CP v2

Tag: Azerbaidžanas

  • Pasaulio urbanistikos forumas Baku: ministrai įspėja apie didėjančią būsto nelygybę

    Pasaulio urbanistikos forumas Baku: ministrai įspėja apie didėjančią būsto nelygybę

    Baku, Azerbaidžano sostinėje, gegužės 17 dieną prasidėjo Jungtinių Tautų Pasaulio urbanistikos forumas, kuriame politikai ir ekspertai perspėjo dėl gilėjančios būsto krizės ir nelygybės. Pagrindinė žinia – būsto įperkamumo problemos vis dažniau peržengia valstybių ribas, todėl reikia platesnio tarptautinio koordinavimo.

    Diskusijų toną nustatė Slovakijos ministro pirmininko pavaduotojas Tomas Taraba, palyginęs skirtingas nuosavo būsto tendencijas Europoje ir pasaulyje. Jo teigimu, Slovakijoje apie 80 proc. gyventojų turi nuosavą būstą, tačiau kai kuriose šalyse šis rodiklis siekia vos apie 20 proc.

    „Tai sukuria didelį socialinės gyvenimo kokybės išsibalansavimą, o kainų augimas šiuo metu yra ypač didelė tema“, – sakė Tomas Taraba.

    Forume, kuris laikomas viena svarbiausių Jungtinių Tautų platformų tvariai urbanizacijai aptarti, dalyvauja daugiau nei 40 000 delegatų iš 182 šalių. Renginyje akcentuota, kad spartėjanti urbanizacija, klimato kaitos spaudimas ir infrastruktūros trūkumai didina atotrūkį tarp galinčiųjų įpirkti būstą ir tų, kuriems jis tampa nepasiekiamas.

    Malaizijos būsto ministras ir JT Buveinių asamblėjos prezidentas Nga Kor Ming pabrėžė, kad investicijoms pritraukti būtini patikimi, aiškiai parengti projektai ir skaidrumas. Jo vertinimu, tik turint įgyvendinamų sprendimų paketą ir gerą reputaciją galima mobilizuoti privatų kapitalą bei tarptautines finansines institucijas.

    „Svarbu, kad vyriausybės pateiktų įtikinamus, kokybiškai parengtus projektus, nes kiekvieną projektą reikia pagrįsti patirtimi ir skaidrumu“, – sakė Nga Kor Ming.

    Čekijos regioninės plėtros viceministras Filip Endal teigė, kad universalaus recepto, tinkančio visoms šalims, nėra, tačiau forumas suteikia galimybę perimti gerąją praktiką. Jo teigimu, skirtingų regionų patirtys gali padėti greičiau rasti veikiančius sprendimus, pritaikomus nacionaliniu mastu.

    „Nemanau, kad egzistuoja vienas vienintelis būdas viską pagerinti visame pasaulyje, bet tai labai gera vieta pasisemti įkvėpimo“, – sakė Filip Endal.

    Afrikos šalių atstovai akcentavo, kad sparčiausiai augančių miestų regionams ypač reikia prieinamo finansavimo ir technologijų. Gambijos žemės ir būsto ministras Hamat Bah nurodė, kad Azerbaidžano atkūrimo patirtis gali būti pamokanti šalims, kurios siekia greitai plėsti būsto fondą ir infrastruktūrą.

    „Turime mokytis iš to, ką matome Azerbaidžane: jų drąsos ir atsidavimo padaryti darbus“, – sakė Hamat Bah.

    Forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos. Organizatoriai tikisi, kad diskusijos paspartins konkrečių įsipareigojimų formavimą – nuo miestų planavimo ir socialinio būsto iki finansinių instrumentų, kurie galėtų mažinti būsto įperkamumo atotrūkį.

  • Tiurkų valstybių lyderiai spartina DI ir skaitmeninę integraciją: kokius projektus sutarė įgyvendinti

    Tiurkų valstybių lyderiai spartina DI ir skaitmeninę integraciją: kokius projektus sutarė įgyvendinti

    DI darbotvarkė Turkistane

    Kazachstane, istoriniame Turkistano mieste, susitikę Tiurkų valstybių organizacijos lyderiai susitarė stiprinti bendradarbiavimą skaitmenizacijos ir DI srityse. Viršūnių susitikimo ašis buvo praktiniai projektai, kurie, pasak dalyvių, turi didinti regiono konkurencingumą ir ryšį su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis.

    Susitikime dalyvavo Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Uzbekistano vadovas Šavkatas Mirzijojevas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas ir organizacijos generalinis sekretorius Kubanyčbekas Omuralijevas.

    „Mums tiurkų pasaulio vienybės stiprinimas yra ypač svarbus prioritetas“, – sakė Kasymas-Žomartas Tokajevas.

    Lyderiai pabrėžė, kad organizacija pirmiausia mato save kaip ekonominio, technologinio, kultūrinio ir humanitarinio bendradarbiavimo platformą. Tokajevas atmetė interpretacijas, esą didėjanti koordinacija būtų nukreipta į karinius ar geopolitinius tikslus.

    Ką šalys planuoja daryti kartu

    Vienas ryškiausių akcentų buvo susitarimas plėsti skaitmeninę integraciją, apimančią tiek viešąsias paslaugas, tiek verslo aplinką. Generalinis sekretorius teigė, kad valstybės sutarė bendradarbiauti mažiausiai 58 kryptyse, susijusiose su DI ir skaitmenine plėtra.

    Tarp įvardytų iniciatyvų minėtas bendrų DI centrų kūrimas, kibernetinio saugumo stiprinimas, taip pat naujos švietimo kryptys, skirtos rengti specialistus skaitmeninei ekonomikai. Kazachstano vadovas ragino paspartinti skaitmeninę transformaciją, kad regionas „neliktų pažangos nuošalyje“.

    „Kiekvienas sektorius dabar susietas su DI ir skaitmenine plėtra, todėl niekas šioje srityje negali veikti vienas“, – sakė Kubanyčbekas Omuralijevas.

    Praktiniu sprendimu įvardytas „E-Permit“ projektas, kurio tikslas supaprastinti krovinių vežimo procedūras tarp valstybių. Tokie sprendimai svarbūs ne tik logistikos greičiui, bet ir verslo kaštams, nes mažina administracinę naštą kertant sienas.

    Skaitmeninis koridorius ir Vidurinis koridorius

    Lyderiai daug dėmesio skyrė ir ryšio tarp infrastruktūros bei skaitmeninės politikos stiprinimui. Uzbekistano prezidentas paskelbė programą „Five Million AI Leaders“, orientuotą į ateities darbo rinkai reikalingus įgūdžius, ir pasiūlė kurti vieningesnę DI bendradarbiavimo erdvę regione.

    Taip pat iškelta „Digital Turkic Corridor“ idėja, kuri apimtų regioninę duomenų mainų ekosistemą. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai valstybės greta kelių, uostų ar geležinkelių vis dažniau investuoja į duomenų infrastruktūrą, debesijos pajėgumus ir kibernetinį atsparumą.

    Azerbaidžano prezidentas kalbėjo ir apie ryšio projektus tarp Europos bei Azijos, įskaitant „Digital Silk Road“ iniciatyvos įgyvendinimą. Pasak jo, artimiausiais mėnesiais turėtų pradėti veikti transkaspinis šviesolaidžio kabelis tarp Azerbaidžano ir Kazachstano, kuris sustiprintų regiono duomenų perdavimo pajėgumus.

    Transporto temoje išskirtas Vidurinis koridorius, dar vadinamas Transkaspiniu tarptautiniu transporto maršrutu. Tai geležinkelių ir jūrinių maršrutų tinklas, jungiantis Kiniją ir Pietryčių Aziją per Kazachstaną, Azerbaidžaną bei Sakartvelą, o vėliau per Turkiją pasiekiantis Europą.

    „Tiurkų pasaulis turi tapti vienu iš įtakingų XXI amžiaus geopolitinių galios centrų“, – sakė Ilhamas Alijevas.

    Organizacija įkurta 2009 metais, jos būstinė yra Stambule, o narės yra Turkija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija ir Uzbekistanas. Uzbekistano vadovo teigimu, bendras valstybių ekonominis potencialas 2025 metais siekė apie 2,2 trilijono eurų, todėl skaitmeninių projektų sėkmė gali turėti apčiuopiamą poveikį tiek regiono prekybai, tiek investicijų pritraukimui.

  • Turkija švelnina prekybos ribojimus su Armėnija: žingsnis link sienos atvėrimo ir ryšių atkūrimo

    Turkija švelnina prekybos ribojimus su Armėnija: žingsnis link sienos atvėrimo ir ryšių atkūrimo

    Kas pasikeitė prekyboje

    Turkija gegužės 13 dieną panaikino techninį ribojimą, kuris trukdė siuntoms, keliaujančioms per trečiąsias šalis, dokumentuose aiškiai nurodyti Armėniją arba Turkiją kaip galutinę prekių kilmę ar paskirties vietą. Ankaros teigimu, tai simbolinis, bet praktiškai svarbus žingsnis, galintis palengvinti kai kuriuos logistikos ir muitinės procesus.

    Iki šiol tokios siuntos dažnai būdavo „paslepiamos“ po tarpinės valstybės žyma, todėl verslui kildavo papildomų procedūrų ir administracinės rizikos. Naujasis sprendimas, nors ir neįveda pilnos tiesioginės prekybos, mažina biurokratines kliūtis ir suteikia aiškesnį teisinį apibrėžtumą.

    „Pasinaudodama istorine galimybe stiprinti ilgalaikę taiką ir gerovę Pietų Kaukaze, Turkija ir toliau prisidės prie ekonominių ryšių plėtros regione“, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Öncü Keçeli.

    Armėnijos reakcija ir ko laukti toliau

    Armėnijos užsienio reikalų ministerija sprendimą įvertino palankiai, pabrėždama, kad tai gali būti nuoseklios normalizacijos dalis. Jerevanas viešai signalizuoja, jog logiškas kitas etapas būtų Armėnijos ir Turkijos sienos atvėrimas bei diplomatinių santykių užmezgimas.

    Šalys iki šiol neturi formalių diplomatinių ryšių, o jų siena uždaryta nuo 1990-ųjų. Turkija sieną uždarė 1993 metais, solidarizuodamasi su Azerbaidžanu dėl konflikto su Armėnija Kalnų Karabacho klausimu.

    „Tai svarbus žingsnis link visaverčių ir normalizuotų santykių, kurie galėtų būti tęsiami atveriant Armėnijos ir Turkijos sieną ir užmezgant diplomatinius ryšius“, – sakė Armėnijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Ani Badalyan.

    Kontekstas: kodėl santykiai įtempti

    Turkijos ir Armėnijos santykius ilgą laiką apsunkina istoriniai nesutarimai dėl 1915 metų įvykių Osmanų imperijoje, kuriuos daug istorikų ir valstybių laiko armėnų genocidu. Turkija šiam vertinimui nepritaria ir ginčija tiek kvalifikaciją, tiek aukų skaičių, teigdama, kad Pirmojo pasaulinio karo chaose žuvo įvairių tautybių žmonės.

    Įtampą sustiprino ir Turkijos strateginė partnerystė su Azerbaidžanu. 2020 metais Turkija atvirai rėmė Azerbaidžaną per šešių savaičių karą, po kurio Baku susigrąžino reikšmingą dalį teritorijų, o dauguma etninių armėnų iš regiono pasitraukė.

    Nors proveržis vyksta lėtai, nuo 2021 metų pabaigos Ankara ir Jerevanas sutiko siekti santykių gerinimo ir paskyrė specialiuosius atstovus. Tarp apčiuopiamų rezultatų dažniausiai minimi atnaujinti tiesioginiai skrydžiai ir kai kurių kelionių ribojimų sušvelninimas, taip pat tęsiamas techninis ir biurokratinis darbas, susijęs su sienos atvėrimo galimybe.

    Analitikų vertinimu, prekybos dokumentų taisyklių pakeitimas pats savaime neišsprendžia politinių priežasčių, dėl kurių siena išlieka uždaryta, tačiau sukuria mažesnės rizikos erdvę praktiniam bendradarbiavimui. Tai gali tapti testu, ar abi pusės pasirengusios pereiti nuo simbolinių gestų prie platesnio susitarimų paketo, apimančio transportą, muitinės režimą ir diplomatinių kanalų atkūrimą.

  • Karabacho arklys Vokietijoje vėl dėmesio centre: reta Kaukazo veislė grąžinama iš išnykimo ribos

    Karabacho arklys Vokietijoje vėl dėmesio centre: reta Kaukazo veislė grąžinama iš išnykimo ribos

    Vokietijoje vis daugiau dėmesio sulaukia karabacho arklys – reta Kaukazo kilmės veislė, kurią augintojai ir tyrėjai siekia apsaugoti nuo išnykimo. Šie arkliai vertinami dėl ištvermės, ramaus būdo ir išskirtinio kailio atspalvio, dažnai apibūdinamo kaip auksinis žvilgesys.

    Veislės išlikimas šiandien remiasi dviem kryptimis: selekcija ir registracija Azerbaidžane bei nedidelėmis, bet kryptingomis veisimo iniciatyvomis Europoje. Specialistai pabrėžia, kad mažoms populiacijoms pavojingiausia genetinė erozija, todėl būtina aiški kilmės apskaita ir planingas poravimas.

    Kalnų veislė, sukurta ištvermei

    Karabacho arkliai šimtmečius formavosi kalnuotose Kaukazo vietovėse, kur reikėjo tvirto žingsnio, manevringumo ir gebėjimo ilgai judėti sudėtingu reljefu. Dėl to veislė siejama ne tik su jojimu, bet ir su istoriniu transportu, prekyba bei karo žygiais regione.

    Šiuolaikinėje žirgininkystėje tokios savybės vėl įgauna vertę: auga susidomėjimas universaliais, ištvermingais žirgais, tinkamais ilgoms distancijoms ir įvairioms sąlygoms. Tačiau būtent paklausa gali tapti rizika, jei veisimas vyktų be aiškių standartų ir kontrolės.

    Kaip veislė atsidūrė ant ribos

    Karabacho arklių skaičius smarkiai sumažėjo dėl karų, ekonominių sukrėtimų ir nekontroliuojamo kryžminimo, kai buvo siekiama greitų rezultatų, bet prarandamas veislės savitumas. Konfliktai regione taip pat paveikė infrastruktūrą, o tai reiškė prarastas bandų linijas ir išskaidytą veislinę bazę.

    FAO palaikoma DAD-IS sistema karabacho arklį priskiria prie rizikos grupėje esančių veislių, o tokiose situacijose kritiškai svarbūs koordinuoti sprendimai. Praktikoje tai reiškia ne tik daugiau kumelių ar eržilų, bet ir genetinę stebėseną, vieningą registrą bei ilgalaikį selekcijos planą.

    Vokietijos vaidmuo ir ilgalaikė priežiūra

    Vokietijoje karabacho arkliai dažniausiai auginami entuziastų ir nedidelių ūkių, todėl kiekvienas veislinis sprendimas turi didelę įtaką bendrai populiacijos kokybei. Viena iš ryškiausių figūrų šioje srityje – Verena Scholian, kuri dar 1990 metais identifikavo karabacho eržilą ir ėmėsi darbo, kad veislė būtų dokumentuojama ir prižiūrima Europoje.

    „Jei nebūsime atsargūs, karabacho veislė gali būti prarasta, ir tai būtų tragedija“, – sakė Verena Scholian.

    Ji pabrėžia, kad svarbiausia yra ne vien arklio išvaizda, o patikimas charakteris ir ryšys su raiteliu, kurie istorijoje lėmė šios veislės reputaciją. Vokietijoje taip pat akcentuojamas jaunų žirgų paruošimas darbui, nes vien veisimas be tinkamo dresavimo nepadeda sukurti tvarios, praktiškai naudojamos populiacijos.

    Žirgų treneriai, dirbantys su karabacho arkliais, išskiria jų stabilumą nelygioje vietovėje ir greitą mokymąsi. Tokios savybės dera su šiandienine tendencija rinktis žirgus, kurie tinka ne vien sportui, bet ir saugiam, kasdieniam jojimui bei turizmui.

    „Karabacho arklys gali nuvesti į kalnus ir saugiai parnešti namo – toks jo būdas“, – sakė treneris Philip Hager.

    Azerbaidžane veislės atkūrimas grindžiamas struktūruotomis programomis, kurios apima veislinės knygos tvarkymą, veterinarinę priežiūrą ir atrankinį veisimą. Vis dėlto ekspertai pripažįsta, kad tikslūs pasauliniai skaičiai išlieka sudėtingi dėl skirtingų registravimo praktikų ir fragmentiškų duomenų.

    Karabacho arklio istorija vis dažniau pateikiama kaip pavyzdys, kodėl biologinės įvairovės išsaugojimas gyvulininkystėje nėra vien romantika ar tradicija. Tai ir atsparumo klausimas, nes retos veislės dažnai turi unikalių prisitaikymo savybių, kurios gali būti svarbios ateities žirgininkystei.

  • Pašinianas apie Kalnų Karabachą: tai ne Armėnijos žemė, o taikos kursas su Azerbaidžanu tik stiprės

    Pašinianas apie Kalnų Karabachą: tai ne Armėnijos žemė, o taikos kursas su Azerbaidžanu tik stiprės

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešame pasisakyme pareiškė, kad Kalnų Karabachas nebuvo Armėnijos teritorija, o ilgametis judėjimas dėl šio regiono, jo žodžiais, tapo lemtinga politine klaida. Ši pozicija sukėlė audringas reakcijas tiek Armėnijoje, tiek diasporoje.

    Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plačiai išplitusiame vaizdo įraše premjeras oponentams kartojo, kad vien emocinis ar karinis kontrolės faktas negali būti prilyginamas valstybingumui. Jis pabrėžė, kad klausimas privalo būti vertinamas per tarptautinės teisės ir realios valstybės politikos prizmę.

    „Kaip ta žemė buvo mūsų? Paaiškinkite, kaip ji buvo mūsų“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    „Ar mes ten kūrėme gyvenvietes, statėme mokyklas, darželius, gamyklas, ar ten gyvenome? Ne, tai nebuvo mūsų“, – teigė jis.

    Pašiniano pareiškimai sutapo su Jerevane vykusiais aukšto lygio Europos politinės bendrijos renginiais ir Armėnijos bei Europos Sąjungos darbotvarke, kuri pastaraisiais metais vis aiškiau krypsta į artimesnį bendradarbiavimą su Europa. Vyriausybė šį kursą pristato kaip bandymą stabilizuoti saugumo situaciją ir mažinti ilgalaikių konfliktų kainą.

    Armėnijos vadovas akcentavo, kad taikos procesas su Azerbaidžanu, nepaisant vidaus politinio spaudimo, bus tęsiamas. Jo vertinimu, kompromisas ir aiškūs susitarimai yra vienintelis kelias išvengti naujų karinių eskalacijų regione.

    Tuo metu Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas viešai įspėjo dėl, jo teigimu, Armėnijoje stiprėjančių antiazerbaidžanietiškų nuotaikų artėjant rinkimams. Jis tikino, kad Baku siekia ateities santykių, paremtų taika, tačiau stebi vidaus politinius procesus kaimyninėje šalyje.

    „Mes žinome, kad Armėnijos politikoje vis dar yra ratų, kuriuos veda neapykanta Azerbaidžano žmonėms ir valstybei“, – sakė Ilhamas Alijevas.

    Azerbaidžanas taip pat akcentuoja infrastruktūros atstatymą teritorijose, kurios po pastarųjų karo etapų atsidūrė Baku kontrolėje, ir regioninių transporto jungčių idėją. Baku teigia, kad ekonominis pragmatizmas turėtų tapti naujo bendradarbiavimo pagrindu, jei abi pusės susitars dėl ilgalaikių saugumo garantijų.

    Į procesus Pietų Kaukaze reagavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pareiškęs, kad Armėnijai būtų „logiška“ apsispręsti dėl europinės integracijos krypties referendumu. Maskva primena, kad Armėnija išlieka Eurasijos ekonominės sąjungos nare, o bet kokie strateginiai posūkiai, jos teigimu, turėtų pasekmių ekonominiams ryšiams.

    „Būtų teisinga kuo anksčiau apsispręsti, įskaitant galimybę surengti referendumą“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Pašinianas atsakė, kad Jerevanas šiuo metu referendumo neplanuoja ir tokį sprendimą svarstytų tik atsiradus objektyviam poreikiui. Kartu jis pabrėžė, kad Armėnija neketina trauktis iš Eurasijos ekonominės sąjungos ir siekia išlaikyti pagarbius santykius su partneriais.

    Kalnų Karabacho tema Armėnijoje išlieka viena jautriausių, nes ji susijusi ne tik su saugumu, bet ir su tapatybės, praradimų bei atsakomybės klausimais. Vis dėlto Pašiniano retorika rodo bandymą perorientuoti valstybės prioritetus į tarptautiniu mastu įgyvendinamus tikslus ir mažiau rizikingą, prognozuojamesnę užsienio politiką.

    Artėjant rinkimams, šie pareiškimai gali tapti vienu svarbiausių vidaus politinių lūžio taškų: daliai visuomenės tai signalas apie realpolitik ir bandymą užverti karo etapą, kitiems tai skausmingas nusileidimas. Bet kuriuo atveju, Armėnijos ir Azerbaidžano derybų eiga artimiausiais mėnesiais taps esminiu regiono stabilumo barometru.

  • ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas Baku: ko tikimasi iš glaudesnės partnerystės su Azerbaidžanu

    ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas Baku: ko tikimasi iš glaudesnės partnerystės su Azerbaidžanu

    Vizitas Baku ir žinutė Briuseliui

    Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas gegužės 5 dieną lankėsi Baku, kur susitiko su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu. Derybose akcentuota, kad ES siekia stiprinti politinį dialogą, plėsti ekonominį bendradarbiavimą ir ieško patikimesnių maršrutų prekybai bei logistikai.

    Po ankstesnio vizito Jerevane, kur vyko ES ir Armėnijos formato susitikimai, Kallas kelionė į Azerbaidžaną tapo platesnio ES įsitraukimo Pietų Kaukaze dalimi. Briuselis vienu metu bando išlaikyti ryšį su abiem šalimis, ieškodamas pragmatiško balanso tarp saugumo, energetikos ir regiono stabilumo.

    Energetika ir susisiekimas

    ES vizitą sieja su strateginiu interesu gerinti susisiekimą tarp ES, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos. Tokia kryptis ypač aktuali dėl pastaraisiais metais išaugusio poreikio diversifikuoti energijos tiekimą ir mažinti rizikas tradiciniuose tiekimo koridoriuose.

    Kallas Baku pabrėžė, kad Azerbaidžanas išlieka svarbus partneris energetikoje, o derybų darbotvarkėje buvo ne tik energija, bet ir prekyba, transportas, skaitmeninis bendradarbiavimas bei platesnis regioninis junglumas. ES taip pat signalizuoja, kad yra pasirengusi kalbėti apie labiau struktūruotą santykių formatą, kuris apimtų daugiau nei iki šiol dominavusius energetikos ryšius.

    „Stiprinti susisiekimą tarp ES, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos yra mūsų bendras strateginis interesas, todėl esame atviri aptarti labiau struktūruotą partnerystę su Azerbaidžanu“, – sakė Kaja Kallas.

    Taikos procesas ir žmogaus teisių klausimai

    Lygiagrečiai ekonominei darbotvarkei ES kelia ir politinius klausimus, susijusius su Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesu. Kallas šį procesą įvardijo kaip istorinę galimybę ir ragino išlaikyti derybų tempą, nes regiono saugumo stabilumas tiesiogiai veikia ir infrastruktūros, ir prekybos projektų perspektyvas.

    Vienas praktiškiausių ES indėlių, apie kurį kalbama viešai, yra parama pasitikėjimo stiprinimo priemonėms bei išminavimui. Minų problema regione išlieka ilgalaikė ir brangi, o išminavimas laikomas būtina sąlyga tiek civilių saugumui, tiek teritorijų atkūrimui bei infrastruktūros plėtrai.

    Kartu pabrėžiama, kad dialoge su Baku žmogaus teisių tema neišnyksta. ES diplomatinė linija remiasi nuostata, jog ekonominių projektų plėtra ir politinis suartėjimas turi būti lydimi atviro aptarimo apie teisinės valstybės ir pagrindinių laisvių situaciją.

    Vidurinysis koridorius ir naujas santykių rėmas

    Pastaruoju metu ES strateginiuose svarstymuose vis dažniau minimas vadinamasis Vidurinysis koridorius, dar žinomas kaip Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas. Tai geležinkelių ir jūrinių jungčių tinklas, jungiantis Aziją su Europa per Kazachstaną, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir toliau per Turkiją.

    ES signalizuoja, kad norėtų glaudesnio bendradarbiavimo, kuris apimtų ne tik energijos tiekimą, bet ir transportą, skaitmeninę plėtrą, saugumą bei gynybą. Tokias nuotaikas anksčiau Baku buvo išsakęs ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, minėjęs ketinimus derėtis dėl platesnės partnerystės rėmo.

    Ši kryptis reikštų, kad santykiai su Azerbaidžanu galėtų tapti labiau instituciškai apibrėžti ir mažiau priklausomi nuo vienos srities, tačiau kartu pareikalautų aiškesnių susitarimų dėl skaidrumo, taisyklių ir politinių įsipareigojimų. Būtent tai ir bus vienas svarbiausių klausimų, nuo kurių priklausys, ar „strateginės partnerystės“ idėja taps praktiniais sprendimais.

  • Diplomatai apžiūrėjo Karabacho atstatymą: ką regionui žada spartėjantis taikos procesas?

    Diplomatai apžiūrėjo Karabacho atstatymą: ką regionui žada spartėjantis taikos procesas?

    Vizitas į pokonfliktinį Karabachą

    JAV ir Europos šalių diplomatai, akredituoti Azerbaidžane, savaitgalį lankėsi Karabacho regione ir apžiūrėjo pokonfliktinio atstatymo projektus. Delegacija vertino infrastruktūros ir gyvenviečių atnaujinimo eigą, kai taikos procesas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pastaraisiais metais įgavo pagreitį.

    Vizitas vyko platesniame politiniame kontekste: po ilgus dešimtmečius trukusio konflikto abi šalys yra pasiekusios naujų susitarimų dėl santykių normalizavimo ir bendradarbiavimo. Azerbaidžanas akcentuoja, kad lygiagrečiai su diplomatiniais žingsniais regione kuriamas pagrindas ekonominiam atsigavimui.

    ES ir Nyderlandų signalai apie paramą

    Nyderlandų ambasadorė Marianne de Jong pabrėžė, kad diplomatai norėjo savo akimis pamatyti renovacijos pažangą ir aiškiau įvertinti, kokios pagalbos gali prireikti toliau. Pasak jos, Nyderlandai, kaip Europos Sąjungos dalis, remia Armėnijos ir Azerbaidžano susitaikymo procesą.

    Ambasadorė taip pat nurodė, jog Nyderlandai mato galimybių prisidėti prie regiono junglumo ir investicijų krypties. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dėmesį transporto koridoriams, logistikai, energetikos ir ryšių infrastruktūrai, kuri gali tapti pagrindu privačiam kapitalui.

    JAV ir Ukrainos akcentai: teisė ir konkretūs veiksmai

    Ukrainos ambasadorius Yuriy Husyev taikos procesą Pietų Kaukaze įvardijo kaip pavyzdį, kaip ilgalaikis konfliktas gali būti sprendžiamas laikantis tarptautinės teisės. Jo teigimu, tokie procesai svarbūs ne tik regionui, bet ir platesnei Europos saugumo architektūrai.

    JAV ambasados Baku misijos vadovo pavaduotoja Amy Carlon akcentavo Vašingtono vaidmenį ir sakė, kad Baku ir Vašingtonas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdami įgyvendinti taiką ir dvišalę partnerystę. Diplomatiniame lygmenyje tai paprastai apima politinį tarpininkavimą, dialogo kanalų palaikymą ir praktinių bendradarbiavimo sričių paiešką.

    Augant taikos proceso pagreičiui, atstatymo darbai Karabache tampa vienu iš matomiausių pokyčių ženklų. Infrastruktūros projektai regione formuoja naują vystymosi etapą, tačiau jo tvarumas priklausys nuo tolesnių politinių susitarimų įgyvendinimo ir saugumo situacijos stabilumo.

  • Baku atidaryta lietuvių fotografų paroda apie Ukrainos pabėgėlius: istorijos, kurios lieka kadruose

    Baku atidaryta lietuvių fotografų paroda apie Ukrainos pabėgėlius: istorijos, kurios lieka kadruose

    Azerbaidžano sostinėje Baku atidaryta lietuvių fotografų paroda, pasakojanti apie Ukrainos karo pabėgėlių patirtis Lietuvoje. Juodai balti portretai parodoje Not All of Them. Portraits of War Refugees siekia sujungti asmeninį liudijimą ir kultūrinę diplomatiją.

    Atidaryme dalyvavo Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė, pabrėžusi, kad Lietuvoje prieglobstį radusių ukrainiečių istorijos tapo matoma kasdienybe ir formuoja visuomenės supratimą apie karo kainą. Jos teigimu, humanitarinė parama ir ilgalaikis įsipareigojimas padėti išlieka svarbūs dabartinėje geopolitinėje aplinkoje.

    „Lietuvoje gyvena daug ukrainiečių, ir čia, Baku, vėl matau panašumų tarp Azerbaidžano ir Lietuvos“, – sakė Inga Ruginienė.

    Parodos ašis yra portretai žmonių, kurie dėl Rusijos karo Ukrainoje buvo priversti palikti namus ir laikinai apsigyveno Lietuvoje. Kūriniai siekia fiksuoti ne tik netektį ir traumą, bet ir orumą, atsparumą bei bandymą susigrąžinti kasdienybės ritmą.

    Ekspozicijoje pristatomi kelių kartų Lietuvos fotografų darbai, sukurti dokumentinės fotografijos tradicijoje. Parodos kuratorinis sumanymas remiasi idėja, kad portretas gali tapti ne vien estetiniu objektu, bet ir socialiniu dokumentu, padedančiu auditorijai atpažinti karo pasekmes per konkretaus žmogaus veidą.

    Paroda kaip kultūrinė diplomatija

    Lietuvos diplomatinė atstovybė Baku parodą pristato kaip pastangų stiprinti tarptautinį solidarumą dalį. Tokie projektai neretai pasitelkiami siekiant, kad humanitarinės krizės nebūtų vertinamos vien statistikos kalba, o išliktų susietos su asmeniniais likimais.

    Iniciatyva rengiama akademinėje erdvėje, o tai suteikia progą kalbėti apie pabėgėlių integraciją, paramos mechanizmus ir visuomenių atsparumą dezinformacijai. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau pabrėžia, kad parama Ukrainai apima ne tik saugumo politiką, bet ir socialinę bei kultūrinę dimensiją.

    Ukrainos atstovų žinutė

    Atidaryme dalyvavo ir Ukrainos ambasadorius Yuriy Husyev, akcentavęs tarptautinės paramos svarbą perkeltiems asmenims. Jo teigimu, pagalba pabėgėliams yra ne vien trumpalaikis sprendimas, o tęstinis darbas, kuriam reikia partnerių įsitraukimo.

    „Labai vertiname Lietuvos ir Azerbaidžano paramą mūsų perkeltiems žmonėms“, – sakė Yuriy Husyev.

    Paroda Baku išryškina ryšius tarp Lietuvos, Ukrainos ir Azerbaidžano, o meninė forma pasirenkama kaip būdas kurti dialogą ir išlaikyti dėmesį humanitarinėms karo pasekmėms. Skelbiama, kad ekspozicija Khazar universitete veiks iki 2026 metų balandžio 30 dienos.

  • Azerbaidžanas kuria aviacijos centrą: pilotus ir dispečerius rengs namuose pagal pasaulio normas

    Azerbaidžanas kuria aviacijos centrą: pilotus ir dispečerius rengs namuose pagal pasaulio normas

    Aviacijos mokymų centras keičia rinką

    Azerbaidžanas centralizuoja pilotų ir oro eismo valdymo specialistų rengimą naujame mokymų centre, įkurtame Nacionalinėje aviacijos akademijoje. Šalies tikslas – kelti saugos kartelę iki tarptautinių reikalavimų ir mažinti priklausomybę nuo mokymų užsienyje.

    Mokymai vis dažniau remiasi pažangiomis simuliacijomis, leidžiančiomis realistiškai atkartoti avarines situacijas ir sudėtingus skrydžio etapus be rizikos. Toks modelis laikomas vienu efektyviausių būdų standartizuoti įgūdžius ir užtikrinti vienodą parengtį skirtingose programose.

    Simuliatoriai ir praktika vietoje

    Centre studentai dirba su pilno skrydžio simuliatoriais, kur gali treniruotis nuo įprastų procedūrų iki retai pasitaikančių, tačiau kritiškai svarbių scenarijų. Programos derina teoriją su praktika, kad būsimieji pilotai ir dispečeriai geriau pasirengtų intensyviam oro eismui bei sprendimų priėmimui realiu laiku.

    Aviacijos sektoriuje tokie sprendimai glaudžiai siejami su tarptautiniais saugos standartais, įskaitant mokymo programų suderinamumą ir periodinį kompetencijų tikrinimą. Rinkoje matoma aiški tendencija investuoti į infrastruktūrą, kuri leidžia greičiau plėsti specialistų rengimą ir vienodinti kokybę.

    Partnerystės ir mažesnė priklausomybė nuo užsienio

    Skelbiama, kad centras bendradarbiauja su partneriais iš kelių dešimčių šalių ir taip prisijungia prie platesnio aviacijos profesionalų tinklo. Tokios partnerystės paprastai padeda perimti metodikas, instruktorių rengimo praktiką ir vertinimo standartus, kurie taikomi tarptautinėje aviacijoje.

    Platesniame kontekste tai atspindi regioninę kryptį stiprinti vietos kompetencijas, kai augant oro transporto apimtims vis labiau trūksta kvalifikuotų specialistų. Centralizuoti mokymai ir didesnis simuliacijų naudojimas dažnai įvardijami kaip būdas greičiau užpildyti spragas ir kartu nuosekliai gerinti saugą.

  • Čekija derasi dėl 2 mlrd. kub. m dujų iš Azerbaidžano: kada prasidėtų tiekimas ir kokia kaina

    Čekija derasi dėl 2 mlrd. kub. m dujų iš Azerbaidžano: kada prasidėtų tiekimas ir kokia kaina

    Planas – tiekimas nuo 2028–2029

    Čekija planuoja kasmet pirkti apie 2 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų iš Azerbaidžano. Apie tai vizito Azerbaidžane metu pranešė šalies pramonės ir prekybos ministras Karel Havlíček, o pirmosios dujų siuntos galėtų pasiekti Čekiją 2028–2029 metais.

    Toks kiekis sudarytų reikšmingą dalį Čekijos poreikio. Šalies Energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, pernai dujų suvartojimas Čekijoje augo 6,5 proc. ir siekė apie 7,2 mlrd. kubinių metrų.

    Kaina ir sutarties trukmė

    Ministro teigimu, metinė sandorio vertė galėtų siekti maždaug 800 mln. eurų, tačiau suma priklausytų nuo sutarties trukmės ir sąlygų. Pasak jo, geresnė kaina realistiškesnė tuomet, kai pirkėjas įsipareigoja ilgesniam laikotarpiui.

    „Jei Čekija nori geros kainos, reikia planuoti 10–15 metų sutartį“, – sakė Karel Havlíček.

    Čekijos atstovai taip pat akcentuoja, kad Europos Sąjungoje jau yra dešimt valstybių, kurios perka dujas iš Azerbaidžano, o Čekija siektų tapti dar viena tokio tiekimo gavėja. Tai atitiktų bendrą ES kryptį diversifikuoti importą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Energetinis kontekstas ir Azerbaidžano galimybės

    Čekija pabrėžia, kad su Azerbaidžanu bendradarbiauja ir kituose energijos segmentuose. Ministro teigimu, šalis jau importuoja naftą iš Azerbaidžano, o reikšminga dalis Čekijoje suvartojamos naftos atkeliauja būtent iš šios krypties.

    Azerbaidžano energetikos ministerijos skelbiamais duomenimis, pernai šalis išgavo apie 51,5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Eksportas siekė apie 25,2 mlrd. kubinių metrų, iš kurių 12,8 mlrd. kubinių metrų buvo nukreipta į Europą.

    Šie skaičiai rodo, kad Europa išlieka didžiausia užsienio Azerbaidžano dujų rinka, o tiekimas vyksta ir į Turkiją bei kaimynines šalis. Čekijos planuojamas pirkimas reikštų papildomą ilgalaikį įsipareigojimą, kuriam, be politinių susitarimų, prireiktų ir aiškių logistikos bei tranzito sprendimų.