CP v2

Tag: Bepiločiai orlaiviai

  • Ukraina stato milžinišką gynybos liniją: įtvirtinimai matomi iš kosmoso, Rusija ieško naujo smūgio

    Ukraina stato milžinišką gynybos liniją: įtvirtinimai matomi iš kosmoso, Rusija ieško naujo smūgio

    Ukraina šiaurinėje šalies dalyje spartina daugiasluoksnės gynybos linijos statybas, kuri, kaip teigiama, jau matoma palydovinėse nuotraukose. Įtvirtinimai kuriami tam, kad Rusijos pajėgos negalėtų greitai prasiveržti į Ukrainos teritoriją ir priartėti prie Kyjivo.

    Ukrainos kariuomenė skelbia, kad fortifikacijos driekiasi nuo Kyjivo apylinkių iki Sumų krypties, formuodamos vadinamąją giliąją gynybą. Kai kur darbai vykdomi ne tik prie pat sienos, bet ir iki maždaug 100 kilometrų šalies gilumoje, kad būtų sukurti keli atsitraukimo ir kontratakos barjerai.

    Kas statoma ir kodėl

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų inžineriniai daliniai pabrėžia, kad tai tęstinis, kelių juostų gynybos modelis, skirtas lėtinti mechanizuotų dalinių judėjimą ir apsunkinti logistiką. Tokios linijos paprastai derina kelias kliūtis, kurios priverčia priešininką sustoti, išsiskleisti ir patirti didesnius nuostolius.

    Įrengiami prieštankiniai grioviai, spygliuotos vielos užtvaros, minų laukai ir kitos inžinerinės kliūtys, taip pat betoniniai prieštankiniai blokai, dažnai vadinami piramidėmis. Šie elementai skirti nukreipti šarvuotą techniką į iš anksto numatytas zonas, kur ją lengviau naikinti artilerija ir bepiločiais orlaiviais.

    „Ši gynybos linija statoma. Sutelkta labai daug pajėgų ir priemonių, kad ji būtų pastatyta per kuo trumpesnį laiką“, – sakė Ukrainos kariuomenės inžinerinių pajėgų vadovas brigados generolas Vasylius Syrotenka.

    Šiaurinis ruožas – jautriausia kryptis

    Ukrainos vadovybė pastaruoju metu ne kartą yra viešai kalbėjusi apie padidėjusį aktyvumą prie sienos su Baltarusija ir Rusija, įskaitant inžinerinius darbus ir kelių infrastruktūros parengimą. Nors patvirtintos informacijos apie masinį Rusijos pajėgų pergrupavimą šiaurėje nėra, Kyjivas siekia iš anksto sumažinti staigaus puolimo riziką.

    Ypatingas dėmesys skiriamas Sumų sričiai, kuri dėl geografinės padėties laikoma vienu labiausiai pažeidžiamų regionų. Skelbiama, kad ten jau vykdomas dar vienas fortifikacijų etapas, o prie darbų prisideda ir kiti Ukrainos regionai, siųsdami techniką bei specialistus.

    Karas virsta poziciniu

    Šios statybos siejamos su platesniu Ukrainos fortifikacijų planu, įgyvendinamu nuo 2024 metų, kai fronto linijose sustiprėjo pozicinio karo bruožai. Ilgos, nuoseklios gynybinės juostos leidžia taupyti gyvąją jėgą, geriau valdyti manevrą ir sukurti sąlygas veiksmingiau naudoti žvalgybą bei bepiločius.

    Ekspertai pabrėžia, kad fortifikacijos pačios savaime negarantuoja apsaugos, tačiau jos gali sulėtinti puolimą ir padidinti užpuoliko nuostolius, ypač kai derinamos su artilerija, elektroninės kovos priemonėmis ir nuolatine žvalgyba. Todėl Ukraina siekia, kad šiaurinė kryptis taptų ne greito prasiveržimo, o ilgo ir brangaus įsiveržimo scenarijumi.

  • Ukraina vėl smogė Tuapse naftos perdirbimo gamyklai: uoste skelbiama evakuacija ir gaisras

    Ukraina vėl smogė Tuapse naftos perdirbimo gamyklai: uoste skelbiama evakuacija ir gaisras

    Ukraina antradienį dar kartą atakavo Rusijos naftos infrastruktūrą Juodosios jūros uostamiestyje Tuapse. Vietos valdžia pranešė apie didelį gaisrą naftos perdirbimo gamykloje ir pradėtą netoliese gyvenančių žmonių evakuaciją.

    Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas nurodė, kad po bepiločių atakos mieste vėl paskelbta padidintos parengties situacija. Pasak jo, saugumo sumetimais iš gyvenamųjų namų šalia gamyklos išvežami gyventojai.

    Tuapse naftos perdirbimo gamykla laikoma viena reikšmingesnių pietų Rusijos infrastruktūros grandžių, jos pajėgumai siekia apie 12 mln. tonų per metus. Pastarosiomis savaitėmis ši vieta atakuojama ne pirmą kartą, o ankstesni gaisrai, anot vietos pareigūnų, buvo gesinami kelias dienas.

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas viešai patvirtino smūgį, teigdamas, kad objektas susijęs su Rusijos kariuomenės aprūpinimu okupuotose Ukrainos teritorijose. Ukrainos pusė pastaraisiais mėnesiais akcentuoja, kad naftos perdirbimo ir kuro logistikos objektai yra svarbūs Rusijos karo finansavimo ir tiekimo taškai.

    Vietos gyventojai po ankstesnių atakų socialiniuose tinkluose skelbė apie galimą taršą ir suodžių nusėdimą mieste, o savivaldybės tarnybos tvirtino tebevykdančios valymo darbus uoste ir pakrantėje. Dėl naujausio gaisro taršos mastas kol kas neįvardytas.

    Atakos energetikos ir logistikos objektams išlieka viena ryškiausių karo tendencijų: Ukraina siekia mažinti Rusijos pajamas iš naftos sektoriaus ir apsunkinti degalų tiekimą kariuomenei, o Rusija tęsia smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir uostams. Toks „smūgių mainų“ modelis didina rizikas civilinei infrastruktūrai ir aplinkai, ypač prie Juodosios jūros.

  • 6-os kartos naikintuvai jau horizonte: ar Lenkija pradės ieškoti F-35 įpėdinio dabar?

    6-os kartos naikintuvai jau horizonte: ar Lenkija pradės ieškoti F-35 įpėdinio dabar?

    Lenkijai ruošiantis priimti pirmuosius penktos kartos naikintuvus F-35, Europoje ir Azijoje vis garsiau kalbama apie kitą šuolį – šeštos kartos kovinius lėktuvus. Tai dar tik kuriamos platformos, tačiau sprendimai dėl dalyvavimo programose gali lemti, kas po dešimtmečio turės prioritetą įsigyjant naujausią techniką.

    Lenkijos kariuomenės vadovybė viešai signalizuoja, kad nebenori kartoti ankstesnių klaidų, kai prie didelių tarptautinių programų prisijungiama per vėlai. Kartu vis dažniau minimas ir pramonės vaidmuo – dalyvavimas kūrime gali atverti kelią technologijoms, tiekimo grandinėms ir ilgalaikiams kontraktams.

    Kas laikoma 6 kartos standartu?

    Šeštos kartos naikintuvų sąvoka kol kas nėra griežtai apibrėžta, tačiau kryptys panašios: dar pažangesnis mažas pastebimumas, galingesni jutikliai ir duomenų sintezė, taip pat platesnė integracija su kitomis platformomis. Ypatingas dėmesys skiriamas tinkliniam karo laukui, kai lėktuvas tampa informacijos mazgu, o ne tik ginklo nešėju.

    Vienas dažniausiai minimų elementų yra vadinamasis lojalusis sparnuotis – bepilotės skraidyklės, veikiančios kartu su pilotuojamu orlaiviu. Tokie sprendimai turi didinti išgyvenamumą, leisti paskirstyti užduotis, o dalį rizikingų misijų perkelti į nuotoliniu būdu valdomas ar autonomines platformas, vis dažniau remiamas DI.

    Dideli lėktuvai ir ilgo nuotolio kova

    Viešai matomi šeštos kartos projektų bruožai rodo, kad naujos platformos gali būti didesnės už daugelį dabartinių naikintuvų. Tai siejama su poreikiu viduje sutalpinti ginkluotę ir įrangą, kad būtų išlaikytas mažas pastebimumas, taip pat su didesniais energijos ir aušinimo reikalavimais moderniems radarams bei elektroninei kovai.

    Kartu keičiasi ir oro kovos logika: vis daugiau akcento perkeliama į taikinio aptikimą, identifikavimą ir neutralizavimą dideliais atstumais. Ilgo nuotolio raketos ir pažangi jutiklių sintezė gali dar labiau sumažinti klasikinės artimos manevrinės kovos reikšmę, o pranašumą suteikti tam, kas pirmas pamatys ir pirmas smogs.

    Kodėl sprendimai svarbūs jau dabar?

    Didžiosios programos Europoje ir Ramiojo vandenyno regione jau konkuruoja dėl partnerių, technologijų ir gamybinių pajėgumų, todėl vėlyvas prisijungimas gali reikšti mažesnę įtaką reikalavimams ir kuklesnę pramoninę naudą. Valstybėms, kurios siekia ne tik pirkti, bet ir auginti savo gynybos pramonę, tai tampa strateginiu klausimu.

    Lenkijos atveju diskusija įgauna papildomą svorį dėl sparčiai didėjančių gynybos poreikių ir planų modernizuoti oro pajėgas kelioms dekadoms į priekį. Net jei šeštos kartos naikintuvas į rikiuotę ateitų tik kitame dešimtmetyje, dalyvavimo derybos ir pramoniniai susitarimai paprastai pradedami gerokai anksčiau.

    „Norime būti šios naujos programos dalimi ir nebekartoti sprendimų, kai prisijungiama per vėlai“, – sakė Lenkijos kariuomenės vadovybės atstovas, komentavęs planus stebėti šeštos kartos iniciatyvas ir lojaliojo sparnuočio kryptį.

    Kol kas aišku viena: šeštos kartos naikintuvai yra ne vien naujas lėktuvas, o visa sistema, apimanti bepiločius, ryšius, jutiklius, elektroninę kovą ir DI. Todėl klausimas Lenkijai ir kitoms valstybėms skamba paprastai – ar užtenka vien įsigyti F-35, ar jau dabar reikia planuoti, kas bus po jo.