet ir prekybos platforma, kur gamintojai susitinka su pirkėjais, pristato naujas veisles ir derasi dėl eksporto kontraktų. 2024 metais ši tradicija įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, o tai, pasak sektoriaus atstovų, sustiprino šalies matomumą užsienio rinkose.

  • Kodėl Azerbaidžano Gabaloje vykstantis festivalis tampa kultūrų susitikimo vieta?

    Kodėl Azerbaidžano Gabaloje vykstantis festivalis tampa kultūrų susitikimo vieta?

    15 metų jubiliejus ir naujas formatas

    Gabaloje, Azerbaidžane, vykstantis Gabalos muzikos festivalis 2026 metais mini 15 metų sukaktį ir šįkart akcentuoja ne tik koncertus, bet ir platesnę kultūrinę programą. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys tampa platforma, kur susitinka skirtingų žanrų kūrėjai ir auditorijos.

    Šalia tradicinės koncertų programos pristatytas naujas plėtros etapas „Gabala Fest“, kuriuo siekiama sujungti muziką, vizualųjį meną ir performansus. Toks modelis atitinka tarptautinę festivalių tendenciją stiprinti patirtinį turinį ir tarpdisciplininius bendradarbiavimus.

    Nuo klasikos iki mugamo

    Festivalio programoje skamba klasikinė muzika, vietinės tradicijos ir šiuolaikiniai projektai, todėl renginys pritraukia įvairių skonių publiką. Pasak organizatorių, būtent žanrų įvairovė padeda išlaikyti aktualumą ir sudomina tiek vietos gyventojus, tiek užsienio svečius.

    Šiemet daugiau dėmesio skiriama ir Azerbaidžano muzikiniam paveldui, įskaitant mugamą, kuris laikomas vienu svarbiausių regiono tradicinės muzikos reiškinių. Kartu atsiranda erdvė eksperimentams, kai tradiciniai motyvai derinami su šiuolaikinėmis aranžuotėmis.

    Parodos ir kultūrų dialogas

    Festivalį papildo meno paroda „Kultūrų kryžkelės“, kurioje pristatomi daugiau nei 30 vietos ir tarptautinių menininkų darbų. Tokios parodos tampa svarbia festivalio dalimi, nes leidžia auditorijai patirti kultūrinį dialogą ne vien per muziką.

    Organizatorių teigimu, Gabala palaipsniui formuojama kaip regioninis traukos centras, kuriame susitinka kūrėjai iš skirtingų šalių ir tradicijų. Tai ypač aktualu dabar, kai didžioji dalis festivalių Europoje ir kaimyniniuose regionuose ieško būdų išsiskirti ne vien atlikėjų pavardėmis, bet ir turinio gylio pasiūla.

    Planuojama, kad 2027 metais kultūrinė programa bus dar labiau plečiama, o „Gabala Fest“ taps nuolatine festivalio kryptimi. Tokia plėtra rodo siekį stiprinti tarptautinį matomumą ir kurti ilgalaikę platformą bendriems projektams.

  • Baku senamiestis keičiasi akyse: UNESCO saugoma teritorija rado būdą išlikti gyva

    Baku senamiestis keičiasi akyse: UNESCO saugoma teritorija rado būdą išlikti gyva

    Istorinis Baku branduolys

    Ičerišeheras, vadinamas Baku senamiesčiu, šimtmečius buvo miesto istorinis centras, kurio raidą formavo prekyba, amatai, religija ir kasdienis bendruomenės gyvenimas. Siauros gatvelės, kiemai ir gynybinės sienos iki šiol liudija skirtingų epochų įtaką Kaukazo regione.

    Ši teritorija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, todėl bet kokie pokyčiai čia vertinami per išsaugojimo prizmę. Senamiestis laikomas ne tik architektūriniu objektu, bet ir gyvu urbanistiniu audiniu, kuriame svarbūs tiek pastatai, tiek jų funkcijos.

    Kaip paveldas pritaikomas šiandien

    Pastaraisiais metais Ičerišeheras ieško balanso tarp autentiškumo ir šiuolaikinių poreikių, kai didėja turizmo srautai, auga paslaugų sektorius ir keičiasi gyventojų lūkesčiai. Vienas pagrindinių principų yra istorinių pastatų restauravimas ir jų pritaikymas šiuolaikiniam naudojimui, siekiant ne tik išsaugoti fasadus, bet ir užtikrinti, kad erdvės neliktų tuščios.

    Praktikoje tai reiškia atnaujinamus inžinerinius tinklus, gerinamas pastatų energinis efektyvumas, stiprinamas konstrukcijų saugumas ir reguliuojamas komercinių veiklų intensyvumas. Tokie sprendimai leidžia senamiesčiui išlikti patraukliam lankytojams, bet kartu mažina riziką, kad jis taps vien turistine dekoracija.

    „Mūsų tikslas yra išsaugoti vietos tapatybę, bet sudaryti sąlygas žmonėms čia gyventi ir dirbti šiandien“, – sakė už senamiesčio valdymą atsakingi specialistai.

    Didžiausi iššūkiai ir tendencijos

    UNESCO statusas įpareigoja turėti aiškią apsaugos ir valdymo sistemą, kuri apima restauravimo standartus, srautų kontrolę ir vizualinio vientisumo apsaugą. Tokiose teritorijose viena dažniausių rizikų yra per didelė komercializacija, kai vietiniai gyventojai išstumiami, o kasdienė infrastruktūra pritaikoma tik turistams.

    Todėl vis dažniau akcentuojama tvari urbanistinė priežiūra, kai planuojama ne vien pavienių objektų restauracija, bet ir ilgalaikė viešųjų erdvių kokybė, triukšmo bei transporto poveikio mažinimas, kultūrinio turinio stiprinimas. Ičerišehero atvejis rodo, kad istorija ir inovacijos gali veikti kartu, jei sprendimai remiasi aiškiomis taisyklėmis ir bendruomenės poreikiais.

  • Aliyevas atvyko į Berlyną: Vokietija siekia daugiau dujų ir naujo prekybos kelio į Europą

    Aliyevas atvyko į Berlyną: Vokietija siekia daugiau dujų ir naujo prekybos kelio į Europą

    Energetika ir prekyba – vizito ašis

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas antradienį atvyko į Berlyną pirmojo valstybinio vizito į Vokietiją. Derybų darbotvarkėje dominavo energetinis saugumas ir vadinamasis Vidurinysis koridorius – prekybos maršrutas, jungiantis Kiniją ir Europą per Centrinę Aziją bei Pietų Kaukazą.

    Vizitas vyksta Europai ir toliau mažinant priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro. Vokietijai, kuri po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą skubiai perorientavo energijos tiekimą, papildomi dujų šaltiniai išlieka strateginis prioritetas.

    Strateginė partnerystė ir nauji susitarimai

    I. Aliyevas susitiko su kancleriu Friedrichu Merzu dvišalėms deryboms, po kurių įvyko platesnis susitikimas su ministrų kabineto nariais. Šalys pasirašė bendrą strateginės partnerystės deklaraciją ir kelis susitarimus dėl energetikos, transporto, infrastruktūros, prekybos ir investicijų, taip pat mokslo ir technologijų.

    Vokietija tapo antra Europos šalimi po Italijos, pasirašiusia tokio formato susitarimą su Azerbaidžanu. Kartu Berlyne vyko ir bendras verslo forumas, skirtas politinius įsipareigojimus paversti konkrečiais projektais bei investicijomis.

    „Noriu padėkoti prezidentui Ilhamui Aliyevui. Jūs sukuriate galimybę mums gauti didesnius dujų kiekius iš Azerbaidžano. Tai atsispindi ir šiandien pasirašytoje bendroje deklaracijoje“, – sakė Friedrichas Merzas.

    „Azerbaidžanas gali tiekti reikalingą naftos kiekį. Tai galima padaryti tiek iš vidaus šaltinių, tiek pasitelkiant SOCAR prekybos padalinį“, – sakė Ilhamas Aliyevas.

    Dujos per Pietinį dujų koridorių

    Vokietija yra viena naujausių Baku dujų pirkėjų: tiekimas į šalį pradėtas 2024 metais per Pietinį dujų koridorių ir tolesnes jungtis Europos tinkle. I. Aliyevas teigė tikintis, kad metiniai pristatymai Vokietijai kitais metais pasieks 2 mlrd. kubinių metrų.

    Kancleris F. Merzas Pietinį dujų koridorių įvardijo kaip patikimą tiekimo kryptį ir pabrėžė ilgalaikės partnerystės siekį. Pasak Azerbaidžano pusės, šalis Europai šiuo metu per metus tiekia apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų, o didžiausi gavėjai yra Italija, Graikija, Bulgarija ir Vengrija.

    Aliyevas taip pat pareiškė, kad Baku pasirengęs didinti tiekimą Vokietijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Tokie pareiškimai pateikiami platesniame kontekste, kai ES ieško stabilesnių alternatyvų rusiškam energijos importui ir stiprina tiekimo kelių atsparumą.

    Vidurinysis koridorius ir regiono įtampos

    Ne mažiau svarbi derybų tema – Vidurinysis koridorius, jungiantis Kiniją su Europa per Kazachstaną, Azerbaidžaną, Gruziją ir Turkiją. I. Aliyevas teigė, kad Azerbaidžanas daug investavo į Alato uosto prie Kaspijos jūros pajėgumų plėtrą, o krovinių srautai šiuo maršrutu ženkliai augo.

    Vokietijai, kaip vienai didžiausių Europos pramonės ekonomikų ir Azijos prekių importuotojų, alternatyvūs logistikos keliai tampa svarbūs tiek dėl verslo rizikų valdymo, tiek dėl siekio mažinti priklausomybę nuo tranzito per Rusiją.

    Azerbaidžano vadovas taip pat užsiminė apie regione vykstančius konfliktus, kurie trikdo energijos ir prekybos srautus, ir teigė, jog šalis laikosi subalansuotos pozicijos bei yra pasirengusi remti diplomatines pastangas stabilumui atkurti. Savo ruožtu F. Merzas palankiai įvertino Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesą ir paragino užbaigti taikos susitarimo derinimą.

    Vėliau tą pačią dieną I. Aliyevas atskirai susitiko su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu. Pasak pranešimų, susitikime aptarta dvišalių ryšių plėtra ir regiono saugumo klausimai.

  • Vokietija atrado Azerbaidžaną iš naujo: ne tik dujos, bet ir šimtai įmonių bei koridorius

    Vokietija atrado Azerbaidžaną iš naujo: ne tik dujos, bet ir šimtai įmonių bei koridorius

    Azerbaidžano ir Vokietijos santykiai pastaraisiais metais keičiasi: bendradarbiavimas vis mažiau siejamas vien su energetika, o vis labiau su pramone, logistika ir tiekimo grandinių saugumu. Europai ieškant alternatyvų Rusijos įtakai ir rizikoms, Pietų Kaukazas įgauna didesnį strateginį svorį.

    Ekspertai pabrėžia, kad Baku Vokietijoje vis dažniau matomas ne kaip žaliavų tiekėjas, o kaip platesnės Eurazijos transporto ir gamybos architektūros dalis. Šis poslinkis siejamas su Europos įmonių poreikiu diversifikuoti tiekimo kelius ir gamybos partnerystes.

    Remiantis analitikų vertinimais, dvišalė prekyba 2025 metais siekė apie 1,7 mlrd. eurų, o ją daugiausia augino vokiškos pramonės įrangos, mašinų ir transporto sistemų eksportas. Azerbaidžane veikia daugiau nei 250 Vokietijos įmonių, apimančių gamybą, statybas, logistiką ir energetiką.

    Ryšiai stiprėja už energetikos ribų

    Nors prekybos skaičiai svarbūs, didžiausias pokytis – santykių turinyje. Augantis bendradarbiavimas vis dažniau siejamas su pramoniniais projektais, inžinerija, transporto sprendimais, atsinaujinančia energetika ir pažangesne gamyba.

    Vokietijos įmonėms tai reiškia naujas eksporto rinkas ir papildomus užsakymus, o Azerbaidžanui – galimybę pritraukti technologijas ir kompetencijas į pramonės zonas bei infrastruktūros projektus. Tokios kryptys ypač aktualios, kai Europos pramonė siekia mažinti priklausomybę nuo vieno regiono tiekėjų.

    Logistikos dimensija šiame kontekste tampa esminė, nes kartu su pramone auga poreikis patikimiems, prognozuojamiems maršrutams. Dėl to ryškėja didesnis dėmesys transporto infrastruktūrai, uostams, geležinkeliams ir muitinės procedūrų modernizavimui.

    Vidurinis koridorius ir nauja logistika

    Svarbia ašimi įvardijamas vadinamasis Vidurinis koridorius – maršrutas, jungiantis Kiniją ir Centrinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje šis kelias tapo patrauklesnis kaip alternatyva maršrutams, kuriuos gali paveikti sankcijos ar geopolitiniai trikdžiai.

    Azerbaidžanas šiame koridoriuje matomas kaip logistikos mazgas, kuriame susikerta jūriniai ir geležinkelio srautai. Analitikai pažymi, kad koridoriaus ekonominė grąža priklauso ne vien nuo tonų skaičiaus, bet ir nuo to, ar juo gabenamos didesnės pridėtinės vertės prekės.

    Tokį poslinkį gali skatinti investicijos į Baku uosto plėtrą ir Alato laisvąją ekonominę zoną, kuriose kuriamos sąlygos ne tik tranzitui, bet ir surinkimo, sandėliavimo bei gamybos veikloms. Tai atveria nišą automobilių komponentams, elektros įrangai, elektronikai ir chemijos produktams.

    Dujos išlieka svarbios Europai

    Nors bendradarbiavimas plečiasi, energetika išlieka santykių branduolyje. Azerbaidžanas pozicionuojasi kaip patikimas dujų tiekėjas, o 2026 metų pradžioje pradėtas tiesioginis dujų tiekimas Vokietijai ir Austrijai rodo, kad šalis įsitvirtina platesniame Europos energijos saugumo paveiksle.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Europos energijos politika po karo Ukrainoje pasikeitė: svarbiau tapo tiekėjų įvairovė, infrastruktūros atsparumas ir ilgalaikis planavimas. Šiame kontekste Vokietijos dėmesys Azerbaidžanui vertinamas kaip platesnės priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių mažinimo strategijos dalis.

    Be to, svarstoma, kad Azerbaidžanas ateityje galėtų stiprinti tranzito vaidmenį, jei Europai prireiktų papildomų srautų iš Centrinės Azijos. Tai ypač aktualu kalbant apie naftos ir dujų tiekimo diversifikavimą bei regiono infrastruktūros sujungiamumą.

    Europos Sąjungoje daugėja aukšto lygio kontaktų su Baku, o Pietų Kaukazas vis dažniau minimas kaip regionas, galintis prisidėti prie energetinio ir logistikos saugumo. Kartu pabrėžiama, kad ekonominis bendradarbiavimas neatsiejamas nuo politinio stabilumo ir prognozuojamos regiono raidos.