Tag: Bepiločiai orlaiviai

  • Lenkijoje plečiamas „PIT-Radwar“ padalinys: į radarų ir ryšio gamybą Žemutinėje Silezijoje – apie 20 mln. eurų

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) pasirašė sutartį dėl „PIT-Radwar“ padalinio plėtros Černicoje, Žemutinėje Silezijoje. Projektas apima esamos infrastruktūros modernizavimą ir naujos įrangos įsigijimą, o bendra investicijų vertė sieks apie 20 mln. eurų.

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius per sutarties pasirašymo renginį pabrėžė, kad plėtra turi padidinti visos grupės gamybinius pajėgumus. Jo teigimu, tai reiškia perėjimą prie modernesnių technologijų ir darbo su naujos kartos įranga, o poveikį pajus ir regiono ekonomika bei vietos bendruomenė.

    Ne nauja gamykla, o trūkstamų pajėgumų stiprinimas

    „PIT-Radwar“ atstovai akcentuoja, kad Černicoje nebus statoma nauja gamykla nuo nulio. Planuojama plėsti ir modernizuoti cechus tam, kad juose būtų galima įrengti naujas gamybos linijas ir pastatyti daugiau kaip 100 modernių, dalinai robotizuotų įrenginių.

    „Mes nestatome naujos gamyklos. Papildome kompetencijas, kurių mums trūko, ir modernizuojame sales, kad galėtume jose įrengti naują techniką“, – sakė PGZ grupės įmonės valdybos narys Adamas Zasada.

    Pasak įmonės, Černicos padalinyje gaminama ir aptarnaujama įranga naudojama tiek Lenkijos, tiek sąjungininkų ginkluotosiose pajėgose. Bendrovė pabrėžia ryšio sistemų svarbą kariuomenei, o „PIT-Radwar“ specializacija siejama su radarais ir radiolokacijos sprendimais, taip pat kariniu ryšiu.

    Investicijos siejamos su priešdronine gynyba

    Projektas siejamas su SAN programa, kuri Lenkijoje pristatoma kaip viena iš žemiausio sluoksnio oro gynybos grandžių, orientuota į įvairių klasių bepiločių orlaivių aptikimą ir neutralizavimą. Įmonės atstovai nurodo, kad Černicoje ruošiami komponentai bus integruojami į ryšio ir valdymo sprendimus, svarbius šiai programai.

    Skelbiama, kad vien infrastruktūros plėtros sutarties vertė sudaro apie 4,7 mln. eurų, tačiau kartu su įrangos ir mašinų įsigijimu bendra projekto suma išauga iki maždaug 20 mln. eurų. Tokios investicijos atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai didinami vietos gamybiniai pajėgumai ir trumpinamos tiekimo grandinės, atsižvelgiant į ilgalaikius gynybos poreikius.

    Serviso centras ir augantis užimtumas

    PGZ taip pat skelbia apie planus Žemutinėje Silezijoje kurti serviso centrą, kuris turėtų padėti aptarnauti techniką ir už Lenkijos ribų, NATO kaimyninėse valstybėse. Černicos padalinys įvardijamas kaip ryšio ir serviso bazė, kuri, plečiantis ginkluotės programoms, stiprina infrastruktūrą ir gamybos potencialą.

    Grupė nurodo, kad Žemutinėje Silezijoje joje dirba apie 1 700 žmonių, o artimiausiu laikotarpiu šis skaičius turėtų viršyti 2 000. Taip pat teigiama, kad Černicoje planuojamas maždaug 50 proc. užimtumo augimas, o regione PGZ bendradarbiauja su šimtais partnerių.

    „PIT-Radwar“ Lenkijoje žinoma dėl radarų sprendimų ir priešlėktuvinių sistemų, o Černicos padalinys įvardijamas kaip svarbi ryšio, integracijos ir aptarnavimo grandis. Bendrovė taip pat akcentuoja ilgametę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą radiolokacijos, žvalgybos ir valdymo sistemų srityse.

  • Londono „DroneX“ parodoje išryškėjo dvi jėgos: ukrainiečių dronai ir kiniškos baterijos

    Londono „DroneX“ parodoje išryškėjo dvi jėgos: ukrainiečių dronai ir kiniškos baterijos

    Dronų bumas persikėlė į Londoną

    Londone vykusioje dronų parodoje ir konferencijoje „DroneX“ dėmesį traukė ne pramoginiai skraidantys įrenginiai, o technologijos, kurios jau dabar keičia saugumo, gelbėjimo ir logistikos realybę. Renginyje ryškiai matėsi tendencija, kad rinką vis labiau formuoja dvi kryptys: ukrainietiški sprendimai, užgrūdinti karo sąlygomis, ir Kinijos tiekėjų komponentai.

    Parodos dalyviai akcentavo, kad dronai sparčiai tampa ne tik filmavimo ar inspekcijų įrankiu, bet ir infrastruktūros apsaugos bei reagavimo į incidentus dalimi. Kartu daugėjo diskusijų, kaip suvaldyti augantį bepiločių srautą virš miestų ir kaip užtikrinti, kad technologijos būtų naudojamos saugiai.

    Ukrainietiški sprendimai iš fronto

    Tarp ryškiausių parodos ekspozicijų išsiskyrė ukrainiečių gamintojai, kurie pristatė tiek platformas, tiek jų modernizavimo idėjas. Karo patirtis čia virto inžinerija: akcentuotas atsparumas trikdymui, greitas remonto ir komplektavimo ciklas bei pritaikymas realioms sąlygoms.

    Renginyje kartota mintis, kad Ukrainoje dronai seniai peržengė eksperimentų ribas ir tapo kasdieniu taktiniu įrankiu. Dalis įmonių, anot dalyvių, jau ieško ilgalaikių partnerių Vakaruose, o jų technologijos vis dažniau domina valstybines institucijas ir gynybos pramonę.

    „Kai ryšys ar navigacija trikdoma, perjungiame ant antžeminių sprendimų, kurie padeda dronui atpažinti taikinį“, – sakė vienas parodoje kalbintas Ukrainos atstovas.

    Kiniškas pranašumas slypi baterijose

    Kita aiškiai matoma parodos kryptis buvo Kinijos tiekėjai, tačiau jų akcentas dažnai krypo ne į pačius dronus, o į svarbiausią jų ribojantį veiksnį: energiją. Daug stendų siūlė baterijas, energijos valdymo modulius ir sprendimus, kurie lemia skrydžio trukmę, naudingąją apkrovą ir kainą.

    Parodoje pristatyti ir indukcinio įkrovimo sprendimai, kurie teoriškai leistų dronams automatiškai grįžti į įkrovimo platformą ir vėl kilti be žmogaus įsikišimo. Tokia infrastruktūra ypač domina gelbėjimo ir viešojo saugumo scenarijus, kai reakcijos laikas yra kritinis.

    DI, autonomija ir auganti grėsmė

    Renginyje nemažai dėmesio skirta sistemoms, kurios dronams suteikia daugiau autonomijos, įskaitant objektų aptikimą, sprendimų priėmimo pagal nustatytas taisykles modelius ir skrydžių valdymą sudėtingoje aplinkoje. Tai didina efektyvumą, bet kartu kelia klausimų dėl kontrolės, atsakomybės ir piktnaudžiavimo rizikų.

    Lygiagrečiai augo ir priešdroninių technologijų segmentas: nuo aptikimo sistemų iki ryšio trikdymo ir kitų neutralizavimo priemonių. Parodos dalyviai pripažino, kad universalaus sprendimo, galinčio patikimai sustabdyti visų tipų dronus įvairiose situacijose, vis dar nėra.

    Diskusijose išryškėjo ir reguliavimo tema: Europoje toliau plečiami bepiločių skrydžių reikalavimai, siekiant suderinti inovacijas ir saugumą. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio identifikavimui, skrydžių zonoms, operatorių atsakomybei ir infrastruktūros apsaugai.

    Nuo gelbėjimo iki karo pramonės

    Be karinių sprendimų, parodoje buvo matyti ir civiliniai scenarijai: paieška ir gelbėjimas, objektų inspekcija, transportavimas bei mokymai specializuotose aikštelėse. Dalis dalyvių pristatė idėjas apie nuolat parengtus dronus, kurie galėtų būti aktyvuojami incidento metu ir atvykti pirmieji.

    Tuo pačiu tvyrojo akivaizdi įtampa: technologija, kuri gali atgabenti medicinos priemones ar padėti ugniagesiams, gali būti pritaikyta ir agresijai. Būtent todėl, pasak konferencijos dalyvių, kartu su rinka turi augti ir taisyklės, apsauga bei kritinės infrastruktūros atsparumas.

    „Mes turime kai ką geresnio už kortas. Mes turime dronus“, – sakė ukrainiečių atstovai, renginyje cituodami frazę, kuri, jų teigimu, tiksliai apibūdina šiandienos realybę.

  • Zarasuose skambės šūviai ir dūmai: ką būtina žinoti apie šaulių pratybas „Saugūs Zarasai’26“

    Zarasuose skambės šūviai ir dūmai: ką būtina žinoti apie šaulių pratybas „Saugūs Zarasai’26“

    Rugsėjo 25–27 dienomis Zarasų mieste ir rajone vyks Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės lauko taktikos pratybos „Saugūs Zarasai’26“. Organizatoriai perspėja, kad gyventojai šiuo laikotarpiu gali girdėti šūvius ir kitus neįprastus garsus, taip pat matyti dūmų imitaciją.

    Pratybos numatytos tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu, todėl didesnis aktyvumas gali būti pastebimas ir vakare ar naktį. Mokymų metu planuojama naudoti imitacinius šaudmenis, garso priemones ir bepiločius orlaivius, o tai kai kuriose vietovėse gali sukelti papildomą triukšmą.

    Pratybų teritorijoje gyventojai gali sutikti ginkluotus, skiriamaisiais ženklais pažymėtus šaulius, taip pat pamatyti jų naudojamas sausumos ir vandens transporto priemones. Pabrėžiama, kad tai mokomosios pratybos, skirtos šaulių taktiniams įgūdžiams ir sąveikai lavinti.

    Ko tikėtis gyventojams?

    Dažniausiai tokio pobūdžio mokymai apima judėjimą vietovėje, ryšio ir koordinavimo užduotis, stebėjimo bei orientavimosi veiksmus, todėl gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir įvertinti, kad matomi veiksmai nėra realus incidentas. Jei pratybų metu pasirodytų dūmai, tai gali būti dūmų imitacija, naudojama taktinėms situacijoms modeliuoti.

    Organizatorių teigimu, pratybų metu bus laikomasi saugos reikalavimų, aplinkosaugos ir kelių eismo taisyklių. Taip pat nurodoma, kad pratybos neturėtų trikdyti įprastos gyventojų kasdienės veiklos, o šaulių veiksmai bus organizuojami taip, kad būtų užtikrintas saugumas.

    Kodėl tokios pratybos rengiamos?

    Lietuvos šaulių sąjunga reguliariai rengia mokymus skirtinguose Lietuvos regionuose, siekdama parengti narius gynybos užduotims ir veikimui krizės situacijose. Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama realistiškoms pratyboms su aiškiai apibrėžtomis saugos procedūromis, ryšio priemonėmis ir vietovės pažinimu.

    Gyventojams, kuriems kyla klausimų dėl pratybų eigos ar konkrečių teritorijų, rekomenduojama sekti oficialią organizatorių informaciją ir savivaldybės skelbiamus pranešimus. Skubios pagalbos tarnybas patariama informuoti tik tais atvejais, kai pastebima akivaizdi reali grėsmė ar incidentas, nesusijęs su mokymais.

  • Lenkija kelia naikintuvus: po naujų Rusijos smūgių Ukrainai sustiprinta oro erdvės apsauga

    Lenkijos kariuomenė šeštadienio rytą laikinai suintensyvino veiksmus šalies oro erdvėje ir pakėlė į orą karinius orlaivius. Sprendimas priimtas reaguojant į naują Rusijos atakų bangą prieš Ukrainą ir siekiant užtikrinti saugumą pasienio regionuose.

    Apie operaciją pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė. Pasak jos, pagal nustatytas procedūras buvo aktyvuotos reikalingos oro pajėgos, taip pat į aukštesnį parengties lygį pervestos antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos priemonės.

    Kas įvyko Lenkijos danguje?

    Operacinė vadovybė nurodė, kad veiksmai buvo prevenciniai ir skirti oro erdvės kontrolei bei apsaugai, ypač teritorijose, esančiose arčiau padidintos rizikos zonų prie Ukrainos. Pabrėžiama, kad tokie sprendimai priimami įvertinus realaus laiko informaciją apie grėsmes regione.

    „Dėl Rusijos smūgių Ukrainos teritorijai Lenkijos oro erdvėje pradėtas karinės aviacijos veikimas“, – pranešė Operacinė vadovybė.

    Vėliau kariuomenė informavo, kad operacija buvo užbaigta, o antžeminės sistemos grįžo į įprastą veikimo režimą. Kartu akcentuota, jog Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.

    Kodėl tai kartojasi vis dažniau?

    Lenkijos kariuomenė pastarosiomis dienomis reguliariai skelbia apie į orą keliamus Lenkijos ir sąjungininkų naikintuvus, kai Rusijos atakos Ukrainoje sustiprėja. Tokia praktika taikoma siekiant greitai reaguoti į galimus incidentus, įskaitant netyčinius oro erdvės pažeidimus ar grėsmes iš bepiločių orlaivių ir raketų skrydžių trajektorijų.

    Šis kontekstas ypač svarbus dėl Lenkijos geografinės padėties ir NATO rytinio flango saugumo. Oro policijos ir sustiprintos oro gynybos priemonės regione leidžia greičiau identifikuoti objektus bei mažinti riziką civiliams ir infrastruktūrai, jei koviniai veiksmai Ukrainoje priartėja prie kaimyninių valstybių sienų.

    Kariuomenė tikino, kad situacija stebima nuolat, o pajėgos išlieka pasirengusios nedelsiant reaguoti, jei grėsmės lygis vėl išaugtų. Tokie pranešimai taip pat yra signalas visuomenei, kad padidintas aktyvumas ore nebūtinai reiškia tiesioginį incidentą, bet dažnai yra saugumo procedūrų dalis.

  • Kas galėjo nukristi prie Lenkijos sienos: štai ką sugeba reaktyvinis „Gierań-5“

    Kas galėjo nukristi prie Lenkijos sienos: štai ką sugeba reaktyvinis „Gierań-5“

    Netoli Lenkijos sienos, ties Dorohusko apylinkėmis, užfiksuotas incidentas, kai į žemę galėjo nukristi iš oro atskridęs objektas. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, koks tiksliai ginkluotės ar technikos tipas buvo aptiktas, tačiau kariškiai akcentuoja, kad sprendimą lems papildomi patikrinimai.

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadovybės atstovas Jerzy Goryszewskis vietos žiniasklaidai teigė, kad pagal priartėjimo greitį tai greičiausiai nebuvo įprastas lėtesnis bepiločio tipas. Pasak jo, labiau tikėtinas reaktyvinis dronas arba kitas objektas, pavyzdžiui, raketa, o tiksli kilmė ir modelis dar bus nustatomi.

    Ukrainos karinės institucijos pastaruoju metu taip pat yra informavusios apie Rusijos smūgių metu Vakarų Ukrainos kryptimi pasirodančius reaktyviniu varikliu varomus bepiločius. Dėl to viešojoje erdvėje vis dažniau minimos „Gierań“ serijos platformos, kurios laikomos pigesne ir paprastesne alternatyva daliai sparnuotųjų raketų užduočių.

    Kas yra „Gierań-4“ ir „Gierań-5“?

    „Gierań-4“ ir „Gierań-5“ siejami su „Gierań-2“ evoliucija, tačiau svarbiausias skirtumas yra jėgainė: naujesnės versijos siejamos su turboreaktyviniu varikliu. Tai reiškia didesnį greitį ir kitokią skrydžio dinamiką, kuri gali apsunkinti perėmimą priemonėmis, skirtomis lėtesniems taikiniams.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją „Gierań-4“ maksimalus greitis gali siekti apie 500 kilometrų per valandą. Apie didesnį „Gierań-5“ dažniau kalbama kaip apie dar greitesnę platformą, kuriai priskiriamas iki 600 kilometrų per valandą greitis, nors dalis parametrų išlieka nepatvirtinti nepriklausomai.

    Nuotolis, kovinė galvutė ir valdymas

    Vienas dažniausiai minimų aspektų yra nuotolis: Ukrainos pusė yra viešai užsiminusi apie atvejus, kai tokio tipo aparatai galėjo įveikti maždaug 960 kilometrų distanciją. Tai teoriškai leidžia atakuoti taikinius toli nuo fronto linijos ir didina riziką pasienio regionams, kai skrydžio trajektorijos eina netoli NATO sienos.

    „Gierań-5“ kovinės galvutės masė viešuose vertinimuose siejama su maždaug 90 kilogramų svoriu. Tokia apkrova gali sukelti reikšmingą žalą infrastruktūrai, ypač jei smūgis tenka logistikos, energetikos ar transporto objektams.

    Taip pat viešai teigiama, kad „Gierań-5“ gali turėti elektrooptines sistemas ir didesnį atsparumą trukdymui. Tai siejama su galimybe skrydžio metu nuotoliniu būdu koreguoti kursą, o paskutinėje fazėje pasikliauti vidiniu taikinio paieškos ir nutaikymo sprendimu.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai?

    Pasienio incidentai kelia didelį dėmesį dėl galimos grėsmės civiliams ir infrastruktūrai, net jei smūgis įvyko už Lenkijos teritorijos ribų. Kuo greitesnis ir sudėtingiau perimamas taikinys, tuo mažiau laiko turi oro gynyba įvertinti situaciją, priimti sprendimą ir veikti.

    Kariškiai pabrėžia, kad kol nėra galutinės ekspertizės, bet kokios išvados dėl konkretaus modelio būtų tik preliminarios. Tačiau faktas, kad regione fiksuojami galimai reaktyviniai bepiločiai, rodo besikeičiančią grėsmių dinamiką ir spaudimą stiprinti ankstyvojo perspėjimo bei oro gynybos grandis.

  • Visagine dvi dienas vyks kariuomenės pratybos: bus ginklai, dronai ir imitaciniai šūviai

    Visagine dvi dienas vyks kariuomenės pratybos: bus ginklai, dronai ir imitaciniai šūviai

    Rugsėjo 23 ir 24 dienomis Visagino savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės pratybos. Jose dalyvaus Lietuvos kariai, o gyventojai raginami iš anksto susiplanuoti laiką ir atkreipti dėmesį į galimus laikinuosius nepatogumus.

    Pratybų metu kariai vilkės karines uniformas ir su savimi turės šaunamuosius ginklus. Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad tai planuotas mokymas, skirtas pasirengimui ir veiksmų suderinamumui gerinti.

    Numatoma naudoti lengvąją karinę techniką, bepiločius orlaivius ir imitacinius šaudmenis, taip pat pirotechnikos priemones. Tokios priemonės įprastai naudojamos kuriant realistiškas sąlygas, kai treniruojamasi veikti įvairiose situacijose, įskaitant miesto aplinką.

    Gyventojai gali girdėti garsinius efektus ar pastebėti intensyvesnį karių judėjimą, ypač arčiau mokymų rajonų. Pastebėjus pirotechnikos likučius ar įtartinus daiktus, rekomenduojama jų neliesti ir apie radinius pranešti Bendruoju pagalbos centru.

    Lietuvos kariuomenė pastaraisiais metais dažniau rengia mokymus skirtingose šalies vietovėse, siekdama stiprinti parengtį ir greito reagavimo gebėjimus. Pratybos savivaldybių teritorijose yra įprasta praktika, tačiau apie jas iš anksto informuojama, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas ir aiškumas.

  • Ką pamatys gyventojai? Per 5 dienas 12 savivaldybių vyks Lietuvos kariuomenės pratybos

    Ką pamatys gyventojai? Per 5 dienas 12 savivaldybių vyks Lietuvos kariuomenės pratybos

    Rugsėjo 14 dieną prasidės Lietuvos kariuomenės karinės pratybos, kurios tęsis iki rugsėjo 18 dienos. Jos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu, todėl kai kuriose vietovėse gyventojai gali pastebėti intensyvesnį karių judėjimą.

    Pratybos bus vykdomos Vilniaus ir Kauno rajonuose, taip pat Prienų, Alytaus, Birštono, Marijampolės, Lazdijų, Varėnos, Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų ir Šalčininkų savivaldybėse. Nurodoma, kad pratybos planuojamos nuo 09.00 valandos iki 16.45 valandos, tačiau veikla numatyta ir tamsiu paros metu.

    Pratybų metu bus naudojami skirtingo tipo bepiločiai orlaiviai, valtys bei ginklai. Pabrėžiama, kad imituojamieji šaudmenys ir pirotechnika nebus naudojami, todėl neturėtų būti girdimų imitacinių šūvių ar sprogimų.

    Kariai vietovėse judės pėsčiomis, taip pat ratinėmis karinėmis ir civilinėmis transporto priemonėmis. Dėl to gyventojai gali dažniau matyti kolonas, patrulius ar trumpalaikius sustojimus prie kelių ir miško keliukuose.

    Kariuomenė primena, kad tokios pratybos yra įprasta pasirengimo dalis, skirta treniruoti veiksmus realiomis sąlygomis ir tobulinti tarpusavio koordinavimą skirtingose vietovėse. Už informacijos pateikimą atsakingas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Vytauto Didžiojo Jėgerių batalionas.

  • Lenkijos kariuomenė Baltijoje ištraukė droną: gynybos ministerija įtaria rusišką kilmę

    Dronas rastas prie Rusinovo

    Lenkijos kariuomenė Baltijos jūroje, netoli Rusinovo gyvenvietės prie Jaroslavieco, aptiko ir iškėlė iš vandens droną. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad pirminės apžiūros duomenimis tai gali būti Rusijos karinis bepilotis orlaivis.

    Pasak ministro, įvykio vietoje dirba tarnybos, kurios užtikrina teritorijos apsaugą ir paimtos įrangos saugumą. Toliau bus atliekami techniniai tyrimai ir identifikavimo procedūros, kurios turi patvirtinti kilmę ir nustatyti, kokiai paskirčiai dronas buvo naudotas.

    Kodėl ši vieta jautri?

    Rusinovas yra kelių ar keliolikos kilometrų atstumu nuo Centrinio karinių oro pajėgų poligono Vicko Morske, esančio netoli Ustkos. Ši teritorija reguliariai naudojama pratyboms, įskaitant oro gynybos ir aviacijos treniruotes.

    Lenkijos pareigūnų teigimu, toks radinys jautriame regione verčia griežtai vertinti galimus incidento scenarijus: nuo prarasto žvalgybinio aparato iki sąmoningo bandymo rinkti informaciją apie infrastruktūrą ar karinius objektus. Pastaraisiais metais NATO rytiniame flange ypač daug dėmesio skiriama bepilotei žvalgybai ir elektroninės kovos priemonėms.

    Politikų reakcijos ir platesnis fonas

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po specialaus tarnybų pasitarimo akcentavo, kad Rusijos veiksmų eskalacija tampa apčiuopiama, o jos pavyzdžiai vis dažniau fiksuojami netoli Lenkijos sienos. Tai siejama su intensyvėjančiais karo Ukrainoje epizodais ir augančiu rizikų skaičiumi pasienio regione.

    Seime apie situaciją paklaustas gynybos viceministras Cezary Tomczykas patvirtino, kad pirminė informacija taip pat leidžia įtarti rusišką kilmę. Jo teigimu, dronas pagal nustatytas procedūras bus perduotas atsakingoms tarnyboms ekspertizei.

    „Lenkija šiandien daugeliu aspektų yra pirmo numerio taikinys, kalbant apie hibridines atakas ar stebėjimą“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Viceministras ragino stiprinti visuomenės atsparumą ir situacijos supratimą, pabrėždamas, kad kol išlieka grėsmė iš Rusijos pusės, Lenkija bus tikrinama įvairiais būdais. Tarp galimų veiksmų minimi žvalgybiniai skrydžiai ir oro erdvės stebėjimas, į kuriuos Lenkija reaguoja perėmimo ir kontrolės priemonėmis, laikantis tarptautinių taisyklių.

    Ką teigia Kremlius

    Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad Rusijos kariuomenė veikia visoje Ukrainos teritorijoje ir ketina tęsti operacijas. Šie komentarai nuskambėjo po pranešimų apie atakas Ukrainos vakaruose, netoli Lenkijos sienos.

    Ukrainos institucijos taip pat informavo apie incidentus pasienio geležinkelio infrastruktūroje, įskaitant situaciją, kai netoli smūgių buvo diplomatiniai ir tarptautinių pareigūnų kelionėms naudoti traukiniai. Tai dar labiau išryškina rizikas regione, kuriame bet koks bepilotės technikos pasirodymas gali tapti svarbiu saugumo signalu.

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo 11 žmonių, Kyjivas ėmėsi Rusijos šešėlinio laivyno

    Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo 11 žmonių, Kyjivas ėmėsi Rusijos šešėlinio laivyno

    Per Rusijos naktinius smūgius Ukrainoje nuo rugsėjo 11 dienos vakaro iki rugsėjo 12 dienos ryto žuvo mažiausiai 11 žmonių, dar 96 buvo sužeisti. Apie tai pranešė Ukrainos institucijos, o daugiausia nukentėjo Odesos sritis.

    Smūgiai fiksuoti ir Dnipropetrovsko, Donecko, Zaporižios, Kyjivo, Sumų, Charkivo bei Chersono srityse. Atakos vyko tuo metu, kai Ukraina tęsia operacijas prieš Rusijos vadinamąjį šešėlinį laivyną, kuriuo gabenama nafta, padedanti finansuoti karą.

    Odesa – vienas pagrindinių taikinių

    Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad atakoje Rusija panaudojo 129 įvairių tipų bepiločius orlaivius, taip pat balistines raketas „Iskander-M“ ir KN-23, sparnuotąsias raketas „Kalibr“ bei valdomas raketas Ch-59/69. Pasak kariškių, dalis bepiločių buvo su reaktyviniais varikliais, o tai apsunkina jų perėmimą.

    Ukrainos oro gynyba pranešė sunaikinusi arba elektroninėmis priemonėmis sutrikdžiusi 110 oro taikinių, tarp jų – 101 bepiločio skrydį ir dalį raketų. Tokios mišrios atakos, kai vienu metu leidžiamos ir raketos, ir dronai, pastaruoju metu dažnai naudojamos siekiant perkrauti oro gynybos sistemas.

    Vienas pagrindinių smūgio taikinių buvo Odesa. Vietos valdžia skelbė, kad apgadintas daugiabutis, o sužeistųjų skaičius augo gavus daugiau informacijos iš įvykio vietos.

    Odesos srityje sužeista mažiausiai 35 žmonės, tarp jų – penkių mėnesių kūdikis ir 17-metis. Dalis nukentėjusiųjų buvo hospitalizuoti, o gelbėjimo darbai ir pastatų būklės vertinimas tęsėsi ir po atakos.

    Smūgiai regionuose ir pramonės taikiniai

    Dnipropetrovsko srityje atakos paliesti keli miestai. Dnipro mieste, vietos pareigūnų duomenimis, apgadintas pramonės objektas, gyvenamieji pastatai ir automobiliai, žuvo vienas žmogus, sužeista 19.

    Kryvyj Riho mieste naktį smogta pramonės įmonei, žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti. Srities vadovybė skelbė, kad iš viso regione žuvo du žmonės ir sužeista mažiausiai 22, tarp jų – vaikas.

    Zaporižios srityje per parą fiksuoti smūgiai dešimtims gyvenviečių, tarp jų – raketinės atakos prieš Zaporižios miestą. Vietos valdžia pranešė apie du žuvusius ir 11 sužeistų žmonių.

    Donecko srityje pranešta apie keturis žuvusius ir penkis sužeistus žmones, o Kyjivo srityje – apie vieną žuvusį ir tris sužeistuosius, tarp jų vaiką. Taip pat skelbta apie apgadintus namus, sandėlius, transporto priemones ir elektros liniją.

    Sumų srityje per drono smūgį žuvo 68 metų vyras, o kitoje bendruomenėje buvo sužeistas 64 metų žmogus. Charkivo srityje pranešta apie žuvusį 32 metų vyrą ir sužeistą 19-metį, o Chersono srityje sužeista 18 žmonių ir apgadinta civilinė infrastruktūra.

    Ukraina smogė ir Rusijoje

    Ukrainos gynybos pajėgos patvirtino, kad naktį smogė Togliatiko kaučiuko gamyklai Samaros srityje Rusijoje. Pasak Ukrainos kariuomenės, įmonė tiekia produkciją, kuri gali būti naudojama Rusijos kariniam pramonės kompleksui.

    Skelbta, kad gamyklos teritorijoje kilo gaisras, o žalos mastas dar vertinamas. Ukrainos pusė akcentuoja, kad tokio pobūdžio pramonės objektai svarbūs logistikai ir medžiagoms, kurios naudojamos ginklų bei degalų komponentų gamyboje.

    Taip pat buvo minimi pranešimai apie smūgį mašinų gamybos įmonei okupuotoje Donecko srities teritorijoje. Tokie taikiniai paprastai siejami su komponentų gamyba, reikalinga karinei technikai ir variklių sistemoms.

    Operacija prieš šešėlinį laivyną

    Lygiagrečiai su oro atakomis Ukraina tęsia operacijas prieš Rusijos šešėlinį laivyną, kuriuo gabenama nafta, apeinant dalį sankcijų. Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi rugsėjo 12 dieną pranešė apie tolesnius veiksmus prieš laivus Azovo ir Juodojoje jūrose.

    Pasak jo, per maždaug dešimt savaičių Ukraina atakavo 285 laivus, o didžiausias intensyvumas fiksuotas liepą. Ukrainos vertinimu, tokiomis priemonėmis siekiama mažinti Rusijos pajamas iš naftos eksporto, kurios laikomos vienu svarbiausių karo finansavimo šaltinių.

    Šešėlinis laivynas paprastai apibūdinamas kaip tanklaivių tinklas, veikiantis per tarpininkus, dažnai keičiantis registracijos vėliavas ir draudimo schemas. Europos Sąjunga ir partneriai pastaraisiais metais stiprino sankcijų vykdymo kontrolę, o laivybos sektoriuje daugėja dėmesio rizikoms, susijusioms su sauga, draudimu ir aplinkosaugos incidentais.

  • Zarasų rajone prasidės „Plieninis Vytis 26“: ką privalo žinoti gyventojai ir vairuotojai?

    Zarasų rajone prasidės „Plieninis Vytis 26“: ką privalo žinoti gyventojai ir vairuotojai?

    Rugsėjo 10–13 dienomis Zarasų rajone vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės pratybos „Plieninis Vytis 26“. Organizatoriai pabrėžia, kad tai suplanuoti mokymai, skirti karių pasirengimui ir veiksmų suderinamumui gerinti.

    Pratybų metu gyventojai gali pastebėti daugiau karių ir karinės technikos, taip pat girdėti padidinto triukšmo epizodus. Kai kur bus naudojamos šaudymo imitacijos ir kitos mokomosios priemonės, todėl aplinkoje gali pasigirsti netikėtų garsų.

    Taip pat gali būti naudojami bepiločiai orlaiviai, todėl danguje galimi intensyvesni skrydžiai virš tam tikrų teritorijų. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės pratybose naudojamos žvalgybos, situacijos stebėjimo ir koordinavimo užduotims.

    Dalies pratybų maršrutų metu galimi laikini eismo ribojimai ar trumpalaikiai sustabdymai, ypač judant technikai ar vykdant mokomąsias užduotis. Vairuotojai raginami atidžiau stebėti kelio ženklus, laikytis pareigūnų ir karių nurodymų, o kelionėms įsivertinti galimą papildomą laiką.

    Gyventojų prašoma išlikti ramiems, nesiartinti prie pratybų vietų ir nefotografuoti bei nefilmuoti veiksmų, jei tai galėtų trukdyti pratybų eigai. Pastebėjus pavojingas situacijas ar radus įtartinų daiktų, rekomenduojama nedelsiant atsitraukti ir informuoti Bendrąjį pagalbos centrą.

    Krašto apsaugos savanorių pajėgos primena, kad tokio pobūdžio mokymai yra reguliari kariuomenės rengimo dalis, padedanti užtikrinti parengtį ir greitą reagavimą. Daugiau detalių apie konkrečias vietas ir laikus paprastai skelbiama vietos bendruomenėms skirtuose pranešimuose.