CP v2

Tag: Bankai

  • Varšuvos birža smuko labiausiai nuo birželio, o PGE šovė į aukštumas: kas tempė rinką žemyn?

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje savaitė, apėmusi rugsėjo pabaigą ir spalio pradžią, investuotojams buvo nepalanki: smuko visi pagrindiniai indeksai. Didžiausių bendrovių indeksas WIG20 per penkias prekybos sesijas krito apie 2,3 proc., o platesnis WIG – apie 1,9 proc.

    Vidutinės kapitalizacijos mWIG40 per savaitę sumenko apie 1 proc., o mažųjų bendrovių sWIG80 – apie 0,5 proc. Toks fonas rodo, kad pardavimų spaudimas apėmė ne vieną sektorių, tačiau rinkos nuotaikas labiausiai veikė keli stambūs segmentai.

    Pagrindiniai indeksai grįžo žemyn

    Savaitės pabaigoje WIG20 laikėsi ties maždaug 4 084 punktų riba. Kiek anksčiau, rugsėjo 21 dieną, indeksas buvo pasiekęs rekordinį lygį – apie 4 241 punktą, todėl dalis kritimo siejama ir su natūralia korekcija po spartaus kilimo.

    Nuo metų pradžios bendra indekso grąža vis dar išlieka teigiama: WIG augo apie 31 proc., WIG20 – apie 28 proc., mWIG40 – apie 27 proc., o sWIG80 – apie 3,5 proc. Tai reiškia, kad pastarosios savaitės kritimas kol kas labiau primena atokvėpį po ralio, o ne tendencijos lūžį.

    Bankai ir naftos sektorius spaudė WIG20

    Didžiausią neigiamą indėlį į WIG20 pokytį įnešė bankai: sektoriaus indeksas WIG-banki per savaitę smuko daugiau nei 5 proc. Tarp didžiųjų finansų bendrovių ryškesnius nuostolius fiksavo „Alior“ ir „mBank“, kurių akcijos krito atitinkamai apie 6 proc. ir 7 proc.

    Investuotojų dėmesį prikaustė ir energetikos bei naftos sektoriaus naujienos, susijusios su sprendimais dėl vadinamojo perteklinio pelno apmokestinimo. Rinka tai interpretavo kaip riziką pelningumui, todėl „Orlen“ per savaitę atpigo daugiau nei 3 proc., o per mėnesį kritimas siekė apie 8 proc.

    Dar didesnis spaudimas teko „Unimot“: per savaitę akcijos atpigo apie 4 proc., o per mėnesį – apie 18 proc. Tokie judėjimai rodo, kad investuotojai greitai pervertina bendrovių perspektyvas, kai keičiasi reguliacinė aplinka ir atsiranda papildomų mokesčių rizika.

    PGE išsiveržė į lyderius

    Visai kitoks vaizdas matėsi Lenkijos energetikos milžinės Polska Grupa Energetyczna akcijose: per savaitę jos brango apie 15 proc. Bendrovės akcijos pakilo iki maždaug 15 zlotų, tai yra aukščiausio lygio per daugiau nei dešimtmetį, o rinkos vertė viršijo apie 7,9 mlrd. eurų.

    Nuo metų pradžios PGE akcijų kaina buvo pakilusi apie 70 proc., o tai išskirtinis rezultatas tarp stambių Varšuvos biržos emitentų. Energetikos bendrovių vertinimus pastaruoju metu dažnai kelia lūkesčiai dėl investicijų į tinklų modernizavimą, gamybos portfelio pertvarką ir ilgalaikių projektų, įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius.

    Technologijos ir brokeriai: kontrastai rinkoje

    Tarp ryškesnių kilimų minimos ir kitos bendrovės: „Orange“ akcijos per savaitę brango apie 18 proc., o „Asbis“ dar kartą priartėjo prie istorinių aukštumų. „Asbis“ metų eigoje demonstravo įspūdingą šuolį ir buvo viena iš ryškiausių Varšuvos biržos istorijų.

    Tuo metu brokerio XTB akcijos per savaitę krito apie 8 proc., o nuo rugsėjo pradžioje įvykdyto didelio akcijų pardavimo rinkoje jų kaina buvo nusileidusi daugiau nei 20 proc. Tokiais atvejais investuotojai dažnai vertina ne tik fundamentiką, bet ir pasiūlos spaudimą bei signalus, kuriuos rinkai siunčia stambieji akcininkai.

    Rinkoje pastebėtas ir kosmoso sektoriaus atsigavimas: „Creotech Instruments“ ir „Scanway“ per penkias sesijas ūgtelėjo maždaug po 15 proc. Tai primena, kad net ir korekcijos metu kapitalas gali persiskirstyti į atskiras temas bei bendroves, kuriose investuotojai mato augimo potencialą.

  • Varšuvos birža vėl gerina rekordus: WIG ir WIG20 kyla, bet investuotojai dar neskuba parduoti

    Rekordai, bet savaitė baigėsi žemiau

    Varšuvos vertybinių popierių birža praėjusią savaitę fiksavo naujus istorinius lygius: tiek platusis WIG, tiek pagrindinis WIG20 indeksas sesijų pradžioje pasiekė rekordus. Vis dėlto savaitės pabaigoje dalis prieaugio buvo atiduota, todėl užsidarymai buvo kiek žemiau maksimalių reikšmių.

    WIG20 savaitės eigoje buvo pakilęs iki 4 241 punkto, tačiau užbaigė ties maždaug 4 180 punktų riba ir nuo rekordo atsiliko apie 1,5 proc. Panaši dinamika matyta ir WIG indekse, kuris trumpam priartėjo prie 159 000 punktų, bet savaitę taip pat baigė žemiau.

    Kilo beveik visi indeksai

    Per penkias prekybos sesijas WIG20 prieaugis siekė apie 1,4 proc., o platusis WIG paaugo maždaug 1,3 proc. Vidutinių bendrovių indeksas mWIG40 didėjo apie 1,6 proc., kai mažųjų įmonių sWIG80 išsiskyrė neigiamai ir krito apie 0,2 proc.

    Toks fonas rodo, kad paklausa rinkoje išlieka plati, tačiau ne vienoda visuose segmentuose. Investuotojai aktyviau rinkosi didžiausias ir vidutinio dydžio įmones, o mažesnėms bendrovėms susidomėjimo pritrūko.

    Bankai tempė WIG20 į viršų

    Pagrindiniu augimo varikliu tapo bankų sektorius: sektoriaus indeksas WIG Banki per savaitę pakilo daugiau nei 5,2 proc. ir taip pat pasiekė naują istorinį rekordą. Nuo metų pradžios bankų sektorius Varšuvoje buvo pakilęs apie 50 proc., todėl būtent jis labiausiai prisidėjo prie WIG20 šuolio.

    Tuo pat metu dalis kitų sektorių atsiliko. Pavyzdžiui, energetikos segmente fiksuoti nuosmukiai: Polska Grupa Energetyczna savaitę baigė apie 6 proc. žemiau, o Tauron krito maždaug 3 proc.

    Naftos ir degalų įmonėms spaudimą didino mokestiniai klausimai

    Tarp ryškesnių kritimų išsiskyrė degalų ir energetikos grandies bendrovės. Orlen tęsė nuosaikią korekciją ir per savaitę atpigo apie 1,8 proc., o Unimot akcijos smuko apie 11 proc., parodydamos vieną silpniausių savaičių tarp didesnių vardų.

    Rinkos dalyviai ir toliau vertina riziką, susijusią su vadinamųjų viršpelnių apmokestinimu, kuris gali paveikti energetikos ir degalų sektoriaus pelningumą. Tokiose situacijose kainos dažnai reaguoja ne tik į faktinį sprendimą, bet ir į reguliavimo neapibrėžtumą bei galimas jo taikymo detales.

    Asbis rekordai ir ryški JSW korekcija

    Įmonių lygmeniu teigiamai išsiskyrė Asbis, kurio akcijos dar kartą pasiekė naują maksimumą. Bendrovės kainą pastaruoju metu palaiko pardavimų rezultatų dinamika ir lūkesčiai dėl augančios duomenų centrų infrastruktūros paklausos, siejamos su DI plėtra.

    Kita vertus, Jastrzębska Spółka Węglowa akcijoms teko ryški korekcija: per savaitę jos krito apie 16,5 proc. Korekcija sekė po įspūdingos kilimo serijos ir buvo sustiprinta paskelbus finansinius rezultatus, kuriuose pirmąjį 2026 metų pusmetį fiksuotas maždaug 240 000 000 eurų nuostolis.

    Neuca savaitę taip pat baigė pastebimai žemiau, o kainą smarkiai paveikė vienos sesijos kritimas po Konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucijos sprendimo skirti maždaug 115 000 000 eurų baudą. Bendrovė paskelbė ketinanti sprendimą skųsti, todėl tema rinkoje gali išlikti aktuali ir artimiausiomis savaitėmis.

  • „Crux Analytics“ pritraukė 1,9 mln. eurų: DI įrankis, kuris bankams padeda išlaikyti smulkųjį verslą

    „Crux Analytics“ pritraukė 1,9 mln. eurų: DI įrankis, kuris bankams padeda išlaikyti smulkųjį verslą

    JAV fintech bendrovė „Crux Analytics“ pritraukė 1,9 mln. eurų pradinės (seed) investicijų, kad padėtų bankams ir kitoms finansų įstaigoms efektyviau pritraukti bei išlaikyti smulkiojo verslo klientus. Po šio raundo bendras startuolio finansavimas siekia 2,8 mln. eurų.

    Įmonė įkurta 2023 metais, ją įsteigė broliai Jacobas ir Nathanas Bennettai. Idėja gimė iš asmeninės patirties: Jacobas, anksčiau turėjęs smulkų verslą ir konsultavęs dideles korporacijas, pastebėjo, kad mažos įmonės bankuose dažnai aptarnaujamos prasčiau nei stambūs klientai.

    Smulkusis verslas finansų sektoriuje iš esmės yra santykių ir pasitikėjimo verslas, tačiau kokybiškas aptarnavimas reikalauja daug žmonių laiko. Didieji bankai gali didinti komandas, o mažesnėms finansų įstaigoms dažniau reikia technologinio sprendimo, kuris padidintų esamų darbuotojų produktyvumą.

    „Crux Analytics“ teigia sprendžianti būtent šią problemą: darbuotojai didelę dienos dalį skiria ne santykių kūrimui, o vidinėms, operacinėms užduotims, reikalingoms parengti pasiūlymui ar sandoriui. Dėl to nukenčia aktyvus darbas su potencialiais klientais, o ryšys su esamais tampa mažiau nuoseklus.

    Kaip veikia platforma?

    Bendrovė savo produktą pristato kaip pardavimų vykdymo sistemą, kuri pakeičia įprastą pardavimų įrankių rinkinį. Platforma naudoja DI pagrįstus veiklos scenarijus, kad padėtų identifikuoti perspektyvias įmones, greičiau surinkti informaciją apie jų poreikius ir suplanuoti tikslinius kontaktavimo veiksmus.

    Svarbi dalis yra nuolatinis santykių stebėjimas: sistema skirta padėti ne tik pritraukti naują klientą, bet ir laiku pastebėti signalus, kada ryšys silpnėja. Tokia logika ypač aktuali smulkiajam verslui, kur sprendimus lemia ne vien kaina, o patogumas, greitis ir konkretaus vadybininko įsitraukimas.

    Anot „Crux Analytics“, tokia automatizacija leidžia komandoms daugiau laiko skirti pokalbiams su verslo savininkais ir realiai konsultacinei vertei, o ne dokumentų ir procesų ruošai. Tikslas paprastas: didesnės pajamos, didesnis klientų lojalumas ir tvirtesnė ilgalaikė bazė be proporcingo darbuotojų skaičiaus augimo.

    Kas investavo ir kam bus naudojami pinigai?

    Investicijų raundui vadovavo „Castle Creek Launchpad“, fondas, susijęs su bendruomeniniais bankais, taip pat prisidėjo „Chartway Ventures“, „One Washington Financial“ ir „Curql“. Investuotojai akcentuoja, kad vietos bankams tradiciškai buvo įprasta augti per rekomendacijas ir vietos ryšius, tačiau rinkai keičiantis vis dažniau prireikia aktyvesnės, duomenimis paremtos plėtros.

    „Crux Analytics“ vadovas Jacobas Bennettas sako, kad kuriant sprendimą bendruomeniniams bankams ir kredito unijoms tapo akivaizdu, jog panaši santykių problema būdinga daugeliui smulkiojo verslo segmentų. Jo teigimu, platforma skirta padėti komandoms veikti pagal tai, ką jos jau žino apie klientus, kad augimas būtų pasiekiamas per gilesnius ryšius, o ne per didesnį etatų skaičių.

    Bendrovė nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandos plėtrai ir produkto vystymo spartinimui. Fintech rinkoje tai dažnai reiškia didesnį dėmesį integracijoms su bankų sistemomis, automatizuotų procesų patikimumui ir atitikčiai reguliaciniams reikalavimams, kurie finansų sektoriuje yra ypač griežti.

  • Jungtinės Karalystės bankai atliko pirmuosius pervedimus su tokenizuotais indėliais: kas keičiasi?

    Jungtinės Karalystės bankai atliko pirmuosius pervedimus su tokenizuotais indėliais: kas keičiasi?

    Didžiausi Jungtinės Karalystės bankai pirmą kartą atliko tarpusavio pervedimus, naudodami tokenizuotus indėlius, tai yra įprastus banko indėlius, užfiksuotus blokų grandinėje. Finansų sektorius šį žingsnį vadina svarbiu lūžiu, nes realūs pinigai pajudėjo tarp konkuruojančių bankų bendroje infrastruktūroje.

    Bandymuose dalyvavo „Lloyds“, „NatWest“ ir „Barclays“, kurie įvykdė du būsto paskolų refinansavimo sandorius. Taip pat vyko atskiras modeliuotas pirkėjo ir pardavėjo atsiskaitymas, kuriame dalyvavo trijų bankų grupė, įskaitant „HSBC“, apie projektą pranešė UK Finance.

    Kas yra tokenizuotas indėlis

    Tokenizuotas indėlis yra tas pats banko sąskaitoje laikomas indėlis, tik jo apskaita vykdoma blokų grandinėje, o ne vien banko vidinėje sistemoje. Svarbiausia, kad toks indėlis išlaiko įprastą teisinį statusą ir apsaugas, tačiau atsiskaitymai gali vykti beveik akimirksniu.

    Ši technologija leidžia taikyti ir vadinamąjį programuojamą atsiskaitymą, kai pinigai pervedami tik įvykus aiškiai apibrėžtai sąlygai. Pavyzdžiui, refinansavimo scenarijuje lėšos tarp bankų buvo atlaisvintos automatiškai, kai buvo patvirtintas turto perleidimo faktas.

    Modeliuotame internetinės prekyvietės pirkime pirkėjo pinigai buvo laikinai „sulaikyti“ ir pervesti pardavėjui tik po to, kai patvirtintas pristatymas. Nors realių prekių judėjimo nebuvo, testas parodė, kaip tokie sprendimai galėtų sumažinti ginčų riziką ir paspartinti atsiskaitymus.

    Kodėl svarbus žodis tarpusavio

    Ekspertų vertinimu, reikšmingiausia čia tai, kad sandoriai buvo tarpusavio, tai yra atlikti tarp skirtingų bankų. Bankai blokų grandinės sprendimus bando jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau dažnai kūrė uždaras sistemas, kurios tarpusavyje nesusikalbėdavo.

    Pilotas, žinomas kaip Great British Tokenised Deposit projektas, siekia sujungti skirtingus dalyvius į bendrą veikimo modelį. Jame dalyvauja „Barclays“, „HSBC“, „Lloyds“, „Monzo“, „NatWest“, „Nationwide“ ir „Santander“, o projektas turi ir institucinio palaikymo.

    Anglijos bankas viešai yra signalizavęs, kad tokio pobūdžio inovacijas vertina palankiau nei privačių bendrovių leidžiamas stabilias kriptovaliutas. Argumentas paprastas: bankų ir centrinio banko pinigai yra griežčiau reguliuojami, o rizikos valdymas ir vartotojų apsaugos mechanizmai jau įtvirtinti sistemoje.

    Europos kryptis išryškėjo dar labiau

    Šis Jungtinės Karalystės bandymas sutapo su ryškiais pokyčiais euro zonoje. Eurosistema pradėjo „Pontes“ iniciatyvą, kuri skirta tam, kad bankai galėtų atsiskaityti už tokenizuotą turtą, pasitelkdami centrinio banko pinigus, o dalis institucijų buvo pasirengusios startuoti iš karto.

    Tuo pat metu Europos Centrinis Bankas signalizavo siekį griežčiau valdyti stabilias kriptovaliutas ir riboti praktiką, kuri galėtų skatinti jų plitimą tradicinės bankininkystės sąskaita. Bendras Europos ir Jungtinės Karalystės sprendimų vardiklis yra aiškus: prioritetas teikiamas reguliuojamam bankų ir centrinių bankų pinigų pagrindui.

    JK bankai po bandymų planuoja steigti atskirą bendrovę ir parengti valdymo taisykles, kurios leistų sprendimą plėsti. Taip pat keliama ambicija 2027 metų pirmąjį ketvirtį išleisti tris skaitmenines obligacijas, kurias būtų galima prekiauti ir atsiskaityti naudojant tokenizuotus indėlius.

    Rinkai tai gali reikšti mažiau trinties sudėtinguose procesuose, tokiuose kaip turto perleidimas, refinansavimas ar tiekimo grandinių atsiskaitymai. Jei bandomieji modeliai bus perkeliami į kasdienę praktiką, didžiausias pokytis vartotojams gali būti greitesnis atsiskaitymų laikas ir mažiau tarpinių procedūrų, o bankams – efektyvesnis kapitalo ir rizikos valdymas.

  • Karas ir paskolos: ar įmokas vis tiek reikia mokėti, ir kada realiai gali būti sustabdytos įmokos?

    Didėjant įtampai Europoje vis dažniau keliami praktiniai klausimai, kas nutiktų kasdieniams finansiniams įsipareigojimams, jei šalyje būtų įvesta nepaprastoji padėtis ar paskelbta karo padėtis. Svarbiausia taisyklė paprasta: paskolos sutartys savaime nedingsta, o prievolė bankui iš esmės išlieka.

    Teisinėje sistemoje karo padėtis nėra automatinis pagrindas vienašališkai nutraukti ar „įšaldyti“ sutartį. Vis dėlto realiame gyvenime galimi laikini sprendimai, ypač jei valstybė ar priežiūros institucijos pateiktų rekomendacijas bankams, o klientai susidurtų su pajamų netekimu ar ribota galimybe vykdyti mokėjimus.

    Ką reiškia paskolos sutartis krizėje?

    Bankai paprastai vertina kiekvieną situaciją individualiai: ar klientas laikinai neteko pajamų, ar problema trumpalaikė, ar reikia keisti grafiką ilgesniam laikui. Dažniausi praktiniai instrumentai yra įmokų atidėjimas, termino pratęsimas, paskolos restruktūrizavimas arba laikinas palūkanų mokėjimas vietoj visos įmokos.

    Svarbu suprasti, kad net ir suteikus atidėjimą skola dažniausiai nemažėja „nemokamai“: palūkanos gali būti toliau skaičiuojamos, o bendra grąžinama suma ilgainiui išauga. Todėl prieš prašant atidėjimo verta įsivertinti, ar tai tikrai geriausias sprendimas, palyginti su kitomis priemonėmis.

    Ar valstybė gali įvesti įmokų sustabdymą?

    Išimtiniais atvejais valstybė gali inicijuoti laikinus visai rinkai taikomus mechanizmus, panašius į anksčiau taikytus krizių metu sprendimus. Tai gali būti nustatytas laikotarpis, per kurį daliai gyventojų ar verslų leidžiama atidėti įmokas pagal aiškias taisykles, pavyzdžiui, jei sukrėtimas paveikia pajamas ar darbą.

    Tokie sprendimai paprastai neatsiranda per vieną dieną: reikėtų politinio sprendimo, reglamentavimo ir suderinimo su finansų sektoriumi, kad nebūtų sukelta grandininė rizika bankams. Dėl to realiausias pirmas žingsnis dažniausiai būna individualūs susitarimai su banku, o ne automatinė „amnestija“ visiems.

    Ką daryti, jei mokėti tampa neįmanoma?

    Jei kyla rizika pradėti vėluoti, verta nedelsti ir kreiptis į banką dar iki pirmos pradelstos įmokos. Ankstyvas kontaktas paprastai suteikia daugiau galimybių susitarti dėl grafiko keitimo, sumažinti įmokų naštą ar išvengti tolesnių neigiamų pasekmių kredito istorijai.

    Praktikoje bankas gali paprašyti dokumentų, patvirtinančių pasikeitusią padėtį, ir pasiūlyti kelis scenarijus su skirtingomis bendromis sąnaudomis. Kuo aiškiau klientas įvardija problemą ir pateikia informaciją, tuo greičiau galima pasiekti realiai veikiančią išeitį.

  • Kinija meta 46 mlrd. eurų gelbėjimo ratą: kas nutiko valstybinėms bankų milžinėms?

    Kinija meta 46 mlrd. eurų gelbėjimo ratą: kas nutiko valstybinėms bankų milžinėms?

    Pekino injekcija į finansų sistemą

    Kinijos finansų ministerija inicijuoja apie 46,1 mlrd. eurų kapitalo injekciją į aštuonis valstybinius bankus ir draudimo bendroves. Tikslas – sustiprinti jų balansus, kai ekonomikos augimas lėtėja, o skolinimas ir maržos spaudžiami žemų palūkanų.

    Didžioji dalis lėšų, apie 37,2 mlrd. eurų, numatyta bankams, kad šie išlaikytų galimybes aktyviau skolinti verslui ir namų ūkiams. Likusi dalis, maždaug 9 mlrd. eurų, skiriama draudikams, kurių investicinės grąžos krito dėl ilgalaikio žemų palūkanų periodo.

    „Kapitalo papildymas sustiprins institucijų atsparumą rizikoms ir gebėjimą aptarnauti realiąją ekonomiką“, – skelbė valstybinė žiniasklaida, remdamasi oficialia informacija.

    Kas gaus daugiausia lėšų

    Didžiausią paketą planuoja pritraukti „Agricultural Bank of China“, siekiantis iki 20,5 mlrd. eurų vertės A klasės akcijų platinimo. „Industrial and Commercial Bank of China“ numato iki 12,8 mlrd. eurų kapitalo pritraukimą, tarp investuotojų – finansų ministerija.

    Tarp neįprastų dalyvių minimos ir valstybinį tabako monopolį valdanti „China National Tobacco Corporation“, taip pat „Export-Import Bank of China“, kuriam numatoma apie 3,85 mlrd. eurų. Tokia sudėtis rodo koordinuotą valdžios pastangą sutelkti valstybės kontroliuojamus finansinius svertus.

    Draudikų pusėje didžiausia dalis tenka „China Life Insurance Group“ – apie 4,5 mlrd. eurų. „People’s Insurance Company of China“ ketina pritraukti iki 1,9 mlrd. eurų, o „China Export and Credit Insurance Corporation“ – apie 1,28 mlrd. eurų, siekiant sustiprinti kapitalo bazę.

    Kodėl šis žingsnis svarbus dabar

    Analitikai tokias priemones dažniausiai sieja su keliais vienu metu veikiančiais spaudimo taškais: vangiu kreditavimu, mažėjančiomis bankų palūkanų pajamomis ir didesne rizika probleminiams aktyvams. Papildomas kapitalas padeda išlaikyti reguliacinius rodiklius ir amortizuoti nuostolius, jei didėtų nemokių paskolų našta.

    Draudimo sektoriuje problema dviguba: žemos palūkanos mažina obligacijų ir kitų konservatyvių investicijų grąžą, o valdžios raginimai didinti investicijas į vietos akcijas didina svyravimo riziką. Todėl kapitalo stiprinimas yra būdas sumažinti jautrumą rinkos šokams.

    Tuo pat metu Kinijos juanis pasiekė stipriausią lygį JAV dolerio atžvilgiu nuo 2023 metų sausio, o tai trumpuoju laikotarpiu gali mažinti importo kainų spaudimą. Vis dėlto stipresnė valiuta taip pat gali apsunkinti eksportuotojų konkurencingumą, jei pasaulinė paklausa silpnėtų.

    Daugiau signalų prieš derybas Vašingtone

    Finansinė injekcija sutapo su intensyvesnėmis Kinijos ir JAV kontaktų nuotaikomis prieš planuojamas aukšto lygio derybas. Pranešama, kad Kinijos vadovas Xi Jinpingas svarsto kelionėje į Vašingtoną rugsėjo 24 dieną dalyvauti su didesne verslo delegacija nei įprasta.

    JAV pusė viešai nurodė, kad tokios delegacijos detalių neseka, nepatikslindama, ką tai reiškia praktikoje. Rinkos dalyviai tokius signalus dažnai vertina kaip bandymą sukurti palankesnį foną prekybai ir investicijoms, ypač kai abi pusės tebėra nesutarusios dėl jautrių prekių ir technologijų apibrėžimų.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar kapitalo injekcija virs aiškiai matomu kreditavimo atsigavimu ir ar bus pristatytos papildomos priemonės vidaus paklausai skatinti. Būtent vartojimo ir nekilnojamojo turto sektorių dinamika dažniausiai lemia, ar finansinis pastiprinimas duoda ilgalaikį efektą.

  • mBank po aštuonerių metų pertraukos planuoja dividendus, bet sprendimą gali pakeisti pardavimas

    Lenkijos mBank po ilgos pertraukos ruošiasi grįžti prie dividendų politikos: banko vadovybė deklaruoja, kad už 2026 metus akcininkams ketina skirti apie 30 proc. grynojo pelno. Tai būtų pirmas dividendų mokėjimas nuo 2018 metų, kai dėl rizikų ir kapitalo poreikio bankas pelną dažniausiai sulaikydavo.

    Sprendimas remiasi ypač stipriais 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatais ir mažėjančia teisine įtampa dėl būsto paskolų Šveicarijos frankais. Bankas pabrėžia, kad šių paskolų teisinę riziką ketina dengti iš einamojo pelno, o ne didelėmis papildomomis atidėjinių bangomis.

    2026 metų antrąjį ketvirtį mBank uždirbo apie 250 000 000 eurų grynojo pelno. Teisinėms sąnaudoms, susijusioms su frankais denominuotomis paskolomis, per tą patį laikotarpį skirta apie 30 000 000 eurų.

    Dividendai ir stiprėjantys rodikliai

    Banko duomenimis, birželio pabaigoje jo turtas siekė apie 71 000 000 000 eurų, o klientų indėliai per metus paaugo 21 proc. iki maždaug 59 000 000 000 eurų. Aptarnaujamų sąskaitų skaičius viršijo 6 000 000, o tai rodo augančią bazę, kuri bankams svarbi stabilaus finansavimo ir palūkanų pajamų požiūriu.

    Vadovybė teigia, kad pagal galiojančius kapitalo ir priežiūros kriterijus bankas teoriškai galėtų dividendams skirti ir gerokai didesnę dalį pelno, tačiau renkasi nuoseklesnį kelią. Pastaraisiais metais Europos bankų sektoriuje matoma tendencija grįžti prie dividendų ir akcijų supirkimo, bet priežiūros institucijos išlieka jautrios kapitalo tvarumui ir teisiniams ginčams.

    „2026 metais turėjo būti pirmieji metai, kai išmokėsime dividendus, ir planavome tam skirti 30 proc. grynojo pelno. Vertinant šių metų pirmąjį pusmetį, šį tikslą išlaikome“, – sakė mBank vadovas Cezary Kocik.

    Frankais denominuotų paskolų tema mBank atveju išlieka struktūrinė rizika, nors situacija gerėja. Bankas skelbia, kad iki birželio pabaigos buvo sudaryta daugiau kaip 34 000 taikos sutarčių su klientais, o tai dažnai mažina bylų skaičių ir neapibrėžtumą dėl būsimų sąnaudų.

    Didžiausia rizika – galimas mBank pardavimas

    Dividendų planus gali koreguoti akcininkų struktūros pokyčiai. mBank kontrolinis paketas priklauso Vokietijos Commerzbank, tačiau pastaruoju metu esminiu veiksniu tampa „UniCredit“ veiksmai, nes italų bankas perima operacinę kontrolę Commerzbank atžvilgiu.

    Rinkoje daugėja svarstymų, kad „UniCredit“ gali siekti supaprastinti grupės struktūrą ir atsisakyti nebūtinų aktyvų, tarp jų ir mBank. Tokiu atveju banko ateitį lemtų ne tik finansiniai rezultatai, bet ir būsimo sandorio logika: naujas savininkas gali turėti kitokią dividendų politiką arba norėti išmokėti didesnę sumą dar prieš pardavimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad nors 30 proc. dividendų lygis dabar įvardijamas kaip bazinis, galutinis sprendimas gali priklausyti nuo akcininkų interesų ir sandorio eigos. Kartu mBank patrauklumą investuotojams didina augantys indėliai, stipresni veiklos rezultatai ir signalai, kad frankų portfelio restruktūrizavimas artėja prie labiau valdoma laikomos stadijos.

    mBank akcijos kotiruojamos Varšuvos biržoje, o bankas yra vienas didžiausių finansų sektoriaus žaidėjų Lenkijoje. Būtent todėl bet kokie sprendimai dėl jo pardavimo ar dividendų politikos gali turėti platesnį atgarsį ir rinkoje, ir tarp smulkiųjų akcininkų.

  • Rugpjūtį dalis pensininkų pinigus gaus anksčiau: štai kurios datos keičiasi ir kodėl

    Rugpjūtį dalis pensininkų pinigus gaus anksčiau: štai kurios datos keičiasi ir kodėl

    Rugpjūtį daliai pensijų ir išmokų gavėjų pinigai sąskaitas pasieks anksčiau nei įprasta. Taip nutinka dėl taisyklės, kuri galioja daugelyje Europos šalių: jei įprasta pervedimo diena sutampa su nedarbo diena, išmoka turi būti pervesta anksčiau.

    Tokiais atvejais mokėjimai paprastai paankstinami iki artimiausios darbo dienos prieš savaitgalį ar šventinę dieną. Tai reiškia, kad kai kurie žmonės pinigus pamatys sąskaitoje dar penktadienį, nors įprastai jie būtų pervesti šeštadienį ar šventinę dieną.

    Praktikoje didžiausias pokytis dažniausiai paliečia tuos gavėjus, kuriems išmokos pervedamos mėnesio pradžioje arba per valstybines šventes. Bankiniai pavedimai tokiomis progomis apdorojami pagal darbo dienų grafiką, todėl mokėjimų kalendorius gali „pasistumti“ į priekį.

    Jei pensija ar kita periodinė išmoka pristatoma į namus, gavėjams papildomų veiksmų imtis nereikia. Pristatymas paprastai vykdomas pagal atnaujintą grafiką, o pristatytojas atvyksta diena anksčiau, jei įprasta data sutampa su nedarbo diena.

    Gyventojams patariama iš anksto pasitikrinti savo mokėjimų datą ir planuoti mėnesio išlaidas atsižvelgiant į galimą paankstinimą. Jei pinigai nepasiekia sąskaitos numatytu laiku, verta įvertinti banko įskaitymo laiką ir kreiptis į išmoką administruojančią instituciją.

  • Pokyčiai BGK valdyboje: Donaldas Tuskas atšaukė buvusį finansų ministrą Mateuszą Szczureką

    Lenkijos plėtros bankas BGK pranešė, kad premjeras Donaldas Tuskas nuo 2026 metų liepos 26 dienos atšaukė Mateuszą Szczureką iš banko valdybos nario pareigų. Sprendimas įsigalioja dieną prieš jo planuojamą naujų pareigų pradžią tarptautinėje institucijoje.

    Birželį Tarptautinis valiutos fondas informavo, kad Mateuszas Szczurekas paskirtas Europos departamento direktoriumi. Pareigas jis turi pradėti eiti 2026 metų liepos 27 dieną, todėl pasitraukimas iš BGK valdybos vertinamas kaip logiškas perėjimas į naują, su viešojo sektoriaus politika ir regiono ekonomika susijusį vaidmenį.

    Kas yra Mateuszas Szczurekas

    Mateuszas Szczurekas į BGK valdybą buvo paskirtas 2024 metų rugpjūtį. Iki tol jis dirbo tarptautinėse finansų institucijose ir bankininkystės sektoriuje, įskaitant Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką bei ING banką, o 2013–2015 metais ėjo Lenkijos finansų ministro pareigas.

    Tokio profilio vadovų perėjimai į tarptautines organizacijas paprastai reiškia griežtesnius interesų konfliktų ribojimus ir būtinybę atsisakyti pareigų valstybės valdomose įstaigose. BGK pranešimas akcentuoja būtent datų sutapimą ir formalų sprendimo įsigaliojimą.

    Kodėl BGK valdyba svarbi

    BGK yra Lenkijos valstybinis plėtros bankas, kurio veikla orientuota į šalies socialinę ir ekonominę plėtrą. Bankas finansuoja strateginius infrastruktūros projektus, skatina inovacijas, taip pat teikia priemones, padedančias Lenkijos įmonėms plėstis vietos ir užsienio rinkose.

    Valdybos sudėtis tokiame banke yra svarbi ne tik dėl kasdienio valdymo, bet ir dėl ilgalaikių prioritetų, kurie dažnai susiję su valstybės ekonomine politika, investicijų kryptimis ir paramos programomis. Todėl kiekvienas pokytis valdyboje signalizuoja ir apie galimus akcentų pasislinkimus sprendimų priėmimo lygiu.

  • Išpuolė Ispanijos banką: „BBVA“ ir buvęs vadovas teisiami dėl šnipinėjimo skandalo

    Išpuolė Ispanijos banką: „BBVA“ ir buvęs vadovas teisiami dėl šnipinėjimo skandalo

    Teismas atveria kelią procesui

    Ispanijos Nacionalinis teismas nurodė pradėti baudžiamąjį procesą prieš antrą pagal dydį šalies banką „BBVA“ ir buvusį jo valdybos pirmininką Francisco Gonzalez. Byla susijusi su įtarimais dėl neteisėto informacijos rinkimo ir įmonių šnipinėjimo, pasitelkiant privačią struktūrą, siejamą su buvusiu aukšto rango policijos pareigūnu.

    Teismas konstatavo, kad surinktų duomenų pakanka, jog „BBVA“ ir dar keliolika kaltinamųjų, tarp jų ir buvęs banko vadovas, stotų prieš teismą. Tai viena reikšmingiausių pastarųjų metų Ispanijos finansų sektoriaus bylų, galinti turėti reputacinių ir reguliacinių pasekmių.

    Kokie kaltinimai pateikti

    Remiantis teismo išvadomis, „BBVA“ bus teisiamas dėl papirkimo ir neteisėto paslapčių atskleidimo bei sužinojimo. Tokie kaltinimai paprastai siejami su galimu neteisėtu prisijungimu prie privačios informacijos, jos rinkimu ar perdavimu tretiesiems asmenims be teisėto pagrindo.

    Buvęs valdybos pirmininkas Francisco Gonzalez, kuriam dabar 81 metai, teisme turės aiškintis dėl įtariamų veikų, apimančių papirkimą, paslapčių atskleidimą, dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje, netinkamą valdymą ir dokumentų klastojimą. Kartu su juo teisiami ir keli buvę banko vadovai.

    Kas yra Villarejo byla

    Tyrimo ištakos siekia 2019 metus, kai „BBVA“ atsidūrė teisėsaugos akiratyje dėl įtarimų, kad bankas samdė privačią tyrimų agentūrą, siejamą su buvusiu policijos komisaru Jose Manuel Villarejo. Įtariama, kad ta struktūra galėjo rinkti duomenis apie politikus, žurnalistus ir verslo atstovus.

    Pats bankas anksčiau yra pripažinęs, kad praeityje naudojosi verslo žvalgybos grupės, siejamos su Villarejo ir vadinamos „Cenyt“, paslaugomis. Tyrėjai šią grupę siejo su galimai neteisėtomis praktikomis, įskaitant spaudimą, grasinimus ar kompromituojančios informacijos kaupimą.

    „Teismas mano, kad yra pakankamai požymių, jog byla turi būti nagrinėjama viešame teismo procese“, – sakė teismo poziciją perteikiantys šaltiniai.

    Jose Manuel Villarejo atskirai jau buvo nuteistas 2023 metais 19 metų laisvės atėmimo bausme kitoje byloje, kurioje teismas nustatė, kad jis slapta įrašinėjo šimtus viešų asmenų ir organizavo jų diskreditavimo kampanijas. Šie įrašai Ispanijoje ne kartą sukėlė politinių ir visuomeninių bangų, nes buvo susiję su aukšto rango pareigūnais ir įtakingais asmenimis.

    Kodėl tai svarbu finansų rinkai

    Tokios bylos Europoje atidžiai stebimos ne tik dėl galimos baudžiamosios atsakomybės, bet ir dėl bankų valdymo bei atitikties kultūros. Pastaraisiais metais priežiūros institucijos vis dažniau reikalauja aiškiai įrodyti, kad bankai kontroliuoja trečiųjų šalių paslaugų tiekėjus, o rizikingos praktikos, susijusios su informacijos rinkimu, yra užkardomos.

    Jei kaltinimai būtų patvirtinti teisme, tai galėtų reikšti ne tik finansines sankcijas, bet ir papildomus įpareigojimus bankui dėl vidaus kontrolės, tiekėjų atrankos ir atitikties procedūrų. „BBVA“ atvejis taip pat parodo, kaip reputacijos rizika finansų sektoriuje gali kilti iš sprendimų, priimtų prieš daugelį metų.