CP v2

Tag: BDAR

  • DI daro ką nori, o teisė tai leidžia? Ekspertas perspėja: kas keičiasi įsigaliojus ES AI aktui

    DI daro ką nori, o teisė tai leidžia? Ekspertas perspėja: kas keičiasi įsigaliojus ES AI aktui

    Dar visai neseniai dirbtinis intelektas daugeliui atrodė kaip tolima vizija, o šiandien jis jau tapo kasdieniu įrankiu paieškai, mokymuisi, kūrybai ir darbui. Kartu auga ir rizikos: nuo apgaulingų „deepfake“ vaizdų iki klaidinančių patarimų, galinčių turėti realių pasekmių. Todėl vis dažniau keliama klausimas, ar teisinis reguliavimas spėja paskui technologijas.

    Europos Sąjunga 2024 metais priėmė ir 2024 metų rugpjūčio 1 dieną įsigaliojo dirbtinio intelekto aktas, dar vadinamas AI aktu. Tai reglamentas, kuris taikomas tiesiogiai visose ES šalyse ir turi sukurti aiškesnes taisykles, kada DI galima naudoti laisvai, kada būtinos papildomos pareigos, o kada tam tikra praktika apskritai draudžiama.

    Kas iš esmės keičiasi?

    AI aktas remiasi rizikos logika: kuo didesnė grėsmė žmonių saugumui ar pagrindinėms teisėms, tuo griežtesni reikalavimai. Reglamente numatytas ypač pavojingų DI praktikų draudimų rinkinys, taip pat išskiriami aukštos rizikos DI sprendimai, kuriems taikomi atitikties, dokumentavimo, skaidrumo ir priežiūros reikalavimai.

    Ne visos taisyklės pradeda galioti vienu metu. Dalis nuostatų numatytos taikyti etapais per 6, 12, 24 ar 36 mėnesius, kad institucijos ir verslas spėtų pasiruošti, o priežiūros mechanizmai būtų įdiegti realiai, o ne tik popieriuje.

    Draudimai, priežiūra ir baudos

    Reglamentas numato, kad ES mastu ribojamos praktikos, laikomos ypač pavojingomis, pavyzdžiui, manipuliacinės technologijos ar tam tikros formos masinis žmonių sekimas, jei jos pažeidžia pagrindines teises. Tuo pat metu daugeliui kasdienių DI pritaikymų nėra nustatomi draudimai, tačiau atsiranda pareiga užtikrinti skaidrumą, ypač kai turinys generuojamas automatiškai.

    Priežiūros dalyje akcentuojama atsakomybė: vien tai, kad sprendimą pasiūlė DI, savaime neatleidžia nuo pareigos įvertinti rezultatą. Praktikoje tai reiškia, kad organizacijos, diegiančios DI, turi turėti aiškias taisykles, kas tikrina išvadas, kaip valdoma rizika ir kaip užkertamas kelias diskriminacijai ar klaidingiems sprendimams.

    Didžiausios rizikos: duomenys, darbas ir sveikata

    Teisininkai ir duomenų apsaugos specialistai pabrėžia, kad viena aktualiausių problemų yra vadinamasis „shadow“ DI, kai darbuotojai, neturėdami aiškių vidinių taisyklių, į viešus įrankius suveda konfidencialią informaciją. Tokie atvejai gali virsti tiek komercinių paslapčių praradimu, tiek asmens duomenų apsaugos pažeidimais, kurie pagal BDAR gali užtraukti reikšmingas sankcijas.

    Darbo rinkoje DI vis dažniau naudojamas atrankoje, produktyvumo stebėjime ar kandidatų vertinime. Tačiau automatizuotas sprendimų priėmimas turi ribas, nes BDAR numato papildomas asmens teisių apsaugas, kai sprendimai daro reikšmingą poveikį žmogui. Todėl organizacijoms neužtenka vien įsigyti įrankį: būtina turėti žmogaus kontrolę ir aiškią atsakomybę.

    Ypač jautri sritis yra sveikata, kai žmonės DI patiki tyrimų duomenis ar ieško diagnozių. Net jei įrankis pateikia įtikinamą atsakymą, tai nėra medicininė konsultacija, o neteisingi patarimai gali būti pavojingi. Teisinė atsakomybė tokiais atvejais priklauso nuo konkrečių aplinkybių: ar tai medicininės paskirties sistema, ar bendro pobūdžio pokalbių įrankis, kaip ji reklamuojama ir kokie įspėjimai pateikiami vartotojui.

    Autorystė ir turinys: kur prasideda ribos?

    Augant generuojamo turinio kiekiui, aštrėja diskusijos dėl autorinių teisių ir mokymo duomenų. ES teisėje jau yra mechanizmai, leidžiantys teisių turėtojams tam tikrais atvejais pareikšti prieštaravimą dėl jų kūrinių naudojimo tekstų ir duomenų gavybai, o AI aktas papildo tai pareigomis, susijusiomis su modelių skaidrumu ir politika, kaip gerbiami teisių turėtojų pasirinkimai.

    Ekspertai pabrėžia paprastą principą: DI yra įrankis, o už jo panaudojimą ir pasekmes atsako žmogus ar organizacija. Todėl svarbiausia tampa ne tik technologinis efektyvumas, bet ir procesai: duomenų higiena, rizikos vertinimas, aiškios taisyklės darbuotojams, bei kontrolė, kad automatiškai sugeneruotas turinys nepažeistų kitų teisių.

    Reguliavimas, nors ir ambicingas, laikomas tik pradžia. Tikėtina, kad artimiausiais metais daugės praktinių gairių, išaiškinimų ir priežiūros praktikos, kuri parodys, kaip AI aktas veiks realiame gyvenime ir kokias klaidas brangiausiai kainuos daryti pirmiesiems.

  • Europos akiratyje išmanieji akiniai: ar „Meta“ ir kiti gamintojai peržengia privatumo ribas?

    Europos akiratyje išmanieji akiniai: ar „Meta“ ir kiti gamintojai peržengia privatumo ribas?

    Europos politikai ir privatumo priežiūros institucijos vis garsiau kalba apie išmaniųjų akinių keliamas stebėjimo rizikas. Į akinių rėmelius integruotos kameros ir mikrofonai, jų ryšys su telefonais bei DI funkcijos kelia klausimą, ar viešoje erdvėje žmonės iš tiesų supranta, kada yra filmuojami.

    Diskusijų aštrumą sustiprino pranešimai, kad su „Meta“ susiję rangovai Kenijoje esą peržiūrinėjo itin jautrią medžiagą, užfiksuotą išmaniaisiais akiniais, siekiant ją anotacijomis paruošti DI modelių mokymui. Tokie atvejai, apie kuriuos skelbė žiniasklaida, privertė politikus reikalauti aiškesnių atsakymų, kaip tvarkomi įrašai ir kas prie jų turi prieigą.

    Europos Parlamento narė Veronika Cifrová Ostrihoňová teigia, kad technologijų plėtra vyksta greičiau nei visuomenės susitarimas, kas yra priimtina viešojoje erdvėje.

    „Būtent dabar turime veikti, kad būtų aišku, ar tokie sprendimai neprasilenkia su privatumo principais ir ar jie netampa nepageidaujamo filmavimo įrankiu“, – sakė Veronika Cifrová Ostrihoňová.

    Europos duomenų apsaugos valdyba (EDPB), koordinuojanti nacionalinių priežiūros institucijų darbą, yra užsakiusi ataskaitą apie išmaniųjų akinių socialinį priimtinumą ir rizikas. EDPB pirmininkė Anu Talus yra nurodžiusi, kad išvados turėtų būti parengtos vasarą, o tuomet būtų sprendžiama dėl tolesnių veiksmų ir gairių.

    Privatumo klausimų epicentre atsiduria sutikimo principas, įtvirtintas Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR). Kritikai pabrėžia, kad žmogus, patekęs į akinių kamerą, dažnai neturi realios galimybės nei atpažinti filmavimą, nei pareikšti nesutikimą, o tai skiriasi net ir nuo telefono naudojimo, kai filmavimo veiksmas paprastai akivaizdesnis.

    Švedijos duomenų apsaugos institucijos vadovas Ericas Leijonramas sako, kad visuomenėje būtina diskusija apie tai, kaip užtikrinti aiškų supratimą, kada įrašinėjama, ir kaip tokie įrenginiai turėtų būti naudojami viešumoje. Reguliuotojai pabrėžia, kad vien technologinės naujovės nereiškia automatinio socialinio priimtinumo.

    „Turime užtikrinti, kad žmonės iš tikrųjų suprastų, kada jie filmuojami ar įrašinėjami, ir kad tai būtų priimtina mūsų visuomenei“, – sakė Ericas Leijonramas.

    „Meta“ tikina, kad jos išmanieji akiniai turi integruotų saugiklių, skirtų pranešti apie filmavimą. Bendrovė pabrėžia, kad įrenginiuose naudojama švieselė, kuri įsijungia darant nuotrauką ar filmuojant, taip pat numatytos priemonės, trukdančios ją uždengti, o medžiaga, kol vartotojas jos nenusiunčia, esą lieka įrenginyje.

    Tuo pat metu Europoje svarstoma, ar vien indikatoriai išsprendžia problemą, kai filmavimas tampa beveik nepastebimas ir gali būti naudojamas piktnaudžiaujant. Ypač dažnai minimos situacijos, kai žmonės filmuojami be jų žinios, o įrašai vėliau plinta internete, sukeldami rizikų nuo reputacinės žalos iki priekabiavimo.

    Technologijų lenktynės tik įsibėgėja. Be „Meta“, į išmaniųjų akinių rinką aktyviau taikosi ir kiti žaidėjai, o „Samsung“ ir „Google“ yra paskelbę apie bendradarbiavimą kuriant išmaniuosius akinius, kurių pristatymas numatomas artimiausiu metu. Tuo tarpu rinkoje nuolat sklando pranešimai, kad „Apple“ taip pat siekia savo sprendimo, o tai didina tikimybę, jog įrenginiai taps masiniu produktu.

    Skaičiai rodo, kad paklausa auga bent jau už Europos ribų. Akinių gamintoja „EssilorLuxottica“, valdanti „Ray-Ban“ prekės ženklą, yra skelbusi, kad „Meta“ išmaniųjų akinių pardavimai Jungtinėse Valstijose didėja sparčiai, o 2025 metais pasaulyje parduota daugiau nei 7 000 000 porų. Europoje plėtrą lėtina tiek reguliaciniai klausimai, tiek atsargesnis vartotojų požiūris.

    Prie iššūkių prisideda ir kiti Europos teisės aktai, pavyzdžiui, Baterijų reglamentas, numatantis, kad iki 2027 metų daugelyje mobiliųjų įrenginių baterijos turės būti lengvai pakeičiamos. Kai kurių išmaniųjų akinių konstrukcija gali neatitikti šių reikalavimų, todėl gamintojams tektų keisti dizainą arba riboti prekybą.

    Kol institucijos rengia išvadas, dalis visuomenės bando sprendimų ieškoti pati. Viešojoje erdvėje populiarėja programėlės, bandančios perspėti apie šalia esančius išmaniuosius akinius, tačiau tai tik laikinas atsakas į platesnį klausimą, kaip ateityje turėtų atrodyti privatumo apsauga, kai kamera gali būti beveik bet kuriame kasdieniam dėvėjimui skirtame daikte.

    Artimiausi mėnesiai bus svarbūs: EDPB ataskaita ir nacionalinių priežiūros institucijų vertinimai gali nulemti, ar Europoje bus griežtinamos taisyklės, kuriamos naujos gairės arba imtasi aktyvesnio BDAR vykdymo. Esminis klausimas išlieka tas pats: kaip suderinti inovacijas su teise viešumoje nebūti nepastebimai stebimam.

  • Italijos LegalTech „Lexroom“ pritraukė 42,9 mln. eurų: kodėl investuotojai tiki DI teisėje

    Italijos LegalTech „Lexroom“ pritraukė 42,9 mln. eurų: kodėl investuotojai tiki DI teisėje

    Milane įsikūręs LegalTech startuolis „Lexroom“ paskelbė užbaigęs 42,9 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Raundas įvyko praėjus aštuoniems mėnesiams po 16,2 mln. eurų A serijos, o bendra pritraukta suma viršijo 62,7 mln. eurų.

    Finansavimui vadovavo investicijų fondas Left Lane Capital, taip pat prisidėjo Base10 Partners, Eurazeo, Acurio Ventures, ankstyvasis investuotojas Entourage ir View Different. Bendrovė nurodo, kad dar 2025 metais buvo pritraukusi 1,9 mln. eurų pradinį finansavimą, kuris tapo tramplinu spartesnei plėtrai.

    „Kai kūrėme „Lexroom“, greitai tapo aišku: teisininkams reikia geresnio darbo būdo, o didieji kalbos modeliai gali tai suteikti. Trūko vieno dalyko – nuolat atnaujinamų duomenų: įstatymų, aktualios praktikos ir proceso medžiagos“, – sakė „Lexroom“ vadovas ir vienas įkūrėjų Paolo Fois.

    „Lexroom“ įkurta 2023 metais, o ją vysto Paolo Fois, Martina Domenicali ir Andrea Lonza. Bendrovė pozicionuoja save kaip duomenimis grįstą platformą, kurios pagrindas – nuosava infrastruktūra su milijonais patikrintų teisinių šaltinių, leidžiančių turinį atsekti iki pirminio dokumento.

    Startuolio teigimu, platforma jau naudojasi daugiau nei 8 000 advokatų kontorų ir įmonių teisės komandų. „Lexroom“ akcentuoja, kad didelė dalis vartotojų įrankį naudoja nuolat, o tipinės teisės paieškos ar dokumentų rengimo užduotys, kurios anksčiau trukdavo valandas ar dienas, sutrumpėja iki minučių ar kelių valandų.

    Ši investicijų istorija išsiskiria ne vien suma, bet ir pasirinkta kryptimi: „Lexroom“ remia idėją, kad DI teisėje turi būti kuriamas nuo duomenų sluoksnio, o ne nuo bendro pobūdžio modelio pritaikymo. Praktikuojantiems teisininkams svarbiausia galimybė patikrinti šaltinį, pacituoti normą ar precedentą ir aiškiai suprasti, iš kur gauta išvada.

    Bendrovė pabrėžia ir rizikas, su kuriomis susiduria rinka: teismuose fiksuojami atvejai, kai dokumentuose atsiranda DI sugeneruotų netikrų citatų ar neegzistuojančių precedentų. Dėl to, pasak „Lexroom“, teisiniai sprendimai turi būti grindžiami patikrintais, nuolat atnaujinamais šaltiniais ir aiškia paieškos logika, o ne vien tik tikėtinu teksto sugeneravimu.

    Kalbėdama apie saugumą ir atitiktį, bendrovė nurodo, kad dirba pagal ISO 27001 standartą, laikosi BDAR reikalavimų ir vertina Europos Sąjungos DI akto nuostatas. Taip pat akcentuojama, kad įkelti dokumentai nėra naudojami modeliams mokyti, o dokumentų saugojimo politika orientuota į konfidencialumą.

    „Lexroom“ pradėjo nuo Italijos rinkos, kurioje, bendrovės vertinimu, dirba apie 250 000 registruotų teisininkų, o procesai laikomi vienais sudėtingiausių Europoje. Gavusi naują kapitalą, įmonė planuoja plėstis civilinės teisės valstybėse, pirmiausia Ispanijoje ir Vokietijoje, burdama vietines komandas ir pritaikydama produktą konkrečioms jurisdikcijoms.

    Investuotojams tai signalizuoja apie ryškėjančią tendenciją: teisinėse technologijose vis labiau vertinami sprendimai, kurie ne tik generuoja tekstą, bet ir užtikrina patikimumą, atsekamumą bei aiškią atitiktį reguliavimui. Tokie kriterijai tampa esminiai, kai DI įrankiai pereina iš eksperimentų fazės į kasdienę advokatų ir įmonių teisės skyrių praktiką.

  • „Google Chrome“ tyliai įrašo „Gemini“ modelį: 4 GB failas grįžta net po ištrynimo

    „Google Chrome“ tyliai įrašo „Gemini“ modelį: 4 GB failas grįžta net po ištrynimo

    Socialiniuose tinkluose ir technologijų bendruomenėse plinta patvirtinti pranešimai, kad „Google Chrome“ kai kuriuose įrenginiuose fone atsisiunčia ir įrašo DI modelį „Gemini Nano“. Vartotojai tvirtina, jog jis užima apie 4 gigabaitus ir atsiranda naršyklės duomenų aplankuose be aiškaus įspėjimo ar atskiro sutikimo.

    Tyrėjai nurodo, kad modelio failai aptinkami „Chrome“ vartotojo duomenų kataloge, poaplankyje „OptGuideOnDeviceModel“, o pats modelis dažnai laikomas faile „weights.bin“. Apie tokius radinius pranešta „Windows 11“, „macOS“ ir „Ubuntu“ sistemose.

    Kompiuterijos ir teisės srityje dirbantis Alexanderis Hanffas teigia, kad bandymuose naujai įdiegta naršyklė per maždaug 15 minučių sukūrė laikinus katalogus ir atsisiuntė komponentus be vartotojo veiksmų. Dalis naudotojų papildomai skundžiasi, kad ištrynus aplanką jis vėliau vėl atsikuria, kai naršyklė paleidžiama iš naujo.

    Ką „Gemini Nano“ daro naršyklėje

    „Google“ aiškina, kad „Gemini Nano“ skirtas vietoje, įrenginyje, veikiančioms DI funkcijoms. Tarp minimų panaudojimų įvardijami rašymo asistento funkcijos, sukčiavimo atpažinimas, išmanesnis turinio įklijavimas, kortelių grupavimas ir puslapių turinio santraukos.

    Vietinis apdorojimas teoriškai gali reikšti mažesnę priklausomybę nuo debesijos ir didesnį privatumo lygį, nes dalis užklausų apdorojama įrenginyje. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad realus duomenų srautas ir tai, kurios funkcijos veikia lokaliai, o kurios siunčia užklausas į serverius, vartotojui ne visuomet pateikiama pakankamai aiškiai.

    Kodėl kyla privatumo ir skaidrumo klausimų

    Ekspertai situaciją sieja su BDAR principais, ypač skaidrumo reikalavimu ir privatumo pagal numatytuosius nustatymus bei pagal dizainą logika. Kritikos esmė paprasta: net jei DI modelis padeda saugumui ar patogumui, kelių gigabaitų atsisiuntimas į įrenginį turėtų vykti aiškiai informuojant ir suteikiant suprantamą kontrolę.

    Taip pat keliama ePrivacy direktyvos logika, pagal kurią bet koks informacijos įrašymas į vartotojo galinį įrenginį paprastai siejamas su išankstinio informavimo ir sutikimo standartais, išskyrus aiškiai apibrėžtas išimtis. Hanffas viešai svarstė, kad tokia praktika galėtų tapti skundo ar reguliuotojų dėmesio objektu.

    Ką sako „Google“ ir ko tikėtis toliau

    „Google“ teigia, kad „Gemini Nano“ „Chrome“ naršyklėje siūlomas nuo 2024 metų kaip lengvas įrenginyje veikiantis modelis. Bendrovė nurodo, kad jis gali palaikyti apsaugos funkcijas, o kai įrenginyje ima trūkti vietos ar resursų, modelis esą gali būti automatiškai pašalinamas.

    „Nuo 2024 metų „Chrome“ siūlome „Gemini Nano“, kuris įrenginyje palaiko svarbias apsaugos funkcijas ir kūrėjų sąsajas nesiunčiant jūsų duomenų į debesiją. Pradėjome diegti galimybę lengvai išjungti ar pašalinti modelį per „Chrome“ nustatymus, o išjungus jis nebebus atsisiunčiamas ar atnaujinamas“, – sakė „Google“.

    Vis dėlto dalis tyrėjų pabrėžia, kad vien techninės galimybės išjungti komponentą ne visada išsprendžia pasitikėjimo problemą, jei atsisiuntimas vyksta tyliai. Artimiausiu metu dėmesio centre greičiausiai išliks klausimas, kaip „Chrome“ aiškiau informuos apie DI komponentų diegimą ir kokią realią kontrolę gaus vartotojai skirtingose platformose.

  • „Meta“ apie ES DI reguliavimą ir Omnibus: noras „atlaisvinti“ taisykles, bet rinkai vis dar per sunku

    Europos Sąjungos bandymai vienu metu ir reguliuoti, ir dereguoti dirbtinio intelekto (DI) rinką stringa, o verslas perspėja apie lėtėjantį inovacijų tempą. Tokią mintį Europos ekonomikos kongrese išsakė „Meta“ viešosios politikos direktorius Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis, kritiškai įvertinęs ES DI aktą ir vadinamąjį Omnibus paketą.

    Pasak jo, DI aktas buvo priimtas per anksti, kai dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis DI technologijos ir kokių praktinių taisyklių labiausiai reikės rinkai. Dėl to, anot J. Turowskio, Europa nuo pat pradžių užsidėjo papildomą stabdį sektoriui, kuriame konkurencija su JAV ir Kinija jau ir taip ypač intensyvi.

    Skaitmeninė rinka vis dar suskaidyta

    Vienas didžiausių ES iššūkių, kurį akcentavo „Meta“ atstovas, yra skaitmeninio reguliavimo fragmentacija. Nors ES siekia bendrosios rinkos, praktikoje technologijų įmonės dažnai turi prisitaikyti prie skirtingų nacionalinių interpretacijų ir priežiūros praktikų, o tai didina kaštus ir neapibrėžtumą.

    J. Turowskio teigimu, kai reguliavimas dubliuojasi arba skirtingose šalyse taikomas nevienodai, tai ypač kerta per startuolius. Auganti įmonė, užuot planavusi plėtrą vienoje didelėje rinkoje, priversta galvoti apie 27 atskiras taisyklių ir priežiūros ekosistemas, o tai lėtina mastelio didinimą ir investicijų pritraukimą.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi, o tai kuria reguliacinį neapibrėžtumą“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kodėl Europa atsiliko DI lenktynėse?

    Diskusijoje buvo priminta, kad ankstesnėse technologijų bangose Europa turėjo labai stiprias pozicijas, ypač telekomunikacijų sektoriuje. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais technologijų lyderystė vis labiau persikėlė į JAV ir Aziją, o didžiausių pasaulio DI bendrovių viršūnėse europietiški vardai pasirodo retai.

    Priežasčių, kodėl Europa sunkiau konkuruoja, yra kelios. Viena jų siejama su išteklių kaina: dideliems DI modeliams reikia milžiniškos skaičiavimo galios ir duomenų centrų infrastruktūros, o tai reiškia dideles ir stabilias elektros sąnaudas. Jei energija brangesnė, brangsta ir eksperimentavimas, ir produktų kūrimas.

    Kita dažnai įvardijama kliūtis yra rizikos kapitalo dinamika. JAV rinka įprastai toleruoja didesnę riziką ir greitesnį kapitalo įliejimą į augimo stadijos įmones, o Europoje investavimo kultūra dažnai konservatyvesnė, ypač kai verslas dar negeneruoja didelių pajamų.

    „Buvo tikima, kad mūsų pridėtinė vertė bus geriausios taisyklės, kurias kopijuos kiti. Tai neveikia“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Omnibus paketas: per mažas pokytis?

    Europos Komisija pasiūlė vadinamąjį skaitmeninį Omnibus paketą, kuriuo siekiama supaprastinti dalį skaitmeninių reikalavimų ir sumažinti administracinę naštą. Diskusijose dažniausiai minimos sritys, susijusios su BDAR taikymu ir DI akto įgyvendinimo detalėmis, ypač ten, kur įmonės mato perteklinius arba besidubliuojančius įpareigojimus.

    Tačiau „Meta“ atstovas suabejojo, ar Omnibus pakeitimai bus pakankami, kad realiai pagerintų situaciją. Jo vertinimu, bandymas dalinai „atlaisvinti“ sistemą, nepersvarstant jos iš esmės, gali turėti tik kosmetinį efektą, o rinkos problemų neišspręsti.

    „Turiu jausmą, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos, o rezultatas bus niekas arba beveik niekas“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne Europos Komisijos iniciatyva, vadinama Digital Fitness Check, kurios tikslas yra peržiūrėti skaitmeninį reguliavimą kaip visumą. Tokia peržiūra galėtų padėti aiškiau identifikuoti taisyklių dubliavimąsi, įvertinti jų poveikį konkurencingumui ir priimti sprendimus, kurie skatintų vieningesnę skaitmeninę rinką.

    Ši tema ypač aktuali ir dėl DI akto įsigaliojimo grafiko, kai skirtingi reikalavimų blokai pradedami taikyti etapais. Verslui tai reiškia, kad dar kelerius metus teks gyventi tarp pereinamųjų laikotarpių, papildomų gairių ir praktinių išaiškinimų, kurie realų aiškumą dažnai suteikia tik po kurio laiko.