CP v2

Tag: Bepiločiai orlaiviai

  • Ukraina paviešino slaptą kovinį droną „Morrigan“: juo taikosi į Rusijos logistikos arteriją

    Ukraina paviešino slaptą kovinį droną „Morrigan“: juo taikosi į Rusijos logistikos arteriją

    Karas Ukrainoje vis ryškiau persikelia į priešo operacinį užnugarį, o vienu svarbiausių įrankių tampa bepiločiai smogiamieji aparatai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino iki šiol slaptą kovinį droną „Morrigan“, kuris, Ukrainos teigimu, jau naudojamas smūgiams prieš Rusijos logistiką pietuose.

    Droną pristatė 412-oji bepiločių sistemų brigada „Nemesis“, taip užbaigdama kelias savaites trukusias spekuliacijas apie neatpažintą aparatą, veikiantį toli už fronto linijos. Ukrainos pusė akcentuoja, kad tai yra vietinių inžinierių ir fronto operatorių kurtas sprendimas, pritaikytas operacijoms gilesniame užnugaryje.

    Smūgiai į logistiką, ne į apkasus

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais vis daugiau dėmesio skiria tam, kas lemia karo tempą: šaudmenų, degalų, atsarginių dalių ir karių judėjimui. Tokia strategija remiasi paprasta logika: sutrikdžius tiekimo grandines, fronto atkarpose mažėja priešo pajėgumai vykdyti puolimą ir išlaikyti užimtą teritoriją.

    Ukrainiečių teigimu, „Morrigan“ paskirtis yra sistemingai varginti užnugario infrastruktūrą: sandėlius, transportą, remonto ir aprūpinimo mazgus, taip pat oro gynybos elementus. Būtent tokie taikiniai dažnai tampa prioritetu, nes jų praradimas sukelia grandininį efektą visoje operacinėje zonoje.

    Kas yra R-280 koridorius

    Vienu pagrindinių veikimo krypčių įvardijamas pietų transporto koridorius, kuris jungia Mariupolį su Krymu ir yra svarbus Rusijos pajėgų aprūpinimui. Ukrainos vertinimu, šis kelias yra tarsi regiono logistikos stuburas: juo juda technika, amunicija ir personalas.

    Ukrainiečiai taip pat nurodo, kad „Morrigan“ ne kartą buvo panaudotas Kryme prieš didelės vertės taikinius. Vis dėlto tokie pareiškimai dažnai pateikiami ribotai, nes atskleidus detales galima palengvinti priešo prisitaikymą, todėl operacinė informacija paprastai dozuojama.

    Kodėl techniniai duomenys slepiami

    Nors pats dronas dabar paviešintas, dauguma techninių charakteristikų lieka neatskleistos: nėra patvirtintų duomenų apie tikslų nuotolį, greitį ar naudingąją apkrovą. Tai įprasta praktika, kai kalbama apie sistemas, nuo kurių efektyvumo priklauso gebėjimas prasiskverbti pro elektroninės kovos ir oro gynybos priemones.

    Ukraina pripažįsta, kad vidutinio nuotolio bepiločiai šiuo metu vystomi kaip atskira karo priemonių kryptis, papildanti raketinius ir artilerijos smūgius. Tokių aparatų svarba auga dėl jų kainos ir efektyvumo santykio, taip pat dėl to, kad juos galima greičiau adaptuoti prie nuolat besikeičiančių fronto sąlygų, įskaitant radijo ryšio slopinimą.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad karą vis labiau formuoja technologijų lenktynės: nuo masinių FPV dronų iki ilgesnio nuotolio smogiamųjų sistemų ir DI sprendimų taikinių paieškai bei navigacijai. „Morrigan“ paviešinimas signalizuoja, kad Ukraina siekia stiprinti būtent operacinį spaudimą užnugaryje, kur kiekvienas sutrikdytas konvojus ar sandėlis gali turėti tiesioginę įtaką fronto dinamikai.

  • VRM ministras Anykščiuose: ką keis priedangų standartai, dronų grėsmės valdymas ir reforma

    VRM ministras Anykščiuose: ką keis priedangų standartai, dronų grėsmės valdymas ir reforma

    Gegužės 25 dieną Anykščių rajono savivaldybėje lankėsi vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič ir jo patarėjas Andrejus Junda. Darbinio vizito metu su savivaldybės vadovais ir Utenos apskrities statutinių tarnybų atstovais aptarti civilinės bei viešosios saugos klausimai, gynybinis pasirengimas grėsmėms ir regiono poreikiai.

    Susitikime taip pat nagrinėta Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų eiga ir praktiniai iššūkiai, kylantys įgyvendinant Vietos savivaldos bei Valstybės tarnybos įstatymų pakeitimus. Akcentuota, kad saugumo stiprinimas regione neatsiejamas nuo aiškių procedūrų, žmonių ir infrastruktūros.

    Civilinė sauga ir priedangos

    Didžiausias dėmesys skirtas civilinės saugos parengčiai ir savivaldybių atsakomybei. Pasak ministro, neseniai vykę gyventojų įspėjimo bandymai ir praktinis algoritmų patikrinimas parodė, kur reikia tikslinti vaidmenų pasidalijimą, informavimo grandines ir techninius valdymo procesus.

    Ministras nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavestos užduotys koreguoti reagavimo algoritmus, kad skirtingose situacijose sprendimai būtų priimami greičiau ir vienodais principais. Savivaldybei aktualu, kad veiksmai būtų aiškūs nuo pirmo signalo iki gyventojų nukreipimo į saugias vietas.

    Diskutuojant apie priedangų tinklą, aptartas jų prieinamumas visą parą ir parengties palaikymo kaštai. Anykščių savivaldybė pabrėžė, kad nuolatinis priedangų paruošimas reikalauja tikslinio valstybės finansavimo, o ministras informavo, jog savivaldybėms bus pateiktas vieningas techninių specifikacijų pavyzdys.

    Taip pat keltas klausimas dėl Nacionalinio krizių valdymo centro sprendimų terminų ekstremalių situacijų planavime. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste planų rengimo tempas turi būti spartesnis, ypač kalbant apie gyventojų aprūpinimą ir logistiką.

    Dronai, oro pavojus ir mokyklos

    Vienas aštresnių susitikimo klausimų buvo reagavimas į bepiločių orlaivių grėsmes ir galimi veiksmų scenarijai savivaldybių teritorijose. Ministras aiškino, kad operatyviam reagavimui pirmiausia būtinas realus grėsmės fiksavimas, o sprendimas neutralizuoti droną priklauso ir nuo vietos, kurioje tai būtų daroma.

    Ministro teigimu, ne visada saugu numušti droną virš gyvenamųjų teritorijų, nes krentančios nuolaužos gali kelti tiesioginį pavojų žmonėms ir turtui. Dėl to dalis tankiai apgyvendintų zonų tampa probleminės, kai reikia rinktis tarp momentinio veiksmo ir galimų šalutinių pasekmių.

    Aptarta ir civilinės saugos parengtis švietimo sistemoje, įskaitant situacijas egzaminų metu. Vidaus reikalų ministerijos atstovai nurodė, kad kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija derinami scenarijai, kaip elgtis paskelbus oro pavojų per brandos egzaminus.

    Policija, ugniagesiai ir valstybės tarnyba

    Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Renatas Vitkauskas pristatė situaciją regione ir įvardijo pagrindinius iššūkius Anykščių rajone. Tarp jų minėtas pareigūnų trūkumas, nusidėvėjęs transportas ir poreikis atnaujinti kriminalinės žvalgybos techniką.

    Ministras pažymėjo, kad vidaus tarnybos sistemoje atlikti teisiniai pakeitimai ir didintas finansavimas, o pareigūnų pritraukimui būtinas nuoseklus darbas su jaunimu ir švietimo įstaigomis. Susitikime sutarta, kad regionuose svarbu ne tik didinti pajėgumus, bet ir užtikrinti realias darbo sąlygas.

    Kalbant apie priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pertvarką, savivaldybė išsakė susirūpinimą dėl planų mažinti vieną ugniagesių komandą. Nors reformos tikslas – didesnis budinčių pareigūnų skaičius ir operatyvumas, vietos vadovams svarbu, kad sprendimai nesusilpnintų pagalbos pasiekiamumo nutolusiose vietovėse.

    Susitikime buvo paminėtas ir Viešintų ugniagesių indėlis gesinant Kupiškio rajono durpyno gaisrą. Akcentuota, kad net ir senesnė, bet didelio pravažumo technika tam tikromis sąlygomis tampa kritiškai svarbi, kai modernesnės priemonės negali pasiekti gaisravietės.

    Reikšminga dalis skirta valstybės tarnybos reformos praktikai ir atlygio klausimams. Ministras pabrėžė, kad darbo užmokesčio suvienodinimas valstybės tarnyboje nėra nei realistiškas, nei teisiškai pagrįstas, nes skiriasi pareigybių atsakomybės, kompetencijos ir darbų apimtys.

    Diskusijose paliesta ir idėja savivaldybėse steigti specializuotus viešojo saugumo skyrius, perimančius dalį kontrolės funkcijų. Anykščių meras tokią kryptį vertino kritiškai.

    „Savivalda neturi būti baudžiamasis padalinys“, – sakė Anykščių rajono meras.

    Susitikimo pabaigoje aptarti Vidaus reikalų ministerijos kuruojami Europos Sąjungos finansuojami projektai ir jų išlaidų tinkamumo klausimai. Savivaldybė pabrėžė, kad aiškūs reikalavimai ir operatyvūs sprendimai padėtų lėšas panaudoti laiku ir taip, kad jos realiai didintų žmonių saugumą bei gerintų viešąją infrastruktūrą.

  • Vėjo jėgainės ir nacionalinis saugumas: britų kariuomenė įspėja dėl radarų aklųjų zonų

    Vėjo jėgainės ir nacionalinis saugumas: britų kariuomenė įspėja dėl radarų aklųjų zonų

    Vėjo energetikos plėtra Jungtinėje Karalystėje vis dažniau susiduria ne su leidimų ar tinklo pralaidumo problemomis, o su nacionalinio saugumo reikalavimais. Dideli vėjo jėgainių parkai gali trikdyti oro gynybos radarų darbą ir sukurti vadinamąsias akląsias zonas, kuriose sudėtingiau aptikti bei sekti orlaivius.

    Toks klausimas kilo vertinant Fallago Rig vėjo jėgainių projektą Škotijos pasienio regione, kai britų Gynybos ministerija perspėjo apie galimą poveikį Brizlee Wood oro gynybos radarui. Šis radaras naudojamas stebėti Jungtinės Karalystės oro erdvę ir padėti identifikuoti nežinomus taikinius realiu laiku.

    Kaip jėgainės veikia radarus?

    Radarams vėjo jėgainės kelia problemų dėl aukštų bokštų ir besisukančių menčių, kurios atspindi radijo bangas ir sukuria vadinamąjį triukšmą. Dėl to radarui tampa sunkiau atskirti tikrą taikinį nuo klaidingų atspindžių arba užtikrintai sekti objektą tam tikrose kryptyse.

    Akląja zona paprastai vadinama erdvė, kurioje radaro aptikimo ar sekimo geba suprastėja tiek, kad didėja rizika nepastebėti mažesnių, žemai skrendančių ar netipinių objektų. Gynybos planuotojams tai svarbu ne tik dėl karinės aviacijos, bet ir dėl galimų neteisėtų įskridimų ar bepiločių orlaivių keliamų grėsmių.

    Kodėl projektas vis tiek gavo leidimą?

    Fallago Rig atvejis išryškino, kad sprendimas nebūtinai remiasi principu, jog radaras turi likti visiškai nepaveiktas. Praktikoje leidimai gali būti suteikiami su sąlyga, kad bus įdiegtos techninės poveikio mažinimo priemonės, kurios sumažins trikdžių tikimybę iki priimtino lygio.

    Tokios priemonės paprastai apima radaro programinės įrangos atnaujinimus, filtravimo algoritmus, papildomų jutiklių integravimą ar net atskirų stebėjimo sistemų diegimą, kad būtų kompensuotos silpnesnės aprėpties zonos. Derybos tarp vystytojų ir gynybos institucijų dažnai tęsiasi ir po pirminių sprendimų, ypač planuojant plėtrą ar parko išplėtimą.

    „Svarbiausia tampa ne klausimas, ar trikdžiai egzistuos, o ar jie gali būti patikimai suvaldyti techninėmis priemonėmis“, – teigiama su projektu susijusiuose vertinimuose.

    Ką tai reiškia vėjo energetikos plėtrai?

    Šis konfliktas rodo platesnę tendenciją: atsinaujinančios energetikos objektų poveikis vertinamas ne vien pagal elektros gamybą ar poveikį aplinkai, bet ir pagal kritinės infrastruktūros bei gynybos sistemų patikimumą. Vėjo parkų planavimas vis dažniau apima ne tik vietos bendruomenių, bet ir oro navigacijos, ryšių bei radarų sistemų suderinamumo analizę.

    Ekspertai pabrėžia, kad rizika nebūtinai apsiriboja pačiu parku: radarų aprėpties pokyčiai gali pasireikšti platesnėje teritorijoje, priklausomai nuo reljefo, atstumų ir radaro darbo režimų. Dėl to vystytojams tenka anksti įtraukti gynybos ir aviacijos institucijas, kad projektai neįstrigtų vėlyvoje stadijoje, kai pakeitimai tampa brangūs ir sudėtingi.

    Jungtinės Karalystės patirtis rodo, kad spartėjant vėjo energetikos plėtrai, nacionalinio saugumo argumentai gali tapti vienu svarbiausių faktorių, lemiančių ne tik konkrečių parkų vietą, bet ir technologinius reikalavimus visam sektoriui.

  • Ukmergės rajone tris dienas vyks karių savanorių pratybos: bus dronų ir imitacinių sprogimų

    Gegužės 26–28 dienomis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų lauko taktikos pratybos. Jos numatytos klubo „Miško broliai“ teritorijoje ir miškingose vietovėse tarp Smilginių, Sukinių ir Knyzlaukio gyvenviečių.

    Pratybų tikslas – treniruoti karius savanorius vykdyti šalies gynybos užduotis ir veiksmus taikos metu, kai tenka greitai reaguoti į skirtingas situacijas. Organizatorių duomenimis, pratybose dalyvaus apie 50 karių.

    Pratybų metu bus naudojami bepiločiai orlaiviai, taip pat garsinės imitacinės sprogstamosios priemonės. Gyventojai gali pastebėti intensyvesnį karinių ratinių transporto priemonių judėjimą vietiniais keliais ir miško keliukais.

    Pabrėžiama, kad gyvenvietėse imitaciniai šaudmenys ir sprogstamosios priemonės naudojami nebus, todėl didžiausias triukšmas tikėtinas miškuose ir atokiau nuo apgyvendintų vietų. Vis dėlto gyventojams rekomenduojama išlikti budriems ir, pastebėjus pratybų veiksmus, laikytis karių nurodymų bei neartėti prie pažymėtų zonų.

    Pasibaigus pratyboms, organizatoriai įsipareigoja sutvarkyti naudotas teritorijas. Karių savanorių pratybos yra reguliari rengimo dalis, siekiant užtikrinti parengtį ir gebėjimą veikti realiomis sąlygomis, įskaitant orientavimąsi vietovėje, ryšio palaikymą ir veiksmų koordinavimą.

  • Po oro pavojaus Utenos regione Anykščiuose peržiūrėti reagavimo algoritmai ir priedangų planai

    Po oro pavojaus Utenos regione Anykščiuose peržiūrėti reagavimo algoritmai ir priedangų planai

    Anykščių rajono savivaldybėje gegužės 22 dieną surengtas skubus pasitarimas, į kurį sukviesti savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai. Susitikime analizuota, kaip buvo reaguota į ankstesnę dieną Utenos regione paskelbtą oro pavojų, susietą su bepiločių orlaivių grėsme.

    Pasitarimo metu įstaigų vadovai pateikė informaciją, kaip organizacijos priėmė perspėjimo pranešimus ir kaip buvo įgyvendinti nurodymai žmonėms ieškoti prieglobsčio saugiose vietose bei priedangose. Taip pat aptarta, kokie sprendimai veikė sklandžiai, o kuriose grandyse išryškėjo praktiniai trukdžiai.

    Pasak savivaldybės, situacija tapo realiu civilinės saugos pasirengimo testu, leidusiu įvertinti informavimo ir veiksmų koordinavimo greitį. Susitikime atkreiptas dėmesys į būtinybę vienodinti reagavimo tvarką skirtingose įstaigose, kad kilus panašioms grėsmėms sprendimai būtų priimami be delsimo.

    „Mūsų regioną ir Anykščių rajoną palietusi situacija tapo realiu testu civilinės saugos sistemai. Ši patirtis aiškiai parodė, kurios grandys veikia sklandžiai, o kur turime operatyviai koreguoti veiksmų planus“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

    Savivaldybė nurodė, kad artimiausiu metu, atsižvelgiant į pasitarime išsakytas rekomendacijas, bus atnaujinti ir sugriežtinti įstaigų vidiniai reagavimo algoritmai. Taip pat planuojama peržiūrėti priedangų pasiekiamumą ir infrastruktūrą, kad gyventojų nukreipimas į saugias vietas būtų aiškesnis ir greitesnis.

    Pasitarime pabrėžta, kad tokio tipo incidentai vis dažniau vertinami kaip kompleksinės saugumo aplinkos dalis, todėl būtina nuolat tikrinti praktinį pasirengimą, o ne remtis vien dokumentais. Savivaldybė akcentavo, jog išvadų tikslas – didinti gyventojų saugumą ir užtikrinti, kad perspėjimai bei veiksmai būtų suprantami ir įgyvendinami visose įstaigose vienodai.

  • Gegužės 20 dieną Utenos rajone vyks tarptautinės kariuomenės pratybos: bus ginklų ir sraigtasparnių

    Gegužės 20 dieną Utenos rajone vyks tarptautinės kariuomenės pratybos: bus ginklų ir sraigtasparnių

    Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas praneša, kad 2026 metais gegužės 20 dieną Utenos rajono savivaldybės teritorijoje vyks tarptautinės Lietuvos kariuomenės pratybos. Jose dalyvaus Lietuvos kariai ir užsienio partnerių pajėgų atstovai.

    Pratybų metu gyventojai gali matyti uniformuotus karius, taip pat dalį dalyvių, vilkinčių civiliais drabužiais. Informuojama, kad pratybų dalyviai su savimi turės šaunamuosius ginklus, tačiau tai yra suplanuotos pratybų priemonės, o ne reali grėsmė.

    Utenos rajone tądien taip pat bus naudojama lengvoji karinė technika, bepiločiai orlaiviai ir sraigtasparniai. Pranešama, kad bus naudojami imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika, todėl tam tikrose vietose gali būti girdimi trenksmai ar matomi su pratybomis susiję veiksmai.

    Kariuomenė pabrėžia, kad už dalyvių instruktavimą ir saugos priemonių laikymąsi atsako pratybų vadovas. Taip pat nurodoma, kad pratybų metu turi būti laikomasi aplinkosaugos reikalavimų.

    Tokio pobūdžio pratybos yra reguliari Lietuvos ir sąjungininkų pasirengimo dalis, skirta treniruoti veiksmų suderinamumą ir reagavimą skirtingose situacijose. Gyventojams rekomenduojama išlikti budriems, tačiau vadovautis oficialia informacija ir, kilus klausimų, sekti savivaldybės bei kariuomenės pranešimus.

  • CNN: Iranas sparčiau nei prognozuota atkuria karinius pajėgumus – atnaujino dronų gamybą

    Iranas karinius pajėgumus po JAV ir Izraelio smūgių atkuria greičiau, nei buvo manyta anksčiau, skelbia CNN, remdamasi su JAV žvalgybos vertinimu susipažinusiais šaltiniais. Pasak jų, Teheranas jau atnaujino dalį bepiločių orlaivių gamybos ir tvarko pažeistą karinę infrastruktūrą.

    Vertinime akcentuojama, kad atstatomi ne tik atskiri sandėliai ar ryšių mazgai, bet ir raketinių bazių elementai, paleidimo įrenginiai bei gamybiniai pajėgumai, reikalingi pagrindinėms ginkluotės sistemoms. Tai, pasak šaltinių, didina riziką, jog atsinaujinus konfliktui Iranas galėtų greitai sugrįžti prie intensyvesnių operacijų regione.

    Kas, pasak žvalgybos, atkurta greičiausiai?

    Vienas CNN cituojamas šaltinis teigė, kad kai kurie JAV žvalgybos vertinimai rodo skirtingą atskirų komponentų atkūrimo tempą, tačiau bepiločių atakų potencialas galėtų būti pilniau atstatytas maždaug per šešis mėnesius. Tokia prognozė reikštų, kad dalis tiekimo grandinių ir gamybos linijų liko arba nebuvo smarkiai pažeistos, arba buvo greitai pakeistos alternatyviais sprendimais.

    Taip pat pažymima, kad ankstesnės prielaidos apie ilgalaikį Irano pajėgumų susilpnėjimą galėjo būti per daug optimistinės. CNN nurodo, jog naujesnis vertinimas verčia iš naujo perskaičiuoti, kokį realų poveikį smūgiai padarė Iranui ilgesnėje perspektyvoje.

    Rusijos ir Kinijos veiksnys

    Pasak CNN šaltinių, vienas iš galimų greitesnio atsistatymo paaiškinimų yra išorinė parama, siejama su Rusija ir Kinija. Teigiama, kad skirtingi kanalai, technologinė pagalba ar komponentų tiekimas gali padėti užkamšyti kritines spragas, ypač ten, kur svarbios elektronikos ar variklių dalys.

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu neseniai interviu CBS yra teigęs, kad Kinija esą perduoda Iranui raketų gamybai reikalingus elementus, tačiau detalių nepateikė. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun tokius teiginius yra atmetęs.

    „Kai kuriais vertinimais Iranas galėtų pilniau atkurti bepiločių atakų pajėgumus per maždaug šešis mėnesius“, – CNN teigė su JAV žvalgybos analize susipažinęs šaltinis.

    Ką tai reikštų regiono saugumui?

    CNN primena, kad per ankstesnį vertinimą buvo skelbiama, jog maždaug pusė Irano raketų paleidimo įrenginių galėjo išlikti po smūgių. Naujesniuose duomenyse šis skaičius, anot pranešimo, galėjo padidėti iki maždaug dviejų trečdalių, iš dalies dėl to, kad paliaubų laikotarpis suteikė laiko atkurti ir iškasti užverstą techniką.

    Žvalgybinė informacija, kurią mini CNN, taip pat leidžia manyti, kad Iranas vis dar turi tūkstančius bepiločių orlaivių. Be to, dalis pakrančių gynybos sparnuotųjų raketų pajėgumų, anot šaltinių, galėjo likti mažiau pažeisti, o tai išlaiko riziką laivybai strategiškai svarbiame Ormūzo sąsiauryje.

    Bendras vertinimas, kurį perteikia CNN, yra toks: nors karinis konfliktas susilpnino Irano galimybes, jis jų nesunaikino. Jei įtampa vėl paaštrėtų, Teheranas, kaip teigiama, galėtų gana greitai sumažinti patirtą ilgalaikę žalą ir grįžti prie platesnio masto veiksmų.

  • Tarsi „Shahed“: paslaptingi dronai virš Lenkijos išgąsdino gyventojus, kariuomenė atskleidė, kas tai

    Tarsi „Shahed“: paslaptingi dronai virš Lenkijos išgąsdino gyventojus, kariuomenė atskleidė, kas tai

    Rytų Lenkijos gyventojai pastarosiomis dienomis pranešė apie neįprastai intensyvią karinių orlaivių ir dronų veiklą danguje. Dalis žmonių teigė matę bepiločius, savo forma primenančius Irano „Shahed“ tipo atakos dronus, kurie pastaraisiais metais plačiai naudoti kare Ukrainoje.

    Situaciją komentavusios Lenkijos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad regione vyksta oro gynybos pratybos, o skrydžiai yra suplanuoti ir kontroliuojami. Pratybos buvo numatytos iki gegužės 20 dienos, todėl karinės aviacijos ir bepiločių aktyvumas buvo didesnis nei įprasta.

    Vėliau Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadovas generolas Wiesławas Kukuła paaiškino, kad tai nėra priešiški aparatai. Pasak jo, danguje matyti dronai yra nauji Lenkijoje sukurti sistemos PLArgonia bepiločiai, naudojami testavimui ir mokymams.

    PLArgonia viešai pristatyta kaip Lenkijos kuriamas sprendimas, kurį dalis apžvalgininkų dėl panašaus silueto praminė Shahed analogu. Projektas siejamas su Institutu Techniczny Wojsk Lotniczych, o plačiau parodytas 2025 metais Kielcuose vykusioje tarptautinėje gynybos pramonės parodoje.

    Skelbiama, kad PLArgonia gali būti naudojama dvejopai: kaip klajojanti amunicija preciziniams smūgiams arba kaip taikinys, imituojantis priešo dronų elgseną pratybose. Tokia praktika leidžia oro gynybos vienetams realiomis sąlygomis treniruotis aptikti, sekti ir neutralizuoti mažus, žemai skrendančius taikinius.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, PLArgonia yra mažesnė už Irano „Shahed“: jos korpuso ilgis siekia apie 2,6 metro, sparnų mojis apie 2,3 metro, o kilimo masė apie 85 kilogramus. Palyginimui, „Shahed“ tipo aparatai yra didesni ir paprastai pasižymi didesne kovinės dalies mase.

    Teigiama, kad kovinėje konfigūracijoje PLArgonia gali gabenti 16–20 kilogramų kovinę galvutę. Kaip nurodoma, ją varo stūmoklinis variklis, o kreiserinis greitis gali siekti apie 185 kilometrus per valandą, maksimalus nuotolis deklaruojamas iki 900 kilometrų, nors su koviniu kroviniu šis rodiklis paprastai mažėja.

    Pastarųjų metų patirtis Ukrainoje parodė, kad masiškai naudojami pigesni smogiamieji dronai tapo rimtu išbandymu oro gynybai, ypač kai jie skrenda žemai ir atakuoja infrastruktūrą. Dėl to NATO valstybės daug investuoja ne tik į raketines sistemas, bet ir į aptikimo sensorius, ryšių priemones bei elektroninę kovą.

    Lenkijos atvejis rodo ir kitą tendenciją: vis daugiau šalių kuria vietinius bepiločių sprendimus, kad sumažintų priklausomybę nuo importo ir greičiau pritaikytų sistemas savo kariuomenės poreikiams. Tokie projektai dažnai derina pratybų taikinių ir kovinių platformų funkcijas, kad vienas sprendimas tarnautų ir mokymams, ir galimoms operacijoms.

    Kariuomenė pabrėžia, kad pratybos yra planuotos, o visuomenė apie jas informuojama, tačiau panašūs atvejai atskleidžia, kaip greitai socialiniuose tinkluose plinta prielaidos apie galimą grėsmę. Ekspertai primena, kad pastebėjus neaiškius skrydžius svarbiausia remtis oficialia informacija ir vengti nepatikrintų interpretacijų.

  • Oro atakos pavojus Visagine atšauktas: KAM skelbia statusą balta ir primena, ką daryti pastebėjus droną

    Oro atakos pavojus Visagine atšauktas: KAM skelbia statusą balta ir primena, ką daryti pastebėjus droną

    Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad oro atakos pavojus Visagino savivaldybėje atšauktas, o perspėjimo statusas pakeistas į baltą. Tai reiškia, kad gyventojai gali tęsti įprastą veiklą, tačiau raginami išlikti budrūs.

    Anksčiau dalyje Lietuvos rajonų buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas apie galimą oro pavojų. KAM aiškino, kad statusas geltona reiškia, jog ataka dar nevyksta, bet yra tikėtina, todėl tai laikoma prevencine civilinės saugos priemone.

    Vilniaus apskrityje tuo metu buvo paskelbtas signalas raudona, o gyventojams nurodyta nedelsiant eiti į priedangas. Tokie pranešimai skirti greitai informuoti gyventojus apie galimą grėsmę ir sumažinti riziką, kol tarnybos įvertina situaciją.

    Priežastimi įvardyta Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos stebėta radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Kartu buvo aktyvuota NATO oro policijos misija, o atsakingos institucijos vertino galimus scenarijus.

    KAM primena, kad pastebėjus skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą būtina skambinti numeriu 112 ir prie jo nesiartinti. Taip pat rekomenduojama išlikti ramiems, iš anksto numatyti saugią vietą ir sekti oficialius institucijų pranešimus.

    Institucijos pabrėžia, kad perspėjimo sistemos veikia tam, kad gyventojai laiku gautų aiškias instrukcijas, o tarnybos galėtų koordinuoti veiksmus. Statusų keitimas atspindi atnaujintą rizikos vertinimą, todėl svarbu reaguoti būtent į naujausią oficialią informaciją.

  • Lenkija didina gynybos užsakymus vietos pramonei: šiuo metu į šalies gamintojus grįžta 40 proc.

    Vietos pramonės dalis auga

    Lenkijos gynybos ministerijos ginkluotės įsigijimų ir modernizavimo sutartys vis dažniau atitenka šalies gynybos pramonei. Šiuo metu apie 40 proc. lėšų pagal tokias sutartis lieka vietos gamintojams, kai prieš aštuonerius metus ši dalis siekė kiek daugiau nei 20 proc.

    Toks pokytis rodo kryptingą bandymą mažinti priklausomybę nuo importo, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Europos valstybės susiduria su amunicijos ir technikos tiekimo terminais bei ribotais gamybos pajėgumais. Lenkijos atveju didesnė vietos komponentė taip pat siejama su politiniu tikslu stiprinti nacionalinį saugumą per vietinę gamybą ir aptarnavimą.

    Dideli kontraktai ir SAFE kontekstas

    Artimiausiu metu Lenkijoje numatoma pasirašyti virtinę stambių sutarčių, susijusių su ginkluotės pirkimais ir modernizacija. Tarp minimų krypčių yra pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, 155 mm amunicija ir specializuoti laivai.

    Šie planai siejami ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skirtomis gynybos pajėgumų stiprinimui, įskaitant finansinius instrumentus, kuriais valstybės narės gali remtis spartindamos pirkimus. Gynybos rinkoje tai dažnai reiškia papildomą spaudimą: pirkimai turi vykti greitai, bet kartu didėja reikalavimas, kad kuo didesnė vertės dalis būtų sukurta Europoje.

    Ambicija – 50 ir 50

    Nors 40 proc. vietos pramonės dalis vertinama kaip aiškus progresas, ekspertai pabrėžia, kad tai vis dar rodo reikšmingą priklausomybę nuo importuojamų sprendimų ir komponentų. Kartu tai palieka erdvės priartėti prie seniai keliamo tikslo, kad vietos ir importo dalys būtų apylygės.

    „Stabili, kiek mažesnė nei 40 proc. vietos pramonės dalis rodo priklausomybę nuo importo, bet kartu suteikia perspektyvą pasiekti 50 ir 50 santykį“, – sakė saugumo analitikas Marekas Świerczyńskis.

    Lenkijos valdžios deklaracijose pastaruoju metu skamba ir dar ambicingesni skaičiai: teigiama, kad naujuose pirkimuose vietos gynybos pramonei galėtų atitekti daugiau nei 80 proc. lėšų. Didelė dalis jų esą nukeliautų valstybinėms įmonėms, veikiančioms po Polska Grupa Zbrojeniowa skėčiu.

    Naudos tikimasi ir privačiam sektoriui, ypač įmonėms, kurios kuria bepiločių sprendimus, žvalgybos sistemas ir vadinamąją klaidžiojančią amuniciją. Tokie produktai pastaraisiais metais tapo vienais paklausiausių Europoje, nes karas parodė jų reikšmę tiek žvalgyboje, tiek tiksliam smūgiui, tiek sąnaudų ir efektyvumo santykyje.