Tag: Bepiločiai orlaiviai

  • Ukmergės rajone tris dienas vyks karių savanorių pratybos: bus dronų ir imitacinių sprogimų

    Gegužės 26–28 dienomis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų lauko taktikos pratybos. Jos numatytos klubo „Miško broliai“ teritorijoje ir miškingose vietovėse tarp Smilginių, Sukinių ir Knyzlaukio gyvenviečių.

    Pratybų tikslas – treniruoti karius savanorius vykdyti šalies gynybos užduotis ir veiksmus taikos metu, kai tenka greitai reaguoti į skirtingas situacijas. Organizatorių duomenimis, pratybose dalyvaus apie 50 karių.

    Pratybų metu bus naudojami bepiločiai orlaiviai, taip pat garsinės imitacinės sprogstamosios priemonės. Gyventojai gali pastebėti intensyvesnį karinių ratinių transporto priemonių judėjimą vietiniais keliais ir miško keliukais.

    Pabrėžiama, kad gyvenvietėse imitaciniai šaudmenys ir sprogstamosios priemonės naudojami nebus, todėl didžiausias triukšmas tikėtinas miškuose ir atokiau nuo apgyvendintų vietų. Vis dėlto gyventojams rekomenduojama išlikti budriems ir, pastebėjus pratybų veiksmus, laikytis karių nurodymų bei neartėti prie pažymėtų zonų.

    Pasibaigus pratyboms, organizatoriai įsipareigoja sutvarkyti naudotas teritorijas. Karių savanorių pratybos yra reguliari rengimo dalis, siekiant užtikrinti parengtį ir gebėjimą veikti realiomis sąlygomis, įskaitant orientavimąsi vietovėje, ryšio palaikymą ir veiksmų koordinavimą.

  • Po oro pavojaus Utenos regione Anykščiuose peržiūrėti reagavimo algoritmai ir priedangų planai

    Po oro pavojaus Utenos regione Anykščiuose peržiūrėti reagavimo algoritmai ir priedangų planai

    Anykščių rajono savivaldybėje gegužės 22 dieną surengtas skubus pasitarimas, į kurį sukviesti savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai. Susitikime analizuota, kaip buvo reaguota į ankstesnę dieną Utenos regione paskelbtą oro pavojų, susietą su bepiločių orlaivių grėsme.

    Pasitarimo metu įstaigų vadovai pateikė informaciją, kaip organizacijos priėmė perspėjimo pranešimus ir kaip buvo įgyvendinti nurodymai žmonėms ieškoti prieglobsčio saugiose vietose bei priedangose. Taip pat aptarta, kokie sprendimai veikė sklandžiai, o kuriose grandyse išryškėjo praktiniai trukdžiai.

    Pasak savivaldybės, situacija tapo realiu civilinės saugos pasirengimo testu, leidusiu įvertinti informavimo ir veiksmų koordinavimo greitį. Susitikime atkreiptas dėmesys į būtinybę vienodinti reagavimo tvarką skirtingose įstaigose, kad kilus panašioms grėsmėms sprendimai būtų priimami be delsimo.

    „Mūsų regioną ir Anykščių rajoną palietusi situacija tapo realiu testu civilinės saugos sistemai. Ši patirtis aiškiai parodė, kurios grandys veikia sklandžiai, o kur turime operatyviai koreguoti veiksmų planus“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

    Savivaldybė nurodė, kad artimiausiu metu, atsižvelgiant į pasitarime išsakytas rekomendacijas, bus atnaujinti ir sugriežtinti įstaigų vidiniai reagavimo algoritmai. Taip pat planuojama peržiūrėti priedangų pasiekiamumą ir infrastruktūrą, kad gyventojų nukreipimas į saugias vietas būtų aiškesnis ir greitesnis.

    Pasitarime pabrėžta, kad tokio tipo incidentai vis dažniau vertinami kaip kompleksinės saugumo aplinkos dalis, todėl būtina nuolat tikrinti praktinį pasirengimą, o ne remtis vien dokumentais. Savivaldybė akcentavo, jog išvadų tikslas – didinti gyventojų saugumą ir užtikrinti, kad perspėjimai bei veiksmai būtų suprantami ir įgyvendinami visose įstaigose vienodai.

  • Gegužės 20 dieną Utenos rajone vyks tarptautinės kariuomenės pratybos: bus ginklų ir sraigtasparnių

    Gegužės 20 dieną Utenos rajone vyks tarptautinės kariuomenės pratybos: bus ginklų ir sraigtasparnių

    Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas praneša, kad 2026 metais gegužės 20 dieną Utenos rajono savivaldybės teritorijoje vyks tarptautinės Lietuvos kariuomenės pratybos. Jose dalyvaus Lietuvos kariai ir užsienio partnerių pajėgų atstovai.

    Pratybų metu gyventojai gali matyti uniformuotus karius, taip pat dalį dalyvių, vilkinčių civiliais drabužiais. Informuojama, kad pratybų dalyviai su savimi turės šaunamuosius ginklus, tačiau tai yra suplanuotos pratybų priemonės, o ne reali grėsmė.

    Utenos rajone tądien taip pat bus naudojama lengvoji karinė technika, bepiločiai orlaiviai ir sraigtasparniai. Pranešama, kad bus naudojami imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika, todėl tam tikrose vietose gali būti girdimi trenksmai ar matomi su pratybomis susiję veiksmai.

    Kariuomenė pabrėžia, kad už dalyvių instruktavimą ir saugos priemonių laikymąsi atsako pratybų vadovas. Taip pat nurodoma, kad pratybų metu turi būti laikomasi aplinkosaugos reikalavimų.

    Tokio pobūdžio pratybos yra reguliari Lietuvos ir sąjungininkų pasirengimo dalis, skirta treniruoti veiksmų suderinamumą ir reagavimą skirtingose situacijose. Gyventojams rekomenduojama išlikti budriems, tačiau vadovautis oficialia informacija ir, kilus klausimų, sekti savivaldybės bei kariuomenės pranešimus.

  • CNN: Iranas sparčiau nei prognozuota atkuria karinius pajėgumus – atnaujino dronų gamybą

    Iranas karinius pajėgumus po JAV ir Izraelio smūgių atkuria greičiau, nei buvo manyta anksčiau, skelbia CNN, remdamasi su JAV žvalgybos vertinimu susipažinusiais šaltiniais. Pasak jų, Teheranas jau atnaujino dalį bepiločių orlaivių gamybos ir tvarko pažeistą karinę infrastruktūrą.

    Vertinime akcentuojama, kad atstatomi ne tik atskiri sandėliai ar ryšių mazgai, bet ir raketinių bazių elementai, paleidimo įrenginiai bei gamybiniai pajėgumai, reikalingi pagrindinėms ginkluotės sistemoms. Tai, pasak šaltinių, didina riziką, jog atsinaujinus konfliktui Iranas galėtų greitai sugrįžti prie intensyvesnių operacijų regione.

    Kas, pasak žvalgybos, atkurta greičiausiai?

    Vienas CNN cituojamas šaltinis teigė, kad kai kurie JAV žvalgybos vertinimai rodo skirtingą atskirų komponentų atkūrimo tempą, tačiau bepiločių atakų potencialas galėtų būti pilniau atstatytas maždaug per šešis mėnesius. Tokia prognozė reikštų, kad dalis tiekimo grandinių ir gamybos linijų liko arba nebuvo smarkiai pažeistos, arba buvo greitai pakeistos alternatyviais sprendimais.

    Taip pat pažymima, kad ankstesnės prielaidos apie ilgalaikį Irano pajėgumų susilpnėjimą galėjo būti per daug optimistinės. CNN nurodo, jog naujesnis vertinimas verčia iš naujo perskaičiuoti, kokį realų poveikį smūgiai padarė Iranui ilgesnėje perspektyvoje.

    Rusijos ir Kinijos veiksnys

    Pasak CNN šaltinių, vienas iš galimų greitesnio atsistatymo paaiškinimų yra išorinė parama, siejama su Rusija ir Kinija. Teigiama, kad skirtingi kanalai, technologinė pagalba ar komponentų tiekimas gali padėti užkamšyti kritines spragas, ypač ten, kur svarbios elektronikos ar variklių dalys.

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu neseniai interviu CBS yra teigęs, kad Kinija esą perduoda Iranui raketų gamybai reikalingus elementus, tačiau detalių nepateikė. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun tokius teiginius yra atmetęs.

    „Kai kuriais vertinimais Iranas galėtų pilniau atkurti bepiločių atakų pajėgumus per maždaug šešis mėnesius“, – CNN teigė su JAV žvalgybos analize susipažinęs šaltinis.

    Ką tai reikštų regiono saugumui?

    CNN primena, kad per ankstesnį vertinimą buvo skelbiama, jog maždaug pusė Irano raketų paleidimo įrenginių galėjo išlikti po smūgių. Naujesniuose duomenyse šis skaičius, anot pranešimo, galėjo padidėti iki maždaug dviejų trečdalių, iš dalies dėl to, kad paliaubų laikotarpis suteikė laiko atkurti ir iškasti užverstą techniką.

    Žvalgybinė informacija, kurią mini CNN, taip pat leidžia manyti, kad Iranas vis dar turi tūkstančius bepiločių orlaivių. Be to, dalis pakrančių gynybos sparnuotųjų raketų pajėgumų, anot šaltinių, galėjo likti mažiau pažeisti, o tai išlaiko riziką laivybai strategiškai svarbiame Ormūzo sąsiauryje.

    Bendras vertinimas, kurį perteikia CNN, yra toks: nors karinis konfliktas susilpnino Irano galimybes, jis jų nesunaikino. Jei įtampa vėl paaštrėtų, Teheranas, kaip teigiama, galėtų gana greitai sumažinti patirtą ilgalaikę žalą ir grįžti prie platesnio masto veiksmų.

  • Tarsi „Shahed“: paslaptingi dronai virš Lenkijos išgąsdino gyventojus, kariuomenė atskleidė, kas tai

    Tarsi „Shahed“: paslaptingi dronai virš Lenkijos išgąsdino gyventojus, kariuomenė atskleidė, kas tai

    Rytų Lenkijos gyventojai pastarosiomis dienomis pranešė apie neįprastai intensyvią karinių orlaivių ir dronų veiklą danguje. Dalis žmonių teigė matę bepiločius, savo forma primenančius Irano „Shahed“ tipo atakos dronus, kurie pastaraisiais metais plačiai naudoti kare Ukrainoje.

    Situaciją komentavusios Lenkijos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad regione vyksta oro gynybos pratybos, o skrydžiai yra suplanuoti ir kontroliuojami. Pratybos buvo numatytos iki gegužės 20 dienos, todėl karinės aviacijos ir bepiločių aktyvumas buvo didesnis nei įprasta.

    Vėliau Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadovas generolas Wiesławas Kukuła paaiškino, kad tai nėra priešiški aparatai. Pasak jo, danguje matyti dronai yra nauji Lenkijoje sukurti sistemos PLArgonia bepiločiai, naudojami testavimui ir mokymams.

    PLArgonia viešai pristatyta kaip Lenkijos kuriamas sprendimas, kurį dalis apžvalgininkų dėl panašaus silueto praminė Shahed analogu. Projektas siejamas su Institutu Techniczny Wojsk Lotniczych, o plačiau parodytas 2025 metais Kielcuose vykusioje tarptautinėje gynybos pramonės parodoje.

    Skelbiama, kad PLArgonia gali būti naudojama dvejopai: kaip klajojanti amunicija preciziniams smūgiams arba kaip taikinys, imituojantis priešo dronų elgseną pratybose. Tokia praktika leidžia oro gynybos vienetams realiomis sąlygomis treniruotis aptikti, sekti ir neutralizuoti mažus, žemai skrendančius taikinius.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, PLArgonia yra mažesnė už Irano „Shahed“: jos korpuso ilgis siekia apie 2,6 metro, sparnų mojis apie 2,3 metro, o kilimo masė apie 85 kilogramus. Palyginimui, „Shahed“ tipo aparatai yra didesni ir paprastai pasižymi didesne kovinės dalies mase.

    Teigiama, kad kovinėje konfigūracijoje PLArgonia gali gabenti 16–20 kilogramų kovinę galvutę. Kaip nurodoma, ją varo stūmoklinis variklis, o kreiserinis greitis gali siekti apie 185 kilometrus per valandą, maksimalus nuotolis deklaruojamas iki 900 kilometrų, nors su koviniu kroviniu šis rodiklis paprastai mažėja.

    Pastarųjų metų patirtis Ukrainoje parodė, kad masiškai naudojami pigesni smogiamieji dronai tapo rimtu išbandymu oro gynybai, ypač kai jie skrenda žemai ir atakuoja infrastruktūrą. Dėl to NATO valstybės daug investuoja ne tik į raketines sistemas, bet ir į aptikimo sensorius, ryšių priemones bei elektroninę kovą.

    Lenkijos atvejis rodo ir kitą tendenciją: vis daugiau šalių kuria vietinius bepiločių sprendimus, kad sumažintų priklausomybę nuo importo ir greičiau pritaikytų sistemas savo kariuomenės poreikiams. Tokie projektai dažnai derina pratybų taikinių ir kovinių platformų funkcijas, kad vienas sprendimas tarnautų ir mokymams, ir galimoms operacijoms.

    Kariuomenė pabrėžia, kad pratybos yra planuotos, o visuomenė apie jas informuojama, tačiau panašūs atvejai atskleidžia, kaip greitai socialiniuose tinkluose plinta prielaidos apie galimą grėsmę. Ekspertai primena, kad pastebėjus neaiškius skrydžius svarbiausia remtis oficialia informacija ir vengti nepatikrintų interpretacijų.

  • Oro atakos pavojus Visagine atšauktas: KAM skelbia statusą balta ir primena, ką daryti pastebėjus droną

    Oro atakos pavojus Visagine atšauktas: KAM skelbia statusą balta ir primena, ką daryti pastebėjus droną

    Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad oro atakos pavojus Visagino savivaldybėje atšauktas, o perspėjimo statusas pakeistas į baltą. Tai reiškia, kad gyventojai gali tęsti įprastą veiklą, tačiau raginami išlikti budrūs.

    Anksčiau dalyje Lietuvos rajonų buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas apie galimą oro pavojų. KAM aiškino, kad statusas geltona reiškia, jog ataka dar nevyksta, bet yra tikėtina, todėl tai laikoma prevencine civilinės saugos priemone.

    Vilniaus apskrityje tuo metu buvo paskelbtas signalas raudona, o gyventojams nurodyta nedelsiant eiti į priedangas. Tokie pranešimai skirti greitai informuoti gyventojus apie galimą grėsmę ir sumažinti riziką, kol tarnybos įvertina situaciją.

    Priežastimi įvardyta Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos stebėta radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Kartu buvo aktyvuota NATO oro policijos misija, o atsakingos institucijos vertino galimus scenarijus.

    KAM primena, kad pastebėjus skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą būtina skambinti numeriu 112 ir prie jo nesiartinti. Taip pat rekomenduojama išlikti ramiems, iš anksto numatyti saugią vietą ir sekti oficialius institucijų pranešimus.

    Institucijos pabrėžia, kad perspėjimo sistemos veikia tam, kad gyventojai laiku gautų aiškias instrukcijas, o tarnybos galėtų koordinuoti veiksmus. Statusų keitimas atspindi atnaujintą rizikos vertinimą, todėl svarbu reaguoti būtent į naujausią oficialią informaciją.

  • Lenkija didina gynybos užsakymus vietos pramonei: šiuo metu į šalies gamintojus grįžta 40 proc.

    Vietos pramonės dalis auga

    Lenkijos gynybos ministerijos ginkluotės įsigijimų ir modernizavimo sutartys vis dažniau atitenka šalies gynybos pramonei. Šiuo metu apie 40 proc. lėšų pagal tokias sutartis lieka vietos gamintojams, kai prieš aštuonerius metus ši dalis siekė kiek daugiau nei 20 proc.

    Toks pokytis rodo kryptingą bandymą mažinti priklausomybę nuo importo, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Europos valstybės susiduria su amunicijos ir technikos tiekimo terminais bei ribotais gamybos pajėgumais. Lenkijos atveju didesnė vietos komponentė taip pat siejama su politiniu tikslu stiprinti nacionalinį saugumą per vietinę gamybą ir aptarnavimą.

    Dideli kontraktai ir SAFE kontekstas

    Artimiausiu metu Lenkijoje numatoma pasirašyti virtinę stambių sutarčių, susijusių su ginkluotės pirkimais ir modernizacija. Tarp minimų krypčių yra pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, 155 mm amunicija ir specializuoti laivai.

    Šie planai siejami ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skirtomis gynybos pajėgumų stiprinimui, įskaitant finansinius instrumentus, kuriais valstybės narės gali remtis spartindamos pirkimus. Gynybos rinkoje tai dažnai reiškia papildomą spaudimą: pirkimai turi vykti greitai, bet kartu didėja reikalavimas, kad kuo didesnė vertės dalis būtų sukurta Europoje.

    Ambicija – 50 ir 50

    Nors 40 proc. vietos pramonės dalis vertinama kaip aiškus progresas, ekspertai pabrėžia, kad tai vis dar rodo reikšmingą priklausomybę nuo importuojamų sprendimų ir komponentų. Kartu tai palieka erdvės priartėti prie seniai keliamo tikslo, kad vietos ir importo dalys būtų apylygės.

    „Stabili, kiek mažesnė nei 40 proc. vietos pramonės dalis rodo priklausomybę nuo importo, bet kartu suteikia perspektyvą pasiekti 50 ir 50 santykį“, – sakė saugumo analitikas Marekas Świerczyńskis.

    Lenkijos valdžios deklaracijose pastaruoju metu skamba ir dar ambicingesni skaičiai: teigiama, kad naujuose pirkimuose vietos gynybos pramonei galėtų atitekti daugiau nei 80 proc. lėšų. Didelė dalis jų esą nukeliautų valstybinėms įmonėms, veikiančioms po Polska Grupa Zbrojeniowa skėčiu.

    Naudos tikimasi ir privačiam sektoriui, ypač įmonėms, kurios kuria bepiločių sprendimus, žvalgybos sistemas ir vadinamąją klaidžiojančią amuniciją. Tokie produktai pastaraisiais metais tapo vienais paklausiausių Europoje, nes karas parodė jų reikšmę tiek žvalgyboje, tiek tiksliam smūgiui, tiek sąnaudų ir efektyvumo santykyje.

  • Oro pavojus atšauktas: kariuomenė skelbia, kad grėsmės nėra, bet ragina išlikti budriems

    Oro pavojus atšauktas: kariuomenė skelbia, kad grėsmės nėra, bet ragina išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė pranešė, kad oro pavojaus signalas atšauktas, o gyventojai gali palikti priedangas ir kitas saugias vietas. Pasak kariuomenės, šiuo metu tiesioginės grėsmės nėra.

    Anksčiau dalyje šalies buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas apie galimą oro pavojų. Statusas geltona paprastai reiškia, kad ataka dar nevyksta, tačiau rizika vertinama kaip tikėtina ir situacija stebima.

    Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas aukštesnio lygio signalas raudona, kuriuo gyventojai raginami nedelsiant eiti į priedangas. Tokie perspėjimai laikomi prevencine civilinės saugos priemone, skirta sumažinti riziką, kol tikslinama informacija.

    Perspėjimas buvo susietas su Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos fiksuota radaro atžyma, turinčia bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Reaguojant į situaciją, buvo aktyvuota NATO oro policijos misija.

    Net ir atšaukus oro pavojų, gyventojai raginami išlikti budrūs, iš anksto nusimatyti artimiausią saugią vietą ir stebėti oficialius pranešimus. Pastebėjus skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, būtina skambinti 112 ir prie jo nesiartinti.

    Savivaldybės primena, kad priedangų vietos ir civilinės saugos informacija turėtų būti pasiekiama gyventojams įprastais savivaldybės kanalais. Aktualu įsivertinti, kur artimiausia priedanga namų, darbo ar ugdymo įstaigos aplinkoje, kad prireikus nereikėtų improvizuoti.

  • Oro pavojaus įspėjimas dėl galimo drono prie sienos: Vilniaus apskrityje paskelbta raudona

    Oro pavojaus įspėjimas dėl galimo drono prie sienos: Vilniaus apskrityje paskelbta raudona

    Kas įvyko ir kur

    Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojaus įspėjimas GELTONA. Vėliau pranešta apie RAUDONA signalo paskelbimą Vilniaus apskrityje.

    Įspėjimai paskelbti dėl Baltarusijos teritorijoje, netoli Lietuvos sienos, fiksuotos radaro atžymos, turinčios bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Atsakingos tarnybos situaciją vertina kaip potencialiai pavojingą ir reikalaujančią prevencinių veiksmų.

    Ką reiškia geltona ir raudona

    GELTONA signalas paprastai reiškia, kad grėsmė yra tikėtina, tačiau ataka ar tiesioginis pavojus dar nevyksta. Tokiu atveju gyventojai raginami sekti oficialius pranešimus ir būti pasirengusiems vykdyti tolesnes instrukcijas.

    RAUDONA signalas reiškia aukštesnį pavojaus lygį, kai reikia nedelsiant imtis saugos veiksmų. Gyventojams nurodoma eiti į priedangas ir jose pasilikti, kol bus paskelbta apie signalo atšaukimą.

    Kaip reaguoja tarnybos

    Pranešta, kad iš Lietuvos pusės aktyvuoti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai. Tokie veiksmai taikomi siekiant greitai identifikuoti galimą objektą ore ir užkirsti kelią incidento eskalacijai.

    Situacija įvardijama kaip panaši į pastaruoju metu fiksuotus atvejus Latvijoje ir Estijoje, kai gyventojų perspėjimas taikomas kaip standartinė prevencinė priemonė. Gyventojams rekomenduojama vadovautis tik oficialia informacija ir vengti nepatikrintų pranešimų.

    Kol signalai galioja, svarbiausia išlikti pasiekiamiems, sekti savivaldybių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei kitų atsakingų institucijų pranešimus. Apie galimus pastebėjimus ore ar įtartinus objektus raginama pranešti skubios pagalbos numeriu 112.

  • Gyventojai sunerimo dėl Shahed virš Rytų Lenkijos: generolas atskleidė, kas iš tiesų skraidė

    Gyventojai sunerimo dėl Shahed virš Rytų Lenkijos: generolas atskleidė, kas iš tiesų skraidė

    Rytų Lenkijos gyventojai pastarosiomis dienomis pranešė matę neįprastai daug karinės aviacijos ir dronų skrydžių. Dalis stebėtojų teigė, kad kai kurie bepiločiai iš išvaizdos priminė Irano „Shahed“ ar Rusijos „Geran“ tipo aparatus, plačiai naudotus kare Ukrainoje.

    Į situaciją reagavo Lenkijos kariuomenės atstovai, pabrėžę, kad regione vyksta suplanuotos oro gynybos pratybos. Pratybose dalyvauja Oro pajėgų ir Sausumos pajėgų padaliniai, o veikla buvo numatyta iki gegužės 20 dienos.

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła patikslino, kad gyventojų pastebėti dronai nėra priešiškos kilmės. Pasak jo, tai nauji Lenkijos sukurti sprendimai, kurie šiuo metu naudojami bandymuose ir mokymuose.

    Kas yra PLArgonia?

    Viešojoje erdvėje šie bepiločiai siejami su projektu PLArgonia, kuris dėl panašios aerodinaminės schemos kartais vadinamas lenkišku „Shahed“. Projektą vysto karinei aviacijai artimos mokslinių tyrimų ir technologijų institucijos, o sistema pirmą kartą plačiau pristatyta 2025 metais parodoje Kielcuose.

    Skelbiama, kad PLArgonia numatyta dviem pagrindiniams vaidmenims: kaip amunicija krūpinti tiksliniam smūgiui ir kaip treniruočių taikinys, imituojantis priešo dronus. Toks dvigubas pritaikymas leidžia vienu metu stiprinti ir smogiamąsias, ir oro gynybos rengimo galimybes.

    Parametrai ir skirtumai nuo „Shahed“

    Remiantis viešai aptariamais duomenimis, PLArgonia korpuso ilgis siekia apie 2,6 metro, sparnų mojis – apie 2,3 metro, o startinė masė – apie 85 kilogramus. Palyginimui, „Shahed“ tipo dronai paprastai yra didesni ir sunkesni, todėl jų skrydžio profilis bei keliamoji galia skiriasi.

    Nurodoma, kad kovinėje konfigūracijoje PLArgonia galėtų gabenti 16–20 kilogramų kovinę galvutę. Variklis turėtų užtikrinti apie 185 kilometrų per valandą kruizinį greitį, o maksimalus nuotolis siejamas su maždaug 900 kilometrų riba, nors realus nuotolis gali mažėti priklausomai nuo apkrovos ir skrydžio sąlygų.

    Pranešimuose taip pat akcentuojama ryšio ir valdymo sprendimų svarba, nes būtent jie gali lemti didesnį taiklumą ir patikimesnį valdymą sudėtingoje aplinkoje. Tai atitinka bendrą šiuolaikinių konfliktų tendenciją, kai bepiločiai tampa ne tik pigesne priemone smūgiui, bet ir oro gynybos sistemų testavimo bei mokymo įrankiu.

    Kodėl tokie skrydžiai kelia įtampą?

    Lenkijoje jautrumą bepiločių skrydžiams didina regiono saugumo situacija ir ankstesni atvejai, kai netoli sienų fiksuotos neaiškios kilmės oro erdvės incidentų interpretacijos. Dronai, vizualiai panašūs į „Shahed“, natūraliai kelia klausimų gyventojams, ypač kai jie pasirodo didesniu intensyvumu.

    Todėl kariuomenės paaiškinimai apie vykdomas pratybas ir naudojamus nacionalinius sprendimus tampa svarbūs ne tik saugumo prasme, bet ir siekiant išvengti dezinformacijos. Tokie mokymai, kai imituojami priešo naudojami profiliai, leidžia geriau parengti oro gynybos pajėgas realistiškoms grėsmėms.

    „Tai yra mūsų, lenkiški sprendimai, naudojami bandymuose ir pratybose, o ne priešiški dronai“, – sakė generolas Wiesławas Kukuła.