CP v2

Tag: Bepiločiai orlaiviai

  • Lenkija tikrins smogiamuosius dronus iki 1 000 km: kas slepiasi už plano smogti giliai?

    Lenkija tikrins smogiamuosius dronus iki 1 000 km: kas slepiasi už plano smogti giliai?

    Lenkijos kariuomenė artimiausiomis dienomis pradės bandymus, kuriais sieks įvertinti, ar šalies pramonė pajėgi greitai tiekti palyginti pigius smogiamuosius bepiločius orlaivius. Skelbiama, kad tikslas – pasiekti iki 1 000 kilometrų nuotolį ir suduoti tikslius smūgius už priešininko linijų.

    Apie planuojamus bandymus pranešė Lenkijos gynybos ministerijos vadovybės atstovas Cezary Tomczyk per pristatymą prieš Kielcuose vyksiančią parodą MSPO. Lenkija atvirai signalizuoja, kad tokios galimybės reikalingos atgrasymui, o potencialiu grėsmių šaltiniu laikoma Rusija.

    „Toliau. Tiksliau. Dideliu mastu. Už priimtiną kainą“, – sakė Cezary Tomczyk.

    Šios krypties pajėgumai Lenkijoje įvardijami kaip Deep Precision Strike – masinis, preciziškas ir santykinai nebrangus gilaus užnugario taikinių naikinimas. Tokia logika remiasi šiuolaikinėmis pamokomis iš karo Ukrainoje, kur bepiločiai tapo vienu svarbiausių priemonių smogti logistikai, sandėliams, oro bazėms ir vadavietėms.

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad bandymai bus organizuojami etapais. Pirma planuojama tikrinti techninius parametrus poligone, o vėliau, jei sistemos atitiks reikalavimus, skrydžiai vyks iš anksto nustatytuose oro koridoriuose.

    Dėl saugumo bandymų metu bepiločiai neturės kovinių galvučių. Taip pat akcentuojama, kad gyventojai teritorijose, virš kurių vyks skrydžiai, bus iš anksto informuoti, o perspėjimai gali pasiekti gavėjus visoje šalyje.

    Lenkija jau turi ilgų nuotolių smūgio priemonių, įskaitant sparnuotąsias raketas „JASSM-ER“, kurias gali nešti F-16 naikintuvai, bei raketinius sprendimus, siejamus su „HIMARS“ šeima. Tačiau pabrėžiama, kad pigesni smogiamieji dronai turėtų papildyti šiuos pajėgumus ir leisti veikti gerokai didesniu mastu, kai svarbus ne vienas brangus smūgis, o nuoseklus spaudimas priešininko užnugariui.

    Neoficialiai minimas vienas iš galimų bandymų dalyvių – lenkiška klajojančios amunicijos sistema FlyFocus Striker, kuri apibūdinama kaip skraidančio sparno tipo platforma. Gamintojo pateikiama informacija rodo, kad deklaruojamas nuotolis gali siekti iki 1 000 kilometrų, o naudingoji apkrova – apie 40 kilogramų, be to, sistema esą buvo išbandyta ir Ukrainoje.

    Gynybos ministerija pabrėžia, kad tai nėra vienkartinė demonstracija parodos proga. Pagrindinis tikslas – praktinė patikra, ar Lenkijos pramonė gali užtikrinti masinę gamybą, stabilų tiekimą ir priimtiną vieneto kainą, nes būtent šie veiksniai šiuolaikiniuose konfliktuose dažnai lemia realų pajėgumą, o ne vien technologinį prototipą.

    Kielcuose rengiama MSPO paroda prasidės rugsėjo 8 dieną, o išvakarėse planuojami dinaminiai ginkluotės pasirodymai poligone. Tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis Lenkija pateiks daugiau detalių apie bandymų grafiką, atrinktus sprendimus ir tolesnius pirkimų ar gamybos planus.

  • Ukraina pristatė rakietodroną „Bars“: 1 000 km nuotolis kelia nerimą Maskvai

    Ukraina pristatė rakietodroną „Bars“: 1 000 km nuotolis kelia nerimą Maskvai

    Ukrainos gynybos pramonė pristatė naują tolimojo nuotolio smogiamąjį sprendimą – reaktyvinį bepiločio tipo „rakietodroną“ „Bars“. Kūrėjai teigia, kad modernizuota versija gali pasiekti iki 1 000 kilometrų nuotolį, gabenti iki 60 kilogramų kovinę galvutę ir išvystyti didesnį nei 700 kilometrų per valandą greitį.

    Toks derinys reikšmingas ne tik dėl skaičių. Ukrainai jis svarbus kaip bandymas plėsti smogiamąsias galimybes nepriklausomai nuo politinių ir eksporto apribojimų, kurie dažnai taikomi Vakarų sparnuotosioms raketoms ar jų naudojimo geografijai.

    Kas yra rakietodronas?

    Gamintojas „Bars“ apibūdina kaip platformą, kuri teisiškai laikoma bepiločiu orlaiviu, tačiau funkcionaliai artima pigesniam sparnuotosios raketos analogui. Tokios sistemos idėja paprasta: pasiekti taikinius giliai priešo užnugaryje, naudojant masiškai gaminamą, palyginti nebrangų ir greitai modernizuojamą sprendimą.

    Pasak kūrėjų, „Bars“ konstrukcija nuo pirmojo prototipo patyrė daugiau nei keturiasdešimt oficialių modernizacijų. Vietoje vieno fiksuoto modelio formuojama modulinė platforma, kurią galima konfigūruoti skirtingoms užduotims, keičiant kuro ir naudingosios apkrovos proporcijas.

    Startas, valdymas ir DI

    Teigiama, kad „Bars“ startuoja nuo antžeminės paleidimo sistemos, pasitelkiant nedidelį kietojo kuro greitintuvą. Paleidimo įrangos išvaizda ir detalės neviešinamos, siekiant apsunkinti jos identifikavimą ir sunaikinimą.

    Paskutiniame skrydžio etape operatorius, anot kūrėjų, gali perimti valdymą rankiniu būdu arba perduoti jį optinei taikymo sistemai. Komanda pripažįsta plačiai naudojanti dirbtinis intelektas įrankius, įskaitant projektavimo procesus ir mašininį matymą taikinių atpažinimui.

    „Didžiausias iššūkis išlieka ryšys virš priešo teritorijos, tačiau jau turime realaus laiko valdymo galimybes“, – sakė projekto atstovas.

    Gamyba Ukrainoje ir plėtra Europoje

    Kūrėjai tvirtina, kad apie 74 proc. „Bars“ gamybos vyksta Ukrainoje, o pagrindinis priklausomybės taškas iki šiol buvo reaktyvinis variklis. Anot jų, ukrainietiškas analogas jau pasiekė galutinių bandymų etapą, o gamybos mastelio didinimą labiausiai riboja būtent variklių tiekimo terminai.

    Taip pat patvirtinta, kad Vakarų Europoje steigiama bendra įmonė, kuri turėtų pradėti veiklą rudenį, o pirmieji vienetai iš europinės linijos Ukrainos gynybos pajėgas galėtų pasiekti spalio viduryje. Šis žingsnis rodo siekį diversifikuoti gamybą ir sumažinti rizikas, susijusias su infrastruktūros pažeidžiamumu karo sąlygomis.

    „Bars“ kūrėjai žada, kad artimiausiose modernizacijose bus siekiama dar didesnio greičio, ilgesnio nuotolio ir kitokios naudingosios apkrovos charakteristikos. Tai atitinka platesnę tendenciją, kai Ukrainos pajėgos vis daugiau dėmesio skiria tolimojo nuotolio smūgiams, logistikos trikdymui ir kritinės infrastruktūros taikinių pasiekimui už fronto linijos.

  • Lenkijos kariuomenė pradeda tolimojo nuotolio dronų bandymus: bus tikrinamas maždaug 1 000 km nuotolis

    Kas planuojama ir ką tikrins

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos artimiausiomis dienomis pradės etapinius lenkiškų tolimojo nuotolio dronų bandymus. Kaip nurodoma, siekiama įvertinti vadinamąsias Deep Precision Strike galimybes, tai yra precizinį taikinių naikinimą dideliais atstumais naudojant palyginti mažos kainos bepiločius.

    Apie bandymų startą viešai pranešė Lenkijos gynybos ministerijos viceministras Cezary Tomczykas. Pagrindinis akcentas yra praktinis patikrinimas, ar dronų sprendimai realiomis sąlygomis gali veikti maždaug 1 000 km nuotolyje.

    „Artimiausiomis dienomis Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradės lenkiškų sprendimų Deep Precision Strike srityje bandymus“, – sakė Cezary Tomczykas.

    „Tik­rinsime, įskaitant gebėjimą veikti maždaug 1 000 km nuotoliu“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Bandymų tvarka ir saugumo priemonės

    Bandymus numatyta vykdyti keliais etapais. Iš pradžių bus tikrinamos dronų charakteristikos poligone, o tik pasiekus kariuomenės nustatytus kriterijus pereinama prie skrydžių specialiai pažymėtais oro koridoriais.

    Gynybos ministerija pabrėžia, kad bandomieji dronai nebus su kovinėmis galvutėmis. Gyventojai teritorijose, kuriose gali vykti skrydžiai, turėtų būti iš anksto informuojami RCB pranešimais.

    „Pirmiausia patikrinimas poligone, vėliau, jei bus įvykdyti kariuomenės kriterijai, specialiai pažymėtais oro koridoriais“, – sakė Cezary Tomczykas.

    „Bandomieji dronai nebus aprūpinti kovinėmis galvutėmis“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Kodėl akcentuojamas 1 000 km nuotolis

    Tokio masto bandymai atspindi platesnę Europos kryptį po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai valstybės spartina tolimojo nuotolio smūgio priemonių ir bepiločių integraciją. Dronai tampa ne tik žvalgybos, bet ir atgrasymo priemone, nes leidžia potencialiam agresoriui skaičiuoti didesnę riziką dar planavimo stadijoje.

    Lenkijos atveju akcentuojamas atgrasymas ir vidaus pramonės įtraukimas, nes tikrinami būtent nacionaliniai sprendimai. Jei bandymai bus sėkmingi, tai gali reikšti greitesnį kelią į pirkimus, gamybos apimtis ir operacinį pajėgumų diegimą Lenkijos kariuomenėje.

  • Zarasų rajone vyks kariuomenės pratybos: gyventojus perspėja dėl šūvių, dūmų ir dronų

    Zarasų rajone vyks kariuomenės pratybos: gyventojus perspėja dėl šūvių, dūmų ir dronų

    Rugsėjo 10–13 dienomis Zarasų rajone vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 508 pėstininkų kuopos pratybos. Kariai treniruosis vykdyti užduotis vietovėje, o dalis veiksmų vyks ir arčiau gyvenviečių.

    Pratybų metu bus naudojami ginklai ir imitaciniai šaudmenys, taip pat dūminė bei garsinė pirotechnika. Gyventojai gali girdėti šūvių imitaciją, matyti dūmų uždangas, o tam tikrose vietose laikinai padidės triukšmas.

    Taip pat bus pasitelkiami bepiločiai orlaiviai, o rajono teritorijoje judės karinė technika. Dronai kariuomenei reikalingi žvalgybai ir situacijos stebėjimui, todėl jų skrydžiai gali būti matomi ir girdimi skirtingose rajono vietose.

    Krašto apsaugos sistemoje tokio pobūdžio pratybos yra nuolatinės parengties dalis, skirta gerinti sąveiką, ryšį ir reagavimą realiomis sąlygomis. Kariuomenė pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiria veiksmams mišrioje aplinkoje, kur svarbus greitas manevras, situacijos suvokimas ir saugus civilių bei karių atskyrimas.

    Gyventojams patariama išlikti ramiems, laikytis saugaus atstumo nuo pratybų vietų ir netrukdyti karių veiksmams. Pastebėjus pratybų zonose neįprastus daiktus ar radinius, jų liesti nereikėtų, o informaciją perduoti atsakingoms tarnyboms.

    „Pratybų metu bus naudojami ginklai, imitaciniai šaudmenys, dūminė ir garsinė pirotechnika, bepiločiai orlaiviai, rajono teritorijoje judės karinė technika“, – informavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

  • Rusija kuria naują dronų gaudytoją: „Aerokon“ įtariamas kopijuojantis Irano 359 raketą

    Rusija kuria naują dronų gaudytoją: „Aerokon“ įtariamas kopijuojantis Irano 359 raketą

    Aerokon z Tatarstanu działa na rynku od 1992 roku i zajmuje się m.in. bezzałogowcami o konstrukcji samolotowej, napędami oraz systemami celów powietrznych – firma uczestniczyła w projektach związanych z UMTK “Adiutant”, czyli mobilnym rosyjskim systemem trenażerów i celów powietrznych, realizowanych wspólnie z zakładami “Kupol”.

    Nowa konstrukcja została przedstawiona jako bezzałogowy statek powietrzny, jednak jej wygląd znacznie bardziej przypomina pocisk. Na podstawie dostępnych materiałów można dostrzec rozwiązania konstrukcyjne kojarzące ją z irańskim systemem 359 – nie ma jednak oficjalnego potwierdzenia, że rosyjska maszyna jest jego bezpośrednią kopią, np. przygotowaną na licencji, jak ma to miejsce w przypadku dronów Shahed/Gierań.

    System 359 jest rozwinięciem irańskiego pocisku 358. Według dostępnych informacji większa konstrukcja wykorzystuje prawdopodobnie silnik turboodrzutowy Tolou-10, co ma pozwalać jej osiągać zasięg do około 150 km, pułap przekraczający 9 km oraz prędkość do 1000 km/h. System ma być przeznaczony do zwalczania bezzałogowców, a jego konstrukcja prawdopodobnie obejmuje również większą głowicę bojową.

    Uwagę ekspertów po ujawnieniu tego rozwiązania na początku roku zwrócił też nietypowy sposób działania systemu, bo napęd turboodrzutowy pozwala pociskowi przez dłuższy czas pozostawać w powietrzu i oczekiwać na pojawienie się celu. Zamiast klasycznego systemu naprowadzania konstrukcja ma wykorzystywać kamerę termowizyjną, widzenie maszynowe oraz możliwość sterowania przez operatora.

    Właśnie te rozwiązania sprawiają, że rosyjski projekt wzbudził zainteresowanie analityków. Na dostępnych ilustracjach widoczny jest niewielki silnik turboodrzutowy oraz układ optyczny, który może obejmować również kamerę termowizyjną. Jeżeli podobieństwo nie jest przypadkowe, rosyjska konstrukcja mogłaby być przeznaczona do przechwytywania celów powietrznych, przede wszystkim bezzałogowców.

    Taki system mógłby potencjalnie stanowić zagrożenie dla ukraińskich dronów wyposażonych w napęd odrzutowy, a w określonych warunkach również dla wolniejszych pocisków manewrujących. Jedną z potencjalnych zalet takiego rozwiązania byłoby wcześniejsze umieszczenie przechwytującego bezzałogowca w powietrzu – w przypadku wykrycia celu nie trzeba byłoby dopiero uruchamiać wyrzutni i wysyłać pocisku w jego kierunku, przechwytujący dron mógłby już znajdować się w rejonie patrolowania.

    Na obecnym etapie są to jednak przypuszczenia dotyczące przeznaczenia rosyjskiej konstrukcji. Aerokon nie ujawnił jej oficjalnej roli ani szczegółowych parametrów, a podobieństwo do irańskiego 359 nie stanowi jeszcze dowodu na zastosowanie identycznej koncepcji. Niemniej historia irańsko-rosyjskiej współpracy pokazuje, że taki scenariusz jest jak najbardziej prawdopodobny i zdecydowanie większym wyzwaniem byłaby produkcja takich systemów na większą skalę.


  • „Grupa WB“ pristato naujus dronus: reaktyvinis Gladius 2 ir jūrinis StormRider 550

    Didžiausias privatus Lenkijos gynybos pramonės holdingas „Grupa WB“ ruošiasi pristatyti dvi svarbias naujienas bepiločių sistemų srityje: reaktyvinį smogiamąjį droną Gladius 2 ir naują jūrinį bepiločio laivo modelį StormRider 550. Abu sprendimai viešai turėtų būti parodyti antrą rugsėjo savaitę, kai vyks tarptautinė gynybos pramonės paroda Kielcuose.

    Įmonės vadovas Piotras Wojciechowskis teigia, kad Gladius yra vienas pirmųjų NATO šalyse plačiai diegiamų žvalgybos ir ugnies smūgio sistemų, o svarbia jo dalis – ugnies valdymo sistema Topaz. Ši sistema jau naudojama Lenkijos artilerijoje ir raketinėse pajėgose, todėl Gladius integracija į kariuomenės struktūras laikoma praktiškai išbandyta.

    Gladius šeima kariuomenei skirta ne tik taikinių paieškai, bet ir tiksliam jų naikinimui. Moduliuose naudojami žvalgybiniai dronai FT-5 ir vadinamieji efektoriai – smogiamieji dronai su kovine galvute, kurie gali būti paleidžiami pagal ugnies valdymo sistemos duomenis.

    Gladius 2: nuo prototipo prie serijos

    „Grupa WB“ patvirtina, kad Gladius 2 bus pirmą kartą plačiau pristatytas Kielcuose, o pats aparatas jau pereina į serijinę gamybą. Pasak P. Wojciechowskio, šiuo metu pagaminti keli pirmieji egzemplioriai, kurie atspindi galutinę, gamybai parengtą konfigūraciją.

    Gladius 2 išsiskiria reaktyviniu varikliu, tačiau startui naudoja tą pačią paleidimo infrastruktūrą kaip ir ankstesnė versija. Įmonė jį priskiria vadinamajai vidutinio nuotolio smūgio kategorijai, skirtai atakuoti taikinius iki 300 kilometrų atstumu, o tai rodo orientaciją į greitesnį reagavimą ir didesnį prasiskverbimo potencialą.

    „Gladius 2 bus parodytas Kielcuose. Jis pereina į serijinę gamybą. Šiuo metu tai jau parengtas gaminys“, – sakė Piotras Wojciechowskis.

    Gynybos sektoriuje tokio tipo sprendimai tampa vis aktualesni dėl Ukrainos karo pamokų: didėja paklausa sistemoms, kurios leidžia greitai aptikti taikinį, perduoti koordinates ir smogti minimaliai įtraukiant brangias platformas. Be to, vis daugiau dėmesio skiriama masiškumui, gamybos tempui ir galimybei greitai papildyti atsargas.

    StormRider 550: mažesnis, bet universalesnis

    Antroji „Grupa WB“ naujiena – jūrinis bepiločio laivo modelis StormRider 550, sukurtas atsižvelgiant į potencialių klientų pastabas. Tai mažesnė pernai pristatyto sprendimo versija, skirta paprastesnėms ir pigesnėms užduotims, tačiau išlaikanti modulinį principą, leidžiantį pritaikyti platformą skirtingoms misijoms.

    „Gali būti, kad taip, kaip orlaiviai taikiniai tapo pirmaisiais bepiločiais, plačiai įdiegtais pasaulio kariuomenėse, taip ir Lenkijos laivyne pirmasis gali atsirasti bepiločio laivo sprendimas, skirtas taikiniui ir mokymams“, – sakė „Grupa WB“ atstovas Remigius Wilkas.

    StormRider 550 numatomas kelių variantų: mokymams ir taikiniams, patruliavimui, uostų ir reidų apsaugai, taip pat kritinės infrastruktūros stebėsenai. Įmonė taip pat mini susidomėjimą iš civilinių tarnybų, kurioms aktualios ne ginkluotės, o priverstinio sustabdymo ar nukreipimo funkcijos, pavyzdžiui, taranavimo principu.

    Tokio tipo jūriniai bepiločiai Europoje sparčiai įgauna reikšmę dėl didėjančių rizikų Baltijos ir kitose regiono jūrose, kur daugiau dėmesio skiriama uostų, kabelių, vamzdynų ir kitų infrastruktūros objektų saugumui. Moduliniai sprendimai leidžia tą pačią platformą naudoti tiek stebėjimui, tiek mokymams ar demonstracinėms užduotims, priklausomai nuo poreikio.

  • Ukrainiečiai pristatė „Baton“: paruošiamas per 15 minučių, skrenda iki 90 km ir pats pasiekia taikinį

    Ukrainiečiai pristatė „Baton“: paruošiamas per 15 minučių, skrenda iki 90 km ir pats pasiekia taikinį

    Ukrainoje per Technological Forces of Ukraine renginį pristatytas bepiločio orlaivio sprendimas „Baton“, skirtas smogti priešo ugnies taškams, logistikos objektams ir kitiems taikiniams. Gamintojų teigimu, tai orlaivio tipo platforma su tiesiais sparnais ir dviem elektriniais varikliais.

    Paskelbta, kad „Baton“ ore gali išbūti apie 50 minučių. Jo kruizinis greitis siekia apie 105 kilometrus per valandą, o maksimalus gali pasiekti 140 kilometrų per valandą.

    Skelbiama, kad dronas įprastai veikia 150–500 metrų aukštyje, o maksimalus lubų aukštis siekia 1 500 metrų. Nurodoma, kad jis gali gabenti iki 3 kilogramų naudingąją apkrovą, o deklaruojamas didžiausias skrydžio nuotolis yra iki 90 kilometrų.

    Vienas svarbiausių akcentų – terminalinis autonominis nutaikymas. Teigiama, kad „Baton“ gali perimti vedimą į tikslą ir automatiškai nukreipti save taikinio link iš maždaug 2 kilometrų atstumo bei iki 500 metrų aukščio.

    Taip pat nurodoma, kad sistemoje įdiegtas autonominis navigacijos sprendimas, leidžiantis savarankiškai vykdyti iš anksto suplanuotą maršrutą ir realiu laiku nustatyti savo padėtį. Ryšio sprendimai gali skirtis pagal versiją: minima analoginė arba skaitmeninė vaizdo jungtis, LTE ryšys ir „Starlink“.

    Kūrėjai pabrėžia ir greito dislokavimo idėją. Skelbiama, kad vienu pikapu galima gabenti iki aštuonių dronų, o paruošimas startui trunka apie 15 minučių.

    Pasak pateiktos informacijos, „Baton“ paleidžiamas katapulta ir valdomas per antžeminę valdymo stotį, operatoriui naudojant FPV principą. Tokia schema Ukrainos kare tapo plačiai paplitusi, nes leidžia greitai diegti masinės gamybos sprendimus ir lanksčiai juos pritaikyti skirtingoms užduotims.

    Pažymima, kad tai nėra vien parodinis modelis: teigiama, jog dronai jau perduoti Ukrainos kariuomenei ir išbandyti fronte. Fondas „Come Back Alive“ skelbė perdavęs Ukrainos karinei žvalgybai 592 vienetus, todėl sistema, anot iniciatorių, įgijo ir praktinio naudojimo patirties.

  • JAV perka lėktuvus, atrodančius kaip iš Antrojo pasaulinio karo: kodėl grįžta Skyraider II?

    JAV perka lėktuvus, atrodančius kaip iš Antrojo pasaulinio karo: kodėl grįžta Skyraider II?

    Jungtinės Valstijos tęsia OA-1K Skyraider II įsigijimus, nors šis vienmotoris lėktuvas savo siluetu primena praėjusio amžiaus karo laikų techniką. Tai orlaivis su fiksuota važiuokle ir klasikine uodegine ratų schema, dėl ko neretai vadinamas koviniu purkštuvu. Vieno tokio lėktuvo kaina siekia apie 13 milijonų eurų.

    OA-1K Skyraider II sukurtas remiantis civiliniu Air Tractor AT-802, kuris plačiai naudojamas žemės ūkyje ir gaisrų gesinime. Karinę versiją vystė bendrovė „L3Harris“, o pavadinimas pasirinktas pagerbiant istorinį Douglas A-1 Skyraider, tarnavusį nuo vėlyvųjų ketvirtojo dešimtmečio pabaigos ir vėliau naudotą Vietname. Dėl tokios kilmės lėktuvas oro uoste dažnai atrodo lyg kitos epochos replika.

    Vis dėlto už senamadiškos išvaizdos slepiasi praktiškos savybės, kurios kariuomenei išlieka aktualios. Skyraider II gali kilti ir leistis iš neparuoštų, neasfaltuotų aikštelių, ore išbūti iki šešių valandų ir veikti maždaug 370 kilometrų koviniu spinduliu. Taip pat jis gali gabenti iki 2,7 tonos ginkluotės, priklausomai nuo konfigūracijos.

    Lėktuvo ginkluotės spektras apima AGM-114 Hellfire raketas, valdomas APKWS raketas, GBU-12 Paveway II bombas ir 20 milimetrų kalibro pabūklą. JAV oro pajėgų specialiųjų operacijų vadovybė nurodo, kad tokia platforma ypač tinka artimai paramai ir misijoms prieš nereguliarias pajėgas, kai svarbus ilgas budėjimas virš rajono ir galimybė veikti iš atokių taškų. Kartu akcentuojama, kad pasirinkta konstrukcija turėtų leisti orlaivį eksploatuoti ilgą laiką.

    Pradiniai planai buvo ambicingi: svarstyta įsigyti 75 lėktuvus už maždaug 2,8 milijardo eurų. Vėliau skaičiai mažėjo iki 62, o planavimo dokumentuose iki 2027 metų minimas 53 vienetų poreikis. Toks koregavimas siejamas su sparčiai augančia pigesnių bepiločių konkurencija ir nuogąstavimais dėl išgyvenamumo aplinkoje, kur net nedidelės ginkluotos grupės gali turėti nešiojamųjų priešlėktuvinių sistemų.

    Nepaisant mažinimų, programa nėra nutraukta. Šiuo metu JAV arsenale nurodoma turint 20 tokių lėktuvų, o iki 2026 fiskalinių metų pabaigos turėtų prisijungti dar 11, iš viso 31. Kariuomenė argumentuoja, kad jau investuota, todėl siekiama maksimaliai išnaudoti platformą, įskaitant mokymus, bandymus ir užduotis, kuriose dėl ryšio, oro sąlygų ar kitų apribojimų dronai nėra optimalus pasirinkimas.

    Skyraider II istorija taip pat atspindi platesnę tendenciją: karinės technologijos keičiasi taip greitai, kad kelių metų perspektyvoje vis sunkiau numatyti, kuri sistema bus efektyviausia realiame konflikte. Dėl to net ir palyginti naujos programos gali atsidurti situacijoje, kai jų vertė persvarstoma dar nespėjus pristatyti visų suplanuotų vienetų.

  • Didelis lūžis fronte: „Shahed“ dronai su naujomis trukdymo sistemomis tampa dar pavojingesni

    Didelis lūžis fronte: „Shahed“ dronai su naujomis trukdymo sistemomis tampa dar pavojingesni

    Ukrainos radiotechnikos ir bepiločių ekspertas Serhijus Beskrestnovas, žinomas kaip Flash, įspėja apie ryškėjančią tendenciją fronte: Rusijos toliašaudžiai kamikadzės tipo „Shahed“ vis dažniau komplektuojami elektroninės kovos priemonėmis.

    Pasak jo, pranešimų iš Ukrainos karių daugėja, o tai leidžia įtarti, kad anksčiau pavieniai sprendimai pamažu virsta beveik norma. Kartu minimi ir „Gerbera“ tipo masalai, skirti klaidinti oro gynybą ir apsunkinti perėmimą.

    Kaip veikia trukdymas

    Ekspertas aiškina, kad elektroninės kovos moduliai „Shahed“ dronuose siekia užgožti vaizdo perdavimo ryšį tarp Ukrainos perėmėjo drono ir antžeminio imtuvo. Jei trukdiklio signalas imtuve tampa stipresnis už perėmėjo siųstuvą, operatorius ant žemės iš esmės nebemato vaizdo.

    Toks scenarijus ypač pavojingas, kai perėmimas remiasi realaus laiko vaizdu ir tikslia korekcija paskutinėmis sekundėmis. Praktikoje tai reiškia mažesnę sėkmingo numušimo tikimybę ir didesnę riziką, kad dronas pasieks taikinį.

    Kodėl tai tampa problema Ukrainai

    Pasak Flash, Rusija gali naudotis viešai prieinama technine informacija, kad identifikuotų dažnius, kuriais dirba Ukrainos perėmėjai ir antžeminės stotys. Dėl to vienu svarbiausių atsakų tampa reguliarus dažnių ir ryšio profilių keitimas, kad trukdymo sprendimai greičiau pasentų.

    Ekspertas atkreipia dėmesį ir į praktinę detalę: nors pranešimų daugėja, jis pats teigia dar nematęs tokio elektroninės kovos modulio nuolaužose, kai analizuojami numušti bepiločiai. Tai gali reikšti ir papildomas sąnaudas, ir integravimo sunkumus, tačiau neatmeta, kad sprendimai testuojami ir plečiami.

    Ginklų varžybos ore

    Dronų karas evoliucionuoja itin greitai: atsiranda vis naujų perėmimo konfigūracijų ir nestandartinių metodų, o kita pusė iškart kuria atsakomąsias priemones. Ši dinamika verčia nuolat atnaujinti ir ryšio apsaugą, ir perėmimo taktiką.

    Flash teigimu, Ukraina taip pat turėtų plačiau diegti elektroninės kovos sprendimus savo toliašaudžiuose dronuose, nes tai gali realiai didinti jų išgyvenamumą ir misijų sėkmę. Kuo daugiau kovoje atsiranda trukdymo, tuo svarbesnis tampa atsparus ryšys, alternatyvūs valdymo kanalai ir operatyvus prisitaikymas.

    „Jei rytoj atsiranda naujas kardas, iškart atsiras ir skydas, todėl elektroninė kova dronų kare jau tapo kasdienybe“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

  • Slaptas JAV dronas „XQ-58 Valkyrie“ sudužo po pakilimo: jis turėjo tapti F-35 pastiprinimu

    Slaptas JAV dronas „XQ-58 Valkyrie“ sudužo po pakilimo: jis turėjo tapti F-35 pastiprinimu

    JAV Jutos valstijoje esančiame kariuomenės bandymų poligone Dugway Proving Ground įvyko incidentas, kai netrukus po pakilimo sudužo bandomasis bepilotis orlaivis. Apie įvykį viešai pranešta remiantis gynybos bendrovės „Kratos Defense“ informacija, o bazės atstovai patvirtino patį sudužimo faktą.

    Incidentas fiksuotas Michael Army Airfield aerodrome, kuris naudojamas naujų bepilocių sistemų bandymams. Skelbiama, kad tai nebuvo JAV ginkluotųjų pajėgų eksploatuojamas aparatas, todėl vertinimas ir tyrimas vyksta kaip bandomosios programos dalis.

    „Niekas per šį incidentą nenukentėjo, o skrydžių bandymai laikinai sustabdyti, kol bus nustatyta priežastis“, – teigiama „Kratos Defense“ pareiškime.

    Įvykis svarbus dėl to, kad su „Kratos Defense“ siejamas XQ-58 „Valkyrie“ laikomas vienu perspektyviausių vadinamųjų lojaliųjų sparno palydovų sprendimų. Tokie bepiločiai kuriami veikti kartu su pilotuojamais naikintuvais, perimant dalį pavojingiausių ar rutiniškiausių užduočių.

    Koncepcija numato, kad tokia platforma galėtų talkinti oro kovos situacijose, vykdyti žvalgybą, padėti aptikti priešlėktuvinės gynybos priemones ar prisidėti prie jų slopinimo. JAV ir sąjungininkų pajėgos vis dažniau akcentuoja, kad mišrios pilotuojamų ir nepilotuojamų sistemų grupės tampa viena svarbiausių ateities aviacijos krypčių.

    „Valkyrie“ siejama ir su mažesnio aptinkamumo sprendimais, kurie turėtų apsunkinti jos aptikimą radarais. Būtent dėl to tokios platformos neretai vertinamos kaip potencialus pastiprinimas naikintuvams, tarp jų ir F-35, ypač tais atvejais, kai reikia priartėti prie stipriai ginamų teritorijų.

    Ankstesnėje „Valkyrie“ vystymo istorijoje minėta, kad pradžioje buvo orientuojamasi į nestandartinius pakilimo sprendimus, o vėliau atsirado galimybė kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų. 2024 metais „Kratos Defense“ taip pat buvo pranešusi apie planus kurti naują variantą su integruota važiuokle, o pirmasis tokios versijos skrydis buvo siejamas su 2026 metais.

    Kol kas neatskleidžiama, kokios konkrečios konfigūracijos aparatas sudužo Jutoje, todėl neaišku, ar incidentas susijęs su ankstesnėmis versijomis, ar su naujesnėmis modifikacijomis. Bendrovė nurodo turinti papildomų bandomųjų sistemų, kurios galės grįžti į bandymus pasibaigus tyrimui.