Tag: Baterijos

  • „Microsoft“ ruošia naują Windows 11 staigmeną: pagaliau vienoje vietoje matysite visų įrenginių baterijas

    „Microsoft“ ruošia naują Windows 11 staigmeną: pagaliau vienoje vietoje matysite visų įrenginių baterijas

    „Microsoft“ testuoja naują Windows 11 valdiklį, kuris vienoje vietoje rodytų kompiuterio ir prie jo prijungtų įrenginių baterijos būseną. Tokia funkcija seniai laikoma viena patogiausių kasdieniam naudojimui, ypač kai dirbama su belaidėmis ausinėmis, klaviatūra ar pele.

    Informacija apie naujovę pastebėta naujausiose bandomosiose Windows 11 versijose, kur sistemos ištekliuose aptiktos su valdikliu susijusios grafinės detalės. Kol kas tai ankstyvas etapas, todėl pats valdiklis vartotojams dar nėra įjungtas ir realiai neveikia.

    Pagal aptiktą dizainą, viršuje būtų rodomas nešiojamojo kompiuterio akumuliatoriaus įkrovos lygis, o žemiau pateikiami kiti prijungti įrenginiai. Kiekvienas jų turėtų piktogramą, o dešinėje matytųsi tikslesnis baterijos lygis, išreikštas proc.

    Veiktų ir užrakto ekrane

    Numatoma, kad valdiklis derėtų prie šviesios ir tamsios Windows 11 temų. Įdomiausia detalė ta, kad jį planuojama rodyti ne tik darbalaukyje ar valdiklių skydelyje, bet ir užrakto ekrane, kad baterijų būseną būtų galima patikrinti net neprisijungus.

    Taip pat tikimasi, kad valdiklis pateiks daugiau nei vien tik baterijos likutį. Bandomuosiuose aprašymuose minima įkrovimo būsena ir energijos taupymo režimo indikatoriai, kurie padėtų greičiau suprasti, kodėl, pavyzdžiui, nešiojamas kompiuteris ar ausinės pradėjo sekti sparčiau nei įprastai.

    Kada pasieks visus naudotojus?

    Naujovė pirmiausia turėtų pasiekti Windows Insider programos dalyvius, nes būtent per ją „Microsoft“ paprastai išleidžia didesnius sąsajos ir sistemos komponentų atnaujinimus. Tik po testavimo etapo funkcija paprastai perkeliama į stabilias versijas, todėl tiksli data kol kas neįvardijama.

    Pastaruoju metu Windows 11 kryptingai stiprina valdiklių ekosistemą ir energijos vartojimo valdymą, nes vis daugiau žmonių dirba hibridiniu režimu ir remiasi belaidžiais priedais. Todėl centralizuotas baterijų vaizdas laikomas praktišku žingsniu, kuris sumažintų poreikį kiekvienam įrenginiui ieškoti atskiros programėlės ar nustatymų lango.

  • Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamento pranešėjai rengia siūlymus, kurie reikšmingai sugriežtintų užsienio tiesioginių investicijų sąlygas Europos Sąjungoje, ypač sektoriuose, kur pasaulinėje rinkoje dominuoja Kinija. Dokumentą planuojama paskelbti rugsėjo 9 dieną, o jo turinys jau kelia įtampą platesnėse ES ir Kinijos prekybos derybose.

    Siūlymai susiję su vadinamuoju Pramonės spartinimo aktu, kuriuo siekiama sustiprinti europinę gamybą ir prioritetą viešosiose politikose teikti ES pagamintiems produktams. Ši kryptis atspindi pastaraisiais metais Briuselyje stiprėjantį požiūrį, kad strateginėse grandinėse būtina mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių.

    Kas keistųsi investuotojams?

    Pagal projekte numatytą logiką, investicijoms į sektorius, kuriuose investuotojo kilmės šalis turi bent 40 proc. pasaulinės rinkos dalį, būtų taikomas griežtesnis filtras. Tarp jautriausių sričių minimi elektromobiliai, saulės moduliai, baterijos ir kritinės žaliavos, kurios svarbios tiek pramonei, tiek gynybai.

    Siūloma nuleisti ribą, nuo kurios taikomi papildomi reikalavimai, iki 50 000 000 eurų, kai Europos Komisija anksčiau buvo numačiusi 100 000 000 eurų kartelę. Tai reikštų, kad daugiau sandorių patektų į sustiprintos kontrolės zoną, o investuotojams tektų ruoštis ilgesnėms deryboms ir sudėtingesnėms sąlygoms.

    Numatoma, kad investuotojas turėtų tenkinti šešias sąlygas: neįgyti daugiau nei 49 proc. įmonės kapitalo, investuoti per bendrą įmonę su ES partneriu, perduoti technologijas Europai, užtikrinti, kad mažiausiai 60 proc. darbuotojų būtų iš ES, bent 1 proc. metinių pajamų skirti ES vykdomiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, o mažiausiai 30 proc. gamybos įvesčių pirkti ES viduje.

    Signalas Pekinui ir platesnė apimtis

    Europos Parlamento pranešėjai siūlo prie jautrių sričių pridėti ir kitas technologijas, kurios pastaruoju metu laikomos kertinėmis žaliajai pertvarkai. Tarp jų minimos vėjo energetikos grandinės, elektrolizatoriai ir šilumos siurbliai, o šiuose sektoriuose investuotojui pakaktų atitikti bent tris iš šešių sąlygų.

    Dokumente taip pat akcentuojama viešųjų pirkimų ir paramos schemų kryptis, siejant prieigą su gamyba ES valstybėse narėse. Europos Komisijai būtų palikta galimybė taikyti išimtis trečiųjų šalių produkcijai, tačiau tik su griežtomis sąlygomis, pavyzdžiui, užtikrinant abipusiškumą, kad Europos įmonės turėtų panašias galimybes už ES ribų.

    Ši linija sustiprina žinutę, kad ES vis aktyviau derina pramonės politiką su saugumo ir konkurencingumo tikslais. Kinija šiuos planus jau ne kartą yra kritikavusi ir perspėjusi apie galimus atsakomuosius žingsnius, o Briuseliui tai reiškia sudėtingą balansą tarp atviros rinkos principų ir strateginės autonomijos.

    Tolesnis procesas priklausys nuo to, ar Europos Parlamento komitetai ir vėliau plenarinė sesija patvirtins pranešėjų poziciją, o tada prasidės derybos su ES Taryba. Jei siūlymai išliks, nauja tvarka gali tapti vienu ryškiausių barjerų dideliems investiciniams sandoriams jautriuose sektoriuose ir pakeisti taisykles ne tik Kinijos, bet ir kitų didelių rinkos žaidėjų kapitalui.

  • Išbandė elektrinį „Range Rover“ bekelėje: paaiškėjo, kuo nustebina 130 000 eurų visureigis

    Išbandė elektrinį „Range Rover“ bekelėje: paaiškėjo, kuo nustebina 130 000 eurų visureigis

    Elektrinių automobilių banga jau seniai pasiekė prabangos segmentą, tačiau „Jaguar Land Rover“ su elektriniu „Range Rover“ į rinką ateina palyginti vėlai. Gamintojas šį modelį pristatinėjo kelerius metus, o dabar atskleidė technines detales ir leido jį išbandyti bekelėje.

    Naujasis elektrinis „Range Rover“ kuriamas taip, kad iš esmės atrodytų ir jaustųsi kaip įprastos benzininės ar įkraunamos hibridinės versijos. Skirtumai išorėje minimalūs: įkrovimo jungtis ir nėra išmetimo sistemos, o salone išlieka prabangai būdingi akcentai, didelis centrinis ekranas ir aukštos kokybės medžiagos.

    Nuotolis ir įkrovimas

    Gamintojo teigimu, elektrinis „Range Rover“ taikosi į iki 536 kilometrų nuotolį pagal JAV EPA vertinimą. Tam numatyta dvigubai sluoksniuota baterija, kurios naudingoji talpa siekia 118,5 kilovatvalandės.

    Greitojo įkrovimo parametrai taip pat ambicingi: deklaruojama iki 350 kilovatų pikinė galia. Tokiu atveju nuo 10 iki 80 proc. baterija turėtų būti papildoma maždaug per 22 minutes, jei įkrovimo stotelė ir sąlygos leidžia pasiekti tokį našumą.

    Namų įkrovimui numatytas iki 22 kilovatų kintamosios srovės sprendimas, o pilnas įkrovimas nuo 0 iki 100 proc. gali užtrukti apie 7 valandas. Tai atitinka prabangių elektromobilių tendenciją orientuotis į patogų kasdienį įkrovimą garaže, o ne į nuolatines keliones vien greitkrovėmis.

    Galia, baterija ir valdymas

    Elektrinis visureigis komplektuojamas su dviem nuolatinio magneto varikliais ir visų varančiųjų ratų pavara. Bendra galia siekia 542 arklio galias, o sukimo momentas – 850 niutonmetrų, tad iki 97 kilometrų per valandą automobilis įsibėgėja per 4,3 sekundės.

    Baterijos elementai, anot gamintojo, tiekiami iš Japonijos, o pats paketas sukonstruotas vadinamuoju cell-to-pack principu, kai elementai integruojami tiesiau į paketą mažinant konstrukcinį sudėtingumą. Skelbiama, kad baterijos paketo masė be papildomų skysčių sudaro apie 736 kilogramus.

    „Kai pagerini vieną parametrą, turi aukoti kitą. Galėjome rinktis didesnį energijos kiekį, bet tai reikštų sunkesnę bateriją ir mažesnes dinamines galimybes“, – sakė „Range Rover“ vadovas Martinas Limpertas.

    Gamintojas taip pat kalba apie skaitmeninį baterijos dvynį, kuris esą leidžia nuotoliniu būdu stebėti akumuliatoriaus būklę ir prognozuoti galimus gedimus. Tokios sistemos tampa vis dažnesnės elektromobiliuose, nes programinės įrangos atnaujinimai ir diagnostika padeda iš anksto pastebėti problemas bei mažinti eksploatacijos rizikas.

    Bekelės bandymas ir kaina

    Bandymuose bekelėje daug dėmesio skirta švelniam traukos valdymui: akceleratoriaus reakcija sukalibruota taip, kad automobilis nešokinėtų ir leistų tiksliai dozuoti galią. Teigiama, kad sistema gali koreguoti variklių darbą kas 50 milisekundžių, o ratų praslydimą valdyti gerokai greičiau nei analogiški vidaus degimo modeliai.

    Gamintojas nurodo, kad vieno pedalo važiavimo režimas pritaikytas ir statesnėms įkalnėms, o pats automobilis teoriškai gali įveikti labai stačius šlaitus. Vis dėlto realiame gyvenime daugumai pirkėjų svarbiausia bus tai, kad prabangus visureigis bekelėje išlieka nuspėjamas ir komfortiškas.

    Kaina taip pat atitinka prabangos klasę: bazinė elektrinio „Range Rover“ kaina JAV rinkoje įvardijama apie 138 000 Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra maždaug 127 000 eurų. Galutinė kaina Europoje priklausys nuo komplektacijų, mokesčių ir rinkos, tačiau akivaizdu, kad modelis pretenduoja į aukščiausią elektrinių SUV segmentą.

  • „Apple“ iPhone Air po metų atpigo iki 930 eurų: ar 2026 metais dar verta pirkti?

    „Apple“ iPhone Air po metų atpigo iki 930 eurų: ar 2026 metais dar verta pirkti?

    „Apple“ iPhone Air į rinką atkeliavo kartu su 17 serijos modeliais ir nuo pat pradžių buvo pozicionuojamas kaip lengvesnis, plonesnis, bet vis dar galingas pasirinkimas. Visgi didžiausią triukšmą sukėlė ne dizainas, o kaina: startas siekė apie 1 230 eurų, tačiau per mažiau nei metus šis modelis pastebimai nuvertėjo.

    Šiandien iPhone Air daugelyje elektronikos parduotuvių galima rasti jau už mažiau nei 930 eurų, o skirtumas nuo pradinės kainos siekia maždaug 300 eurų. Tokį kritimą dažniausiai lemia mažesnė paklausa nei tikėtasi, agresyvios akcijos ir tai, kad rinkoje atsiranda naujesni 18 šeimos modeliai, kurie išlaiko aukštesnę kainą ilgiau.

    Didžiausia šio telefono dilema – baterija. iPhone Air turi 3 149 mAh talpos akumuliatorių, kuris, vertinant dabartines rinkos tendencijas, atrodo kukliai. Tačiau praktikoje, naudojant įprastai, telefoną dažniausiai užtenka krauti kartą per parą, o iki vakaro neretai lieka tik keli procentai energijos.

    Per maždaug 11 mėnesių intensyvesnėmis dienomis baterija gali priversti ieškoti papildomo įkrovimo, ypač ilgai naudojant navigaciją ar aktyviai filmuojant. Toks scenarijus daugeliui vartotojų yra realus kompromisas: už mažesnę kainą gaunamas galingas įrenginys, bet ne maksimalus autonomiškumas.

    Svarbu ir baterijos dėvėjimasis, nes tai vienas jautriausių kriterijų perkant telefoną 2026 metais. Po 307 įkrovimo ciklų maksimalios talpos rodiklis gali siekti apie 96 proc., o tai laikoma gana normaliu rezultatu beveik metų naudojimui, jei telefonas kraunamas kasdien.

    Kalbant apie atsparumą, ekranas dengiamas Ceramic Shield tipo danga, kuri „Apple“ komunikacijoje siejama su didesniu atsparumu braižymuisi. Kasdienėje realybėje tai reiškia, kad net ir be dėklo ar apsauginio stiklo smulkūs įbrėžimai ne visada tampa problema, tačiau mygtukų dažų nusidėvėjimas po metų pasitaiko dažniau.

    Didelė iPhone Air stiprybė – našumas ir programinės įrangos perspektyva. Telefonas komplektuojamas su A19 Pro lustu ir 12 GB operatyviosios atminties, todėl kasdienėse užduotyse jis išlieka greitas net po metų, o sisteminiai atnaujinimai paprastai užtikrina ilgesnį palaikymą nei daugumoje „Android“ segmentų.

    Testuojant iOS 27 beta versiją svarbu suprasti, kad tokie leidimai nėra galutinis produktas, todėl gali pasitaikyti klaidų ar didesnis energijos suvartojimas. Vis dėlto kryptis aiški: „Apple“ dažnai akcentuoja optimizavimą, greitesnį programėlių paleidimą ir efektyvesnį resursų valdymą, o tai gali šiek tiek pagerinti ir baterijos laiką.

    Dar vienas argumentas – DI funkcijos, kurios vis dažniau tampa pirkimo motyvu. Dėl panašios aparatinės įrangos iPhone Air gali gauti tą patį DI funkcijų paketą kaip ir brangesni modeliai, įskaitant dalies užduočių apdorojimą pačiame įrenginyje, o ne vien debesijoje, kas svarbu greičiui ir privatumui.

    Kamera čia kuklesnė, nes naudojamas vienas objektyvas, todėl iPhone Air varžosi ne su Pro linija, o su tais, kuriems svarbiausia patikimas kasdienis fotografavimas. Jei prioritetas yra priartinimas, keli židinio nuotoliai ar pažangesnės vaizdo galimybės, logiškiau dairytis į aukštesnės klasės alternatyvas.

    Ar iPhone Air verta pirkti 2026 metais? Tai gali būti racionalus pasirinkimas tiems, kas nori „Apple“ ekosistemos, aukšto našumo ir ilgalaikių atnaujinimų, bet nenori mokėti už naujausią modelį pilnos kainos. Tačiau ieškantiems itin ilgo baterijos darbo ar universalesnės kameros, šis kompromisų rinkinys gali pasirodyti per griežtas.

  • „BYD“ įkūrė 10 000 itin greitų įkrovimo vietų: planas pribloškia, bet ar tinklas atlaikys?

    „BYD“ įkūrė 10 000 itin greitų įkrovimo vietų: planas pribloškia, bet ar tinklas atlaikys?

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ skelbia pasiekusi simbolinę ribą – šalyje įdiegta 10 000 itin didelės galios „Flash Charging“ įkrovimo taškų. Bendrovė teigia, kad taip per maždaug penkis mėnesius padvigubino savo tinklą ir išplėtė aprėptį daugiau nei 300 miestų.

    Tokie skaičiai svarbūs ne tik rinkodarai. Elektromobilių pirkėjams viena didžiausių kliūčių vis dar yra įkrovimo patogumas, todėl gamintojai vis dažniau investuoja į savo infrastruktūrą, kad klientams pasiūlytų aiškią ir greitą įkrovimo patirtį.

    Kas išskiria 1,5 megavato įkroviklius

    „BYD“ įkrovikliai, apie kuriuos kalbama, gali tiekti iki 1,5 megavato galios per vieną kabelį. Tai kelis kartus viršija daugelyje rinkų įprastą didelės galios viešąjį nuolatinės srovės įkrovimą, todėl teorinis įkrovimo laikas gali sutrumpėti iki keliolikos ar net vienženklio minučių skaičiaus.

    Bendrovė taip pat akcentuoja sprendimus, kurie mažina apkrovas elektros tinklui: dalyje stočių integruojamos vietinės energijos kaupimo sistemos. Tokie kaupikliai leidžia amortizuoti pikinius srautus, kai vienu metu kraunama daug automobilių, ir stabiliau tiekti didelę galią.

    „Įkrovimas per kelias minutes neturi automatiškai reikšti didesnės žalos baterijai“, – teigia „BYD“, kalbėdama apie savo bandymus itin greito įkrovimo režimu.

    Ambicingi tikslai ir reali matematika

    „BYD“ deklaruojamas tikslas – iki 2026 metų pabaigos pasiekti 20 000 „Flash Charging“ stočių. Tai reikštų, kad plėtra turėtų išlikti labai sparti, o didžiausias iššūkis būtų ne vien įrangos gamyba, bet ir vietų parinkimas, prijungimai prie tinklo, statybos derinimai bei eksploatacija.

    Remiantis pačios bendrovės pateikta dinamika, nuo pavasario tinklas augo itin greitai, tačiau norint dar kartą padvigubinti apimtį per trumpą laiką, diegimo tempai turėtų dar labiau didėti. Praktikoje tai reiškia, kad sprendžiamas ne tik įkroviklių skaičiaus, bet ir elektros įvadų, transformatorių, kaupiklių bei priežiūros komandų mastelio klausimas.

    Nauda ne tik „BYD“ vairuotojams

    „BYD“ skelbia, kad per pirmuosius veiklos mėnesius jos tinkle suteikta didelė energijos apimtis ir aptarnauta 1 830 000 vairuotojų. Pasak bendrovės, apie 33 proc. įkrovimų atliko ne „BYD“ markės automobilių savininkai, todėl tinklas jau dabar veikia kaip platesnė vieša infrastruktūra.

    Tokia kryptis atitinka vieną ryškiausių tendencijų elektromobilių rinkoje: įkrovimo tinklai vis dažniau siekia būti suderinami su skirtingų gamintojų automobiliais, o konkurencija persikelia į patikimumą, galią, kainodarą ir patogumą. Jei megavatų klasės įkrovimas taps plačiau palaikomas, tokios stotys gali tapti svarbiu pranašumu tiek vietos rinkoje, tiek „BYD“ plečiantis į Europą ir kitas šalis.

  • „Hyundai“ ruošia elektrinį „Santa Fe“ su benzino baku: žada iki 965 km ir robotaksi planus

    „Hyundai“ ruošia elektrinį „Santa Fe“ su benzino baku: žada iki 965 km ir robotaksi planus

    „Hyundai“ paskelbė iki 2030 metų Šiaurės Amerikoje pristatysianti 58 naujus arba atnaujintus modelius. Vienas svarbiausių planų – kitais metais pasirodysianti „Santa Fe“ išplėsto nuotolio elektrinė versija, kuri, gamintojo teigimu, su pilnai įkrauta baterija ir vienu benzino baku turėtų nuvažiuoti daugiau nei 965 km.

    Tokia technologija vadinama išplėsto nuotolio elektrine pavara, kai automobilį varo elektros varikliai, o vidaus degimo variklis dažniausiai veikia kaip generatorius baterijai įkrauti. Šio tipo sprendimai pastaraisiais metais vėl grįžta į gamintojų planus, nes daliai pirkėjų vis dar svarbus patogumas keliaujant ilgus atstumus ir mažesnė priklausomybė nuo įkrovimo infrastruktūros.

    Kas yra išplėsto nuotolio elektromobilis

    Išplėsto nuotolio elektriniai automobiliai sukurti tam, kad sumažintų vadinamąją nuotolio baimę, tačiau išlaikytų elektrinio važiavimo pojūtį. Skirtingai nei tradiciniai hibridai, čia prioritetas teikiamas važiavimui elektra, o benzininė dalis skirta energijai papildyti tada, kai išsenka baterija.

    Toks sprendimas ypač aktualus vairuotojams, kurie dažnai tempia priekabas, veža didesnius krovinius ar reguliariai važiuoja dideliais atstumais, kur greitas įkrovimas ne visada patogus. Vis dėlto rinkai tai gali būti dar vienas sudėtingas pasirinkimas šalia įprastų hibridų, įkraunamų hibridų ir pilnai elektrinių modelių.

    Gamyba JAV ir kitų prekės ženklų planai

    „Hyundai“ nurodė, kad „Santa Fe“ išplėsto nuotolio elektrinė versija bus gaminama JAV, Alabamoje. Tai leidžia gamintojui greičiau reaguoti į regiono paklausą ir tiekimo grandinių svyravimus, o pirkėjams gali reikšti stabilesnį modelio prieinamumą.

    Grupės planai apima ir kitus prekės ženklus. Skelbiama, kad „Kia“ numato išplėsto nuotolio modelių plėtrą antroje dešimtmečio pusėje, o „Genesis“ ketina iki dešimtmečio pabaigos pasiūlyti šios technologijos visureigį, kuriam žadamas daugiau nei 1 030 km nuotolis.

    Baterijos, sauga ir robotaksi kryptis

    „Hyundai“ taip pat kalba apie baterijų technologijų pokyčius. Bendrovė teigia, kad jos išplėsto nuotolio modeliuose bus naudojamos aukšto nikelio baterijų celės, kurios turėtų sutrumpinti įkrovimo laiką maždaug 40 proc., išlaikant panašias važiavimo savybes su mažesne baterijos talpa.

    Kartu skelbiama apie naują baterijos šiluminio išsiderinimo apsaugos sprendimą, kuris turėtų pristabdyti galimą gaisro plitimą baterijos bloke. Tokie sprendimai tampa vis svarbesni rinkoje, kurioje saugumo reikalavimai ir vartotojų lūkesčiai elektromobiliams kasmet kyla.

    Autonominio vairavimo srityje „Hyundai“ pranešė ketinanti metų pabaigoje pradėti tiekti „Ioniq 5“ robotaksi paslaugai „Waymo“. Bendrovė taip pat mini planus iki 2028 metų pristatyti programiškai apibrėžtą automobilį ir Korėjoje statyti 100 megavatų galios DI duomenų centrą su daugiau nei 50 000 grafinių procesorių.

    Gamintojas pabrėžia, kad automobilių pramonė sparčiai plečiasi už tradicinės gamybos ribų: vis daugiau investuojama į baterijas, programinę įrangą, autonomiją ir duomenų infrastruktūrą. Tai rodo, kad konkurencija ateityje vyks ne tik dėl modelių kainos ar dizaino, bet ir dėl technologinio ekosistemos pranašumo.

  • Telefonas išsikrauna akimirksniu? Šis nustatymas ir programos dažniausiai suėda bateriją

    Telefonas išsikrauna akimirksniu? Šis nustatymas ir programos dažniausiai suėda bateriją

    Gamintojai kasmet didina išmaniųjų telefonų baterijų talpą, tačiau daugeliui vartotojų įkrovos vis tiek neužtenka visai dienai. Priežastis paprasta: didesni, ryškesni ekranai, galingesni procesoriai ir nuolat aktyvios funkcijos sunaudoja daugiau energijos, nei spėja kompensuoti talpos augimas.

    Greitą išsikrovimą lemia ne tik pati baterija, bet ir naudojimo įpročiai. Jei telefonas dažnai dirba su keliomis programomis vienu metu, nuolat perduoda duomenis ar intensyviai naudoja vietos nustatymą, energijos sąnaudos šokteli net ir naujame įrenginyje.

    Jeigu baterijos būklė prasta, ji tiesiog nebesukaupia tiek energijos, kiek nauja. Tokiu atveju realūs sprendimai dažniausiai du: baterijos keitimas servise arba paties telefono atnaujinimas, jei remontas ekonomiškai neapsimoka.

    Ekranas ir ryškumas

    Didžiausias baterijos energijos vartotojas paprastai yra ekranas. Kuo jis didesnis, ryškesnis ir kuo ilgiau įjungtas, tuo greičiau krenta įkrovos lygis, ypač jei dažnai žiūrite vaizdo įrašus ar naršote socialinius tinklus.

    Daug energijos gali kainuoti ir aukštas ekrano atnaujinimo dažnis, kai vaizdas atrodo itin sklandus. Jei telefonas leidžia, verta pasirinkti automatinį režimą arba sumažinti atnaujinimo dažnį, kai to nereikia.

    Praktiškas žingsnis kasdienai yra automatinio ryškumo įjungimas ir rankinis ryškumo sumažinimas patalpose. Dažnai tai duoda greičiausią ir labiausiai juntamą efektą, nes nereikalauja keisti įpročių iš esmės.

    Ryšio paieška ir 5G

    Kitas dažnas energijos rijikas yra ryšio paieška, kai telefonas atsiduria silpno signalo zonoje. Tada įrenginys nuolat bando išlaikyti stabilų mobilųjį ryšį, o tai intensyviai apkrauna modemą ir greitai sekiną bateriją.

    Tokios situacijos pasitaiko ne tik kelionėse ar kalnuose, bet ir namuose, ypač tankiai užstatytuose kvartaluose. Jei žinote, kad konkrečioje vietoje ryšys prastas, kartais labiau apsimoka naudotis „Wi-Fi“ arba trumpam įjungti lėktuvo režimą.

    Diskusijų kelia ir 5G: daliai modelių bei tam tikromis sąlygomis energijos sąnaudos gali būti didesnės, ypač kai telefonas dažnai persijunginėja tarp 4G ir 5G. Vis dėlto galutinis rezultatas priklauso nuo ryšio kokybės, tinklo apkrovos ir paties įrenginio modemo efektyvumo.

    Programos, GPS ir atnaujinimai

    Nematomą baterijos mažėjimą dažnai sukelia programos, veikiančios fone. Kai kurios jų nuolat sinchronizuoja duomenis, siunčia pranešimus, tikrina atnaujinimus ar renka vietos informaciją, net kai ekranu nesinaudojate.

    Ypač daug energijos gali pareikalauti GPS naudojančios programos, pavyzdžiui, žemėlapiai, sporto sekimo įrankiai ar šeimos narių buvimo vietos stebėjimo sprendimai, tokie kaip „Google“ „Family Link“. Kuo dažniau tikrinama vieta ir kuo ilgiau tai vyksta, tuo didesnės sąnaudos.

    Didelę įtaką turi ir vaizdo transliacijos bei žaidimai: „Netflix“, „Youtube“ ir grafiškai sudėtingi žaidimai apkrauna ekraną, procesorių ir ryšį vienu metu. Tokiais atvejais baterijos kritimas yra normalus, tačiau jį galima sumažinti sumažinus raišką, ryškumą ar išjungus nereikalingas funkcijas.

    Kartais baterija pradeda tirpti greičiau po sistemos atnaujinimo, net jei naudojimas nepasikeitė. Gamintojai, tarp jų ir „Apple“, nurodo, kad po atnaujinimo telefonas kurį laiką gali indeksuoti duomenis ir užbaigti foninius nustatymus, todėl laikinas energijos šuolis yra tikėtinas.

    Jei norite greitai susirasti kaltininką, verta atsidaryti baterijos nustatymus ir peržiūrėti, kurios programos sunaudojo daugiausia energijos. Dažnai pakanka apriboti foninį aktyvumą, sumažinti pranešimų kiekį arba pašalinti retai naudojamas programas.

    Baterijos ilgaamžiškumui svarbi ir įkrovimo rutina: ličio jonų baterijoms paprastai palankiau vengti kraštutinumų ir dažniau įkrauti dalinai. Daugelyje telefonų yra baterijos apsaugos režimai, leidžiantys riboti įkrovimą iki 80 proc. ar optimizuoti krovimą naktį.

    Galiausiai verta stebėti temperatūrą: įkrovimas karštyje, saulėje ar storame dėkle gali kelti įrenginio kaitimą ir ilgainiui spartinti baterijos dėvėjimąsi. Jei įmanoma, kraunant telefoną geriau jo intensyviai nenaudoti ir užtikrinti vėsesnes sąlygas.

  • Magnis vietoje ličio? Ekspertai vertina, ar elektromobilių baterijoms bręsta lūžis

    Magnis vietoje ličio? Ekspertai vertina, ar elektromobilių baterijoms bręsta lūžis

    Paieškos, kaip sumažinti priklausomybę nuo ličio

    Litis per pastarąjį dešimtmetį tapo vienu svarbiausių metalų elektrifikacijai, nes būtent ličio jonų baterijos šiandien dominuoja elektromobilių rinkoje. Jos pasižymi didele energijos talpa, palyginti mažu svoriu ir pakankamai ilgu ciklų skaičiumi, todėl leidžia užtikrinti konkurencingą nuvažiuojamą atstumą.

    Tačiau tiekėjų grandinės ir kainų svyravimai verčia gamintojus ieškoti alternatyvų bei mišrių chemijų, kurios sumažintų sąnaudas ir rizikas. Dėl to vis dažniau minimi manganas, natris, o ilgesnėje perspektyvoje ir magnis, kuris teoriškai gali suteikti naujų galimybių energijos kaupimui.

    Kodėl magnis atrodo patrauklus?

    Magnis yra vienas gausiausių elementų Žemėje, randamas tiek uolienose, tiek jūros vandenyje, todėl jo prieinamumas teoriškai galėtų būti stabilesnis nei ličio. Kitas argumentas yra kaina ir tiekimo saugumas, nes platesnė žaliavos bazė paprastai reiškia mažesnį jautrumą regioniniams trikdžiams.

    Mokslininkų dėmesį traukia ir tai, kad magnio jonas perneša dvigubą elektrinį krūvį, palyginti su ličiu. Dėl to teoriškai atsiranda potencialas didesnei tūrinei talpai, o tai elektromobiliuose reikštų galimybę pasiekti panašų ar didesnį energijos kiekį mažesniame baterijos tūryje.

    Dar viena svarbi tema yra saugumas: ličio baterijose viena iš rizikų siejama su dendritais, galinčiais prisidėti prie vidinio trumpo jungimo. Magnio chemijose dendritų susidarymo rizika dažnai vertinama kaip mažesnė, nors praktinis saugumas priklauso nuo konkrečių medžiagų ir konstrukcijos.

    Rinkos realybė: kur sutelktas magnio tiekimas

    Nors magnis yra plačiai paplitęs, pirminės magnio gamybos pajėgumai pasaulyje stipriai koncentruoti. Pastaraisiais metais didžioji dalis pirminio magnio pagaminama Kinijoje, todėl šis metalas, kaip ir daug kritinių žaliavų, tampa jautrus geopolitikai, energijos kainoms ir eksporto politikai.

    Kiti reikšmingi gamintojai minimi Artimuosiuose Rytuose, taip pat Eurazijoje ir Pietų Amerikoje, tačiau jų dalis gerokai mažesnė. Dėl to net ir pasirinkus magnį kaip kryptį, pramonė turėtų spręsti tiekimo diversifikavimo klausimą, kad nekartotų ličio grandinės priklausomybių.

    Kodėl ličio pasiūla laikoma pažeidžiama

    Vienas didžiausių ličio rinkos iššūkių yra projektų trukmė: nuo telkinio atradimo iki realios gavybos dažnai praeina daug metų, nes reikia leidimų, infrastruktūros, finansavimo ir technologinių sprendimų. Tai reiškia, kad net prognozuojant augančią paklausą, pasiūla ne visada spėja prisitaikyti prie rinkos ciklų.

    Prie spaudimo prisideda ir aplinkosauginiai aspektai, ypač vandens naudojimas sūrymo telkiniuose bei atliekų kiekis kietųjų uolienų kasyboje. Be to, reikšminga dalis baterijų lygio žaliavų paruošimo ir rafinavimo pajėgumų yra sutelkta Azijoje, todėl tiekimo grandinė tampa jautri logistikai ir reguliavimui.

    Kur šiandien yra magnio baterijos?

    Šiuo metu magnio baterijos daugiausia išlieka tyrimų ir prototipų stadijoje, o jų kelias į masinę elektromobilių gamybą dar nėra aiškus. Automobilių pramonėje greičiau matomi tarpiniai sprendimai, kai tobulinamos ličio chemijos, didinant mangano dalį ar kuriant pusiau kietojo elektrolito koncepcijas, kad būtų mažinama kaina ir didinama talpa.

    Magnio kryptis dažniau minima kaip ilgalaikė alternatyva, kuri galėtų papildyti dabartines technologijas ateityje, jei bus išspręsti fundamentiniai elektrochemijos klausimai. Kitaip tariant, pramonė jau dabar ruošiasi scenarijams po ličio dominavimo, tačiau staigaus perversmo artimiausiu metu dauguma analitikų nesitiki.

    Kas stabdo proveržį: įkrovimas, elektrolitai ir katodai

    Pagrindinis praktinis iššūkis yra magnio jonų judrumas baterijoje: jie dažnai juda lėčiau nei ličio jonai, o tai gali reikšti lėtesnį įkrovimą ir mažesnę galią, ypač staigiai akceleruojant. Toks apribojimas elektromobiliams yra kritinis, nes vartotojai tikisi greito įkrovimo ir stabilaus našumo skirtingomis oro sąlygomis.

    Ne mažiau sudėtinga rasti elektrolitą, kuris leistų efektyviai pernešti magnio jonus ir kartu būtų chemiškai stabilus, nekoroduotų vidinių komponentų. Taip pat reikia katodo medžiagų, kurios atlaikytų įkrovimo ir iškrovimo ciklus, nes magnio jonų įterpimas ir pašalinimas gali ardyti struktūrą.

    Todėl kol kas magnis vertinamas kaip perspektyvi, bet techniškai sudėtinga kryptis, kurios sėkmė priklausys nuo laboratorinių sprendimų pavertimo patikima, pramoniniu mastu gaminama technologija. Jei šie barjerai bus įveikti, magnis galėtų tapti vienu svarbių kandidatų mažinant priklausomybę nuo ličio ateities elektromobiliuose.

  • „BMW“ Kinijoje nustebino: iX3 50L viena įkrova nuvažiavo 1 030 km – štai kas svarbu

    „BMW“ Kinijoje nustebino: iX3 50L viena įkrova nuvažiavo 1 030 km – štai kas svarbu

    „BMW“ pranešė Kinijos rinkai skirto elektrinio visureigio iX3 50L bandyme pasiekusi net 1 030 kilometrų ridą viena įkrova. Maršrutas buvo suplanuotas nuo gamyklos Šenjange iki įmonės tyrimų ir plėtros centro Pekine, tačiau pasirinkta ilgesnė trasa, kad būtų patikrinta reali riba.

    Gamintojo teigimu, automobilis finišą pasiekė įveikęs 1 030 kilometrų ir dar turėjo apie 5 proc. baterijos likučio. Tai įspūdingas skaičius net ir Kinijoje taikomų švelnesnių bandymų kontekste, tačiau svarbu pabrėžti, kad šįkart kalbama ne apie oficialų standartizuotą ciklą, o apie gamintojo organizuotą važiavimą.

    Kodėl skaičiai taip skiriasi?

    Elektromobilių nuvažiuojamo atstumo vertinimas skirtingose rinkose remiasi nevienodomis metodikomis. Jungtinėse Valstijose taikomas EPA testas paprastai laikomas artimesniu kasdieniam naudojimui, o Europoje naudojamas WLTP ciklas dažniau pateikia optimistiškesnius rezultatus.

    Kinijoje plačiai taikomas CLTC standartas neretai rodo dar didesnį nuotolį, nes bandymo profilis yra palankesnis elektromobiliams. Įdomu tai, kad iX3 50L atveju „BMW“ teigia viršijusi net šį oficialų optimistinį rodiklį, todėl be detalių apie greitį, oro sąlygas ir reljefą tokį rezultatą reikėtų vertinti atsargiai.

    Ką žinome apie iX3 50L

    Šis modelis Kinijoje siūlomas kaip pailgintos bazės versija, pritaikyta vietos pirkėjų poreikiams. Skelbiama, kad iX3 50L naudoja maždaug 108,7 kilovatvalandės talpos bateriją ir naujesnę „BMW“ elektrinę pavarą, orientuotą į didesnį efektyvumą.

    Gamintojas yra užsiminęs, kad naujesnės kartos sprendimai gali būti iki 20 proc. efektyvesni už ankstesnius. Praktikoje tai reiškia ne tik didesnę ridą, bet ir jautrumą važiavimo sąlygoms: greitis, temperatūra, vėjas, kelio danga bei aukščio pokyčiai gali lemti dešimčių procentų skirtumus.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Tokie demonstraciniai važiavimai gerai parodo, kokią ribą galima pasiekti palankiomis sąlygomis, tačiau jie nebūtinai atspindi kasdienį scenarijų greitkeliuose ar žiemą. Pirkėjams svarbiausia lyginti oficialius toje pačioje rinkoje taikomus ciklus ir atkreipti dėmesį į realių bandymų metodiką.

    Vis dėlto žinia signalizuoja aiškią tendenciją: gamintojai vis daugiau dėmesio skiria efektyvumui, o ne vien baterijos didinimui. Jei „BMW“ panašius rezultatus bent iš dalies galėtų pakartoti ir kituose regionuose, tai reikštų mažesnį įkrovimo poreikį ilgesnėse kelionėse ir patrauklesnę elektromobilių alternatyvą daliai vairuotojų, kurie vis dar baiminasi dėl nuvažiuojamo atstumo.

  • Šias baterijų laikymo klaidas daro beveik visi: pasekmės gali būti brangios ir pavojingos

    Atsarginės baterijos dažnai atsiduria virtuvės stalčiuje, įrankių dėžėje ar rankinėje ir apie jas prisimename tik tada, kai jos staiga prireikia. Tačiau netinkamas laikymas ne tik greičiau mažina baterijų talpą, bet kai kuriais atvejais gali tapti ir saugumo rizika.

    Didžiausias baterijų priešas yra karštis ir temperatūros svyravimai. Ilgai laikomos prie viryklės, radiatoriaus, ant saulėtos palangės ar automobilyje jos greičiau sensta, o jų veikimo laikas pastebimai sutrumpėja. Saugiausia vieta – vėsi, sausa, pastovios temperatūros spintelė ar stalčius, toliau nuo šilumos šaltinių.

    Ne mažiau pavojinga baterijas sumesti į vieną dėžutę kartu su monetomis, rakteliais, varžtais ar kitais metaliniais daiktais. Kai kontaktai paliečia metalą, gali įvykti trumpasis jungimas, baterijos įkaista, sparčiai išsikrauna arba pradeda leisti skystį. Patikimiausia jas laikyti originalioje pakuotėje arba plastikinėje dėžutėje, kur kontaktai atskirti.

    Dažna klaida – viename įrenginyje naudoti senas ir naujas baterijas, taip pat maišyti skirtingų gamintojų ar talpos elementus. Tokiu atveju išsikrovimas vyksta netolygiai, silpnesnė baterija patiria didesnę apkrovą ir didėja pratekėjimo rizika, o tai gali sugadinti prietaiso kontaktus. Jei įrenginiui reikia kelių baterijų, geriausia naudoti vienodo tipo, tuo pačiu metu įsigytą komplektą.

    Ar verta baterijas laikyti šaldytuve?

    Anksčiau buvo paplitęs patarimas baterijas laikyti šaldytuve, tačiau šiandien dauguma gamintojų to nerekomenduoja. Nors pats šaltis dažniausiai nėra kenksmingas, šaldytuve susidaro drėgmė ir kondensatas, kurie gali pažeisti kontaktus. Be to, prieš naudojant baterijoms būtina leisti visiškai sušilti iki kambario temperatūros.

    Kasdienėms buitinėms baterijoms paprastai pakanka sausos vietos namuose. Jei kyla abejonių, verta vadovautis gamintojo nurodymais ant pakuotės ir vengti drėgnų patalpų, pavyzdžiui, vonios spintelių.

    Kada baterijas būtina išimti?

    Jei žinote, kad žibintuvėlio, šventinių girliandų ar kito įrenginio nenaudosite kelis mėnesius, baterijas geriau išimti. Net ir nenaudojamos jos laikui bėgant gali pradėti tekėti, o išsiliejusios medžiagos neretai negrįžtamai sugadina prietaiso vidinius kontaktus.

    Taip pat verta periodiškai patikrinti galiojimo terminą. Nors baterijos „nesugenda“ vieną dieną, ilgai sandėliuojant jų talpa mažėja, o rizika, kad jos nuvils pačiu netinkamiausiu metu, didėja.

    Specialistai pabrėžia, kad saugus baterijų laikymas nereikalauja daug pastangų: vėsi ir sausa vieta, jokio kontakto su metalu, nemaišyti skirtingų būklių elementų ir laiku išimti iš nenaudojamų prietaisų. Šie įpročiai padeda išvengti nemalonių staigmenų ir prailgina tiek baterijų, tiek pačių įrenginių tarnavimo laiką.