CP v2

Tag: Baterijos

  • „Stellantis“ stabdo 4 gamyklas Prancūzijoje: trūksta baterijų, darbuotojai siunčiami namo

    „Stellantis“ stabdo 4 gamyklas Prancūzijoje: trūksta baterijų, darbuotojai siunčiami namo

    Automobilių gamintojas „Stellantis“ paskelbė, kad spalį kelioms dienoms stabdys gamybą keturiose gamyklose Prancūzijoje. Bendrovė sprendimą aiškina tiekimo sutrikimais ir teigia, kad nepakanka tam tikrų baterijų, reikalingų ilgesnio nuotolio elektromobilių versijoms.

    Gamybos sustabdymai numatyti Sošo, Reno, Milūzo ir Puasi gamyklose. Skirtinguose padaliniuose prastovos, kaip nurodoma, truks nuo 5 iki 15 dienų, priklausomai nuo vietos ir gamybos plano.

    Sošo gamykla, laikoma viena istoriškai svarbiausių „Peugeot“ gamybos vietų, turi sustoti spalio 23–30 dienomis. „Stellantis“ tikina, kad čia surenkami modeliai, įskaitant aukštesnės klasės SUV, šiuo metu patiria ypač didelę paklausą, ypač iš verslo klientų, tačiau tiekimo grandinė nespėja.

    Rene gamybos stabdymas planuojamas spalio 22–30 dienomis, o Milūze prastova turi trukti 15 dienų, nuo spalio 15 iki 30 dienos. Bendrovė anksčiau yra skelbusi apie reikšmingas investicijas Prancūzijoje, o Milūzo padaliniui numatyta dalis iš 1 000 000 000 eurų investicijų paketo.

    „Stellantis“ taip pat yra pranešusi, kad nuo 2029 metų Milūze ketinama surinkinėti tris naujus modelius, tarp jų sedanus ir kompaktiškus SUV. Toks planas turėtų sustiprinti gamyklos perspektyvas, tačiau trumpuoju laikotarpiu išlieka priklausomybė nuo baterijų tiekimo ir komponentų logistikos.

    Darbuotojams situacija reiškia ne tik gamybos tempo kritimą, bet ir prastovų režimą. CGT profsąjunga sukritikavo sprendimą taikyti trumpesnį darbo laiką ir ragino vietoje to išlaikyti visus darbuotojus, mažinti linijų greitį bei panaudoti laiką mokymams ir darbo sąlygų gerinimui.

    Puasio gamykloje, Paryžiaus regione, gamyba bus stabdoma spalio 19–23 dienomis. „Stellantis“ šį žingsnį sieja su siekiu tiksliau priderinti gamybą prie rinkos paklausos, valdant sandėlių likučius ir planuojant gamybą pagal realius užsakymus.

    Tiekimo problemos, ypač susijusios su baterijomis, pastaraisiais metais tapo viena jautriausių elektromobilių pramonės temų Europoje. Nors baterijų gamybos pajėgumai regione auga, paklausa iš gamintojų ir verslo parkų dažnai šokteli greičiau nei pavyksta stabiliai užtikrinti reikiamus komponentus ir chemijų kiekius konkrečioms baterijų versijoms.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad rinkoje didėja spaudimas tiekėjams dėl kainos, kokybės ir pristatymo terminų, o gamintojai vis dažniau peržiūri atsargų strategijas, kad prastovos nepasikartotų. Tokios prastovos paprastai turi tiesioginį poveikį tiek darbuotojų užimtumui, tiek automobilių pristatymo terminams, ypač kai kalbama apie populiarias elektromobilių konfigūracijas.

  • Įdėjote skirtingų gamintojų baterijas? Ekspertai įspėja: rizikuojate pratekėjimu ir gedimais

    AA tipo baterijos atrodo vienodos, todėl pritrūkus energijos dažnas įdeda tai, ką randa stalčiuje. Vis dėlto specialistai ir gamintojai perspėja: viename įrenginyje maišyti skirtingų gamintojų baterijas nėra gera idėja.

    Net jei baterijos yra to paties dydžio ir su tuo pačiu vardiniu įtampos lygiu, jų veikimo savybės skiriasi. Dėl skirtingos vidinės varžos ir išsikrovimo kreivės vienos baterijos gali atiduoti energiją greičiau, o kitos lėčiau, todėl visa pora ar ketvertas ima dirbti netolygiai.

    Kodėl maišymas gali baigtis pratekėjimu

    Kai baterijos išsikrauna skirtingu tempu, silpnesnė gali būti labiau apkraunama, o tai padidina perkaitimo ir elektrolito pratekėjimo tikimybę. Būtent pratekėjimas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl sugadinami nuotolinio pultelio, žaislų ar kitų prietaisų baterijų skyriai.

    Gamintojai, tarp jų „Duracell“ ir „Energizer“, savo saugos rekomendacijose nurodo nemaišyti skirtingų prekės ženklų baterijų viename įrenginyje. Jie pabrėžia, kad neteisingas derinimas gali baigtis korozija, korpuso pažeidimais ir prietaiso gedimu.

    Jei elektrolitas išteka, jis gali apėsti kontaktus ir pažeisti elektronikos detales. Kartais korozija būna tokia stipri, kad prietaisą tenka nurašyti, net jei jis iki tol veikė be priekaištų.

    Negalima maišyti ir senų su naujomis

    Dar viena dažna klaida yra į vieną įrenginį įdėti seną ir naują bateriją. Nauja baterija bando „tempti“ visą apkrovą, o silpnesnė greičiau nusėda, todėl pora veikia nestabiliai ir didėja pratekėjimo tikimybė.

    Praktinė taisyklė paprasta: jei prietaisui reikia dviejų ar daugiau baterijų, saugiausia keisti visas vienu metu. Taip sumažinama perkaitimo, kontaktų pažeidimo ir netolygaus energijos tiekimo rizika.

    Skirtingi tipai taip pat kelia riziką

    Specialistai taip pat rekomenduoja nemaišyti skirtingų baterijų tipų, pavyzdžiui, šarminių ir ličio, jei prietaiso instrukcijoje aiškiai nenumatyta tokia galimybė. Skirtingos chemijos elementai skiriasi įtampa apkrovoje ir elgsena išsikraunant, todėl gali atsirasti papildomų problemų.

    Saugiausias pasirinkimas kasdieniams įrenginiams yra vienodos, naujos baterijos: to paties gamintojo, to paties tipo ir, kiek įmanoma, iš tos pačios pakuotės. Tai ypač svarbu prietaisams, kurie naudoja daug energijos, pavyzdžiui, žaislams su varikliukais ar ryškioms LED lempoms.

    Jei pastebite, kad baterijų skyriuje atsirado balkšvų ar melsvų apnašų, prietaisą reikėtų nedelsiant išjungti ir baterijas išimti. Tolimesnis naudojimas gali pagreitinti koroziją ir padidinti gedimo riziką.

  • Telefonas per naktį praranda bateriją? 7 priežastys, kurias dažniausiai ignoruojame

    Telefonas per naktį praranda bateriją? 7 priežastys, kurias dažniausiai ignoruojame

    Kodėl baterija krenta naktį?

    Jei ryte telefonas rodo gerokai mažesnį įkrovos lygį, nors jo nenaudojote, tai dažniausiai nėra vien baterijos senėjimo požymis. Naktinis energijos kritimas paprastai susijęs su ryšio paieška, foniniais procesais, programėlių sinchronizacija arba netinkamais nustatymais.

    Šiuolaikiniai išmanieji telefonai turi vis daugiau funkcijų, kurios veikia nuolat, net kai ekranas išjungtas. Prie jų prisideda aukšto atnaujinimo dažnio ekranai, galingi procesoriai, aktyvūs vietos nustatymo moduliai ir pranešimų sistema, todėl net ir naktį energija gali tirpti greičiau, nei tikitės.

    Dažniausios „nematomos“ priežastys

    Viena tipiškiausių situacijų yra silpnas mobiliojo ryšio signalas. Kai namuose prastas padengimas, telefonas dažniau jungiasi prie bazinių stočių ir „medžioja“ signalą, todėl energijos sąnaudos padidėja net ir ramybės režime.

    Kita priežastis yra aktyvūs belaidžiai ryšiai, ypač jei įjungti „Wi‑Fi“ ir „Bluetooth“ nuolat ieško įrenginių ar tinklų. Papildomai energiją naudoja vietos nustatymas, kai programėlės fone tikrina buvimo vietą arba renka duomenis analitikai ir suasmenintiems pasiūlymams.

    Dažnai naktį bateriją „suvalgo“ foninė sinchronizacija: el. pašto, nuotraukų, žinučių atsarginių kopijų kūrimas, programėlių atnaujinimai ar debesijos paslaugos. Jei prie to prisideda gausūs pranešimai, aktyvus vibravimas ir ekrano pažadinimas, per kelias valandas galima netekti reikšmingos įkrovos dalies.

    Ką daryti, kad ryte nelauktų staigmena

    Paprastai efektyviausia pradėti nuo elementarių žingsnių: nakčiai įjungti skrydžio režimą arba bent jau išjungti „Wi‑Fi“ ir „Bluetooth“, jei jų nereikia. Taip pat verta įjungti energijos taupymo režimą ir suplanuoti netrukdymo režimą, kad telefonas kuo rečiau „atsibustų“ dėl pranešimų.

    Jei problema kartojasi, naudinga patikrinti baterijos naudojimo statistiką ir pažiūrėti, kuri programėlė per naktį sunaudojo daugiausia energijos. Tokiais atvejais padeda foninės veiklos apribojimas, sinchronizacijos retinimas, nereikalingų leidimų, ypač vietos nustatymo, peržiūra ir pasenusių programėlių atnaujinimas.

    Galiausiai verta įvertinti ir baterijos būklę: jei įrenginys senesnis, o įkrova krenta staigiai net po nustatymų korekcijų, tikėtinas natūralus talpos sumažėjimas. Tuomet sprendimas gali būti baterijos keitimas autorizuotame servise arba įkrovimo įpročių peržiūra, vengiant nuolatinio perkaitinimo ir ekstremalių įkrovos lygių.

  • Brangus ES planas vairuotojams: „Made in Europe“ baterijų taisyklės gali pridėti 2 100 eurų

    Brangus ES planas vairuotojams: „Made in Europe“ baterijų taisyklės gali pridėti 2 100 eurų

    Europos Sąjungos siekis stiprinti vietinę baterijų ir automobilių tiekimo grandinę gali turėti netikėtą šalutinį poveikį – pabranginti elektromobilius tūkstančiais eurų. Tokį scenarijų piešia nepriklausomas Briuselio ekonomikos tyrimų institutas „Bruegel“, vertinantis pastarųjų metų ES priemones automobilių sektoriui.

    Ataskaitoje teigiama, kad politika, kuri vienu metu bando apsaugoti gamintojus nuo išorinės konkurencijos ir priversti tiekimo grandines perkelti į Europą, rizikuoja didesnę sąskaitą perkelti vartotojams bei mokesčių mokėtojams. Tyrėjų vertinimu, dėl klimato tikslų ir technologijų raidos ateitis vis tiek yra elektrinė, todėl bandymai lėtinti perėjimą tik didina neapibrėžtumą.

    Kodėl elektromobilis gali pabrangti

    „Bruegel“ skaičiavimu, jei baterijų elementų gamyba būtų griežtai siejama su ES kilmės reikalavimais, jų kaina galėtų kilti nuo maždaug 50 eurų iki 85 eurų už kilovatvalandę. Tai, priklausomai nuo baterijos dydžio, tipiniam elektromobiliui reikštų apie 2 100 eurų papildomą kaštą vien dėl baterijos.

    Papildomų išlaidų, ataskaitos autorių teigimu, pridėtų ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, mažo anglies dioksido pėdsako plieno naudojimas, kuris galėtų kainą padidinti dar apie 200 eurų. Tuo pat metu siūlomi procedūriniai supaprastinimai, pavyzdžiui, kai kurie tipo patvirtinimo pakeitimai, gamintojams sutaupytų palyginti nedaug – apie kelias dešimtis eurų vienam automobiliui.

    Didžiausias smūgis, anot ataskaitos, tektų pigesniems modeliams ir mažesnes pajamas gaunantiems pirkėjams, nes kainos augimas tokiuose segmentuose sudaro didesnę dalį galutinės sumos. Tyrėjai pabrėžia įtampą tarp dviejų tikslų: pigiausias elektrifikacijos kelias remiasi globaliomis grandinėmis, o atspariausias – vietinėmis.

    Tarifai ir netikėtas hibridų efektas

    Ataskaitoje kritikuojama ir tai, kaip ES taiko importo tarifus kiniškiems automobiliams. Nurodoma, kad papildomi muitai daugiausia paveikė grynai elektrinius automobilius, tačiau mažiau palietė įkraunamus hibridus, todėl importo struktūra galėjo persisverti į labiau taršius sprendimus.

    „Šis požiūris yra klaidingas: dėl klimato ir sąnaudų ateitis yra elektrinė, o diskusijos apie perėjimo lėtinimą tik nukreipia dėmesį“, – teigiama „Bruegel“ ataskaitoje.

    Tyrėjai taip pat akcentuoja, kad dažni reguliavimo pakeitimai yra atskira konkurencingumo kaina: gamintojams ir investuotojams sunkiau planuoti, o vartotojams – suprasti, kokios taisyklės ir paskatos galios po metų ar dvejų. Kaip pavyzdys minima Prancūzijos subsidijų schema, kuri realiai apribojo dalies importuojamų modelių tinkamumą paramai ir, pasak ataskaitos, galėjo pristabdyti bendrą elektromobilių įsigijimo tempą.

    Pramonė spaudžiama iš kelių pusių

    „Bruegel“ primena, kad Europos automobilių gamyba nuo 2019 metų sumažėjo maždaug 2,6 milijono vienetų, tai yra apie 19 proc. Palyginti su 2019 metais, europiečiai pernai įsigijo apie 2,2 milijono mažiau naujų automobilių, tačiau sektorius visoje vertės grandinėje vis dar siejamas su maždaug 14 milijonų darbo vietų, arba apie 6 proc. visų ES darbo vietų.

    Vis dėlto ataskaita akcentuoja, kad didžiausia grėsmė – ne staigus pramonės žlugimas, o lėtas silpnėjimas: eksporto rinkų praradimas, technologinės lyderystės ir tiekėjų tinklų erozija. Tyrėjų vertinimu, Europai labiau reikia prisitaikymo strategijos, o ne bandymo statyti skydą nuo pokyčių.

    Kaip alternatyvą „Bruegel“ siūlo labiau subalansuoti taisykles skirtingoms pavarų technologijoms ir ieškoti laikinų, aiškiai apibrėžtų prekybos susitarimų, kurie suteiktų pramonei laiko pasivyti konkurentus. Taip pat pabrėžiama, kad užsienio investicijos baterijų srityje gali būti ne tik grėsmė, bet ir galimybė greičiau perimti technologijas bei didinti gamybos pajėgumus Europoje.

  • Baterija, kurią galima nuryti: MIT sukūrė energijos šaltinį, veikiantį iki 3 dienų

    Baterija, kurią galima nuryti: MIT sukūrė energijos šaltinį, veikiantį iki 3 dienų

    Naujas sprendimas nuryjamiems prietaisams

    Nuryjami medicinos prietaisai, dar vadinamos elektroninės kapsulės, sparčiai vystomi diagnostikai, vaistų pristatymui ir trumpalaikei audinių stimuliacijai. Tačiau jų plėtrą riboja energijos šaltinis: įprastos mažos baterijos gali turėti organizmui pavojingų medžiagų, todėl reikia sudėtingų apsauginių apvalkalų.

    Massachusetts Institute of Technology (MIT) mokslininkų komanda, vadovaujama Giovanni Traverso, pristatė alternatyvą, paremtą organizmui labiau toleruojamomis medžiagomis. Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Chemical Engineering“ ir aprašo ploną, porėtą, į popierių panašios struktūros bateriją, kurios veikimas suplanuotas kaip laikinas.

    Iš ko pagaminta ir kaip veikia

    Baterijos anodas pagamintas iš magnio, o katode naudojamas molibdeno trioksidas, tarp elektrodų įdėtas biologiškai suyrantis elektrolitas. Išorinis vaško sluoksnis padeda valdyti, kaip greitai konstrukcija skyla rūgščioje skrandžio terpėje, todėl galima derinti veikimo trukmę.

    Mokslininkai sukūrė dvi versijas: mažesnę, apie 7,5 milimetro skersmens, kuri telpa į standartinę želatininę kapsulę, ir didesnę, maždaug 24 milimetrų ilgio stačiakampę. Priklausomai nuo konstrukcijos, baterijos pasiekė iki maždaug 1,84 volto įtampą.

    Bandymų rezultatai ir realūs panaudojimai

    Pirmajame bandyme baterija maitino kapsulėje esantį RFID žymeklį. Eksperimentuose su kiaulėmis prietaisas galėjo perduoti signalą imtuvui iki maždaug 1,5 metro atstumu, o tai ateityje galėtų būti pritaikyta stebint, ar pacientas iš tiesų išgėrė vaistus.

    Komanda pabrėžia, kad ankstesni jų sprendimai rėmėsi energija, surenkama iš aplinkos, o nauja baterija leistų palaikyti ryšį nepriklausomai nuo išorinio maitinimo, kol kapsulė keliauja virškinamuoju traktu. Toks patikimumas yra vienas svarbiausių reikalavimų, kai kalbama apie klinikines stebėsenos sistemas.

    Kitas pritaikymas buvo kapsulė su elektrodais, skirta elektrinei skrandžio stimuliacijai. Ankstesni šios grupės darbai rodė, kad parinkti impulsai gali skatinti skrandžio endokrinines ląsteles išskirti greliną, hormoną, susijusį su apetito reguliavimu.

    Gyvūnų tyrimuose 20 minučių stimuliacija padidino grelino kiekį kraujyje maždaug 50 proc., o akivaizdžių audinių pažeidimų stimuliacijos vietoje nepastebėta. Vis dėlto tai ikiklinikiniai bandymai, todėl apie taikymą žmonėms kol kas nekalbama.

    Kiek laiko veikia ir kas dar lieka organizme

    Laboratorinėmis sąlygomis, skrandžio sultis imituojančioje terpėje, baterija patikimai veikė apie tris dienas, vėliau jos našumas palaipsniui mažėjo, o elementai pradėjo irti. Gyvuose gyvūnuose veikimas taip pat išsilaikė iki trijų dienų, o didesnės baterijos įtampa trečią dieną krito nuo maždaug 1,8 volto iki maždaug 1,45 volto.

    Svarbus apribojimas tas, kad nors pati baterija su suyrančiais komponentais skyla, nuryjamo prietaiso elektronika dar nėra visiškai bioresorbuojama. Bandymuose kapsulės stimuliacijos įrenginio spausdintinė plokštė buvo pašalinta iš organizmo natūraliu būdu.

    MIT komanda nurodo, kad kitas žingsnis yra bioresorbuojamos elektronikos kūrimas, kad ateityje būtų įmanomi visiškai suyrantys nuryjami prietaisai. Pasak tyrėjų, tokie darbai galėtų prasidėti maždaug per artimiausius dvejus metus, tačiau iki klinikinio pritaikymo dar reikės saugumo ir veiksmingumo įrodymų.

  • Ataskaita perspėja: „pagaminta Europoje“ baterijų taisyklės elektromobilius brangins 2 100 eurų

    Ataskaita perspėja: „pagaminta Europoje“ baterijų taisyklės elektromobilius brangins 2 100 eurų

    Nauja Briuselio analitinio centro Bruegel ataskaita perspėja, kad Europos Sąjungos siekis labiau lokalizuoti automobilių ir baterijų tiekimo grandines gali skaudžiai atsispindėti pirkėjų piniginėse. Anot tyrėjų, dalis šiuo metu svarstomų ar taikomų priemonių saugo gamintojus, tačiau didina kainas vartotojams.

    Ataskaitoje teigiama, kad priemonių rinkinys, apimantis muitus kiniškiems elektromobiliams, vietinio turinio reikalavimus ir švelnesnę poziciją dėl 2035 metais numatytų vidaus degimo variklių ribojimų, gali nukreipti pramonę neteisinga kryptimi. Bruegel pabrėžia, kad dėl klimato tikslų ir kaštų ateitis vis tiek bus elektrinė.

    Kaina už taisykles – pirkėjų sąskaita

    Bruegel skaičiuoja, kad reikalavimas baterijų elementus gaminti Europos Sąjungoje galėtų padidinti jų kainą nuo maždaug 50 iki 85 eurų už kilovatvalandę. Tai tipiniam elektromobiliui reikštų apie 2 100 eurų kainos augimą vien dėl baterijos.

    Prie šios sumos, ataskaitos vertinimu, dar prisidėtų apie 200 eurų, jei būtų įtvirtinti mažo anglies pėdsako plieno reikalavimai. Tuo metu supaprastintos transporto priemonių patvirtinimo procedūros, kurios kartais įvardijamos kaip pagalba sektoriui, gamintojams sutaupytų tik apie 61 eurą vienam automobiliui.

    Anot analitikų, tokia našta labiausiai smogia pigesniems modeliams ir mažesnes pajamas turintiems pirkėjams. Kitaip tariant, brangimas gali labiausiai paveikti tuos, kuriems elektromobilis ir taip yra ties kainos riba.

    Muitai ir spraga hibridams

    Ataskaitoje kritikuojama ir tai, kaip sukonstruoti Europos Sąjungos muitai kiniškiems elektromobiliams, kurie 2024 metų spalį kai kuriais atvejais siekė iki 35,3 proc. Bruegel pažymi, kad šie muitai taikomi tik visiškai elektriniams automobiliams, bet ne įkraunamiems hibridams, todėl rinkoje atsiranda paskata importą nukreipti į labiau teršiančias alternatyvas.

    Bruegel teigimu, po muitų įvedimo visiškai elektrinių automobilių importo augimas išsilygino, tačiau įkraunamų hibridų srautai išaugo. Tai, anot tyrėjų, mažina muitų efektyvumą kaip priemonės, kuri turėtų padėti europinei gamybai.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į Prancūzijos patirtį, kur vartotojų subsidijų schema, praktikoje mažiau palanki Kinijoje pagamintiems modeliams, susijusi su ryškiu nefinansuojamų elektromobilių pardavimų smukimu. Bruegel perspėja, kad dažni taisyklių pokyčiai didina neapibrėžtumą, kuris pats savaime tampa konkurencingumo kaštu.

    Pramonės spaudimas ir siūlomas kelias

    Ataskaitoje primenama, kad Europos automobilių sektorius pastaraisiais metais patiria spaudimą iš kelių pusių: silpnesnės paklausos, technologinės transformacijos ir konkurencijos iš Azijos. Bruegel skaičiuoja, kad nuo 2019 metų Europos Sąjungoje automobilių gamyba sumažėjo apie 2,6 milijono vienetų, arba 19 proc., nors visa vertės grandinė vis dar išlaiko apie 14 milijonų darbo vietų.

    Kartu pabrėžiama, kad tai nebūtinai reiškia sektoriaus žlugimą: Europa išlieka reikšminga eksportuotoja, o investicijos į baterijų ir elektromobilių gamybą išlieka didelės. Didžiausia rizika, anot Bruegel, yra lėta erozija: eksporto rinkų praradimas, technologinės lyderystės silpnėjimas ir tiekėjų tinklo išsiskaidymas.

    „Šis požiūris yra klaidingas, nes dėl klimato ir kaštų ateitis yra elektrinė. Diskusijos apie perėjimo lėtinimą yra nenaudingas nukreipimas“, – teigiama ataskaitoje.

    Vietoj ilgalaikio „skydo“ nuo konkurencijos Bruegel siūlo labiau tikslines ir laikinąsias priemones, įskaitant vienodesnį požiūrį į visiškai elektrinius automobilius ir įkraunamus hibridus. Taip pat svarstoma laikina kvotų sistema eksportui iš Kinijos su aiškiu mechanizmu, kaip greitai grįžti prie griežtesnių ribojimų, jei susitarimai būtų pažeidžiami.

    Bruegel akcentuoja, kad užsienio investicijas į baterijų gamybą Europoje verta vertinti kaip galimybę greičiau pasivyti technologinį atotrūkį, o ne vien kaip grėsmę. Ataskaitos išvada paprasta: tikslas turėtų būti ne uždrausti konkurenciją, o suteikti europiniams gamintojams laiko pasivyti, tačiau nepaversti šio proceso nuolatine sąskaita vartotojams.

  • Po „Northvolt“ bankroto Gdansko gamykla atgimė su „Lyten“: kokią žinią tai siunčia Europos baterijoms?

    Kas pasikeitė po „Northvolt“ bankroto?

    Švedijos baterijų gamintojos „Northvolt“ žlugimas tapo rimtu signalu visai Europos energijos kaupimo ir elektromobilumo grandinei. Vis dėlto dalis turto Lenkijoje nebuvo įtraukta į bankroto scenarijų, o Gdansko gamykla tęsia veiklą jau su nauju savininku – JAV bendrove „Lyten“, veikiančia kaip „Lyten Poland“.

    „Lyten Poland“ vadovas Robertas Chryc-Gawrychowskis teigia, kad Lenkijos padalinys nuo pat pradžių buvo orientuotas ne vien į automobilių sektorių, o į energijos kaupimo sprendimus ir pramonines baterijų sistemas. Tai, pasak jo, leido išlaikyti veiklą net ir pasikeitus rinkos sąlygoms Europoje.

    „Bankrutavo „Northvolt“ Švedijoje, bet „Northvolt Poland“ nebankrutavo – aplinkybės buvo kitokios, o mūsų veiklos fokusas skyrėsi“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Gdansko gamykla: gamyba atnaujinta ir plečiama

    „Lyten“ sandorį užbaigė 2025 metais spalio 14 dieną ir tą pačią dieną paleido gamybą bei projektavimo darbus. Įmonė akcentuoja, kad greitą startą užtikrino komanda, kuri liko gamykloje ir perėjo dirbti naujam savininkui.

    Anot vadovo, šiuo metu baigiamas didelės gamybos linijos pakartotinis paleidimas, o jos pajėgumas siekia 3 GWh. Per maždaug 10 mėnesių darbuotojų skaičius, kaip teigiama, išaugo penkis kartus, lygiagrečiai stiprinant inžinerijos ir tyrimų bei plėtros kompetencijas.

    „Gamybą atnaujinome iš karto, o per 10 mėnesių penkis kartus padidinome darbuotojų skaičių“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Kalbėdamas apie investicijas, jis nurodo, kad „Northvolt“ laikotarpiu į Gdansko projektą buvo investuota šimtai milijonų eurų. Konkrečios sandorio sumos „Lyten“ neatskleidžia, tačiau pabrėžia, kad perimti aktyvai buvo palyginti nauji, nes objektas leidimus eksploatacijai gavo 2023 metais.

    Ką gamina „Lyten Poland“ ir kur mato paklausą?

    Gdansko gamykla šiuo metu daugiausia remiasi ličio jonų baterijomis, paveldėtomis iš „Northvolt“ aktyvų, ir orientuojasi į mobilius, moduliškai plečiamus energijos kaupimo sprendimus. Vienas iš akcentuojamų produktų – „Voltpack Mobile System“, skirtas greitam laikinos galios ir energijos poreikių padengimui.

    Įmonė pabrėžia, kad sistema leidžia sustiprinti tinklą vietose, kur trūksta prijungimo galios, mažinti dyzelinių generatorių naudojimą bei aptarnauti elektrines statybų aikštelių mašinas ar laikiną infrastruktūrą. Taip pat minimos gynybos ir izoliuotų mikrogridų taikymo sritys, o didžiausiu potencialu įvardijami duomenų centrai, susiję su DI skaičiavimais.

    „DI duomenų centrai apkrauna tinklą kitaip: vartojimas gali kisti net milisekundėmis, o staigus atjungimas kelia riziką tinklo stabilumui“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Jo teigimu, tokiais atvejais energijos kaupimo sistema gali sušvelninti staigius svyravimus ir sumažinti grandininės reakcijos, galinčios baigtis plataus masto elektros tiekimo sutrikimu, tikimybę. Tai atspindi platesnę tendenciją: augant DI infrastruktūrai, energijos kaupimas tampa ne tik atsinaujinančios energetikos priedu, bet ir tinklo patikimumo priemone.

    Didžiausios rizikos: teisė, energijos kaina ir Kinijos konkurencija

    „Lyten Poland“ vadovas tarp didžiausių iššūkių Lenkijoje ir Europos Sąjungoje įvardija teisinio reguliavimo stabilumo stoką ir aukštas elektros kainas. Jo teigimu, pramonė Europoje veikia aplinkoje, kur elektra kainuoja kelis kartus brangiau nei Šiaurės Amerikoje, o tai tiesiogiai veikia konkurencingumą.

    Be to, rinkoje stiprėja Kinijos spaudimas: konkurencija vyksta ne vien dėl žaliavų ar komponentų, bet ir dėl aukštos kokybės galutinių produktų. Pasak pašnekovo, be nuoseklios pramonės politikos Europa rizikuoja prarasti darbo vietas ir investicijas, kurios galėtų likti regione.

    „Galime atsibusti pasaulyje, kuriame būsime priklausomi nuo Kinijos ne tik komponentų, bet ir inovatyvių galutinių produktų lygmeniu“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Tai ypač aktualu baterijų pramonei, kur svarbūs ne tik gamybos pajėgumai, bet ir visos vertės grandinės kontrolė – nuo medžiagų iki energijos elektronikos, programinės įrangos ir sistemų integravimo. Gdansko gamyklos atgaivinimas šioje aplinkoje tampa pavyzdžiu, kaip regioniniai aktyvai gali būti perorientuojami, tačiau kartu išryškina ir sistemines Europos rizikas.

  • Kraunate telefoną per naktį? Štai kada tai kenkia baterijai ir ką daryti kitaip

    Kraunate telefoną per naktį? Štai kada tai kenkia baterijai ir ką daryti kitaip

    Daugelis telefonų savininkų įkroviklį prijungia prieš miegą ir atjungia tik ryte. Šiuolaikiniai išmanieji telefonai dažniausiai turi apsaugas, kurios mažina riziką per naktį laikant įrenginį prijungtą prie elektros.

    Telefono valdikliai ir programinė įranga paprastai sustabdo aktyvų krovimą pasiekus 100 proc. ir vėliau energiją paduoda tik tiek, kiek reikia palaikyti įkrovą. Vis dėlto tai nereiškia, kad toks įprotis visada yra visiškai neutralus baterijos ilgaamžiškumui.

    Didžiausias baterijos priešas yra šiluma. Jei telefonas kraunamas po pagalve, ant minkšto paviršiaus ar su storu dėklu, šiluma prasčiau išsisklaido, todėl baterija sensta greičiau, o krovimas gali lėtėti dėl temperatūros kontrolės.

    Vis dažniau naudojama vadinamoji adaptyvi arba optimizuota įkrova, kai telefonas mokosi jūsų dienotvarkės ir naktį sustoja ties maždaug 80 proc., o likusius 20 proc. įkrauna prieš pat įprastą pabudimo laiką. Taip sumažinamas laikas, kai baterija ilgai laikoma ties labai aukšta įkrova.

    Ilgalaikei baterijos būklei labiausiai kenkia nuolatinis buvimas kraštutinėse būsenose, kai baterija dažnai iškraunama iki beveik 0 proc. arba ilgai laikoma ties 100 proc. Todėl kasdieniam naudojimui dažnai rekomenduojama siekti vidutinio intervalo, o greitąjį krovimą naudoti tada, kai jo tikrai reikia.

    Senesniuose įrenginiuose apsaugos ir išmanus krovimas gali būti paprastesni arba visai nebūti įjungti. Tokiu atveju naktinis krovimas, ypač šiltoje aplinkoje ar su nekokybišku įkrovikliu, gali didinti tiek baterijos dėvėjimąsi, tiek saugumo riziką.

    Jei norite paprastų taisyklių, kurios realiai veikia, pradėkite nuo temperatūros kontrolės ir kokybiškų priedų. Verta naudoti originalų arba sertifikuotą įkroviklį, nekrauti telefono uždengus ventiliacijos angas, o jei yra galimybė, įjungti optimizuotos įkrovos funkciją.

    Taip pat pravartu atkreipti dėmesį į ženklus, kad baterija jau dėvisi: įrenginys greitai praranda įkrovą, pastebimai kaista kraunant, netikėtai išsijungia. Tokiais atvejais saugiausia kreiptis į autorizuotą servisą ir įvertinti baterijos būklę.

  • „Samsung“ tyliai pristatė „Galaxy A08“: kaina maloniai stebina, bet vieno dalyko nėra

    „Samsung“ tyliai pristatė „Galaxy A08“: kaina maloniai stebina, bet vieno dalyko nėra

    „Samsung“ pasirinktose rinkose tyliai pristatė naują biudžetinį telefoną „Galaxy A08“. Pirmieji pardavimai startavo Ukrainoje, todėl galima gana tiksliai nuspėti, kokio kainų lygio šis modelis gali sulaukti ir kituose regionuose, įskaitant Lenkiją bei Baltijos šalis.

    Ukrainoje konfigūracija su 4 GB operatyviosios atminties ir 128 GB vidinės atminties kainuoja apie 240 eurų. Įprastai „Samsung“ šios klasės modelius Europoje pozicionuoja kaip įperkamą pasirinkimą, todėl tikėtina, kad galutinė kaina liks panaši, priklausomai nuo mokesčių ir prekybininkų antkainių.

    Kas siūloma už tokią kainą?

    „Galaxy A08“ orientuotas į pirkėjus, kuriems svarbiausia baterija ir didelis ekranas, o ne aukščiausios klasės našumas. Gamintojas baterijos talpą padidino iki 6 000 mAh, o įkrovimas palaiko iki 25 W galią, kas biudžetiniame segmente vis dar laikoma praktišku privalumu kasdienai.

    Telefonas turi 6,7 colio LCD „Infinity-U“ ekraną su HD+ raiška. Nors tokia raiška didesniame ekrane gali reikšti mažesnį vaizdo aštrumą, „Samsung“ šį sprendimą dažnai renkasi siekdamas sumažinti kainą ir taupyti energiją.

    Už našumą atsakingas „MediaTek Helio G99“ lustas, derinamas su 4 GB LPDDR4x operatyviosios atminties. Atminties plėtra numatyta per „microSD“ korteles iki 2 TB, todėl tai patrauklu tiems, kurie telefone kaupia daug nuotraukų ar vaizdo įrašų.

    Kameros ir saugumas

    Galinėje dalyje įdiegta dviguba kamera: pagrindinis 50 megapikselių jutiklis ir 2 megapikselių gylio sensorius. Priekyje yra 8 megapikselių kamera, skirta asmenukėms ir vaizdo skambučiams, o pirštų atspaudų skaitytuvas integruotas šoniniame rėmelyje.

    „Galaxy A08“ veikia su „Android“ ir „One UI“ sąsaja. Tokia programinė kryptis dažniausiai reiškia aiškiai sukonstruotą valdymą ir papildomas sistemos funkcijas, tačiau konkreti programinės įrangos atnaujinimų trukmė priklauso nuo regiono ir gamintojo politikos.

    Didžiausias kompromisas

    Ryšio galimybės čia konservatyvios: telefonas palaiko tik 4G tinklus, o 5G ryšio nėra. Tokį sprendimą gamintojai biudžetiniame segmente vis dar renkasi dėl modemo ir komponentų kainos, tačiau pirkėjams, planuojantiems naudotis telefonu kelerius metus, tai gali būti esminis kriterijus.

    Įrenginys sveria 197 gramus, o spalvų pasirinkimas kai kuriose rinkose apima sidabrinę, žalią ir tamsiai mėlyną. Jei „Galaxy A08“ pasirodys platesnėje Europos prekyboje, didžiausia jo stiprybė bus baterijos talpa ir praktiškas kainos bei bazinių funkcijų balansas.

  • Laptopas staiga užgęsta ir ekranas pajuoduoja: 3 dažniausios priežastys, ką tikrinti pirmiausia

    Laptopas staiga užgęsta ir ekranas pajuoduoja: 3 dažniausios priežastys, ką tikrinti pirmiausia

    Laptopas gali veikti be priekaištų, o po kelių minučių ar net valandų staiga išsijungti ir palikti juodą ekraną. Tokį gedimą lengva supainioti su išsikrovusia baterija, tačiau situacija kita, kai įrenginys užgęsta net prijungtas prie maitinimo.

    Daug ką išduoda momentas, kada problema pasireiškia. Jei kompiuteris išsijungia žaidžiant, montuojant vaizdą ar dirbant su reikliais projektais, pirmiausia verta įtarti perkaitimą. Jei užgęsta bet kada, net esant mažai apkrovai, labiau tikėtina maitinimo grandinės arba sistemos nustatymų bėda.

    Perkaitimas ir apsauga

    Viena dažniausių priežasčių yra per aukšta procesoriaus ar vaizdo plokštės temperatūra. Esant didelei apkrovai šie komponentai intensyviai dirba ir generuoja daugiau šilumos, o ploni korpusai bei dulkės aušinimo sistemoje tik pagilina problemą.

    Viršijus saugią ribą, kompiuteris gali automatiškai išsijungti, kad apsaugotų vidines dalis nuo pažeidimų. Jei prieš išsijungimą korpusas tampa neįprastai karštas, ventiliatoriai ilgai dirba maksimaliu režimu arba atsiranda našumo kritimas, tikėtina, kad aušinimas nebesusitvarko.

    Praktiškai tai dažnai reiškia užsikimšusias oro angas, dulkėtą radiatorių arba susidėvėjusią termopastą. Taip pat svarbu, ant ko laikomas įrenginys: minkšti paviršiai gali uždengti ventiliacijos angas ir dar labiau pakelti temperatūrą.

    Baterija, įkroviklis ar maitinimo lizdas

    Ne visi staigūs išsijungimai susiję su šiluma. Kartais kaltas maitinimas: baterija, įkroviklis, laidas arba pats maitinimo lizdas kompiuteryje. Tokiu atveju įrenginys tiesiog akimirksniu netenka energijos, nors prieš tai baterijos lygis atrodė pakankamas.

    Naudingiausias testas yra stebėti, ar gedimas kartojasi tik dirbant nuo baterijos, ar ir prijungus prie elektros. Jei problema pasireiškia tik nuo baterijos, ji gali būti susidėvėjusi arba neteisingai vertinanti įkrovos lygį. Jei išsijungia ir su įkrovikliu, verta įtarti adapterį, kontaktus, kabelio pažeidimą arba klibančią maitinimo jungtį.

    Riziką padidina įkrovikliai, neatitinkantys gamintojo specifikacijų, ir nuolatinis įkrovimo laido tampymas už kištuko vietos. Kai kuriais atvejais padeda paprasta diagnostika: ar neperkaista įkroviklis, ar neatsiranda kibirkščiavimo požymių, ar nepakinta įkrovimo piktograma pajudinus laidą.

    Kai kaltas nustatymas ar programinė klaida

    Jei neįtariate perkaitimo ir maitinimas atrodo stabilus, priežastis gali slypėti operacinėje sistemoje. Netinkami miego, hibernacijos ar energijos taupymo nustatymai kartais sukelia situaciją, kai ekranas užgęsta, o kompiuteris pereina į būseną, kuri atrodo kaip išsijungimas.

    Tokios problemos dažniau pastebimos po atnaujinimų, įdiegus naujas tvarkykles ar pakeitus energijos planus. Signalas, kad tai gali būti programinė pusė, yra pasikartojantis išsijungimas po panašaus neaktyvumo laiko arba pereinant tarp režimų, pavyzdžiui, užveriant dangtį ar prijungiant išorinį monitorių.

    Jei staigūs išsijungimai kartojasi ir dažnėja, saugiausia yra nedelsti: išsisaugoti duomenų kopijas ir atlikti išsamesnę diagnostiką. Ilgalaikis perkaitimas ar nestabilus maitinimas gali ne tik trikdyti darbą, bet ir sukelti rimtesnius komponentų gedimus.