Tag: Bepiločiai orlaiviai

  • Ukrainoje aptariamas naujas dronas „Banderol“: ką apie jį žinoma

    Originalioje pateiktoje medžiagoje nurodoma tik antraštė „БпЛА Бандероль“, tačiau nėra paties straipsnio turinio apie droną.

    Likusiame tekste matomi tik registracijos ir prisijungimo pranešimai bei svetainės teisinės pastabos, nesusijusios su naujienos tema.

    Dėl to šiuo metu neįmanoma parengti faktų pagrindu paremto lietuviško straipsnio: trūksta informacijos apie tai, kas yra „Banderol“, kur ir kada jis panaudotas ar pristatytas, kas apie jį pranešė.

    Jei pateiksite pilną originalų straipsnio tekstą (be prisijungimo langų) arba bent kelias pastraipas su faktais, parengsiu kokybišką publikaciją pagal jūsų reikalavimus.

  • Ukrainiečiai smogė iš požemio: 15 km tuneliais aplenkė rusus ir surengė netikėtą ataką

    Ukrainiečiai smogė iš požemio: 15 km tuneliais aplenkė rusus ir surengė netikėtą ataką

    Karas Ukrainoje vyksta ne vien matomose fronto linijose. Ukrainos pajėgos praneša, kad per operaciją „Veles“ panaudojo požeminę infrastruktūrą tam, kad apeitų rusų pozicijas ir smogtų iš netikėtos krypties.

    Pasak su Ukrainos karine žvalgyba siejamo „Laisvosios Rusijos“ legiono, kartu su 2-uoju Nacionalinės gvardijos korpusu Chartia ir kitais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniais kariai įveikė daugiau kaip 15 kilometrų požeminių maršrutų už priešo linijų.

    „Laisvosios Rusijos“ legionas yra 2022 metais, prasidėjus plataus masto invazijai, suformuotas paramilitarinis junginys. Ukrainos pusė teigia, kad jį sudaro į Ukrainos pusę perėję rusų kariai, belaisviai ar dezertyrai, kurie pereina atranką ir papildomus patikrinimus.

    Smūgis iš krypties, kurios nelaukė

    Ukrainos teigimu, požeminiai koridoriai leido ataką pradėti ten, kur rusai nesitikėjo, ir sudaryti sąlygas platesniems veiksmams Charkivo srityje. Šiame sektoriuje įtampa ypač didelė dėl Rusijos bandymų spausti link Kupjansko ir kontroliuoti svarbius logistikos kelius.

    Pranešimuose pabrėžiama, kad operacija nebuvo vien tik slaptas žygis tuneliais. Veiksmai buvo derinami su atakomis ant žemės ir smūgiais bepiločiais, taip siekiant sutrikdyti priešo ryšius, aprūpinimą ir reagavimo laiką.

    Ukrainos pusė tvirtina, kad požeminėje infrastruktūroje rusai buvo įsirengę logistinius maršrutus, todėl kova vyko ne tik dėl atskiro objekto, bet ir dėl tiekimo bei judėjimo koridorių. Tokia taktika leidžia sumažinti nuostolių riziką, tačiau reikalauja itin tikslaus planavimo.

    Kodėl požeminė kova tampa vis svarbesnė?

    Požeminiai veiksmai kare dažniausiai siejami su bandymu išvengti žvalgybos ir dronų stebėjimo. Pastaraisiais metais fronto linijose vis dažniau dominuoja nuolatinė stebėsena iš oro, todėl judėjimas atvirose vietose tampa pavojingesnis, o maskuotė ir inžineriniai sprendimai įgauna didesnę reikšmę.

    Chartia anksčiau yra nurodžiusi, kad pasirengimas veikti ankštose požeminėse erdvėse reikalauja specialaus fizinio ir psichologinio parengimo. Taip pat būtinas išminuotojų ir inžinierių darbas, ryšio sprendimai, o kai kuriais atvejais ir gyvybės palaikymo priemonės, kad kariai galėtų saugiai judėti bei vykdyti užduotis.

    Ukrainos pranešimuose minima, kad veiksmuose dalyvavo ir kiti daliniai, įskaitant dronų padalinius bei bendrą koordinavimo centrą, dirbusį su 429-ąja bepiločių sistemų brigada Achilles. Ukrainos teigimu, operacija padėjo sustiprinti užnugarį Kupjansko kryptimi ir pasirengti tolesniems veiksmams.

    Taktika, kurią rusai taikė anksčiau

    Atviri šaltiniai ir OSINT analitikai pastaraisiais mėnesiais yra fiksavę ne vieną atvejį, kai abi pusės bandė išnaudoti esamą infrastruktūrą, kad pasiektų priešininko užnugarį. Ukrainos pusė tvirtina, kad šiame sektoriuje rusai ne kartą mėgino panašius veiksmus, derindami juos su dėmesį blaškančiomis atakomis.

    Šį kartą, kaip teigiama, Ukraina panaudojo panašų principą prieš pačius rusus. Vis dėlto nepriklausomai patikrinti dalies operacijos detalių karo sąlygomis sudėtinga, todėl informacija remiasi Ukrainos pusės viešais pareiškimais.

  • Vokietija ruošiasi pirkti Ukrainos raketodronus Bars: 1 000 km smūgis ir nauja grėsmė Maskvai

    Vokietija ruošiasi pirkti Ukrainos raketodronus Bars: 1 000 km smūgis ir nauja grėsmė Maskvai

    Vokietija svarsto įsigyti Ukrainoje sukurtus reaktyvinius smogiamuosius bepiločius Bars, vadinamus raketodronais. Apie galimą sandorį skelbiama, kad susitarimas dėl pirmosios partijos galėtų būti pasiektas artimiausiomis savaitėmis.

    Jei sprendimas būtų patvirtintas, tai būtų vienas pirmųjų viešai žinomų atvejų, kai Vokietija savo ginkluotosioms pajėgoms perka Ukrainos sukurtą puolamąją ginkluotę. Toks žingsnis atspindi platesnį Europos siekį greičiau perimti karo sąlygomis patikrintus sprendimus.

    Kas yra Bars raketodronas

    Bars priskiriamas ilgo nuotolio smogiamiesiems dronams su reaktyviniu varikliu, skirtiems taikiniams toli už fronto linijos. Tokios platformos naudojamos kariniams objektams, logistikai ir kritinei infrastruktūrai atakuoti.

    Ukrainos šaltiniuose minimas deklaruojamas nuotolis iki 1 000 kilometrų, nors ankstesniuose pranešimuose buvo nurodomas ir maždaug 800 kilometrų atstumas. Skirtumai paprastai aiškinami skirtingomis versijomis bei nuolatiniu sistemos tobulinimu.

    Skelbiama, kad kovinės galvutės masė taip pat priklauso nuo komplektacijos: anksčiau buvo minėta iki 60 kilogramų, o naujesniuose vertinimuose nurodoma iki 105 kilogramų. Teigiama, kad greitis gali viršyti 700 kilometrų per valandą.

    Bendra gamyba ir Build with Ukraine kryptis

    Pranešama, kad Bars jau gaminamas Ukrainos ir Vokietijos bendros įmonės formatu, o pirmoji Berlyno finansuota partija Ukrainą pasiekė spalio mėnesį. Tokia schema leidžia išplėsti gamybos apimtis ir sumažinti riziką, kylančią dėl Rusijos smūgių gynybos pramonės objektams Ukrainoje.

    Bendradarbiavimas siejamas su Build with Ukraine iniciatyva, kurios esmė yra Ukrainos ginkluotės gamybos perkėlimas arba plėtra už šalies ribų. Tai suteikia partneriams galimybę perimti realiomis kovos sąlygomis patikrintas technologijas ir greičiau jas integruoti.

    Kodėl Vokietijai reikia ilgo nuotolio ginklų

    Vokietija plečia ilgo nuotolio pajėgumus platesnės modernizacijos kontekste, kurį paspartino Rusijos invazija į Ukrainą ir išaugęs saugumo neapibrėžtumas Europoje. Akcentuojamas poreikis turėti priemones, leidžiančias tiksliai smogti dideliais atstumais.

    Viešumoje taip pat minimi svarstymai dėl JAV tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ bei kitų alternatyvų. Šių sistemų tiekimą riboja gamybos apimtys ir ilgi terminai, todėl ieškoma sprendimų, kuriuos būtų galima gauti greičiau.

    Raketodronų logika remiasi ne tik vieno smūgio efektyvumu, bet ir galimybe panaudoti didesnius kiekius, siekiant perkrauti priešo oro gynybą. Tokiame scenarijuje kaina, gamybos mastelis ir pristatymo tempas tampa ne mažiau svarbūs nei techninės charakteristikos.

    „Šiuolaikiniame kare neužtenka turėti tik kelias itin brangias tolimojo nuotolio priemones, reikia ir masės, kad būtų galima vykdyti daug smūgių“, – sakė Bundesvero atstovas, komentuodamas poreikį didinti tolimojo nuotolio arsenalą.

    Jeigu bandymai ir vertinimai Vokietijoje būtų sėkmingi, Bars galėtų tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip Ukrainos karo patirtis tiesiogiai veikia Europos gynybos planavimą. Kartu tai signalizuotų, kad Europoje vis labiau vertinama greita inovacijų sklaida ir gamybos partnerystės.

  • Europos startuolių finansavimo suvestinė: kokius raundus ir sektorius pastebėjome šią savaitę

    Kas nutiko šią savaitę

    Europos startuolių ekosistemoje savaitės pabaiga dažnai atneša vieną aiškų signalą: sandorių yra, tačiau kapitalas juda atsargiau, o investuotojai kruopščiau vertina riziką. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad daugėja mažesnių ir vidutinio dydžio finansavimo raundų, kai įmonės siekia pratęsti veiklos laiką ir augti tvariau.

    Tokios savaitinės suvestinės paprastai išryškina, kurie sektoriai išlaiko investuotojų dėmesį net ir svyruojant palūkanoms bei lėčiau augant ekonomikai. Šįkart ryškiausiai minimi rizikos kapitalo fondų aktyvumo laukai siejasi su sveikatos priežiūra, bepiločiais sprendimais ir kitomis giliųjų technologijų kryptimis.

    Kur krypsta investuotojų dėmesys

    Sveikatos priežiūros startuoliai Europoje išlieka tarp dažniausiai finansuojamų, nes rinka remiasi aiškia paklausa ir ilgesnio laikotarpio tendencijomis: visuomenės senėjimu, personalizuota medicina ir skaitmeninių paslaugų augimu. Investuotojams tai patrauklu ir dėl to, kad dalis sprendimų turi apčiuopiamą efektyvumą sveikatos sistemoms.

    Kita kryptis, kuri nuosekliai grįžta į sandorių suvestines, yra bepiločiai sprendimai ir su jais susijusi infrastruktūra. Šio segmento augimą skatina ne tik logistika ar pramonė, bet ir saugumo bei stebėsenos poreikiai, o taip pat spartėjanti reguliacinė branda daugelyje Europos šalių.

    Ką rodo finansavimo raundų dinamika

    Rizikos kapitalo fondai vis dažniau pabrėžia aiškius pajamų planus, išmatuojamą klientų vertę ir realią kelių ketvirčių perspektyvą, o ne vien ambicingą plėtros istoriją. Dėl to startuoliai daugiau dėmesio skiria efektyvumui, maržai ir pardavimų procesui, o ne bet kokia kaina siekiamam augimui.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir sėkmingi finansavimo raundai dažnai tampa labiau susiję su konkretų tikslą turinčiomis investicijomis: produkto tobulinimu, įėjimu į naują rinką ar reglamentų atitikties užtikrinimu. Tuo pat metu išryškėja ir dar viena tendencija: didesnę dalį dėmesio gauna įmonės, kurios geba aiškiai parodyti, kuo jos skiriasi nuo konkurentų, įskaitant DI pritaikymą.

    Šios savaitės Europos startuolių finansavimo vaizdas leidžia daryti išvadą, kad rinka grįžta prie disciplinos, bet nepraranda susidomėjimo inovacijomis. Sektorių pasirinkimas rodo, jog kapitalas ieško sprendimų, kurie turi aiškų pritaikomumą ir gali išlikti atsparūs ekonominiams ciklams.

    Artimiausiu metu investuotojų elgesį ir toliau lems palūkanų normų kryptis, didžiųjų fondų investavimo tempas bei tai, kaip greitai įmonės sugebės paversti technologinį pranašumą stabiliais pinigų srautais. Dėl to suvestinėse vis dažniau matysis ne vien įspūdingi skaičiai, bet ir didesnis dėmesys pelningumo keliui.

  • Trumpas esą norėjo ją sulyginti su žeme: Iranas atkuria kalno tuneliuose įrengtą bazę

    Trumpas esą norėjo ją sulyginti su žeme: Iranas atkuria kalno tuneliuose įrengtą bazę

    Kas žinoma apie „Eagle 44“

    Iranas tęsia požeminės aviacijos bazės „Eagle 44“, dar vadinamos „Oghab 44“, atstatymo darbus po 2026 metais surengtų smūgių. Naujausios komercinės palydovinės nuotraukos rodo, kad prioritetas teikiamas infrastruktūrai, kuri būtina orlaiviams judėti ir kilti.

    Objektas yra Hormozgano provincijoje, Zagroso kalnų pašlaitėje, maždaug 160 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Ormūzo sąsiaurio. Ši vieta strategiškai svarbi dėl artumo vienam intensyviausių pasaulio energijos tranzito maršrutų.

    Palydoviniai vaizdai: taksi kelias ir takas

    Analizuojant palydovinius vaizdus matyti, kad užbaigtas naujas riedėjimo tako ruožas, o kilimo ir tūpimo takas išvalytas nuo kliūčių, kurios galėjo trukdyti lėktuvams leistis. Taip pat pašalintos dalies sunaikintos technikos ir nuolaužų liekanos.

    Vis dėlto dalis pagalbinių pastatų ir aptarnavimo infrastruktūros tebėra apgadinti arba visiškai sugriauti. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Iranas pirmiausia siekia atkurti bazės funkcionalumą, o ne pilnai atstatyti visą kompleksą.

    Tunelių kompleksas ir tikėtina paskirtis

    Iranas bazę viešai pristatė 2023 metais, ją įvardydamas kaip vieną naujausių šalies požeminių aviacijos objektų. Skelbta, kad tuneliuose gali būti slepiami koviniai lėktuvai, smogiamieji dronai ir ginkluotė, kurią svarbu apsaugoti nuo žvalgybos bei smūgių.

    Remiantis viešai skelbta informacija, tunelių komplekso plėtra pradėta 2013 metais, o vėliau imtasi pagrindinio kilimo ir tūpimo tako įrengimo, kuris siekia apie 4,3 kilometro. Į požemines erdves veda riedėjimo keliai, jungiantys taką su keliomis įėjimo angomis kalnų šlaite.

    „Atstatymo tempas rodo, kad Iranas ir toliau investuoja į infrastruktūrą, kuri leidžia slėpti ir apsaugoti aviacijos bei raketinį pajėgumą“, – teigiama viešose analizėse, paremtose palydoviniais vaizdais.

    2023 metais pristatymo metu Irano šaltiniai demonstravo F-4D/E „Phantom II“ naikintuvus ir bepiločius orlaivius, tačiau tikslus šiuo metu eksploatuojamų orlaivių skaičius nėra aiškus. Palydoviniai vaizdai taip pat neleidžia patikimai nustatyti, kas konkrečiai laikoma tunelių viduje.

    Bazė 2026 metais tapo mažiausiai kelių smūgių taikiniu, o žala, sprendžiant iš nuotraukų, labiausiai palietė riedėjimo kelius ir dalį antžeminės infrastruktūros. Dabartiniai darbai, panašu, orientuoti į tai, kad orlaiviai galėtų judėti alternatyviais maršrutais ir bazė išliktų atsparesnė pakartotiniams pažeidimams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo požeminiai objektai yra sudėtingai įvertinami vien iš palydovinių vaizdų. Net ir matant sutvarkytą taką ar riedėjimo kelius, neįmanoma patvirtinti, ar visi įėjimai į tunelius yra praeinami ir kiek realaus karinio potencialo išliko po smūgių.

    „Eagle 44“ nėra vienintelis Iranui priskiriamas požeminis objektas, kuriame fiksuojami tvarkymo darbai. Ankstesnėse palydovinių vaizdų analizėse taip pat buvo minėtas įėjimų valymas ir infrastruktūros atkūrimas kituose šalies regionuose, įskaitant vietas, siejamas su raketų arsenalu.

  • Lisabonos „Beyond Vision“ pritraukė 28 mln. eurų: DI dronai plečiami civilinei ir gynybos rinkai

    Lisabonos „Beyond Vision“ pritraukė 28 mln. eurų: DI dronai plečiami civilinei ir gynybos rinkai

    Lisabonoje įsikūrusi bepiločių orlaivių gamintoja „Beyond Vision“ paskelbė užbaigusi daugiau nei 28 mln. eurų investicijų etapą. Bendrovė kuria dvigubos paskirties dronus ir su jais susietus DI sprendimus, pritaikomus tiek civiliniams, tiek gynybos uždaviniams.

    Finansavimo etapą kartu vedė investuotojai „Índico Capital Partners“ ir „Lince Capital“, o esamas akcininkas „ActiveCap“ prisidėjo papildoma investicija. Pasak bendrovės, pritrauktos lėšos bus skirtos gamybos apimčių didinimui, technologijų vystymui ir tarptautinei plėtrai.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    „Beyond Vision“ teigia stiprinsianti pramoninę gamybą, kad galėtų greičiau vykdyti augančius užsakymus. Kartu planuojama spartinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, ypač DI algoritmų integravimą ir vadinamųjų spiečiaus funkcijų plėtrą, kai keli dronai koordinuotai vykdo bendrą užduotį.

    Bendrovė akcentuoja ir debesijos pagrindu veikiančias valdymo sistemas, leidžiančias nuotoliniu būdu planuoti misijas, stebėti skrydžius bei automatizuoti dalį operacijų. Tokios platformos ypač svarbios kritinės infrastruktūros stebėsenai, sienų apsaugai, paieškos ir gelbėjimo darbams bei saugumo užduotims.

    „Kritiniuose sektoriuose, tokiuose kaip gynyba, infrastruktūros valdymas ir saugumas, patikimos ir suverenios technologijos tampa strateginiu prioritetu daugeliui valstybių“, – sakė „Índico Capital Partners“ vadovaujantis partneris Stephanas de Moraesas.

    Dvigubos paskirties dronų rinka auga

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija didinti vietinę gynybos pramonės bazę ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų. Tai skatina investicijas į bepiločius sprendimus, kurie gali būti greitai pritaikomi žvalgybai, stebėsenai, ryšių užtikrinimui ar ekstremalių situacijų valdymui.

    Tokiose srityse DI vaidmuo didėja: automatizuotas objektų atpažinimas, skrydžio maršrutų optimizavimas, kliūčių išvengimas ir kelių platformų koordinavimas leidžia mažinti operatorių apkrovą ir didinti misijų efektyvumą. Vis dėlto, plečiantis galimybėms, lygiagrečiai griežtėja ir reikalavimai saugumui, patikimumui bei atsekamumui, ypač dirbant su kritine infrastruktūra.

    Plėtra į užsienio rinkas

    „Beyond Vision“ nurodo, kad bendrovėje dirba apie 150 darbuotojų, o klientų portfelis plečiamas tiek civilinėje, tiek karinėje srityje. Įmonė taip pat yra registruota NATO tiekėja, o tai dažnai padeda atverti kelią dalyvauti tarptautiniuose pirkimuose ir projektuose.

    Tarp naujausių žingsnių bendrovė mini partnerystę Artimuosiuose Rytuose, skirtą komercinei plėtrai. Taip pat skelbiama apie sutartį Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl kelių šimtų dronų tiekimo iki 2028 metų ir planus 2027 metais atidaryti gamyklą šioje šalyje, investuojant apie 50 mln. eurų.

    Bendrovės vertinimu, ši investicija turėtų padėti pasirengti sparčiam mastelio didinimui, kai auga tiek civilinės, tiek gynybos paskirties autonominių sistemų paklausa. Rinkos dinamika rodo, kad didžiausią pranašumą įgyja gamintojai, galintys užtikrinti ne tik technologiją, bet ir patikimą serijinę gamybą bei aptarnavimą skirtingose jurisdikcijose.

  • Rusija nebesusitvarko su dronais? Į kovą metami net eksperimentiniai naikintuvai MiG-35

    Rusija nebesusitvarko su dronais? Į kovą metami net eksperimentiniai naikintuvai MiG-35

    Pranešimai, kad Rusija prieš Ukrainos bepiločius orlaivius pradėjo naudoti net ir riboto skaičiaus naikintuvus MiG-35, rodo didėjantį spaudimą oro gynybai toli nuo fronto. Apie tokių orlaivių įtraukimą į perėmimo užduotis viešai skelbė su Ukrainos aviacija siejamos stebėsenos bendruomenės, tačiau nepriklausomo patvirtinimo, kiek dažnai tai vyksta, kol kas nėra.

    Skelbiama, kad perėmimo misijose dalyvauja ir MiG-29, o MiG-35 minimas kaip papildomas resursas, naudojamas atremti masines atakas prieš objektus dideliu atstumu nuo kontaktinės linijos. Viešojoje erdvėje pasirodė ir nuotraukų, kuriose matomas pilotas MiG-35 kabinoje, tačiau jų kontekstas ir misijų detalės nėra patikrinamos iš atvirų duomenų.

    Kas yra MiG-35?

    MiG-35 yra daugiafunkcis Rusijos naikintuvas, pristatytas 2017 metais kaip MiG-29 evoliucija. 2018 metais Rusijos gynybos ministerija paskelbė pasirašiusi sutartį dėl tiekimo, o gamintojas akcentavo didesnį nuotolį, modernesnę avioniką ir platesnes kovines galimybes.

    Pagal gamintojo deklaracijas, MiG-35 nuotolis, palyginti su MiG-29, gali būti maždaug 50 proc. didesnis, o ginkluotės apkrova siekia iki 6 500 kilogramų devyniuose išorinės pakabos taškuose. Orlaivyje įdiegti modernizuoti RD-33MK varikliai, kurie turėtų gerinti patikimumą ir eksploatacines savybes.

    Kodėl naikintuvas gali būti naudojamas prieš dronus?

    Vienas svarbiausių MiG-35 elementų yra aktyvios elektroninės fazuotos gardelės AESA radaras, kurio galimybės teoriškai tinka oro erdvės paieškai ir taikinių sekimui. Gamintojo teigimu, radaras gali vienu metu sekti iki 30 oro taikinių maždaug iki 160 kilometrų atstumu ir leisti atakuoti šešis prioritetinius.

    Vis dėlto reali dronų aptikimo ir perėmimo sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių: taikinio dydžio, skrydžio aukščio, greičio, maršruto, meteorologinių sąlygų ir radioelektroninės kovos fono. Mažų, lėtai skrendančių ir žemai skrendančių bepiločių aptikimas dažnai yra sudėtingesnis nei didesnių orlaivių, todėl vien deklaruojamų radaro parametrų nepakanka įvertinti efektyvumui.

    Ribota gamyba ir neaiškus panaudojimo mastas

    Nors projektas buvo pristatomas ambicingai, MiG-35 taip ir netapo masiškai gaminamu orlaiviu. Remiantis gynybos temomis rašančių leidinių vertinimais, viešai identifikuojamų egzempliorių skaičius yra labai nedidelis, o dalis jų siejama su bandomąja ar eksperimentine serija.

    Jei MiG-35 iš tiesų naudojami dronų perėmimui, tai gali reikšti, kad Rusija ieško papildomų būdų užlopyti oro gynybos spragas, kai atakos vykdomos dideliu mastu ir skirtingais maršrutais. Tačiau be patikimų duomenų apie skrydžių skaičių, dislokacijos vietas ir numuštų taikinių statistiką, tokias išvadas reikia vertinti atsargiai.

    MiG-35 gali nešti įvairią ginkluotę oro taikiniams ir antžeminiams objektams, įskaitant artimojo nuotolio R-73, vidutinio nuotolio R-27 ir radariniu būdu valdomas R-77 raketas, taip pat „oras–žemė“ šeimos šaudmenis. Toks universalumas teoriškai leidžia orlaivį naudoti skirtingoms užduotims, tačiau dronų medžioklė naikintuvais paprastai laikoma brangiu sprendimu, lyginant su specializuotomis oro gynybos priemonėmis.

  • Kinija išbandė milžinišką slaptą droną: mastai pribloškė net JAV žvalgybą

    Kinija išbandė milžinišką slaptą droną: mastai pribloškė net JAV žvalgybą

    Kinija, kaip rodo naujausi komercinių palydovų vaizdai ir aviacijos analitikų vertinimai, bando itin didelį slaptumo technologijomis paremtą bepilotį orlaivį. Neoficialiai jis vadinamas WZ-X, o dėl kilmės siejamas su bandymų poligonu netoli Malan Sindziange.

    Stebėtojai jį apibūdina kaip skraidantį sparną, kurio paskirtis, tikėtina, yra ilgo nuotolio žvalgyba ir patruliavimas dideliame aukštyje. Toks dizainas paprastai pasirenkamas siekiant mažesnio radarinio matomumo ir didesnio skrydžio efektyvumo.

    Kas žinoma apie naująjį aparatą

    Remiantis viešai aptariamais vertinimais, sparnų mojis gali siekti apie 54 metrus, o korpuso ilgis apie 14 metrų. Tai prilygina aparatą didžiausioms šiuolaikinėms slaptoms platformoms, nors tikslios specifikacijos kol kas oficialiai nepatvirtintos.

    Analitikai atkreipia dėmesį į plačią centrinę dalį, kuri galėtų talpinti daugiau degalų, jutiklių ir ryšio įrangos. Taip pat matoma pakopinė sparno geometrija, kuri mažina aerodinaminį pasipriešinimą ir leidžia ilgiau išsilaikyti ore.

    Viešose diskusijose minimas galimas dviejų variklių sprendimas ir palydovinio ryšio įranga, reikalinga skrydžiams labai dideliais atstumais. Neoficialiai spėjama, kad nuotolis galėtų viršyti 19 000 kilometrų, o darbinis aukštis siekti apie 18–20 kilometrų, tačiau tai laikoma prielaidomis.

    Kodėl tai svarbu JAV ir Europai

    Toks bepilotis orlaivis pirmiausia reikštų papildomą Kinijos gebėjimą rinkti informaciją dideliu nuotoliu ir ilgą laiką išlikti ore. Ilgalaikis patruliavimas ir slaptumo sprendimai didina galimybes veikti net ir ginčijamose oro erdvėse, kur priešlėktuvinės sistemos yra tankios.

    Vakarų analitikams tai signalas, kad sparčiai plečiasi ne tik pilotuojamų, bet ir bepiločių strateginių platformų spektras. Tokie aparatai gali būti naudojami jūrų akvatorijų stebėsenai, radiotechninei žvalgybai, taikinių paieškai ir ryšio retransliacijai dideliuose atstumuose.

    Kontekstas: Kinijos didelių slaptų dronų kryptis

    WZ-X vertinamas kaip platesnės programos dalis, kurioje vystomi skirtingo dydžio skraidančio sparno tipo aparatai. Pranešama, kad tame pačiame bandymų rajone pastebėtas ir mažesnis modelis, siejamas su GJ-X, kurio sparnų mojis galėtų būti apie 42 metrus.

    Ekspertai pabrėžia, kad šio tipo platformos ypatingos tuo, jog leidžia derinti didelę ištvermę ore, mažesnį aptinkamumą ir plačias jutiklių integravimo galimybes. Kol Pekinas neatskleidžia nei oficialaus žymėjimo, nei gamintojo, galutines išvadas apie paskirtį ir ginkluotės galimybes daryti anksti.

    Vis dėlto vien tai, kad tokio masto aparatas jau fiksuojamas skrydžio metu, rodo aukštą programos brandą. Vakarų šalims tai reiškia augantį poreikį sekti ne tik naujus bombonešius, bet ir strateginius bepilotes platformas, kurios gali vykdyti užduotis be įgulos rizikos.

  • „Skyfly Technologies“ pritraukė 8,91 mln. eurų: dvivietis eVTOL Axe artėja prie sertifikavimo ir rinkos

    „Skyfly Technologies“ pritraukė 8,91 mln. eurų: dvivietis eVTOL Axe artėja prie sertifikavimo ir rinkos

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi „Skyfly Technologies“, kurianti elektrinius ir hibridinius vertikalaus kilimo orlaivius, užbaigė pradinį investicijų etapą ir pritraukė 8,91 mln. eurų. Pritrauktos lėšos bus nukreiptos į dviviečio elektrinio orlaivio Axe sertifikavimą, gamybos pajėgumų didinimą ir bepiločio Longbow vystymą.

    Investicijų etapui vadovavo HICO Investment Group, prisidėjo ir gynybos technologijoms orientuotas fondas „Archangel“. Bendrovė akcentuoja, kad finansavimas sutapo su svarbiais reguliaciniais pokyčiais JAV, kurie atveria aiškesnį kelią mažosios aviacijos elektrifikacijai.

    Axe: elektrinis, bet su sparnais

    „Skyfly Technologies“ įkurta 2019 metais ir veikia Thorpe Mandeville vietovėje Oksfordšyre. Pagrindinis jos kuriamas produktas Axe – dviejų vietų visiškai elektrinis vertikalaus kilimo galintis orlaivis, skirtas privačiam naudojimui ir mokymams.

    Gamintojas nurodo, kad Axe nuotolis viršija 160 kilometrų, o kreiserinis greitis siekia apie 160 kilometrų per valandą. Orlaivis kyla naudodamas aštuonis fiksuoto kampo elektrinius variklius, o pereinamuoju režimu skrydį palaiko sparnų sukuriama keliamoji jėga.

    Bendrovė pabrėžia, kad konstrukcijoje atsisakoma pasvirusių variklių mechanizmų ir sudėtingų rotorių sistemų, būdingų daliai eVTOL koncepcijų. Dėl sparnuotos schemos praradus galią teoriškai įmanomas sklendimas, o ne staigus kritimas, todėl toks dizainas dažnai vertinamas kaip paprastesnis sertifikuoti ir prižiūrėti.

    Longbow: hibridinis kelias gynybai

    Antrasis projektas Longbow – hibridinis elektrinis nepilotuojamas orlaivis, orientuotas į gynybos ir valstybinių institucijų poreikius. „Skyfly Technologies“ skelbia, kad jo nuotolis viršija 640 kilometrų, o naudingoji apkrova numatoma iki 200 kilogramų.

    Longbow planuojamas naudoti logistikai, žvalgybai ir stebėjimui, medicininei evakuacijai bei užduotims pakrantėje, įskaitant krovinių gabenimą tarp laivo ir kranto. Tokie sprendimai pastaraisiais metais sparčiai populiarėja, nes gynybos sektorius ieško platformų, galinčių veikti be paruoštos infrastruktūros ir kilimo-tūpimo takų.

    Reguliacinis lūžis ir kelias į rinką

    „Skyfly Technologies“ teigimu, Axe prototipas jau atliko daugiau nei 100 pilotuojamų skrydžių, o bendrovė turi eksperimentinius skrydžių leidimus Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Taip pat skelbiama, kad 61 privatus klientas įvairiose šalyse yra pateikęs užsakymus.

    Įmonė savo planus sieja su JAV Federalinės aviacijos administracijos MOSAIC reformomis, kurios įsigaliojo 2026 metų liepos mėnesį ir iš esmės atnaujino lengvosios sportinės aviacijos taisykles. Pagal „Skyfly Technologies“ poziciją, naujos nuostatos labiau pritaikytos elektrinei traukai, kelių variklių architektūroms ir vertikalaus kilimo koncepcijoms, todėl dviviečiam Axe atsiranda realesnis sertifikavimo kelias.

    Gautą finansavimą bendrovė planuoja panaudoti užbaigdama Axe sertifikavimo procesą pagal atnaujintą lengvosios sportinės aviacijos režimą, plėsdama gamybą Europoje ir Šiaurės Amerikoje bei spartindama Longbow vystymą. Orlaivių gamyba numatoma „Skyfly Technologies“ maždaug 929 kvadratinių metrų ploto gamykloje Oksfordšyre.

    „Tai, ką „Skyfly Technologies“ komanda pasiekė su tokiais ribotais resursais, yra įspūdinga: naujas nuo nulio suprojektuotas ir pastatytas orlaivis jau skraido ir eina per naują sertifikavimo kelią“, – sakė HICO Investment Group vadovas Chris Hartnoll.

    „Ši investicija suteikia mums resursų perkelti Axe iš skraidančio prototipo į sertifikuotą orlaivį klientų rankose. MOSAIC taisyklės atvėrė kelią į rinką, kurio elektriniams orlaiviams anksčiau praktiškai nebuvo“, – sakė „Skyfly Technologies“ įkūrėjas ir vadovas Michael Thompson.

  • Kariuomenė įspėja: Zarasų apylinkėse 4 dienas vyks pratybos, bus naudojami bepiločiai

    Kariuomenė įspėja: Zarasų apylinkėse 4 dienas vyks pratybos, bus naudojami bepiločiai

    Spalio 20–23 dienomis Zarasų rajone, taip pat dalyje Utenos ir Ignalinos rajonų teritorijų vyks Lietuvos kariuomenės karinės pratybos. Mokymai bus rengiami tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu, todėl aktyvumas gali būti pastebimas ir vakarais ar naktį.

    Pratybų metu kariai treniruosis veikti kartu ir reaguoti į skirtingo pobūdžio grėsmes, imituojant realioms situacijoms artimas aplinkybes. Tokie mokymai paprastai apima ryšio, žvalgybos, manevro ir sprendimų priėmimo procedūras, kad skirtingi padaliniai veiktų koordinuotai.

    Atskirose mokomosiose situacijose bus naudojami ginklai, imitaciniai šaudmenys ir skirtingų tipų bepiločiai orlaiviai. Kariuomenė atkreipia dėmesį, kad imitacinės priemonės gali sukelti garsą, o bepiločiai gali būti matomi virš vietovių, kuriose vyksta epizodai.

    Gyventojai ir pravažiuojantys vairuotojai gali pastebėti pėsčiomis judančius karius, taip pat ratines karines bei civilines transporto priemones. Tokiais atvejais rekomenduojama išlikti budriems kelyje, laikytis Kelių eismo taisyklių ir netrukdyti pratybų veiksmams.

    Už saugą ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi pratybų metu atsako pratybų vadovas. Lietuvos kariuomenė primena, kad pratybos yra planinė parengtis, skirta karių įgūdžiams ir tarpusavio sąveikai gerinti, o gyventojų kasdieniam gyvenimui jos paprastai turi tik laikiną poveikį.

    Pratybas organizuoja Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas.