Daugiabučiuose vis dažniau virš buto durų atsiranda vaizdo kameros ar vaizdo durų skambučiai. Pats kameros įrengimas ne visada yra draudžiamas, tačiau teisėtumas priklauso nuo to, ką ji filmuoja, kaip tvarkomi įrašai ir ar nepažeidžiamas kitų gyventojų privatumas.
Jei kamera fiksuoja ne tik savo buto duris, bet ir bendro naudojimo erdves, pavyzdžiui, laiptinės koridorių, lifto aikštelę ar kaimynų duris, tai jau gali būti laikoma asmens duomenų tvarkymu. Tokiu atveju taikomi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai, nes vaizdas, kuriame atpažįstami žmonės, laikomas asmens duomenimis.
Kur baigiasi jūsų durys ir prasideda bendros patalpos
Praktiškai saugesnė riba yra tokia: privati kamera turėtų apimti tik savo įėjimą ir minimalų plotą šalia durų, pavyzdžiui, slenkstį ar kilimėlį. Kai objektyvas nukreiptas į kaimynų duris, pašto dėžutes ar nuolat filmuojamas koridorius, rizika pažeisti privatumo normas išauga.
Duomenų apsaugos institucijos Europoje pabrėžia proporcingumo principą: stebėjimas turi būti būtinas ir ne didesnis, nei reikia tikslui pasiekti. Jeigu tikslas yra apsauga nuo vagysčių ar vandalizmo, dažnai pakanka riboto vaizdo lauko, kaukių zonų funkcijos ar judesio aptikimo tik ties savo durimis.
Kas tampa duomenų valdytoju ir ką tai reiškia
Jei kamera filmuoja bendras patalpas arba fiksuoja kaimynus, jos savininkas gali tapti asmens duomenų valdytoju. Tai reiškia pareigą pagrįsti filmavimo tikslą, saugoti įrašus tik tiek, kiek būtina, užtikrinti jų saugumą ir neplatinti medžiagos, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose ar kaimynų pokalbių grupėse.
Taip pat svarbu, kad žmonės būtų informuoti apie filmavimą. Oficialiuose daugiabučių sprendimuose tai paprastai daroma informaciniais ženklais, nurodant kas vykdo stebėjimą ir kaip susisiekti, tačiau individualios kameros atveju informavimo pareiga gali būti vertinama pagal konkrečią situaciją ir filmavimo mastą.
Montavimas į sieną gali reikšti, kad reikia leidimo
Net jei kamera filmuoja tik jūsų duris, jos tvirtinimas laiptinėje dažnai reiškia įsikišimą į bendrąją nuosavybę, pavyzdžiui, sieną ar elektros instaliaciją. Dėl to gali būti reikalingas bendrijos, namo administratoriaus ar daugiabučio valdymo organo sutikimas, ypač jei gręžiama, vedami laidai ar keičiama bendra infrastruktūra.
Jeigu stebėjimo kameras įrengia pati bendrija ar administratorius, sprendimai paprastai priimami savininkų balsų dauguma, aiškiai apibrėžiant tikslą, zonas, įrašų saugojimo terminus ir prieigą. Tokiu atveju duomenų valdytoju tampa bendrija ar administratorius, o ne atskiras gyventojas.
Gyventojams, kurie įtaria neteisėtą filmavimą, pirmiausia verta kreiptis į namo administratorių ar bendriją ir paprašyti patikslinti kameros tikslą bei matymo zoną. Jei susitarti nepavyksta, galima kreiptis į nacionalinę duomenų apsaugos instituciją, kuri vertina proporcingumą ir ar laikomasi BDAR reikalavimų.
Leave a Reply