Tag: Baterijos

  • „Foxconn“ planai Lenkijoje: galimas ne tik elektromobilių fabrikas, bet ir baterijų gamyba

    Tai, kas Lenkijoje pristatoma kaip „Foxconn“ atėjimas į elektromobilių gamybą, gali būti tik dalis didesnio plano. Taivano technologijų milžinas svarsto scenarijų, kuriame šalia automobilių surinkimo atsirastų ir vietinė baterijų bei kitų komponentų gamyba.

    Apie tokią kryptį kalbėjo „Foxconn“ elektromobilių strategijos vadovas Junas Seki, kurio pasisakymai cituojami portale WNP. Jo teigimu, vien gamyba pasauliniams prekės ženklams nepadeda šaliai išlaikyti didžiausios vertės – pelnas dažnai iškeliauja į užsienio centrines.

    J. Seki akcentuoja argumentą, kodėl verta kurti vietinę elektromobilių markę: ji leistų didesnę ekonominę naudą palikti šalyje. Jo vertinimu, elektromobilumas tam sudaro palankesnes sąlygas, nes elektrinė pavara yra paprastesnės sandaros nei vidaus degimo variklio ir pavarų dėžės technologijos.

    Potenciali partnerystė su „ElectroMobility Poland“, vystančia projektą su gamykla Jaworzne, galėtų reikšti daugiau nei vien automobilio surinkimą. Minima galimybė plėsti vietinę tiekimo grandinę, įtraukiant baterijas, elektroniką ir kitus sprendimus.

    Vietinė markė ir pelnas, kuris lieka šalyje

    Diskusijos dėl vietinės automobilių markės Lenkijoje suaktyvėjo po to, kai atsinaujino kalbos apie elektromobilių gamybos projektą. Skeptikai primena, kad šalyje jau veikia tarptautinių gamintojų automobilių gamyklos, kurios daugiausia dirba eksportui.

    Vis dėlto „Foxconn“ atstovas pabrėžia kitą aspektą: net esant didelei vietinei gamybai, markės savininkai pelną paprastai perkelia į savo šalis. Todėl, jo teigimu, vietinės markės sukūrimas valstybei tampa strategiškai svarbus.

    Pasak J. Seki, anksčiau svarbiausi vidaus degimo technologijų komponentai – varikliai ir transmisijos – dažnai likdavo šalių, kuriose yra didžiųjų markių centrai, rankose. Elektromobilių era, jo manymu, atveria daugiau galimybių naujiems žaidėjams ir naujoms tiekimo grandinėms.

    Kas elektromobiliuose svarbiausia: ne vien „geležis“

    Kalbėdamas apie lokalizaciją, J. Seki siūlo žiūrėti plačiau nei į tradicinius „hardware“ komponentus. Jo teigimu, vis didesnę reikšmę įgyja programinė įranga, o Lenkija šiame sektoriuje, pasak jo, turi stiprių pozicijų.

    Tekste taip pat primenama, kad elektromobiliai vis dažniau lyginami su „išmaniaisiais įrenginiais ant ratų“ – automobiliuose daugėja jutiklių, kamerų, elektronikos ir valdymo sistemų. „Foxconn“, kaip elektronikos gamybos milžinas, čia mato erdvės didinti vietinį indėlį.

    Be to, akcentuojama tiekimo grandinių stabilumo tema: pastarąjį dešimtmetį pasaulis ne kartą patyrė, kaip greitai gali sutrikti komponentų tiekimas. Dėl to, anot J. Seki, didesnė vietinė gamyba padeda mažinti rizikas ir užtikrinti tęstinumą.

    Baterijos, komponentai ir partnerystės Europai

    Vienu iš svarbiausių galimų krypčių vardijama baterijų sritis. Tekste pažymima, kad „Foxtron“ – su „Foxconn“ susijusi įmonė, atsakinga už transporto priemonių gamybą – vysto kompetencijas, leidžiančias baterijas gaminti labai plačiu ciklu, nuo medžiagų iki sistemų valdymo.

    Atskirai užsimenama, kad ankstesniuose „ElectroMobility Poland“ planuose Jaworzne buvo minima teritorija, kuri galėtų būti skiriama baterijų ar bent jų modulių gamybai. Todėl neatmetama, kad bendras projektas galėtų apimti ir šią grandį.

    Tačiau pabrėžiama ir kita pusė: nors elektrinė pavara dažnai laikoma paprastesne, tai nereiškia, kad elektromobilių gamyba yra lengva. Dėl to „Foxconn“ plečia partnerystes su labiau patyrusiais pramonės žaidėjais, siekdamas sparčiau užpildyti technologines spragas.

    Galiausiai, ar Lenkijoje atsiras platesnė gamyba – nuo automobilių iki baterijų ir elektronikos – priklausys nuo projekto masto ir realios gamybos apimties. Vis dėlto akivaizdu, kad galimos derybos apima ne vien vieną gamyklą, o visą potencialią elektromobilumo ekosistemą.

  • BMW daliai naujų elektromobilių rinksis pigesnes LFP baterijas: ką tai reiškia pirkėjams

    BMW daliai naujų elektromobilių rinksis pigesnes LFP baterijas: ką tai reiškia pirkėjams

    BMW patvirtino, kad dalyje naujausių elektromobilių naudos pigesnes ličio geležies fosfato (LFP) baterijas. Toks žingsnis gali atverti kelią labiau prieinamoms elektrinėms markės versijoms, nors gamintojas tiesioginių pažadų dėl mažesnių kainų kol kas neduoda.

    Apie planus bendrovės finansinių rezultatų aptarime kalbėjo BMW vadovas Milanas Nedeljkovičius, rašo „InsideEVs“. Jo teigimu, LFP technologija bus diegiama „labai konkrečiai“ – tam tikruose modeliuose ir konkretiems tikslams, tačiau neįvardyta nei kurie modeliai bus pirmieji, nei tikslesnė pradžios data už Kinijos ribų.

    Šiuo metu didžioji dalis „Neue Klasse“ elektromobilių, pasak BMW, remiasi cilindrinėmis nikelio–mangano–kobalto (NMC) celėmis, kurios laikomos pranašesnėmis dėl nuvažiuojamo atstumo. Vis dėlto LFP leidžia pasirinkti kitokią kainos ir nuotolio pusiausvyrą – tai ypač aktualu pirkėjams, kuriems maksimalus nuvažiuojamas atstumas nėra svarbiausias kriterijus.

    Praktinis pavyzdys jau matomas Kinijoje: bazinis pailgintos bazės BMW iX3 30L ten komplektuojamas su 77 kilovatvalandžių LFP baterija, o brangesnės 40L ir 50L versijos turi NMC akumuliatorius. Gamintojas iX3 30L nurodo 630 kilometrų CLTC ciklo nuotolį, tačiau šis bandymų ciklas paprastai yra optimistiškesnis nei Europoje įprastas WLTP.

    Kuo LFP skiriasi nuo NMC

    LFP baterijų pagrindinis pranašumas – mažesnė savikaina. Tai lemia ir pačios chemijos sudėtis: katode naudojami geležis ir fosfatas yra pigesni už NMC elementuose naudojamus nikelį ir kobaltą.

    Šiai chemijai dažnai priskiriamas ir ilgaamžiškumas bei didesnis terminis stabilumas. Taip pat LFP paprastai siejamos su mažesne degradacija, kai dažnai kraunama greituoju įkrovimu iki 100 proc.

    Tačiau yra ir kompromisas: LFP energijos tankis paprastai mažesnis, todėl norint pasiekti tokį patį nuvažiuojamą atstumą gali reikėti didesnės arba sunkesnės baterijos. Dėl to NMC išlieka patrauklesnis pasirinkimas modeliams, kur prioritetas – maksimalus nuotolis.

    Kur LFP gali pasirodyti pirmiausia

    BMW neatmeta, kad LFP gali atsirasti ir kai kurių jau esamų modelių versijose, sekant Kinijos iX3 pavyzdžiu. Taip pat minima, kad šiai technologijai ypač tiktų labiau biudžetinis, kompaktiškesnis „Neue Klasse“ elektromobilis.

    BMW yra patvirtinusi, kad 2028 metais planuoja pristatyti kompaktišką, Europai orientuotą elektrinį modelį. Vis dėlto konkrečių patvirtinimų, kad būtent jis gaus LFP bateriją, kol kas nėra.

    Tiekėjų plėtra Europoje ir JAV

    Kartu BMW plečia ir baterijų celių tiekimo geografiją. Bendrovė yra paskelbusi apie susitarimą su „Samsung SDI“ dėl šeštos kartos celių tiekimo iš Europos ir „LG Energy Solution“ – iš JAV, pradedant dešimtmečio pabaigoje.

    Europos tiekimo tinkle „Samsung SDI“ prisijungia prie CATL ir EVE Energy, tačiau šiuose susitarimuose neįvardijama, ar bus tiekiamos būtent LFP celės. BMW taip pat pabrėžia, kad vietinė gamyba savaime dar nereiškia automatiškai mažesnių galutinių kaštų.

    Net ir pasirinkus pigesnę baterijų chemiją, BMW pripažįsta, kad prekės ženklas išliks „premium“ segmente. Tai reiškia, kad pigesnės baterijos gali padėti suvaldyti kaštus, tačiau tokie modeliai vis tiek greičiausiai kainuos daugiau nei panašūs masinių gamintojų elektromobiliai.

  • Naujos ES baterijų taisyklės gali pabranginti elektromobilius: vien baterija +2 100 eurų

    Naujos ES baterijų taisyklės gali pabranginti elektromobilius: vien baterija +2 100 eurų

    Planuojami Europos Sąjungos reikalavimai baterijų gamybai gali reikšti, kad europietiški elektromobiliai pirkėjams kainuos daugiau. Skaičiuojama, kad vien dėl prievolės naudoti ES pagamintas baterijų celės elektromobilis su 60 kWh baterija gali pabrangti apie 2 100 eurų.

    Apie tai kalbama Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ rugsėjo 22 dieną paskelbtame politikos dokumente, kurį cituoja „Euronews“. Pagrindinė mintis paprasta: baterijas gaminti Europoje brangiau, o skirtumą kažkam teks padengti – tikėtina, galutiniam pirkėjui.

    Skaičiavimas grindžiamas baterijų celės kaina už kilovatvalandę: jei dėl reikalavimo celėms būti pagamintoms ES kaina kiltų nuo 50 iki 85 eurų už kWh, 60 kWh baterijai papildomos sąnaudos sudarytų 2 100 eurų. Tai – tik vienas iš galimų reguliavimo scenarijų, tačiau jis parodo mastą.

    Kartu minima ir kita idėja – reikalavimas naudoti mažo anglies pėdsako plieną, kuris, kaip teigiama, galėtų pridėti dar apie 200 eurų. Kita vertus, siūlomas transporto priemonių patvirtinimo (homologavimo) supaprastinimas esą leistų gamintojams sutaupyti maždaug 61 eurą vienam automobiliui.

    Kiek iš tikrųjų mokės pirkėjai?

    Kiek galutinė kaina išaugs realybėje, priklausys nuo kelių dalykų: kaip tiksliai bus suformuluotos taisyklės, kokio dydžio subsidijos būtų taikomos ir kiek papildomų išlaidų gamintojai perkeltų vartotojams. Kitaip tariant, šie skaičiai nėra „įkalti į akmenį“.

    Vis dėlto dokumente pabrėžiama, kad didžiausią smūgį gali patirti tie, kurie elektromobilį renkasi iš pigiausio segmento. Tokiems pirkėjams net keli tūkstančiai eurų gali tapti skirtumu tarp sprendimo pirkti ir sprendimo atidėti.

    „Bruegel“ perspėja, kad pernelyg didelė apsauga gali reikšti, jog sąskaitą už pramonės rėmimą galiausiai apmokės vartotojai (ir mokesčių mokėtojai). Todėl siūloma, kad apsaugos priemonės būtų laikinos ir suteiktų gamintojams aiškų laiką pasiruošti – t. y. sukurti pigesnius elektromobilius ir sustiprinti tiekimo grandines.

    Kodėl Europa ieško apsaugos priemonių?

    Fonas – įtampa dėl konkurencijos ir gamybos apimčių Europoje. Dokumente teigiama, kad ES automobilių gamyba nuo 2019 metų sumenko 19 proc., o 2025 metais europiečiai nupirko 2,2 mln. mažiau naujų automobilių nei 2019-aisiais.

    Kartu primenama ir sektoriaus svarba: platesnė automobilių pramonė Europoje siejama maždaug su 14 mln. darbo vietų. Tai viena priežasčių, kodėl politikams patraukli idėja dalį gamybos ir kritinių komponentų – ypač baterijų – „susigrąžinti“ į žemyną.

    Tačiau vietinės baterijų gamybos plėtra, kaip rodo paminėti pavyzdžiai, nėra paprasta: kai kurių projektų nesėkmės ir atsitraukimai atskleidžia, kaip sunku Europoje pasiekti Kinijos gamintojų kaštų lygį. Net ir Europoje pagamintos baterijos neretai priklauso nuo įrangos ar technologinių žinių iš Azijos.

    Galimi kompromisai ir jų kaina

    Dokumente svarstoma, kad vienas iš kelių būtų susitarimas su Kinija laikinai riboti į Europą siunčiamų elektromobilių ir įkraunamų hibridų skaičių. Tokia priemonė, kaip teigiama, galėtų suteikti daugiau laiko Europos gamintojams „pasivyti“ kainomis, tačiau turi aiškią riziką.

    Rizika – sumažėjus konkurencijai ir pasiūlai, automobiliai gali brangti. Pateikiama analogija, kad importo ribojimai anksčiau buvo taikyti japoniškiems automobiliams Europoje, o Kanada šiuo metu riboja kiniškų elektromobilių importą – tokiais atvejais apsauga dažnai reiškia didesnes kainas pirkėjams.

    Galiausiai akcentuojama, kad Europai gali prireikti ir išorinių investicijų bei kompetencijų: nurodoma, kad Pietų Korėjos įmonės valdo 65 proc. Europos baterijų celių gamybos pajėgumų, o Kinijos bendrovės – 55 proc. šiuo metu statomų pajėgumų. Tai rodo, kad „vietinės gamybos“ tikslas realybėje glaudžiai persipina su užsienio kapitalu ir technologijomis.

  • „Audi“ atšaukia 9 048 „Q4 e-tron“: dėl galimos baterijos perkaitimo rizikos siūlo nekrauti virš 80 proc.

    „Audi“ atšaukia 9 048 „Q4 e-tron“: dėl galimos baterijos perkaitimo rizikos siūlo nekrauti virš 80 proc.

    „Audi“ paskelbė atšaukianti 9 048 elektrinius „Q4 e-tron“ automobilius dėl galimos aukštos įtampos baterijos perkaitimo (terminio išplitimo) rizikos, kuri kraštutiniu atveju galėtų baigtis gaisru.

    Kaip rašo „InsideEVs“, situacija primena neseną „Volkswagen“ vykdytą „ID.4“ baterijų atšaukimą – šie modeliai yra artimi techniniai „giminaičiai“, todėl tikėtina, kad naudoja panašius sprendimus ir baterijų tiekimo grandinę.

    Atšaukimo pranešime nurodoma, kad „Audi“ Produktų saugos komitetas buvo informuotas apie kai kuriuose „Volkswagen“ aukštos įtampos akumuliatoriuose fiksuotus terminio „pabėgimo“ (thermal runaway) atvejus. Tokio pat tipo baterijos montuojamos ir „Q4 e-tron“.

    Gamintojas teigia pastebėjęs, jog tam tikri įkrovimo profiliai, kai baterijos įkrovos lygis viršija 80 proc., kai kuriais atvejais gali sudaryti sąlygas šilumai plisti baterijos viduje. Todėl savininkams rekomenduojama kol kas neįkrauti virš 80 proc.

    Laikinas sprendimas – įkrovimo ribojimas

    Kol nuolatinio sprendimo dar nėra, „Audi“ atliko „Q4 e-tron“ baterijų diagnostiką. Automobiliai, kuriems reikės papildomo įvertinimo, bus kviečiami į atstovybes išsamesniems bandymams.

    Numatoma taikyti laikiną įkrovimo ribotuvą, kuris apribotų įkrovą iki 80 proc. Kai bus įdiegta galutinė pataisa arba nustatyta, kad konkretaus automobilio baterija yra tvarkinga, šis ribojimas bus panaikintas.

    Nors dauguma potencialiai rizikingų baterijų, kaip nurodoma, buvo parduotos Šiaurės Amerikoje, pranešime pabrėžiama, kad užfiksuotų baterijų gaisrų atvejų šiuo metu nėra.

    Kas tiekė baterijas ir kodėl tai svarbu

    Atšaukimo dokumentuose minima, kad baterijų tiekėjas – Vengrijoje veikianti „SK Battery Manufacturing“, priklausanti „SK On“ grupei.

    Šiuo metu viešai neįvardijama konkreti priežastis, kodėl dalis šių baterijų gali susidurti su minėta problema – tiek „Volkswagen“, tiek „Audi“ atveju.

    Vartotojams laikinas 80 proc. įkrovos apribojimas gali būti apčiuopiamas kasdienybėje: realiai sumažėja pasiekiama rida, nes dalis baterijos talpos tampa laikinai „nepanaudojama“.

    Gamintojas tikisi kuo greičiau pateikti galutinį sprendimą, kuris leistų sugrąžinti įprastą naudojimą be papildomų apribojimų.

  • Mokslininkai pristatė membraną, kuri gali apversti ličio gavybą: kas keistųsi?

    Mokslininkai pristatė membraną, kuri gali apversti ličio gavybą: kas keistųsi?

    Ličio poreikis tik auga

    Ličio paklausa pastaraisiais metais sparčiai didėja, nes jis išlieka vienas svarbiausių elementų šiuolaikinėse baterijose, naudojamose elektromobiliuose, telefonuose ir energijos kaupimo sistemose. Dėl to šalys ir gamintojai ieško būdų užsitikrinti tiekimą, o kartu mažinti gavybos poveikį aplinkai.

    Didžioji dalis ličio išgaunama iš kietųjų uolienų telkinių, sūrių požeminių vandenų ir vis dažniau iš perdirbamų naudotų baterijų. Visais atvejais iššūkiu tampa selektyvumas, nes ličio jonai būna „susimaišę“ su kitais mineralais, todėl atskyrimas reikalauja daug energijos, laiko arba cheminių reagentų.

    Nauja membrana, įkvėpta biologijos

    Teksaso universiteto Ostine tyrėjai paskelbė sukūrę bioįkvėptą membraną su dirbtiniais nanokanaliukais, kuri skirta ličio jonams praleisti, o kitus jonus sulaikyti. Sprendimo idėja perimta iš gamtoje veikiančių jonų kanalų, kurie ląstelėse reguliuoja medžiagų judėjimą per membranas.

    Pasak kūrėjų, tokia sistema galėtų sumažinti pavojingų tirpiklių ar agresyvių cheminių medžiagų poreikį, nes atranka būtų atliekama pačioje membranoje. Tai ypač svarbu ten, kur tradiciniuose procesuose tenka naudoti sudėtingą daugiažingsnį valymą arba generuoti didelius atliekų kiekius.

    „Litis yra mūsų telefonuose, automobiliuose ir elektros tinkle, tačiau švariai jį išgauti vis dar sudėtinga. Siekiame proceso, kuris būtų greitesnis, švaresnis ir paprasčiau valdomas“, – sakė profesorius Manishas Kumaras.

    Kodėl selektyvumas yra kritinis

    Ličio gavyboje problema dažnai slypi ne pačiame išteklių „paėmime“, o rafinavime, kai reikia atskirti litį nuo magnio, natrio, kalcio ir kitų jonų. Kuo selektyviau veikia atskyrimas, tuo mažiau papildomų etapų prireikia, o tai reiškia mažesnes sąnaudas ir potencialiai mažesnį poveikį aplinkai.

    Tyrėjų teigimu, jų sukurti kanalai suprojektuoti taip, kad ličio jonai lengviau sąveikautų su cheminėmis grupėmis kanalo įėjime. Tokia logika leidžia kurti ne vieną konkretų filtrą, o platesnę inžinerinę platformą, kuri ateityje galėtų būti pritaikoma ir kitiems kritiniams mineralams.

    „Dabar turime įrankių rinkinį, o ne vienkartinį rezultatą. Suprasdami, kaip jonai sąveikauja su cheminėmis grupėmis kanalo įėjime, galime kurti dar selektyvesnius kanalus ličiui ir galbūt kitiems kritiniams mineralams“, – sakė mokslininkas Harekrushna Behera.

    Kas dar neaišku ir kokie kiti keliai vystomi

    Nors laboratoriniai rezultatai vertinami kaip perspektyvūs, praktinis klausimas išlieka tas pats: ar membraną pavyks stabiliai ir ekonomiškai naudoti pramoniniu mastu, kai srautai dideli, o žaliava nevienalytė. Pramonėje dažnai išryškėja membranų ilgaamžiškumo, užsikimšimo ir priežiūros kaštų problemos, todėl būtini papildomi bandymai.

    Lygiagrečiai pasaulyje vystomi ir kiti sprendimai: tiesioginė ličio ekstrakcija iš sūrių tirpalų, pažangesnis baterijų perdirbimas bei alternatyvios baterijų chemijos, kurioms reikia mažiau kritinių žaliavų. Vis dėlto, kol ličio jonų baterijos dominuoja rinkoje, bet koks proveržis, leidžiantis litį išgauti švariau ir pigiau, gali turėti didelę įtaką tiek kainoms, tiek tiekimo grandinių saugumui.

  • „Volkswagen“ elektromobiliai šluoja rinką, bet pelnas tirpsta: vadovas pripažino, kas vyksta

    „Volkswagen“ elektromobiliai šluoja rinką, bet pelnas tirpsta: vadovas pripažino, kas vyksta

    Elektromobilių pardavimai auga, bet marža mažesnė

    „Volkswagen“ šiuo metu atsidūrė paradoksalioje situacijoje: grupė agresyviai plečia elektromobilių gamą, o pirkėjų susidomėjimas auga, tačiau finansiniai rezultatai patiria spaudimą. Bendrovė viešai pripažįsta, kad vien didesni pardavimai automatiškai nereiškia didesnio pelno.

    Įmonės duomenimis, per pastarąjį ketvirtį visame pasaulyje pristatyta 209 100 elektromobilių, tai yra 19,6 proc. daugiau nei prieš metus. Vis dėlto elektromobilių pelningumas kol kas atsilieka nuo vidaus degimo varikliais varomų modelių, todėl bendra grąža krenta.

    „Mūsų elektromobilių sėkmė rinkoje daro papildomą spaudimą pelnui, nes šiuo metu iš elektromobilių uždirbame mažiau nei iš vidaus degimo variklių automobilių“, – sakė „Volkswagen“ grupės finansų direktorius ir operacijų vadovas Arno Antlitz.

    Kodėl elektromobiliai vis dar kainuoja brangiai

    Pagrindinė priežastis yra ekonomika: elektromobiliai konstrukciškai paprastesni, tačiau jų kūrimas ir gamybos perorientavimas kainuoja brangiai. Didelę savikainos dalį sudaro baterijos, o taip pat programinės įrangos kūrimas, naujos platformos, tiekimo grandinių pertvarka ir gamyklų modernizavimas.

    Pramonėje vyrauja tendencija mažinti kaštus didinant gamybos apimtis, standardizuojant baterijų modulius ir pereinant prie pigesnių chemijų. Kai kurie rinkos lyderiai jau parodė, kad elektromobilius galima gaminti pelningai, tačiau tradiciniams gamintojams šis perėjimas dažnai būna lėtesnis ir brangesnis.

    Nuostolius didino ir kiti veiksniai

    „Volkswagen“ grupė skelbė, kad trečiąjį ketvirtį patyrė 6,6 mlrd. eurų veiklos nuostolių, tai didžiausias toks rodiklis nuo 2015 metais kilusio „Dieselgate“ skandalo. Bendrovė pabrėžė, kad pelną spaudžia ne vien elektromobilių marža, o keli vienu metu susiklostę veiksniai.

    Didžiausiu iššūkiu įvardijama silpstanti pozicija Kinijoje, kur konkurencija itin suintensyvėjo, o kainų karai mažina pelningumą. Papildomą riziką kelia ir muitai bei prekybos ribojimai, galintys didinti kaštus ir trikdyti tiekimą, taip pat vienkartiniai nurašymai bei vertės korekcijos susijusiuose aktyvuose.

    „Negalime sau leisti gaišti nė minutės ir turime veikti greitai bei ryžtingai“, – sakė Arno Antlitz.

    Ką tai reiškia pirkėjams Europoje

    Pirkėjams ši situacija dažnai virsta intensyvesnėmis akcijomis ir agresyvesne kainodara, nes gamintojai siekia išlaikyti apimtis ir įvykdyti griežtėjančius emisijų reikalavimus. Europoje papildomą spaudimą kuria ir reguliacinė aplinka, kuri skatina gamintojus didinti elektrinių modelių dalį bendruose pardavimuose.

    Tuo pačiu gamintojai ieško būdų gerinti pelningumą: spartina platformų suvienodinimą, didina vietinės gamybos dalį, optimizuoja baterijų tiekimą ir daugiau dėmesio skiria programinės įrangos paslaugoms. Jei šios priemonės pasiteisins, elektromobilių pardavimų augimas ilgainiui turėtų virsti ir stabilesne grąža, tačiau artimiausiu laikotarpiu spaudimas rezultatams gali išlikti.

  • „Ford“ meta rimtą iššūkį BYD: vadovas žada 30 proc. efektyvesnę elektrinių pavarą

    „Ford“ meta rimtą iššūkį BYD: vadovas žada 30 proc. efektyvesnę elektrinių pavarą

    „Ford“: pranašumas – pavaros efektyvumas

    „Ford“ vadovas Jimas Farley per bendrovės ketvirčio rezultatų aptarimą pareiškė, kad naujos kartos elektrinė pavara yra maždaug 30 proc. efektyvesnė nei BYD naudojami sprendimai. Jo teigimu, didžiausias proveržis pasiektas variklio, reduktoriaus ir inverterių grandyje.

    Tokį efektyvumo šuolį „Ford“ sieja su nauja Universal Electric Vehicle (UEV) platforma. Bendrovė ją pristato kaip bandymą susigrąžinti konkurencingumą, ypač kainos ir technologijų srityse, kur pastaraisiais metais ryškiai išsiskyrė Kinijos gamintojai.

    „Radome sritį, kurioje turime aiškų pranašumą prieš BYD – mūsų varikliai, pavarų dėžės ir inverteriai yra maždaug 30 proc. efektyvesni, todėl galime projektuoti gerokai mažesnę bateriją“, – sakė J. Farley.

    Kodėl mažesnė baterija gali būti didelis laimėjimas

    Elektromobiliuose baterija paprastai yra brangiausias komponentas, todėl net nedidelis poreikio jai sumažėjimas gali reikšmingai pakeisti savikainą. „Ford“ logika paprasta: jei pavara sunaudoja mažiau energijos, tą patį nuvažiuojamą atstumą galima pasiekti su mažesnės talpos akumuliatoriumi.

    Bendrovė neatskleidė, kokios talpos baterija bus montuojama pirmuosiuose UEV platformos modeliuose, tačiau ankstesni vertinimai buvo siejami su maždaug 50–60 kilovatvalandžių intervalu. Kad toks akumuliatorius užtikrintų konkurencingą ridą, efektyvumas tampa esminiu faktoriumi.

    Konkurencija su Kinijos gamintojais aštrėja

    „Ford“ viešai įvardija BYD kaip vieną pagrindinių orientyrų, nes ši bendrovė išsiskiria mastu ir vertikalia integracija, kai didelė tiekimo grandinės dalis valdoma pačios įmonės. Tai leidžia greičiau diegti sprendimus ir efektyviau kontroliuoti kaštus, o Vakarų gamintojams tampa sunkiau išlaikyti kainų konkurencingumą.

    J. Farley akcentuoja, kad UEV platformos idėja yra kurti automobilius su mažiau dalių, paprastesne gamyba ir efektyvesniais komponentais. „Ford“ tikisi, kad toks požiūris leis išvengti ankstesnių elektromobilių programų problemų, kai aukšti kaštai ribojo pelningumą.

    „Ford“ taip pat pabrėžia, kad inžineriniai patobulinimai neturėtų apsiriboti vien elektromobiliais. Bendrovės operacijų vadovas Kumaras Galhotra yra nurodęs, kad dalis sprendimų, susijusių su efektyvumu, gali būti pritaikyti ir hibridiniuose modeliuose.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad gamintojai ieško universalių technologinių sprendimų, galinčių duoti greitą finansinę grąžą, kol elektromobilių paklausa skirtinguose regionuose auga nevienodu tempu. Efektyvesnė pavara, mažesnė baterija ir paprastesnė gamyba šiame kontekste tampa ne tik techniniu, bet ir strateginiu pranašumu.

  • EMP ir „Foxconn“ arti susitarimo dėl Jaworzno gamyklos: aiškėja, kada startuos elektromobilių gamyba

    Lenkijos valstybės remiamas projektas ElectroMobility Poland (EMP) priartėjo prie susitarimo su Taivano technologijų gamybos milžine „Foxconn“ dėl investicijos Jaworzno mieste planuojamos elektromobilių gamyklos. Apie „artimą porozumą“ viešai kalbėjo „Foxconn“ atstovas Jun Seki, tačiau pabrėžė, kad galutinių deklaracijų dar nėra.

    Jei sutartis būtų pasirašyta dar šiais metais, projekto darbai galėtų paspartėti ir neprisirišti prie pavasario starto, apie kurį anksčiau kalbėta kaip apie realistišką pradžios tašką. Tuo pat metu EMP viešai vengia įsipareigoti dėl tikslios datos, kol dokumentai nėra galutinai suderinti.

    Kada laukiama pirmųjų automobilių?

    Dabartiniame plane numatyta, kad pirmasis serijinis automobilis iš gamybos linijos galėtų išriedėti 2029 metų pabaigoje. EMP tikslas ambicingas: maždaug per dvejus metus nuo gamybos starto į rinką išleisti tris skirtingus elektromobilių modelius.

    Projektas pristatomas ne tik kaip nacionalinis, bet ir kaip orientuotas į platesnę Europos rinką, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją. Kartu su automobiliais būtų kuriamas paslaugų ekosistemos modelis, apimantis finansavimą, draudimą, programėles ir įkrovimo sprendimus.

    Ką planuojama gaminti Jaworzno?

    Pagal aptariamas gaires Jaworzno gamykloje būtų numatyta surinkti baterijų modulius ir paketus, tačiau be elementų gamybos, tai reiškia, kad atskiri elementai būtų tiekiami iš kitų gamyklų. EMP deklaruoja siekį didinti europinę tiekimo grandinę ir skaičiuoja, kad iki 70 proc. komponentų galėtų būti pagaminama Europoje.

    Baterijų elementų tiekimas būtų orientuotas į Lenkiją ir kitas Europos šalis, o dalis elektronikos ir programinės įrangos sprendimų galėtų ateiti per „Foxconn“ globalią tiekimo bazę. Tokia struktūra atitinka šiandienines elektromobilių pramonės tendencijas, kur didelę vertės dalį kuria programinė įranga, energijos valdymas ir elektroninė architektūra.

    Infrastruktūra, programinė įranga ir mokesčiai

    Nors galutinė sutartis dar nepasirašyta, vietos lygmeniu darbai jau juda: Jaworzno savivaldybė investicijai numatytoje zonoje vykdo infrastruktūros parengimą, įskaitant kelius ir inžinerinius tinklus. EMP teigia, kad bendras gamyklos planas iš esmės išlieka, tačiau techninės detalės derinamos prie „Foxconn“ technologinės platformos.

    Vienas iš svarbiausių akcentų – programinės įrangos kompetencijos ir tyrimų bei plėtros veikla. „Foxconn“ atstovai signalizuoja, kad Jaworzno kuriamas centras galėtų tapti reikšmingu programinės įrangos kūrimo tašku, o Lenkijos programuotojų kompetencijos vertinamos palankiai.

    „Esame arti susitarimo, bet jis dar nėra galutinai sudarytas, todėl šiame etape neturėtume kalbėti tvirtomis ir galutinėmis deklaracijomis“, – sakė Jun Seki.

    Kalbant apie finansinę projekto logiką, EMP pabrėžia, kad kuriama įmonė turėtų turėti sprendimų centrą Lenkijoje, o tai reikštų, kad ir mokesčiai būtų mokami šalyje. Toks modelis tampa ypač aktualus Europos valstybėms, siekiančioms, kad didelės pramonės investicijos paliktų vietinę pridėtinę vertę ne tik per darbo vietas, bet ir per mokestinę bazę.

    „Būsime naujos įmonės sprendimų centras. Pajamos, kurias sugeneruosime, bus apmokestintos Lenkijoje, nes „Foxconn“ investuoja lokaliai“, – sakė Cyprian Gronkiewicz.

    Artimiausi mėnesiai bus lemiami: nuo galutinės sutarties priklausys ne tik darbų tempas Jaworzno aikštelėje, bet ir tai, kaip greitai EMP galės pereiti nuo planavimo prie realių užsakymų tiekėjams, personalo formavimo ir technologijų perdavimo etapų. Elektromobilių rinkoje laiko faktorius yra kritiškas, todėl kiekvienas paspartintas sprendimas gali turėti įtakos konkurencingumui 2029–2031 metų lange.

  • Didžiausias pasaulyje elektrinis keltas jau plaukia: 2 100 keleivių ir 40 MWh baterijos

    Didžiausias pasaulyje elektrinis keltas jau plaukia: 2 100 keleivių ir 40 MWh baterijos

    Į vandenį nuleistas ir pirmąjį komercinį reisą jau atliko didžiausiu pasaulyje elektriniu keltu vadinamas „China Zorrilla“. Laivą Australijoje pastatė laivų statykla „Incat Tasmania“, o jis skirtas keltų operatoriui „Buquebus“ reisams tarp Buenos Airių ir Colonia del Sacramento Urugvajuje.

    Maršrutas per La Platos estuariją siekia apie 55 kilometrus, todėl elektrinis sprendimas čia ypač tinkamas: atstumas nėra didelis, reisai reguliarūs, o uostuose galima planuoti įkrovimą. Toks modelis pastaraisiais metais laikomas vienu realiausių kelių greitai mažinti taršą keleiviniuose pervežimuose.

    Elektra vietoje dyzelio

    „China Zorrilla“ yra apie 130 metrų ilgio ir gali vienu metu pervežti iki 2 100 keleivių bei 225 transporto priemones. Esminė naujovė slypi energijos sistemoje: daugiau nei 250 tonų akumuliatorių suteikia per 40 MWh energijos kaupimo talpą.

    Ši energija maitina aštuonis elektrinius vandens čiurkšlių tipo pavaros įrenginius, todėl reiso metu nenaudojamas tradicinis vidaus degimo variklis. Praktikoje tai reiškia, kad plaukiant vietinių išmetamųjų dujų nėra, nors bendras klimato pėdsakas priklauso ir nuo to, kaip pagaminama elektra bei baterijos.

    Tyliau, mažiau vibracijos

    Laivų statyklos atstovai pabrėžia, kad elektrinė pavara keičia ne tik taršą, bet ir kelionės pojūtį. Pasak „Incat“ vadovo Craigo Cliffordo, dalyvavusio pirmajame komerciniame reise, labiausiai išsiskiria triukšmo ir vibracijos stoka, būdinga dideliems dyzeliniams varikliams.

    Elektrifikacija jūrų transporte dažnai siejama ir su mažesnėmis eksploatacijos sąnaudomis trumpuose maršrutuose, tačiau galutinį rezultatą lemia infrastruktūra uostuose, elektros kaina ir baterijų ilgaamžiškumas. Dėl to tokie projektai paprastai planuojami kartu su įkrovimo sprendimais ir tinklo galios didinimu.

    Dar ne visiems maršrutams

    Kelte įrengta ir maždaug 2 300 kvadratinių metrų neapmuitinamų prekių zona, todėl jis suplanuotas ne tik kaip transporto priemonė, bet ir kaip erdvė keleiviams kelionės metu. Oficialus pristatymas įvyko spalio 21 dieną Buenos Airėse, dalyvaujant Argentinos ir Urugvajaus jūrų institucijų atstovams.

    Vis dėlto tokie laivai dar greitai nepakeis visų dyzelinių keltų: dideliems laivams reikia milžiniškų energijos kiekių, o baterijos didina svorį, kainą ir kelia papildomų reikalavimų įkrovimo infrastruktūrai. Dėl to elektriniai keltai šiuo metu daugiausia siejami su trumpais, aiškiai suplanuotais maršrutais.

    „Incat“ teigia tęsianti elektrinių laivų kryptį ir jau statanti dar kelis panašaus dydžio elektrinius keltus Danijos operatoriui „Molslinjen“, taip pat hibridinių ir elektrinių sprendimų projektus. Tai rodo, kad elektrifikacija jūroje iš nišinio sprendimo vis dažniau pereina į pramoninę gamybą.

  • Zniczai į stiklą ar mišrias? Viena klaida kapinėse gali kainuoti iki 1 150 eurų

    Kapinių tvarkymas prieš Vėlines kasmet sukuria milžiniškus atliekų kiekius, o didelė jų dalis atsiduria netinkamuose konteineriuose. Dažniausia klaida – stikliniai žvakidžių gaubtai metami į žalio stiklo tarą, nors daug kur to daryti negalima.

    Tokia painiava brangiai kainuoja visai atliekų sistemai: užterštos frakcijos sunkiau perdirbamos, o dalis žaliavų galiausiai nukeliauja į šalinimą. Savivaldybės ir atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad kapinių atliekos dažnai skiriasi nuo buityje įprastų pakuočių.

    Kur dėti stiklinę žvakidę?

    Stikliniai ir keraminiai žvakidžių gaubtai ne visada tinka pakuočių stiklo perdirbimui, nes gali būti pagaminti iš kitokios sudėties stiklo, o taip pat būna smarkiai užteršti vaško ar parafino likučiais. Dėl to kai kuriose savivaldybėse jie nukreipiami į mišrias atliekas, kad nesugadintų visos stiklo partijos.

    Saugiausia taisyklė lankantis skirtingose kapinėse – vadovautis vietoje esančiomis lentelėmis ir konteinerių žymėjimu. Jei informacijos nėra, o gaubtas riebaluotas, aprūkęs ar sunkiai išvalomas, dažniausiai rekomenduojama rinktis mišrių atliekų konteinerį.

    Įdėklai, dangteliai ir detalės

    Plastikiniai žvakių įdėklai paprastai būna aprūkę ir su sustingusio vaško likučiais, todėl jų perdirbimas dažniausiai neįmanomas. Tokie įdėklai, ypač jei ne visiškai sudegę, paprastai turėtų keliauti į mišrias atliekas.

    Kita situacija su švariais metaliniais dangteliais ar plastikinėmis detalėmis, kurios nebuvo kontaktavusios su vašku ir nėra smarkiai užterštos. Jei jos vienos medžiagos ir švarios, daug kur jos metamos į pakuočių plastiko ir metalo konteinerį, tačiau galutinį atsakymą vis tiek nulemia vietos taisyklės.

    Dirbtinės gėlės ir elektroninės lemputės

    Dirbtinės gėlės ir vainikai dažnai būna iš kelių medžiagų: plastiko, tekstilės, vielos, klijų, blizgučių, todėl jų išardyti ir kokybiškai perdirbti praktiškai neįmanoma. Dėl to daugelyje vietų nudėvėtos dirbtinės dekoracijos priskiriamos mišrioms atliekoms.

    Atskiro dėmesio reikalauja žvakės su LED, saulės baterijomis ar elektroniniais elementais, taip pat lemputės su maitinimo šaltiniais. Tokie gaminiai laikomi elektros ir elektronikos atliekomis, o baterijas būtina išimti ir priduoti į baterijoms skirtus surinkimo dėklus arba pristatyti į didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo vietas.

    „Jeigu kyla abejonių, patikimiausia išeitis yra perskaityti kapinėse pateiktą rūšiavimo schemą, o elektroninius žvakių gaminius visada laikyti atskirai nuo įprastų atliekų“, – pabrėžia atliekų tvarkymo specialistai.

    Už netinkamą atliekų tvarkymą gali grėsti administracinė atsakomybė, o baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir nustatytų aplinkybių. Praktikoje griežčiausiai vertinamas pavojingų atliekų, įskaitant baterijas ir elektroniką, išmetimas į bendrus konteinerius.