CP v2

Tag: Branduolinė energetika

  • Drono ataka Barakah atominei elektrinei JAE sukėlė gaisrą: radiacijos lygis liko normoje

    Jungtinių Arabų Emyratų valdžia pranešė, kad neatpažinto drono ataka sukėlė gaisrą Barakah branduolinėje elektrinėje šalies šiaurės vakaruose. Pasak pareigūnų, incidentas įvyko už vidinio elektrinės perimetro ribų, o žmonės per jį nenukentėjo.

    JAE gynybos ministerijos teigimu, į šalies oro erdvę iš vakarų įskrido trys bepiločiai orlaiviai. Du jų buvo perimti, o trečiasis pataikė į elektros generatorių, esantį už elektrinės vidinio apsaugos žiedo, Al Dhafra regione.

    Federalinė branduolinės reguliavimo institucija patvirtino, kad pagrindinės Barakah elektrinės sistemos veikia įprastai. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat informavo, jog po atakos radiacijos lygis išliko normos ribose.

    „TATENA atidžiai stebi situaciją ir palaiko nuolatinį ryšį su JAE institucijomis, prireikus pasirengusi suteikti pagalbą“, – sakė agentūros atstovas.

    Šis incidentas vyksta padidėjus įtampai regione, kur bepiločiai orlaiviai vis dažniau naudojami prieš kritinę infrastruktūrą. Pastaraisiais metais energetikos objektai, įskaitant elektros tiekimo ir naftos sektoriaus infrastruktūrą, tapo dažnais taikiniais, o atakų pobūdis rodo augantį dronų keliamą saugumo iššūkį.

    JAE užsienio reikalų ministerija anksčiau yra pareiškusi, kad atmeta jai metamus kaltinimus ir laiko išpuolius bandymu pateisinti veiksmus prieš šalį. Abu Dabis taip pat pabrėžė pasiliekantis teisę reaguoti į grėsmes ir priešiškus veiksmus.

    Barakah elektrinė yra svarbi JAE energetikos sistemos dalis, todėl incidentas atkreipė dėmesį į branduolinių objektų apsaugą konflikto ir hibridinių grėsmių sąlygomis. Nors radiologinės grėsmės požymių neužfiksuota, tyrimas dėl dronų kilmės ir atakos aplinkybių tęsiamas.

  • Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Planas tapti srautų kryžkele

    Serbija siekia įsitvirtinti kaip regioninis energetikos centras, per kurį pietų–šiaurės kryptimi judėtų elektros energijos ir gamtinių dujų srautai. Apie tai Energetikos perėjimo viršūnių susitikime kalbėjo Serbijos energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović.

    Pasak jos, Balkanų pusiasaliui kuo greičiau reikia gilesnės integracijos su Europa tiek dujų, tiek elektros sektoriuose, nes tai didina energijos saugumą. Pagrindinė sąlyga tam, ministrės teigimu, yra infrastruktūra ir nuoseklios investicijos.

    Jau padaryti žingsniai ir nauji projektai

    Ministrė išskyrė, kad Serbija jau įgyvendino du svarbius darbus: pastatė dujų jungtį su Bulgarija ir padidino perdavimo tinklo pralaidumą kryptimi į Rumuniją. Šie projektai laikomi kertiniais, kai siekiama daugiau alternatyvių tiekimo kelių regione.

    Pagal Serbijos 2030–2035 metų planą elektros perdavimo pajėgumus numatoma didinti nuo 4 000 iki 6 000 megavatų. Tuo pat metu šalis stato dujų jungtis su Šiaurės Makedonija ir Graikija, o į dujų infrastruktūrą planuoja investuoti apie 1,2 mlrd. eurų.

    Ministrės teigimu, ilgalaikis tikslas yra padidinti gamtinių dujų transportavimo per Serbiją pajėgumą iki 20–25 mlrd. kubinių metrų per metus. Tokie skaičiai reikštų ambiciją tapti svarbia tranzito grandimi tarp pietinių tiekimo krypčių ir Vidurio Europos.

    ES taisyklės, rinkų sujungimas ir saugumo dilema

    Serbija skelbia perkėlusi į nacionalinę teisę ES Trečiąjį energetikos paketą ir šiuo metu esanti patikros procese prieš Europos Komisiją. Vis dėlto rinkų sujungimui, kuris leistų efektyviau prekiauti elektra tarp šalių, dar gali prireikti dalinių reguliavimo pakeitimų.

    Ministrė taip pat akcentavo, kad dekarbonizacija ir žalioji darbotvarkė yra svarbios, tačiau, jos vertinimu, jos neturėtų mažinti energijos saugumo. Ji atkreipė dėmesį, kad įvedamas anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje gali slopinti energijos mainus, jei rinkos dar nėra pilnai sujungtos.

    „Tie, kurie geriau sujungti infrastruktūra, krizėms atsparūs labiau“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Kalbėdama apie branduolinę energetiką, ministrė ją siejo su poreikiu turėti patikimus bazinės generacijos šaltinius. Ji pabrėžė, kad daugiau nei 60 proc. elektros gamybos šalyje vis dar remiasi iškastiniu kuru, įskaitant dujas ir anglį, o anglies kokybė prastėja, todėl ilgainiui didėja spaudimas ieškoti naujų sprendimų.

  • Kas laukia Lenkijos energetikos: Katovicuose jau ruošiamasi 2026 metų konferencijai Energy Days

    Katovicuose pradėti pasirengimo darbai kitai „Energy Days“ konferencijai, kuri tradiciškai vyks Tarptautiniame kongresų centre. Renginys suplanuotas 2026 metų rugsėjo 30 dieną–spalio 1 dieną, o organizatoriai jau kviečia dalyvius rezervuoti datas.

    Praėjusių metų „Energy Days“ pritraukė apie 2 500 dalyvių, kurie prisijungė gyvai arba nuotoliniu būdu. Per maždaug 30 turinio sesijų pasisakė apie 160 ekspertų, o daugiau nei 100 parodos dalyvių pristatė sprendimus energetikos sektoriui.

    Temos, kurios bus dėmesio centre

    2026 metų darbotvarkėje numatomos diskusijos apie energetikos transformaciją ir tai, kaip keičiasi elektros gamybos struktūra Lenkijoje. Daug dėmesio planuojama skirti branduolinei energetikai, tinklų plėtrai ir infrastruktūros saugumui.

    Taip pat bus nagrinėjama, kaip energijos kainos veikia pramonės konkurencingumą ir kokių sprendimų ieško rinkos dalyviai. Atskiros sesijos dažniausiai skiriamos vėjo ir saulės energetikai, taip pat energijos kaupimui, kuris tampa vis svarbesnis integruojant nepastovius atsinaujinančius šaltinius.

    Kas dalyvaus ir ko tikėtis?

    Kaip ir ankstesniais metais, organizatoriai tikisi sulaukti sprendimų priėmėjų, rinkos reguliuotojų, energetikos įmonių vadovų ir sektoriaus asociacijų atstovų. Tokia sudėtis paprastai lemia, kad konferencijoje daug dėmesio skiriama ne tik technologijoms, bet ir reguliacinei aplinkai bei investicijų finansavimui.

    Renginio formatas numatomas dviejų dienų: viešos diskusijos, pranešimai, pristatymai ir uždaresni susitikimai su suinteresuotosiomis pusėmis. Greta konferencijos programos turėtų vykti EXPO zona, kurioje įmonės demonstruos įrangą ir paslaugas, aktualias elektros, šilumos ir infrastruktūros projektams.

    Organizatoriai ragina dalyvius iš anksto teikti pasiūlymus programai, kad ji atspindėtų aktualiausius sektoriaus klausimus. Atsižvelgiant į spartėjančią elektrifikaciją, tinklų modernizavimo poreikį ir energijos saugumo darbotvarkę, „Energy Days“ turėtų tapti viena svarbiausių vietų aptarti artimiausių metų prioritetus Lenkijos energetikoje.

  • Lenkijos SMR artėja prie starto: „GE Hitachi“ įvardijo 2028 metus, pirmosios kilovatvalandės – 2030-aisiais

    Lenkija vis garsiau kalba apie mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) startą, o technologijos tiekėja „GE Hitachi Nuclear Energy“ teigia matanti realų kelią iki statybų šios dekados pabaigoje. Bendrovė nurodo 2028 metus kaip tikslą pradėti BWRX-300 projekto statybos darbus, jei reguliavimo procedūros vyks pagal planą.

    Planuojama, kad pirmoji elektra iš tokio reaktoriaus galėtų pasiekti tinklą 2030-ųjų pradžioje, o Lenkija siekia tapti viena pirmųjų šios technologijos įgyvendintojų Europoje. Kompanija pabrėžia, kad argumentas investuotojams yra jau prasidėjusi to paties tipo reaktoriaus statyba Kanadoje.

    Kas yra BWRX-300 ir kodėl svarbu Kanada

    BWRX-300 yra apie 300 megavatų galios mažasis modulinis reaktorius, kurį „GE Hitachi“ pristato kaip supaprastintą verdančio vandens reaktoriaus technologijos versiją. SMR koncepcija remiasi mažesniais vienetais, kuriuos teoriškai galima greičiau projektuoti, lengviau standartizuoti ir etapais diegti skirtingose vietose, priklausomai nuo pramonės ar regiono poreikių.

    Kanados Darlingtono projektas šioje istorijoje tampa svarbiausiu „realybės patikrinimu“: tai nebe vien planai ir pristatymai, o reali statybų aikštelė su gautais leidimais ir vykdomais darbais. Tokia praktinė pažanga mažina vieną didžiausių SMR rinkos problemų Europoje – investuotojų skepticizmą, ar technologija išties bus pastatyta laiku.

    „Mes nebekalbame apie koncepciją dokumente. Tai realus projektas, o Kanadoje pirmoji elektra iš BWRX-300 gali būti pagaminta apie 2030 metus“, – sakė „GE Hitachi Nuclear Energy“ atstovė Dagmara Peret.

    Lenkijos grafikas: dokumentai ir leidimai

    Pagal viešai aptariamą planą, „GE Hitachi“ rengia dokumentaciją Lenkijos branduolinės priežiūros institucijoms, o statybos leidimų kelias laikomas kritine projekto dalimi. Bendrovė tikisi, kad paraiška dėl statybos leidimo galėtų būti pateikta artimiausiu metu, o realūs darbai prasidėtų 2028 metais.

    SMR šalininkai akcentuoja, kad mažesnis blokas gali būti įgyvendinamas greičiau nei tradicinis didelis reaktorius, o moduliškumas teoriškai leidžia kartoti tuos pačius sprendinius keliose vietose. Vis dėlto rinkoje pabrėžiama ir kita taisyklė: pirmieji projektai dažniausiai užtrunka ilgiau, o tik vėlesnės statybos realiai pajunta standartizacijos naudą.

    „Norėtume pradėti statybas 2028 metais. Tokį reaktorių įmanoma pastatyti maždaug per trejus metus, todėl pirmoji elektra Lenkijoje galėtų pasirodyti 2030-ųjų pradžioje“, – sakė Dagmara Peret.

    Didžiausia rizika – specialistų trūkumas

    Net ir sudėliojus realistišką technologinį grafiką, sektoriui išlieka žmogiškųjų išteklių klausimas. „GE Hitachi“ atstovė pabrėžia, kad didžiausiu iššūkiu gali tapti kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, jei panašiu metu startuotų ir SMR projektai, ir didžiosios branduolinės energetikos statybos.

    Branduolinė statyba reikalauja ne tik inžinierių, bet ir tūkstančių aukštos kvalifikacijos techninių profesijų darbuotojų: suvirintojų, betonuotojų, montuotojų, kokybės kontrolės specialistų. Dėl to įmonės vis dažniau kalba apie poreikį iš anksto stiprinti profesinį rengimą, bendradarbiavimą su universitetais ir mokyklomis bei ilgalaikį darbuotojų pritraukimą.

    „Jei statybos prasidės 2028 metais, o didelės branduolinės energetikos projektai startuos panašiu metu, reikės milžiniško skaičiaus technikų ir statybos specialistų. Šiuo klausimu būtina pasirūpinti jau dabar“, – sakė Dagmara Peret.

    Energetikos požiūriu SMR Lenkijoje būtų siejami su dviem tikslais: užtikrinti stabilų, nuo oro sąlygų nepriklausomą elektros gamybos pajėgumą ir sudaryti sąlygas pramonei mažinti emisijas. Tačiau galutinį tempą nulems ne vien technologija, o leidimai, tiekimo grandinės, finansavimo modelis ir tai, ar pavyks laiku paruošti žmones, kurie tuos reaktorius realiai pastatys ir eksploatuos.

  • Ar duomenų centrai bus maitinami Lenkijos atomu: kodėl dėl SMR teks aiškiai apsispręsti

    Duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau atsiremia į paprastą klausimą: iš kur bus paimta patikima elektra, kai skaitmeninių paslaugų paklausa šokteli. JAV jau matyti, kad dideli objektai kelia įtampą bendruomenėms ir tinklams, o panašios diskusijos artėja ir prie Lenkijos.

    Vienas iš ryškesnių signalų – JAV Meino valstijoje svarstytas ribojimas naujiems duomenų centrams, kuriems reikėtų daugiau nei 20 MW galios, kol būtų įvertintas poveikis elektros kainoms, tinklui, oro kokybei ir vandens vartojimui. Nors sprendimas vėliau buvo sustabdytas veto, pats precedentas parodė, kad didelės skaitmeninės investicijos be energetikos plano gali susidurti su politiniu pasipriešinimu.

    Didelė galia reiškia realią konkurenciją

    Duomenų centrai yra energijai imlūs ne tik dėl serverių darbo, bet ir dėl aušinimo, kuris kai kuriose rinkose didina ir vandens poreikį. Tyrimų bendrovė Mordor Intelligence skelbė, kad Šiaurės Amerikoje duomenų centrai 2025 metais sunaudojo beveik trilijoną litrų vandens, o tai papildomai didina spaudimą vietos infrastruktūrai.

    Lenkijoje problema kol kas labiau „ateities laiko“, tačiau investuotojai jau skaičiuoja šimtų megavatų, o kai kur ir gigavatų poreikius. Pavyzdžiu tapo planai Choczewo apylinkėse vystyti hiperskalės duomenų centrą, kuriam viešai minėtas maždaug 3,2 GW galios poreikis – tai prilygsta didelės energetikos infrastruktūros mastui.

    Ar atomą rinktis duomenų centrams?

    Kaip galimas sprendimas vis dažniau minimas branduolinis kuras – tiek didelės atominės elektrinės, tiek mažieji moduliniai reaktoriai (SMR). Lenkijos pirmasis didelės atominės elektrinės blokas planuojamas tik apie 2036 metus, tad trumpuoju laikotarpiu verslas ieško alternatyvų, o SMR idėja pateikiama kaip potencialiai greitesnė.

    Krokuvoje veikiančios teisės kontoros „KKG Legal“ partnerė Patrycja Wysocka akcentuoja, kad SMR gali tapti svarbūs, tačiau jų plėtra Europoje realistiškai siejama su 2030-ųjų pradžia ir priklausys nuo reguliavimo, pramonės pajėgumų bei finansavimo. Tai reiškia, kad ši technologija dar nėra masiškai „paruošta lentynoje“ dideliems skaitmeniniams projektams.

    „Branduolinė energetika, tiek didelės elektrinės, tiek būsimi SMR, pirmiausia turi užtikrinti Lenkijos namų ūkių ir pramonės poreikius“, – sakė Patrycja Wysocka.

    Jos vertinimu, esminis klausimas yra politinis: kiek brangi ir strategiškai svarbi branduolinė infrastruktūra turėtų būti skirta užsienio kapitalo duomenų centrams, jei tuo pat metu švari ir stabili elektra reikalinga vietos gamybai, elektrifikacijai ir gyventojams. Šis apsisprendimas turėtų būti padarytas prieš pasirašant dideles sutartis su pasauliniais skaitmeninių paslaugų žaidėjais.

    Investicijų banga jau formuojasi

    Vakarų Europoje ginčai dėl duomenų centrų energijos ir vandens poreikių tęsiasi jau ne vienerius metus, o dabar vis dažniau pasiekia ir politikos darbotvarkę. Kai kur dėmesį kelia ir skaitmeninės infrastruktūros priklausomybė nuo JAV technologijų bendrovių, todėl energetiniai klausimai susipina su ekonominio saugumo argumentais.

    Todėl Lenkijai, siekiančiai pritraukti hiperskalės projektus, kertinis uždavinys – suderinti investicijų patrauklumą su tinklo pajėgumais ir aiškiais prioritetais, kam pirmiausia skiriama stabili, mažai tarši elektra. Kitu atveju duomenų centrai gali tapti ne tik ekonomine galimybe, bet ir nauju konkurencijos dėl energijos frontu.

  • Lenkijos atominės elektrinės planas keičiasi: Vyriausybė perbraižo antros vietos atranką ir užsakymus

    Vyriausybė keičia kryptį

    Lenkija ruošiasi atnaujinti savo branduolinės energetikos programą, kuri laikoma pagrindiniu kelrodžiu planuojant pirmąją ir kitą atominę elektrinę. Pasak už energetikos strateginę infrastruktūrą atsakingų pareigūnų, dokumente sukaupta daugiau nei 1 000 pastabų, o atnaujinta versija turėtų būti pristatyta artimiausiu metu.

    Esminė naujovė susijusi su antrąja atominės elektrinės vieta ir tuo, kaip bus pasirenkamas technologijos tiekėjas. Vyriausybė nurodo, kad ankstesnis požiūris koreguojamas atsižvelgiant į derybas su potencialiais partneriais, o atrankos logika bus labiau pritaikyta konkrečios vietos ir pasirinktos technologijos suderinamumui.

    Antroji vieta: konkursas, finansavimas ir vietos įmonių dalis

    Atnaujintame plane numatoma, kad konkurencinė procedūra dėl antrojo projekto nuo pat pradžių turės aiškiau vertinti du kriterijus: vietos įmonių įtraukimą ir finansavimą. Tai reiškia, kad šalia techninių reikalavimų vis didesnę reikšmę įgaus, kokią realią darbų ir tiekimo grandinės dalį galės perimti Lenkijos pramonė.

    Ši kryptis svarbi ir dėl to, kad branduolinės energetikos projektai paprastai apima daug metų trunkantį planavimą, sudėtingą rizikų valdymą ir dideles kapitalo sąnaudas. Tokiose investicijose vietos pramonės dalis dažnai tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu argumentu, ypač kai kalbama apie užsakymus, darbo vietas ir mokesčių grąžą.

    Pirmasis projektas: konkursai jau juda

    Pirmojo projekto tiekėjai ir pagrindinis rangovas teigia, kad sieks didesnio vietos įmonių įtraukimo ir ieško partnerių Lenkijos rinkoje. Skelbiama apie vykdomus pirkimus ir rangovų atrankas, susijusias su geologiniais tyrimais bei pagrindinės infrastruktūros parengimu.

    Viešai minėta, kad šiuo metu vyksta 16 atrankų, kurių bendra vertė siekia apie 400 000 000 eurų. Šios lėšos, pagal projekto vykdytojų planus, turėtų pasiekti vietos rinką per subrangą, statybos darbus ir tiekimo grandinės paslaugas.

    „Nuo pat pradžių konkurencinėje procedūroje norime aiškiai vertinti du dalykus: vietos įmonių dalį ir finansavimą“, – sakė Lenkijos vyriausybės atstovas, pristatydamas planuojamus pakeitimus.

    Lenkijos rangovai: daug vilčių, bet lieka neapibrėžtumo

    Lenkijos statybos ir pramonės įmonės pabrėžia, kad realiausiai mato savo rolę bendrastatybinėje ir infrastruktūrinėje dalyje, o ne reaktoriaus zonoje, kur taikomi išskirtinai griežti reikalavimai. Verslo atstovai taip pat akcentuoja, kad užsakymų struktūra ir sutarčių modelis lems, ar vietos įmonės galės laiku pasirengti darbams ir kontroliuoti tiekimą.

    Kita vertus, dalis įmonių atvirai kalba apie sudėtingą kelią į branduolinės energetikos tiekimo grandinę. Reikalingi sertifikatai, kokybės sistemos, kibernetinio saugumo procedūros ir vidiniai procesai gali užtrukti ne vienerius metus, o investicijos į pasirengimą daromos dar neturint garantuotų kontraktų.

    „Didžiausias iššūkis šiandien yra ne technologija, o neapibrėžtumas: investuojame į pasirengimą, bet galutinių sutarčių dar neturime“, – sakė vienos pramonės įmonės vadovas.

    Priežiūros institucijoms tenka milžiniškas krūvis

    Branduolinės energetikos plėtra didina naštą ir priežiūros institucijoms, kurios turi vertinti techninę dokumentaciją, tiekėjų atitiktį ir saugos sprendinius. Pabrėžiama, kad dokumentų apimtis yra milžiniška, o ekspertų ir analitikų pajėgumai tampa vienu iš tempo ribojančių veiksnių.

    Institucijų atstovai atkreipia dėmesį, kad planų plėtra ir galimas skirtingų technologijų atsiradimas programoje reiškia papildomą kompetencijų poreikį. Kuo daugiau skirtingų sprendinių, tuo sudėtingesnis tiek licencijavimas, tiek kontrolė, tiek ir vienodų standartų laikymasis visoje tiekimo grandinėje.

    Kas vyksta pirmojoje vietoje

    Pirmosios atominės elektrinės vietoje jau vykdomi parengiamieji darbai. Skelbiama, kad iškirsta apie 300 hektarų miško, teritorija valoma ir ruošiama niveliavimui, o vėliau planuojami kasimo bei kiti statybų pradžiai būtini veiksmai.

    Taip pat numatomi aplinkinės infrastruktūros darbai, įskaitant kelių atnaujinimą ir modernizavimą. Tokie paruošiamieji etapai dažnai yra kritiniai, nes nuo jų priklauso logistikos grandinė, statybos aikštelės organizavimas ir realus projekto grafikas.

  • Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Nors pirmosios Lenkijos atominės elektrinės statybos dar nėra prasidėjusios, numatomoje jūrinės infrastruktūros zonoje Baltijos jūroje aptiktas netikėtas radinys. Atliekant dugno patikrą buvo užfiksuota ir vėliau iškelta medinė statinė, kuri, pirminiais vertinimais, gali būti iš XV–XVII amžiaus laikotarpio.

    Objektas aptiktas maždaug 19 metrų gylyje, dalis jo buvo įsmigusi į dugno nuosėdas, todėl identifikavimas nebuvo paprastas. Statinę iškėlė narai, darbus prižiūrint povandeninės archeologijos specialistams, o radinys perduotas konservavimui ir detalesniems tyrimams.

    Vertinant būklę, radinys išsiskiria išlikimu: statinė yra apie 70 centimetrų aukščio, maždaug 40 centimetrų skersmens ir sveria per 200 kilogramų. Nors dalis lentelių pažeista, išliko konstrukcinės detalės ir žymės, kurios gali padėti nustatyti kilmę bei prekybos grandinę.

    „Tai gali būti prekybinio krovinio dalis, susijusi su laivu, kuris prieš kelis šimtus metų nuskendo per audrą ar avariją jūroje“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys specialistai.

    Radinio viduje, pirminiais duomenimis, gali būti geležies luitai, vadinami osmandu. Tai istoriškai vertinga žaliava, viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais naudota kalvystėje, o didelė dalis jos buvo gaminama Skandinavijoje ir jūriniais maršrutais gabenama į Baltijos uostus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad Baltija yra palanki povandeniniams archeologiniams radiniams, nes žemesnė temperatūra ir specifinės sąlygos gali geriau išsaugoti medieną nei daugelyje kitų jūrų. Dėl to nenuostabu, kad infrastruktūros projektams būtini dugno tyrimai kartais atveria ir netikėtą istorinį sluoksnį.

    Toliau planuojami laboratoriniai darbai: mediena ir metalinis turinys bus atskiriami, nes jiems reikalingi skirtingi konservavimo metodai. Medinė dalis turėtų būti stabilizuojama specialiu džiovinimo procesu vakuume, o metalas tiriamas dėl cheminės sudėties ir galimos kilmės, siekiant tiksliau nustatyti krovinio istoriją.

    Kol kas toje vietoje neaptikta aiškių laivo liekanų, tačiau archeologai neatmeta, kad papildomi tyrimai gali atskleisti daugiau objektų. Toks radinys reiškia ir papildomą užduotį projekto vykdytojams: prieš pradedant darbus jūroje, svarbu užtikrinti, kad kultūros paveldo objektai būtų tinkamai įvertinti ir apsaugoti.

  • BGK nori prisidėti prie pirmosios Lenkijos atominės elektrinės: ką tai reiškia projektui ir rinkai

    Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK (Bank Gospodarstwa Krajowego) derasi dėl dalyvavimo finansuojant pirmąją šalies atominę elektrinę. Apie tai Europos ekonomikos kongrese kalbėjo banko valdybos narys Jakubas Jaworowskis, pabrėžęs, kad BGK jau dabar finansuoja didelius energetikos ir infrastruktūros projektus.

    BGK Lenkijos finansų sistemoje užima išskirtinę vietą: be įprastų bankinių paslaugų verslui jis taip pat vykdo valstybės pavestas programas. Toks modelis leidžia bankui veikti kaip ilgalaikio kapitalo šaltiniui projektams, kurių mastas ir rizika dažnai viršija komercinių bankų apetitus.

    Finansavimas branduolinei energetikai

    Pati atominės elektrinės statyba Lenkijoje laikoma strateginiu projektu, kuris turi mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros gamybą, plečiantis vėjo ir saulės energetikai. Kadangi tokie projektai trunka dešimtmečius, finansavimo struktūra paprastai būna mišri: valstybės garantijos, paskolos, kapitalo įnašai ir tarptautinių institucijų dalyvavimas.

    Jakubas Jaworowskis teigė, kad BGK mato galimybę prisidėti prie šio finansavimo, remdamasis banko patirtimi energetikos ir infrastruktūros srityse. Pasak jo, bankas jau buvo įsitraukęs į didelės apimties energetinius projektus, taip pat į perdavimo tinklų plėtrą, kuri laikoma būtina sąlyga energijos sistemai modernizuoti.

    Branduolinės energetikos projektams ypatingai svarbūs du dalykai: kapitalo kaina ir rizikos pasidalijimas. Valstybinio banko dalyvavimas gali sumažinti finansavimo kaštus ir suteikti rinkai signalą dėl politinio tęstinumo, tačiau kartu tai reiškia didesnį viešųjų finansų įsipareigojimų poreikį.

    Dual-use ir gynybos projektai

    BGK taip pat plečia finansavimą projektams, turintiems ir civilinę, ir karinę paskirtį, vadinamiesiems dual-use. Tokie projektai pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų Europoje, nes valstybės siekia greičiau stiprinti saugumą ir tuo pačiu palaikyti pramonės pajėgumus.

    Jakubas Jaworowskis pažymėjo, kad bankas gynybos sektorių remia ne tik paskolomis, bet ir kapitalo priemonėmis. Jo teigimu, pradedamas naujas finansinis instrumentas „Chrobry“, kurio dydis siekia apie 21 000 000 000 eurų, o lėšos siejamos su Lenkijos KPO perskirstymais ir pritaikymu dual-use projektams.

    Be to, BGK padeda organizuoti finansavimą per Fondą Wsparcia Sił Zbrojnych, kurį kuruoja Lenkijos gynybos institucijos. Praktikoje modelis reiškia, kad kariuomenė apsisprendžia dėl pirkinių, o bankas padeda su finansavimo „montažu“ ir skolinimosi priemonėmis.

    Parama vietiniam verslui ir local content

    Kita BGK kryptis – vadinamasis local content, kai finansavimo priemonėmis siekiama didinti vietos įmonių dalyvavimą stambiuose projektuose. Branduolinės elektrinės statyba šiuo požiūriu yra ypač reikli, nes tiekimo grandinės dalyviams reikia atitikti aukštus sertifikavimo, kokybės ir saugos reikalavimus.

    Banko atstovo teigimu, Lenkijos įmonės neretai yra konkurencingos kainos ir terminų prasme, tačiau pagal dydį nusileidžia tarptautiniams rangovams. Dėl to joms gali trūkti apyvartinių lėšų sertifikacijai, garantijoms ir kitoms privalomoms sąlygoms, o vieno kontrakto apimtis kartais būna per didelė įmonės balansui.

    BGK sako matantis šią rinkos spragą ir rengiantis pasiūlyti finansinius produktus, kurie padėtų vietos įmonėms pasiruošti dalyvauti branduolinės energetikos ir infrastruktūros konkursuose. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos praktiką, kai strateginiuose projektuose vis dažniau akcentuojamas tiekimo grandinių atsparumas ir vietos pramonės įtraukimas.

  • „Unibep“ taikosi į branduolinės energetikos projektus Choczewyje: planuoja iki 230 mln. eurų apyvartą per metus

    Lenkijos statybų grupė „Unibep“ praneša matanti vietą savo portfelyje su branduoline energetika susijusiuose projektuose Choczewyje, kur planuojama pirmoji šalies atominė elektrinė. Bendrovės valdybos narė Ewelina Karp-Kręglicka teigia, kad įmonė galėtų veikti kaip rangovas ir tiekimo grandinės partneris, pasitelkdamas patirtį energetikoje, pramonėje ir infrastruktūroje.

    Pasak jos, bendrovė siekia, kad energetikos segmentas kasmet generuotų apie 1 mlrd. zlotų apyvartą, tai yra maždaug 230 mln. eurų. Šis tikslas atspindi kryptį, kuria pastaruoju metu juda dalis regiono statybų rinkos: didesnės vertės ir ilgesnio ciklo projektai energetikoje dažnai užtikrina stabilesnį darbų srautą nei gyvenamoji statyba.

    Energetika tapo maržų varikliu

    „Unibep“ akcentuoja, kad energetikos statyba pernai tapo svarbiu pelningumo šaltiniu. Bendrovės pateikiamuose 2025 metų rezultatų komentaruose nurodoma, kad energetikos segmento pajamos šoktelėjo 68 proc., o bendrasis pelningumas išaugo iki 9,6 proc., kai anksčiau siekė 0,6 proc.

    Užsakymų portfelis energetikoje, įmonės skaičiavimu, jau sudaro apie 900 mln. zlotų, arba maždaug 210 mln. eurų. Toks portfelis rodo, kad bendrovė siekia didinti dalį projektuose, kuriuose svarbus ne tik darbų mastas, bet ir techninė kompetencija bei kvalifikaciniai reikalavimai.

    „Šiuo metu vienu metu vykdome aštuonias dideles investicijas energetikoje. Turime planų energetikoje perdirbti 1 mlrd. zlotų per metus“, – sakė Ewelina Karp-Kręglicka.

    Ką „Unibep“ galėtų daryti Choczewyje

    Bendrovės atstovė pabrėžia, kad branduolinės energetikos projektai rangovams patrauklūs dėl ilgo planavimo horizonto ir paprastai aiškesnio finansavimo modelio. Praktikoje tai reiškia ne vien pačios elektrinės statybas, bet ir didelį kiekį lydinčios infrastruktūros: kelių, inžinerinių tinklų, gamybinių ir sandėliavimo erdvių, darbuotojų bazės, logistikos sprendimų.

    „Ši investicija rangovų rinkai įdomi, nes užtikrina ilgalaikiškumą ir stabilų finansavimą. Matai „Unibep“ kaip vykdomąjį partnerį ir tiekimo grandinės dalyvį“, – sakė Ewelina Karp-Kręglicka.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį į „Unibep“ grupės modulinių statinių įmonę „Unihouse“. Pasak E. Karp-Kręglickos, būtent moduliniai sprendimai galėtų būti panaudoti ankstyvame etape, kai reikia greitai sukurti laikiną gyvenamąją ir administracinę infrastruktūrą būsimiems statybų darbuotojams.

    Tokie laikini miesteliai, dažnai kuriami iš konteinerinių ar modulių tipo pastatų, yra įprasta didelių energetikos ir infrastruktūros projektų dalis. Jie leidžia sutrumpinti pasirengimo laiką, greičiau pradėti darbus ir geriau valdyti darbuotojų apgyvendinimą regionuose, kur nuomos pasiūla ribota.

    Vietinės vertės kriterijai: svarbi ne tik taisyklė, bet ir įgyvendinimas

    Interviu metu E. Karp-Kręglicka pasisakė ir apie vadinamąjį local content, tai yra vietinės vertės, kriterijų taikymą viešuosiuose ir strategiškai svarbiuose projektuose. Jos teigimu, vien kriterijų apibrėžimas dar negarantuoja rezultato, jei jie nebus aiškiai perkelti į konkursų sąlygas ir rangos sutartis.

    „Kriterijai apibrėžti tikrai gerai. Klausimas, kaip jie bus įvesti į kontraktus, nes viena yra kriterijus nustatyti, o kita yra juos įgyvendinti“, – sakė ji.

    Bendrovės vertinimu, vietinės vertės reikalavimai galėtų veikti kaip ne kainos kriterijai, kurie konkurse papildomai vertina tiekimo grandinės struktūrą, vietinių subrangovų įtraukimą ar tam tikrų darbų atlikimą šalyje. Tokia praktika Europoje taikoma vis dažniau, tačiau jos sėkmė priklauso nuo to, ar kriterijai išmatuojami ir ar vėliau realiai tikrinami vykdant sutartį.

  • Mažojo atomo proveržis Kanadoje: Darlington paklotas 950 tonų SMR pamatas, taikinys – 2029 metai

    Kanadoje, Ontarijo provincijoje, žengtas svarbus žingsnis mažųjų modulių branduolinių reaktorių (SMR) projekte Darlingtono elektrinės teritorijoje. „Ontario Power Generation“ pranešė, kad į vietą įkeltas ir į paruoštą šachtą nuleistas pagrindinis reaktoriaus pastato pamato modulis, laikomas vienu ryškiausių statybos etapų pradžios signalų.

    Pasak bendrovės, tai pirmas kartas Kanados praktikoje, kai reaktoriaus pamatas suformuotas moduline technologija: pagrindo konstrukcijos elementai buvo pilnai surinkti ant paviršiaus, o vėliau vienu pakėlimu perkelti į numatytą vietą. Toks metodas branduolinėje statyboje vertinamas kaip būdas sumažinti darbų rizikas, sutrumpinti kritinių operacijų laiką ir tiksliau kontroliuoti kokybę.

    Kas padaryta Darlingtone?

    Projekto komandos įkėlė vadinamąjį „Basemat“ modulį, kuris yra būsimo reaktoriaus pastato pamato dalis. Konstrukcija sveria apie 950 tonų, jos skersmuo siekia 37 metrus, o nuleidimo gylis – apie 35 metrus į anksčiau paruoštą šachtą.

    „Ontario Power Generation“ taip pat akcentuoja, kad dalis pamato elementų pagaminti naudojant plieno ir betono kompozitą, kuris pristatomas kaip technologiškai pažangi medžiaga. Tokios medžiagos paprastai diegiamos siekiant suderinti didelį tvirtumą, konstrukcinį stabilumą ir greitesnį montavimą.

    Koks tai reaktorius ir koks grafikas?

    Darlingtono naujajame branduoliniame projekte planuojami keturi BWRX-300 tipo SMR, kurių kiekvieno elektrinė galia – apie 300 MWe. Šį reaktorių modelį vysto GE Vernova Hitachi Nuclear Energy, o pats BWRX-300 dažniausiai minimas tarp tų SMR koncepcijų, kurios rinkoje siekia pranašumo dėl supaprastinto projekto ir statybos standartizavimo.

    Pagal viešai skelbiamą projekto eigą pirmojo bloko komercinė parengtis numatoma 2029 metais, o 2030 metais jis turėtų tiekti elektrą į tinklą. Iki šio etapo Darlingtone jau atlikti ir didelės apimties paruošiamieji darbai, įskaitant kelių šachtų iškasimą – atskirai pamato zonai ir vandens paėmimo infrastruktūrai.

    Kodėl tai svarbu ir Europai?

    Darlingtono projektas tarptautinėje rinkoje vertinamas kaip referencinė aikštelė, pagal kurią bus matuojamas BWRX-300 technologijos realus įgyvendinamumas, darbų tempas ir sąnaudų kontrolė. SMR šalininkai tikisi, kad moduliniai sprendimai leis greičiau išplėsti mažos anglies dioksido emisijos generaciją, ypač regionuose, kuriems reikia patikimos bazinės galios.

    Šios naujienos aktualios ir Lenkijai, kur „Orlen Synthos Green Energy“ yra deklaravusi planus plėtoti SMR kryptį, remiantis ta pačia reaktorių technologijos linija. Todėl Darlingtono progresas tampa praktiniu indikatoriumi, kaip tokio tipo projektai gali judėti nuo paruošiamųjų darbų prie realios statybos etapų.

    „Pirmą kartą Kanadoje reaktoriaus pamatas buvo sukonstruotas moduline technologija ir tik tada perkeltas į galutinę vietą“, – sakė „Ontario Power Generation“ atstovai.