CP v2

Tag: Baltijos jūra

  • Lenkija statys pirmąjį kabelių klojimo laivą: jis bus reikalingas Baltijos vėjo parkams

    Lenkija statys pirmąjį kabelių klojimo laivą: jis bus reikalingas Baltijos vėjo parkams

    Lenkija žengia dar vieną žingsnį stiprindama jūrinės vėjo energetikos grandinę Baltijos jūroje: pasirašytas ketinimų protokolas dėl pirmojo šalies kabelių klojimo laivo. Tokia specializuota jūrinė technika reikalinga povandeniniams elektros kabeliams tiesti ir vėjo parkams prižiūrėti.

    Susitarimą pasirašė Pramonės plėtros agentūra (ARP), kabelių gamintoja „Tele-Fonika Kable“, „Orlen Neptun“ ir „PGE Baltica“. Dokumentas numato, kad laivas būtų naudojamas statant ir aptarnaujant Lenkijos jūrinio vėjo projektus Baltijos jūroje.

    Laivas turėtų būti pastatytas Lenkijoje

    Lenkijos valstybės turto ministras Wojciech Balczun po pasirašymo teigė, kad projektas laikomas rimtu, o artimiausiu metu vyks statyklos atranka. Pasak jo, laivas turi būti statomas Lenkijos laivų statyklose.

    „Tai rimtas projektas: dabar vyks laivų statyklos atranka, o laivas bus pastatytas Lenkijos laivų statyklose“, – sakė Wojciech Balczun.

    Partneriai akcentuoja, kad siekiama išvengti laivo statybos Azijoje, o didesnę vertės dalį palikti vietos pramonei. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją stiprinti strateginių tiekimo grandinių atsparumą energetikos pertvarkos metu.

    Terminas siejamas su antruoju etapu

    „Tele-Fonika Kable“ valdybos narys Piotras Mirekas nurodė, kad tikslas yra laivą parengti iki 2029 metų, kai prasidės antrasis Lenkijos jūrinių vėjo parkų plėtros etapas. Jo teigimu, tokios specializuotos paskirties laivo statyba paprastai trunka kiek mažiau nei trejus metus.

    „Norėtume, kad laivas būtų parengtas 2029 metais, antrajam jūrinių vėjo parkų statybų etapui Baltijos jūroje“, – sakė Piotras Mirekas.

    Jei statybos sutartis būtų pasirašyta trečiąjį ketvirtį, laivas realistiškai galėtų būti užbaigtas 2029 metų viduryje. Šie terminai svarbūs, nes kabelių klojimo pajėgumai dažnai tampa vienu pagrindinių „butelio kakliukų“ plečiant jūrinę vėjo energetiką.

    Kas valdys projektą ir kodėl to reikia?

    Už laivo statybą turėtų atsakyti specialios paskirties įmonė, kurią kurtų ARP ir „Tele-Fonika Kable“ grupė, o pati statyba būtų pavedama pasirinktai laivų statyklai. Įmonė dar tik steigiama, o steigėjai laukia ir konkurencijos priežiūros institucijų sprendimų.

    „PGE Baltica“ vadovas Bartoszas Fedurekas pabrėžė, kad bendrovė jau planuoja būsimas techninės priežiūros paslaugas iš šio laivo. Praktiškai tai reiškia siekį užsitikrinti vietinę infrastruktūrą ne tik statyboms, bet ir dešimtmečius trunkančiam jūrinių parkų eksploatacijos laikotarpiui.

    „Jau stojame į eilę dėl priežiūros paslaugų, kurias teiktų šis laivas“, – sakė Bartoszas Fedurekas.

    Jūrinės vėjo energetikos plėtra reikalauja ne tik turbinas montuojančių laivų, bet ir kabelių klojimo flotilės, uostų parengties, kvalifikuotų rangovų bei atsarginių dalių logistikos. Todėl kabelių klojimo laivas tampa svarbia nacionalinės energetikos transformacijos dalimi, mažinančia priklausomybę nuo užsienio rangovų ir jų užimtumo ciklų.

    Šių metų pradžioje ARP ir „Tele-Fonika Kable“ jau buvo pasirašiusios ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo jūrinės vėjo energetikos projektuose, įskaitant kabelių klojimo laivo idėją. Dabar prie iniciatyvos prisijungę energetikos ir jūrinės plėtros partneriai rodo, kad projektas pereina į praktiškesnę įgyvendinimo fazę.

  • Prasidėjo Baltijos žuvų sezonas: ši delikatesinė žuvis gardžiausia tik iki birželio

    Prasidėjo Baltijos žuvų sezonas: ši delikatesinė žuvis gardžiausia tik iki birželio

    Baltijos jūros pakrantėse įsibėgėja sezonas, kurio laukia šviežios žuvies mėgėjai: gegužę arčiau krantų pasirodo belona. Ši plėšri, pailgo kūno žuvis gaudoma trumpai, dažniausiai iki birželio pabaigos, rečiau – iki liepos.

    Belona (Belone belone) paplitusi rytinėje Atlanto dalyje ir gretimose jūrose, įskaitant Baltiją. Ji laikosi netoli vandens paviršiaus, plaukioja būriais, o išsigandusi neretai iššoka virš vandens, todėl žvejams tampa lengviau pastebima.

    Šią žuvį nesunku atpažinti iš ilgo kūno ir pailgų žandikaulių su smulkiais, aštriais dantimis. Suaugusios belonos dažniausiai užauga iki maždaug 70 centimetrų, tačiau gali pasiekti ir apie 100 centimetrų.

    Vienas dažniausių mitų, atbaidančių pirkėjus, susijęs su neįprasta belonos išvaizda po išdorojimo. Dėl natūralaus pigmento biliiverdino jos kaulai gali turėti žalsvą atspalvį, tačiau tai nėra gedimo ar netinkamumo vartoti požymis.

    Kodėl belona taip vertinama?

    Belona dažnai vadinama sezono laimikiu, nes šviežios žuvies pasiūla trumpa, o skonis ryškiausias tada, kai ji ką tik ištraukta iš jūros. Pakrantėje parduodama šviežia belona paprastai vertinama dėl tvirtesnės mėsos ir švelnaus, bet išraiškingo skonio.

    Maistine prasme belona laikoma palankiu pasirinkimu tiems, kurie ieško liesesnės žuvies ir baltymų šaltinio. Joje aptinkama omega-3 riebalų rūgščių, taip pat vitaminų A, D ir B12 bei mikroelementų, tokių kaip jodas, fosforas, magnis ir selenas.

    Specialistai primena, kad bendrai žuvies vartojimas siejamas su palankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai, o jūrinės žuvys vertinamos dėl riebalų rūgščių sudėties. Vis dėlto mityboje svarbi įvairovė, o žuvį verta rinktis iš patikimų tiekėjų ir laikytis tinkamo laikymo režimo.

    Kada pirkti ir kaip paruošti?

    Perkant beloną svarbiausia įvertinti šviežumą: žuvies akys turėtų būti skaidrios, kvapas švelnus, o mėsa stangri. Kadangi sezonas trumpas, pakrantėje pasiūla greitai kinta, todėl vėlyvą birželį šviežios belonos rasti gali būti sunkiau.

    Virtuvėje belona dažniausiai kepama keptuvėje ar orkaitėje, tinka griliui, neretai ji ruošiama ir rūkyta. Dėl plonesnio kūno ji iškepa greitai, todėl svarbu neperlaikyti karštyje, kad mėsa neišsausėtų.

    Renkantis vietinę sezoninę žuvį, kartu dažnai prisidedama ir prie pakrančių žvejybos tradicijų palaikymo. O belona yra vienas ryškiausių pavasario ir ankstyvos vasaros ženklų Baltijos žuvų turguose.

  • NATO galia Baltijoje auga: Švedija už 3,7 mlrd. eurų perka 4 naujas „Naval Group“ fregatas

    NATO galia Baltijoje auga: Švedija už 3,7 mlrd. eurų perka 4 naujas „Naval Group“ fregatas

    Švedija pasirinko Prancūzijos laivų statytoją „Naval Group“ kaip keturių naujų FDI tipo fregatų tiekėją. Švedijos kariniame jūrų laivyne jos bus vadinamos Luleå klasės laivais, o pirmasis vienetas, pagal dabartinį planą, turėtų būti pristatytas iki 2030 metų.

    Sprendimas pristatytas Stokholme spaudos konferencijoje, surengtoje ant švedų korvetės Visby denio, dalyvaujant ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui ir gynybos ministrui Pålui Jonsonui. Švedijos valdžia akcentavo greitesnį pristatymo grafiką, techninę brandą ir planuojamą oro gynybos architektūrą.

    Sutarties vertė siekia apie 3,7 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių Švedijos karinio jūrų laivyno modernizavimo projektų per pastaruosius dešimtmečius, tiesiogiai susijęs su didėjančiomis saugumo įtampomis Baltijos jūros regione.

    Oro gynyba ir kova su povandeniniais laivais

    Švedija naująsias fregatas planuoja naudoti pakrantės gynybai, didelį dėmesį skiriant oro erdvės ir jūrinių kelių apsaugai. Gynybos ministras Pålas Jonsonas nurodė, kad laivai turėtų turėti stiprią priešlėktuvinę gynybą ir būti pritaikyti šiuolaikinių grėsmių spektrui.

    Skelbiama, kad fregatose numatoma ASTER 30 sistema, skirta ir balistinių raketų perėmimo užduotims, bei CAMM-ER vidutinio nuotolio oro gynyba, orientuota į sparnuotąsias raketas ir orlaivius. Tokia konfigūracija atspindi Europos laivynų tendenciją jūroje turėti mobilią, sluoksniuotą oro gynybą.

    FDI platforma kuriama ir kaip pažangus priešpovandeninės kovos laivas. Baltijos jūroje tai ypač aktualu dėl ribotos akvatorijos, intensyvios civilinės laivybos ir kritinės infrastruktūros, kurią vis dažniau tenka saugoti nuo diversijų ir hibridinių incidentų rizikos.

    Švediški ginklai ir europinė partnerystė

    Švedijos Vyriausybė taip pat siekia, kad fregatose būtų integruota vietos gynybos pramonės įranga. Tarp minimų sistemų yra „Saab“ priešlaivinė ginkluotė RBS 15, radaras G1X ir Trackfire nuotolinė ginklo stotis, taip pat BAE Systems Bofors 57 ir 40 milimetrų pabūklai.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsiminė, kad Švedijos pasirinkimą gali sustiprinti ir platesnis dvišalių sprendimų kontekstas, įskaitant ankstesnius sandorius, susijusius su žvalgybos ir ankstyvojo perspėjimo pajėgumais. Tai atitinka pastarųjų metų kryptį, kai Europos šalys gynybos pirkimus vis dažniau sieja su ilgalaike pramonine partneryste ir tarpusavio suderinamumu.

    FDI fregatos jau naudojamos Prancūzijos kariniame jūrų laivyne, o jų taip pat yra užsisakiusi Graikija. Laivai projektuojami didelės skaitmenizacijos aplinkoje, kur svarbūs jutiklių sujungimas, duomenų apdorojimas realiu laiku ir greita oro bei povandeninių grėsmių identifikacija.

    Kodėl tai svarbu Baltijai

    Švedijos sprendimas įsigyti keturias naujas fregatas vertinamas kaip dar vienas žingsnis stiprinant atgrasymą Baltijos jūros regione. Didėjant karinio jūrų laivyno pajėgumams, auga ir galimybės prisidėti prie sąjungininkų užduočių, tokių kaip jūrinių komunikacijos linijų apsauga ir kritinės infrastruktūros stebėsena.

    Regiono šalims tai reiškia tankėjančią bendrų pratybų ir suderinamumo darbotvarkę, ypač oro gynybos ir jūrinių jutiklių srityse. Naujos fregatos turėtų tapti vienu iš kertinių Švedijos pajėgumų elementų artėjant kitam dešimtmečiui.

  • Prasidėjo Baltijos belonų sezonas: žali kaulai gąsdina, bet skonis primena vištieną

    Gegužę ir birželį Baltijos jūroje prasideda belonų sezonas – tai trumpas laikotarpis, kai ši žuvis dažniau pasirodo pakrantėse ir žvejybos laimikyje. Dėl sezoniškumo belona neretai vadinama tikru delikatesu, o jos paklausa šiuo metu šokteli.

    Belona lengvai atpažįstama iš pailgo kūno ir ilgo, snapą primenančio žandikaulio. Suaugusios žuvys dažniausiai siekia apie 60–100 centimetrų, o jų šonai būna sidabriški, nugara tamsesnė – melsvai žalsva.

    Didžiausia belonos staigmena – žalsvos kaulo struktūros. Tai natūralus reiškinys, susijęs su pigmentu biliverdinu, todėl tokia spalva nereiškia, kad žuvis sugedusi ar pavojinga valgyti.

    Belonos mėsa yra šviesi, tvirta ir gana liesa, todėl daugeliui ji atrodo lengvesnė nei riebesnės žuvys. Kai kurie ragautojai skonį lygina su vištiena, ypač kai belona kepama orkaitėje arba keptuvėje be agresyvių prieskonių.

    Mitybos požiūriu belona vertinama dėl visaverčių baltymų, reikalingų raumenims ir audinių atsinaujinimui. Kaip ir kitos jūrinės žuvys, ji taip pat gali būti naudingas omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija.

    Belonoje aptinkami ir mikroelementai, būdingi jūrų žuvims, įskaitant jodą, fosforą, geležį ir cinką. Šie mineralai svarbūs skydliaukės veiklai, energijos apykaitai, kraujodarai ir imuninei sistemai, tačiau tikslūs kiekiai priklauso nuo žuvies dydžio ir kilmės.

    Renkantis šviežią beloną verta atkreipti dėmesį į kvapą, akių skaidrumą ir stangrią mėsą. Kadangi žuvis ilga ir kaulėta, ją patogu kepti filė gabalais, o prie patiekalo dažnai tinka bulvės, kruopos ir šviežios daržovės.

  • Švedija skelbia 3,9 mlrd. eurų gynybos šuolį: pirks 4 fregatas, o „Saab“ akcijos pašoko

    Švedija skelbia 3,9 mlrd. eurų gynybos šuolį: pirks 4 fregatas, o „Saab“ akcijos pašoko

    Švedija paskelbė apie maždaug 3,9 mlrd. eurų vertės gynybos investicijų paketą, kuriuo numatoma įsigyti keturis karinius laivus ir reikšmingai sustiprinti oro gynybą. Stokholme pristatytas sprendimas įvardijamas kaip didžiausias šalies karinis pirkinys nuo 1980-ųjų.

    Pagal planą Švedija ketina užsakyti Prancūzijos gamintojo „Naval Group“ FDI klasės fregatas, skirtas priešlėktuvinei ir priešpovandeninei gynybai bei situacijos stebėsenai jūroje. Pirmųjų laivų pristatymo laukiama apie 2030 metus, todėl tai yra ilgalaikė investicija, orientuota į dešimtmečio pabaigos pajėgumus.

    „Tai reiškia tris kartus didesnę Švedijos oro gynybos galią, palyginti su šiandien, ir parodo sprendimo mastą“, – sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

    Švedijos vyriausybė pabrėžia, kad didesnis karinis jūrų pajėgumas tiesiogiai siejamas su Baltijos jūros saugumu ir kritinės infrastruktūros apsauga. Pastaraisiais metais regione didesnę reikšmę įgavo povandeninių kabelių, ryšio linijų ir energetikos objektų apsauga, todėl didesnės oro gynybos ir jūrų stebėsenos galimybės tampa prioritetu.

    Šis sprendimas priimamas pasikeitus Europos saugumo aplinkai ir Švedijai 2024 metais prisijungus prie NATO. Narystė aljanse reiškia ne tik kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, bet ir spaudimą sparčiau modernizuoti kariuomenę, kad pajėgumai būtų suderinami su sąjungininkų planavimu ir operacijomis.

    Rinkos sureagavo akimirksniu

    Po naujienos pakilo Europos gynybos sektoriaus akcijos, o Švedijos karinės aviacijos ir gynybos pramonės bendrovės „Saab“ vertybiniai popieriai šoktelėjo apie 5 proc. Kartu brango ir kitų didžiųjų žemyno gynybos įmonių akcijos, investuotojams vertinant, kad valstybės užsakymai artimiausiais metais išliks augimo variklis.

    Rinkos dalyviai gynybos sektorių laiko viena iš nedaugelio pramonės šakų, kur aiškiai matomas ilgesnio laikotarpio užsakymų portfelis. Vis dėlto analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad po kelių metų spartaus brangimo kai kurių įmonių vertinimai tapo aukšti, todėl svyravimai reaguojant į naujienas gali būti ryškesni.

    Gynybos išlaidos Europoje auga

    Pastaraisiais metais vis daugiau NATO šalių viešai įsipareigoja didinti gynybos finansavimą, o tai tiesiogiai skatina tiek amunicijos, tiek oro gynybos, dronų, jūrinių sistemų ir kosmoso stebėsenos sprendimų paklausą. Europos valstybės taip pat siekia dalį užsakymų perkelti į žemyno pramonę, kad sumažintų priklausomybę nuo tiekimo grandinių už Europos ribų.

    Švedijos atvejis išsiskiria tuo, kad investicijos nukreipiamos į karinio jūrų laivyno modernizavimą, kuris dažnai reikalauja ilgo projektavimo ir gamybos ciklo. Toks sprendimas rodo, kad Baltijos regiono valstybės vis daugiau dėmesio skiria ne tik sausumos gynybai, bet ir jūrinėms grėsmėms bei oro erdvės kontrolei.

  • Didžiulė Švedijos CB90 flotilė Baltijoje: paviešino kadrus ir atskleidė, kam ruošiasi

    Didžiulė Švedijos CB90 flotilė Baltijoje: paviešino kadrus ir atskleidė, kam ruošiasi

    Balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje Švedijoje vyko didelio masto pratybos „Aurora-26“, kurių metu Švedijos karinės jūrų pajėgos surengė demonstracinį greitaeigių desantinių šturmo katerių CB90 flotilės praplaukimą. Kariškiai paviešino pratybų nuotraukas, parodančias, kaip vienoje vietoje telkiamas toks laivų junginys.

    Švedija pratybose treniravosi gynybinius veiksmus ir sąveiką su sąjungininkais, o Baltijos regionas išlieka vienu jautriausių Europos saugumo taškų. Tokie mokymai atspindi pastarųjų metų tendenciją Šiaurės Europoje stiprinti pakrančių gynybą, greitą reagavimą ir mobilias jūrines operacijas.

    CB90 yra greitas, manevringas desantinis šturmo kateris, skirtas veikti priekrantėje, fiorduose ir salynuose, kur dideli laivai turi ribotas galimybes. Švedijos taktikoje šie kateriai gali būti naudojami uostų ir pakrančių patruliavimui, žvalgybai, ugnies paramai, taip pat staigiems desantams, įskaitant operacijas priešininko pajėgų užnugaryje.

    Šį modelį 1990-aisiais sukūrė laivų gamintojas Dockstavarvet, priklausantis koncernui „Saab“. Kateris yra apie 14,9 metro ilgio, jo įgula ir desanto skyrius leidžia pervežti iki 21 pilnai ginkluoto kario, o krovinio talpa siekia iki 4,5 tonos.

    CB90 varomas dviem dyzeliniais varikliais ir vandens čiurkšlių pavaromis, todėl priekrantėje gali pasiekti iki 74 kilometrų per valandą greitį. Bazinė ginkluotė paprastai apima kelis sunkiuosius kulkosvaidžius, o priklausomai nuo versijos gali būti montuojami papildomi moduliai, įskaitant granatsvaidį ar kitas priemones, pritaikytas konkrečioms užduotims.

    Švedijos karinės jūrų pajėgos turi daugiau nei 100 CB90 vienetų, o pats tipas naudojamas ir kitose institucijose bei valstybėse. Baltijos jūroje, kur svarbų vaidmenį vaidina salynai, siauri sąsiauriai ir trumpi reagavimo laikai, tokie greitaeigiai kateriai laikomi vienu efektyviausių įrankių greitai permesti pajėgas ir kontroliuoti pakrantės ruožus.

    CB90 dėmesio sulaukia ir regione už Švedijos ribų, nes šio tipo platformos tinka tiek specialiosioms operacijoms, tiek pakrančių apsaugai. Pastaraisiais metais Baltijos valstybės ir Šiaurės šalys vis dažniau akcentuoja būtent tokias lanksčias, mažesnio masto, bet greitai sutelkiamas pajėgas, kurios papildo tradicinius karo laivus ir aviaciją.

  • Danijoje rasto banginio mįslė išspręsta: GPS siųstuvas patvirtino, kad tai Timmy

    Danijoje rasto banginio mįslė išspręsta: GPS siųstuvas patvirtino, kad tai Timmy

    Patvirtino pagal GPS siųstuvą

    Po kelių dienų nežinios Danijos institucijos patvirtino, kad prie Anholto salos rastas nugaišęs banginis yra kuprotasis banginis Timmy. Gyvūno tapatybę leido nustatyti ant gaišenos aptiktas GPS siųstuvas.

    Apie tai pranešė Danijos aplinkosaugos institucija Miljøstyrelsen, o informaciją perdavė naujienų agentūra Ritzau. Danijos transliuotojas TV 2 taip pat paskelbė apie patvirtintą identitetą.

    Kelionė per Baltijos jūrą baigėsi tragiškai

    Timmy pastarosiomis savaitėmis buvo tapęs plačiai aptarinėjamu gyvūnu po to, kai buvo pastebėtas Baltijos jūroje ir vėliau prie Vokietijos krantų. Dėl neįprasto maršruto ir sudėtingų sąlygų buvo sekama, ar banginiui pavyks grįžti į atviresnius vandenis.

    Mecklenburg-Vakarų Pomeranijos žemės aplinkos ministras Till Backhaus taip pat patvirtino, kad banginis neišgyveno. Pasak Danijos institucijų, būtent GPS įrenginys aiškiai parodė, kad tai tas pats gyvūnas, anksčiau fiksuotas Baltijos jūros regione.

    Įrangos dar nepavyksta paimti

    Miljøstyrelsen nurodė, kad nepalankūs orai kol kas trukdo operatyviai paimti GPS siųstuvą iš gaišenos. Vis dėlto pats faktas, jog siųstuvas rastas, laikomas pakankamu įrodymu tapatybei patvirtinti.

    „Dabar galime patvirtinti, kad prie Anholto įstrigęs kuprotasis banginis yra tas pats gyvūnas, kuris anksčiau buvo įstrigęs Vokietijoje“, – rašytiniame pranešime teigė agentūros vadovė Jane Hansen.

    Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad didelių jūrų žinduolių klaidžiojimas už įprastų migracijos kelių ribų gali baigtis išsekimu, susidūrimais su laivais ar įsipainiojimu į žvejybos įrankius. Tokiose situacijose stebėsena ir žymėjimo technologijos tampa svarbiu įrankiu tiek gelbėjimo sprendimams, tiek vėlesnei įvykių rekonstrukcijai.

  • Jastarnijoje pastebėta iberinė pečialinda: retas paukštis prie Baltijos sukėlė ornitologų sujudimą

    Jastarnijoje pastebėta iberinė pečialinda: retas paukštis prie Baltijos sukėlė ornitologų sujudimą

    Retas svečias prie Baltijos

    Lenkijos pajūrio miestelyje Jastarnijoje stebėtojai užfiksavo iberinę pečialindą (Phylloscopus ibericus) – smulkų giesmininką, kuris šioje Europos dalyje pasirodo itin retai. Žinia greitai pasklido tarp ornitologų ir paukščių stebėtojų, nes tai laikoma vienu įdomesnių pastarojo meto radinių prie Baltijos.

    Stebėjimą pavyko patvirtinti ne vien trumpu pamatymu: padarytos nuotraukos ir įrašytas paukščio balsas. Tokia dokumentacija ypač svarbi, nes ši rūšis išvaizda labai panaši į giminingas pečialindas, o patikimiausias atpažinimo požymis dažnai būna būtent giesmė.

    Kodėl atpažinti sunku?

    Iberinė pečialinda ilgą laiką buvo laikoma miškinės pečialindos artima forma, o rūšių atskyrimas sustiprėjo atsiradus detalesniems genetiniams tyrimams ir sistemingai analizuojant balsus. Praktikoje tai reiškia, kad net patyrusiems stebėtojams vien plunksnų atspalvio ar kūno proporcijų dažnai nepakanka.

    Paukštis paprastai siekia apie 10–11 centimetrų, sveria vos kelis gramus, jo plunksnos dažnai apibūdinamos kaip gelsvai alyvuotos, su šviesesne pilvo puse ir nežymia šviesesne „antakio“ juosta. Tačiau šie požymiai persidengia su kitomis panašiomis rūšimis, todėl garso įrašas tampa lemiamu argumentu.

    Kaip jis galėjo atsidurti Lenkijoje?

    Pagrindinis iberinės pečialindos perėjimo arealas siejamas su Pirėnų pusiasaliu ir dalimi Vakarų Europos, todėl iki Baltijos – šimtai, o kartais ir daugiau nei tūkstantis kilometrų. Vis dėlto pavieniai individai gali nuklysti migracijų metu, ypač kai paukščius paveikia vėjai, oro frontai ar navigacijos „klaidos“.

    Ornitologai atkreipia dėmesį ir į kitą veiksnį: tokie radiniai fiksuojami dažniau ne vien dėl gamtos pokyčių, bet ir dėl to, kad stipriai išaugo stebėtojų bendruomenė bei techninės galimybės. Šiuolaikiniai fotoaparatai ir lengvai prieinami garso įrašymo įrenginiai leidžia patikimai dokumentuoti rūšis, kurios anksčiau galėjo būti praleistos arba supainiotos.

    Nors vienas užfiksuotas individas nereiškia, kad rūšis taps reguliari Lenkijos fauna, toks patvirtinimas turi mokslinę vertę. Jis prisideda prie žinių apie migracijų maršrutus, nuklydimų dažnį ir padeda tiksliau vertinti, kaip kinta rūšių paplitimas Europoje.

  • Baltijos pajūryje prasideda baltosios naktys: kada jos ryškiausios ir kur stebėti geriausia

    Baltijos pajūryje prasideda baltosios naktys: kada jos ryškiausios ir kur stebėti geriausia

    Kas yra baltosios naktys?

    Baltosios naktys yra astronominis reiškinys, kai po Saulės laidos dangus taip ir netampa visiškai tamsus. Taip nutinka todėl, kad Saulė nenusileidžia giliau nei 18 laipsnių po horizontu, o jos šviesa vis dar išsisklaido aukštesniuose atmosferos sluoksniuose.

    Dėl to šiaurinėje dangaus dalyje išlieka pastebimas prieblandos švytėjimas, o „tikros“ nakties juoduma neateina. Vizualiai tai primena ilgą vasaros sutemą, kuri kartais tęsiasi kone iki ryto.

    Kodėl tai matyti prie Baltijos?

    Reiškinys tiesiogiai susijęs su Žemės ašies pasvirimu Saulės atžvilgiu: artėjant vasaros saulėgrįžai šiauriniuose platumose naktys trumpėja, o prieblanda ilgėja. Kuo toliau į šiaurę, tuo baltosios naktys ryškesnės, o dar aukščiau platumose jos pereina į poliarinę dieną.

    Baltijos pakrantėje baltosios naktys paprastai labiausiai juntamos vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje, kai saulėlydžiai vėlyvi, o nakties tamsa „neįsijungia“ iki galo. Lietuvoje efektas nėra toks ekstremalus kaip Skandinavijoje, tačiau giedromis naktimis jis gali būti aiškiai matomas.

    Kada stebėti ir kur ieškoti geriausių vaizdų?

    Ryškiausias baltųjų naktų laikotarpis paprastai sutampa su savaitėmis apie vasaros saulėgrįžą, kuri dažniausiai būna apie birželio 21 dieną. Stebėjimams verta rinktis laiką tarp vidurnakčio ir ankstaus ryto, kai įprastai tamsa turėtų būti giliausia, bet vietoje jos lieka melsva prieblanda.

    Geriausiai reiškinys matomas ten, kur mažiau dirbtinės šviesos, todėl pranašumą turi atviros pajūrio erdvės: paplūdimiai, kopos ar aukštesnės apžvalgos vietos. Kuo toliau nuo ryškiai apšviestų promenadų ir miestų, tuo natūralesnis ir kontrastingesnis bus dangaus švytėjimas.

    Stebėjimo kokybę labiausiai lemia giedras dangus ir mažesnė oro drėgmė, nes debesys bei migla „suvalgo“ subtilius prieblandos atspalvius. Jei naktis rami ir be debesų, ties horizontu dažnai matomas pilkšvai oranžinis ruožas, o virš jo dangaus spalva išlieka tamsiai mėlyna, bet ne juoda.

  • „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    Strateginė partnerystė Baltijos regionui

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ ir Lenkijos gynybos holdingas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą, apimantį jūrines technologijas. Įmonės deklaruoja, kad partnerystė apims tiek esamų platformų priežiūrą, tiek naujų sprendimų kūrimą ir gamybą.

    Susitarime numatoma bendradarbiauti prižiūrint antvandeninius ir povandeninius laivus, taip pat stiprinti tiekimo grandines, įtraukiant PGZ grupei priklausančias įmones į „Saab“ projektus. Toks modelis dažniausiai reiškia ilgalaikį įsipareigojimą, nes modernių jūrinių platformų gyvavimo ciklo priežiūra paprastai trunka dešimtmečius.

    Kas numatyta: centras ir naujos sistemos

    Vienas svarbiausių susitarimo akcentų – planai Lenkijoje įkurti Povandeninių technologijų centrą. Šis centras turėtų tapti baze kompetencijoms, susijusioms su povandeninių sistemų aptarnavimu, modernizacija ir technologijų vystymu, įskaitant sprendimus, reikalingus veiklai Baltijos jūroje.

    Įmonės taip pat skelbia ketinančios bendradarbiauti gaminant autonominį jūrinį droną „Saab Autonomous Ocean Drone“. Papildomai žadama įvertinti bendradarbiavimo galimybes sunkiosios torpedos projekte, tačiau konkrečių sprendimų ar terminų šioje dalyje kol kas neskelbiama.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir tuo, kokiu tempu vystosi mūsų bendradarbiavimas. Ši sutartis atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti Lenkijos ir Švedijos pramonės partnerystę, prisidedant prie saugumo Baltijos jūroje ir rytiniame NATO flange stiprinimo“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    Ryšys su Orka programa ir vietine gamyba

    Šis susitarimas pratęsia ankstesnius „Saab“ ir PGZ kontaktus, pradėtus gilinant ryšius po memorandumo, pasirašyto per MSPO parodą Kielcuose 2025 metais. 2026 metų kovą šalys taip pat buvo paskelbusios apie atskirą susitarimą dėl povandeninių laivų priežiūros ir remonto, siejamą su Lenkijos Orka programa.

    „Saab“ atstovai anksčiau yra akcentavę, kad bendradarbiavimas su Lenkijos pramone būtų vienas iš Orka programos kertinių elementų, ypač remonto, techninės priežiūros ir modernizacijos srityse. Taip pat viešai nurodyta, kad dalis komponentų „Saab“ povandeniniams laivams jau gaminama Lenkijoje, o kontaktai su vietinėmis laivų statybos ir remonto įmonėmis plečiami.

    „Saab“ komunikacijoje taip pat minimas orientacinis terminas, kad trijų povandeninių laivų pristatymas galėtų užtrukti apie 10 metų nuo vykdomosios sutarties pasirašymo. Tai atitinka įprastą didelių gynybos platformų įsigijimo praktiką, kai lygiagrečiai planuojama ne tik gamyba, bet ir infrastruktūra, mokymai, logistika bei atsarginių dalių tiekimas.