CP v2

Tag: Baltijos jūra

  • Didžiulė Švedijos CB90 flotilė Baltijoje: paviešino kadrus ir atskleidė, kam ruošiasi

    Didžiulė Švedijos CB90 flotilė Baltijoje: paviešino kadrus ir atskleidė, kam ruošiasi

    Balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje Švedijoje vyko didelio masto pratybos „Aurora-26“, kurių metu Švedijos karinės jūrų pajėgos surengė demonstracinį greitaeigių desantinių šturmo katerių CB90 flotilės praplaukimą. Kariškiai paviešino pratybų nuotraukas, parodančias, kaip vienoje vietoje telkiamas toks laivų junginys.

    Švedija pratybose treniravosi gynybinius veiksmus ir sąveiką su sąjungininkais, o Baltijos regionas išlieka vienu jautriausių Europos saugumo taškų. Tokie mokymai atspindi pastarųjų metų tendenciją Šiaurės Europoje stiprinti pakrančių gynybą, greitą reagavimą ir mobilias jūrines operacijas.

    CB90 yra greitas, manevringas desantinis šturmo kateris, skirtas veikti priekrantėje, fiorduose ir salynuose, kur dideli laivai turi ribotas galimybes. Švedijos taktikoje šie kateriai gali būti naudojami uostų ir pakrančių patruliavimui, žvalgybai, ugnies paramai, taip pat staigiems desantams, įskaitant operacijas priešininko pajėgų užnugaryje.

    Šį modelį 1990-aisiais sukūrė laivų gamintojas Dockstavarvet, priklausantis koncernui „Saab“. Kateris yra apie 14,9 metro ilgio, jo įgula ir desanto skyrius leidžia pervežti iki 21 pilnai ginkluoto kario, o krovinio talpa siekia iki 4,5 tonos.

    CB90 varomas dviem dyzeliniais varikliais ir vandens čiurkšlių pavaromis, todėl priekrantėje gali pasiekti iki 74 kilometrų per valandą greitį. Bazinė ginkluotė paprastai apima kelis sunkiuosius kulkosvaidžius, o priklausomai nuo versijos gali būti montuojami papildomi moduliai, įskaitant granatsvaidį ar kitas priemones, pritaikytas konkrečioms užduotims.

    Švedijos karinės jūrų pajėgos turi daugiau nei 100 CB90 vienetų, o pats tipas naudojamas ir kitose institucijose bei valstybėse. Baltijos jūroje, kur svarbų vaidmenį vaidina salynai, siauri sąsiauriai ir trumpi reagavimo laikai, tokie greitaeigiai kateriai laikomi vienu efektyviausių įrankių greitai permesti pajėgas ir kontroliuoti pakrantės ruožus.

    CB90 dėmesio sulaukia ir regione už Švedijos ribų, nes šio tipo platformos tinka tiek specialiosioms operacijoms, tiek pakrančių apsaugai. Pastaraisiais metais Baltijos valstybės ir Šiaurės šalys vis dažniau akcentuoja būtent tokias lanksčias, mažesnio masto, bet greitai sutelkiamas pajėgas, kurios papildo tradicinius karo laivus ir aviaciją.

  • Danijoje rasto banginio mįslė išspręsta: GPS siųstuvas patvirtino, kad tai Timmy

    Danijoje rasto banginio mįslė išspręsta: GPS siųstuvas patvirtino, kad tai Timmy

    Patvirtino pagal GPS siųstuvą

    Po kelių dienų nežinios Danijos institucijos patvirtino, kad prie Anholto salos rastas nugaišęs banginis yra kuprotasis banginis Timmy. Gyvūno tapatybę leido nustatyti ant gaišenos aptiktas GPS siųstuvas.

    Apie tai pranešė Danijos aplinkosaugos institucija Miljøstyrelsen, o informaciją perdavė naujienų agentūra Ritzau. Danijos transliuotojas TV 2 taip pat paskelbė apie patvirtintą identitetą.

    Kelionė per Baltijos jūrą baigėsi tragiškai

    Timmy pastarosiomis savaitėmis buvo tapęs plačiai aptarinėjamu gyvūnu po to, kai buvo pastebėtas Baltijos jūroje ir vėliau prie Vokietijos krantų. Dėl neįprasto maršruto ir sudėtingų sąlygų buvo sekama, ar banginiui pavyks grįžti į atviresnius vandenis.

    Mecklenburg-Vakarų Pomeranijos žemės aplinkos ministras Till Backhaus taip pat patvirtino, kad banginis neišgyveno. Pasak Danijos institucijų, būtent GPS įrenginys aiškiai parodė, kad tai tas pats gyvūnas, anksčiau fiksuotas Baltijos jūros regione.

    Įrangos dar nepavyksta paimti

    Miljøstyrelsen nurodė, kad nepalankūs orai kol kas trukdo operatyviai paimti GPS siųstuvą iš gaišenos. Vis dėlto pats faktas, jog siųstuvas rastas, laikomas pakankamu įrodymu tapatybei patvirtinti.

    „Dabar galime patvirtinti, kad prie Anholto įstrigęs kuprotasis banginis yra tas pats gyvūnas, kuris anksčiau buvo įstrigęs Vokietijoje“, – rašytiniame pranešime teigė agentūros vadovė Jane Hansen.

    Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad didelių jūrų žinduolių klaidžiojimas už įprastų migracijos kelių ribų gali baigtis išsekimu, susidūrimais su laivais ar įsipainiojimu į žvejybos įrankius. Tokiose situacijose stebėsena ir žymėjimo technologijos tampa svarbiu įrankiu tiek gelbėjimo sprendimams, tiek vėlesnei įvykių rekonstrukcijai.

  • Jastarnijoje pastebėta iberinė pečialinda: retas paukštis prie Baltijos sukėlė ornitologų sujudimą

    Jastarnijoje pastebėta iberinė pečialinda: retas paukštis prie Baltijos sukėlė ornitologų sujudimą

    Retas svečias prie Baltijos

    Lenkijos pajūrio miestelyje Jastarnijoje stebėtojai užfiksavo iberinę pečialindą (Phylloscopus ibericus) – smulkų giesmininką, kuris šioje Europos dalyje pasirodo itin retai. Žinia greitai pasklido tarp ornitologų ir paukščių stebėtojų, nes tai laikoma vienu įdomesnių pastarojo meto radinių prie Baltijos.

    Stebėjimą pavyko patvirtinti ne vien trumpu pamatymu: padarytos nuotraukos ir įrašytas paukščio balsas. Tokia dokumentacija ypač svarbi, nes ši rūšis išvaizda labai panaši į giminingas pečialindas, o patikimiausias atpažinimo požymis dažnai būna būtent giesmė.

    Kodėl atpažinti sunku?

    Iberinė pečialinda ilgą laiką buvo laikoma miškinės pečialindos artima forma, o rūšių atskyrimas sustiprėjo atsiradus detalesniems genetiniams tyrimams ir sistemingai analizuojant balsus. Praktikoje tai reiškia, kad net patyrusiems stebėtojams vien plunksnų atspalvio ar kūno proporcijų dažnai nepakanka.

    Paukštis paprastai siekia apie 10–11 centimetrų, sveria vos kelis gramus, jo plunksnos dažnai apibūdinamos kaip gelsvai alyvuotos, su šviesesne pilvo puse ir nežymia šviesesne „antakio“ juosta. Tačiau šie požymiai persidengia su kitomis panašiomis rūšimis, todėl garso įrašas tampa lemiamu argumentu.

    Kaip jis galėjo atsidurti Lenkijoje?

    Pagrindinis iberinės pečialindos perėjimo arealas siejamas su Pirėnų pusiasaliu ir dalimi Vakarų Europos, todėl iki Baltijos – šimtai, o kartais ir daugiau nei tūkstantis kilometrų. Vis dėlto pavieniai individai gali nuklysti migracijų metu, ypač kai paukščius paveikia vėjai, oro frontai ar navigacijos „klaidos“.

    Ornitologai atkreipia dėmesį ir į kitą veiksnį: tokie radiniai fiksuojami dažniau ne vien dėl gamtos pokyčių, bet ir dėl to, kad stipriai išaugo stebėtojų bendruomenė bei techninės galimybės. Šiuolaikiniai fotoaparatai ir lengvai prieinami garso įrašymo įrenginiai leidžia patikimai dokumentuoti rūšis, kurios anksčiau galėjo būti praleistos arba supainiotos.

    Nors vienas užfiksuotas individas nereiškia, kad rūšis taps reguliari Lenkijos fauna, toks patvirtinimas turi mokslinę vertę. Jis prisideda prie žinių apie migracijų maršrutus, nuklydimų dažnį ir padeda tiksliau vertinti, kaip kinta rūšių paplitimas Europoje.

  • Baltijos pajūryje prasideda baltosios naktys: kada jos ryškiausios ir kur stebėti geriausia

    Baltijos pajūryje prasideda baltosios naktys: kada jos ryškiausios ir kur stebėti geriausia

    Kas yra baltosios naktys?

    Baltosios naktys yra astronominis reiškinys, kai po Saulės laidos dangus taip ir netampa visiškai tamsus. Taip nutinka todėl, kad Saulė nenusileidžia giliau nei 18 laipsnių po horizontu, o jos šviesa vis dar išsisklaido aukštesniuose atmosferos sluoksniuose.

    Dėl to šiaurinėje dangaus dalyje išlieka pastebimas prieblandos švytėjimas, o „tikros“ nakties juoduma neateina. Vizualiai tai primena ilgą vasaros sutemą, kuri kartais tęsiasi kone iki ryto.

    Kodėl tai matyti prie Baltijos?

    Reiškinys tiesiogiai susijęs su Žemės ašies pasvirimu Saulės atžvilgiu: artėjant vasaros saulėgrįžai šiauriniuose platumose naktys trumpėja, o prieblanda ilgėja. Kuo toliau į šiaurę, tuo baltosios naktys ryškesnės, o dar aukščiau platumose jos pereina į poliarinę dieną.

    Baltijos pakrantėje baltosios naktys paprastai labiausiai juntamos vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje, kai saulėlydžiai vėlyvi, o nakties tamsa „neįsijungia“ iki galo. Lietuvoje efektas nėra toks ekstremalus kaip Skandinavijoje, tačiau giedromis naktimis jis gali būti aiškiai matomas.

    Kada stebėti ir kur ieškoti geriausių vaizdų?

    Ryškiausias baltųjų naktų laikotarpis paprastai sutampa su savaitėmis apie vasaros saulėgrįžą, kuri dažniausiai būna apie birželio 21 dieną. Stebėjimams verta rinktis laiką tarp vidurnakčio ir ankstaus ryto, kai įprastai tamsa turėtų būti giliausia, bet vietoje jos lieka melsva prieblanda.

    Geriausiai reiškinys matomas ten, kur mažiau dirbtinės šviesos, todėl pranašumą turi atviros pajūrio erdvės: paplūdimiai, kopos ar aukštesnės apžvalgos vietos. Kuo toliau nuo ryškiai apšviestų promenadų ir miestų, tuo natūralesnis ir kontrastingesnis bus dangaus švytėjimas.

    Stebėjimo kokybę labiausiai lemia giedras dangus ir mažesnė oro drėgmė, nes debesys bei migla „suvalgo“ subtilius prieblandos atspalvius. Jei naktis rami ir be debesų, ties horizontu dažnai matomas pilkšvai oranžinis ruožas, o virš jo dangaus spalva išlieka tamsiai mėlyna, bet ne juoda.

  • „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    Strateginė partnerystė Baltijos regionui

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ ir Lenkijos gynybos holdingas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą, apimantį jūrines technologijas. Įmonės deklaruoja, kad partnerystė apims tiek esamų platformų priežiūrą, tiek naujų sprendimų kūrimą ir gamybą.

    Susitarime numatoma bendradarbiauti prižiūrint antvandeninius ir povandeninius laivus, taip pat stiprinti tiekimo grandines, įtraukiant PGZ grupei priklausančias įmones į „Saab“ projektus. Toks modelis dažniausiai reiškia ilgalaikį įsipareigojimą, nes modernių jūrinių platformų gyvavimo ciklo priežiūra paprastai trunka dešimtmečius.

    Kas numatyta: centras ir naujos sistemos

    Vienas svarbiausių susitarimo akcentų – planai Lenkijoje įkurti Povandeninių technologijų centrą. Šis centras turėtų tapti baze kompetencijoms, susijusioms su povandeninių sistemų aptarnavimu, modernizacija ir technologijų vystymu, įskaitant sprendimus, reikalingus veiklai Baltijos jūroje.

    Įmonės taip pat skelbia ketinančios bendradarbiauti gaminant autonominį jūrinį droną „Saab Autonomous Ocean Drone“. Papildomai žadama įvertinti bendradarbiavimo galimybes sunkiosios torpedos projekte, tačiau konkrečių sprendimų ar terminų šioje dalyje kol kas neskelbiama.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir tuo, kokiu tempu vystosi mūsų bendradarbiavimas. Ši sutartis atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti Lenkijos ir Švedijos pramonės partnerystę, prisidedant prie saugumo Baltijos jūroje ir rytiniame NATO flange stiprinimo“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    Ryšys su Orka programa ir vietine gamyba

    Šis susitarimas pratęsia ankstesnius „Saab“ ir PGZ kontaktus, pradėtus gilinant ryšius po memorandumo, pasirašyto per MSPO parodą Kielcuose 2025 metais. 2026 metų kovą šalys taip pat buvo paskelbusios apie atskirą susitarimą dėl povandeninių laivų priežiūros ir remonto, siejamą su Lenkijos Orka programa.

    „Saab“ atstovai anksčiau yra akcentavę, kad bendradarbiavimas su Lenkijos pramone būtų vienas iš Orka programos kertinių elementų, ypač remonto, techninės priežiūros ir modernizacijos srityse. Taip pat viešai nurodyta, kad dalis komponentų „Saab“ povandeniniams laivams jau gaminama Lenkijoje, o kontaktai su vietinėmis laivų statybos ir remonto įmonėmis plečiami.

    „Saab“ komunikacijoje taip pat minimas orientacinis terminas, kad trijų povandeninių laivų pristatymas galėtų užtrukti apie 10 metų nuo vykdomosios sutarties pasirašymo. Tai atitinka įprastą didelių gynybos platformų įsigijimo praktiką, kai lygiagrečiai planuojama ne tik gamyba, bet ir infrastruktūra, mokymai, logistika bei atsarginių dalių tiekimas.

  • „Saab“ ir PGZ susitarė dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas centras ir jūriniai dronai

    Švedijos gynybos pramonės koncernas „Saab“ pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą su Lenkijos valstybine gynybos grupe PGZ, apimantį jūrines ir povandenines technologijas. Abi pusės deklaruoja siekį plėsti projektus, kurie stiprintų Lenkijos pajėgumus Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange.

    PGZ pranešė, kad susitarimas apima ne tik naujų sprendimų kūrimą, bet ir laivų gyvavimo ciklo palaikymą. Praktikoje tai reiškia techninę priežiūrą, remontus, atsarginių dalių tiekimą bei ilgalaikį pajėgumų užtikrinimą tiek antvandeniniams, tiek povandeniniams laivams.

    Centras ir dronai Baltijos poreikiams

    Vienas iš numatomų žingsnių – Lenkijoje steigti Povandeninių technologijų centrą. Tokia infrastruktūra paprastai siejama su bandymų, integracijos, aptarnavimo ir mokymų funkcijomis, kurios leidžia greičiau diegti naujus jūrinius sprendimus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio paslaugų.

    Susitarime taip pat įvardytas ketinimas bendrai gaminti ir siūlyti autonominį „Saab“ jūrinį droną. Pastaraisiais metais jūriniai dronai tampa vienu svarbiausių prioritetų, nes jie leidžia pigiau ir saugiau vykdyti stebėseną, objektų apsaugą, minų paiešką ar žvalgybą sudėtingose akvatorijose.

    Svarstomas ir sunkiosios torpedos projektas

    Be dronų, šalys ketina įvertinti bendradarbiavimo galimybes kuriant sunkiosios torpedos projektą. Tokios programos yra techniškai sudėtingos ir brangios, tačiau jos reikšmingai didina povandeninių pajėgų atgrasymo potencialą, ypač regione, kuriame intensyvėja karinis aktyvumas jūroje.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir dinamika, su kuria vystosi mūsų bendradarbiavimas. Šis susitarimas atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti partnerystę tarp Lenkijos ir Švedijos pramonės, prisidedant prie saugumo stiprinimo Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    PGZ taip pat nurodo, kad svarstomos papildomos kooperacijos kryptys, susijusios su daugialypių operacijų technologijomis ir gynybos pramonės gamybos plėtra. Tarp minimų sričių – ir minosvaidžių amunicijos gamyba Lenkijoje, kuri pastaruoju metu tampa jautria tema dėl augančio šaudmenų poreikio Europoje.

    Šis susitarimas nėra vienkartinis žingsnis: „Saab“ pastaruoju metu Lenkijoje pasirašo ir kitus susijusius dokumentus jūrinių kompetencijų stiprinimui. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją, kai gynybos pirkimuose vis daugiau dėmesio skiriama vietinei pramonei, tiekimo grandinių saugumui ir realiai veikiančioms aptarnavimo bazėms šalyje.

  • „PGE“ ir „Ørsted“ pradėjo „Baltica 2“ pamatų montavimą: 111 monopolių Lenkijos jūroje

    „PGE“ ir „Ørsted“ pradėjo „Baltica 2“ pamatų montavimą: 111 monopolių Lenkijos jūroje

    Lenkijos valstybinė energetikos grupė „PGE“ kartu su Danijos bendrove „Ørsted“ pradėjo jūrinio vėjo parko „Baltica 2“ pamatų įrengimo etapą Baltijos jūroje. Įmonės pranešė, kad pirmieji konstrukciniai elementai jau tvirtinami jūros dugne.

    „Baltica 2“ laikomas didžiausiu Lenkijos jūrinio vėjo projektu, o dabartinis etapas yra vienas svarbiausių visame statybų grafike. Pamatų įrengimas atveria kelią vėjo turbinų montavimui ir elektros perdavimo infrastruktūros darbams jūroje.

    Pamatų kampanija ir laivai

    Įrengimo kampaniją vykdo Nyderlandų rangovas „Van Oord“. Planuojama į jūros dugną įkalti ir sumontuoti 111 monopolių, iš jų 107 skirti vėjo turbinoms, o dar 4 numatyti jūrinėms pastotėms.

    Komponentai į projekto vietą gabenami specializuotais įrengimo laivais, tarp jų minimi „Svanen“ ir „Aeolus“. Logistikos grandinėje naudojamas Rionės uostas, iš kurio konstrukcijos gabenamos tiksliam pozicionavimui jūroje.

    Kada planuojama pabaiga?

    Pasak projekto vystytojų, pamatų įrengimas yra kritinis etapas, nuo kurio priklauso tolesni darbai ir viso projekto terminai. Numatyta, kad statybos jūroje tęsis per 2026 metus.

    Skelbiama, kad visus pamatų darbus ketinama užbaigti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tuomet projektas galės pereiti į intensyvesnę turbinų montavimo ir kabelių bei pastočių infrastruktūros diegimo fazę.

    Energetinio saugumo argumentas

    Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska pabrėžė, kad „Baltica 2“ yra svarbus žingsnis įgyvendinant šalies energetikos transformaciją. Jos teigimu, jūrinė vėjo energetika vertinama kaip viena iš atramų siekiant didesnio energetinio saugumo ir mažesnės priklausomybės nuo importuojamo kuro.

    „Pamatų montavimo pradžia jūrinio vėjo parke „Baltica 2“ yra dar vienas reikšmingas žingsnis įgyvendinant vieną svarbiausių Lenkijos energetikos transformacijos projektų“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Ministrė taip pat akcentavo platesnį poveikį ekonomikai: Baltijos jūra, jos žodžiais, tampa strateginiu ištekliumi, o tokios investicijos gali skatinti pramonę, uostų plėtrą ir darbo rinką. Projektas pristatomas kaip vietinių kompetencijų ir tarptautinės patirties derinimo pavyzdys.

  • Ši žuvis gali padėti širdžiai ir sąnariams: kuo skiriasi Atlanto ir Baltijos menkė

    Žuvį dažnai įsivaizduojame kaip vienodą pasirinkimą, tačiau menkė menkei nelygi. Parduotuvėse dažniausiai sutinkama Atlanto menkė ir Baltijos menkė, o jų skirtumai susiję ne tik su sugavimo vieta, bet ir su mitybine verte bei tekstūra.

    Baltijos menkė laikoma Atlanto menkės porūšiu ir sugaunama Baltijos jūroje, o Atlanto menkė dažniau atkeliauja iš Šiaurės ar Barenco jūrų regiono. Dėl skirtingų augimo sąlygų ir mitybos gali skirtis filė kokybė, riebumas, tvirtumas ir skonis.

    Atlanto menkė dažnai vertinama dėl didesnio baltymų kiekio ir palankios maistinės sudėties. Maždaug 100 gramų menkės gali turėti apie 20 gramų baltymų ir mažai kalorijų, todėl tai patogus pasirinkimas siekiantiems subalansuotos mitybos.

    Menkėje gausu vitamino D, taip pat randama B grupės vitaminų, mineralų, tokių kaip selenas, fosforas ir kalis. Be to, žuvis yra vienas pagrindinių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, kurios siejamos su palankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Reguliarus žuvies vartojimas gali prisidėti prie geresnių lipidų rodiklių ir kraujospūdžio kontrolės, o omega-3 riebalų rūgštys pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Dėl to žuvis dažnai minima kaip naudingas pasirinkimas žmonėms, kurie rūpinasi širdies sveikata ar jaučia sąnarių uždegiminių būklių simptomus.

    Menkė taip pat vertinama dėl poveikio nervų sistemai, nes joje esantys B grupės vitaminai svarbūs normaliai psichologinei funkcijai ir energijos apykaitai. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad geriausią rezultatą duoda ne atskiras produktas, o nuosekliai subalansuota mityba.

    Renkantis menkę svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimą, sugavimo rajoną ir produkto būklę, ypač jei žuvis perkama atšaldyta. Taip pat verta prisiminti, kad naudingumą mažina gausus kepimas riebaluose, todėl menkę dažniau rekomenduojama kepti orkaitėje, troškinti ar garinti.

  • Baltica 2 jūrinis vėjo parkas jau matomas palydovuose: į Baltijos jūros dugną įkalta 11 pamatų

    Lenkijoje vystomas jūrinio vėjo projektas Baltica 2 perėjo į aktyvių jūrinių darbų etapą: Baltijos jūros dugne jau įrengta 11 monopalių – turbinų pamatų. Nuo kranto šių darbų nematyti, tačiau palydoviniai vaizdai leidžia fiksuoti pirmuosius statybų pėdsakus jūroje.

    Projektą kartu įgyvendina PGE Baltica ir „Ørsted“. Skelbiama, kad tai bus viena didžiausių Lenkijos jūrinių vėjo elektrinių Baltijos jūroje, o jos vystymas yra reikšminga regiono energetikos transformacijos dalis.

    Darbų mastas ir grafikas

    Monopalis – tai cilindro formos plieninis pamatas, įkalamas į jūros dugną ir tampantis atrama vėjo turbinai. Nors šiuo metu įrengta 11 pamatų atrodo kaip nedidelė dalis, bendrai projekte planuojama 111 monopalių: 107 turbinoms ir dar 4 jūrinėms transformatorių stotims.

    Monopalių montavimui reikalinga specializuota jūrinė kėlimo ir įrengimo technika, o darbų tempas priklauso nuo meteorologinių sąlygų, ypač vėjų ir bangavimo. Numatyta, kad pamatų įrengimo kampanija turėtų būti užbaigta 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Ką reiškia 1 498 MW galia?

    Baltica 2 planuojama įrengtoji galia sieks 1 498 MW. Projektui numatytos 107 „Siemens Gamesa“ turbinos, kurių kiekvienos galia – 14 MW, o komercinis paleidimas planuojamas 2027 metais.

    Vystytojai prognozuoja, kad elektrinė per metus galėtų pagaminti apie 5,5–6,5 TWh elektros energijos. Toks kiekis reikšmingas šalies elektros balansui, ypač siekiant didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir mažinti iškastinio kuro naudojimą energetikoje.

    Kur statoma ir kiek kainuoja?

    Vėjo parkas bus plėtojamas maždaug 40 kilometrų nuo kranto, tarp Lebos ir Ustkos, o pati teritorija jūroje apima apie 190 kvadratinių kilometrų. Jūrinių darbų koordinavimą vykdo „Ørsted“, o kranto infrastruktūros dalį, reikalingą pagamintai elektrai priimti ir perduoti į tinklą, prižiūri PGE Baltica.

    Investicijos vertė įvardijama apie 7 milijardus eurų. Tokios apimties projektams didžiausią kaštų dalį paprastai sudaro turbinų ir pamatų gamyba, jūrinių kabelių infrastruktūra, jūrinės transformatorių stotys, logistikos grandinė ir prijungimas prie perdavimo tinklo.

  • Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Nors pirmosios Lenkijos atominės elektrinės statybos dar nėra prasidėjusios, numatomoje jūrinės infrastruktūros zonoje Baltijos jūroje aptiktas netikėtas radinys. Atliekant dugno patikrą buvo užfiksuota ir vėliau iškelta medinė statinė, kuri, pirminiais vertinimais, gali būti iš XV–XVII amžiaus laikotarpio.

    Objektas aptiktas maždaug 19 metrų gylyje, dalis jo buvo įsmigusi į dugno nuosėdas, todėl identifikavimas nebuvo paprastas. Statinę iškėlė narai, darbus prižiūrint povandeninės archeologijos specialistams, o radinys perduotas konservavimui ir detalesniems tyrimams.

    Vertinant būklę, radinys išsiskiria išlikimu: statinė yra apie 70 centimetrų aukščio, maždaug 40 centimetrų skersmens ir sveria per 200 kilogramų. Nors dalis lentelių pažeista, išliko konstrukcinės detalės ir žymės, kurios gali padėti nustatyti kilmę bei prekybos grandinę.

    „Tai gali būti prekybinio krovinio dalis, susijusi su laivu, kuris prieš kelis šimtus metų nuskendo per audrą ar avariją jūroje“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys specialistai.

    Radinio viduje, pirminiais duomenimis, gali būti geležies luitai, vadinami osmandu. Tai istoriškai vertinga žaliava, viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais naudota kalvystėje, o didelė dalis jos buvo gaminama Skandinavijoje ir jūriniais maršrutais gabenama į Baltijos uostus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad Baltija yra palanki povandeniniams archeologiniams radiniams, nes žemesnė temperatūra ir specifinės sąlygos gali geriau išsaugoti medieną nei daugelyje kitų jūrų. Dėl to nenuostabu, kad infrastruktūros projektams būtini dugno tyrimai kartais atveria ir netikėtą istorinį sluoksnį.

    Toliau planuojami laboratoriniai darbai: mediena ir metalinis turinys bus atskiriami, nes jiems reikalingi skirtingi konservavimo metodai. Medinė dalis turėtų būti stabilizuojama specialiu džiovinimo procesu vakuume, o metalas tiriamas dėl cheminės sudėties ir galimos kilmės, siekiant tiksliau nustatyti krovinio istoriją.

    Kol kas toje vietoje neaptikta aiškių laivo liekanų, tačiau archeologai neatmeta, kad papildomi tyrimai gali atskleisti daugiau objektų. Toks radinys reiškia ir papildomą užduotį projekto vykdytojams: prieš pradedant darbus jūroje, svarbu užtikrinti, kad kultūros paveldo objektai būtų tinkamai įvertinti ir apsaugoti.