CP v2

Tag: Bitkoinas

  • „Strategy“ supirko STRC akcijų už 120 mln. eurų, bet bitkoinų portfelio nedidino antrą savaitę

    „Strategy“ supirko STRC akcijų už 120 mln. eurų, bet bitkoinų portfelio nedidino antrą savaitę

    JAV biržoje kotiruojama bendrovė „Strategy“, žinoma kaip viena didžiausių bitkoino kaupytojų tarp viešųjų įmonių, per rugsėjo 8–13 dienas supirko 1,42 mln. STRC privilegijuotųjų akcijų. Sandorių vertė siekė apie 120 mln. eurų, o apie tai bendrovė pranešė pateikdama 8-K formą JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai.

    Įmonė nurodė, kad supirkimą finansavo iš grynųjų pinigų rezervo. Rugsėjo 14 dieną bendrovės „USD Reserve“ ir „USD Cash“ likučiai sudarė atitinkamai apie 4,4 mlrd. eurų ir 1,1 mlrd. eurų, todėl supirkimas, palyginti su turimomis lėšomis, buvo santykinai nedidelis.

    Tuo pat metu „Strategy“ nepirko ir nepardavė bitkoinų, todėl jos turimas kiekis antrą savaitę iš eilės liko nepakitęs – 845 050 BTC. Esant panašiam kainų lygiui, tai atitinka maždaug 4 proc. maksimalios 21 mln. bitkoinų pasiūlos ribos, o toks mastas rinkoje paprastai vertinamas kaip reikšmingas veiksnys.

    Pagal pateiktą informaciją, įsigijimų savikaina siekia apie 55,1 mlrd. eurų, o vidutinė pirkimo kaina – apie 65 500 eurų už vieną bitkoiną. Tai reiškia, kad esant dabartinėms kainoms įmonė balansuoja netoli įsigijimo kainų zonos, o ne didina riziką papildomais pirkimais.

    Kas keičiasi įmonės finansavimo modelyje?

    „Strategy“ pastaruoju metu veikia pagal atnaujintą „Digital Credit Capital Framework“ modelį, kuriame „USD reserve“ yra labiau susieta su privilegijuotųjų akcijų dividendais ir palūkanų mokėjimais. Ši logika leidžia bendrovei lanksčiau valdyti kapitalą: vienu metu palaikyti bitkoinų ekspoziciją, o kitu – mažinti finansavimo kaštus supirkimais.

    Bendrovė taip pat yra autorizavusi iki 2 mlrd. JAV dolerių vertės supirkimo programą skaitmeninio kredito vertybiniams popieriams, pirmiausia orientuojantis į STRC. Be to, įmonė yra patvirtinusi ir iki 1 mlrd. JAV dolerių paprastųjų akcijų supirkimą, taip stiprindama signalą rinkai, kad prioritetas teikiamas kapitalo struktūros optimizavimui.

    Kodėl bitkoinų nepirkimas svarbus signalas?

    Rinka įprato, kad „Strategy“ žingsniai dažnai sutampa su viešais įrašais ir vadovybės komunikacija, tačiau pastaruoju metu šie signalai tapo retesni. Tai gali reikšti, kad bendrovė nori sumažinti išankstinius lūkesčius arba tiesiog perkelia dėmesį nuo agresyvaus kaupimo prie balansavimo tarp turto laikymo ir įsipareigojimų aptarnavimo.

    Duomenys apie viešąsias įmones rodo, kad bitkoiną savo balanse laiko beveik 200 bendrovių, tačiau „Strategy“ išlieka aiškus lyderis pagal sukauptą kiekį. Pastaruoju metu tokių bendrovių akcijų kainos dažnai svyruoja ne tik pagal bitkoino kainą, bet ir pagal tai, kaip investuotojai vertina jų skolos, dividendų bei supirkimų politiką.

    Per praėjusią savaitę „Strategy“ akcijos smuko, o bitkoino kaina taip pat krito, todėl rinkoje vėl suaktyvėjo diskusijos, kiek tvari yra agresyvi bitkoino iždo strategija, kai kapitalo kaina auga. Vis dėlto dabartinis supirkimas rodo, kad bendrovė ieško būdų stiprinti finansinį stabilumą, neparduodant turimų bitkoinų.

  • „Coinbase“ vadovas: bitkoinas jau pasiekė šio ciklo dugną, o artimiausi 1–2 metai turėtų kilti

    „Coinbase“ vadovas: bitkoinas jau pasiekė šio ciklo dugną, o artimiausi 1–2 metai turėtų kilti

    „Coinbase“ vadovas Brianas Armstrongas sako, kad, jo vertinimu, bitkoino kaina šiame rinkos cikle jau buvo pasiekusi dugną. Pasak jo, artimiausi vieni ar dveji metai gali atnešti nuoseklesnį augimą, ypač artėjant kitam bitkoino halvingui.

    Interviu televizijai jis pabrėžė, kad tokia prognozė nėra garantija, o labiau asmeninis vertinimas, paremtas tuo, kaip rinka elgėsi ankstesniuose cikluose. Istoriškai halvingas dažnai tampa vienu iš veiksnių, kurie keičia rinkos lūkesčius dėl pasiūlos ir ilgalaikių kainos tendencijų.

    Ką reiškia halvingas?

    Halvingas yra iš anksto protokole numatytas įvykis, kai sumažinamas atlygis už naujų bitkoinų kasimą. Tai reiškia, kad į rinką patenka mažiau naujų monetų, o pasiūlos augimas sulėtėja, todėl padidėja jautrumas paklausos pokyčiams.

    Vis dėlto analitikai paprastai akcentuoja, kad vien halvingo nepakanka: kainai svarbūs ir palūkanų normų lūkesčiai, reguliavimas, rizikos apetitas pasaulio rinkose bei institucinių investuotojų elgsena. Dėl to trumpuoju laikotarpiu galimi ir staigūs svyravimai, net jei ilgesnė kryptis atrodo palankesnė.

    Rinkos atšokimas ir pardavėjų spaudimas

    Pastaruoju metu bitkoinas buvo atšokęs nuo vasaros žemumų, o dalis rodiklių rodo sumažėjusį pardavėjų spaudimą. Tokiose fazėse rinkoje dažnai daugėja bandymų testuoti pasipriešinimo lygius, tačiau sėkmė priklauso nuo to, ar atsiranda pakankamai naujos paklausos.

    Armstrongo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai kriptoturto rinka ieško naujos krypties, o investuotojai vertina tiek makroekonomines rizikas, tiek kripto sektoriaus naujienas. Tokios viešos vadovų prognozės paprastai veikia labiau kaip nuotaikų indikatorius, o ne kaip tikslus kainos scenarijus.

    „Coinbase“ akcentuoja ir kitus augimo variklius

    „Coinbase“ vadovas taip pat išskyrė augimą už bitkoino ribų, pirmiausia mokėjimų stabiliosiomis monetomis plėtrą. Jis teigė, kad stabiliosiomis monetomis paremti mokėjimai „Base“ tinkle per metus išaugo kelis kartus, o tai rodo didėjantį praktinį kriptovaliutų naudojimą.

    Be to, Armstrongas išskyrė sritis, į kurias bendrovė planuoja sutelkti dėmesį artimiausiais metais: mokėjimus, turto tokenizavimą, prognozių rinkas ir agentinę finansų infrastruktūrą, kurioje didesnį vaidmenį gali atlikti DI. Šios kryptys, pasak jo, turėtų formuoti „Coinbase“ prioritetus iki 2027 metų.

  • „Metaplanet“ akcijos per dvi dienas smuko 17 proc.: vadovo paaiškinimai neįtikino investuotojų

    „Metaplanet“ akcijos per dvi dienas smuko 17 proc.: vadovo paaiškinimai neįtikino investuotojų

    Tokijo biržoje listinguojamos bendrovės „Metaplanet“ akcijos per dvi prekybos sesijas smuko apie 17 proc., nors įmonės vadovas Simonas Gerovichas viešai aiškino ginčytinus sprendimus. Antradienį akcijos krito 9,9 proc. iki 244 jenų, o pirmadienį buvo fiksuotas dar 7,5 proc. kritimas.

    Rinka į šią naujieną sureagavo itin jautriai, nes kritimas vyko tuo metu, kai bitkoino kaina per kelias dienas reikšmingai nesikeitė. Tai investuotojams signalizavo, kad spaudimą akcijai lemia ne bendra kriptoturto rinkos kryptis, o pačios bendrovės valdymo ir akcininkų interesų klausimai.

    Didžiausia įtampa susijusi su vadinamuoju Series 10 planu, kuris buvo patvirtintas 2022 metais, dar iki bendrovės perėjimo prie bitkoino iždo strategijos 2024 metais. Pagal šį planą buvo suformuotas skatinimo fondas, kurio dydis nebuvo fiksuotas, o prisitaikydavo taip, kad sudarytų apie 20 proc. visiškai atskiestų akcijų skaičiaus.

    Praktikoje tai reiškė, kad bendrovei leidžiant naujas akcijas ir pritraukiant kapitalą bitkoinui pirkti, augo ir vadovų bei darbuotojų opcionų fondas. Kritikai teigė, kad toks mechanizmas didino esamų akcininkų praskiedimą ir kūrė paskatas plėsti emisijas, net jei tai mažina vienos akcijos vertę.

    Pasak investuotojų ir rinkos stebėtojų, opcionų fondas išaugo nuo maždaug 46 mln. iki apie 319 mln. akcijų. Būtent šis šuolis tapo vienu pagrindinių ginčo taškų, nes praskiedimo mastas ilgainiui gali daryti įtaką tiek akcijos kainai, tiek pasitikėjimui bendrovės strategija.

    Reaguodamas į kritiką, S. Gerovichas socialiniuose tinkluose pripažino, kad bendrovė nepakankamai aiškiai komunikavo apie savo planus ir struktūrą. Jis taip pat nurodė, kad 2026 metų rugpjūčio 18 dieną įmonė pakeitė opcionų fondo taisykles: buvo panaikinta automatinio prisitaikymo nuostata ir fondas įšaldytas.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, dabar nustatytas fiksuotas 319,46 mln. potencialių akcijų skaičius, išlaikant 10 jenų įgyvendinimo kainą už akciją. Taip pat įvestas penkerių metų perleidimo apribojimas, galiojantis iki 2031 metų rugpjūčio 17 dienos.

    Vis dėlto daliai investuotojų toks sprendimas pasirodė nepakankamas, nes jis sustabdė tolesnį fondo augimą, tačiau paliko jau išaugusį jo dydį. Viešuose komentaruose pasigirdo raginimų atšaukti arba persvarstyti reikšmingą dalį papildomų teisių, kurios susiformavo po praskiedimą didinusių emisijų.

    Papildomų klausimų sukėlė ir S. Gerovicho ryšiai su MMXX Ventures, kuri įvardijama kaip „Metaplanet“ akcininkė. Ankstesniuose bendrovės dokumentuose buvo nurodyta, kad vadovas netiesiogiai turėjo daugumą MMXX balsavimo teisių, todėl kilo interesų konflikto rizikos vertinimai.

    S. Gerovichas tikino esantis reikšmingas, bet ne kontrolinis MMXX patronuojančios bendrovės akcininkas, taip pat pabrėžė, kad nėra MMXX vadovas ir nedalyvauja jos investavimo ar prekybos sprendimuose. Investuotojai savo ruožtu ragina įmonę aiškiau įvardyti MMXX savininkus ir paaiškinti, ar su vadovu susijusios šalys galėjo gauti naudos iš akcijų pardavimų 2024 metų ralio metu.

    Ši situacija rodo, kad bendrovėms, kurios formuoja bitkoino iždo strategiją ir aktyviai pritraukia kapitalą rinkoje, investuotojų pasitikėjimą dažnai lemia ne tik turto kaina, bet ir valdymo skaidrumas. Net ir sustabdžius ginčytiną mechanizmą, rinka gali reikalauti aiškių atsakymų dėl praeities sprendimų poveikio akcininkams bei ilgalaikių interesų suderinimo.

    Bendrovė teigė tęsianti peržiūrą dėl valdysenos ir atlygio politikos ir žadėjo apie pokyčius informuoti vėliau. Tuo metu investuotojai ir toliau vertina, ar įmonės žingsniai pakankami sumažinti praskiedimo riziką ir atkurti pasitikėjimą jos struktūra.

  • Kriptovaliutų paskolos 2026 metais: 5 platformų palyginimas pagal palūkanas, LTV ir rizikas

    Kriptovaliutų paskolos 2026 metais: 5 platformų palyginimas pagal palūkanas, LTV ir rizikas

    Kriptovaliutomis užtikrintos paskolos leidžia pasiskolinti pinigų neatsisakant turimų skaitmeninių aktyvų. Praktikoje tai reiškia, kad vartotojas įkeičia, pavyzdžiui, bitkoiną ar eterį, o mainais gauna paskolą eurais arba stabiliosiomis kriptovaliutomis.

    Tokios paskolos dažnai vadinamos alternatyva aktyvo pardavimui, tačiau jos turi aiškią kainą ir rizikas. Svarbiausios iš jų yra palūkanų normos, įkaito vertės svyravimai ir priverstinis likvidavimas, jei įkaito ir paskolos santykis tampa per didelis.

    2026 metais rinka iš esmės susiskirsto į dvi kryptis: centralizuotas platformas ir decentralizuotus protokolus. Pirmosios dažniau siūlo paprastesnę vartotojo patirtį ir papildomas saugumo procedūras, antrosios išsiskiria greičiu, automatizacija ir mažesniais įėjimo barjerais, bet reikalauja daugiau žinių.

    Kas lemia paskolos kainą?

    Vien palūkanų normos neužtenka palyginimui, nes galutinę kainą dažnai sudaro ir sutarties sudarymo mokestis, kintama palūkanų dinamika bei papildomos sąlygos. Dalies platformų pasiūlymai priklauso nuo lojalumo lygių ar vidinio žetono turėjimo.

    Ne mažiau svarbus rodiklis yra LTV, tai yra paskolos ir įkaito vertės santykis. Kuo didesnis LTV, tuo daugiau galima pasiskolinti, tačiau tuo mažesnė „pagalvė“ rinkos kritimui ir tuo didesnė likvidavimo tikimybė.

    DeFi protokoluose palūkanos dažnai kinta automatiškai, priklausomai nuo likvidumo pasiūlos ir paklausos. Todėl šiandien matomas tarifas nebūtinai bus toks pats po savaitės, ypač didelio nepastovumo laikotarpiais.

    Penkios platformos: kuo jos skiriasi?

    Renkantis tarp populiariausių sprendimų, vartotojai dažniausiai lygina finansavimo greitį, maksimalų LTV, mokesčius ir saugumo modelį. Vienos platformos orientuojasi į reguliuojamą kreditavimą ir tradiciškesnį procesą, kitos veikia kaip išmaniųjų sutarčių valdomos likvidumo rinkos.

    Centralizuotose ekosistemose dažniau taikomas klientų tapatybės patvirtinimas, o įkaitas laikomas saugojimo infrastruktūroje. Tuo metu decentralizuotuose protokoluose vartotojas dažniau išlaiko didesnę kontrolę, tačiau turi prisiimti technologinę riziką, įskaitant išmaniųjų sutarčių pažeidžiamumus.

    2026 metais rinkoje ryškėja ir hibridiniai modeliai, kai vartotojo patirtis išlieka panaši į centralizuotą programėlę, bet dalis infrastruktūros veikia decentralizuotais principais. Tokie sprendimai siekia suderinti patogumą su greitesniu skolinimu ir automatizuotu rizikos valdymu.

    Pagrindinės rizikos, kurias verta įvertinti

    Didžiausia praktinė rizika yra likvidavimas: jei įkaito vertė krinta, o LTV viršija nustatytą ribą, įkaitas gali būti parduotas, kad būtų padengta paskola. Tai ypač aktualu kriptovaliutoms, kurių kainos gali smarkiai svyruoti per trumpą laiką.

    Dar viena rizika yra sąnaudų neapibrėžtumas, kai palūkanos yra kintamos arba keičiasi platformos taisyklės. Vartotojams svarbu įvertinti, ar jie turės galimybę greitai papildyti įkaitą arba iš dalies grąžinti paskolą, jei rinka pasisuks nepalankiai.

    Mokesčių ir reguliavimo aplinka skirtingose šalyse gali skirtis, todėl universalaus atsakymo nėra. Bendra taisyklė tokia, kad kol turtas neparduodamas, kai kuriose jurisdikcijose tai gali nebūti laikoma realizuotu pelnu, tačiau likvidavimo atveju situacija gali keistis.

    Renkantis platformą, svarbiausia įvertinti ne vien „mažiausias palūkanas“, o visą rizikos paketą: įkaito saugojimą, skaidrumą, likvidavimo taisykles, mokesčius ir tai, kaip greitai galima valdyti poziciją rinkai krintant. Kriptovaliutų paskolos gali suteikti likvidumo, bet jos reikalauja disciplinos ir aiškaus rizikos plano.

  • JAV bitkoino ETF fiksuoja didžiausią įplaukų dieną nuo sausio: į fondus įtekėjo 620 mln. eurų

    JAV bitkoino ETF fiksuoja didžiausią įplaukų dieną nuo sausio: į fondus įtekėjo 620 mln. eurų

    JAV biržoje prekiaujami momentiniai bitkoino ETF per vieną dieną pritraukė didžiausias grynąsias įplaukas nuo sausio vidurio. Remiantis rinkos duomenų suvestinėmis, bendra įplaukų suma siekė apie 620 mln. eurų, o didžiausia dalis teko didžiausiam pagal valdomą turtą fondui.

    Didžiausią grynųjų įplaukų dalį sugeneravo „BlackRock“ fondas „iShares Bitcoin Trust“ (IBIT) – į jį per dieną nukreipta apie 386 mln. eurų. Įplaukas taip pat fiksavo ir kiti JAV momentiniai bitkoino ETF, tarp jų – „Fidelity“ bei „Grayscale“ valdomos priemonės.

    Kas stumia ETF įplaukas?

    Rinkos dalyviai šį šuolį sieja su atsigavusiomis lūkesčių nuotaikomis dėl makroekonomikos ir palūkanų normų trajektorijos. Kai investuotojai ima tikėtis stabilesnės infliacijos ir mažesnės palūkanų kėlimo rizikos, didėja apetitas rizikingesniam turtui, įskaitant kriptoturtą.

    Analitikų vertinimu, įplaukos į ETF dažniau rodo ne trumpalaikes spekuliacijas, o didesnių investuotojų sprendimus skirti dalį portfelio tokiai turto klasei. ETF formatas institucijoms patrauklus tuo, kad suteikia prieigą prie bitkoino per reguliuojamą, biržoje prekiaujamą produktą, nereikalaujant tiesiogiai laikyti kriptovaliutos.

    „Įplaukų koncentracija IBIT fonde išduoda institucinį pasirinkimą: tai dažnai yra priemonė, per kurią patogiau įgyvendinti didesnio masto alokaciją, o ne vienadienį statymą“, – sakė kriptoturto rinkos analitikė Rachael Lucas.

    Rinka stebi palūkanas ir duomenis

    Artimiausiu laikotarpiu kriptoturto kainų kryptį, kaip ir anksčiau, gali lemti JAV ekonominiai rodikliai bei centrinių bankų signalai. Investuotojai paprastai jautriai reaguoja į užimtumo, infliacijos ir vartojimo duomenis, nes jie daro įtaką lūkesčiams dėl palūkanų normų.

    Po šio įplaukų šuolio bitkoino kaina sugrįžo virš 68 900 eurų ribos ir vėliau laikėsi netoli 68 800 eurų. Rinkos dalyviai dabar vertina, ar didesnės ETF įplaukos taps tvaresne tendencija, ar tai buvo vienkartinis impulsas, susijęs su konkrečia diena ir lūkesčių pokyčiu.

    Ką tai gali reikšti ilgesniam laikui?

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į koreliacijų pokyčius: bitkoino ryšys su auksu pastaruoju metu stiprėjo, o sąsajos su pagrindiniais JAV akcijų indeksais kai kuriais laikotarpiais silpo. Jei ši kryptis išsilaikytų, dalis investuotojų bitkoiną galėtų vertinti ne tik kaip rizikingą augimo turtą, bet ir kaip galimą apsidraudimo priemonę nuo infliacijos, nors toks vertinimas rinkoje išlieka nevienareikšmis.

    Tolesnė kryptis priklausys nuo naujų makroekonominių signalų ir to, ar ETF srautai išsilaikys kelias sesijas iš eilės. Jei įplaukos tęsis, tai gali sustiprinti rinkos pasitikėjimą, kad didieji investuotojai pamažu didina ekspoziciją bitkoinui per reguliuojamus fondus.

  • CFTC prašo atmesti CME ieškinį dėl kripto „amžinųjų“ ateities sandorių: esą žala neįrodyta

    CFTC prašo atmesti CME ieškinį dėl kripto „amžinųjų“ ateities sandorių: esą žala neįrodyta

    JAV Žaliavų ateities sandorių komisija (CFTC) paprašė federalinio teismo Vašingtone atmesti CME Group ieškinį, kuriuo birža ginčija reguliuotojo sprendimą dėl kriptovaliutų „amžinųjų“ ateities sandorių.

    Trečiadienį pateiktame prašyme CFTC teigė, kad CME nepagrindė nei realios konkurencinės žalos, nei teisinio pagrindo bylai nagrinėti, o pats ginčas esą yra perdėtas ir neturintis praktinės reikšmės.

    Kas sukėlė ginčą?

    Byla kilo po to, kai CFTC gegužės 29 dieną patvirtino „Kalshi“ bitkoino „amžinųjų“ ateities sandorių kontraktą ir nurodė, kad panašius produktus gali listinguoti ir kitos licencijuotos biržos, priskiriamos designated contract markets kategorijai.

    CME savo ieškinyje aiškino, kad tokio tipo produktai turėtų būti traktuojami kaip apsikeitimo sandoriai, o ne kaip ateities sandoriai, todėl jiems turėtų galioti kitoks reguliavimas pagal Commodity Exchange Act ir Dodd-Frank reformų paketą.

    CFTC argumentai: CME galėtų siūlyti tą patį

    Reguliuotojas teismui nurodė, kad CME kalbama konkurencinė žala yra spekuliatyvi, nes birža pati gali listinguoti analogiškus „amžinuosius“ ateities sandorius, jei tik mano, kad tokio produkto reikia rinkai.

    CFTC taip pat pažymėjo, kad pati CME viešai yra sakiusi, jog jos klientai aktyviai neprašo tokių kontraktų, o tai, komisijos vertinimu, silpnina argumentą apie skubią ir neišvengiamą žalą.

    „Net jei CME migloti teiginiai apie konkurencinę žalą turėtų nors kiek turinio, ta žala yra pačių susikurta, nes CME atsisako listinguoti „amžinuosius“ ateities sandorius“, – teigiama CFTC pateiktame dokumente.

    Volume duomenys ir tolesnė eiga

    Komisija rėmėsi ir CME pateiktais apyvartų skaičiais, kurie, kaip teigiama teismo dokumentuose, rodo, kad su bitkoinu ir eteriu susijusių ateities sandorių apimtys po gegužės 29 dienos sprendimo nemažėjo, o kai kuriais mėnesiais buvo didesnės.

    Be to, CFTC argumentuoja, kad net jei teismas pritartų idėjai „amžinuosius“ kontraktus priskirti apsikeitimo sandoriams, tai nebūtinai pašalintų tariamą žalą, nes tie patys rinkos dalyviai galėtų siūlyti produktą tiesiog kitoje teisinėje kategorijoje.

    CFTC taip pat priminė, kad Kongreso sukurta išvestinių finansinių priemonių priežiūros sistema remiasi savireguliacija, rinkos vientisumu ir atsakingomis inovacijomis, todėl bandymas teismu riboti naujų produktų atsiradimą, komisijos teigimu, prieštarauja šiai logikai.

    Reguliuotojas paprašė žodinio posėdžio, o CME atsakymas į prašymą atmesti ieškinį teismui turėtų būti pateiktas iki spalio 2 dienos.

  • „Sberbank“ prognozė po naujų taisyklių: Rusijos kriptovaliutų biržų apyvarta pirmais metais gali siekti 46 mlrd.

    „Sberbank“ prognozė po naujų taisyklių: Rusijos kriptovaliutų biržų apyvarta pirmais metais gali siekti 46 mlrd.

    Rusijos didžiausias bankas „Sberbank“ prognozuoja, kad įsigaliojus naujam reguliavimui kriptovaliutų prekybos apyvarta šalies reguliuojamose biržose per pirmuosius metus gali pasiekti apie 4 trln. rublių, tai yra maždaug 46 mlrd. eurų. Tokius skaičius, remdamasi banko vadovybe, paskelbė valstybinė naujienų agentūra TASS.

    Banko valdybos pirmininko pavaduotojas Anatolijus Popovas teigė, kad vėlesniais metais apyvarta galėtų dar augti ir iki 2029 metų siekti apie 7,5 trln. rublių, arba maždaug 87 mlrd. eurų. Šios prognozės siejamos su reguliavimo sistemos startu, kuris numatytas 2026 metų rugsėjo 1 dieną.

    Naujos taisyklės Rusijoje įtvirtina teisinį kriptovaliutų rinkos pagrindą ir apibrėžia, kas bei kokiomis sąlygomis galės prekiauti skaitmeniniais aktyvais. Pagal skelbiamą modelį, mažmeniniams investuotojams leidžiama įsigyti likvidiausias kriptovaliutas, tačiau su metine riba, o kvalifikuoti investuotojai galės pirkti be limitų.

    „Mes tam ruošėmės iš anksto ir jau turime praktinės patirties dirbant su kriptovaliutomis. Kai tik įstatymas pradės pilnai veikti, pritaikysime esamus „Sber“ produktus naujiems reikalavimams ir nuosekliai plėsime pasiūlą“, – sakė Anatolijus Popovas.

    TASS taip pat skelbė, kad „Sberbank“ svarsto galimybę siūlyti paskolas, užtikrintas kriptovaliutomis, kai tam pritars centrinis bankas. Tarp minimų užstatų įvardijami bitkoinas, eteris ir stabilioji kriptovaliuta „USDT“.

    Reguliavimo paketas nekeičia vienos esminių Rusijoje galiojančių nuostatų: kriptovaliutos ir toliau negalės būti naudojamos atsiskaitymams už prekes ir paslaugas šalies viduje. Vis dėlto numatoma, kad tam tikrais atvejais bus leidžiami atsiskaitymai tarptautinėje prekyboje, kai sandoriai vykdomi tarp rezidentų ir nerezidentų.

    Pastaraisiais metais kriptovaliutų vaidmuo Rusijos finansų sistemoje aptarinėjamas ir sankcijų kontekste, nes skaitmeniniai aktyvai gali palengvinti dalį tarpvalstybinių atsiskaitymų. Būtent todėl rinkos dalyviai atidžiai stebi, kaip praktikoje veiks licencijavimo, priežiūros ir investuotojų kategorizavimo taisyklės, kurios nulems realų prekybos mastą.

    Ekspertai pabrėžia, kad prognozuojamas 46 mlrd. eurų pirmųjų metų biržų apyvartos dydis nebūtinai reiškia naujų pinigų įplaukas į rinką. Apyvarta dažnai atspindi bendrą sandorių vertę, kurią gali didinti aktyvi prekyba ir spekuliacinis srautas, o ne vien ilgalaikis investavimas.

  • „Bithumb“ teisme laimėjo dėl klaidingai įskaitytų 620 000 bitkoinų: dalį pelno teks grąžinti

    Pietų Korėjos teismas priėmė sprendimą kriptovaliutų biržos „Bithumb“ naudai vienoje iš civilinių bylų dėl, kaip teigiama, nepagrįsto praturtėjimo. Ginčas kilo po to, kai platformoje vartotojams klaidingai buvo įskaityti bitkoinai, o dalis jų spėjo turtą parduoti.

    Seulo centrinis apylinkės teismas nurodė atsakovui grąžinti pajamas, gautas pardavus neteisėtai į jo sąskaitą patekusį bitkoinų kiekį. Byla siejama su biržos inicijuotu ieškinių paketu prieš kelis vartotojus, kurie pasinaudojo akivaizdžia sistemos klaida.

    Ši byla pagal sumą yra viena didesnių tarp „Bithumb“ inicijuotų ieškinių: ginčas apėmė apie 194 000 000 Pietų Korėjos vonų, tai yra maždaug 123 000 eurų. Didžiausios vertės ieškinys, apie kurį buvo skelbta anksčiau, siekia maždaug 318 000 eurų.

    Incidentas įvyko 2026 metų vasarį, kai vykdant reklaminę kampaniją šimtams vartotojų vidinėse sistemose per klaidą buvo įskaityta 620 000 bitkoinų. Pranešta, kad klaida kilo darbuotojui atlygio vienetą nurodžius bitkoinais, nors jis turėjo būti apskaitomas Pietų Korėjos vonomis.

    Trumpam sutrikimas paveikė ir prekybą platformoje: bitkoino ir Pietų Korėjos vonos pora biržoje buvo kritusi maždaug 15 proc., todėl poveikį pajuto platesnis vartotojų ratas. Po įvykio priežiūros institucijos pradėjo tyrimą, akcentuodamos vidaus kontrolės ir rizikų valdymo spragas.

    Tokio tipo bylose teismams dažniausiai tenka spręsti, ar vartotojas galėjo suprasti, kad gautos lėšos ar turtas atsirado dėl klaidos, ir ar jis turėjo pareigą jas grąžinti. Kriptovaliutų rinkoje, kur pervedimai įprastai yra negrįžtami, vidiniai biržų įskaitymai ir jų taisymas tampa ypač jautria tema tiek teisiškai, tiek reputaciškai.

    „Bithumb“ tuo pat metu siekia stabilizuoti veiklą ir stiprinti patikimumą: bendrovė yra pranešusi, kad taikosi į pirminį viešą akcijų siūlymą 2028 metais. Ši istorija rinkai primena, kad net ir didelėse platformose kritinės klaidos gali kilti dėl elementarių procesų, o jų pasekmės vėliau persikelia į teismus.

  • „Bernstein“ prognozė: bitkoinas iki 2027 metų vidurio gali pasiekti 130 000 eurų, bet „Strategy“ tikslas mažinamas

    „Bernstein“ prognozė: bitkoinas iki 2027 metų vidurio gali pasiekti 130 000 eurų, bet „Strategy“ tikslas mažinamas

    Investicijų bendrovės „Bernstein“ analitikai prognozuoja, kad bitkoino kaina iki 2027 metų vidurio gali pasiekti apie 130 000 eurų, o kito ciklo pike 2029 metais – maždaug 260 000 eurų. Vertinimas grindžiamas prielaida, kad pasaulio ekonomikoje įsitvirtina vadinamasis valiutos nuvertinimo sandoris, kai investuotojai ieško ribotos pasiūlos turto.

    Anot analitikų, kelių dešimtmečių laikotarpis, kai palūkanos nuosekliai mažėjo, baigėsi, o valstybių skolos aptarnavimo kaštai auga. Ši dinamika, jų teigimu, gali stumti politikos formuotojus ieškoti lengvesnių sprendimų, tarp jų ir toleruoti didesnę infliaciją ar silpnesnes valiutas, o tai didina susidomėjimą auksu ir bitkoinu.

    „Augantys pajamingumai kuria savipalaikantį ciklą: didesnės palūkanų išlaidos, didesni biudžeto deficitai ir didesnis skolinimosi poreikis“, – sakė „Bernstein“ analitikų komanda, vadovaujama Gautamo Chhugani.

    „Bernstein“ atkreipia dėmesį, kad ši tema matoma ir biržoje prekiaujamų fondų apyvartose, kuriose bitkoino ir aukso produktai vėl dažniau patenka tarp aktyviausiai prekiaujamų. Tai siejama su investuotojų rotacija nuo anksčiau dominavusių technologijų ir puslaidininkių istorijų į apsidraudimą nuo infliacijos ir skolos rizikų.

    Analitikai taip pat pabrėžia, kad bitkoino rinką, jų vertinimu, stiprina brandesnė infrastruktūra ir platesnė prieiga per neatidėliotinus bitkoino ETF, taip pat įmonių iždo strategijos. Vienas iš argumentų – reikšminga pasiūlos dalis ilgą laiką nejuda, o tai mažina pardavimo spaudimą staigių svyravimų metu.

    Bazinėje prognozėje laikomasi istorinio ketverių metų ciklo logikos: iki 2026 metų pabaigos bitkoinas galėtų grįžti prie maždaug 110 000 eurų lygio, o iki 2027 metų vidurio pasiekti apie 130 000 eurų. Kito ciklo pikas 2029 metais, pagal šį scenarijų, siektų apie 260 000 eurų.

    Vis dėlto pateikiamas ir spartesnis scenarijus, jei institucinis kapitalas į bitkoiną plauktų agresyviau, o valiutų nuvertinimo tema taptų dominuojančia makro istorija. Tokiu atveju bitkoinas iki 2027 metų vidurio galėtų pakilti iki maždaug 170 000 eurų, o 2029 metais pasiekti apie 430 000 eurų.

    Tuo pat metu „Bernstein“ peržiūrėjo bitkoiną kaupiantį verslo modelį taikančios bendrovės Strategy tikslinę akcijos kainą ir ją sumažino iki maždaug 300 eurų. Analitikai paliko rekomendaciją lenkti rinką, tačiau nurodė, kad tikslas koreguojamas dėl atnaujintos bitkoino ciklo trajektorijos ir spartesnio akcijų skiedimo.

    Strategy yra viena didžiausių bitkoino turėtojų tarp viešai kotiruojamų įmonių, todėl jos vertė itin jautri kriptovaliutos kainai ir finansavimo sąlygoms. „Bernstein“ akcentuoja, kad stipresnis balansas gali suteikti daugiau manevro, tačiau tolesnis augimas priklausys nuo to, kaip keisis palūkanų normos, investuotojų rizikos apetitas ir bitkoino ETF paklausa.

    Analitikai primena, kad tokios prognozės išlieka scenarijai, o bitkoino kaina istoriškai pasižymėjo dideliais svyravimais ir giliomis korekcijomis. Investuotojams tai reiškia, kad net ir institucijų dalyvavimas nebūtinai panaikina cikliškumą, o rizikos valdymas išlieka esminis.

  • Bitkoinas po istorinio šortų išspaudimo šoktelėjo 23 proc.: analitikai įžvelgia bulių ciklo atsinaujinimą

    Bitkoinas po istorinio šortų išspaudimo šoktelėjo 23 proc.: analitikai įžvelgia bulių ciklo atsinaujinimą

    Bitkoino kaina per savaitę pakilo apie 23 proc., o dalis rinkos dalyvių šį judėjimą vadina vienu ryškiausių pastaruoju metu. Analitikų vertinimu, tai gali būti ne tik trumpalaikis šuolis, bet ir platesnio bulių rinkos persitvarkymo pradžia po kelių mėnesių vangumo.

    Remiantis K33 ir „Bitwise“ apžvalgomis, impulsą sustiprino istorinė šortų išspaudimo banga, kai dėl staigaus kainos kilimo priverstinai uždaromos trumposios pozicijos. Tokie epizodai dažnai pagreitina judėjimą, nes daliai prekiautojų tenka pirkti atgal, kad padengtų patirtus nuostolius.

    Kas nutiko išvestinių priemonių rinkoje

    K33 duomenimis, per vieną dieną buvo likviduota apie 1 250 000 000 eurų vertės bitkoino šortų, o dar po kelių dienų prisidėjo papildomos likvidacijos už maždaug 675 000 000 eurų. Tokie skaičiai rodo, kad neigiama pozicionavimo kryptis buvo itin sutankėjusi, todėl kilimas galėjo būti sustiprintas būtent priverstiniu pirkimu.

    Po išspaudimo sumažėjo nuolatinių ateities sandorių atvirų pozicijų apimtys, o finansavimo normos grįžo arčiau neutralaus lygio. Tai dažnai interpretuojama kaip signalas, kad rinkoje laikinai sumažėjo vienpusiškas svertas ir per didelis optimizmas ar pesimizmas.

    Pasikeitė ir pasirinkimo sandorių signalai

    Analitikai atkreipia dėmesį į pasirinkimo sandorių kainodarą: šešių mėnesių laikotarpio rizikos „skew“ tapo neigiamas, o tai reiškia, kad pirkimo opcionai tapo brangesni nei pardavimo. Praktikoje tai dažnai rodo, kad investuotojai pradeda labiau vertinti kilimo scenarijų nei apsidraudimą nuo kritimo.

    K33 taip pat pažymi techninį aspektą: bitkoinas per kelias dienas susigrąžino kelis svarbius slankiuosius vidurkius, įskaitant 50, 100, 200 dienų ir 200 savaičių. Istoriškai tokie epizodai dažniau sutapdavo su ciklinių atsigavimų pradžia, nors tai savaime negarantuoja tęstinio augimo.

    Makro fonas: obligacijų supirkimai ir geopolitika

    Ralis sutapo ir su pasikeitusiu makroekonominiu fonu JAV. Rinkoje aptariamas JAV iždo sekretoriaus Scotto Bessento signalas dėl aktyvesnio ilgalaikių obligacijų supirkimo, o tai daliai investuotojų sustiprino „ribotų“ aktyvų, tokių kaip auksas ar bitkoinas, patrauklumą.

    „Kuo labiau pasaulinė finansų sistema tampa geopolitinės galios įrankiu, tuo vertingesnis tampa neutralus finansinis tinklas“, – teigiama „Bitwise“ investavimo vadovo įžvalgose, akcentuojant bitkoino kaip perkeliamo turto už tradicinės bankų sistemos ribų argumentą.

    Tuo pačiu analitikai pabrėžia, kad bitkoinas vis dar išlieka reikšmingai žemiau istorinių aukštumų, todėl rizika išlieka didelė. Rinkos dinamika po tokio šuolio dažnai tampa jautri naujiems duomenims apie infliaciją, palūkanų normų lūkesčius, reguliavimo aplinką ir investuotojų rizikos apetitą.