CP v2

Tag: Baltijos jūra

  • „Saab“ ir PGZ susitarė dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas centras ir jūriniai dronai

    Švedijos gynybos pramonės koncernas „Saab“ pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą su Lenkijos valstybine gynybos grupe PGZ, apimantį jūrines ir povandenines technologijas. Abi pusės deklaruoja siekį plėsti projektus, kurie stiprintų Lenkijos pajėgumus Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange.

    PGZ pranešė, kad susitarimas apima ne tik naujų sprendimų kūrimą, bet ir laivų gyvavimo ciklo palaikymą. Praktikoje tai reiškia techninę priežiūrą, remontus, atsarginių dalių tiekimą bei ilgalaikį pajėgumų užtikrinimą tiek antvandeniniams, tiek povandeniniams laivams.

    Centras ir dronai Baltijos poreikiams

    Vienas iš numatomų žingsnių – Lenkijoje steigti Povandeninių technologijų centrą. Tokia infrastruktūra paprastai siejama su bandymų, integracijos, aptarnavimo ir mokymų funkcijomis, kurios leidžia greičiau diegti naujus jūrinius sprendimus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio paslaugų.

    Susitarime taip pat įvardytas ketinimas bendrai gaminti ir siūlyti autonominį „Saab“ jūrinį droną. Pastaraisiais metais jūriniai dronai tampa vienu svarbiausių prioritetų, nes jie leidžia pigiau ir saugiau vykdyti stebėseną, objektų apsaugą, minų paiešką ar žvalgybą sudėtingose akvatorijose.

    Svarstomas ir sunkiosios torpedos projektas

    Be dronų, šalys ketina įvertinti bendradarbiavimo galimybes kuriant sunkiosios torpedos projektą. Tokios programos yra techniškai sudėtingos ir brangios, tačiau jos reikšmingai didina povandeninių pajėgų atgrasymo potencialą, ypač regione, kuriame intensyvėja karinis aktyvumas jūroje.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir dinamika, su kuria vystosi mūsų bendradarbiavimas. Šis susitarimas atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti partnerystę tarp Lenkijos ir Švedijos pramonės, prisidedant prie saugumo stiprinimo Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    PGZ taip pat nurodo, kad svarstomos papildomos kooperacijos kryptys, susijusios su daugialypių operacijų technologijomis ir gynybos pramonės gamybos plėtra. Tarp minimų sričių – ir minosvaidžių amunicijos gamyba Lenkijoje, kuri pastaruoju metu tampa jautria tema dėl augančio šaudmenų poreikio Europoje.

    Šis susitarimas nėra vienkartinis žingsnis: „Saab“ pastaruoju metu Lenkijoje pasirašo ir kitus susijusius dokumentus jūrinių kompetencijų stiprinimui. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją, kai gynybos pirkimuose vis daugiau dėmesio skiriama vietinei pramonei, tiekimo grandinių saugumui ir realiai veikiančioms aptarnavimo bazėms šalyje.

  • „PGE“ ir „Ørsted“ pradėjo „Baltica 2“ pamatų montavimą: 111 monopolių Lenkijos jūroje

    „PGE“ ir „Ørsted“ pradėjo „Baltica 2“ pamatų montavimą: 111 monopolių Lenkijos jūroje

    Lenkijos valstybinė energetikos grupė „PGE“ kartu su Danijos bendrove „Ørsted“ pradėjo jūrinio vėjo parko „Baltica 2“ pamatų įrengimo etapą Baltijos jūroje. Įmonės pranešė, kad pirmieji konstrukciniai elementai jau tvirtinami jūros dugne.

    „Baltica 2“ laikomas didžiausiu Lenkijos jūrinio vėjo projektu, o dabartinis etapas yra vienas svarbiausių visame statybų grafike. Pamatų įrengimas atveria kelią vėjo turbinų montavimui ir elektros perdavimo infrastruktūros darbams jūroje.

    Pamatų kampanija ir laivai

    Įrengimo kampaniją vykdo Nyderlandų rangovas „Van Oord“. Planuojama į jūros dugną įkalti ir sumontuoti 111 monopolių, iš jų 107 skirti vėjo turbinoms, o dar 4 numatyti jūrinėms pastotėms.

    Komponentai į projekto vietą gabenami specializuotais įrengimo laivais, tarp jų minimi „Svanen“ ir „Aeolus“. Logistikos grandinėje naudojamas Rionės uostas, iš kurio konstrukcijos gabenamos tiksliam pozicionavimui jūroje.

    Kada planuojama pabaiga?

    Pasak projekto vystytojų, pamatų įrengimas yra kritinis etapas, nuo kurio priklauso tolesni darbai ir viso projekto terminai. Numatyta, kad statybos jūroje tęsis per 2026 metus.

    Skelbiama, kad visus pamatų darbus ketinama užbaigti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tuomet projektas galės pereiti į intensyvesnę turbinų montavimo ir kabelių bei pastočių infrastruktūros diegimo fazę.

    Energetinio saugumo argumentas

    Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska pabrėžė, kad „Baltica 2“ yra svarbus žingsnis įgyvendinant šalies energetikos transformaciją. Jos teigimu, jūrinė vėjo energetika vertinama kaip viena iš atramų siekiant didesnio energetinio saugumo ir mažesnės priklausomybės nuo importuojamo kuro.

    „Pamatų montavimo pradžia jūrinio vėjo parke „Baltica 2“ yra dar vienas reikšmingas žingsnis įgyvendinant vieną svarbiausių Lenkijos energetikos transformacijos projektų“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Ministrė taip pat akcentavo platesnį poveikį ekonomikai: Baltijos jūra, jos žodžiais, tampa strateginiu ištekliumi, o tokios investicijos gali skatinti pramonę, uostų plėtrą ir darbo rinką. Projektas pristatomas kaip vietinių kompetencijų ir tarptautinės patirties derinimo pavyzdys.

  • Ši žuvis gali padėti širdžiai ir sąnariams: kuo skiriasi Atlanto ir Baltijos menkė

    Žuvį dažnai įsivaizduojame kaip vienodą pasirinkimą, tačiau menkė menkei nelygi. Parduotuvėse dažniausiai sutinkama Atlanto menkė ir Baltijos menkė, o jų skirtumai susiję ne tik su sugavimo vieta, bet ir su mitybine verte bei tekstūra.

    Baltijos menkė laikoma Atlanto menkės porūšiu ir sugaunama Baltijos jūroje, o Atlanto menkė dažniau atkeliauja iš Šiaurės ar Barenco jūrų regiono. Dėl skirtingų augimo sąlygų ir mitybos gali skirtis filė kokybė, riebumas, tvirtumas ir skonis.

    Atlanto menkė dažnai vertinama dėl didesnio baltymų kiekio ir palankios maistinės sudėties. Maždaug 100 gramų menkės gali turėti apie 20 gramų baltymų ir mažai kalorijų, todėl tai patogus pasirinkimas siekiantiems subalansuotos mitybos.

    Menkėje gausu vitamino D, taip pat randama B grupės vitaminų, mineralų, tokių kaip selenas, fosforas ir kalis. Be to, žuvis yra vienas pagrindinių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, kurios siejamos su palankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Reguliarus žuvies vartojimas gali prisidėti prie geresnių lipidų rodiklių ir kraujospūdžio kontrolės, o omega-3 riebalų rūgštys pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Dėl to žuvis dažnai minima kaip naudingas pasirinkimas žmonėms, kurie rūpinasi širdies sveikata ar jaučia sąnarių uždegiminių būklių simptomus.

    Menkė taip pat vertinama dėl poveikio nervų sistemai, nes joje esantys B grupės vitaminai svarbūs normaliai psichologinei funkcijai ir energijos apykaitai. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad geriausią rezultatą duoda ne atskiras produktas, o nuosekliai subalansuota mityba.

    Renkantis menkę svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimą, sugavimo rajoną ir produkto būklę, ypač jei žuvis perkama atšaldyta. Taip pat verta prisiminti, kad naudingumą mažina gausus kepimas riebaluose, todėl menkę dažniau rekomenduojama kepti orkaitėje, troškinti ar garinti.

  • Baltica 2 jūrinis vėjo parkas jau matomas palydovuose: į Baltijos jūros dugną įkalta 11 pamatų

    Lenkijoje vystomas jūrinio vėjo projektas Baltica 2 perėjo į aktyvių jūrinių darbų etapą: Baltijos jūros dugne jau įrengta 11 monopalių – turbinų pamatų. Nuo kranto šių darbų nematyti, tačiau palydoviniai vaizdai leidžia fiksuoti pirmuosius statybų pėdsakus jūroje.

    Projektą kartu įgyvendina PGE Baltica ir „Ørsted“. Skelbiama, kad tai bus viena didžiausių Lenkijos jūrinių vėjo elektrinių Baltijos jūroje, o jos vystymas yra reikšminga regiono energetikos transformacijos dalis.

    Darbų mastas ir grafikas

    Monopalis – tai cilindro formos plieninis pamatas, įkalamas į jūros dugną ir tampantis atrama vėjo turbinai. Nors šiuo metu įrengta 11 pamatų atrodo kaip nedidelė dalis, bendrai projekte planuojama 111 monopalių: 107 turbinoms ir dar 4 jūrinėms transformatorių stotims.

    Monopalių montavimui reikalinga specializuota jūrinė kėlimo ir įrengimo technika, o darbų tempas priklauso nuo meteorologinių sąlygų, ypač vėjų ir bangavimo. Numatyta, kad pamatų įrengimo kampanija turėtų būti užbaigta 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Ką reiškia 1 498 MW galia?

    Baltica 2 planuojama įrengtoji galia sieks 1 498 MW. Projektui numatytos 107 „Siemens Gamesa“ turbinos, kurių kiekvienos galia – 14 MW, o komercinis paleidimas planuojamas 2027 metais.

    Vystytojai prognozuoja, kad elektrinė per metus galėtų pagaminti apie 5,5–6,5 TWh elektros energijos. Toks kiekis reikšmingas šalies elektros balansui, ypač siekiant didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir mažinti iškastinio kuro naudojimą energetikoje.

    Kur statoma ir kiek kainuoja?

    Vėjo parkas bus plėtojamas maždaug 40 kilometrų nuo kranto, tarp Lebos ir Ustkos, o pati teritorija jūroje apima apie 190 kvadratinių kilometrų. Jūrinių darbų koordinavimą vykdo „Ørsted“, o kranto infrastruktūros dalį, reikalingą pagamintai elektrai priimti ir perduoti į tinklą, prižiūri PGE Baltica.

    Investicijos vertė įvardijama apie 7 milijardus eurų. Tokios apimties projektams didžiausią kaštų dalį paprastai sudaro turbinų ir pamatų gamyba, jūrinių kabelių infrastruktūra, jūrinės transformatorių stotys, logistikos grandinė ir prijungimas prie perdavimo tinklo.

  • Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Nors pirmosios Lenkijos atominės elektrinės statybos dar nėra prasidėjusios, numatomoje jūrinės infrastruktūros zonoje Baltijos jūroje aptiktas netikėtas radinys. Atliekant dugno patikrą buvo užfiksuota ir vėliau iškelta medinė statinė, kuri, pirminiais vertinimais, gali būti iš XV–XVII amžiaus laikotarpio.

    Objektas aptiktas maždaug 19 metrų gylyje, dalis jo buvo įsmigusi į dugno nuosėdas, todėl identifikavimas nebuvo paprastas. Statinę iškėlė narai, darbus prižiūrint povandeninės archeologijos specialistams, o radinys perduotas konservavimui ir detalesniems tyrimams.

    Vertinant būklę, radinys išsiskiria išlikimu: statinė yra apie 70 centimetrų aukščio, maždaug 40 centimetrų skersmens ir sveria per 200 kilogramų. Nors dalis lentelių pažeista, išliko konstrukcinės detalės ir žymės, kurios gali padėti nustatyti kilmę bei prekybos grandinę.

    „Tai gali būti prekybinio krovinio dalis, susijusi su laivu, kuris prieš kelis šimtus metų nuskendo per audrą ar avariją jūroje“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys specialistai.

    Radinio viduje, pirminiais duomenimis, gali būti geležies luitai, vadinami osmandu. Tai istoriškai vertinga žaliava, viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais naudota kalvystėje, o didelė dalis jos buvo gaminama Skandinavijoje ir jūriniais maršrutais gabenama į Baltijos uostus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad Baltija yra palanki povandeniniams archeologiniams radiniams, nes žemesnė temperatūra ir specifinės sąlygos gali geriau išsaugoti medieną nei daugelyje kitų jūrų. Dėl to nenuostabu, kad infrastruktūros projektams būtini dugno tyrimai kartais atveria ir netikėtą istorinį sluoksnį.

    Toliau planuojami laboratoriniai darbai: mediena ir metalinis turinys bus atskiriami, nes jiems reikalingi skirtingi konservavimo metodai. Medinė dalis turėtų būti stabilizuojama specialiu džiovinimo procesu vakuume, o metalas tiriamas dėl cheminės sudėties ir galimos kilmės, siekiant tiksliau nustatyti krovinio istoriją.

    Kol kas toje vietoje neaptikta aiškių laivo liekanų, tačiau archeologai neatmeta, kad papildomi tyrimai gali atskleisti daugiau objektų. Toks radinys reiškia ir papildomą užduotį projekto vykdytojams: prieš pradedant darbus jūroje, svarbu užtikrinti, kad kultūros paveldo objektai būtų tinkamai įvertinti ir apsaugoti.

  • „Orlen Neptun“ artėja prie Baltic West vėjo parko: Baltijoje pradėti metiniai aplinkos tyrimai

    „Orlen Neptun“ pranešė tęsianti pasirengimą Baltijos jūroje planuojamam jūrinio vėjo parkui Baltic West. Įmonė pradėjo išsamius aplinkos tyrimus, kurie turi padėti įvertinti būsimos statybos poveikį ir parinkti sprendimus, mažinančius rizikas jūros ekosistemai.

    Projektas numato vėjo parką Odros seklumoje, o jo planuojama instaliuota galia siekia apie 4,1 gigavato. Bendrovė nurodo, kad tokio masto elektrinė ateityje galėtų reikšmingai prisidėti prie elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau prieš statybas būtina surinkti visų sezonų duomenis.

    Ką stebi tyrėjai jūroje?

    Aplinkos monitoringas numatytas vieneriems metams, kad būtų užfiksuoti skirtingų sezonų pokyčiai. Tokia praktika taikoma jūrinių vėjo parkų rengime, nes paukščių migracija, žuvų pasiskirstymas ar jūrinių žinduolių aktyvumas per metus kinta.

    Tyrimus atlieka Lenkijos įmonė „MEWO“, pasitelkdama specializuotus laivus ir orlaivį. Stebima tiek negyvoji aplinka, tiek gyvieji organizmai, kurie laikomi svarbiais Baltijos jūros ekosistemos stabilumui.

    „Jūrinės aplinkos tyrimai yra neatsiejama pasirengimo statybos etapui dalis, o vėliau padeda eksploatuoti parką pagal aplinkosauginius standartus“, – teigė „Orlen Neptun“.

    Įmonė pabrėžia, kad pagrindinis dėmesys skiriamas žuvims, jūriniams ir migruojantiems paukščiams, jūriniams žinduoliams, taip pat dugno organizmams ir povandeninei augmenijai. Surinkti duomenys turėtų tapti pagrindu poveikio aplinkai vertinimui ir priemonių planui, kaip statybų metu riboti triukšmą, drumstumą bei kitus veiksnius.

    Lygiagrečiai tiriamas jūros dugnas

    Kartu vyksta ir geologiniai tyrimai, būtini projektavimui: vertinama, kokia yra grunto sandara po jūros dugnu ir kaip ją gali paveikti pamatų įrengimas. „Orlen Neptun“ nurodo, kad atliekami 2D seisminiai matavimai.

    Šiuos darbus vykdo „Geofizyka Toruń“. Planuojama atlikti apie 3 000 kilometrų seisminių linijų, o duomenys bus naudojami projektuojant konstrukcijas ir vertinant geotechnines sąlygas iki maždaug 100 metrų gylio.

    Pagal bendrovės skelbiamą grafiką, elektra iš Baltic West į tinklą galėtų būti tiekiama po 2034 metų. Toks terminas atspindi įprastą jūrinio vėjo projektų eigą, kai po aplinkos ir geologinių tyrimų seka leidimų procedūros, techninis projektavimas, rangovų parinkimas, gamyba ir statybų darbai jūroje.

    „Orlen“ grupė pastaraisiais metais plečia atsinaujinančios energetikos portfelį, o jūrinis vėjas laikomas vienu svarbiausių regiono elektros gamybos šaltinių dėl didesnio ir stabilesnio vėjo greičio jūroje. Kartu tokie projektai kelia aukštus reikalavimus aplinkosaugai, todėl ilgalaikis monitoringas tampa vienu pagrindinių etapų prieš priimant galutinius investicinius sprendimus.

  • Švedija Baltijos jūroje sulaikė tanklaivį: įtariama priklausomybė Rusijos šešėliniam laivynui

    Operacija Baltijos jūroje

    Švedijos tarnybos sekmadienio popietę Baltijos jūroje sustabdė ir sulaikė tanklaivį, dėl kurio kilo įtarimų, kad jis gali būti susijęs su Rusijos vadinamuoju šešėliniu laivynu. Švedijos pakrančių apsauga pranešė, kad įvykdyta laivo apžiūra, o veiksmuose dalyvavo ir specialus policijos padalinys.

    Pasak pareigūnų, operacija vyko sklandžiai, incidentų nebuvo. Laive tęsiami procesiniai veiksmai, o situaciją koordinuoja atsakingos institucijos.

    Įtarimai dėl vėliavos ir draudimo

    Švedijos civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas viešai nurodė, kad dėl šio tanklaivio esama rimtų abejonių. Jo teigimu, laivas įtariamas plaukiojęs su galimai suklastota vėliava, taip pat keliami klausimai dėl jo tinkamumo plaukioti ir draudimo.

    „Laivas įtariamas plaukiojęs su suklastota vėliava. Kyla abejonių dėl jo jūrinės būklės ir draudimo“, – sakė Carlas-Oskaras Bohlinas.

    Švedijos prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Tai reiškia, kad vertinami ne tik techniniai ar administraciniai pažeidimai, bet ir platesnis galimos sankcijų apėjimo schemos kontekstas.

    Iš kur atplaukė ir kas žinoma

    Pakrančių apsaugos duomenimis, 182 metrų ilgio tanklaivis plaukiojo su tariamai Sirijos vėliava. Pranešama, kad laivas išplaukė iš Aliagos uosto Turkijoje, o galutinis kelionės tikslas nebuvo aiškiai nurodytas.

    Kapitonui nurodyta inkaruoti Švedijos teritoriniuose vandenyse. Tarnybos tęsia patikrinimą vietoje ir renka informaciją apie laivo dokumentus, nuosavybės struktūrą, krovinio pobūdį bei saugos reikalavimų laikymąsi.

    Švedijos institucijos akcentuoja, kad pastaruoju metu Baltijos jūroje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai dėl laivų kilmės, techninės būklės ar galimo sankcijų apėjimo kyla klausimų. Šis sulaikymas yra vienas iš kelių panašių veiksmų per pastarąsias savaites.

    Šešėliniu laivynu paprastai vadinamas tanklaivių ir prekybinių laivų tinklas, naudojamas gabenti, dažniausiai, rusišką naftą taip, kad būtų sunkiau atsekti tikruosius savininkus, draudimo apsaugą ir maršrutus. Tokia praktika siejama su bandymais apeiti Vakarų valstybių sankcijas ir apribojimus.

  • Czołpino švyturys Słowiński nacionaliniame parke: kodėl verta eiti pėsčiomis iki šios atokios vietos

    Czołpino švyturys Słowiński nacionaliniame parke: kodėl verta eiti pėsčiomis iki šios atokios vietos

    Atoki švyturio vieta, kuri stebina

    Czołpino švyturys stovi Słowiński nacionalinio parko viduryje, tarp Łebos ir Rowų, tačiau ne prie pat Baltijos jūros, kaip daugelis pakrantės švyturių. Jis įrengtas ant apželdintos kopos viršūnės, maždaug 56 metrų aukštyje virš jūros lygio, kiek daugiau nei už kilometro nuo kranto.

    Būtent ši neįprasta vieta ir yra pagrindinė priežastis, kodėl švyturys išsiskiria. Kopos aukštis kompensuoja atstumą iki vandens, todėl šviesa jūroje matoma iš toli, o pats objektas išlaiko atokios, gamtos apsuptos vietos įspūdį.

    Istorija: nuo 1875 metų iki šiandien

    Švyturio statybos pradėtos 1872 metais, o projektą parengė vokiečių inžinierius E. Kummeris. Švyturys pradėjo veikti 1875 metų sausio 15 dieną, tačiau statybos nebuvo paprastos dėl sudėtingų vietovės sąlygų.

    Statybinės medžiagos buvo gabenamos jūra, iškraunamos pakrantėje ir tik tada turėjo pasiekti kopos viršūnę. Pasak vietos istorinių aprašymų, galutiniam etapui naudoti arkliais traukiami vežimai, nes reikėjo įveikti miško takus ir smėlingą reljefą.

    Kaip veikia švyturio šviesa

    Iš pradžių Czołpino švyturyje naudota alyvinė lempa, o elektrifikacija įvyko tik 20 amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Šviesos spindulį jūros pusėje sustiprina Fresnelio lęšis – technologija, sukurta 1822 metais ir plačiai pritaikyta švyturiuose dėl efektyvaus šviesos sutelkimo.

    Fresnelio lęšiai sudaryti iš koncentriškų žiedų, todėl gali pasiekti didelį optinį efektyvumą naudodami mažiau stiklo nei tradiciniai stori lęšiai. Dėl to šviesa geriau matoma laivams, o konstrukcija tampa lengvesnė ir praktiškesnė eksploatuoti.

    Ką pamatysite ir kaip nueiti

    Pats švyturys yra apie 25 metrų aukščio, pastatytas iš raudonų plytų ant akmeninio pagrindo. Dėl kopos šviesos šaltinis pakyla maždaug iki 75 metrų virš jūros lygio, todėl giedromis sąlygomis švyturio šviesa gali būti įžiūrima iš didelio atstumo.

    Norint pasiekti švyturį, dažniausiai automobilis paliekamas vienoje iš parkavimo vietų, o toliau keliaujama pėsčiomis pažymėtu taku per pušynus. Priėjimas nuo sausumos kai kam gali pasirodyti statesnis, o nuo jūros pusės kelias paprastai ilgesnis, tačiau švelnesnis.

    Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria plati Lenkijos pakrantės panorama: matomos judančios kopos, miškų masyvai ir priekrantės ežerai, tarp jų ir Łebsko ežeras. Ši vieta ypač patraukli tiems, kurie ieško ne tik vaizdų, bet ir ramaus žygio per saugomą teritoriją.

    Netoliese verta užsukti ir į Słowiński nacionalinio parko muziejų, įkurtą istoriniame Švyturininkų gyvenvietės komplekse. Einant į šiaurę galima pasiekti laukinį paplūdimį, o ketinantiems skirti daugiau laiko – apie 4 kilometrus į vakarus yra vadinamasis „paskendęs miškas“ prie Czołpino, kurį po stipresnių audrų kartais atidengia bangos ir smėlio slinktis.

  • Baltijoje išgelbėtas ant seklumos įstrigęs kuprotasis banginis, bet ekologai įspėja: rizika dar neišnyko

    Vokietijos pakrantėje Baltijos jūroje ant seklumos ilgiau nei tris savaites įstrigusį kuprotąjį banginį gelbėtojams pavyko perkelti į specialiai pritaikytą vandeniu užpildytą baržą. Tai itin reta ir sudėtinga operacija, kurioje dalyvavo įvairių sričių specialistai, o dalį kaštų padengė privatūs rėmėjai. Nors pats perkėlimas laikomas sėkme, gyvūno būklė išlieka labai sunki.

    Banginis buvo tempiamas į šiaurę, maršrutu link Danijos, kad aplenktų Jutlandijos pusiasalį ir per Skagerako sąsiaurį pasiektų Šiaurės jūrą. Tikslas aiškus: kuo greičiau išgabenti gyvūną iš seklumų ir suteikti galimybę patekti į gilesnius, jam tinkamesnius vandenis. Tačiau net ir pasiekus atvirą jūrą, išgyvenimas nėra garantuotas.

    „Jei viskas klostysis sklandžiai, po maždaug dviejų dienų banginis turėtų būti Šiaurės jūroje“, – sakė Meklenburgo–Priešakinės Pomeranijos aplinkos ministras Tillas Backhausas.

    Jūrų biologai pabrėžia, kad Baltijos jūra kuprotiesiems banginiams yra neįprasta ir rizikinga aplinka. Dėl mažesnio druskingumo, kitokios ekosistemos ir seklumų gausos banginiams čia didesnė tikimybė patirti stresą, susižaloti odą ar išsekti. Ilgai būnant seklumoje padidėja ir mechaninių sužalojimų rizika, nes gyvūno kūno svoris labiau spaudžia audinius.

    Gamtosauginės organizacijos atkreipia dėmesį, kad vien ištraukimas iš seklumos dar nereiškia sėkmingo gelbėjimo. Kad operacija būtų laikoma pavykusia, banginis turi atgauti jėgas, sugyti odos pažeidimus ir vėl pradėti savarankiškai maitintis. Jei gyvūnas pernelyg nusilpęs, net atsidūręs giliuose vandenyse jis gali nebesugebėti palaikyti įprasto judėjimo ritmo.

    Organizacijos Whale and Dolphin Conservation atstovai viešai įspėjo, kad prognozės išlieka niūrios. Jų vertinimu, dėl užsitęsusio buvimo seklumoje ir prastos fiziologinės būklės gyvūnas gali nebeatsistatyti net ir pasiekęs tinkamesnę aplinką. Kita vertus, kai kurie mokslininkai ragina neskubėti skelbti verdikto, nes tokios apimties operacijos yra retos, o baigtį lemia daug kintamųjų.

    „Tai beprecedentė istorija, todėl prognozuoti pabaigą sudėtinga“, – sakė jūrų biologas Fabianas Ritteris.

    Vokietijos oceanografijos ir muziejų bendruomenės atstovai taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną grėsmę: esant dideliam išsekimui, gyvūnui gali būti sunku išlaikyti kvėpavimo ir plūdrumo ritmą. Tokiais atvejais, net patekus į gilesnius vandenis, išlieka pavojus, kad banginis gali nuskęsti, jei nebesugebės efektyviai judėti ir reguliariai iškilti į paviršių įkvėpti.

    Banginis pirmą kartą pastebėtas seklumose prie Vokietijos krantų kovo 23 dieną, Liubeko įlankos regione. Tuomet jam dar pavyko pasitraukti, tačiau po kelių dienų gyvūnas vėl grįžo į pavojingą zoną ir dar kartą įstrigo. Gelbėtojai bandė sudaryti kelią į gilesnį vandenį, tačiau galiausiai banginis įstrigo prie Pelės salos.

    Kuprotieji banginiai paprastai užauga iki 13–14 metrų ilgio, o suaugę patinai gali sverti iki 30 tonų. Jie dažniausiai aptinkami Atlanto vandenyne, todėl Baltijos jūroje pasirodo retai. Biologai neatmeta, kad banginis į šiuos vandenis galėjo užklysti vaikydamasis žuvų būrių, tačiau seklumų gausa ir pakrantės reljefas tokią kelionę paverčia ypač pavojinga.

    Ši istorija parodo, kaip sudėtinga yra didžiųjų jūrų žinduolių gelbėjimo logistika ir kaip ribotai galima kontroliuoti baigtį net ir atlikus technologiškai sėkmingą evakuaciją. Artimiausios dienos, kai bus vertinama, ar banginis sugebės atsigauti ir pradėti maitintis, taps lemiamos jo tolesnei likimo eigai.

  • Vandens viesulai virš Baltijos kelia smalsumą ir nerimą: ar jie pavojingi poilsiautojams?

    Vandens viesulai virš Baltijos kelia smalsumą ir nerimą: ar jie pavojingi poilsiautojams?

    Kas yra vandens viesulas?

    Vandens viesulas yra besisukantis oro sūkurys, kuris sujungia vandens paviršių ir audros debesį. Iš esmės tai tornadui giminingas reiškinys, tik susiformuojantis virš vandens telkinio, o ne sausumoje.

    Virš Baltijos dažniau fiksuojami vadinamieji netornadiniai vandens viesulai, kurie paprastai būna silpnesni ir trumpalaikiai. Iš kranto jie dažniausiai matomi kaip plonas, tarsi piltuvą primenantis besisukantis stulpas nuo vandens iki kamuolinių lietaus debesų.

    Kodėl jie susidaro būtent virš jūros?

    Vandens viesulų susidarymui ypač svarbus temperatūrų kontrastas: kai virš santykinai šiltesnio Baltijos vandens įsiveržia vėsesnė oro masė, atmosfera tampa nestabili. Tuomet audros debesyse stiprėja kylančios ir besileidžiančios oro srovės.

    Esant palankioms sąlygoms, sūkurys ima „leistis“ žemyn link vandens, o pasiekęs paviršių dėl kondensacijos tampa aiškiai matomas. Būtent todėl vandens viesulai dažniau stebimi šiltesniu metų laiku, kai jūra dar išlaiko šilumą.

    Kada Baltijoje jie pasitaiko dažniausiai?

    Nors tai nėra kasdienis reiškinys, Baltijos regione vandens viesulai nėra ir itin reti. Dažniausiai jie pasirodo vasarą ir ankstyvą rudenį, kai vanduo būna šilčiausias, o orai tampa permainingesni.

    Praktikoje tokie sūkuriai dažnai išsilaiko tik kelias minutes ir išnyksta dar nepasiekę kranto. Vis dėlto jų atsiradimas paprastai susijęs su lokaliomis audromis, todėl tuo metu padidėja ir kitų pavojingų reiškinių, pavyzdžiui, staigių škvalų, tikimybė.

    Ar vandens viesulai pavojingi poilsiautojams?

    Daugeliu atvejų poilsiautojams paplūdimyje didelės grėsmės nėra, nes silpnesni vandens viesulai dažniausiai suyra priartėję prie sausumos. Didžiausias pavojus kyla tiems, kurie tuo metu yra vandenyje ar ant vandens, pavyzdžiui, plaukioja baidarėmis, irklentėmis ar buriuoja.

    Stipresni sūkuriai gali staigiai sustiprinti vėją ir sukelti pavojingas sąlygas mažiems laivams, o netikėtas reiškinio pasirodymas kartais užklumpa net patyrusius buriuotojus. Meteorologai vandens viesulus vertina kaip lokalius, bet potencialiai pavojingus audros reiškinius, todėl juos pamačius saugiausia kuo greičiau trauktis nuo vandens ir sekti įspėjimus.

    „Nors dažniausiai virš Baltijos stebimi silpnesni vandens viesulai, ant vandens esantiems žmonėms jie gali būti pavojingi, todėl pamačius sūkurį verta nedelsiant ieškoti saugios vietos krante“, – sako meteorologai.