CP v2

Tag: Bepiločiai orlaiviai

  • Rusija telkia dronų ir specnazo pajėgas prie Kachovkos rezervuaro: Ukrainos karinis įvardijo kliūtį

    Ukrainos žvalgyba fiksuoja požymius, kad Rusija gali didinti pajėgas buvusio Kachovkos vandens telkinio teritorijoje Chersono srityje. Pasak Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovo, kalbama apie galimus bepiločių sistemų padalinius ir specialiųjų operacijų karius.

    Ši teritorija po Kachovkos užtvankos sunaikinimo tapo specifine zona: dalis buvusio dugno išdžiūvo, kraštovaizdis pasikeitė, o judėjimo maršrutai gali būti permąstomi. Tačiau Ukrainos pusė pabrėžia, kad net ir tokiomis sąlygomis pagrindinis natūralus barjeras išlieka Dnipro upė.

    Dnipro upė – lemiamas barjeras

    Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmitras Pletenčiukas viešai teigė, kad bet kokie bandymai aktyviau veikti šiame ruože susiduria su fundamentalia kliūtimi. Jo vertinimu, forsavimas ir ypač logistikos palaikymas per Dnipro upę išlieka itin sudėtingas uždavinys.

    „Istorinis atsvaras čia yra Dnipro upė. Tokio vandens telkinio forsavimas yra sudėtingas, o net ir persikėlus išlaikyti tempą bei logistiką per Dnipro upę yra labai sunku“, – sakė D. Pletenčiukas.

    Jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos nuolat vykdo žvalgybą ir ieško silpnų vietų, tačiau vien „dairymasis“ į šią zoną dar nereiškia, jog tai artimiausiu metu kardinaliai pakeis situaciją pietų kryptimi.

    Chersono apšaudymų fonas

    Karinis atstovas taip pat akcentavo, kad Rusija toliau smogia Chersonui ir jo apylinkėms, o taikiniais neretai tampa civilinė infrastruktūra. Pasak jo, tai apima smūgius viešajam transportui, degalinėms ir kitiems objektams, kurie neturi tiesioginės karinės reikšmės.

    Tokio pobūdžio atakos išlieka viena didžiausių grėsmių civiliams pietų Ukrainoje, ypač prie fronto esančiuose miestuose. Ukrainos institucijos nuolat ragina gyventojus laikytis saugumo rekomendacijų ir reaguoti į oro pavojaus signalus.

    Kas keičiasi dėl dronų

    Pastaraisiais mėnesiais kovos pietų Ukrainoje vis labiau susijusios su bepiločių naudojimu žvalgybai ir smūgiams, o tai daro įtaką ir planuojamoms operacijoms prie vandens kliūčių. Dronai leidžia greičiau aptikti judėjimą, koreguoti ugnį ir atakuoti logistiką, todėl persikėlimas per upę tampa dar rizikingesnis.

    Ukrainos pusė pabrėžia, kad bet kokie bandymai stiprinti Rusijos grupuotę buvusio Kachovkos rezervuaro rajone turi būti vertinami kompleksiškai: svarbūs ir reljefo pokyčiai, ir Dnipro vandens kliūtis, ir intensyvi abiejų pusių žvalgyba ore.

  • Pirmas vaizdas iš Ukrainos: Rusija paleido naują „Banderol“ raketą, atskleidė detales

    Pirmas vaizdas iš Ukrainos: Rusija paleido naują „Banderol“ raketą, atskleidė detales

    Virš Brovarų Kijevo srityje liepos 2 dieną užfiksuotas naujas Rusijos sparnuotosios raketos tipo ginklas S8000 „Banderol“. Socialiniuose tinkluose paskelbtas vaizdo įrašas laikomas pirmuoju viešu šios raketos skrydžio įrodymu, kuriame matyti ryškus šviesos taškas, dideliu greičiu judantis ryto danguje.

    Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad S8000 „Banderol“ sukurta ir gaminama Rusijos įmonėje „JSC Kronshtad Teknologii“. Skelbiama, kad raketa pirmiausia pritaikyta leidimui iš žvalgybos ir smūgio bepiločių „Orion“, o ateityje gali būti integruojama ir į atakos sraigtasparnius Mi-28N.

    Pagal Ukrainos pateikiamus duomenis, maksimali raketos sparta siekia apie 620–650 kilometrų per valandą, o kreiserinė sparta – 520–560 kilometrų per valandą. Nurodomas ir maždaug 500 kilometrų nuotolis, kuris teoriškai leidžia smogti taikiniams toli už fronto linijos, priklausomai nuo paleidimo vietos.

    Žvalgybos vertinimu, raketa yra apie 5 metrų ilgio, sparnų mojis siekia maždaug 2,2 metro, o korpuso skersmuo – apie 30 centimetrų. Teigiama, kad kovinė galvutė sveria apie 150 kilogramų, iš jų maždaug 49,5 kilogramo sudaro sprogstamoji medžiaga.

    Ukrainos Gynybos ministerijos Pagrindinės žvalgybos valdybos specialistai skelbia nustatę, kad „Banderol“ konstrukcijoje naudojama daug užsienio komponentų, nepaisant Rusijai taikomų sankcijų. Tarp minimų dalių nurodomos „Murata Manufacturing“ baterijos, „RFDesign“ telemetrijos ryšio modulis, „Dynamixel“ pavaros, „STMicroelectronics“ mikrokontroleris ir „Toshiba“ fototranzistorius.

    Taip pat teigiama, kad variklis yra kiniškos kilmės, o kai kurios Vakarų gamybos dalys į Rusiją patenka per tarpininkus. Toks tiekimo modelis pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių iššūkių sankcijų politikai, nes gynybos pramonė neretai naudojasi sudėtingomis tiekimo grandinėmis, reeksportu ir tarpinėmis įmonėmis.

    Analitikai šį ginklą įvardija kaip potencialiai paprastesnę ir pigesnę konstrukciją nei dalis senesnių Rusijos sparnuotųjų raketų, todėl teoriškai gali atsirasti prielaidos didesnei gamybos apimčiai. Vaizdo įrašo pasirodymas rodo, kad Rusija tęsia naujų sistemų diegimą ir ieško būdų palaikyti atakų intensyvumą.

    „Ši raketa yra dar vienas pavyzdys, kaip Rusijos gynybos pramonė, nepaisant apribojimų, naudoja užsienio technologijas ir kuria naujus smogiamuosius sprendimus“, – teigiama Ukrainos žvalgybos vertinime.

  • Rusija masinėse atakose vis dažniau naudoja reaktyvinius dronus: kodėl juos sunkiau numušti

    Rusija masinėse atakose vis dažniau naudoja reaktyvinius dronus: kodėl juos sunkiau numušti

    Rusija per pastaruosius mėnesius vis dažniau į masines atakas prieš Ukrainą įtraukia reaktyvinius, turboreaktyvinius variklius turinčius smogiamuosius dronus. Ukraina pabrėžia, kad tokie taikiniai kelia naują iššūkį oro gynybai, nes dalis iki šiol veikusių perėmimo priemonių tampa mažiau efektyvios.

    Pagrindinė problema – greitis. Ukrainos oro pajėgų atstovai aiškina, kad reaktyviniai dronai gali pasiekti maždaug iki 500 kilometrų per valandą, todėl jie dažnai aplenkia perėmimo dronus, kurių greitis paprastai siekia iki 300 kilometrų per valandą.

    „Tokie dronai jau nepasiekiami perėmimo dronams, kurių greitis yra iki 300 kilometrų per valandą“, – sakė Ukrainos oro pajėgų atstovas pulkininkas Jurijus Ihnatas.

    Dėl to Ukraina priversta dažniau remtis brangesnėmis priemonėmis – priešlėktuvinėmis raketomis ir kompleksinėmis oro gynybos sistemomis. Kyjivas ne kartą yra įspėjęs, kad raketų atsargos nėra neribotos, o Rusija, didindama atakų mastą, siekia išnaudoti šį resursų disbalansą.

    Kas yra reaktyviniai smogiamieji dronai?

    Reaktyviniai smogiamieji dronai – tai vienkartiniai atakos dronai, kuriuose vietoje įprasto stūmoklinio ir propelerinio variklio montuojamas reaktyvinis variklis. Tokia schema leidžia skristi greičiau, o trumpame ruože – ir staigiau manevruoti, todėl taikinį sunaikinti tampa sudėtingiau naudojant mobiliąsias ugnies grupes ar mažesnio nuotolio priemones.

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis dar 2026 metų birželį teigė, kad agresorius nuolat keičia bepiločių naudojimo taktiką, didina jų skaičių ir gerina technines savybes. Pasak jo, Rusija planuoja didinti reaktyvinių smogiamųjų dronų dalį bendroje atakų struktūroje iki 50 proc.

    Iki šiol didelę dalį atakų dronų Ukraina neutralizuodavo derindama kelis sluoksnius: radarus, elektroninę kovą, mobiliąsias ugnies grupes ir specializuotas perėmimo priemones. Tačiau greitesni dronai sumažina laiko langą aptikimui ir reagavimui, todėl gynybai reikia arba geresnio ankstyvojo perspėjimo, arba galingesnių perėmėjų.

    „Geran“ evoliucija ir nauji modeliai

    Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) anksčiau skelbė, kad Rusija, pradėjusi vietinę „Shahed“ tipo dronų gamybą, juos pervadino į „Geran“ ir ėmė sparčiai tobulinti. Skelbiama, kad „Geran-3“ versija naudoja turboreaktyvinį variklį, todėl yra greitesnė už ankstesnius propelerinius modelius ir gali smogti dideliu nuotoliu.

    HUR taip pat yra pranešusi apie naujesnį „Geran-5“ modelį, kuris, vertinant pagal skelbiamus duomenis, gali gabenti apie 90 kilogramų kovinę galvutę. Teigiama, kad jo veikimo nuotolis gali siekti beveik 1 000 kilometrų, todėl teoriškai būtų pasiekiami taikiniai visoje Ukrainos teritorijoje.

    Pasak HUR, dalyje tokių dronų naudojami palydovinės navigacijos sprendimai ir ryšio moduliai, leidžiantys didinti atsparumą trikdymui ir tikslinti smūgio fazę. Tokie patobulinimai rodo kryptį, kurią karo metu renkasi abi pusės: pigesni, masiškai gaminami bepiločiai tampa vis sudėtingesni, o gynyba priversta investuoti į greitesnį aptikimą ir ekonomiškai tvaresnius perėmimo būdus.

    Ką tai reiškia Ukrainos oro gynybai?

    Ukraina skelbia, kad perėmimo rodikliai išlieka aukšti ir dažnai viršija 90 proc., tačiau reaktyvinių dronų atsiradimas keičia kainos ir efekto santykį. Kuo daugiau taikinių tenka numušti raketomis, tuo didesnė rizika, kad intensyvių atakų laikotarpiu pritrūks brangių perėmėjų, kurių gamyba ir tiekimas užtrunka.

    Praktikoje tai reiškia, kad oro gynybos sistemos turi būti adaptuojamos: svarbus tampa greitesnis taikinių klasifikavimas, racionalus raketų naudojimas ir papildomi perėmimo sprendimai, galintys vytis greitesnius dronus. Kartu tai didina spaudimą Vakarų partneriams dėl nuolatinio tiekimo ir technologinių sprendimų, leidžiančių išlaikyti gynybos tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje.

  • Pietų Korėja spartina dronų programą: iki 2029 metų planuoja 110 000 ir moko 500 000 karių

    Pietų Korėjos gynybos ministerija paskelbė iki 2029 metų planuojanti pagaminti 110 000 dronų ir apmokyti 500 000 karių juos valdyti. Seulo sprendimas siejamas su didėjančiu Šiaurės Korėjos keliamu saugumo iššūkiu ir sparčiai besikeičiančiu šiuolaikinio karo pobūdžiu.

    Gynybos ministras An Gju Bakas pabrėžė, kad pigūs, masiškai naudojami dronai iš esmės keičia karo veiksmus, nes leidžia greitai vykdyti žvalgybą ir smūgius mažesnėmis sąnaudomis. Pietų Korėja kaip rizikas įvardija ne tik karinę infrastruktūrą, bet ir kritinius objektus bei civilių teritorijas.

    „Pigūs dronai, naudojami dideliu mastu, iš esmės keičia karo veiksmų pobūdį“, – sakė An Gju Bakas.

    Seulas akcentuoja, kad naujoji programa remsis vidaus pramone ir vietoje gaminamais komponentais, taip mažinant priklausomybę nuo importo tiekimo grandinių. Į planus įtraukiamas ir ilgo nuotolio dronų sistemos K-Lucas diegimas, apie kurį Pietų Korėjos žiniasklaida skelbė kaip apie projektą, vystytą pasitelkiant ir atvirųjų šaltinių analizę.

    Be to, iki 2030 metų kariuomenė ketina įsigyti daugiau kaip 20 000 nebrangių žvalgybinių dronų. Lygiagrečiai vystomos vadinamųjų spiečių koncepcijos, kai keli ar keliolika bepiločių veikia koordinuotai, o jų užduotys paskirstomos automatizuotai, pasitelkiant DI sprendimus.

    Pietų Korėjos valdžia pabrėžia ir demografinį aspektą: šalyje ilgainiui mažėjant šauktinių ir profesinės tarnybos rezervui, didesnė automatizacija laikoma vienu iš būdų išlaikyti pajėgumus. Dronai čia matomi kaip priemonė sumažinti riziką kariams ir kompensuoti personalo trūkumą tam tikrose užduotyse.

    Kartu pranešta apie reikšmingą valdymo pertvarką. Prezidento biuro sprendimu panaikinama ankstesnė dronų operacijų vadovybė, o nauja institucija prie gynybos ministerijos koncentruosis į ginkluotės politiką ir įsigijimus, kai operacinės funkcijos bus paskirstytos skirtingoms kariuomenės rūšims.

    Pokyčiai siejami ir su ankstesniu incidentu, sukėlusiu politinį skandalą: 2024 metų spalį Pietų Korėjos dronų įskridimas į Šiaurės Korėjos teritoriją tapo vidaus politikos krize, po kurios buvo peržiūrėtas dronų panaudojimo kontrolės mechanizmas. Dabar Seulas bando suderinti spartų technologijų diegimą su aiškesne atsakomybių sistema ir sprendimų priėmimo grandine.

    Regiono saugumo kontekste dronų plėtra tampa vis labiau „naujaisiais artilerijos ir žvalgybos sparnais“, ypač kai vis daugiau valstybių remiasi masine gamyba, standartizuotais komponentais ir greita modernizacija. Pietų Korėjos planai rodo siekį ne tik atremti tiesiogines grėsmes, bet ir sukurti pramoninę bazę, leidžiančią greitai didinti bepiločių skaičių krizės atveju.

  • Lenkai perka keistai atrodantį V-BAT: šie dronai Baltijoje turės vieną svarbią misiją

    Lenkai perka keistai atrodantį V-BAT: šie dronai Baltijoje turės vieną svarbią misiją

    Lenkija stiprina bepiločių pajėgumus ir įsigyja neįprastos išvaizdos V-BAT bepiločių orlaivių sistemą iš JAV bendrovės „Shield AI“. Šie vertikalaus kilimo ir nusileidimo dronai, dar žinomi kaip MQ-35, bus perduoti Lenkijos kariniam jūrų laivynui operacijoms Baltijos jūroje.

    Sandorį pasirašė Lenkijos Ginkluotės agentūra, o pagrindinė naujų sistemų užduotis bus žvalgyba ir jūrinės situacijos stebėsena. Lenkijos pusė akcentuoja, kad praktinis poreikis siejamas su padidėjusiu dėmesiu Rusijos laivų aktyvumui regione ir platesnėmis hibridinėmis grėsmėmis.

    Kam skirtas V-BAT?

    V-BAT sukurtas darbui sudėtingomis sąlygomis, kai tradiciniai dronai susiduria su ribojimais. Gamintojas nurodo atsparumą elektroniniams trikdžiams ir galimybę veikti aplinkoje, kur apribotas GPS signalas ar ryšys, taip pat prastesniu oru ir esant sudėtingai jūros būklei.

    Dėl vertikalaus kilimo ir nusileidimo šiam dronui nereikia ilgo tako, todėl jis gali būti dislokuojamas ten, kur infrastruktūra ribota, pavyzdžiui, nuo laivų denių ar mažų aikštelių pakrantėje. Toks lankstumas ypač svarbus jūriniuose scenarijuose, kai sprendimus lemia oro sąlygos ir greitas reagavimo laikas.

    Dėmesys kritinei infrastruktūrai

    Lenkijos karinis jūrų laivynas V-BAT planuoja naudoti ne tik žvalgybai, bet ir kritinės infrastruktūros apsaugos užduotims. Baltijos jūroje vis dažniau akcentuojama povandeninių kabelių, dujotiekių ir energetinių jungčių stebėsena, nes šie objektai laikomi jautriausiais taikiniais diversijoms.

    Lenkų kariškiai ir ekspertai V-BAT dėl silueto neretai vadina šikšnosparniais, pabrėždami jo gebėjimą dirbti sudėtingoje jūrinėje aplinkoje. Tokie bepiločiai sprendimai tampa svarbia jūrų stebėsenos grandimi, kai siekiama nuolat matyti situaciją didelėse akvatorijose ir greitai tikslinti informaciją.

    Platesnė tendencija NATO regione

    V-BAT pirkimas įsilieja į platesnę tendenciją, kai NATO šalys sparčiai plečia bepiločių platformų panaudojimą jūroje. Praktika rodo, kad bepilotės sistemos leidžia pigiau ir ilgiau vykdyti žvalgybą, mažinant riziką įguloms ir išplečiant stebėsenos aprėptį.

    „Shield AI“ taip pat viešai signalizuoja apie ilgalaikį interesą Lenkijoje, įskaitant galimą aptarnavimo kompetencijų plėtrą. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip būdas trumpinti remontų terminus ir didinti parengtį, ypač kai sistemos planuojamos naudoti intensyviai ir arti potencialių įtampos taškų.

  • „Asseco“ antidrone sistema keičia žaidimą: jutikliai ant gatvių žibintų stebės dangų?

    „Asseco“ antidrone sistema keičia žaidimą: jutikliai ant gatvių žibintų stebės dangų?

    Lenkijos technologijų bendrovė „Asseco“ pristatė sprendimą, skirtą aptikti ir stebėti dronus, pasitelkiant akustinius jutiklius. Jie gali būti montuojami tiesiai ant gatvių apšvietimo stulpų, taip sukuriant lengvai plečiamą stebėsenos tinklą miestuose ir prie kritinės infrastruktūros.

    Tokios vietos pasirinktos neatsitiktinai: žibintai užtikrina patogų elektros tiekimą ir leidžia jutiklius įrengti aukščiau, mažiau pažeidžiamose vietose. Sistema sukurta veikti kaip pasyvus sprendimas, todėl pati neskleidžia papildomų signalų ir gali būti sunkiau aptinkama bei atsparesnė trikdymui.

    Surinkti garso duomenys per mobilųjį ryšį perduodami į „Asseco“ daiktų interneto platformą, kur atliekama analizė, įtraukiant DI. Tokiu būdu sistema atpažįsta objektą, seka jo judėjimą ir gali modeliuoti tikėtiną skrydžio trajektoriją, o nustačius neleistiną skrydį iš anksto apibrėžtose zonose, automatiškai siunčia perspėjimus.

    „Asseco“ teigimu, sprendimas numatytas dvejopai paskirčiai: gynybai ir civilinei saugai. Jis galėtų būti taikomas saugant karines teritorijas, oro uostus, tiltus, energetikos objektus bei kitą kritinę infrastruktūrą, kur svarbus ankstyvas mažai aukštyje skrendančių bepiločių aptikimas.

    Praktikoje didžiausias tokios technologijos iššūkis yra klaidingi suveikimai, kai drono skleidžiamas garsas supainiojamas su kitais šaltiniais, pavyzdžiui, motoroleriu ar vejapjove. „Asseco“ nurodo, kad testuojant siekiama maksimaliai sumažinti tokius atvejus, kad operatoriai gautų signalus tik patvirtintose situacijose.

    „Svarbus etapas buvo klaidingų suveikimų pašalinimas, kad įspėjimai būtų siunčiami tik tada, kai atvejis patvirtintas“, – sakė „Asseco“ atstovas Grzegorzas Bartleris.

    Dronų aptikimo technologijos Europoje sparčiai vystomos dėl augančio bepiločių prieinamumo, jų panaudojimo neteisėtam stebėjimui ar kontrabandai, taip pat dėl saugumo grėsmių šalia oro uostų ir strateginių objektų. Tokių sistemų paklausa didėja ir dėl to, kad vien tik dronų neutralizavimas be patikimo aptikimo bei identifikavimo grandinės dažnai laikomas nepakankamu sprendimu.

    „Asseco“ sprendimas dar laukia pirmųjų komercinių diegimų, tačiau pati koncepcija rodo kryptį, kuria juda rinka: tankūs, ant esamos infrastruktūros įrengiami sensorių tinklai, gebantys sujungti skirtingus duomenų šaltinius ir realiu laiku pateikti aiškius perspėjimus saugos tarnyboms.

  • Naujausias Rusijos Baltijos laivyno laivas liepsnose: palydoviniai vaizdai atskleidė smūgio mastą

    Naujausias Rusijos Baltijos laivyno laivas liepsnose: palydoviniai vaizdai atskleidė smūgio mastą

    Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos surengė ataką prieš vieną moderniausių Rusijos Baltijos laivyno korvečių „Bojkij“. Smūgis, kaip rodo palydoviniai vaizdai, sukėlė didelį gaisrą, kuris apėmė laivo antstatą ir centrinę korpuso dalį.

    Pranešama, kad korvetė tuo metu stovėjo sausajame doke Kronštate, netoli Sankt Peterburgo. Tokia vieta nuo fronto nutolusi šimtais kilometrų, todėl incidentas vertinamas kaip ženklas, jog Ukraina plečia toliašaudžių bepiločių operacijų geografiją.

    Palydoviniai kadrai ir liudijimai

    Palydovinėse nuotraukose matomas tankus dūmų stulpas virš doko ir keli gaisriniai vandens pabūklai, kuriais mėginta pažaboti liepsnas. Analitikai iš kadrų sprendžia, kad labiausiai nukentėti galėjo tiltelio zona ir šalia esantys elektronikos moduliai.

    Ukrainos pusė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matyti nuoseklūs smūgiai į doką įleistą laivą. Rusijos prorusiškuose kanaluose taip pat pasirodė patvirtinimų, kad pataikyta į antstatą, tačiau oficialių institucijų detalių komentarų dėl žalos masto kol kas nėra.

    Kuo svarbi korvetė „Bojkij“

    „Bojkij“ priskiriama projekto 20380 „Stereguščij“ klasės korvetėms, sukurtoms veikti pakrančių zonoje ir vykdyti palydos bei priešpovandenines užduotis. Šio tipo laivai laikomi vienais pažangiausių Rusijos Baltijos jūroje dėl modernizuotos jutiklių ir priešlėktuvinės gynybos architektūros.

    Atvirose apžvalgose nurodoma, kad korvetė ginkluota laivų puolimo raketomis „Uran“, turi laivui skirtą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Redut“, 100 milimetrų artilerijos pabūklą A-190 ir torpedinį kompleksą „Paket-NK“. Dėl šių pajėgumų tokio laivo laikinas iškritimas iš rikiuotės reiškia realų smūgį Baltijos laivyno operacinei veiklai.

    Galimos pasekmės Baltijos saugumui

    Kariniai stebėtojai pabrėžia, kad gaisras laive dažnai sukelia antrinius pažeidimus, ypač kai liepsnos pasiekia kabelių trasas, radarų ir ryšių įrangą. Net jei korpusas nebuvo kritiškai pramuštas, elektronikos ir antstato remontas gali užtrukti mėnesius, o kartais ir ilgiau, priklausomai nuo atsarginių dalių prieinamumo.

    Incidentas taip pat atkreipia dėmesį į didėjančią bepiločių platformų reikšmę jūriniame kare. Pastaraisiais metais Ukraina nuosekliai investuoja į bepiločius sprendimus, kurie leidžia pigiau ir lanksčiau smogti aukštos vertės taikiniams, o Rusijai tenka skirti vis daugiau resursų uostų, dokų ir bazinės infrastruktūros apsaugai.

    Kol kas nėra nepriklausomai patvirtintos informacijos, ar „Bojkij“ bus greitai grąžinta į tarnybą. Vis dėlto palydoviniai vaizdai ir paskelbti vaizdo įrašai rodo, kad incidentas greičiausiai neapsiribos kosmetiniais pažeidimais.

  • Ukraina paviešino slaptą kovinį droną „Morrigan“: juo taikosi į Rusijos logistikos arteriją

    Ukraina paviešino slaptą kovinį droną „Morrigan“: juo taikosi į Rusijos logistikos arteriją

    Karas Ukrainoje vis ryškiau persikelia į priešo operacinį užnugarį, o vienu svarbiausių įrankių tampa bepiločiai smogiamieji aparatai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino iki šiol slaptą kovinį droną „Morrigan“, kuris, Ukrainos teigimu, jau naudojamas smūgiams prieš Rusijos logistiką pietuose.

    Droną pristatė 412-oji bepiločių sistemų brigada „Nemesis“, taip užbaigdama kelias savaites trukusias spekuliacijas apie neatpažintą aparatą, veikiantį toli už fronto linijos. Ukrainos pusė akcentuoja, kad tai yra vietinių inžinierių ir fronto operatorių kurtas sprendimas, pritaikytas operacijoms gilesniame užnugaryje.

    Smūgiai į logistiką, ne į apkasus

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais vis daugiau dėmesio skiria tam, kas lemia karo tempą: šaudmenų, degalų, atsarginių dalių ir karių judėjimui. Tokia strategija remiasi paprasta logika: sutrikdžius tiekimo grandines, fronto atkarpose mažėja priešo pajėgumai vykdyti puolimą ir išlaikyti užimtą teritoriją.

    Ukrainiečių teigimu, „Morrigan“ paskirtis yra sistemingai varginti užnugario infrastruktūrą: sandėlius, transportą, remonto ir aprūpinimo mazgus, taip pat oro gynybos elementus. Būtent tokie taikiniai dažnai tampa prioritetu, nes jų praradimas sukelia grandininį efektą visoje operacinėje zonoje.

    Kas yra R-280 koridorius

    Vienu pagrindinių veikimo krypčių įvardijamas pietų transporto koridorius, kuris jungia Mariupolį su Krymu ir yra svarbus Rusijos pajėgų aprūpinimui. Ukrainos vertinimu, šis kelias yra tarsi regiono logistikos stuburas: juo juda technika, amunicija ir personalas.

    Ukrainiečiai taip pat nurodo, kad „Morrigan“ ne kartą buvo panaudotas Kryme prieš didelės vertės taikinius. Vis dėlto tokie pareiškimai dažnai pateikiami ribotai, nes atskleidus detales galima palengvinti priešo prisitaikymą, todėl operacinė informacija paprastai dozuojama.

    Kodėl techniniai duomenys slepiami

    Nors pats dronas dabar paviešintas, dauguma techninių charakteristikų lieka neatskleistos: nėra patvirtintų duomenų apie tikslų nuotolį, greitį ar naudingąją apkrovą. Tai įprasta praktika, kai kalbama apie sistemas, nuo kurių efektyvumo priklauso gebėjimas prasiskverbti pro elektroninės kovos ir oro gynybos priemones.

    Ukraina pripažįsta, kad vidutinio nuotolio bepiločiai šiuo metu vystomi kaip atskira karo priemonių kryptis, papildanti raketinius ir artilerijos smūgius. Tokių aparatų svarba auga dėl jų kainos ir efektyvumo santykio, taip pat dėl to, kad juos galima greičiau adaptuoti prie nuolat besikeičiančių fronto sąlygų, įskaitant radijo ryšio slopinimą.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad karą vis labiau formuoja technologijų lenktynės: nuo masinių FPV dronų iki ilgesnio nuotolio smogiamųjų sistemų ir DI sprendimų taikinių paieškai bei navigacijai. „Morrigan“ paviešinimas signalizuoja, kad Ukraina siekia stiprinti būtent operacinį spaudimą užnugaryje, kur kiekvienas sutrikdytas konvojus ar sandėlis gali turėti tiesioginę įtaką fronto dinamikai.

  • VRM ministras Anykščiuose: ką keis priedangų standartai, dronų grėsmės valdymas ir reforma

    VRM ministras Anykščiuose: ką keis priedangų standartai, dronų grėsmės valdymas ir reforma

    Gegužės 25 dieną Anykščių rajono savivaldybėje lankėsi vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič ir jo patarėjas Andrejus Junda. Darbinio vizito metu su savivaldybės vadovais ir Utenos apskrities statutinių tarnybų atstovais aptarti civilinės bei viešosios saugos klausimai, gynybinis pasirengimas grėsmėms ir regiono poreikiai.

    Susitikime taip pat nagrinėta Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų eiga ir praktiniai iššūkiai, kylantys įgyvendinant Vietos savivaldos bei Valstybės tarnybos įstatymų pakeitimus. Akcentuota, kad saugumo stiprinimas regione neatsiejamas nuo aiškių procedūrų, žmonių ir infrastruktūros.

    Civilinė sauga ir priedangos

    Didžiausias dėmesys skirtas civilinės saugos parengčiai ir savivaldybių atsakomybei. Pasak ministro, neseniai vykę gyventojų įspėjimo bandymai ir praktinis algoritmų patikrinimas parodė, kur reikia tikslinti vaidmenų pasidalijimą, informavimo grandines ir techninius valdymo procesus.

    Ministras nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavestos užduotys koreguoti reagavimo algoritmus, kad skirtingose situacijose sprendimai būtų priimami greičiau ir vienodais principais. Savivaldybei aktualu, kad veiksmai būtų aiškūs nuo pirmo signalo iki gyventojų nukreipimo į saugias vietas.

    Diskutuojant apie priedangų tinklą, aptartas jų prieinamumas visą parą ir parengties palaikymo kaštai. Anykščių savivaldybė pabrėžė, kad nuolatinis priedangų paruošimas reikalauja tikslinio valstybės finansavimo, o ministras informavo, jog savivaldybėms bus pateiktas vieningas techninių specifikacijų pavyzdys.

    Taip pat keltas klausimas dėl Nacionalinio krizių valdymo centro sprendimų terminų ekstremalių situacijų planavime. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste planų rengimo tempas turi būti spartesnis, ypač kalbant apie gyventojų aprūpinimą ir logistiką.

    Dronai, oro pavojus ir mokyklos

    Vienas aštresnių susitikimo klausimų buvo reagavimas į bepiločių orlaivių grėsmes ir galimi veiksmų scenarijai savivaldybių teritorijose. Ministras aiškino, kad operatyviam reagavimui pirmiausia būtinas realus grėsmės fiksavimas, o sprendimas neutralizuoti droną priklauso ir nuo vietos, kurioje tai būtų daroma.

    Ministro teigimu, ne visada saugu numušti droną virš gyvenamųjų teritorijų, nes krentančios nuolaužos gali kelti tiesioginį pavojų žmonėms ir turtui. Dėl to dalis tankiai apgyvendintų zonų tampa probleminės, kai reikia rinktis tarp momentinio veiksmo ir galimų šalutinių pasekmių.

    Aptarta ir civilinės saugos parengtis švietimo sistemoje, įskaitant situacijas egzaminų metu. Vidaus reikalų ministerijos atstovai nurodė, kad kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija derinami scenarijai, kaip elgtis paskelbus oro pavojų per brandos egzaminus.

    Policija, ugniagesiai ir valstybės tarnyba

    Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Renatas Vitkauskas pristatė situaciją regione ir įvardijo pagrindinius iššūkius Anykščių rajone. Tarp jų minėtas pareigūnų trūkumas, nusidėvėjęs transportas ir poreikis atnaujinti kriminalinės žvalgybos techniką.

    Ministras pažymėjo, kad vidaus tarnybos sistemoje atlikti teisiniai pakeitimai ir didintas finansavimas, o pareigūnų pritraukimui būtinas nuoseklus darbas su jaunimu ir švietimo įstaigomis. Susitikime sutarta, kad regionuose svarbu ne tik didinti pajėgumus, bet ir užtikrinti realias darbo sąlygas.

    Kalbant apie priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pertvarką, savivaldybė išsakė susirūpinimą dėl planų mažinti vieną ugniagesių komandą. Nors reformos tikslas – didesnis budinčių pareigūnų skaičius ir operatyvumas, vietos vadovams svarbu, kad sprendimai nesusilpnintų pagalbos pasiekiamumo nutolusiose vietovėse.

    Susitikime buvo paminėtas ir Viešintų ugniagesių indėlis gesinant Kupiškio rajono durpyno gaisrą. Akcentuota, kad net ir senesnė, bet didelio pravažumo technika tam tikromis sąlygomis tampa kritiškai svarbi, kai modernesnės priemonės negali pasiekti gaisravietės.

    Reikšminga dalis skirta valstybės tarnybos reformos praktikai ir atlygio klausimams. Ministras pabrėžė, kad darbo užmokesčio suvienodinimas valstybės tarnyboje nėra nei realistiškas, nei teisiškai pagrįstas, nes skiriasi pareigybių atsakomybės, kompetencijos ir darbų apimtys.

    Diskusijose paliesta ir idėja savivaldybėse steigti specializuotus viešojo saugumo skyrius, perimančius dalį kontrolės funkcijų. Anykščių meras tokią kryptį vertino kritiškai.

    „Savivalda neturi būti baudžiamasis padalinys“, – sakė Anykščių rajono meras.

    Susitikimo pabaigoje aptarti Vidaus reikalų ministerijos kuruojami Europos Sąjungos finansuojami projektai ir jų išlaidų tinkamumo klausimai. Savivaldybė pabrėžė, kad aiškūs reikalavimai ir operatyvūs sprendimai padėtų lėšas panaudoti laiku ir taip, kad jos realiai didintų žmonių saugumą bei gerintų viešąją infrastruktūrą.

  • Vėjo jėgainės ir nacionalinis saugumas: britų kariuomenė įspėja dėl radarų aklųjų zonų

    Vėjo jėgainės ir nacionalinis saugumas: britų kariuomenė įspėja dėl radarų aklųjų zonų

    Vėjo energetikos plėtra Jungtinėje Karalystėje vis dažniau susiduria ne su leidimų ar tinklo pralaidumo problemomis, o su nacionalinio saugumo reikalavimais. Dideli vėjo jėgainių parkai gali trikdyti oro gynybos radarų darbą ir sukurti vadinamąsias akląsias zonas, kuriose sudėtingiau aptikti bei sekti orlaivius.

    Toks klausimas kilo vertinant Fallago Rig vėjo jėgainių projektą Škotijos pasienio regione, kai britų Gynybos ministerija perspėjo apie galimą poveikį Brizlee Wood oro gynybos radarui. Šis radaras naudojamas stebėti Jungtinės Karalystės oro erdvę ir padėti identifikuoti nežinomus taikinius realiu laiku.

    Kaip jėgainės veikia radarus?

    Radarams vėjo jėgainės kelia problemų dėl aukštų bokštų ir besisukančių menčių, kurios atspindi radijo bangas ir sukuria vadinamąjį triukšmą. Dėl to radarui tampa sunkiau atskirti tikrą taikinį nuo klaidingų atspindžių arba užtikrintai sekti objektą tam tikrose kryptyse.

    Akląja zona paprastai vadinama erdvė, kurioje radaro aptikimo ar sekimo geba suprastėja tiek, kad didėja rizika nepastebėti mažesnių, žemai skrendančių ar netipinių objektų. Gynybos planuotojams tai svarbu ne tik dėl karinės aviacijos, bet ir dėl galimų neteisėtų įskridimų ar bepiločių orlaivių keliamų grėsmių.

    Kodėl projektas vis tiek gavo leidimą?

    Fallago Rig atvejis išryškino, kad sprendimas nebūtinai remiasi principu, jog radaras turi likti visiškai nepaveiktas. Praktikoje leidimai gali būti suteikiami su sąlyga, kad bus įdiegtos techninės poveikio mažinimo priemonės, kurios sumažins trikdžių tikimybę iki priimtino lygio.

    Tokios priemonės paprastai apima radaro programinės įrangos atnaujinimus, filtravimo algoritmus, papildomų jutiklių integravimą ar net atskirų stebėjimo sistemų diegimą, kad būtų kompensuotos silpnesnės aprėpties zonos. Derybos tarp vystytojų ir gynybos institucijų dažnai tęsiasi ir po pirminių sprendimų, ypač planuojant plėtrą ar parko išplėtimą.

    „Svarbiausia tampa ne klausimas, ar trikdžiai egzistuos, o ar jie gali būti patikimai suvaldyti techninėmis priemonėmis“, – teigiama su projektu susijusiuose vertinimuose.

    Ką tai reiškia vėjo energetikos plėtrai?

    Šis konfliktas rodo platesnę tendenciją: atsinaujinančios energetikos objektų poveikis vertinamas ne vien pagal elektros gamybą ar poveikį aplinkai, bet ir pagal kritinės infrastruktūros bei gynybos sistemų patikimumą. Vėjo parkų planavimas vis dažniau apima ne tik vietos bendruomenių, bet ir oro navigacijos, ryšių bei radarų sistemų suderinamumo analizę.

    Ekspertai pabrėžia, kad rizika nebūtinai apsiriboja pačiu parku: radarų aprėpties pokyčiai gali pasireikšti platesnėje teritorijoje, priklausomai nuo reljefo, atstumų ir radaro darbo režimų. Dėl to vystytojams tenka anksti įtraukti gynybos ir aviacijos institucijas, kad projektai neįstrigtų vėlyvoje stadijoje, kai pakeitimai tampa brangūs ir sudėtingi.

    Jungtinės Karalystės patirtis rodo, kad spartėjant vėjo energetikos plėtrai, nacionalinio saugumo argumentai gali tapti vienu svarbiausių faktorių, lemiančių ne tik konkrečių parkų vietą, bet ir technologinius reikalavimus visam sektoriui.