Tag: Bankai

  • „Alta“ pritraukė 47,5 mln. JAV dolerių: kuria blokų grandinę bankams ir mokėjimų bendrovėms

    „Alta“ pritraukė 47,5 mln. JAV dolerių: kuria blokų grandinę bankams ir mokėjimų bendrovėms

    Startuolis „Alta“, kuriantis blokų grandinės infrastruktūrą bankams ir mokėjimų bendrovėms, pritraukė 47,5 mln. JAV dolerių A serijos investiciją. Bendrovė teigia siekianti sukurti tinklą, kuris būtų pritaikytas finansų institucijoms keliamiems privatumo ir atitikties reikalavimams.

    Apie finansavimo etapą pranešta antradienį, o raundui vadovavo „Index Ventures“. Po šios investicijos bendra „Alta“ pritraukta suma, įskaitant 32,5 mln. JAV dolerių pradinį („seed“) finansavimą, pasiekė 80 mln. JAV dolerių.

    Kartu su „Index Ventures“ prie raundo prisidėjo ir GV, „Blackbird Ventures“, „Square Peg“ bei „Capital 49“. Įmonė savo vertinimo (valuation) neatskleidė.

    „Alta“ tikslas – sukurti blokų grandinę, kurioje iš anksto būtų įdiegtos privatumo ir reguliacinės atitikties kontrolės. Pasak bendrovės, būtent šių funkcijų dažnai trūksta esamuose tinkluose, kai juos bandoma pritaikyti didelėms pasaulinėms finansų institucijoms.

    Privatumas ir atitiktis – esminis akcentas

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vadovas Loong Wang teigia, kad dabartinės blokų grandinės paprastai nebuvo kuriamos atsižvelgiant į globalių finansų institucijų privatumo ir atitikties poreikius. Dėl to „Alta“ orientuojasi į sprendimą, kuris, bendrovės vertinimu, labiau atitiktų bankų ir mokėjimų sektoriaus realybę.

    Toks pasirinktas kryptingumas svarbus ir dėl to, kad finansų įstaigoms dažnai būtini griežti duomenų atskyrimo, audito ir reguliavimo reikalavimus atitinkantys procesai. „Alta“ pozicionuoja savo tinklą kaip infrastruktūrą, kuri šiuos elementus turėtų užtikrinti jau baziniame lygmenyje.

    Partnerystė su „Airwallex“ ir planuojami produktai

    Kaip ankstyvas partneris įvardijama mokėjimų bendrovė „Airwallex“. Įmonės planuoja sujungti „Alta“ blokų grandinę su „Airwallex“ mokėjimų tinklu – numatoma, kad tai leistų vykdyti stabilios vertės kriptovaliutų (stablecoin) pervedimus ir pasiekti vietinius atsiskaitymų fiat valiutomis tinklus.

    „Alta“ taip pat nurodė, kad pirmasis jos produktas turėtų padėti įmonėms sumažinti lėšų kiekį, laikomą iš anksto papildomose sąskaitose, pritaikant „just-in-time“ finansavimą. Be to, bendrovė mini galimybę perkelti nenaudojamas lėšas į pajamingumą generuojantį tokenizuotą turtą.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas bus skirtas blokų grandinės kūrimui, papildomų partnerysčių finansų sektoriuje plėtrai bei komandos stiprinimui. Tarp prioritetų minimas inžinierių ir atitikties (compliance) specialistų samdymas.

    Finansų sektoriuje tokie akcentai dažnai lemia, ar technologija gali būti praktiškai pritaikoma bankuose ir didelėse mokėjimų įmonėse. „Alta“ siunčia signalą, kad į reguliuojamos rinkos reikalavimus ketina orientuotis nuo pat pradžių.

  • Lenkijoje 2026 m. bus sunkiau gauti būsto paskolą – bankai griežčiau vertina 800+

    Lenkijoje 2026 metais gyventojams gali būti sunkiau gauti būsto paskolą – bankai pirmą kartą per septynerius ketvirčius sugriežtino skolinimo kriterijus. Pokytį fiksuoja naujausias Lenkijos centrinio banko (NBP) raportas apie padėtį kreditų rinkoje.

    Didžiausia naujovė – atsargesnis požiūris į valstybės išmoką vaikams „800+“, kuri iki šiol daugeliui šeimų padėdavo padidinti oficialias pajamas ir atitinkamai kredito sumą. Bankai pradėjo kitaip skaičiuoti, kiek ši išmoka gali prisidėti prie ilgalaikių įsipareigojimų.

    Raporte nurodoma, kad griežtesnė politika taikyta 2026 metų trečiąjį ketvirtį. Tai reiškia, kad daliai šeimų, ypač auginančių vaikus, gali sumažėti paskolos suma, kurią bankas sutiks suteikti, arba apskritai gali tekti atitikti griežtesnes sąlygas.

    Situacija svarbi ir platesniame kontekste: būsto paskolos dažniausiai imamos 20–30 metų, todėl bet koks pajamų vertinimo pokytis gali turėti realią įtaką planuojantiems būsto pirkimą ir skaičiuojantiems savo finansines galimybes.

    Kodėl bankai peržiūri „800+“ vertinimą?

    Pagrindinė priežastis siejama su Lenkijos finansų priežiūros institucijos (UKNF) pozicija, išsakyta 2026 metų birželį. Joje bankai raginami „800+“ laikyti mažiau stabiliu pajamų šaltiniu ir šią išmoką vertinti atsargiau.

    Logika paprasta: nors paskola imama keliems dešimtmečiams, „800+“ mokama tik iki vaikui sukanka 18 metų. Todėl bankai turi įvertinti, ar šeima sugebės mokėti įmokas ir tuomet, kai ši papildoma įplauka baigsis.

    UKNF visiškai neuždraudė įtraukti išmokos į pajamų skaičiavimą, tačiau tikisi, kad bankai įvertins ir realias vaikų auginimo išlaidas, ir ilgalaikį šeimos biudžeto tvarumą. Praktikoje tai dažnai reiškia mažesnę įtaką kreditingumui nei anksčiau.

    Žiniasklaidoje taip pat pasirodė informacijos, kad dalis bankų, siekdami sumažinti riziką, iš viso nustojo „800+“ įskaityti vertindami klientų kreditingumą.

    Ko bankai tikisi metų pabaigoje?

    NBP apklausos duomenys rodo, kad būsto paskolų paklausa trečiąjį 2026 metų ketvirtį jau pradėjo mažėti, o metų pabaigoje tikimasi dar ryškesnio smukimo. Bankai tai aiškina tuo, kad gyventojai dažniau perka nekilnojamąjį turtą iš santaupų arba ieško palankesnių pasiūlymų pas konkurentus.

    Kartu sugriežtintos ir vartojimo paskolų sąlygos – ribotos maksimalios sumos, o rizikingesniems klientams didintos maržos. Taigi griežtesnis tonas juntamas ne vien būsto segmente.

    Įdomu tai, kad verslui tendencijos priešingos: 2026 metų trečiąjį ketvirtį bankai švelnino kriterijus įmonėms, mažino maržas ir supaprastino reikalavimus užtikrinimui. Priežastis – auganti konkurencija ir noras pritraukti verslo klientus.

    Tokie skirtumai leidžia daryti išvadą, kad 2026 metų pabaiga Lenkijoje gali reikšti vėsesnę aplinką gyventojams, planuojantiems skolintis, ir palankesnes sąlygas įmonėms, ieškančioms finansavimo.

  • Ukrainos „Kredobank“ pirmą kartą žengia į užsienį: atidaro atstovybę Varšuvoje

    Ukrainos „Kredobank“ atidaro savo pirmąją atstovybę už šalies ribų – Varšuvoje. Tai pirmas atvejis, kai Ukrainos bankas oficialiai steigia užsienio atstovybę.

    Kaip rašoma portale WNP, Lenkija Ukrainai yra svarbi partnerė bankininkystės sektoriuje, o toks žingsnis turi ir prestižinę reikšmę. Tai pabrėžia Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmų pirmasis viceprezidentas Dariuszas Szymczycha.

    Vis dėlto atstovybė Varšuvoje nebus skirta kasdienėms banko paslaugoms teikti. Akcentuojama, kad ji turėtų veikti kaip konsultacijų ir orientavimosi Ukrainos rinkoje taškas.

    Pasak „Velobank“ vyriausiojo ekonomisto Piotro Arako, toks biuras gali tapti savotišku „hubu“ Lenkijos įmonėms, kurios domisi Ukrainos atstatymo procesu ir su juo susijusiais finansiniais mechanizmais.

    Atstovybė – ne skyrius ir ne banko paslaugos

    D. Szymczycha atkreipia dėmesį, kad nors „Kredobank“ Varšuvoje neteiks bankinių paslaugų, jis gali būti svarbus kaip patariamoji grandis. Bankas turi plačią veiklos patirtį Ukrainoje, todėl gali padėti geriau suprasti vietos ekonomikos situaciją bei verslo aplinką.

    Taip pat pažymima, kad „Kredobank“ yra sukaupęs kompetenciją ir turi savo finansinius instrumentus Ukrainos rinkoje, o šalyje veikia dešimtys jo padalinių. Dėl to bankas gali būti patogus partneris įmonėms, ieškančioms praktinių kelių į Ukrainą.

    P. Arakas priduria, kad Varšuva dėl geografinės ir ekonominės padėties gali veikti kaip tranzitinis taškas: per ją paprasčiau megzti ryšius, ieškoti klientų ir planuoti veiklą, kai galutinis tikslas – Lvivas ar Kijivas.

    „Kredobank“ išskirtinumas – lenkiškas savininkas

    Straipsnyje primenama, kad „Kredobank“ yra universalus Ukrainos bankas, iš kitų išsiskiriantis tuo, kad jo savininkas yra Lenkijos PKO Bank Polski. Tai suteikia papildomą kontekstą, kodėl pirmoji užsienio atstovybė atsiranda būtent Lenkijoje.

    Ukrainos rinka – galimybė lenkų investicijoms

    Diskusijose apie būsimą Ukrainos atstatymą daug dėmesio skiriama ir bankų sektoriui, kuris, anot straipsnyje cituojamų pašnekovų, išlieka atsparus karo sukeltiems sukrėtimams. Minima, kad 2023 metais tuometinis „Kredobank“ viceprezidentas Wojciechas Tarasiukas teigė, jog operaciniu požiūriu bankai Ukrainoje laikosi stebėtinai gerai.

    Cituojant jo vertinimą, pabrėžiama ir reguliuotojo vaidmuo – teigiama, kad sektoriaus priežiūra turėtų riboti oligarchizacijos riziką, o Ukrainos nacionalinis bankas apdairiai valdo sistemos likvidumą.

    Tuo metu Helen Mychalczenko, ING Ukraina vadovė, atkreipė dėmesį, kad dėl karo grėsmės bendradarbiavimo su banku atsisakė tik vienas klientas. Ekspertų nuomone, Ukrainos bankinė rinka gali tapti erdve, kurioje Lenkijos verslas ryžtųsi didesnėms tiesioginėms užsienio investicijoms.

    P. Arakas teigia, kad Ukraina gali tapti pirmuoju reikšmingesniu užsienio plėtros išbandymu Lenkijos įmonėms, tačiau kartu pabrėžia atsargumą – geresnis rinkos pažinimas leidžia realistiškiau įvertinti rizikas.

  • PKO Bank Polski atnaujins strategiją: naujus tikslus žada pristatyti 2027-ųjų pavasarį

    Didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ pradėjo strategijos atnaujinimo procesą, o detales žada atskleisti 2027 metų pavasarį. Apie tai ketvirtadienį pranešė banko prezidentas Szymonas Midera.

    Pasak jo, dabartinė strategija 2025–2027 metams įgyvendinama pagal planą, tačiau bankas nori „pakelti ambicijų lygį“ ir peržiūrėti augimo kryptį ilgesniam laikotarpiui.

    Numatoma, kad atnaujintos strategijos laikotarpis būtų pratęstas iki 2030 metų. Tuo pačiu ketinama peržiūrėti ir verslo tikslus, didesnį dėmesį skiriant banko pozicijoms verslo bei korporatyvinių klientų segmente.

    Banko vadovas užsiminė, kad orientyras galėtų būti didesnė rinkos dalis mažmeninėje bankininkystėje ir korporacijose, o augant verslo apimtims, tikimasi stiprinti ir finansinius rezultatus.

    Dabartiniai tikslai ir finansiniai rodikliai

    Šiuo metu galiojanti strategija, be kita ko, numato 15 mln. privačių klientų, 27 proc. namų ūkių santaupų rinkos dalį ir 18 proc. dalį finansuojant verslo klientus. Taip pat planuota didinti vartojimo ir būsto paskolų rinkos dalį.

    Strategijoje buvo įrašyti ir konkretūs pelningumo bei efektyvumo lūkesčiai: esant 3,5 proc. Lenkijos centrinio banko (NBP) bazinei palūkanų normai 2027 metais, siekta 18 proc. nuosavo kapitalo grąžos (ROE), sąnaudų ir pajamų santykio (C/I) žemiau 35 proc., o rizikos sąnaudų (CoR) – 0,7–0,9 proc. intervale, išlaikant galimybę mokėti dividendus.

    S. Midera teigė, kad būtent strateginių ambicijų įgyvendinimas paskatino pradėti atnaujinimo procesą, kad bankas būtų pasirengęs kitų metų darbams ir galėtų pateikti naują augimo trajektoriją keliems metams į priekį.

    Bankas fiksuoja dviženklį paskolų augimą

    Bankas taip pat pateikė duomenis apie paskolų portfelio augimą: vartojimo paskolų portfelis per metus padidėjo 19,9 proc., būsto paskolų – 15,1 proc., o korporatyvinių paskolų – 17,6 proc.

    Anot banko vadovo, „PKO Bank Polski“ rinkos dalį mažmeninių paskolų segmente didina sparčiausiai šalyje, o dviženkliai augimo tempai esą pasiekiami jau trečią ketvirtį iš eilės pagrindiniuose kreditavimo segmentuose. Bankas tikisi šį tempą išlaikyti ir artimiausiais ketvirčiais.

    S. Midera pabrėžė, kad paskolų augimas padeda kompensuoti mažesnių palūkanų normų poveikį, o prie pajamų prisideda ir kitos kryptys – pavyzdžiui, per devynis mėnesius komisinių pajamos augo 8,2 proc., taip pat plečiamas draudimo verslas.

    Pokyčiai hipotekos rinkoje ir aiškesnės sutartys

    Banko teigimu, trečiąjį ketvirtį palūkanų marža siekė 4,46 proc., kai antrąjį ketvirtį buvo 4,31 proc. Vadovybė nurodė, kad esant dabartinėms palūkanų normoms paskolų augimas turėtų ir toliau palaikyti maržą.

    Lenkijos rinkoje bankas taip pat kalbėjo apie klientų poreikį aiškiau suprasti įmokas ir jų kitimo priežastis: apie 65 proc. dabartinių hipotekos pardavimų sudaro paskolos su periodiškai fiksuotomis palūkanomis.

    Be to, bankas pranešė, kad iki metų pabaigos siekia įdiegti „modelinę“ hipotekos sutartį, kad klientams būtų lengviau suprasti tiek palūkanų skaičiavimo logiką, tiek sutarties sąlygas.

  • Prancūzijos banką „Fortuneo“ atakavo įsilaužėliai: nuostoliai gali siekti 150 mln. eurų

    Prancūzijos internetinis bankas „Fortuneo“, priklausantis kooperatinei grupei „Credit Mutuel Bretagne Arkea“, tapo kibernetinės atakos taikiniu – įsilaužėliai per kelias dienas atliko šimtus pervedimų į nenustatytas sąskaitas visame pasaulyje.

    Kaip nurodoma, incidentas išaiškėjo tikrinant kasdienius pervedimų limitus. Manoma, kad nusikaltėliai pasinaudojo pavogtais prisijungimo duomenimis prie sistemų, kuriomis tikrinami banko darbuotojų veiksmai.

    Bankas teigia, kad klientų lėšos nebuvo paliestos, o nuostoliai patirti iš pagrindinės banko sąskaitos. Oficialus skaičius nepateikiamas, tačiau vertinama, kad žala gali sudaryti nuo 133 mln. eurų iki daugiau kaip 150 mln. eurų.

    Pinigai, kaip skelbiama, greitai pateko į kriptovaliutų biržas, todėl atsekti jų kelią ir nustatyti sąskaitų savininkus praktiškai nebeįmanoma.

    Kaip galėjo veikti nusikaltėliai

    Pasak kibernetinio saugumo specialistų ir su tyrimu susijusių pareigūnų, pagrindinė versija – buvo pavogti prieigos kodai, leidę prisijungti prie pervedimų vykdymo sistemos.

    Atkreipiamas dėmesys, kad pervedimai buvo daromi iki sumų, kurioms nereikėjo papildomo aukštesnių banko vadovų patvirtinimo. Dėl to įsibrovėliai, tikėtina, galėjo veikti nepastebėti kelias dienas.

    Neatmetama ir žmogiškoji klaida: vienas iš darbuotojų galėjo palikti neapsaugotą kompiuterį, o tai sudarė sąlygas prisijungimams iš išorės.

    Tekste taip pat primenamas kitas garsus atvejis – kriptovaliutų biržoje „Binance“ po įsilaužimo buvo pavogta 6,3 mlrd. JAV dolerių, o esminiu veiksniu ir ten įvardytas žmogiškasis faktorius.

    Tą pačią dieną pranešta ir apie incidentus keliuose Prancūzijos kraujo tarnybos EFS centruose, kur perspėjimo sistemos fiksavo temperatūros pokyčius šaldytuvuose, kuriuose laikomas kraujas ir plazma.

  • Prancūzijos bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ pranešė apie kibernetinę ataką: klientai nuostolių nepatirs

    Prancūzijos bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ pranešė apie kibernetinę ataką: klientai nuostolių nepatirs

    Prancūzijos bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ pranešė patyręs kibernetinę ataką, per kurią buvo atlikta sukčiavimo operacijų. Bankas tikina, kad klientams dėl to nebus patirta jokių finansinių nuostolių.

    Kaip skelbia „Euronews“, banko atstovai nurodė, kad incidentas buvo greitai identifikuotas, o situacija šiuo metu yra suvaldyta. Tačiau dalis operacijų laikinai buvo apribotos, siekiant užkirsti kelią naujiems neteisėtiems pervedimams.

    Bankas, kurio būstinė yra Bretanėje, teigia, kad tokio sprendimo imtasi sąmoningai – sustabdyti kai kurias operacijas, kad būtų užtikrintas procesų saugumas ir atlikti papildomi patikrinimai.

    Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad galėjo būti pasisavinta 133 mln. JAV dolerių (118 mln. eurų), tačiau bankas šio skaičiaus nepatvirtino. Pasak jo, dalis lėšų buvo įšaldyta, o tikslus incidento mastas dar vertinamas.

    Kas žinoma apie galimą lėšų kelią

    Apie galimai pavogtas lėšas pirmasis prabilo ZachXBT – nepriklausomas tyrėjas, besispecializuojantis kriptovaliutų sandorių sekime. Jo teigimu, lėšos buvo nukreiptos per kelias sąskaitas kriptovaliutų biržose.

    Bankas kol kas neatskleidė, kaip tiksliai buvo įvykdyta ataka ir kas galėtų būti už ją atsakingas. Taip pat nepateikta detalių, kiek ir kokių konkrečių operacijų buvo paveikta.

    Kada turėtų atsinaujinti sustabdytos operacijos

    „Crédit Mutuel Arkéa“ nurodė, kad laikinai sustabdytos operacijos turėtų būti atnaujintos artimiausiu metu, kai tik bus baigti galutiniai saugumo patikrinimai ir įdiegtos papildomos apsaugos priemonės.

    Bankas pabrėžia, kad pagrindinis prioritetas – apsaugoti klientus ir užkirsti kelią naujiems sukčiavimo veiksmams. Kartu akcentuojama, kad klientų finansiniai interesai bus pilnai apsaugoti.

  • „Consensys“ pristatė sprendimą bankams atsiskaityti tarp blokčeinų neperkeliant turto iš savų sistemų

    „Consensys“ pristatė sprendimą bankams atsiskaityti tarp blokčeinų neperkeliant turto iš savų sistemų

    „Consensys“ pristatė naują technologijų paketą, skirtą bankams ir kitoms finansų institucijoms vykdyti atsiskaitymus tarp nepriklausomai valdomų blokčeinų taip, kad turtas neliktų iškeltas iš savo „gimtosios“ apskaitos sistemos.

    Bendrovė skelbia, kad sprendimas pavadintas „Sovereign Network Interoperability“ ir buvo pristatytas „Devcon“ konferencijoje Mumbajuje. Sistema orientuota į instituciniams rinkos dalyviams aktualias užduotis – nuo vertybinių popierių atsiskaitymų iki tarpvalstybinių ir skirtingomis valiutomis vykdomų mokėjimų.

    Pagrindinė idėja – suderinti skirtingus tinklus be tradicinių „tiltų“, kai turtas perkeliamas į kitą grandinę. Pasak „Consensys“, vietoje to tarp grandinių vykdomos būsenos ir vykdymo patikros atliekamos kriptografiškai.

    Praktiškai tai reiškia, kad institucijos gali išlaikyti kontrolę savo apskaitos knygose, bet kartu gauti mechanizmą, leidžiantį saugiai koordinuoti sandorius su kitose sistemose veikiančiais partneriais pagal iš anksto nustatytas taisykles.

    Kam skirtas „Sovereign Network Interoperability“

    „Consensys“ teigimu, sprendimas palaiko užtikrinimo (angl. collateral) mobilumą, vertybinių popierių atsiskaitymus, didmeninius mokėjimus ir atsiskaitymus skirtingomis valiutomis, taip pat fondų ir turto administravimo procesus.

    Programinės įrangos pakete integruotas „Cross Ledger Interoperability Protocol“ protokolas, kurio pagrindas – dešimtmetį vykdyti tyrimai, susiję su nulinės žinios įrodymais (angl. zero-knowledge proofs). Tokia architektūra ir turėtų sudaryti sąlygas vadinamajam „bridgeless“ suderinamumui.

    Kaip veikia maršrutizavimas ir vykdymo koordinavimas

    Pagal aprašytą veikimo modelį institucija sistemoje nusistato sandorio reikalavimus ir patvirtintus kontrahentus. Tuomet programinė įranga parenka tinkamą vykdymo maršrutą, koordinuoja veiksmus dalyvaujančiose apskaitos knygose ir fiksuoja rezultatą.

    „Consensys“ prezidentas Davidas Cunninghamas pristatyme pabrėžė, kad į vieną produktą sutelkiama protokolų kompetencija, sandorių koordinavimas ir viso sprendimo palaikymas – siekiant supaprastinti naujų tinklų sujungimą ir užtikrinti aiškią atsakomybę už veikimą.

    Palaikomi standartai ir tolesni planai

    Pasak bendrovės, produktas taip pat turėtų palaikyti „Ethereum Economic Zone“ standartą, „Inter-Blockchain Communication“ (IBC) protokolą ir kitas sąveikumo technologijas.

    Skelbiama, kad EVM pagrindu veikiančių tinklų jungtys jau prieinamos, o ryšys su „Canton“ tinklu – planuojamas.

    Naujo sprendimo pristatymas vyksta po ankstesnių „Consensys“ pranešimų apie partnerystę su „ClearToken“, kuria siekiama kurti infrastruktūrą visą parą vykdomiems tokenizuotų vertybinių popierių ir grynųjų atsiskaitymams. Taip pat rugsėjį bendrovė buvo paskelbusi planus atskirti vartotojų ir institucinių sprendimų kryptis, „MetaMask“ paverčiant atskira vartotojams orientuota įmone.

  • „BNP Paribas“ pelnas šovė, bet bankas ramina dėl Prancūzijos skolų: paskelbė 1,3 mlrd. eurų supirkimą

    „BNP Paribas“ pelnas šovė, bet bankas ramina dėl Prancūzijos skolų: paskelbė 1,3 mlrd. eurų supirkimą

    Pelno šuolį atnešė akcijų prekyba

    Prancūzijos bankų grupė „BNP Paribas“ trečiąjį ketvirtį uždirbo 3,46 mlrd. eurų grynojo pelno, tai yra 13,5 proc. daugiau nei prieš metus. Rezultatas viršijo rinkos lūkesčius, o pagrindiniu augimo varikliu tapo itin stipri investicinės bankininkystės veikla.

    Banko pajamos per ketvirtį padidėjo 9,5 proc. iki 13,76 mlrd. eurų. Didžiausią įtaką tam turėjo įmonių ir institucinių klientų padalinys, kurio pajamos augo 16,6 proc. ir pasiekė 5,2 mlrd. eurų.

    Didelę dalį geresnių rezultatų lėmė pasaulinių rinkų verslas: jo pajamos šoktelėjo 21,9 proc. iki 2,67 mlrd. eurų. Akcijų ir „prime“ paslaugų, apimančių prekybą akcijomis, skolinimą ir kliringą, pajamos augo net 50 proc. iki 1,46 mlrd. eurų.

    Fiksuotų pajamų, valiutų ir žaliavų prekybos pajamos iš esmės nekito ir siekė 1,22 mlrd. eurų. Bankas nurodė, kad augimą Azijoje ir užsienio valiutų segmentuose kompensavo silpnesnės kredito ir palūkanų normų produktų apimtys.

    „Grupė pasiekė labai stiprų trečiąjį ketvirtį, kurį lėmė veiklos rezultatai visose trijose veiklos kryptyse“, – sakė „BNP Paribas“ generalinis direktorius Jean-Laurent Bonnafé.

    1,3 mlrd. eurų akcijų supirkimas

    Bankas paskelbė nuo lapkričio pradėsiantis savų akcijų supirkimą už 1,3 mlrd. eurų. Toks sprendimas dažniausiai signalizuoja vadovybės pasitikėjimą kapitalo padėtimi ir siekį didinti akcininkams grąžinamą vertę.

    „BNP Paribas“ nurodė, kad supirkimui pritarė Europos Centrinis Bankas. Bankas taip pat patvirtino iki 2028 metų galiojančius tikslus, įskaitant 12 proc. apčiuopiamos nuosavybės grąžą šiais metais ir daugiau nei 13 proc. 2028 metais.

    Kapitalo tvarumą atspindintis CET1 rodiklis rugsėjo pabaigoje siekė 12,9 proc. „BNP Paribas“ tikisi, kad iki metų pabaigos jis pakils virš 13 proc., be kita ko, dėl planuojamo Maroko dukterinės įmonės BMCI pardavimo poveikio.

    Ką bankas sako apie Prancūzijos skolą?

    Rezultatai paskelbti Prancūzijoje tvyrant politinei ir fiskalinei įtampai, kuri pastaraisiais mėnesiais didino rinkų jautrumą valstybės skolos temai. Augant vyriausybės obligacijų pajamingumams ir svyruojant reitingų perspektyvoms, investuotojai atidžiai vertina bankų ryšį su vietos valstybės skola.

    „BNP Paribas“ pabrėžė, kad jo ekspozicija Prancūzijos valstybės skolai yra ribota ir valdoma. Bankas nurodė turintis apie 19 mlrd. eurų Prancūzijos vyriausybės obligacijų, iš kurių maždaug 16 mlrd. eurų apskaitomi amortizuota savikaina, todėl rinkos kainų svyravimai tiesiogiai nedaro tokios įtakos kapitalo rodikliams.

    Banko vertinimu, papildomas 0,5 proc. skirtumo tarp Prancūzijos ir Vokietijos obligacijų pajamingumų išsiplėtimas CET1 rodiklį sumažintų tik apie 0,02 punkto. Tai reiškia, kad net ir nepalankesnis rinkos scenarijus, banko skaičiavimu, nesukeltų reikšmingo spaudimo kapitalui.

    „BNP Paribas“ taip pat akcentavo mažėjantį priklausomumą nuo Prancūzijos vidaus rinkos. Banko pateiktais duomenimis, Prancūzija 2025 metais sudarė mažiau nei 10 proc. patronuojančios bendrovės ikimokestinio pelno, kai 2016 metais ši dalis buvo maždaug dvigubai didesnė.

    Rinkoje banko akcijų kaina prekybos pradžioje Paryžiuje buvo apie 1,5 proc. mažesnė. Investuotojai paprastai vertina ne tik faktinius ketvirčio skaičius, bet ir tai, kaip bankas planuoja valdyti rizikas aplinkoje, kurioje obligacijų kainas ir finansavimo sąlygas gali smarkiai paveikti politiniai sprendimai.

    „BNP Paribas“ pranešė, kad naują 2030 metų strateginį planą ketina pristatyti vasario 2 dieną. Jame tikėtina atsispindės ir tolesnės diversifikacijos kryptys, kapitalo paskirstymas bei prioritetai rinkų, vartojimo finansavimo ir skaitmenizacijos srityse.

  • Netanyahu prašo blockchain plano dėl galimų sankcijų: kaip tai galėtų apeiti bankų ribojimus?

    Netanyahu prašo blockchain plano dėl galimų sankcijų: kaip tai galėtų apeiti bankų ribojimus?

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu teigia pavedęs parengti planą, kuriame būtų numatytas blockchain technologijos panaudojimas šaliai ruošiantis galimoms ekonominėms sankcijoms. Pasak jo, rizika apima ir bankų veiklos ribojimus, todėl valstybė turėtų turėti alternatyvių atsiskaitymo ir finansų infrastruktūros scenarijų.

    Interviu Izraelio televizijai Benjaminas Netanyahu kalbėjo apie būtinybę suprasti, kad sankcijos gali apimti ir vadinamąsias bankų sankcijas. Jo teigimu, reikalinga ekonomika, kuri tam tikrais atvejais galėtų aplenkti tokius ribojimus, o tam viena iš galimų krypčių yra blockchain.

    „Turime suprasti, kad gali būti sankcijos, įskaitant bankų sankcijas. Turite parengti ekonomiką, kuri galėtų jas apeiti“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Paklaustas, ar blockchain jis laiko viena iš priemonių, galinčių padėti reaguoti į ekonominius suvaržymus, Izraelio premjeras atsakė, kad taip, ir pridūrė jau paprašęs parengti tokį planą. Vis dėlto jis neįvardijo, kas konkrečiai rengs dokumentą, kokia blockchain infrastruktūra būtų pasirenkama ir ar būtų svarstomos kriptovaliutos bei stabilios vertės skaitmeniniai aktyvai.

    Kas slypi už idėjos

    Blockchain paprastai pristatoma kaip paskirstyto registro technologija, leidžianti fiksuoti operacijas be vieno centrinio tarpininko. Teoriškai tai gali sumažinti priklausomybę nuo tradicinių finansų grandžių, kurios sankcijų atveju dažniausiai ir tampa ribojimų taikiniu: bankų korespondentinės sąskaitos, atsiskaitymų tinklai, prieiga prie tarptautinių rinkų.

    Vis dėlto praktikoje sankcijų „apeidinėjimas“ nėra paprastas technologinis klausimas. Didelė dalis pasaulinių atsiskaitymų vis tiek susiję su reguliuojamomis finansų institucijomis, o daugelis kriptoturto paslaugų teikėjų taiko tapatybės patikras ir laikosi tarptautinių pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.

    Kontekstas: gynyba, biudžetas ir JAV parama

    To paties pokalbio metu Benjaminas Netanyahu taip pat kalbėjo apie būtinybę ruoštis scenarijui, kuriame ilgainiui mažėtų Jungtinių Valstijų karinė parama. Jo teigimu, tokia parama negali tęstis neribotą laiką, todėl Izraelis turėtų stiprinti savarankiškus pajėgumus, įskaitant ginklų ir amunicijos gamybą.

    Premjeras nurodė, kad artimiausiais metais gynybos biudžetui papildomai numatyta 400 milijardų šekelių. Pagal šiandien įprastai naudojamą valiutų kursą tai sudarytų apie 100 milijardų eurų, tačiau tiksli suma eurais gali kisti priklausomai nuo rinkos svyravimų.

    Benjaminas Netanyahu taip pat užsiminė apie galimai mažiau palankią politinę aplinką JAV ateityje, pabrėždamas, kad dabartinis laikotarpis, jo vertinimu, Izraeliui buvo ypač palankus. Šiame kontekste blockchain planas pristatomas kaip platesnio pasirengimo ekonominiams ir geopolitiniams sukrėtimams dalis.

  • Varšuvos birža po rekordo: WIG20 smuko per savaitę, bankai ir KGHM tempė indeksus žemyn

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje priminė klasikines rinkų sūpynes: WIG20 indeksas trumpam pasiekė naują istorinį rekordą, tačiau penkių prekybos sesijų rezultatas liko neigiamas. Galutinis balansas rodo, kad investuotojų apetitas rizikai sumažėjo, o spaudimą indeksams didino kelių didžiųjų bendrovių kritimai.

    Per penkias sesijas WIG20 smuko 1,9 proc., o platesnis WIG indeksas krito 1,7 proc. Vidutinės kapitalizacijos mWIG40 nusileido 1,4 proc., o smulkesnes įmones apimantis sWIG80 prarado 2,3 proc., tad korekcija palietė ne vien didžiausias bendroves.

    WIG20 savaitę baigė ties 4 167 punktų riba, nors savaitės viduryje buvo trumpam pakilęs iki maždaug 4 267 punktų. Rinkos dalyviai tokius judesius dažnai vertina kaip ženklą, kad įtampa tarp pirkėjų ir pardavėjų didėja, o kainos jautriau reaguoja į išorinius impulsus.

    „Pakanka nedidelio pagrindinių pasaulio biržų nuotaikų pagerėjimo, kad GPW silpnumas būtų greitai paneigtas ir WIG20 vėl bandytų kilti į naujas aukštumas“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Bankai ir KGHM didino spaudimą

    Vienas ryškiausių silpnumo židinių buvo bankų sektorius, turintis didelį svorį WIG20 struktūroje. Sektoriaus indeksas WIG-Banki per penkias sesijas krito daugiau nei 5 proc., o tai reikšmingai prisidėjo prie bendro WIG20 nuosmukio.

    Dar skaudesnę savaitę fiksavo KGHM: bendrovės akcijos per savaitę atpigo apie 10 proc. Rinką pasiekę prastesni vario gamybos ir pardavimų duomenys pablogino sentimentą, tačiau kritimas tęsėsi ir dėl to, kad didžioji dalis pastarųjų sesijų šiai pozicijai buvo aiškiai nepalankios.

    Tuo metu dalis didžiųjų bendrovių sugebėjo atsilaikyti ir kilti. Tarp ryškesnių brangusių vardų išsiskyrė „Allegro“, „CD Projekt“ ir „Dino Polska“, kurios per savaitę fiksavo keliais procentais siekiančius prieaugius ir švelnino bendrą indekso kritimą.

    Asseco Poland rekordinė kaina, Asbis staigi korekcija

    Antroje biržos linijoje dėmesį traukė Asseco Poland, kurios akcijos pasiekė naują visų laikų aukštumą. Savaitės prieaugis siekė apie 8 proc., o investuotojų susidomėjimą stiprino žinia apie projektus, susijusius su pažangiomis ryšio technologijomis ir dronų aptikimo bei sekimo sprendimais.

    Priešingą paveikslą demonstravo Asbis Enterprises: nors bendrovė paskelbė rekordinę mėnesio apyvartą, akcijos patyrė ryškią korekciją. Tokiose situacijose rinkos dalyviai dažnai aiškina kritimą pelnų fiksavimu po itin spartaus kainos šuolio per metus, kai daliai investuotojų svarbiau tampa užrakinti grąžą, o ne laukti tolimesnio augimo.

    Asbis pranešė, kad 2026 metų rugsėjį konsoliduotos pajamos siekė apie 1 000 000 000 eurų, o tai būtų daugiau nei triskart didesnis rezultatas nei prieš metus. Nepaisant to, per savaitę akcijos atpigo apie 13 proc., nes ankstesnis kilimas buvo itin staigus ir paliko mažiau erdvės nusivylimui rinkos lūkesčiais.

    Bendrai vertinant, savaitė Varšuvos biržoje parodė, kad net ir rekordai ne visada reiškia tvarią kryptį aukštyn. Kol svarbiausiuose sektoriuose tęsiasi spaudimas, o pasaulinės nuotaikos išlieka permainingos, indeksų judesiai gali ir toliau priminti sūpynes.