Tag: Azerbaidžanas

  • „ABB“ žengia į Uzbekistaną: už 129 mln. eurų perima Davr Bank kontrolę ir kuria naują žaidėją

    „ABB“ žengia į Uzbekistaną: už 129 mln. eurų perima Davr Bank kontrolę ir kuria naują žaidėją

    Azerbaidžano didžiausia finansų institucija „ABB“ plečiasi į Centrinę Aziją ir pirmą kartą tiesiogiai įžengia į Uzbekistano bankų rinką. Bankas pasirašė susitarimą įsigyti 51 proc. privataus komercinio Davr Bank akcijų paketą.

    Sandorio vertė siekia apie 129 mln. eurų, todėl tai laikoma vienu didžiausių Pietų Kaukazo kapitalo tiesioginių investicijų projektų Uzbekistano finansų sektoriuje. Susitarimu siekiama sujungti „ABB“ korporatyvinės bankininkystės ir technologijų kompetencijas su Davr Bank patirtimi smulkiojo ir vidutinio verslo finansavime.

    Kas keičiasi rinkoje

    Po sandorio „ABB“ įgyja realią platformą veikti Uzbekistane, kuris pastaraisiais metais aktyviai atveria sektorius užsienio kapitalui ir vykdo bankų sistemos pertvarką. Tokios investicijos dažniausiai siejamos su tikslu spartinti konkurenciją, diegti skaitmeninius sprendimus ir gerinti rizikos valdymo standartus.

    Reitingų agentūra S&P Global nurodė, kad dėl įsigijimo Davr Bank ilgalaikis emitento reitingas buvo įtrauktas į CreditWatch su teigiamomis implikacijomis. Praktikoje tai reiškia, kad rinkos dalyviai tikisi potencialiai stipresnio savininko įtakos banko finansiniam stabilumui ir valdymui.

    Prekyba ir finansavimas

    Pagal dvišalius valstybių susitarimus prognozuojama, kad Azerbaidžano ir Uzbekistano prekyba iki 2030 metų gali pasiekti apie 856 mln. eurų. Tokiam srautui aptarnauti ypač svarbūs atsiskaitymų kanalai, prekybos finansavimas ir dokumentiniai instrumentai, pavyzdžiui, akredityvai.

    „ABB“ skelbia, kad įsigijimas padės greitinti tarpvalstybinius mokėjimus ir plėsti prekybos finansavimo sprendimus, taip pat užtikrinti sklandesnes importo ir eksporto operacijas įmonėms, veikiančioms Centrinės Azijos regione.

    „Šį projektą vertiname kaip mūsų ilgalaikės veiklos Uzbekistane pradžią ir norime būti patikimas finansų partneris verslui, gyventojams ir šalies ekonomikai“, – sakė „ABB“ valdybos pirmininkas Abbas Ibrahimovas.

    „Partnerystė užtikrins didesnį stabilumą ir stiprų technologinį šuolį mūsų bankui“, – teigė Davr Bank steigėjas ir stebėtojų tarybos pirmininkas Lutfulla Ubayev.

    Skaičiai ir technologijos

    „ABB“ duomenimis, banko valdomas turtas siekia apie 7,8 mlrd. eurų, jis aptarnauja daugiau nei 17 500 juridinių asmenų ir apie 3 mln. privačių klientų, o šalyje veikia 78 padaliniai. Pirmąjį 2026 metų ketvirtį banko grynasis pelnas, skelbta, sudarė apie 60 mln. eurų.

    Davr Bank turtas siekia apie 910 mln. eurų, jis įregistruotas 2001 metais ir daugiausia orientuojasi į mikro ir smulkiojo verslo kreditavimą. Bankas turi 43 padalinius ir aptarnauja daugiau nei 1,4 mln. klientų.

    S&P Global skaičiavimu, Davr Bank nuosavo kapitalo grąža pastaraisiais metais nuosekliai viršijo 35 proc., o 2025 metais siekė 35,6 proc. Agentūra prognozuoja, kad artimiausius trejus metus rodiklis gali išlikti tvirtas ir siekti apie 20–25 proc.

    Skelbiama, kad po įsigijimo Davr Bank sudarys apie 10–11 proc. konsoliduotos „ABB“ grupės turto ir nuosavo kapitalo. „ABB“ taip pat planuoja sinchronizuoti skaitmeninės bankininkystės platformas ir rizikos valdymo sistemas su Davr Bank infrastruktūra, siekiant greičiau diegti pažangesnius produktus vietos klientams.

  • Karabachas kyla iš griuvėsių: naujos zonos vilioja investicijas, o Šuša kuriama beveik nuo nulio

    Karabachas kyla iš griuvėsių: naujos zonos vilioja investicijas, o Šuša kuriama beveik nuo nulio

    Karabacho regione vykstantis atstatymas pereina į naują etapą: šalia gyvenamojo fondo atkūrimo vis daugiau dėmesio skiriama ekonomikos varikliams, kurie turėtų užtikrinti ilgalaikį augimą. Azerbaidžanas regione kuria naujas ekonomines zonas, kuriose numatoma plėsti gamybą, pramonę ir logistiką.

    Pagrindiniai projektai koncentruojami prie Agdamo ir Džabrailio, kur planuojami pramonės ir sandėliavimo klasteriai, patogesnės krovinių grandinės bei paslaugų infrastruktūra. Investuotojams siūlomos mokestinės lengvatos ir administraciniai supaprastinimai, siekiant greičiau pritraukti kapitalą ir darbo vietas.

    Ekonomika vietoje vien statybų

    Šis posūkis rodo, kad atstatymas nebėra vien fizinių pastatų klausimas: tikslas – sukurti konkurencingą regiono ekonomiką, kuri generuotų pajamas ir po statybų bumo. Tokia kryptis įprasta pokonfliktiniuose regionuose, kur investuotojams svarbiausia tampa aiškios taisyklės, infrastruktūra ir rizikų valdymas.

    Azerbaidžano prezidento specialusis atstovas Šušos rajone pabrėžia, kad siekiama regioną kurti taip, kad jis būtų pritaikytas ilgalaikei plėtrai, o ne trumpalaikiams projektams.

    „Mums svarbu ne tik atstatyti, bet ir sukurti tvarią ekonomiką, kuri veiktų dešimtmečius“, – sakė Azerbaidžano prezidento specialusis atstovas Šušos rajone.

    Šuša: planavimas ir technologijos

    Šuša įvardijama kaip vienas sudėtingiausių simbolinių projektų, kur dalį sprendimų tenka priimti pradedant beveik nuo nulio. Miesto atkūrime derinami paveldo apsaugos, urbanistikos ir modernios infrastruktūros reikalavimai, o tai didina projektų kainą ir darbų koordinavimo sudėtingumą.

    Šušos miesto rezervato vyriausiasis architektas, dalyvaujantis atstatyme, sako, kad užduotis išskirtinė, nes realiai tenka atkurti miestą, kurio kasdienė struktūra buvo išardyta.

    „Tai darbas, kai daug ką reikia pradėti beveik nuo nulio“, – sakė Šušos miesto rezervato vyriausiasis architektas.

    Atstatymo planavime akcentuojamos žaliosios energijos kryptys, skaitmeninis projektavimas, bepiločių orlaivių matavimai ir pažangus kartografavimas. Tokios priemonės leidžia tiksliau įvertinti teritorijas, greičiau planuoti inžinerinius tinklus ir mažinti klaidų riziką dideliuose infrastruktūros projektuose.

  • Azerbaidžanas rado naują eksporto variklį: granatai atnešė 48,2 mln. eurų

    Azerbaidžanas rado naują eksporto variklį: granatai atnešė 48,2 mln. eurų

    Azerbaidžanas vis aktyviau remiasi granatais kaip sparčiai augančiu ne naftos eksporto produktu. 2025 metais šalis eksportavo granatų ir jų produktų už 48,2 mln. eurų, o tiekimo geografija išsiplėtė iki 26 valstybių.

    Granatų sektorius išaugo ir mastu: šalyje deklaruojama apie 23 000 hektarų sodų, iš kurių tiekiami ne tik švieži vaisiai, bet ir sultys, koncentratas, vynas bei sėklų aliejus. Tai leidžia Azerbaidžanui tiesiogiai konkuruoti su dideliais eksportuotojais, tokiais kaip Iranas, Turkija ir Ispanija.

    Pasak Azerbaidžano granatų augintojų ir eksportuotojų asociacijos vadovo Farhado Garašovo, granatas šaliai yra ne vien žemės ūkio kultūra, bet ir tapatybės dalis.

    „Azerbaidžanui granatas yra neatsiejama kultūros paveldo dalis, beveik 2 000 metų simbolizuojanti gausą, klestėjimą ir gerovę“, – sakė F. Garašovas.

    Eksporto pranašumai ir įvairovė

    Gamintojai pabrėžia kelis konkurencinius privalumus: vietines veisles, rinkoms pritaikytus fitosanitarinius reikalavimus ir logistinį artumą Europos bei Persijos įlankos šalims. Skelbiama, kad auginama daugiau kaip 200 granatų veislių, daugiausia Kur–Araz žemumoje ir Goichay rajone.

    Tarptautinėje prekyboje geriausiai žinoma veislė Guloysha, vertinama dėl plonos žievės, didelio sulčių kiekio ir saldžiarūgščio skonio. Kitos veislės, tokios kaip Valas, Shah Nar, Nazik Gabig ar Bala Mursal, naudojamos išskirtinumui kurti, kai pirkėjai tikisi stabilios kokybės ir vienodo dydžio vaisių.

    „Šis turtingas paveldas yra viena svarbiausių savybių, išskiriančių Azerbaidžano granatus tarptautinėse rinkose“, – sakė F. Garašovas.

    Ilgesnis sezonas ir griežtesni reikalavimai

    Nors eksporte vis dar dominuoja švieži granatai, vis didesnę dalį sudaro perdirbti produktai. Sultys, koncentratas ir sėklų aliejus suteikia galimybę pardavinėti ilgiau nei rudeninio derliaus metu, o investicijos į šaldymo sandėlius ir perdirbimą padeda užtikrinti ištisinį tiekimą.

    Tačiau didieji užsienio pirkėjai ir prekybos tinklai kelia vis daugiau reikalavimų: nuo griežtesnės fitosanitarinės kontrolės iki tarptautinių pakuočių standartų. Dėl to smulkesni ūkiai vis dažniau ieško finansavimo, kooperacijos ir ilgalaikių sutarčių, kad atitiktų stabilaus tiekimo lūkesčius.

    Azerbaidžano Žemės ūkio ministerijos Agrarinių inovacijų centro vadovas Anaras Džafarovas pabrėžia, kad sektorius pereina nuo vien kiekių didinimo prie prekės ženklo ir didesnės pridėtinės vertės kūrimo.

    „Žemės ūkis Azerbaidžane įžengė į naują vystymosi etapą, kai svarbu ne tik didinti gamybą, bet ir kurti didesnės pridėtinės vertės produktų įvaizdį“, – sakė A. Džafarovas.

    Klimato rizikos spaudžia augintojus

    Pramonė susiduria ir su klimato iššūkiais. Bendrovės „Az-Granata“ operacijų vadovas Yusifas Lazgiyevas teigė, kad šių metų derlių smarkiai sumažino šaltas ir lietingas laikotarpis pavasario pabaigoje, kai dėl oro sąlygų nepavyko įprastas antrasis žydėjimas.

    „Granatmedžiai paprastai žydi tris kartus per sezoną. Šiemet dėl klimato pokyčių mūsų soduose jie pražydo tik kartą, todėl krito produktyvumas ir derlius“, – sakė Y. Lazgiyevas.

    Jo teigimu, vieno žydėjimo ciklo praradimas gali lemti 15–20 proc. derliaus sumažėjimą, o dideli temperatūrų svyravimai tarp dienos ir nakties skatina ligų plitimą. Vyno gamyba, palyginti su 2025 metais, šiemet, pasak jo, buvo mažesnė 30–40 proc.

    Augintojai kaip prioritetus įvardija lašelinį drėkinimą, skaitmeninį vandens valdymą ir didesnį vandens naudojimo efektyvumą. Tai ypač aktualu didėjant karščiams, ilgėjant sausroms ir ryškėjant vandens trūkumo rizikai.

    Goichay rajone kasmet rudenį rengiamas granatų festivalis tapo ne tik kultūros švente, bet ir prekybos platforma, kur gamintojai susitinka su pirkėjais, pristato naujas veisles ir derasi dėl eksporto kontraktų. 2024 metais ši tradicija įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, o tai, pasak sektoriaus atstovų, sustiprino šalies matomumą užsienio rinkose.

  • Kodėl Azerbaidžano Gabaloje vykstantis festivalis tampa kultūrų susitikimo vieta?

    Kodėl Azerbaidžano Gabaloje vykstantis festivalis tampa kultūrų susitikimo vieta?

    15 metų jubiliejus ir naujas formatas

    Gabaloje, Azerbaidžane, vykstantis Gabalos muzikos festivalis 2026 metais mini 15 metų sukaktį ir šįkart akcentuoja ne tik koncertus, bet ir platesnę kultūrinę programą. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys tampa platforma, kur susitinka skirtingų žanrų kūrėjai ir auditorijos.

    Šalia tradicinės koncertų programos pristatytas naujas plėtros etapas „Gabala Fest“, kuriuo siekiama sujungti muziką, vizualųjį meną ir performansus. Toks modelis atitinka tarptautinę festivalių tendenciją stiprinti patirtinį turinį ir tarpdisciplininius bendradarbiavimus.

    Nuo klasikos iki mugamo

    Festivalio programoje skamba klasikinė muzika, vietinės tradicijos ir šiuolaikiniai projektai, todėl renginys pritraukia įvairių skonių publiką. Pasak organizatorių, būtent žanrų įvairovė padeda išlaikyti aktualumą ir sudomina tiek vietos gyventojus, tiek užsienio svečius.

    Šiemet daugiau dėmesio skiriama ir Azerbaidžano muzikiniam paveldui, įskaitant mugamą, kuris laikomas vienu svarbiausių regiono tradicinės muzikos reiškinių. Kartu atsiranda erdvė eksperimentams, kai tradiciniai motyvai derinami su šiuolaikinėmis aranžuotėmis.

    Parodos ir kultūrų dialogas

    Festivalį papildo meno paroda „Kultūrų kryžkelės“, kurioje pristatomi daugiau nei 30 vietos ir tarptautinių menininkų darbų. Tokios parodos tampa svarbia festivalio dalimi, nes leidžia auditorijai patirti kultūrinį dialogą ne vien per muziką.

    Organizatorių teigimu, Gabala palaipsniui formuojama kaip regioninis traukos centras, kuriame susitinka kūrėjai iš skirtingų šalių ir tradicijų. Tai ypač aktualu dabar, kai didžioji dalis festivalių Europoje ir kaimyniniuose regionuose ieško būdų išsiskirti ne vien atlikėjų pavardėmis, bet ir turinio gylio pasiūla.

    Planuojama, kad 2027 metais kultūrinė programa bus dar labiau plečiama, o „Gabala Fest“ taps nuolatine festivalio kryptimi. Tokia plėtra rodo siekį stiprinti tarptautinį matomumą ir kurti ilgalaikę platformą bendriems projektams.

  • Baku senamiestis keičiasi akyse: UNESCO saugoma teritorija rado būdą išlikti gyva

    Baku senamiestis keičiasi akyse: UNESCO saugoma teritorija rado būdą išlikti gyva

    Istorinis Baku branduolys

    Ičerišeheras, vadinamas Baku senamiesčiu, šimtmečius buvo miesto istorinis centras, kurio raidą formavo prekyba, amatai, religija ir kasdienis bendruomenės gyvenimas. Siauros gatvelės, kiemai ir gynybinės sienos iki šiol liudija skirtingų epochų įtaką Kaukazo regione.

    Ši teritorija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, todėl bet kokie pokyčiai čia vertinami per išsaugojimo prizmę. Senamiestis laikomas ne tik architektūriniu objektu, bet ir gyvu urbanistiniu audiniu, kuriame svarbūs tiek pastatai, tiek jų funkcijos.

    Kaip paveldas pritaikomas šiandien

    Pastaraisiais metais Ičerišeheras ieško balanso tarp autentiškumo ir šiuolaikinių poreikių, kai didėja turizmo srautai, auga paslaugų sektorius ir keičiasi gyventojų lūkesčiai. Vienas pagrindinių principų yra istorinių pastatų restauravimas ir jų pritaikymas šiuolaikiniam naudojimui, siekiant ne tik išsaugoti fasadus, bet ir užtikrinti, kad erdvės neliktų tuščios.

    Praktikoje tai reiškia atnaujinamus inžinerinius tinklus, gerinamas pastatų energinis efektyvumas, stiprinamas konstrukcijų saugumas ir reguliuojamas komercinių veiklų intensyvumas. Tokie sprendimai leidžia senamiesčiui išlikti patraukliam lankytojams, bet kartu mažina riziką, kad jis taps vien turistine dekoracija.

    „Mūsų tikslas yra išsaugoti vietos tapatybę, bet sudaryti sąlygas žmonėms čia gyventi ir dirbti šiandien“, – sakė už senamiesčio valdymą atsakingi specialistai.

    Didžiausi iššūkiai ir tendencijos

    UNESCO statusas įpareigoja turėti aiškią apsaugos ir valdymo sistemą, kuri apima restauravimo standartus, srautų kontrolę ir vizualinio vientisumo apsaugą. Tokiose teritorijose viena dažniausių rizikų yra per didelė komercializacija, kai vietiniai gyventojai išstumiami, o kasdienė infrastruktūra pritaikoma tik turistams.

    Todėl vis dažniau akcentuojama tvari urbanistinė priežiūra, kai planuojama ne vien pavienių objektų restauracija, bet ir ilgalaikė viešųjų erdvių kokybė, triukšmo bei transporto poveikio mažinimas, kultūrinio turinio stiprinimas. Ičerišehero atvejis rodo, kad istorija ir inovacijos gali veikti kartu, jei sprendimai remiasi aiškiomis taisyklėmis ir bendruomenės poreikiais.

  • Aliyevas atvyko į Berlyną: Vokietija siekia daugiau dujų ir naujo prekybos kelio į Europą

    Aliyevas atvyko į Berlyną: Vokietija siekia daugiau dujų ir naujo prekybos kelio į Europą

    Energetika ir prekyba – vizito ašis

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas antradienį atvyko į Berlyną pirmojo valstybinio vizito į Vokietiją. Derybų darbotvarkėje dominavo energetinis saugumas ir vadinamasis Vidurinysis koridorius – prekybos maršrutas, jungiantis Kiniją ir Europą per Centrinę Aziją bei Pietų Kaukazą.

    Vizitas vyksta Europai ir toliau mažinant priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro. Vokietijai, kuri po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą skubiai perorientavo energijos tiekimą, papildomi dujų šaltiniai išlieka strateginis prioritetas.

    Strateginė partnerystė ir nauji susitarimai

    I. Aliyevas susitiko su kancleriu Friedrichu Merzu dvišalėms deryboms, po kurių įvyko platesnis susitikimas su ministrų kabineto nariais. Šalys pasirašė bendrą strateginės partnerystės deklaraciją ir kelis susitarimus dėl energetikos, transporto, infrastruktūros, prekybos ir investicijų, taip pat mokslo ir technologijų.

    Vokietija tapo antra Europos šalimi po Italijos, pasirašiusia tokio formato susitarimą su Azerbaidžanu. Kartu Berlyne vyko ir bendras verslo forumas, skirtas politinius įsipareigojimus paversti konkrečiais projektais bei investicijomis.

    „Noriu padėkoti prezidentui Ilhamui Aliyevui. Jūs sukuriate galimybę mums gauti didesnius dujų kiekius iš Azerbaidžano. Tai atsispindi ir šiandien pasirašytoje bendroje deklaracijoje“, – sakė Friedrichas Merzas.

    „Azerbaidžanas gali tiekti reikalingą naftos kiekį. Tai galima padaryti tiek iš vidaus šaltinių, tiek pasitelkiant SOCAR prekybos padalinį“, – sakė Ilhamas Aliyevas.

    Dujos per Pietinį dujų koridorių

    Vokietija yra viena naujausių Baku dujų pirkėjų: tiekimas į šalį pradėtas 2024 metais per Pietinį dujų koridorių ir tolesnes jungtis Europos tinkle. I. Aliyevas teigė tikintis, kad metiniai pristatymai Vokietijai kitais metais pasieks 2 mlrd. kubinių metrų.

    Kancleris F. Merzas Pietinį dujų koridorių įvardijo kaip patikimą tiekimo kryptį ir pabrėžė ilgalaikės partnerystės siekį. Pasak Azerbaidžano pusės, šalis Europai šiuo metu per metus tiekia apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų, o didžiausi gavėjai yra Italija, Graikija, Bulgarija ir Vengrija.

    Aliyevas taip pat pareiškė, kad Baku pasirengęs didinti tiekimą Vokietijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Tokie pareiškimai pateikiami platesniame kontekste, kai ES ieško stabilesnių alternatyvų rusiškam energijos importui ir stiprina tiekimo kelių atsparumą.

    Vidurinysis koridorius ir regiono įtampos

    Ne mažiau svarbi derybų tema – Vidurinysis koridorius, jungiantis Kiniją su Europa per Kazachstaną, Azerbaidžaną, Gruziją ir Turkiją. I. Aliyevas teigė, kad Azerbaidžanas daug investavo į Alato uosto prie Kaspijos jūros pajėgumų plėtrą, o krovinių srautai šiuo maršrutu ženkliai augo.

    Vokietijai, kaip vienai didžiausių Europos pramonės ekonomikų ir Azijos prekių importuotojų, alternatyvūs logistikos keliai tampa svarbūs tiek dėl verslo rizikų valdymo, tiek dėl siekio mažinti priklausomybę nuo tranzito per Rusiją.

    Azerbaidžano vadovas taip pat užsiminė apie regione vykstančius konfliktus, kurie trikdo energijos ir prekybos srautus, ir teigė, jog šalis laikosi subalansuotos pozicijos bei yra pasirengusi remti diplomatines pastangas stabilumui atkurti. Savo ruožtu F. Merzas palankiai įvertino Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesą ir paragino užbaigti taikos susitarimo derinimą.

    Vėliau tą pačią dieną I. Aliyevas atskirai susitiko su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu. Pasak pranešimų, susitikime aptarta dvišalių ryšių plėtra ir regiono saugumo klausimai.

  • Vokietija atrado Azerbaidžaną iš naujo: ne tik dujos, bet ir šimtai įmonių bei koridorius

    Vokietija atrado Azerbaidžaną iš naujo: ne tik dujos, bet ir šimtai įmonių bei koridorius

    Azerbaidžano ir Vokietijos santykiai pastaraisiais metais keičiasi: bendradarbiavimas vis mažiau siejamas vien su energetika, o vis labiau su pramone, logistika ir tiekimo grandinių saugumu. Europai ieškant alternatyvų Rusijos įtakai ir rizikoms, Pietų Kaukazas įgauna didesnį strateginį svorį.

    Ekspertai pabrėžia, kad Baku Vokietijoje vis dažniau matomas ne kaip žaliavų tiekėjas, o kaip platesnės Eurazijos transporto ir gamybos architektūros dalis. Šis poslinkis siejamas su Europos įmonių poreikiu diversifikuoti tiekimo kelius ir gamybos partnerystes.

    Remiantis analitikų vertinimais, dvišalė prekyba 2025 metais siekė apie 1,7 mlrd. eurų, o ją daugiausia augino vokiškos pramonės įrangos, mašinų ir transporto sistemų eksportas. Azerbaidžane veikia daugiau nei 250 Vokietijos įmonių, apimančių gamybą, statybas, logistiką ir energetiką.

    Ryšiai stiprėja už energetikos ribų

    Nors prekybos skaičiai svarbūs, didžiausias pokytis – santykių turinyje. Augantis bendradarbiavimas vis dažniau siejamas su pramoniniais projektais, inžinerija, transporto sprendimais, atsinaujinančia energetika ir pažangesne gamyba.

    Vokietijos įmonėms tai reiškia naujas eksporto rinkas ir papildomus užsakymus, o Azerbaidžanui – galimybę pritraukti technologijas ir kompetencijas į pramonės zonas bei infrastruktūros projektus. Tokios kryptys ypač aktualios, kai Europos pramonė siekia mažinti priklausomybę nuo vieno regiono tiekėjų.

    Logistikos dimensija šiame kontekste tampa esminė, nes kartu su pramone auga poreikis patikimiems, prognozuojamiems maršrutams. Dėl to ryškėja didesnis dėmesys transporto infrastruktūrai, uostams, geležinkeliams ir muitinės procedūrų modernizavimui.

    Vidurinis koridorius ir nauja logistika

    Svarbia ašimi įvardijamas vadinamasis Vidurinis koridorius – maršrutas, jungiantis Kiniją ir Centrinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje šis kelias tapo patrauklesnis kaip alternatyva maršrutams, kuriuos gali paveikti sankcijos ar geopolitiniai trikdžiai.

    Azerbaidžanas šiame koridoriuje matomas kaip logistikos mazgas, kuriame susikerta jūriniai ir geležinkelio srautai. Analitikai pažymi, kad koridoriaus ekonominė grąža priklauso ne vien nuo tonų skaičiaus, bet ir nuo to, ar juo gabenamos didesnės pridėtinės vertės prekės.

    Tokį poslinkį gali skatinti investicijos į Baku uosto plėtrą ir Alato laisvąją ekonominę zoną, kuriose kuriamos sąlygos ne tik tranzitui, bet ir surinkimo, sandėliavimo bei gamybos veikloms. Tai atveria nišą automobilių komponentams, elektros įrangai, elektronikai ir chemijos produktams.

    Dujos išlieka svarbios Europai

    Nors bendradarbiavimas plečiasi, energetika išlieka santykių branduolyje. Azerbaidžanas pozicionuojasi kaip patikimas dujų tiekėjas, o 2026 metų pradžioje pradėtas tiesioginis dujų tiekimas Vokietijai ir Austrijai rodo, kad šalis įsitvirtina platesniame Europos energijos saugumo paveiksle.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Europos energijos politika po karo Ukrainoje pasikeitė: svarbiau tapo tiekėjų įvairovė, infrastruktūros atsparumas ir ilgalaikis planavimas. Šiame kontekste Vokietijos dėmesys Azerbaidžanui vertinamas kaip platesnės priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių mažinimo strategijos dalis.

    Be to, svarstoma, kad Azerbaidžanas ateityje galėtų stiprinti tranzito vaidmenį, jei Europai prireiktų papildomų srautų iš Centrinės Azijos. Tai ypač aktualu kalbant apie naftos ir dujų tiekimo diversifikavimą bei regiono infrastruktūros sujungiamumą.

    Europos Sąjungoje daugėja aukšto lygio kontaktų su Baku, o Pietų Kaukazas vis dažniau minimas kaip regionas, galintis prisidėti prie energetinio ir logistikos saugumo. Kartu pabrėžiama, kad ekonominis bendradarbiavimas neatsiejamas nuo politinio stabilumo ir prognozuojamos regiono raidos.

  • Azerbaidžano kalnuose aptiko ieškotą gyvenvietę: radiniai gali keisti Aleksandro istoriją

    Azerbaidžano kalnuose aptiko ieškotą gyvenvietę: radiniai gali keisti Aleksandro istoriją

    Azerbaidžano pietryčių kalnuose, netoli Urakaran kaimo Yardımlı rajone, archeologai aptiko ilgai vietos bendruomenėse minimą, bet moksliškai menkai tyrinėtą gyvenvietę. Tyrėjų teigimu, tai gali būti vienas reikšmingiausių sistemingai nagrinėjamų urbanistinio tipo objektų, siejamų su Atropatenės valstybe.

    Atradimą lėmė bendra Azerbaidžano ir Jungtinių Valstijų mokslininkų ekspedicija, dirbusi vietovėje, vietinių vadinamoje Seyidin Yeri. Nors viešojoje erdvėje pasirodė teiginių apie „senovinį miestą“, patys tyrėjai pabrėžia, kad tikslaus gyvenvietės ploto dar negalima įvardyti.

    Kas jau aišku, tai objekto mastas ir ilgaamžiškumas: aptikti masyvių akmeninių pastatų kompleksai su daugybe patalpų, statytų skirtingais etapais. Kai kurių sienų konstrukcija ir užstatymo logika leidžia manyti, kad dalis teritorijos galėjo turėti gynybinę paskirtį.

    Ypač daug informacijos suteikė gaisro pėdsakai: degėsių sluoksniai rodo didelį gaisrą, sunaikinusį bent dalį užstatymo. Įgriuvę stogų elementai uždengė patalpų vidų, todėl dalis radinių ir konstrukcijų išliko neįprastai gerai, o tai leidžia tiksliau atkurti kasdienį gyvenimą.

    Mokslininkai taip pat surinko daug organinių mėginių, kurie bus tiriami laboratorijose, siekiant patikslinti chronologiją ir atskirti skirtingas apgyvendinimo fazes. Tokie tyrimai paprastai padeda įvertinti, kokia buvo aplinka, mityba, ūkinė veikla ir kaip keitėsi gyvenvietės funkcijos.

    Ne mažiau intriguoja gamybinės veiklos pėdsakai: aptikta požymių, kad čia veikė dirbtuvės ir vyko įvairi ūkinė veikla. Vėlesni sluoksniai leidžia kelti hipotezę apie vietinę stiklo gamybą jau nuo I amžiaus pradžios, o jei tai pasitvirtintų, objektas būtų svarbus ne tik kaip įtvirtintas centras, bet ir kaip regioninės amatininkystės bei mainų mazgas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad šis radinys jau dabar verčia iš naujo vertinti pietryčių Azerbaidžano kalnų apgyvendinimo vaizdą vėlyvuoju geležies amžiumi ir ankstyvuoju mūsų eros laikotarpiu. Iki šiol neretai buvo manoma, kad tokios vietovės buvo retai gyvenamos, tačiau nauji duomenys rodo ilgalaikes bendruomenes ir ryšius su didesniais politiniais bei prekybiniais centrais.

    Šalia gyvenvietės identifikuotas ir Bilga kapinynas, kuriame aptikta skirtingų laidojimo tradicijų: laidojimai dideliuose induose, megalitiniai kapai ir įprasti žemės kapai, taip pat galimi su žirgais susiję palaidojimai. Radiokarboninis datavimas ir radiniai leidžia spėti, kad nekropolis galėjo būti naudojamas nuo Achemenidų laikų iki Partų periodo.

    Nors antraštėse kartais minima Aleksandro Makedoniečio mirties istorija, archeologiniai tyrimai pirmiausia fiksuoja platesnį regiono politinį ir ekonominį kontekstą po Aleksandro žygių, kai Kaukazo ir Irano paribiuose formavosi naujos valdžios struktūros ir prekybos kryptys. Tolimesni kasinėjimai ir laboratoriniai tyrimai turėtų atsakyti, kokį tiksliai vaidmenį Seyidin Yeri galėjo atlikti šiame didelių pokyčių laikotarpyje.

  • Šušos pasaulinis žiniasklaidos forumas: kaip DI ir dezinformacija keičia žurnalistiką

    Šušos pasaulinis žiniasklaidos forumas: kaip DI ir dezinformacija keičia žurnalistiką

    Žurnalistika spaudžiama iš visų pusių

    Dezinformacijos srautas, dirbtinis intelektas ir mažėjantis visuomenės pasitikėjimas vis stipriau perbraižo žurnalistikos taisykles visame pasaulyje. Šie klausimai tapo pagrindine 4-ojo Šušos pasaulinio žiniasklaidos forumo ašimi, kuriame susitiko žiniasklaidos profesionalai, politikos formuotojai ir tarptautinių organizacijų atstovai.

    Diskusijose ieškota atsakymo, kaip redakcijoms išlikti patikimoms, kai informacija plinta greičiau nei ją įmanoma patikrinti. Daug dėmesio skirta tam, kad auditorija vis dažniau reikalauja ne tik greičio, bet ir aiškaus paaiškinimo, kodėl konkreti žinia verta pasitikėjimo.

    DI nauda ir rizikos redakcijoms

    Forume aptarta, kad DI jau naudojamas naujienų gamyboje: nuo transkribavimo ir vertimų iki duomenų analizės bei turinio rekomendacijų. Tačiau kartu pabrėžta, jog DI gali tapti ir klaidų daugikliu, jei redakcijos aklai remiasi automatiniais atsakymais ar neįvertina šališkumo bei netikslumų.

    Praktinis iššūkis redakcijoms yra skaidrumas: kada būtina aiškiai nurodyti, kad dalį darbo atliko DI, ir kaip užtikrinti, kad galutinė atsakomybė liktų žmogui. Akcentuota, kad patikimumą labiausiai stiprina aiškios taisyklės, redakcinė kontrolė ir nuoseklus faktų tikrinimas.

    Dezinformacija ir pasitikėjimo krizė

    Kita ryški forumo tema buvo auganti klaidinančio turinio įtaka, kurią spartina socialinių tinklų algoritmai ir vis lengviau kuriami vizualiniai klastojimai. Dalies dalyvių teigimu, žiniasklaidai nebeužtenka paneigti melą, vis svarbiau paaiškinti kontekstą ir parodyti tikrinimo kelią.

    Taip pat pabrėžta tarptautinio dialogo reikšmė: dezinformacijos kampanijos dažnai peržengia valstybių sienas, todėl atsakas turi būti koordinuotas. Forumo dalyviai akcentavo, kad žurnalistikos etika, atsakingas tonas ir skaidrumas tampa esmine priemone atkurti auditorijos pasitikėjimą.

    Apibendrindami diskusijas, dalyviai sutiko, kad technologijos neišvengiamai keis žiniasklaidos darbą, tačiau patikimumo pagrindai išlieka tie patys. Tarp svarbiausių prioritetų įvardyti kruopštus tikrinimas, aiškūs standartai ir atvira komunikacija su skaitytojais apie tai, kaip rengiamos naujienos.

  • Azerbaidžanas rodo sugyvenimo pavyzdį: kaip šalyje šimtmečiais telpa kelios tikybos

    Azerbaidžanas rodo sugyvenimo pavyzdį: kaip šalyje šimtmečiais telpa kelios tikybos

    Religijų sugyvenimas – tapatybės dalis

    Azerbaidžanas pastaraisiais metais vis aktyviau pabrėžia musulmonų, krikščionių ir žydų bendruomenių sugyvenimą kaip savo nacionalinės tapatybės ir kultūrinės diplomatijos dalį. Šalies religiniai lyderiai teigia, kad skirtingos tikybos čia greta gyvena jau ne vieną kartą.

    Tokia žinutė dažnai akcentuojama kalbant apie visuomenės sanglaudą ir istorinio paveldo išsaugojimą. Vis dėlto ekspertai primena, kad religijų dialogas regione vertinamas ir platesniame politiniame bei geopolitiniame kontekste.

    Kas matoma Baku ir regionuose

    Sostinėje Baku veikia katalikų bažnyčia, aptarnaujanti ir užsieniečius, ir vietos tikinčiuosius. Bendruomenės atstovai nurodo reguliariai susitinkantys su šalies musulmonų dvasininku, vadinamu šeichu ul islamu, bei žydų ir stačiatikių bendruomenių vadovais.

    Religinio paveldo pėdsakų galima rasti ir už sostinės ribų: Šekyje ir Gache išlikusios istorinės bažnyčios primena apie krikščionišką šalies istorijos sluoksnį. Tokie objektai tampa ne tik tikėjimo, bet ir kultūrinio turizmo traukos taškais.

    Investicijos į paveldą ir susitarimai

    Valdžios institucijos skelbia investuojančios į maldos namų restauravimą bei religinių bendruomenių paveldo apsaugą. Tai apima tiek fizinių pastatų tvarkymą, tiek archyvų ir dokumentų priežiūrą, siekiant išsaugoti skirtingų tradicijų istorinę atmintį.

    Taip pat pasirašomi tarptautiniai bendradarbiavimo susitarimai su Vatikanu. Pranešama, kad 2025 metų rugsėjį pasirašytas memorandumas numato istorinių rankraščių skaitmeninimą ir restauravimą, o tai atitinka platesnę Europos institucijų skatinamą kultūros paveldo skaitmeninimo kryptį.

    Analitikai pažymi, kad religinės įvairovės tema Pietų Kaukaze dažnai tampa minkštosios galios įrankiu, ypač kai šalys siekia stiprinti ryšius su Europa ir tarptautinėmis organizacijomis. Kartu pabrėžiama, jog ilgalaikį sugyvenimą lemia ne vien simboliniai gestai, bet ir praktiniai mechanizmai: teisinės garantijos, kultūros paveldo apsauga bei nuolatinis bendruomenių dialogas.