CP v2

Tag: Bepiločiai orlaiviai

  • Ukmergėje startuoja „Airtech“ dronų mokymo centras: kiek mokinių apmokys kasmet ir kas finansuos?

    Ukmergėje nuo 2026 metų rugsėjo planuojama pradėti „Airtech“ metodinio centro veiklą, kuriame vaikai ir suaugusieji mokysis valdyti bei konstruoti bepiločius orlaivius. Savivaldybė skaičiuoja, kad kasmet programose galėtų dalyvauti apie 150 Ukmergės rajono mokinių.

    Gegužės 14 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje pasirašyta jungtinės partnerystės sutartis tarp Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) ir savivaldybės. Dokumentą pasirašė Ukmergės meras Darius Varnas ir LINEŠA direktorius Valdas Jankauskas.

    Kas bus mokoma centre?

    Centre numatyti praktiniai bepiločių orlaivių valdymo ir konstravimo užsiėmimai, orientuoti į 3–12 klasių mokinius, taip pat suaugusiuosius. Akcentuojama, kad tai bus neformaliojo švietimo programos, kurios turėtų papildyti mokyklose įgyjamas technologijų ir inžinerijos žinias.

    Planuojama, kad metodiniame centre daugiausia bus mokomi 5–12 klasių mokiniai ir suaugusieji, o 3–4 klasių mokiniai užsiėmimus lankys savo mokyklose po pamokų. Tikimasi, jog toks modelis leis įtraukti daugiau vaikų ir pritaikyti mokymus prie skirtingų amžiaus grupių poreikių.

    Kas apmokės išlaidas?

    Pagal pasirašytą sutartį LINEŠA organizuos mokymus, užtikrins neformaliojo švietimo mokytojų darbo užmokestį ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat numato vykdyti regionines bepiločių orlaivių varžybas bei informavimo veiklas. Tuo metu Ukmergės rajono savivaldybė įsipareigojo pasirūpinti infrastruktūra ir mokymo priemonėmis.

    Savivaldybė taip pat planuoja finansuoti patalpų nuomą, įsigyti baldus, o prireikus ir kompiuterinę įrangą. Atskirai numatomos lėšos dronų varžyboms Ukmergėje ir mokinių dalyvavimui nacionaliniuose renginiuose.

    „Dronų centro steigimas Ukmergės rajone yra reikšminga investicija į švietimo ateitį ir jaunų žmonių galimybes“, – sakė Ukmergės rajono meras Darius Varnas.

    „Pasirašius sutartį su Ukmergės rajono savivaldybe padedamas tvirtas pagrindas vaikams vystyti inžinerines ir technologines žinias Ukmergės mieste ir rajone“, – sakė LINEŠA direktorius Valdas Jankauskas.

    „Airtech“ plėtra Lietuvoje

    „Airtech“ dronų mokymo centrai jau veikia Jonavoje, Tauragėje ir Kėdainiuose, o rudenį planuojama atidaryti centrus ir kitose savivaldybėse. Skelbiama, kad iki 2028 metų Lietuvoje turėtų veikti mažiausiai 14 tokių centrų, kuriuose būtų apmokyta apie 7 000 vaikų ir 1 700 suaugusiųjų.

    „Airtech“ yra LINEŠA įgyvendinamas projektas, kurį remia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Krašto apsaugos ministerija, o prie įgyvendinimo prisideda savivaldybės. Projekto kryptis atliepia augantį praktinių technologinių įgūdžių poreikį, ypač stiprėjant dronų taikymui pramonėje, logistikoje, žemės ūkyje ir viešajame sektoriuje.

  • Apskrido pasaulį be lašo kuro, bet baigėsi katastrofa: solarinis lėktuvas sudužo

    Apskrido pasaulį be lašo kuro, bet baigėsi katastrofa: solarinis lėktuvas sudužo

    2016 metais pasaulį apskridęs be jokio aviacinio kuro saulės energija varomas lėktuvas Solar Impulse 2 šį pavasarį patyrė avariją virš Meksikos įlankos. Apie incidentą pranešta po bandymų, kuriuos vykdė su JAV kariniu jūrų laivynu susijusi programa.

    Solar Impulse 2 ilgą laiką buvo laikomas vienu ryškiausių XXI amžiaus aviacijos eksperimentų, demonstravusių, kad ilgos distancijos įmanomos naudojant vien saulės energiją. Projektą kūrė šveicarų pilotai Bertrand Piccard ir André Borschberg, o jo 2016 metų kelionė aplink pasaulį tapo simboliniu švarios energetikos proveržio ženklu.

    Skrydžio aplink Žemę metu lėktuvas įveikė apie 43 000 kilometrų, kirsdamas keturis žemynus ir du vandenynus. Pagrindinė idėja buvo paprasta, bet technologiškai itin sudėtinga: dieną saulės elementai krauna baterijas, o naktį lėktuvas skrenda vien iš sukauptos energijos.

    Konstrukcija buvo sukurta maksimaliai lengva, didelę dalį sudarė anglies pluošto sprendimai. Ant sparnų buvo sumontuota daugiau nei 17 000 saulės elementų, o sparnų ilgis siekė beveik 72 metrus, tai yra daugiau nei „Boeing“ 747, nors masė tesiekė apie 2 300 kilogramų.

    Vėliau orlaivis buvo parduotas bendrovei „Skydweller Aero“, kuri pertvarkė platformą į bepilotį orlaivį, orientuotą į itin ilgus stebėjimo skrydžius. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni, nes kariuomenės ir civiliniai operatoriai ieško alternatyvų palydovams ir tradiciniams žvalgybos lėktuvams, galinčių ore išbūti dienomis ar net savaitėmis.

    Pasak įmonės pateiktos informacijos, orlaivis pakilo balandžio 26 dieną iš Stennis bazės Misisipėje. Avarija įvyko gegužės 4 dieną virš Meksikos įlankos, o bendrovė nurodė, kad buvo atliekamas vadinamasis kontroliuojamas nusileidimas ant vandens, tai yra planuotas vandens nusileidimas.

    „Nepaisant orlaivio praradimo, bandymų programa patvirtino pagrindinius technologinius sprendimus ir pasiekė rekordinę trukmę“, – sakė bendrovės atstovai.

    Įmonė pranešė, kad skrydis truko 8 dienas ir 14 minučių, o tai tapo svarbiu rezultatu kuriant ilgai ore išsilaikančius saulės energija maitinamus bepiločius. Tuo metu JAV Nacionalinė transporto saugos taryba pradėjo incidento tyrimą, kuris turėtų atsakyti, kas tiksliai nulėmė avariją ir ar ją lėmė techniniai, programiniai ar eksploataciniai veiksniai.

    Nors Solar Impulse 2 buvo demonstracinė, o ne komercinė platforma, jo istorija išryškina platesnę kryptį aviacijoje: siekį mažinti emisijas, didinti energijos efektyvumą ir automatizuoti ilgos trukmės misijas. Pastaruoju metu šią sritį vis labiau veikia ir DI sprendimai, ypač skrydžių valdymo, maršrutų optimizavimo bei gedimų prognozavimo srityse, tačiau pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: patikimai sukaupti ir taupiai panaudoti energiją skrydžiui bet kokiomis sąlygomis.

  • Lenkai kuria droną medžiotoją: „MBF Group“ skelbia, kad IRYDA+ jau pereina į bandymų fazę

    Lenkai kuria droną medžiotoją: „MBF Group“ skelbia, kad IRYDA+ jau pereina į bandymų fazę

    Lenkijos bendrovė „MBF Group“ pranešė pradėjusi operacinius darbus kuriant droną medžiotoją IRYDA+ X1. Projekto tikslas – sukurti palyginti nebrangią priemonę masiškai pasirodantiems priešo bepiločiams neutralizuoti ore.

    Pagal paskelbtą koncepciją IRYDA+ turėtų būti fiksuoto sparno (fixed-wing) platforma su šaunamuoju ginklu, numatytu 7,62 milimetro kalibro. Ginklas būtų integruotas į specialią gondolą, kuri, kaip teigiama, leistų apšaudyti taikinį 360 laipsnių sektoriuje.

    Skelbiama, kad planuojamas kruizinis greitis siektų apie 180–200 kilometrų per valandą, taip pat numatoma galimybė veikti būryje. Toks veikimo modelis pastaraisiais metais laikomas vienu svarbiausių atsakų į vadinamąsias dronų bangas, kai vienu metu naudojama daug pigių taikinių.

    Projektą vysto trijų partnerių konsorciumas: „MBF Group SA“, „Squadron Sp. z o.o.“ ir Polskie Lobby Przemysłowe im. Eugeniusza Kwiatkowskiego. „MBF Group“ teigia, kad pradėti skrydžių bandymai ir operacinių funkcijų testai, o platforma jau ruošiama tolesnėms demonstracijoms.

    Pasak su projektu siejamos informacijos, prototipas šiuo metu gali skristi iki 30 kilometrų nuotoliu ir ore išbūti apie 45 minutes. Tokie rodikliai rodo ankstyvą bandymų etapą, tačiau leidžia vertinti, ar platforma pajėgi priartėti prie taikinio ir atlikti perėmimo užduotį.

    „Pagal partnerio technologines įžvalgas atlikti skrydžių ir operacinių funkcijų testai patvirtino sistemos gebėjimą vykdyti misiją, įskaitant taikinio pasiekimą ir jo eliminavimą“, – sakė „MBF Group“.

    Bendrovė nurodo, kad IRYDA+ projektas pirmą kartą viešai pristatytas 2023 metais gynybos parodoje MSPO Kielcuose. Taip pat skelbiama apie bendradarbiavimo susitarimus su „Squadron Sp. z o.o.“ bei rėminę sutartį su Turkijos įmone „Shark Aviation“, kuri turėtų apimti technologinę integraciją ir gamybos bendradarbiavimą.

    Ekspertai pažymi, kad „drono medžiotojo“ idėja yra patraukli, tačiau technologiškai sudėtinga. Svarbiausi iššūkiai – išlaikyti tikslumą manevruojant, stabilizuoti ginklą ir užtikrinti, kad atatranka nepakenktų skrydžio savybėms, taip pat sukurti patikimą taikinio aptikimo ir sekimo grandinę.

    Pastarųjų metų karinė patirtis Europoje parodė, kad prieš bepiločius dažnai ieškoma kuo pigesnių ir greitai išplečiamų sprendimų, nes brangūs perėmimo būdai ne visada ekonomiškai pagrįsti. Tolimesni IRYDA+ bandymai turėtų atsakyti į esminį klausimą, ar koncepcija gali tapti praktišku, masiškai pritaikomu sprendimu realiomis kovinėmis sąlygomis.

  • Pratybos Zarasų rajone gegužės 16–17 dienomis: bus pirotechnika, dronai ir karinė technika

    Pratybos Zarasų rajone gegužės 16–17 dienomis: bus pirotechnika, dronai ir karinė technika

    Gegužės 16–17 dienomis Zarasų rajone vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 508 pėstininkų kuopos pratybos nekarinėje teritorijoje. Gyventojai iš anksto įspėjami apie laikinai padidėjusį karių ir technikos judėjimą rajono vietovėse.

    Pratybų metu planuojama naudoti ginklus, imitacinius šaudmenis, dūminę ir garsinę pirotechniką, taip pat bepiločius orlaivius. Dėl to kai kuriose vietose gali būti girdimi šūvių imitacijos garsai, matomi dūmai ar pastebimi ore skrendantys dronai.

    Taip pat nurodoma, kad pratybų laikotarpiu Zarasų rajone gali judėti karinė technika. Gyventojams rekomenduojama išlikti budriems keliuose, laikytis įprastų saugaus eismo taisyklių ir, pastebėjus neįprastą judėjimą, pasirinkti saugesnį maršrutą.

    Karinės pratybos yra iš anksto suplanuotos ir skirtos karių rengimui bei veiksmų koordinavimui. Gyventojų prašoma supratingumo ir ramybės, o kilus klausimams dėl konkrečių vietovių ar pratybų eigos, vadovautis oficialiai skelbiama informacija.

    Pranešimas parengtas remiantis Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 508 pėstininkų kuopos pateikta informacija.

  • Kėdainių rajone gegužės 11 dieną vyks tarptautinės kariuomenės pratybos: bus dronų ir ginklų

    Kėdainių rajone gegužės 11 dieną vyks tarptautinės kariuomenės pratybos: bus dronų ir ginklų

    Kas vyks Kėdainių rajone?

    2026 metais gegužės 11 dieną Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės tarptautinės pratybos. Jose dalyvaus Lietuvos kariai ir užsienio partnerių pajėgos, todėl dalyje vietovių gali padaugėti karinės technikos, uniformuotų asmenų ir judėjimo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pratybos yra planinės ir suderintos, o veiksmai vyks laikantis nustatytų procedūrų. Tokie mokymai reguliariai rengiami siekiant palaikyti parengtį ir užtikrinti sąveiką su sąjungininkais.

    Ką gyventojai gali pastebėti?

    Pratybų metu kariai gali būti tiek su karinėmis uniformomis, tiek su civiliais drabužiais, priklausomai nuo užduočių pobūdžio. Taip pat jie su savimi turės ginklus, todėl gyventojams rekomenduojama neišsigąsti pamačius ginkluotus karius viešesnėse erdvėse ar prie kelių.

    Informuojama, kad bus naudojami bepiločiai orlaiviai, todėl danguje gali pasirodyti dronai. Tokios priemonės pratybose įprastai naudojamos žvalgybai, situacijos stebėjimui ir ryšio ar koordinavimo užduotims, tačiau jų veikimas turi būti organizuojamas laikantis saugos reikalavimų.

    Sauga ir tvarka pratybų metu

    Pranešime akcentuojama, kad pratybų metu bus laikomasi visų saugos ir aplinkosaugos reikalavimų. Tai reiškia, kad veiksmai turi būti planuojami taip, kad nekeltų nepagrįstos rizikos gyventojams, turtui ir aplinkai.

    Gyventojų prašoma išlikti ramiais ir supratingais, jei pratybų dieną trumpam padidėtų triukšmas ar judėjimas. Jei atskirose vietose būtų taikomi laikini ribojimai ar nukreipimai, įprastai apie tai informuojama papildomai vietos kanalais.

  • „Geležinio Vilko 2026“ pratybos startuoja gegužės 4 dieną: kur vyks ir ką matys gyventojai

    „Geležinio Vilko 2026“ pratybos startuoja gegužės 4 dieną: kur vyks ir ką matys gyventojai

    Gegužės 4 dieną prasideda Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ lauko taktikos pratybos „Geležinis Vilkas 2026“, skirtos treniruoti ir įvertinti padalinių pasirengimą vykdyti Lietuvos gynybos planus. Pratybos suplanuotos taip, kad imituotų kuo realesnes situacijas ir patikrintų, kaip greitai bei tiksliai veikia skirtingi kariuomenės vienetai.

    Dvi savaites truksiančios treniruotės vyks Gaižiūnų poligone ir Kauno, Kaišiadorių, Elektrėnų bei Jonavos rajonų apylinkėse. Jose dalyvaus daugiau kaip 2 500 karių, o kartu bus naudojama per 300 karinės technikos vienetų.

    Su brigados vadovybės kuopomis ir Algirdo pėstininkų, Karaliaus Mindaugo husarų bei Jokūbo Jasinskio Logistikos batalionų kariais užduotis vykdys NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės kariai. Pratybose dalyvaus ir sąjungininkai iš Jungtinės Karalystės bei Lenkijos, o užduotis iš oro rems Karinių oro pajėgų sraigtasparniai.

    Pratybose daug dėmesio skiriama veiksmų koordinavimui tarp skirtingų padalinių ir bendradarbiavimui su civilinėmis institucijomis. Kariai treniruosis dirbti kartu su savivaldos atstovais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Lietuvos policija, Lietuvos šaulių sąjunga, Viešojo saugumo tarnyba ir NATO partneriais.

    Tokios sąveikos pratybos laikomos vienu svarbiausių pasirengimo elementų, nes krizių metu sprendimai turi būti priimami greitai, o veiksmai derinami sklandžiai. Realioje vietovėje vykstantys mokymai taip pat padeda geriau įvertinti infrastruktūros, kelių tinklo ir ryšio priemonių veikimą, kai vienu metu juda didesnės pajėgos.

    Pratybų metu taip pat numatyta testuoti Lietuvos gynybos pramonės sukurtus sprendimus, ypatingą dėmesį skiriant bepiločių orlaivių sistemoms ir antidroninėms priemonėms. Pastaraisiais metais dronų naudojimas konflikte tapo viena ryškiausių tendencijų, todėl kariuomenės gebėjimas aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti tokias grėsmes laikomas būtinu šiuolaikinės gynybos komponentu.

    Gyventojai, gyvenantys pratybų rajonuose, raginami atkreipti dėmesį į intensyvesnį karinės technikos kolonų judėjimą keliais. Didesnis transporto srautas numatomas gegužės 5 ir 6 dienomis bei gegužės 12 ir 13 dienomis, todėl vairuotojams rekomenduojama planuoti keliones su papildomu laiko rezervu ir laikytis kelių policijos bei pratybas užtikrinančių pareigūnų nurodymų.

  • Marijampolės rajone gegužės 4–22 dienomis vyks NATO pratybos: ko tikėtis gyventojams

    Marijampolės rajone gegužės 4–22 dienomis vyks NATO pratybos: ko tikėtis gyventojams

    Marijampolės savivaldybės teritorijoje 2026 metų gegužės 4–22 dienomis vyks Lietuvos kariuomenės organizuojamos tarptautinės karinės pratybos, kuriose dalyvaus Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariai. Mokymai vyks tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu, todėl pokyčius kasdienėje aplinkoje gyventojai gali pajusti ir vakarais.

    Pratybų metu bus vykdomos įvairios taktinės užduotys, skirtos treniruotis veikti kartu su valstybės institucijomis ir kitomis organizacijomis, reaguojant į skirtingo pobūdžio grėsmes. Tokios pratybos paprastai orientuotos į greitą situacijos įvertinimą, koordinavimą ir sprendimų priėmimą, kai vienu metu reikia dirbti kelioms tarnyboms.

    Gyventojai gali pastebėti intensyvesnį karių judėjimą, karinės technikos kolonų važiavimą bei girdėti imitacinius šūvius. Karių veiksmai vyks įvairiose savivaldybės vietose, o judėjimas numatytas tiek pėsčiomis, tiek ratinėmis transporto priemonėmis.

    Kas bus naudojama pratybose?

    Mokymų metu planuojama naudoti bepiločius orlaivius, imitacinius šaudmenis, pirotechniką ir ginklus. Tokios priemonės dažniausiai pasitelkiamos realistiškam situacijų atkūrimui, kad kariai ir kitos tarnybos galėtų treniruotis kuo artimesnėmis realioms sąlygoms.

    Jei pratybų metu matysite bepiločius orlaivius ar girdėsite triukšmą, tai nebūtinai reiškia realų incidentą, tačiau svarbu laikytis saugaus atstumo ir netrukdyti pratybų veiksmams. Taip pat rekomenduojama būti atidesniems keliuose, kai juda technikos kolonos.

    Sauga ir gyventojų ramybė

    Pratybų organizatoriai nurodo, kad veikla bus vykdoma laikantis priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Tai ypač aktualu naudojant pirotechniką ir imitacines priemones, kurios gali kelti papildomą riziką sausuoju metų laiku.

    Tarptautinės pratybos yra nuosekli NATO atgrasymo ir pasirengimo dalis, leidžianti sąjungininkams geriau suderinti veiksmus konkrečiose vietovėse ir realiose infrastruktūros sąlygose. Gyventojų prašoma išlikti ramiais, supratingais ir, esant poreikiui, vadovautis institucijų pateikiama informacija.

  • Ukraina stato milžinišką gynybos liniją: įtvirtinimai matomi iš kosmoso, Rusija ieško naujo smūgio

    Ukraina stato milžinišką gynybos liniją: įtvirtinimai matomi iš kosmoso, Rusija ieško naujo smūgio

    Ukraina šiaurinėje šalies dalyje spartina daugiasluoksnės gynybos linijos statybas, kuri, kaip teigiama, jau matoma palydovinėse nuotraukose. Įtvirtinimai kuriami tam, kad Rusijos pajėgos negalėtų greitai prasiveržti į Ukrainos teritoriją ir priartėti prie Kyjivo.

    Ukrainos kariuomenė skelbia, kad fortifikacijos driekiasi nuo Kyjivo apylinkių iki Sumų krypties, formuodamos vadinamąją giliąją gynybą. Kai kur darbai vykdomi ne tik prie pat sienos, bet ir iki maždaug 100 kilometrų šalies gilumoje, kad būtų sukurti keli atsitraukimo ir kontratakos barjerai.

    Kas statoma ir kodėl

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų inžineriniai daliniai pabrėžia, kad tai tęstinis, kelių juostų gynybos modelis, skirtas lėtinti mechanizuotų dalinių judėjimą ir apsunkinti logistiką. Tokios linijos paprastai derina kelias kliūtis, kurios priverčia priešininką sustoti, išsiskleisti ir patirti didesnius nuostolius.

    Įrengiami prieštankiniai grioviai, spygliuotos vielos užtvaros, minų laukai ir kitos inžinerinės kliūtys, taip pat betoniniai prieštankiniai blokai, dažnai vadinami piramidėmis. Šie elementai skirti nukreipti šarvuotą techniką į iš anksto numatytas zonas, kur ją lengviau naikinti artilerija ir bepiločiais orlaiviais.

    „Ši gynybos linija statoma. Sutelkta labai daug pajėgų ir priemonių, kad ji būtų pastatyta per kuo trumpesnį laiką“, – sakė Ukrainos kariuomenės inžinerinių pajėgų vadovas brigados generolas Vasylius Syrotenka.

    Šiaurinis ruožas – jautriausia kryptis

    Ukrainos vadovybė pastaruoju metu ne kartą yra viešai kalbėjusi apie padidėjusį aktyvumą prie sienos su Baltarusija ir Rusija, įskaitant inžinerinius darbus ir kelių infrastruktūros parengimą. Nors patvirtintos informacijos apie masinį Rusijos pajėgų pergrupavimą šiaurėje nėra, Kyjivas siekia iš anksto sumažinti staigaus puolimo riziką.

    Ypatingas dėmesys skiriamas Sumų sričiai, kuri dėl geografinės padėties laikoma vienu labiausiai pažeidžiamų regionų. Skelbiama, kad ten jau vykdomas dar vienas fortifikacijų etapas, o prie darbų prisideda ir kiti Ukrainos regionai, siųsdami techniką bei specialistus.

    Karas virsta poziciniu

    Šios statybos siejamos su platesniu Ukrainos fortifikacijų planu, įgyvendinamu nuo 2024 metų, kai fronto linijose sustiprėjo pozicinio karo bruožai. Ilgos, nuoseklios gynybinės juostos leidžia taupyti gyvąją jėgą, geriau valdyti manevrą ir sukurti sąlygas veiksmingiau naudoti žvalgybą bei bepiločius.

    Ekspertai pabrėžia, kad fortifikacijos pačios savaime negarantuoja apsaugos, tačiau jos gali sulėtinti puolimą ir padidinti užpuoliko nuostolius, ypač kai derinamos su artilerija, elektroninės kovos priemonėmis ir nuolatine žvalgyba. Todėl Ukraina siekia, kad šiaurinė kryptis taptų ne greito prasiveržimo, o ilgo ir brangaus įsiveržimo scenarijumi.

  • Ukraina vėl smogė Tuapse naftos perdirbimo gamyklai: uoste skelbiama evakuacija ir gaisras

    Ukraina vėl smogė Tuapse naftos perdirbimo gamyklai: uoste skelbiama evakuacija ir gaisras

    Ukraina antradienį dar kartą atakavo Rusijos naftos infrastruktūrą Juodosios jūros uostamiestyje Tuapse. Vietos valdžia pranešė apie didelį gaisrą naftos perdirbimo gamykloje ir pradėtą netoliese gyvenančių žmonių evakuaciją.

    Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas nurodė, kad po bepiločių atakos mieste vėl paskelbta padidintos parengties situacija. Pasak jo, saugumo sumetimais iš gyvenamųjų namų šalia gamyklos išvežami gyventojai.

    Tuapse naftos perdirbimo gamykla laikoma viena reikšmingesnių pietų Rusijos infrastruktūros grandžių, jos pajėgumai siekia apie 12 mln. tonų per metus. Pastarosiomis savaitėmis ši vieta atakuojama ne pirmą kartą, o ankstesni gaisrai, anot vietos pareigūnų, buvo gesinami kelias dienas.

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas viešai patvirtino smūgį, teigdamas, kad objektas susijęs su Rusijos kariuomenės aprūpinimu okupuotose Ukrainos teritorijose. Ukrainos pusė pastaraisiais mėnesiais akcentuoja, kad naftos perdirbimo ir kuro logistikos objektai yra svarbūs Rusijos karo finansavimo ir tiekimo taškai.

    Vietos gyventojai po ankstesnių atakų socialiniuose tinkluose skelbė apie galimą taršą ir suodžių nusėdimą mieste, o savivaldybės tarnybos tvirtino tebevykdančios valymo darbus uoste ir pakrantėje. Dėl naujausio gaisro taršos mastas kol kas neįvardytas.

    Atakos energetikos ir logistikos objektams išlieka viena ryškiausių karo tendencijų: Ukraina siekia mažinti Rusijos pajamas iš naftos sektoriaus ir apsunkinti degalų tiekimą kariuomenei, o Rusija tęsia smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir uostams. Toks „smūgių mainų“ modelis didina rizikas civilinei infrastruktūrai ir aplinkai, ypač prie Juodosios jūros.

  • 6-os kartos naikintuvai jau horizonte: ar Lenkija pradės ieškoti F-35 įpėdinio dabar?

    6-os kartos naikintuvai jau horizonte: ar Lenkija pradės ieškoti F-35 įpėdinio dabar?

    Lenkijai ruošiantis priimti pirmuosius penktos kartos naikintuvus F-35, Europoje ir Azijoje vis garsiau kalbama apie kitą šuolį – šeštos kartos kovinius lėktuvus. Tai dar tik kuriamos platformos, tačiau sprendimai dėl dalyvavimo programose gali lemti, kas po dešimtmečio turės prioritetą įsigyjant naujausią techniką.

    Lenkijos kariuomenės vadovybė viešai signalizuoja, kad nebenori kartoti ankstesnių klaidų, kai prie didelių tarptautinių programų prisijungiama per vėlai. Kartu vis dažniau minimas ir pramonės vaidmuo – dalyvavimas kūrime gali atverti kelią technologijoms, tiekimo grandinėms ir ilgalaikiams kontraktams.

    Kas laikoma 6 kartos standartu?

    Šeštos kartos naikintuvų sąvoka kol kas nėra griežtai apibrėžta, tačiau kryptys panašios: dar pažangesnis mažas pastebimumas, galingesni jutikliai ir duomenų sintezė, taip pat platesnė integracija su kitomis platformomis. Ypatingas dėmesys skiriamas tinkliniam karo laukui, kai lėktuvas tampa informacijos mazgu, o ne tik ginklo nešėju.

    Vienas dažniausiai minimų elementų yra vadinamasis lojalusis sparnuotis – bepilotės skraidyklės, veikiančios kartu su pilotuojamu orlaiviu. Tokie sprendimai turi didinti išgyvenamumą, leisti paskirstyti užduotis, o dalį rizikingų misijų perkelti į nuotoliniu būdu valdomas ar autonomines platformas, vis dažniau remiamas DI.

    Dideli lėktuvai ir ilgo nuotolio kova

    Viešai matomi šeštos kartos projektų bruožai rodo, kad naujos platformos gali būti didesnės už daugelį dabartinių naikintuvų. Tai siejama su poreikiu viduje sutalpinti ginkluotę ir įrangą, kad būtų išlaikytas mažas pastebimumas, taip pat su didesniais energijos ir aušinimo reikalavimais moderniems radarams bei elektroninei kovai.

    Kartu keičiasi ir oro kovos logika: vis daugiau akcento perkeliama į taikinio aptikimą, identifikavimą ir neutralizavimą dideliais atstumais. Ilgo nuotolio raketos ir pažangi jutiklių sintezė gali dar labiau sumažinti klasikinės artimos manevrinės kovos reikšmę, o pranašumą suteikti tam, kas pirmas pamatys ir pirmas smogs.

    Kodėl sprendimai svarbūs jau dabar?

    Didžiosios programos Europoje ir Ramiojo vandenyno regione jau konkuruoja dėl partnerių, technologijų ir gamybinių pajėgumų, todėl vėlyvas prisijungimas gali reikšti mažesnę įtaką reikalavimams ir kuklesnę pramoninę naudą. Valstybėms, kurios siekia ne tik pirkti, bet ir auginti savo gynybos pramonę, tai tampa strateginiu klausimu.

    Lenkijos atveju diskusija įgauna papildomą svorį dėl sparčiai didėjančių gynybos poreikių ir planų modernizuoti oro pajėgas kelioms dekadoms į priekį. Net jei šeštos kartos naikintuvas į rikiuotę ateitų tik kitame dešimtmetyje, dalyvavimo derybos ir pramoniniai susitarimai paprastai pradedami gerokai anksčiau.

    „Norime būti šios naujos programos dalimi ir nebekartoti sprendimų, kai prisijungiama per vėlai“, – sakė Lenkijos kariuomenės vadovybės atstovas, komentavęs planus stebėti šeštos kartos iniciatyvas ir lojaliojo sparnuočio kryptį.

    Kol kas aišku viena: šeštos kartos naikintuvai yra ne vien naujas lėktuvas, o visa sistema, apimanti bepiločius, ryšius, jutiklius, elektroninę kovą ir DI. Todėl klausimas Lenkijai ir kitoms valstybėms skamba paprastai – ar užtenka vien įsigyti F-35, ar jau dabar reikia planuoti, kas bus po jo.