CP v2

Tag: Baterijos

  • Irano karas stumia rinkas nuo naftos: Kinijos elektromobiliai, saulės energija ir baterijos šauna į viršų

    JAV ir sąjungininkų konfliktas su Iranu pastaraisiais mėnesiais sujudino pasaulinę naftos rinką ir išryškino seną riziką: kai sutrinka tiekimas, brangsta ne tik degalai, bet ir visa logistika, pramonė bei vartojimas. Energetinio nesaugumo akivaizdoje dalis šalių vis aktyviau ieško alternatyvų, o tai netikėtai tapo palankiu fonu Kinijos švarios energetikos eksportui.

    Kinijos gamintojai jau kelerius metus agresyviai didina elektromobilių, saulės modulių ir energijos kaupimo įrangos apimtis bei mažina savikainą, todėl jų produkcija daugeliui rinkų tampa greitai įgyvendinamu sprendimu. Kai naftos kainos svyruoja, argumentas dėl energetinės nepriklausomybės sustiprėja: vietinė elektra ir atsinaujinantys šaltiniai mažina priklausomybę nuo importuojamų angliavandenilių.

    Kas iš to laimi pirmiausia?

    Didžiausią impulsą dažniausiai pajunta šalys, kurioms brangūs degalai tiesiogiai kelia socialinę ir politinę įtampą: nuo pietryčių Azijos iki dalies Europos rinkų. Elektromobiliai ir hibridai tokiu atveju tampa ne vien klimato politikos, bet ir kainos stabilumo priemone, ypač miestuose, kur viešasis transportas, taksi parkai ar kurjerių paslaugos gali greitai pereiti prie elektrifikacijos.

    Tuo pat metu saulės elektrinių plėtra ir baterijų diegimas padeda amortizuoti elektros kainų šuolius, nes daugiau vietinės generacijos mažina poreikį importuoti brangias dujas ar naftos produktus. Tai ypač aktualu regionams, kuriuose tinklai patiria apkrovas, o elektros tiekimo patikimumas yra kritinis pramonei.

    Kinijos pranašumas ir Vakarų dilema

    Kinijos stiprybė šioje situacijoje yra mastas: nuo žaliavų perdirbimo ir komponentų iki galutinio surinkimo ji kontroliuoja didelę dalį tiekimo grandinės. Dėl to Kinija gali konkuruoti ne tik kaina, bet ir pristatymo greičiu, o krizės metu tai tampa svarbiu pranašumu šalims, ieškančioms sprendimų čia ir dabar.

    Vakarams tai kelia dvigubą iššūkį. Viena vertus, siekiama mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo kritinėse technologijose, kita vertus, rinkos spaudžia rinktis pigesnę įrangą, ypač kai energijos kainos kelia infliaciją. Dėl to stiprėja protekcionistinės priemonės, diskusijos dėl subsidijų ir vietinės gamybos skatinimo.

    Ką tai reiškia JAV ir Kinijos deryboms?

    JAV politikoje energija dažnai pristatoma kaip konkurencinis pranašumas: šalies naftos ir dujų gavyba leidžia didinti eksportą bei amortizuoti kainų šokus partneriams. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, kai vis daugiau rinkų siekia mažinti naftos vartojimą, technologijų eksportas gali tapti tokia pat svarbia geopolitine įtaka kaip ir angliavandenilių tiekimas.

    Kinijai dabartinė situacija suteikia argumentą, kad energetinis saugumas vis labiau priklauso nuo technologijų, o ne nuo naftos telkinių ar jūrinių maršrutų kontrolės. Tai sustiprina Pekino pozicijas prieš aukšto lygio derybas, kuriose greta prekybos vis dažniau atsiranda tiekimo grandinių, tarifų ir švarios energetikos klausimai.

    Vis dėlto energetinė krizė nebūtinai vienareikšmiškai paspartina žaliąją transformaciją: dalis šalių trumpuoju laikotarpiu gali grįžti prie pigesnių iškastinių alternatyvų, jei jos lengvai prieinamos. Tačiau bendra kryptis išlieka aiški: kuo didesnis naftos rinkų nepastovumas, tuo daugiau politinės ir ekonominės logikos investuoti į saulės, vėjo, elektromobilių ir baterijų sprendimus, kuriuos šiandien efektyviausiai eksportuoja Kinija.

  • Pakruojo rajone gegužės 19 dieną rinks pavojingas atliekas: ką priims nemokamai, o už ką teks mokėti

    Pakruojo rajone gegužės 19 dieną rinks pavojingas atliekas: ką priims nemokamai, o už ką teks mokėti

    Pakruojo rajono savivaldybėje 2026 metų gegužės 19 dieną organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės perduoti dalį pavojingų atliekų, kurios buityje ar veikloje susidaro gana dažnai.

    Nemokamai planuojama surinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, nešiojamųjų baterijų atliekas bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekas. Tokios atliekos neturėtų patekti į mišrių komunalinių atliekų srautą, nes jose gali būti aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų.

    Organizatoriai nurodo, kad dalis atliekų bus surenkama tik sumokant atliekų turėtojui. Tai automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (taikant tam tikras išimtis), automobilių ir pramoninių baterijų atliekos bei eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys palankiomis sąlygomis, sumokant atliekų tvarkytojui, galės priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Tokios atliekos laikomos pavojingomis, nes net ir nedideli alyvos ar techninių skysčių kiekiai gali užteršti dirvožemį ir vandenį.

    Registracija numatyta iki 2026 metų gegužės 18 dienos el. paštu arba telefonu, kaip nurodo akcijos organizatoriai. Užsiregistravus iš anksto, atliekų surinkimo procesas paprastai vyksta sklandžiau, nes planuojami maršrutai ir atliekų paėmimo apimtys.

    Kodėl šių atliekų negalima mesti į bendrą konteinerį?

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose ir akumuliatoriuose yra metalų, rūgščių ir kitų cheminių medžiagų, kurios patekusios į aplinką gali kelti riziką sveikatai. Netinkamai laikomos ar išmestos baterijos taip pat didina gaisro riziką, ypač kai jos pažeidžiamos atliekų tvarkymo grandinėje.

    Alyvų ir filtrų atliekose esantys teršalai, patekę į gruntą ar paviršinius vandenis, gali ilgai išlikti ir daryti žalą ekosistemoms. Dėl to tokios atliekos turi būti surenkamos atskirai ir perduodamos atliekų tvarkytojams, kad būtų sutvarkytos saugiai ir, kai įmanoma, perdirbtos.

    Nevažiuojantis automobilis kieme: kuo tai pavojinga?

    Eksploatuoti netinkama transporto priemonė yra potencialus taršos šaltinis: iš jos gali ištekėti kuro, alyvos ar kitų skysčių likučiai. Ilgainiui teršalai patenka į dirvožemį, o nuo ten gali pasiekti ir gruntinius vandenis.

    Palikti automobiliai kelia ir fizines grėsmes, ypač jei yra išdaužyti stiklai ar atviros aštrios detalės. Plastiko, gumos, alyvų, padangų ir kitų medžiagų irimas aplinkoje trunka ilgai, o netinkamas deginimas papildomai teršia orą.

    Projektas įstaigoms ir įmonėms

    Organizatoriai primena, kad įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms taip pat vykdomas projektas „Mes rūšiuojam“, prie kurio galima prisijungti rūšiuojant atliekas ir dalyvaujant motyvacinėje sistemoje. Tokios iniciatyvos dažniausiai skirtos didinti rūšiavimo apimtis ir mažinti pavojingų atliekų patekimą į netinkamus srautus.

    Atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad rūšiavimas ir perdavimas teisėtai veikiančioms įmonėms padeda ne tik sumažinti taršą, bet ir taupyti žaliavas, kai medžiagos grąžinamos į apyvartą perdirbimo būdu. Todėl gyventojams patariama pavojingas atliekas kaupti atskirai ir pristatyti per akcijas arba į tam skirtas surinkimo vietas.

  • „Lotus“ vadovas atvėsino vilčių bangą: kietojo elektrolito baterijoms dar gali prireikti dešimtmečio

    „Lotus“ vadovas atvėsino vilčių bangą: kietojo elektrolito baterijoms dar gali prireikti dešimtmečio

    „Lotus“ vadovas Qingfengas Fengas perspėja, kad kietojo elektrolito baterijų proveržis elektromobiliams nėra taip arti, kaip tikisi dalis rinkos. Jo teigimu, iki masinės gamybos dar gali prireikti nuo trejų–penkerių metų iki maždaug dešimtmečio.

    Tokie komentarai skamba tuo metu, kai automobilių gamintojai ir baterijų tiekėjai viešai kalba apie bandymus bei pirmąsias mažos apimties linijas, tačiau didelės apimties gamyba vis dar laikoma sudėtingu iššūkiu. Rinkoje augant konkurencijai, spaudimas greitai pateikti „naujos kartos“ sprendimą tik didėja.

    Kodėl ši technologija taip vilioja?

    Kietojo elektrolito baterijos nuo įprastų ličio jonų skiriasi tuo, kad vietoj skysto elektrolito naudoja kietą medžiagą, dažnai keramikos pagrindu. Šalininkai tikisi didesnio energijos tankio, potencialiai didesnio saugumo ir greitesnio įkrovimo, kas teoriškai leistų didinti nuvažiuojamą atstumą arba mažinti baterijų masę.

    Ši kryptis dažnai pristatoma kaip vienas svarbiausių elektromobilių raidos etapų, tačiau praktinis pritaikymas susiduria su inžineriniais kompromisais. Norint stabiliai pasiekti gerus rezultatus realiomis eksploatavimo sąlygomis, būtina užtikrinti vienodą kokybę milijonams elementų, o tai ir yra masinės gamybos „barjeras“.

    Kas dar neleidžia startuoti masinei gamybai?

    „Lotus“ vadovas pabrėžia, kad saugumo klausimai, jo vertinimu, jau iš esmės suvaldyti, tačiau didžiausia problema slypi našumo ir ilgaamžiškumo pusiausvyroje. Kitaip tariant, didinant iškrovos galią gali trumpėti tarnavimo laikas, o siekiant ilgaamžiškumo gali kristi galia.

    „Problema ta, kad didėjant iškrovos spartai mažėja baterijos tarnavimo laikas, o didėjant tarnavimo laikui mažėja iškrovos sparta. Tai dar neišspręsta“, – sakė Qingfengas Fengas.

    Kitas dažnai minimas iššūkis – kaina ir gamybos sudėtingumas. Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į elementų plėtimąsi įkrovimo metu bei parametrų degradaciją po daugybės ciklų, o tai ypač jautru automobiliams, kuriems reikia stabilaus veikimo daugelį metų.

    Kodėl dalis gamintojų renkasi tarpinį variantą?

    Dalis pramonės vietoj visiškai kietojo elektrolito technologijos intensyviai dirba su pusiau kieto elektrolito baterijomis, kur naudojamas mišrus sprendimas. Toks kelias dažnai laikomas pragmatiškesniu, nes gali būti lengviau pritaikomas esamoms gamybos grandinėms ir greičiau pasiekti apčiuopiamą rezultatą rinkoje.

    „Lotus“ priklauso Kinijos automobilių grupei „Geely“, o pats Q. Fengas teigia, kad būtent „Geely“ aktyviai stumia šios krypties tyrimus ir plėtrą, įskaitant specializuotą tyrimų centrą. Vis dėlto jo asmeninis vertinimas išlieka atsargus: net ir turint dideles investicijas, laiko iki masinės gamybos gali prireikti gerokai daugiau, nei žadama reklaminėse antraštėse.

  • Elektromobilių projektas Lenkijoje gavo apie 1 mlrd. eurų iš KPO: ką žada „ElectroMobility Poland“

    Apie 1 mlrd. eurų investicijai

    „ElectroMobility Poland“ ir Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas pasirašė investicinę sutartį, kurios vertė siekia apie 1 mlrd. eurų. Lėšos skiriamos gamybos ir plėtros centro projektui Jaworzne, o finansavimas ateina iš Lenkijos ekonomikos gaivinimo plano lėšų.

    Sutartis žymi perėjimą nuo ilgai trukusių planavimo etapų prie praktinio įgyvendinimo. Valdžios atstovai pabrėžia, kad tikslas yra ne pavienė iniciatyva, o platesnis žingsnis stiprinant šalies pramoninį ir technologinį savarankiškumą.

    Ką ketinama statyti Jaworzne?

    Numatoma, kad Jaworzne turėtų atsirasti moderni automobilių gamykla, kurioje būtų ne tik galutinis surinkimas, bet ir kėbulų suvirinimo linija bei traukos baterijų surinkimas. Taip pat planuojamas mokslinių tyrimų ir plėtros padalinys, kuris, projekto vykdytojų teigimu, leistų kurti ir vėlesnius modelius.

    Skelbiama, kad gamykla reikšmingą dalį komponentų ketina pirkti iš vietinių tiekėjų, „vietiniais“ laikant Europos Sąjungos gamintojus. Akcentuojamas tiekimo grandinių atsparumas ir didesnė pridėtinė vertė, kuri liktų regione.

    „Tai diena, kurios laukėme dvejus metus, kad šį projektą įgyvendintume nauja formule“, – sakė klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska.

    Partnerystė su „Foxconn“ ir grafikas

    Praėjusią savaitę bendrovė pranešė apie partnerystę su „Foxconn“, o bendradarbiavimas turėtų apimti technologijų perdavimą ir didesnį vietinės tiekimo grandinės vaidmenį. Valstybės turto ministras Wojciech Balczun teigė, kad siekiama išvengti scenarijaus, kai projektas tampa tik licencine surinkimo aikštele.

    Pagal pristatytą grafiką tikimasi, kad pasirengimas statyboms turėtų įsibėgėti artimiausiais mėnesiais, o derybos dėl detalių su partneriais būtų užbaigtos rudenį. Skelbiama, kad pirmieji automobiliai iš Jaworzno galėtų pasirodyti 2029 metais, o pradiniu etapu jie būtų orientuoti į vietinę rinką ir vėliau į Europą.

    Įvardijama, kad 2029 metais gamybos apimtys galėtų siekti iki 100 000 automobilių per metus, o pats fabrikas būtų projektuojamas etapais, kad ateityje galėtų greitai didinti pajėgumus. Kokių konkrečiai modelių ir kokių techninių parametrų automobiliai bus gaminami, viešai kol kas neatskleidžiama.

    Kodėl tai svarbu ir kuo skiriasi nuo „Izera“?

    „ElectroMobility Poland“ įkurta 2016 metais keturių energetikos grupių iniciatyva: PGE Polska Grupa Energetyczna, Energa, Enea ir Tauron Polska Energia. 2020 metais pristatyti „Izera“ prototipų maketai, tačiau projektas ilgą laiką strigo, o viena pagrindinių problemų, kaip teigiama, buvo aiškaus finansavimo trūkumas.

    Dabar valdžios atstovai viešai pabrėžia, kad dabartinė iniciatyva nebėra „Izera“ tęsinys, o naujas projektas su kitokia struktūra ir prielaidomis. Taip pat užsimenama, kad naujas prekės ženklas galėtų būti parinktas konkurso būdu, siekiant tarptautinio atpažįstamumo Europos rinkoje.

    „Mes aiškiai pabrėžiame, kad tai nėra Izera. Tai visiškai kitas projektas, paremtas realiomis prielaidomis“, – sakė Wojciech Balczun.

    Elektromobilių rinka Europoje pastaraisiais metais patiria didelį spaudimą dėl kainų konkurencijos ir tiekimo grandinių rizikų, todėl tokio masto investicijos vertinamos kaip bandymas įsitvirtinti rinkoje ne vien importu, bet ir vietine gamyba. Kita vertus, sėkmę lems ne tik gamyklos pastatymas, bet ir gebėjimas sukurti konkurencingą produktą, užtikrinti baterijų tiekimą bei pasiūlyti patrauklią kainą vartotojams.

  • Šiauliuose tęsiasi pavojingųjų atliekų surinkimo akcija: kur ir kada nemokamai priduoti

    Šiauliuose tęsiasi pavojingųjų atliekų surinkimo akcija: kur ir kada nemokamai priduoti

    Šiauliuose visą gegužės mėnesį vyksta buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo akcija, kurios metu gyventojai atliekas gali priduoti nemokamai. Organizatoriai skaičiuoja, kad per pirmąsias dvi akcijos dienas jau surinkta 3,667 tonos pavojingųjų atliekų.

    Pirmąją akcijos dieną gyventojai pristatė 1,723 tonos, o antrąją – 1,944 tonos pavojingųjų atliekų. Didžiausią dalį sudarė alyvos atliekos – 1,005 tonos, taip pat dažų atliekos – 0,694 tonos ir cheminių medžiagų atliekos – 0,08 tonos.

    Akcijos metu gyventojai taip pat atveža pasenusių vaistų, baterijų, termometrų, rūgščių, elektronikos atliekų bei įvairių užterštų pakuočių. Tokios atliekos neturėtų patekti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai.

    Akciją Šiauliuose organizuoja savivaldybė kartu su UAB „Toksika“. Specialus įmonės transportas nustatytomis dienomis atvyksta į skirtingas miesto vietas, kad gyventojams būtų paprasčiau saugiai perduoti pavojingąsias atliekas.

    Gegužės 16 dieną atliekos bus priimamos Rėkyvos seniūnijoje, aikštelėje prie Energetikų g. 5 nuo 9.00 iki 10.00 valandos. Nuo 11.00 iki 12.00 valandos transportas lauks prie daugiabučio Radviliškio g. 45, o nuo 14.00 iki 15.00 valandos – prie daugiabučio Vilniaus g. 40.

    Gegužės 23 dieną atliekas bus galima priduoti prie daugiabučio Tilžės g. 44 nuo 9.00 iki 10.00 valandos. Nuo 11.00 iki 12.00 valandos priėmimo vieta numatyta prie daugiabučio Krymo g. 26, o nuo 14.00 iki 15.00 valandos – prie daugiabučio Gvazdikų takas 6.

    Gegužės 30 dieną priėmimas vyks Medelyno seniūnijoje, aikštelėje prie Birutės g. 40 nuo 9.00 iki 10.00 valandos. Nuo 11.00 iki 12.00 valandos transportas lauks prie daugiabučio Vytauto g. 261, o nuo 14.00 iki 15.00 valandos – prie daugiabučio Gardino g. 4.

    Akcijos metu priimami dažų, lakų ir klijų likučiai, buityje naudojami cheminiai valikliai, visų tipų užterštos pakuotės, užterštos pašluostės, sorbentai ir filtrai. Taip pat priimamos farmacinės atliekos, laboratorinės cheminės medžiagos, naftos produktai ir jais užterštos atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta mediena, baterijos, akumuliatoriai ir elektronikos atliekos.

    Organizatoriai primena, kad iš vieno gyventojo bus priimama iki 200 kilogramų pavojingųjų atliekų. Didesnius kiekius paprastai reikia derinti atskirai, kad būtų užtikrintas saugus priėmimas ir logistika.

    Gyventojams patariama atliekas pristatyti sandariai uždarytose, neišsipilančiose talpose ir, jei įmanoma, su originaliomis etiketėmis. Tai padeda saugiau jas tvarkyti ir sumažina riziką surinkimo metu.

    Kilus klausimams dėl priėmimo ar reikalavimų, gyventojai gali kreiptis į UAB „Toksika“ Šiaulių atliekų aikštelės vadovą. Organizatoriai ragina pasirinkti patogiausią laiką ir vietą bei prisidėti prie saugesnės aplinkos mieste.

  • Telefono baterijos ilgaamžiškumas: kada pakanka krauti iki 80 proc., o kada verta iki 100 proc.

    Dalis išmaniųjų telefonų naudotojų vengia krauti iki 100 proc., nes baiminasi greitesnio baterijos nusidėvėjimo. Ekspertai pabrėžia, kad ši taisyklė nėra universali: svarbu, kaip dažnai telefonas pasiekia kraštines ribas ir kokiomis sąlygomis jis kraunamas.

    Šiuolaikiniuose telefonuose naudojamos ličio jonų arba ličio polimerų baterijos, o įkrovimą valdo vidinės apsaugos sistemos. Jos mažina srovę artėjant prie pilnos įkrovos ir saugo nuo realaus perkrovimo, tačiau ilgas buvimas ties aukšta įkrova vis tiek didina cheminį „stresą“ baterijoje.

    Praktikoje baterijoms palankesnis vidutinis įkrovos lygis, dažnai įvardijamas kaip 20–80 proc. Tokiame intervale elementuose paprastai būna mažesnė įtampa, o tai lėtina ilgalaikius degradacijos procesus, kurie mažina talpą.

    Kuo dažniau baterija laikoma arti 100 proc. arba iškraunama iki 0 proc., tuo labiau ji apkraunama. Ypač nepalankus derinys yra aukšta įkrova ir karštis, nes temperatūra spartina baterijos senėjimą ir gali sumažinti jos pajėgumą greičiau nei vien tik įkrovos procentai.

    Pats krovimas iki 100 proc. moderniuose telefonuose paprastai nėra pavojingas, nes įrenginys, pasiekęs pilną įkrovą, pristabdo arba laikinai nutraukia įkrovimą. Vis dėlto, jei telefonas ilgai paliekamas prijungtas prie įkroviklio, ypač šiltoje aplinkoje, baterija ilgiau išlieka aukštos įtampos režime.

    Todėl kasdienai dažnai rekomenduojama sustoti ties 80–90 proc., jeigu tam pakanka autonomijos. Taip sumažinama tikimybė, kad baterija ilgai „sėdės“ maksimalioje įkrovoje, ypač jei telefonas tuo metu dar aktyviai naudojamas ir kaista.

    Yra situacijų, kai pilna įkrova yra racionalus pasirinkimas: ilga kelionė, darbas lauke, renginys ar diena be galimybės pasikrauti. Tokiais atvejais svarbiausia tampa ne teorinis baterijos tausojimas, o maksimalus veikimo laikas.

    Daugelis gamintojų taip pat diegia adaptyvaus įkrovimo funkcijas, kurios mokosi naudotojo įpročių. Tokie režimai gali laikinai laikyti bateriją ties maždaug 80 proc. ir iki 100 proc. pakelti tik prieš įprastą atjungimo laiką, taip mažinant laiką, praleidžiamą pilnos įkrovos būsenoje.

    Kasdienėje praktikoje didžiausi baterijos priešai dažniausiai yra ne pats skaičius ekrane, o perkaitimas ir nuolatinės kraštinės būsenos. Naudojant kokybiškus įkroviklius, neleidžiant telefonui smarkiai kaisti ir vengiant gilaus iškrovimo, baterijos talpa paprastai išlieka stabilesnė ilgiau.

  • Akmenės rajone – nemokama atliekų surinkimo akcija: kur ir iki kada registruotis gyventojams?

    Akmenės rajone – nemokama atliekų surinkimo akcija: kur ir iki kada registruotis gyventojams?

    Akmenės rajono savivaldybėje 2026 metų gegužės 19 dieną vyks gaminių atliekų surinkimo akcija, organizuojama laikantis Aplinkos ministerijos nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Akcijos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės patogiau atsikratyti pavojingų ir specialaus tvarkymo reikalaujančių atliekų.

    Nemokamai bus surenkamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Organizatoriai primena, kad šių atliekų negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes jose esančios medžiagos gali kelti riziką aplinkai ir žmonių sveikatai.

    Kas priimama už mokestį

    Akcijos metu, sumokant atliekų tvarkytojui, bus priimamos automobilių hidraulinių amortizatorių atliekos, automobilinių ir pramoninių baterijų atliekos bei eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Dėl amortizatorių atliekų taikomos išimtys, todėl prieš atvežant rekomenduojama pasitikslinti priėmimo sąlygas registracijos metu.

    Taip pat transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys galės palankiomis sąlygomis priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Tokios atliekos laikomos pavojingomis, nes jose gali būti naftos produktų ir kitų teršalų, kurie patekę į dirvožemį ar vandenį ilgai išlieka ir daro žalą.

    Kaip registruotis ir iki kada

    Turintys aukščiau nurodytų atliekų kviečiami registruotis iki 2026 metų gegužės 18 dienos. Registracija vykdoma el. paštu atliekos@atc.lt arba telefonu +370 5 206 09 01.

    Norintys priduoti nebenaudojamą automobilį ir gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą registruojami el. paštu info@autotvarkymas.lt. Taip pat tuo pačiu kontaktu galima pateikti informaciją apie kiemuose be priežiūros paliktus nevažiuojančius automobilius ar galimai nelegalius transporto priemonių ardytojus.

    Kodėl tai svarbu gyventojams

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose bei akumuliatoriuose gali būti metalų, rūgščių ir kitų medžiagų, kurios netinkamai tvarkomos teršia aplinką. Atskirai surinktos atliekos perduodamos tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti, todėl mažėja poreikis pirminėms žaliavoms.

    Nevažiuojantis automobilis kieme dažnai tampa taršos šaltiniu, nes iš jo gali ištekėti degalai, alyva ar kiti techniniai skysčiai, o aplinkoje palikti stiklai ir detalės kelia papildomą pavojų. Tvarkingas utilizavimas padeda išvengti taršos, o tinkamai sutvarkius transporto priemonę galima gauti sunaikinimo pažymėjimą.

    Akcijos organizatoriai taip pat primena, kad šiuo metu vyksta įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms skirtas projektas „Mes rūšiuojam“, kuriame dalyviai skatinami rūšiuoti atliekas ir kaupti taškus. Dėl dalyvavimo sąlygų rekomenduojama kreiptis į projekto organizatorius.

  • 4 mitai apie išmaniųjų telefonų įkrovimą, kuriais vis dar tikima: ką sako baterijų ekspertai

    Internete vis dar kartojami patarimai, kad telefono negalima palikti krautis per naktį, o bateriją esą būtina reguliariai iškrauti iki 0 proc. Dalis tokių rekomendacijų atsirado seniai, kai plačiau buvo naudojami kitokio tipo akumuliatoriai, todėl šiandien jos dažnai klaidina.

    Šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose dažniausiai montuojami ličio jonų akumuliatoriai, kurių veikimas skiriasi nuo senesnių nikelio technologijų. Dėl to keičiasi ir teisingi įkrovimo įpročiai: svarbiausia tampa ne „teisingas“ procentas, o šiluma ir įkrovimo režimo stabilumas.

    Įsitikinimas, kad naują įrenginį reikia „iš karto pilnai pakrauti“, yra senas įprotis, neatitinkantis dabartinių ličio jonų baterijų realybės. Šios baterijos neturi vadinamojo atminties efekto, kuris buvo būdingas daliai senesnių akumuliatorių.

    Praktiškai tai reiškia, kad telefoną galima pradėti naudoti ir įkrauti tada, kai patogu, o ne laikytis „pirmos pilnos įkrovos“ ritualo. Daliniai įkrovimo ciklai, kai baterija papildoma po truputį, paprastai nėra problema kasdieniam naudojimui.

    Pati 100 proc. riba nebūtinai yra žalinga, tačiau nuolatinis laikymas ties maksimalia įkrova kartu su pakilusia temperatūra gali spartinti baterijos senėjimą. Daugiausia dėvėjimosi atsiranda tada, kai įrenginys ilgai lieka prijungtas prie maitinimo ir tuo pačiu šyla.

    Dėl šios priežasties daugelyje telefonų atsirado optimizuoto įkrovimo funkcijos, kurios sulėtina krovimą naktį ir užbaigia jį arčiau ryto. Taip sumažinamas laikas, kai baterija ilgai būna arti 100 proc., ir kartu ribojamas nereikalingas kaitimas.

    Ličio jonų akumuliatoriams gilus iškrovimas paprastai nėra naudingas, o dažnai net laikomas žalingu. Pilni ciklai nuo 0 iki 100 proc. ilgainiui didina nusidėvėjimą, todėl tokį „iškrauk iki galo“ įprotį specialistai dažniau vertina kaip riziką, o ne naudą.

    Kasdieniame režime dažnai rekomenduojama vengti kraštutinumų ir laikyti įkrovą maždaug 20–80 proc. ribose, jei tik tai patogu. Toks režimas ne visada įmanomas, bet jis padeda sumažinti stresą baterijai, ypač kai telefonas linkęs šilti.

    Neoriginalus įkroviklis savaime nereiškia pavojaus, jei jis atitinka įrenginio reikalavimus ir palaiko tinkamus greitojo įkrovimo standartus. Problemos dažniau kyla dėl labai pigių, neaiškios kilmės adapterių ir laidų, kurie gali netinkamai tiekti įtampą, kaisti ar nestabiliai veikti.

    Bene didžiausias šiuolaikinių baterijų priešas išlieka temperatūra: perkaitimas dažniausiai spartina talpos mažėjimą ir bendrą akumuliatoriaus senėjimą. Todėl renkantis įkrovimą svarbu ne tik prekės ženklas, bet ir tai, ar įkroviklis bei laidas realiai dirba stabiliai ir nekelia papildomos šilumos.

  • „Porsche“ uždaro tris padalinius: stabdo elektrinių dviračių planus ir mažina baterijų bei programinės įrangos projektus

    Restruktūrizacija „Porsche“ grupėje

    „Porsche“ pradeda ryškesnę vidinę pertvarką ir uždaro tris su koncerno plėtra susijusias įmones bei padalinius. Sprendimai signalizuoja, kad gamintojas perskirsto investicijas, atsisakydamas dalies šalutinių projektų ir daugiau dėmesio skirdamas pagrindiniam automobilių verslui.

    Įmonė aiškina, kad sprendimus lėmė pasikeitusios rinkos sąlygos ir sugriežtėjusi konkurencija. Pastaraisiais metais Europos gamintojai susiduria su didėjančiu Kinijos gamintojų spaudimu, o kai kuriose rinkose papildomą neapibrėžtumą kuria prekybos ribojimai ir muitų politika.

    Kodėl sustabdytas elektrinių dviračių projektas

    Didžiausią dėmesį prikaustė sprendimas trauktis iš elektrinių dviračių pavarų ir susijusių iniciatyvų. „Porsche“ anksčiau aktyviai ieškojo vietos šiame segmente, įsigydama projektų ir komandų Europoje, tačiau dabar šią kryptį stabdo.

    „Porsche“ teigimu, elektrinių dviračių pavarų rinkoje pasikeitė aplinkybės, o po pandeminio pakilimo sektorius atvėso. Daugelyje šalių susikaupė sandėlių likučiai, pirkėjai tapo jautresni kainai, o Azijos gamintojai sustiprino konkurenciją, spausdami maržas.

    „Iš esmės pasikeitė rinkos sąlygos elektrinių dviračių pavaroms“, – nurodė „Porsche“ pranešime.

    Baterijų ir programinės įrangos projektų mažinimas

    Kartu uždaromas ir su pažangių baterijų technologijomis sietas padalinys, kuriame, remiantis viešai skelbta informacija, dirbo apie 50 žmonių. Tokie sprendimai rodo, kad aukštos rizikos technologiniuose projektuose „Porsche“ renkasi mažesnes apimtis arba kitą plėtros modelį, kai kuriuos darbus perkeliant į kitas grupės struktūras.

    Trečiasis uždaromas vienetas buvo susijęs su specializuota duomenų komunikacijos programine įranga, kurią naudojo ne tik „Porsche“, bet ir visa „Volkswagen“ grupė. Skelbiama, kad pokyčiai palies darbuotojus Kroatijoje ir Vokietijoje, o dalis vystymo veiklų bus perorganizuota.

    „Pasikeitė rinkos aplinka, o įmonė perkėlė vystymo apimtis“, – nurodė „Porsche“.

    Šie veiksmai sutampa su platesne Europos automobilių pramonės tendencija: po spartaus perėjimo prie elektromobilumo planų gamintojai dažniau peržiūri investicijas, griežtina išlaidas ir lanksčiau derina elektrifikaciją su ilgesniu vidaus degimo variklių modelių gyvavimo ciklu. „Porsche“ sprendimai rodo, kad artimiausiu metu prioritetas bus pelningumas ir stabilumas, o ne plėtra bet kokia kaina.

  • Europos baterijų lenktynėse siurprizas: Turkija planuoja šuolį, Vokietija pirmauja dabar

    Europos baterijų lenktynėse siurprizas: Turkija planuoja šuolį, Vokietija pirmauja dabar

    Elektros kaupimo baterijos tampa vienu svarbiausių Europos energetikos perėjimo prie saulės ir vėjo energijos elementų. Jos leidžia sukauptą elektrą atiduoti tinklui tada, kai gamyba krenta, o paklausa išauga, todėl mažėja poreikis iškastiniam kurui.

    Naujausia energetikos analitikų „Ember“ apžvalga rodo ryškų skirtumą tarp šiandienos lyderių ir valstybių, kurios dar tik ruošiasi didžiausiam proveržiui. Dalis šalių jau turi reikšmingą veikiančią baterijų galią, tačiau kitose išsiskiria itin dideli projektų planai.

    Kas lyderiauja šiandien?

    Pagal veikiančią baterijų galią Europoje pirmauja Vokietija, kurios rodiklis siekia 2,8 gigavato. Antroje vietoje rikiuojasi Italija su 2 gigavatais, o toliau matyti kelios šalys, jau perkopusios pusės gigavato ribą.

    Į 0,5–1 gigavato grupę patenka Airija, Švedija, Bulgarija ir Prancūzija, o kiek žemiau rikiuojasi Rumunija, Belgija, Suomija, Nyderlandai ir Turkija. Šie skaičiai atspindi jau veikiančius pajėgumus, kurie realiai dalyvauja sistemos balansavime.

    Turkijos planai išsiskiria mastu

    Įtraukus projektų vamzdyną, vaizdas iš esmės pasikeičia: didžiausias plėtros ambicijas demonstruoja Turkija. „Ember“ skaičiuoja, kad Turkijos projektų portfelis siekia 32,8 gigavato ir daugiau nei tris kartus lenkia artimiausius varžovus.

    Vokietijos projektų vamzdynas vertinamas 10,5 gigavato, Lenkijos 10,4 gigavato, Italijos 10,2 gigavato. Jei didžioji dalis planų būtų įgyvendinta, Turkija pagal bendrą baterijų galią taptų ryškiu Europos lydere.

    „Turkijoje esminis lūžis įvyko tada, kai reguliuotojas atvėrė neribotą tinklo pajėgumą kaupimą integruojantiems vėjo ir saulės projektams, ir tai sukėlė investuotojų susidomėjimo bangą“, – sakė „Ember“ regiono vadovas Ufukas Alparslanas.

    Kodėl baterijos taip greitai pinga?

    Analitikų vertinimu, baterijų plėtrą labiausiai stumia krintančios kainos ir gerėjanti projektų ekonomika. „Ember“ nurodo, kad 2025 metais tinklo masto baterijų kaštai pasiekė rekordines žemumas ir per metus sumažėjo 45 proc., o ilgalaikė kritimo tendencija tęsiasi apie dešimtmetį.

    „Stabilūs politikos rėmai atrakina baterijų potencialą, nes sukuria nuspėjamus pajamų srautus, kurie leidžia pritraukti kapitalą“, – teigė „Ember“ analitikė dr. Beatrice Petrovich.

    Kartu pabrėžiama, kad vien technologijos nepakanka: investuotojams svarbios tinklo mokesčių taisyklės, balansavimo rinkų dizainas, rezervų pirkimo mechanizmai ir leidimų išdavimo greitis. Dėl šių priežasčių skirtingose šalyse baterijų bumas vystosi nevienodu tempu.

    Prancūzija, nors ir planuoja augimą iki maždaug 1,12 gigavato, pagal ambicijas išlieka tarp kukliausiai atrodančių valstybių. „Ember“ sieja tai su dideliu branduolinės energetikos svoriu šalies elektros gamyboje, todėl kaupimo poreikis vystomas atsargiau.

    Vertinant Turkijos planus, analitikai atkreipia dėmesį į rizikas: projektų patvirtinimas dažnai reiškia garantuotą tinklo pajėgumą, bet ne būtinai realią statybą. Be to, „Ember“ pažymi, kad nors pasaulyje baterijų kaupimo trukmės vidurkis siekia apie 2,5 valandos, daug Turkijos projektų planuojami su maždaug vienos valandos kaupimu.