Tag: Bitkoinas

  • „Visa“ ir „CoinShares“ tyrimai rodo augantį stablecoinų ir kriptovaliutų apetitą tarp vartotojų

    „Visa“ ir „CoinShares“ tyrimai rodo augantį stablecoinų ir kriptovaliutų apetitą tarp vartotojų

    Du nauji tyrimai rodo, kad susidomėjimas skaitmeniniu turtu auga ir tarp kasdienių vartotojų, ir tarp pasiturinčių investuotojų. „Visa“ apklausa Azijos ir Ramiojo vandenyno regione fiksuoja didėjantį stablecoinų patrauklumą mokėjimams, o „CoinShares“ duomenys rodo, kad kriptovaliutos vis dažniau tampa portfelių dalimi Vakarų šalyse.

    „Visa“ tyrime, kuris vyko birželio ir liepos mėnesiais, 46 proc. apklaustųjų 14-oje Azijos ir Ramiojo vandenyno rinkų teigė, kad per artimiausius penkerius metus tikėtina naudosis stablecoinais. Palyginimui, per pastaruosius 12 mėnesių stablecoinus buvo naudoję 16 proc. respondentų.

    Apklausa taip pat parodė, kad nemaža dalis vartotojų stablecoinus pirmiausia sieja su tarptautiniais pervedimais. Kaip galimi naudojimo scenarijai minėti ir atsiskaitymai internete, kelionės bei pirkimai užsienyje, kai svarbūs greitis, patogumas ir aiški pervedimo kaina.

    Vis dėlto plačiai paplitęs žinomumas dar nereiškia supratimo. Nors 66 proc. respondentų nurodė girdėję apie stablecoinus, tik 6 proc. demonstravo tikslų supratimą, kaip jie veikia, o tarp žinančių, bet nenaudojusių 38 proc. kaip pagrindinę priežastį įvardijo sukčiavimo ir apgavysčių riziką.

    Pasitikėjimas taip pat priklauso nuo to, kas būtų laikomas stablecoinų paslaugų teikėju. Daugiausia pasitikėjimo sulaukė su valdžios institucijomis ar centriniais bankais siejami subjektai, o po jų rikiavosi bankai ir reguliuojamos finansų institucijos, kas rodo, jog vartotojams svarbus aiškus reguliavimas ir atsakomybės mechanizmai.

    „Vartotojai nori, kad stablecoinai jaustųsi kaip natūrali mokėjimų dalis, kuria jie jau pasitiki“, – sakė „Visa“ skaitmeninių valiutų vadovas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione Nischint Sanghavi.

    Tuo metu „CoinShares“ apklausa, apėmusi pasiturinčius investuotojus JAV ir Europoje, rodo, kad skaitmeninis turtas šioje grupėje jau tapo įprastas. Tyrime nurodoma, kad visose septyniose apklaustose rinkose dauguma pasiturinčių investuotojų jau turi skaitmeninio turto, o rodikliai siekė nuo 54 proc. Švedijoje iki 70 proc. JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

    „CoinShares“ duomenimis, tipinė skaitmeninio turto dalis tokiuose portfeliuose dažniausiai telkėsi apie 10 proc., o dažniausiai laikomas turtas buvo bitkoinas. Taip pat pažymima, kad nemaža dalis bitkoiną turinčių investuotojų laiko ir kitus skaitmeninius aktyvus, todėl kriptovaliutų segmentas vis rečiau vertinamas kaip vieno pasirinkimo statymas.

    Augimo lūkesčiai išlieka stiprūs: didelė dalis jau investuojančiųjų planuoja 2026 metais didinti ekspoziciją, o tarp pagrindinių motyvų dominuoja ilgalaikio vertės augimo ir diversifikavimo argumentai. Spekuliacinis trumpalaikis prekybos tikslas, remiantis apklausa, buvo minimas gerokai rečiau.

    Šie rezultatai signalizuoja dvi paralelines tendencijas: stablecoinai vis dažniau matomi kaip potencialus kasdienių mokėjimų ir perlaidų įrankis, o kriptovaliutos pasiturintiems investuotojams tampa portfelio dalimi greta tradicinių turto klasių. Kartu tyrimai primena, kad masinei plėtrai lemiami išlieka vartotojų edukacija, aiškus reguliavimas ir patikimi, prižiūrimi paslaugų teikėjai.

  • „Metaplanet“ III ketvirtį pardavė 10 000 bitkoinų ir atpirko 11 000: ką rodo toks likvidumo testas

    „Metaplanet“ III ketvirtį pardavė 10 000 bitkoinų ir atpirko 11 000: ką rodo toks likvidumo testas

    Japonijos bendrovė „Metaplanet“, kryptingai kaupianti bitkoinus įmonės balanse, per trečiąjį ketvirtį atliko neįprastą sandorių seriją: pardavė 10 000 BTC ir vėliau atpirko 11 000 BTC. Po šių veiksmų jos turimų bitkoinų kiekis išaugo iki 44 000 BTC, o grynasis pokytis siekė 1 000 BTC.

    Bendrovė skelbia, kad pardavimo pajamos viršijo jos nepadengtą obligacijų, paskolų ir kitų palūkanas generuojančių įsipareigojimų pagrindinę sumą. Vis dėlto įsipareigojimai nebuvo uždaryti, o bitkoinai vėliau buvo atpirkti, taip pabrėžiant, kad prireikus įmonė gali greitai konvertuoti dalį turto į grynuosius pinigus.

    Likvidumo demonstravimas ir finansavimas

    „Metaplanet“ sprendimą aiškina kaip likvidumo demonstravimą ir pasirengimą plėsti finansavimo galimybes. Bendrovė nurodo ketinanti siekti kredito reitingo ir labiau remtis ne tik paskolomis, bet ir obligacijomis bei privilegijuotosiomis akcijomis.

    Toks signalas rinkai svarbus todėl, kad bitkoinus kaupiantys emitentai dažnai vertinami kaip itin priklausomi nuo kainos svyravimų. Demonstracinis pardavimas ir atpirkimas leidžia parodyti, kad įmonė ne tik laiko turtą balanse, bet ir geba jį valdyti kaip likvidų rezervą.

    Mokesčių efektas ir balanso pasekmės

    Bendrovė pripažino, kad pardavė dalį bitkoinų žemiau įsigijimo savikainos, todėl susidarė kapitalo nuostolis, aktualus Jungtinių Valstijų mokesčių apskaitai. Preliminariai įvertinta galima atidėtojo mokesčio turto suma siekia apie 82 000 000 eurų, tačiau galutinis dydis dar turi būti patvirtintas auditoriaus.

    Toks nuostolis teoriškai gali būti panaudotas ateityje mažinant apmokestinamąjį pelną, jei susidarytų kapitalo prieaugis. Praktikoje tai priklausys nuo įmonės struktūros, mokesčių jurisdikcijų ir to, kaip bus realizuojamas būsimų sandorių pelnas.

    Nauja pajamų strategija ir rizikos

    „Metaplanet“ taip pat pristatė grynųjų palūkanų pajamų strategiją: planuoja pritrauktą kapitalą nukreipti į priemones, kurios, bendrovės vertinimu, galėtų generuoti stabilesnes pajamas. Įmonė teigia sieksianti uždirbti iš skirtumo tarp investicijų grąžos ir finansavimo kaštų.

    Atnaujintoje politikoje nurodoma, kad apie 85–90 proc. turto ir toliau ketinama laikyti bitkoinais, o likusi dalis skiriama strateginėms investicijoms, susijungimams ir įsigijimams bei turto valdymo veiklai. Toks modelis gali suteikti lankstumo, tačiau kartu didina jautrumą tiek bitkoino kainai, tiek palūkanų normų aplinkai ir finansavimo sąlygoms.

    Įmonė taip pat patvirtino, kad jos veikla, susijusi su pajamų generavimu iš bitkoinų išvestinių priemonių, per ketvirtį sugeneravo apie 5 400 000 eurų. Vis dėlto bendrovė pripažino, kad progresas kol kas atsilieka nuo pradinių lūkesčių, nors metinės prognozės nekeičiamos.

  • SEC siūlo naują kriptoturto saugojimo tvarką: kada fondai ir patarėjai galėtų laikyti patys

    SEC siūlo naują kriptoturto saugojimo tvarką: kada fondai ir patarėjai galėtų laikyti patys

    JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) pristatė siūlomą reguliavimo sistemą, kuri nustatytų aiškesnes taisykles, kaip investicijų patarėjai ir reguliuojami fondai gali saugoti kriptoturtą. Esminė naujovė – numatomas kelias tam tikrais atvejais kriptoturtą laikyti be įprasto kvalifikuoto saugotojo, kai toks sprendimas pagrindžiamas ir tinkamai dokumentuojamas.

    SEC pabrėžia, kad dabartinės saugojimo taisyklės didžiąja dalimi buvo kurtos dar iki šiuolaikinės skaitmeninės infrastruktūros, todėl praktikoje kyla spragų, kai instituciniai investuotojai nori laikyti tokį turtą kaip bitkoinas ar kitus žetonus tiesiogiai. Komisijos teigimu, tikslas yra sukurti suderinamą ir patikrinamą mechanizmą, o ne palikti rinką „pilkojoje zonoje“.

    Pagrindinis pokytis – ribotas savarankiškas saugojimas

    Pagal pasiūlymą investicijų patarėjams ir fondams būtų leidžiama tam tikromis sąlygomis kriptoturtą saugoti patiems, pavyzdžiui, kai rinkoje nėra prieinamo leidžiamo saugotojo konkrečiam kriptoturtui. Tokiu atveju patarėjas iš esmės atliktų saugotojo funkciją klientų ar fondo turtui, tačiau tai nebūtų tas pats, kas individualaus investuotojo asmeninis turto laikymas savo piniginėje.

    SEC taip pat siūlo aiškiau apibrėžti, kada kriptoturto saugotojais galėtų būti valstijų lygmens patikėjimo įmonės. Tai gali būti svarbu rinkos dalyviams, kurie siekia teisėtai laikyti kriptoturtą ne per biržoje prekiaujamus fondus ar kitus tarpininkus, o tiesiogiai savo struktūrose.

    Ką tai reiškia rinkai ir investuotojams?

    Siūloma sistema galėtų sumažinti situacijų, kai instituciniams investuotojams tenka atsisakyti tam tikrų kriptoturto rūšių vien todėl, kad nėra aiškaus kvalifikuoto saugojimo sprendimo. Kartu tai gali paskatinti didesnį dėmesį vidaus kontrolei, rizikų valdymui ir audituojamiems procesams, nes savarankiškas saugojimas reikštų didesnę operacinę atsakomybę.

    Komisijos nariai akcentuoja ir principinį aspektą: reguliuotojai neturėtų nepagrįstai riboti teisės rinktis, kaip saugoti skaitmeninį turtą, tačiau investuotojų apsauga privalo išlikti prioritetu. Praktikoje tai reiškia, kad bet koks savarankiško saugojimo modelis turėtų turėti aiškias procedūras dėl raktų valdymo, prieigos kontrolės, incidentų valdymo ir turto atskyrimo.

    Viešas komentarų laikotarpis numatytas 60 dienų, per kurias rinkos dalyviai galės pateikti pastabas dėl siūlomų taisyklių taikymo, apibrėžimų ir galimų išimčių. SEC signalizuoja, kad tai tik dalis spartėjančių pastangų suformuoti kriptoturto reguliavimo pagrindą po nesėkmingų bandymų Kongrese priimti platesnį teisėkūros paketą.

  • JAV spot bitkoino ETF rugsėjį pritraukė apie 2,4 mlrd. eurų: institucijų apetitas nemažėja

    JAV spot bitkoino ETF rugsėjį pritraukė apie 2,4 mlrd. eurų: institucijų apetitas nemažėja

    JAV spot bitkoino ETF rugsėjį fiksavo apie 2,4 mlrd. eurų grynųjų įplaukų, o tai tapo vienu didžiausių mėnesio rezultatų nuo šių fondų starto. Rinka taip pat išlaikė teigiamą toną ir spalio pradžioje, kai įplaukos tęsėsi.

    Šie skaičiai rodo, kad institucinių investuotojų paklausa neišblėso net ir po kelių mėnesių aktyvaus kapitalo judėjimo. Nors rugsėjo rezultatas buvo mažesnis nei rugpjūtį, jis išliko gerokai aukščiau vidurkio, matyto ankstesniais laikotarpiais.

    Ką rodo kapitalo srautas?

    Analitikai ETF įplaukas dažnai vertina kaip vieną aiškiausių signalų, ar didieji investuotojai nori didinti riziką. Kai į ETF nuosekliai ateina kapitalas, tai gali reikšti, kad rinkoje formuojasi tvirtesnis pirkėjų pagrindas, o kainų kilimą palaiko ne vien trumpalaikės spekuliacijos.

    Įplaukų tęstinumas taip pat svarbus tuo, kad spot ETF mechanizmas tiesiogiai siejamas su baziniu turtu. Praktikoje tai reiškia, kad augant paklausai fondams, didėja ir poreikis įsigyti patį bitkoiną, o tai gali veikti pasiūlos ir paklausos balansą.

    Eterio ETF dinamika

    Kartu su bitkoino fondais investuotojų dėmesį išlaiko ir spot eterio ETF. Vis dėlto jų mėnesio įplaukos rugsėjį buvo pastebimai mažesnės nei rugpjūtį, o trumpuoju laikotarpiu matėsi ir dienų, kai fiksuotas lėšų atsiėmimas.

    Skirtumą tarp bitkoino ir eterio ETF srautų rinkos dalyviai aiškina nevienodu instituciniu prioritetu: bitkoinas dažniau traktuojamas kaip „pagrindinis“ kriptoturtas portfeliuose, o eterio paklausa labiau priklauso nuo platesnių rizikos nuotaikų ir konkrečių sektoriaus lūkesčių.

    Ko rinkos tikisi toliau?

    Prekiautojai ir fondų valdytojai artimiausiomis savaitėmis stebi, ar įplaukos išliks stabilios ir ketvirtąjį metų ketvirtį. Dėmesio centre išlieka ir JAV makroekonominiai rodikliai, nes jie daro įtaką palūkanų normų lūkesčiams bei rizikingesnių aktyvų patrauklumui.

    Rinkos sentimentą papildomai atspindi nuotaikų indeksai, kurie pastaruoju metu išliko optimistiškoje zonoje, bet nepasiekė kraštutinumų. Tai daliai investuotojų signalizuoja, kad optimizmas didėja, tačiau euforija dar nėra dominuojanti.

  • JAV bitkoino ETF srautas apsivertė: po 9 dienų įplaukų serijos fiksuotas 135 mln. eurų atsiėmimas

    JAV bitkoino ETF srautas apsivertė: po 9 dienų įplaukų serijos fiksuotas 135 mln. eurų atsiėmimas

    JAV biržoje prekiaujami neatidėliotini bitkoino ETF nutraukė įspūdingą devynių prekybos dienų grynųjų įplaukų seriją. Po laikotarpio, per kurį į fondus suplaukė apie 2,8 mlrd. eurų, naujausi duomenys rodo krypties pasikeitimą – investuotojai išsigrynino maždaug 135 mln. eurų.

    Toks posūkis rinkoje dažniausiai vertinamas kaip natūralus pelnų fiksavimas po stipresnio įplaukų etapo, o ne vienareikšmis signalas apie ilgalaikės tendencijos lūžį. ETF srautai yra vienas jautriausių rodiklių, atspindinčių institucinių investuotojų apetitą rizikai ir požiūrį į kriptoturtą.

    Kas labiausiai tempė srautus žemyn

    Didžiausią dienos neigiamą įtaką suteikė vienas iš pagrindinių rinkos dalyvių – „Fidelity“ valdomas fondas, kuriame fiksuotas didžiausias grynasis lėšų atsiėmimas. Kiti fondai tą dieną daugiausia rodė menkus pokyčius arba išvis nefiksavo reikšmingų srautų.

    Tuo pat metu „BlackRock“ produktas, kuris dažnai dominuoja pagal kasdienes įplaukas, taip pat užbaigė savo teigiamą seriją ir perėjo į nedidelį minusą. Rinkoje tai sustiprino įspūdį, kad po intensyvaus kapitalo įplaukimo laikotarpio įvyko trumpalaikis atvėsimas.

    Ką tai reiškia platesniam bitkoino ETF vaizdui

    Nors viena neigiama diena išsiskiria po stipraus maratono, bendras vaizdas išlieka reikšmingas: nuo neatidėliotinų bitkoino ETF starto 2024 metais iki šiol sukauptos grynosios įplaukos siekia kelias dešimtis milijardų eurų, o valdomas turtas matuojamas dešimtimis milijardų.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad ETF dinamika nėra tiesioginis kainos judėjimo sinonimas, tačiau ji padeda suprasti, kiek tvarus yra pirkimo spaudimas iš didesnių investuotojų. Po ilgesnio įplaukų laikotarpio net ir santykinai nedidelis išėjimas gali sukelti didesnį triukšmą antraštėse.

    Rinka reaguoja ir į makroekonomiką

    Bitkoino kaina pastarosiomis dienomis svyravo aplink 76 000 eurų ribą, o nuotaikas veikė JAV makroekonominiai rodikliai ir lūkesčiai dėl centrinių bankų palūkanų politikos. Kai infliacijos duomenys rodo lėtėjimo ženklus, dalis rinkos dalyvių linkę mažiau tikėtis griežtesnės pinigų politikos, o tai paprastai palanku rizikingesniam turtui.

    Vis dėlto ETF srautai gali kisti greitai, todėl investuotojai paprastai stebi ne vieną dieną, o kelių savaičių tendenciją. Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, ar neigiama diena buvo tik trumpas atsikvėpimas po stipraus pirkimo periodo, ar pradžia nuoseklesnio atslūgimo.

  • Bitkoinas peržengė 80 000 eurų ribą: ETF ir institucijų banga kelia klausimą, ar ralis tvarus

    Bitkoinas peržengė 80 000 eurų ribą: ETF ir institucijų banga kelia klausimą, ar ralis tvarus

    Bitkoino kaina vėl perkopė 80 000 eurų ribą, o rinkoje daugėja signalų, kad šį judėjimą palaiko ne vien spekuliantai. Analitikai atkreipia dėmesį į aktyvėjančią institucinių investuotojų paklausą ir augančius srautus į biržoje prekiaujamus fondus.

    Rinkos dalyviai pastarosiomis dienomis stebėjo ir spartesnį judėjimą iki maždaug 86 000 eurų, kuris sustiprino nuotaikas visame kriptovaliutų segmente. Vis dėlto po greito šuolio kaina grįžo arčiau 83 800 eurų, o tai priminė, kad nepastovumas išlieka įprasta šios turto klasės dalis.

    Kas stumia kainą aukštyn?

    Analitikų vertinimu, svarbiu katalizatoriumi tapo suaktyvėję srautai į bitkoino ETP ir neatidėliotinus ETF produktus, kurie dažnai laikomi patogiu kanalu institucijoms įgyti poziciją. Kai kurie rinkos stebėtojai fiksavo vieną didžiausių vienos dienos įplaukų per pastaruosius beveik dvejus metus, kas sustiprino argumentą, kad paklausa yra apčiuopiama.

    Papildomą impulsą suteikė išvestinių finansinių priemonių rinkoje fiksuoti trumpųjų pozicijų likvidavimai, kurie, kainai kylant, gali paspartinti judėjimą dėl priverstinio pozicijų uždarymo. Toks efektas dažnai trumpuoju laikotarpiu padidina kainos pagreitį, tačiau kartu kelia klausimą, kiek augimo buvo „mechaninio“.

    Reguliavimas ir makrofonas

    Rinkos lūkesčius palaiko ir reguliacinio aiškumo paieškos Jungtinėse Valstijose, kur pastaruoju metu daugėja iniciatyvų, susijusių su inovacijų išimtimis ir taisyklių kūrimu kripto sektoriui. Tai investuotojams svarbu todėl, kad mažėjantis neapibrėžtumas paprastai didina apetito rizikai ribas ir lengvina didelių dalyvių sprendimus.

    Makroekonominis fonas taip pat prisideda prie nuotaikų: kai kuriais laikotarpiais krentanti naftos kaina ir obligacijų pajamingumai gali kompensuoti griežtesnės pinigų politikos poveikį. Vis dėlto geopolitinės rizikos išlieka vienu pagrindinių veiksnių, galinčių staigiai pakeisti investuotojų elgseną.

    Kur riba ir kokios rizikos?

    Techninės analizės požiūriu artimiausia pasipriešinimo zona dažnai minima apie 87 000–88 000 eurų, o apvalus 90 000 eurų lygis išlieka psichologiškai svarbus. Jei kainai nepavyktų įsitvirtinti aukščiau, rinkoje gali sustiprėti pelnų fiksavimas, o 80 000 eurų riba taptų reikšmingu testu korekcijos atveju.

    Dalis analitikų įžvelgia, kad ankstesnis ciklo dugnas jau galėjo būti suformuotas, tačiau atsargesni vertinimai akcentuoja kitą riziką: mažėjančias apyvartas, siaurėjantį rinkos „plotį“ ir augantį svertą išvestinių priemonių rinkoje. Tai reiškia, kad net ir esant palankiai krypčiai trumpuoju laikotarpiu, betkoks nuotaikų lūžis gali išprovokuoti greitesnį kainos grįžimą.

  • JAV spot bitkoino ETF per dieną pritraukė beveik 1 mlrd. eurų: didžiausias įplaukų šuolis per 11 mėn.

    JAV spot bitkoino ETF per dieną pritraukė beveik 1 mlrd. eurų: didžiausias įplaukų šuolis per 11 mėn.

    JAV spot bitkoino biržoje prekiaujami fondai per vieną dieną pritraukė beveik 1 mlrd. eurų grynųjų įplaukų. Tai didžiausias vienos dienos šuolis per pastaruosius 11 mėnesių ir signalas, kad institucinė paklausa rinkoje vėl stiprėja.

    Didžiausią įplaukų dalį sugeneravo „BlackRock“ valdomas fondas, po jo rikiavosi „Ark“ ir „21Shares“ bei „Fidelity“ produktai. Teigiami srautai fiksuoti ir kitų rinkos dalyvių fonduose, o tai rodo platesnį investuotojų aktyvumą, o ne vieno žaidėjo efektą.

    Įplaukų banga sutapo su bitkoino kainos šuoliu, kai kaina trumpam pakilo virš 87 000 JAV dolerių ribos. Perskaičiavus, tai sudaro apie 80 000 eurų, o vėliau kaina stabilizavosi žemiau šio lygio, išlaikydama augimą paros pjūvyje.

    Kas galėjo išjudinti rinką

    Analitikai išskiria kelis veiksnius, kurie dažnai veikia kartu: atsinaujinusį rizikos apetito augimą, stiprėjančią spot ETF paklausą ir trumpųjų pozicijų uždarymą, kai kaina peržengia svarbius techninius lygius. Tokiais momentais dalis rinkos dalyvių priversti pirkti, kad sumažintų nuostolius, ir tai suteikia papildomo impulso kilimui.

    Likvidacijų statistika taip pat rodo suaktyvėjimą: per 24 valandas likviduotų kriptovaliutų pozicijų suma siekė apie 1 mlrd. eurų. Didžioji dalis teko trumpoms pozicijoms, todėl kainos judėjimas galėjo būti sustiprintas vadinamuoju „short squeeze“ efektu.

    Ne tik bitkoinas: pajudėjo ir eteris

    Tą pačią dieną teigiamų srautų sulaukė ir JAV spot eterio ETF, kurie fiksavo reikšmingą vienos dienos įplaukų šuolį. Tai rodo, kad investuotojų dėmesys krypsta ne tik į vieną aktyvą, o paklausa gali plėstis į platesnį kriptoturto segmentą.

    Rinkos dalyviai artimiausiu metu stebės, ar bitkoinas išsilaikys virš 85 000 JAV dolerių lygio, o eteris virš 2 700 JAV dolerių. Jei ETF įplaukos išliks didelės kelias dienas iš eilės, tai gali būti laikoma tvirtesniu institucinės paklausos patvirtinimu, o ne vienkartiniu šuoliu.

    Ką tai reiškia investuotojams

    Spot ETF srautai tapo vienu iš greičiausiai pastebimų indikatorių, leidžiančių vertinti institucinių investuotojų nuotaikas. Didelė vienos dienos įplaukų suma gali didinti pasitikėjimą rinka, tačiau trumpuoju laikotarpiu kainą vis dar smarkiai veikia techniniai lygiai ir sverto pozicijų dinamika.

    Investuotojams tai priminimas, kad kriptoturto kilimą gali skatinti ne vien fundamentinės priežastys, bet ir pozicijų uždarymai bei algoritminės strategijos. Dėl to svyravimai išlieka dideli, o reikšmingi dienos srautai ne visuomet garantuoja ilgalaikę kryptį.

  • „JPMorgan“: jei sumažės ETF apsidraudimas, bitkoinas gali sulaukti daugiau palaikymo nei auksas

    „JPMorgan“: jei sumažės ETF apsidraudimas, bitkoinas gali sulaukti daugiau palaikymo nei auksas

    „JPMorgan“ analitikai teigia, kad bitkoino kainą artimiausiu metu gali labiau palaikyti investuotojų elgsena ETF rinkoje, o ne aukso dinamika. Banko vertinimu, jei sumažėtų poreikis apsidrausti nuo bitkoino svyravimų per opcionus ir kitas priemones, kriptovaliuta galėtų pasirodyti tvirčiau nei auksas.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad po JAV centrinio banko posėdžio liepos pabaigoje tiek bitkoino, tiek aukso ETF fiksavo įplaukas. Tuomet rinkose vėl sustiprėjo vadinamasis apsidraudimo nuo valiutos nuvertėjimo motyvas, kai dalis investuotojų ieško turto, galinčio išlaikyti vertę infliacijos ir fiskalinio neapibrėžtumo laikotarpiais.

    Vis dėlto pastarosiomis dienomis šis impulsas, pasak „JPMorgan“, priblėso: kilo infliacijai koreguotos obligacijų pajamingumo normos, o JAV Senate nebuvo pažengta su kriptoturto reguliavimo iniciatyva, kuri rinkai būtų suteikusi daugiau aiškumo. Toks fonas paprastai mažina rizikingesnio turto patrauklumą ir skatina investuotojus grįžti prie konservatyvesnių instrumentų.

    Banko analizė rodo, kad aukso ETF paklausa atsigavo sparčiau: šie fondai, „JPMorgan“ vertinimu, jau atstatė visus anksčiau metų eigoje patirtus grynuosius nutekėjimus. Tuo metu bitkoino ETF, pasak analitikų, yra susigrąžinę tik maždaug pusę ankstesnių išėjimų, o pastaruoju metu paklausa buvo kiek sumažėjusi.

    „JPMorgan“ pažymi, kad ateities sandorių pozicijos tiek aukse, tiek bitkoine išlieka aukštos, o tai signalizuoja institucinių investuotojų aktyvumą abiejose rinkose. Tačiau ryškiausias skirtumas, analitikų teigimu, matomas ETF rinkos apsidraudimo ir „trumpųjų“ pozicijų paveiksle.

    Pasak banko, „BlackRock“ „iShares Bitcoin Trust“ (IBIT) trumpųjų pozicijų apimtis išlieka arti šių metų aukštumų. Tuo metu „SPDR Gold Shares“ (GLD) atveju trumpųjų pozicijų lygis yra žemiau istorinio vidurkio, todėl aukso ETF pozicionavimas atrodo mažiau skeptiškas.

    „Šis kontrastas rodo, kad bitkoinas vis dar susiduria su skeptiškesniu pozicionavimo fonu nei auksas, tikėtina dėl didesnio apsidraudimo poreikio, nepaisant nesenų įplaukų ir išaugusių ateities sandorių pozicijų“, – sakė „JPMorgan“ analitikai.

    Dar vienas banko akcentuojamas signalas yra opcionų rinkos rodikliai: IBIT atveju, pasak „JPMorgan“, pardavimo ir pirkimo opcionų atvirų pozicijų santykis yra didesnis nei GLD. Tai reiškia, kad investuotojai bitkoino ETF dažniau naudoja apsidraudimui nuo galimo kritimo, o ne vien tik kainos kilimo statymui.

    „JPMorgan“ išvada tokia: jeigu ETF apsidraudimo paklausa sumažėtų, dabartinis didesnis „trumpųjų“ pozicijų ir apsidraudimo lygis bitkoine galėtų virsti papildomu palaikymu kainai. Kitaip tariant, palankesnių naujienų ar stabilizuojantis makrofonui, bitkoinas gali turėti daugiau erdvės atsitiesti nei auksas būtent dėl pozicionavimo struktūros.

    Tuo pačiu bankas pabrėžia, kad bitkoino ir aukso trajektorijas lems ne vien ETF ir opcionų statistika. Makroekonominiai duomenys, palūkanų normų lūkesčiai, reguliavimo kryptis JAV ir rizikos apetitas pasaulio rinkose išliks pagrindiniai veiksniai, galintys greitai pakeisti investuotojų nuotaikas.

  • Bitkoinas vėl virš 80 tūkst. eurų: Solana ir „Hyperliquid“ šuolis, reguliavimas JAV juda be Kongreso

    Bitkoinas vėl virš 80 tūkst. eurų: Solana ir „Hyperliquid“ šuolis, reguliavimas JAV juda be Kongreso

    Rinka kyla nepaisant politinės pauzės

    Kriptovaliutų rinka savaitę baigia augimu: bitkoinas sugrįžo virš 80 000 eurų ribos, o dalis didesnių alternatyvių kriptovaliutų fiksavo dar ryškesnius šuolius. Investuotojų nuotaikų nepakeitė ir tai, kad JAV Senate sustojo vadinamojo Clarity akto svarstymas, turėjęs aiškiau apibrėžti priežiūros taisykles.

    Vietoje įstatymo proveržio rinka labiau reagavo į signalus, kad reguliavimas gali judėti per priežiūros institucijų sprendimus. Pastarosiomis dienomis daugiau dėmesio sulaukė JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos ir JAV Prekių ateities sandorių komisijos veiksmai, rodantys aktyvesnį taisyklių formavimą.

    Bitkoinas atšoko po konsolidacijos

    Bitkoinas pakilo daugiau nei 5 proc. ir atgavo 80 000 eurų lygį, po kelių savaičių svyravimų maždaug 75 000–78 000 eurų zonoje. Toks judėjimas rinkoje dažnai vertinamas kaip ženklas, kad pirkėjai grįžta, kai neapibrėžtumas dėl politikos naujienų neperauga į platesnį rizikos mažinimą.

    Prie augimo prisidėjo ir lūkesčiai, kad institucinis interesas išliks, net jei įstatymų leidyba juda lėčiau. Rinkos dalyviai taip pat stebi palūkanų normų ir infliacijos trajektoriją JAV, nes tai daro tiesioginę įtaką rizikingesnio turto paklausai.

    Solana ir „Hyperliquid“ traukia dėmesį

    Tarp didžiausių kriptovaliutų ryškiau išsiskyrė Solana ir „Hyperliquid“, kurių kainos augo apie 10 proc. „Hyperliquid“ pasiekė naują rekordą, pakildama virš 90 eurų, o prekybos metu laikėsi apie 92 eurus.

    Projektas papildomai sulaukė dėmesio pranešęs apie naują funkcionalumą, susijusį su skolinimu: vartotojai gali pateikti tam tikrą užstatą ir skolintis stabilias monetas. Tokios naujienos rinkoje dažnai veikia kaip trumpalaikis katalizatorius, ypač kai bendras sentimentas yra palankus.

    Ką sako investuotojai ir bankai

    Rinkoje cituojami ir žinomi investuotojai, teigiantys, kad sektoriui nebūtinai reikia Kongreso sprendimų, jei taisykles formuoja priežiūros institucijos. Pasak jų, dalis to, kas būtų atsiradę įstatyme, gali būti įgyvendinama per reguliuotojų gaires ir išimtis.

    Tuo metu kai kurie didieji bankai atkreipia dėmesį, kad investuotojų atsargumas bitkoino atžvilgiu išlieka, ypač lyginant su auksu. Analitikų vertinimu, jei apsidraudimo apimtys mažėtų, bitkoinas galėtų sulaukti papildomo palaikymo, tačiau trumpuoju laikotarpiu svyravimai išlieka tikėtini.

  • JAV įvedė sankcijas Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“: įtariami pervedimai IRGC per bitkoiną

    JAV įvedė sankcijas Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“: įtariami pervedimai IRGC per bitkoiną

    JAV Iždo departamentas paskelbė sankcijas Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“, teigdamas, kad ji padėjo perkelti šimtus milijonų eurų vertės bitkoinų Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusui (IRGC). Sankcijos įvestos pagal JAV Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) mechanizmus, taikomus subjektams, įtariamiems padedant apeiti tarptautinius ribojimus.

    IRGC JAV yra įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą, o dalis Vakarų valstybių ir institucijų taiko jai ribojamąsias priemones. Dėl to bet koks finansinis tarpininkavimas, net jei vykdomas per skaitmeninį turtą, JAV požiūriu gali būti vertinamas kaip sankcijų režimo pažeidimas arba bandymas jį apeiti.

    Kas dar įtrauktas į sankcijų sąrašą

    Kartu su „BitBank“ OFAC į sankcijų sąrašą įtraukė ir programinės įrangos kūrėją „Pishtaz Simorgh Electronic Trade Company“, taip pat tris su Irano finansininku Babaku Zanjani siejamus asmenis. JAV institucijos nurodo, kad „BitBank“ buvo pristatoma kaip prioritetinė skaitmeninio turto iniciatyva, esą kontroliuojama B. Zanjani, kuris anksčiau jau buvo sankcionuotas dėl įtariamo tinklo, padėjusio plauti lėšas ir apeiti sankcijas Iranui.

    JAV Iždo departamento pranešime teigiama, kad nuo birželio iki liepos per „BitBank“ buvo vykdomi pervedimai IRGC naudai bitkoinu. Taip pat nurodyta, kad nuo birželio birža galėjo būti naudojama ir pervedimams, susijusiems su „Hormuz Safe Marine Services Authority“ veikla.

    Kodėl kriptovaliutos tampa sankcijų taikiniu

    Kriptovaliutų infrastruktūra, JAV vertinimu, gali būti patraukli sankcionuotiems subjektams dėl greitesnių pervedimų, tarpininkų grandinės sutrumpinimo ir galimybės naudoti įvairius piniginių bei paslaugų teikėjų tinklus skirtingose jurisdikcijose. Vis dėlto didžioji dalis viešųjų blokų grandinių yra atsekamos, todėl sankcijų vykdymo institucijos vis dažniau remiasi transakcijų analize, kad susietų pinigines, platformas ir tarpininkus.

    Praktikoje OFAC sankcijos gali reikšti, kad JAV asmenys ir įmonės negali vykdyti sandorių su sankcionuotais subjektais, o turtas, patenkantis į JAV jurisdikciją, gali būti blokuojamas. Kriptovaliutų sektoriuje tai dažnai virsta ir antriniu poveikiu: kitos biržos bei mokėjimų paslaugų teikėjai, siekdami mažinti riziką, riboja ryšius su sankcionuotomis piniginėmis ar su jomis susijusiais srautais.

    Tęstinis JAV spaudimas Irano biržoms

    Šis sprendimas tęsia JAV liniją griežtinti veiksmus prieš kriptovaliutų platformas, kurios, institucijų teigimu, padeda Iranui ar su juo siejamoms struktūroms vykdyti finansines operacijas. Birželį OFAC jau buvo įvedęs sankcijas kelioms Irano kriptovaliutų biržoms, o rugpjūtį šis sąrašas buvo papildytas dar dviem platformomis.

    JAV Iždo sekretorius Scottas Bessentas pabrėžė, kad sankcijos taikomos ir skaitmeninio turto infrastruktūrai, o bandymai finansuoti Irano režimą naudojant kriptovaliutas, anot jo, nėra už OFAC pasiekiamumo ribų.

    OFAC sprendimai paprastai turi reikšmę ir už JAV ribų, nes daugelis tarptautinių finansų ir kripto paslaugų teikėjų prisitaiko prie JAV sankcijų, siekdami išlaikyti prieigą prie dolerio sistemos ir pasaulinių atsiskaitymų kanalų. Dėl to naujausi ribojimai „BitBank“ atžvilgiu gali paveikti ne tik tiesioginius platformos vartotojus, bet ir platesnį su ja susijusių piniginių bei paslaugų ekosistemų ratą.