Tag: Brent

  • Naftos kainos peržengė 110 dolerių ribą: ką reiškia rizika Hormūzo sąsiauryje?

    Naftos kainos peržengė 110 dolerių ribą: ką reiškia rizika Hormūzo sąsiauryje?

    Naftos kainos antradienio rytą laikėsi penkių mėnesių aukštumose: „Brent“ rūšies nafta tarptautinėje rinkoje trumpam pakilo virš 110 JAV dolerių už barelį, o JAV WTI viršijo 104 JAV dolerius. Investuotojai vertina tiekimo sutrikimų riziką Artimuosiuose Rytuose, ypač Hormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja didelė pasaulinės naftos dalis.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: bet kokia įtampa ar incidentai čia rinkoje greitai virsta vadinamąja rizikos priemoka. Tai reiškia, kad kainą kelia ne vien realūs srautų pokyčiai, bet ir lūkestis, jog tiekimas gali sutrikti staiga.

    „Dabartiniai lygiai rodo, kad rinka į kainą įskaičiuoja reikšmingą rizikos priemoką dėl situacijos nepastovumo“, – teigė ING žaliavų strategai.

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į logistikos dedamąją: tanklaivių frachto įkainiai yra išaugę, o tai brangina tiekimą net ir tada, kai žaliava fiziškai juda. JAV svarstomos priemonės, galinčios padidinti teisėtą laivybos pajėgumą, teoriškai mažintų pristatymo kaštus, tačiau rinkoje abejojama, kiek greitai tai galėtų duoti apčiuopiamą efektą.

    JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas interviu „Fox News“ teigė, kad žalios naftos srautai iš Persijos įlankos atsigavo iki maždaug 80 proc. ikikarinio lygio. Vis dėlto, jo teigimu, didesni apribojimai jaučiami ne tiek žalios naftos, kiek rafinuotų produktų tiekimo grandinėse, o tai gali skatinti benzino, dyzelino ir kitų produktų kainų svyravimus.

    Įtampa regione atsiliepė ir dujų rinkoms. Azijoje suskystintų gamtinių dujų momentinės kainos pakilo iki maždaug 29 eurų už milijoną britiškų šilumos vienetų, pasiekdamos aukščiausią lygį nuo 2022 metų pabaigos, po pranešimų apie incidentą su SGD tanklaiviu netoli Jemeno.

    Europoje Olandijos TTF ateities sandoriai, laikomi pagrindiniu regiono orientyru, laikėsi arti daugiamečių aukštumų ir siekė kiek mažiau nei 88 eurus už megavatvalandę. Tokie lygiai didina energijos sąnaudų spaudimą pramonei ir šildymo sektoriui, ypač artėjant žiemos sezonui.

    Biržose tvyro nerimas

    Energetikos brangimas sutapo su akcijų rinkų silpnumu Europoje: pagrindiniai indeksai dieną pradėjo neigiamai. Paryžiaus CAC 40, Londono FTSE 100 ir Frankfurto DAX fiksavo nedidelius kritimus, o rinkos dalyviai vertino ir politinę įtampą, ir ekonomikos augimo perspektyvas.

    Azijoje nuotaikos taip pat buvo prastesnės: technologijų sektorius patyrė didesnį spaudimą, investuotojams svarstant, kada ir kokiu mastu atsipirks didelės investicijos į dirbtinis intelektas infrastruktūrą. Pietų Korėjos Kospi sesijos metu smuko keliais procentais, o dalis technologijų bendrovių akcijų reagavo į brangstančio finansavimo ir konkurencijos rizikas.

    Ką tai gali reikšti vartotojams

    Naftos kainos virš 110 JAV dolerių už barelį istoriškai dažnai persiduoda į degalų kainas, nors galutinis poveikis priklauso nuo euro ir dolerio kurso, mokesčių bei perdirbimo maržų. Europoje papildomą spaudimą gali kurti brangesnė logistika ir aukštesnės draudimo bei laivybos sąnaudos, jei rizikos vertinimas Artimuosiuose Rytuose išliks padidėjęs.

    Artimiausiomis dienomis rinka ypač jautriai reaguos į naujienas iš Hormūzo sąsiaurio ir Persijos įlankos, taip pat į signalus dėl realių tiekimo srautų. Jei incidentų daugės, rizikos priemoka gali išlikti, o energijos kainų svyravimai toliau darys įtaką tiek infliacijos lūkesčiams, tiek finansų rinkų nuotaikoms.

  • Nafta brangsta po atakų Hormūzo sąsiauryje: Europa jaučia dujų šoką, biržos reaguoja

    Nafta brangsta po atakų Hormūzo sąsiauryje: Europa jaučia dujų šoką, biržos reaguoja

    Naftos kainos trečiadienio rytą kilo po pranešimų, kad Iranas Hormūzo sąsiauryje atakavo du laivus. Rinka jautriai reaguoja į bet kokį incidentą šiame regione, nes tai vienas svarbiausių pasaulio energijos tranzito taškų.

    Pasak agentūros „Reuters“, atakos galėjo būti vykdomos pasitelkiant naujas taktikas, nukreiptas prieš laivybą. Tokios žinios iškart didina tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, todėl brangsta tiek naftos ateities sandoriai, tiek dalis susijusių energetikos žaliavų.

    Įtampą didina ir eskaluojamas Husių bei Saudo Arabijos konfliktas, keliantis papildomų rizikų Persijos įlankos infrastruktūrai. Saudo Arabija pranešė, kad po išpuolio prieš „Aramco“ pastatą šalies rytuose kilo ribotas gaisras, o Rijade nuo numuštų raketų nuolaužų buvo sužeisti keturi žmonės.

    Rinkos: nafta į viršų, dujos brangios

    Tarptautinis etalonas „Brent“ trečiadienio rytą šoktelėjo maždaug 1 proc. ir trumpam viršijo apie 97 eurus už barelį. JAV „West Texas Intermediate“ brango apie 0,5 proc. iki maždaug 86 eurų už barelį.

    Energetikos įtampa atsiliepė ir Europai, kur gamtinių dujų kainos laikėsi netoli ketverių metų aukštumų. Nyderlandų TTF ateities sandoriai buvo šiek tiek virš 86 eurų už megavatvalandę, vos žemiau ankstesnės viršūnės apie 87 eurus.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad naftos ir dujų kainas šiuo metu lemia ne vien pasiūla ir paklausa, bet ir geopolitinė rizika. Hormūzo sąsiauris yra kritinė arterija, todėl net pavieniai incidentai gali akimirksniu paveikti draudimo, gabenimo ir energijos kainų lūkesčius.

    Akcijos: Europoje žalia, Azijoje nevienodai

    Europos biržos trečiadienį startavo augimu: „Euro Stoxx 50“ kilo apie 0,3 proc., o platesnis „Stoxx 600“ indeksas pridėjo apie 0,2 proc. Didžiosios regiono biržos judėjo nuo 0,1 iki 0,6 proc. į viršų.

    Azijoje nuotaikos buvo mišrios. Japonijos „Nikkei 225“ ir Honkongo „Hang Seng“ kilo apie 0,5 proc., o Kinijos „Shanghai Composite“ smuko apie 0,3 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ krito apie 1 proc.

    Rinkų dalyviai toliau stebi ir technologijų sektorių, kurį palaiko investuotojų susidomėjimas dirbtinis intelektas sprendimais bei lustų gamintojais. Kartu auga diskusijos, ar dalies bendrovių vertinimai neperlenkti, ypač po staigesnių kilimų pastaraisiais mėnesiais.

    Volstritas laukia rezultatų ir infliacijos signalų

    JAV akcijų indeksai ankstesnę prekybos dieną uždarė beveik nepakitę, išlikdami netoli rekordų. Dalis trečiojo ketvirčio rezultatų viršijo prognozes, tačiau rinkoje tai nevirto vienakrypčiu ralio tęsiniu.

    Investuotojai taip pat vertina obligacijų rinką: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas buvo sumažėjęs iki maždaug 5,21 proc. Tokie svyravimai paprastai atspindi lūkesčius dėl infliacijos ir centrinių bankų palūkanų normų krypties, o naftos brangimas šiuos lūkesčius gali vėl pakoreguoti.

    Artimiausiu metu didžiausias rinkos jautrumas išliks susijęs su saugumu jūrose ir energijos tiekimo grandinėmis. Bet koks naujas pranešimas apie incidentus Hormūzo sąsiauryje ar išpuolius prieš infrastruktūrą gali greitai perkelti kainas į naują lygį.

  • Nafta staigiai pigo po Trumpo pareiškimo: rinkos sukruto, bet Kyjive – daug klausimų

    Nafta staigiai pigo po Trumpo pareiškimo: rinkos sukruto, bet Kyjive – daug klausimų

    Pirmadienio rytą pasaulio rinkose vyravo optimizmas: dauguma akcijų indeksų kilo, o naftos kainos traukėsi po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo apie esą pasiektas Rusijos ir Ukrainos „energetines paliaubas“. Investuotojai tai įvertino kaip galimą rizikų mažėjimą energijos rinkose, nors realūs susitarimo kontūrai kol kas neaiškūs.

    „Brent“ ir JAV WTI naftos etalonai po šio pranešimo smuko daugiau nei 1 proc. Kainų kritimas buvo pastebimas nepaisant to, kad savaitgalį įtampa Artimuosiuose Rytuose didėjo po naujų hučių atakų Saudo Arabijoje, įskaitant smūgius netoli Rijado tarptautinio oro uosto.

    Kas paskatino kainų kritimą

    D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad „nedelsiant įsigalioja energetinės paliaubos“ kare tarp Rusijos ir Ukrainos. Kartu jis ragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį stabdyti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą ir užsiminė apie politinius pokyčius Kyjive.

    Ukrainos pusė viešai nurodė siekianti daugiau detalių apie tokį pareiškimą, tačiau pabrėžė palaikanti idėją mažinti smūgius energetikos objektams, jei tam pritartų ir Rusija. Tuo pat metu Kyjivas pranešė apie smūgius šalies energetikos infrastruktūrai, o Maskva savo sutikimo oficialiai nepatvirtino.

    „Ukraina palaiko paliaubas, tačiau svarbu, kad jas palaikytų ir Rusija“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Rinkos sureagavo, bet rizikos niekur nedingo

    Analitikai pabrėžia, kad naftos rinkoje pastaruoju metu ryškėja atsargesnis požiūris į geopolitines antraštes: kainos labiau kyla tada, kai kyla tiesioginė grėsmė tiekimui, laivybos keliams ar perdirbimo pajėgumams. Tai reiškia, kad vien politiniai pareiškimai gali turėti trumpalaikį efektą, jei jų neparemia aiškūs veiksmai.

    Europos biržos savaitę pradėjo augimu, o JAV ateities sandoriai rodė stipresnį kilimą. Azijoje dalis rinkų taip pat kilo, tačiau kai kur nuotaikas slopino puslaidininkių sektoriaus akcijų kritimas, rodantis, kad rizikos apetitas išlieka nevienodas.

    Investuotojai laukia JAV duomenų

    Šią savaitę rinkų dėmesys krypsta į JAV infliacijos ir mažmeninės prekybos rodiklius, kurie gali turėti įtakos Federalinio rezervo sprendimams dėl palūkanų normų. Didesnė infliacija paprastai didina palūkanų išlaikymo ar kėlimo riziką, o tai veikia ir akcijas, ir žaliavų kainas.

    Taip pat prasideda įmonių rezultatų sezonas, todėl investuotojai vertins bankų ir vėliau technologijų bendrovių ataskaitas. Pastarosioms papildomo spaudimo ar palaikymo gali suteikti lūkesčiai dėl DI plėtros, nes pastaraisiais metais į šią kryptį nukreiptos itin didelės investicijos.

    Brangieji metalai ryte judėjo nuosaikiai: aukso kaina kilo nežymiai, o sidabras brango kiek labiau, rinkai vertinant dolerio dinamiką ir infliacijos lūkesčius. Tuo metu geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose išlieka vienu svarbiausių veiksnių, galinčių greitai pakeisti nuotaikas energijos rinkose.

  • Naftos ir dyzelino kainos gali atslūgti: IEA svarsto mažinti strategines atsargas

    Tarptautinė energetikos agentūra kitą savaitę šaukia 32 valstybių narių atstovų susitikimą, kuriame bus svarstoma bendrai sumažinti dalį strateginių naftos atsargų. Diskusijų centre atsidūrė ne tik žalia nafta, bet ir dyzelinas, kurio trūkumas kai kuriuose regionuose tapo atskira problema.

    IEA valstybių narių sukauptos atsargos siekia apie 1,1 mlrd. barelių, iš jų daugiau nei 200 mln. barelių sudaro dyzelinas. Tokios apimties rezervai paprastai naudojami kaip „oro pagalvė“ rinkai sušvelninti, kai sutrinka tiekimas arba kainos ima kilti pernelyg sparčiai.

    Šis svarstymas vyksta tęsiantis geopolitinei įtampai ir logistikos trikdžiams, kurie didina tiekimo riziką. Rinkoms jautriausiai atsiliepia ribojimai svarbiuose laivybos maršrutuose, taip pat sankcijos ir saugumo incidentai, kurie brangina transportavimą ir mažina faktinį naftos bei produktų prieinamumą.

    Strateginių atsargų atlaisvinimas dažnai veikia kaip trumpalaikis stabilizatorius: padidina pasiūlą ir gali numušti kainų pikas, ypač jei rinkoje trūksta būtent gatavų produktų, tokių kaip dyzelinas. Vis dėlto toks sprendimas paprastai nelaikomas ilgalaikiu vaistu, nes rezervai riboti, o jų papildymas vėliau gali vėl palaikyti kainas.

    Jei IEA šalys sutars dėl koordinuoto atsargų sumažinimo, tai gali turėti įtakos ir degalų kainų dinamikai Europoje, įskaitant Lietuvą. Praktinis efektas priklausys nuo atlaisvinamo kiekio, jo struktūros (nafta ar dyzelinas) ir nuo to, ar tuo pat metu nesustiprės tiekimo trikdžiai, kurie šiuo metu ir kelia didžiausią rinkos įtampą.

  • Nafta šauna virš 95 eurų: Donaldas Trumpas svarsto eskaluoti karą su Iranu, krenta biržos

    Nafta šauna virš 95 eurų: Donaldas Trumpas svarsto eskaluoti karą su Iranu, krenta biržos

    Naftos kainas kelia karo rizika

    Pasaulinė naftos rinka ketvirtadienį reagavo į pranešimus, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto atnaujinti plataus masto kovines operacijas prieš Iraną. Dėl to „Brent“ etaloninė nafta šoktelėjo maždaug 5 proc. ir prekybos metu peržengė 95 eurų už barelį ribą.

    Remiantis rinkos duomenimis, „Brent“ pasiekė apie 95,6 euro už barelį, o JAV „WTI“ pabrango iki maždaug 84,3 euro. Toks judėjimas atspindi investuotojų baimę, kad konfliktas gali sutrikdyti tiekimą iš vieno jautriausių pasaulio regionų.

    Kas vyksta ir kodėl tai svarbu?

    JAV žiniasklaida skelbė, kad Pentagonas esą pavedė JAV Centrinei vadavietei užbaigti pasirengimą galimam didesniam smūgių etapui prieš Iraną. Pranešimuose akcentuojama, kad konkreti smūgių data neįvardyta, tačiau taikiniais galėtų tapti energetikos infrastruktūra ir branduoliniai objektai.

    Tokios žinios rinkoje įskaičiuoja vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, nes bet koks eskalavimas Persijos įlankos regione gali paveikti eksporto srautus. Didžiausias jautrumas tradiciškai siejamas su Hormūzo sąsiauriu, per kurį vyksta reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    „Rinka bijo ne tik realių tiekimo sutrikimų, bet ir vien tik rizikos, kad jie gali prasidėti bet kurią akimirką“, – sako rinkos analitikai, vertindami staigius kainų šuolius geopolitinių krizių metu.

    Biržoms smogia infliacijos sugrįžimo baimė

    Kylant naftos kainoms, Europos akcijų biržos atsidarė neigiamai: investuotojai vertina, kad brangesnė energija gali vėl įkaitinti infliaciją. Toks scenarijus didina tikimybę, kad palūkanų normos išliks aukštos ilgiau, o tai paprastai slegia įmonių pelnus ir akcijų vertinimus.

    Kartu augo ir vyriausybių obligacijų pajamingumai, nes rinkos reaguoja į pinigų politikos riziką. Didesni pajamingumai reiškia brangesnį skolinimąsi, o tai gali slopinti ekonomikos augimą ir vartojimą.

    Papildomos įtampos: atsargos ir stichijos

    Naftos kainas aukštyn stumia ne vien geopolitika, bet ir pasiūlos veiksniai. Straipsnyje minima, kad JAV gamintojai laikinai sustabdė daugiau kaip 500 000 barelių per dieną gavybos Meksikos įlankoje dėl artėjančio uragano, o tokie sutrikimai trumpuoju laikotarpiu gali greitai sumažinti pasiūlą.

    Įtampa didėja ir dėl atsargų klausimo: tarptautinės institucijos pastaraisiais metais dažniau akcentuoja, kad atsargų politika tampa svarbiu stabilizavimo instrumentu, ypač kai rinką veikia karo rizika, gavybos ribojimai ir logistikos grandinių problemos.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad jos narės prireikus gali greitinti anksčiau pažadėtus naftos atsargų išleidimus į rinką, pirmenybę teikiant dyzelinui. Tai signalas, kad vyriausybės išlieka pasirengusios gesinti kainų šuolius, tačiau geopolitikos poveikis dažnai būna greitesnis už administracinius sprendimus.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Brangesnė nafta paprastai padidina degalų, logistikos ir gamybos kaštus, o tai gali atsispindėti prekių bei paslaugų kainose. Europoje tai ypač aktualu, nes energetikos kainos tiesiogiai veikia infliacijos rodiklius ir centrinio banko sprendimų kryptį.

    Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys išliks nukreiptas į JAV ir Irano konflikto eigą bei bet kokius signalus dėl galimų smūgių masto. Ne mažiau svarbūs bus ir duomenys apie atsargas bei gavybos atsigavimą po stichinių sutrikimų.

  • Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Naftos kainos ketvirtadienį svyravo, tačiau Europos rytinėje sesijoje vėl kilo, investuotojams vertinant tiekimo rizikas Persijos įlankoje ir užsitęsusias JAV bei Irano derybas. Tuo pat metu rinkose augo nervingumas dėl sparčiai brangusių skolinimosi kaštų JAV.

    „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pakilo iki kiek daugiau nei 92 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ siekė apie 86 eurus. Kainų atšokimas fiksuotas po ankstesnio kritimo Azijos prekybos metu, kai dalis rinkos dalyvių tikėjosi didesnių tiekimo srautų.

    Vienas svarbiausių veiksnių išlieka krovininių laivų ir naftos gabenimo saugumas regione, ypač prie Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis. Riziką didina pranešimai apie incidentus laivyboje ir išaugusias draudimo bei logistikos sąnaudas.

    Įtampa dėl Irano ir tiekimo

    Rinka taip pat reagavo į Irano pareiškimus apie derybas su Vašingtonu, siekiant švelninti sankcijas ir spręsti klausimus dėl įšaldytų aktyvų. Bet kokie signalai apie galimą sankcijų režimo pokytį tiesiogiai veikia lūkesčius dėl Irano naftos eksporto apimčių.

    „Darysime viską, kad susitarimas būtų įgyvendintas“, – sakė Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo metu kalbėjo griežčiau, pabrėždamas, kad sprendimas dėl konflikto baigties gali būti greitas. Tokia retorika didina trumpalaikį nepastovumą energijos rinkose, nes kainos jautriai reaguoja į geopolitikos naujienas.

    Investuotojai taip pat stebi OPEC+ signalus prieš artėjantį posėdį. Rinkoje vyrauja lūkestis, kad gavybos tikslai artimiausiam mėnesiui gali išlikti nepakeisti, tačiau sprendimus gali paveikti tiekimo sutrikimų rizika ir infliacijos spaudimas importuojančioms šalims.

    Akcijos krinta, obligacijos spaudžiamos

    Europos akcijų rinkose nuotaikos buvo niūresnės: pagrindiniai indeksai sesijos pradžioje smuko, investuotojams įkainojant energijos šoko poveikį kainoms. Didesnės naftos ir degalų kainos dažnai greitai persiduoda transporto, gamybos ir paslaugų savikainai, todėl infliacijos prognozės kyla.

    Tuo pat metu JAV obligacijų rinkoje fiksuotas vienas ryškiausių svyravimų per ilgą laiką. Dešimties metų JAV iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 5,3 proc., pasiekdamas aukščiausius lygius nuo 2007 metų ir vainikuodamas didžiausią ketvirčio šuolį nuo 1994 metų.

    Obligacijų pajamingumams kylant, brangsta skolinimasis tiek valstybei, tiek įmonėms, o tai gali slopinti ekonomikos augimą ir spausti akcijų vertinimus. Dėl to dalis investuotojų perskirsto portfelius, ieškodami didesnio saugumo arba trumpesnės trukmės instrumentų.

    Rinkų dėmesys dabar krypsta į artimiausius JAV makroekonominius duomenis, ypač darbo rinkos ataskaitą. Ji gali pakeisti lūkesčius dėl centrinio banko palūkanų normų trajektorijos ir atitinkamai paveikti tiek akcijas, tiek naftos kainas.

  • „TotalEnergies“ atveria pinigų kranelį: milžiniški akcijų supirkimai ir dividendai iki 2030

    „TotalEnergies“ atveria pinigų kranelį: milžiniški akcijų supirkimai ir dividendai iki 2030

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pranešė didinanti grąžą investuotojams: valdyba patvirtino reikšmingai didesnę savų akcijų supirkimo programą ir ambicingesnę dividendų augimo politiką. Sprendimai paskelbti įmonei pristatant strategiją Niujorke, o rinkos reakcija buvo teigiama.

    Įmonė nurodė, kad 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį planuoja supirkti savų akcijų maždaug už 2,2 milijardo eurų. Palyginimui, 2026 metų trečiajam ketvirčiui buvo autorizuota apie 1,3 milijardo eurų vertės supirkimų programa.

    Taip pat paskelbta, kad 2027 metų pirmąjį ketvirtį supirkimai galėtų siekti nuo maždaug 1,7 iki 2,2 milijardo eurų. Bendrovė šį žingsnį grindžia dideliu pinigų srautų generavimu ir gerėjančiais finansiniais rodikliais.

    Dividendų pažadas iki 2030

    „TotalEnergies“ valdyba patvirtino politiką 2026–2030 finansiniais metais dividendus didinti daugiau kaip 5 proc. kasmet. Bendrovė taip pat pakartojo siekį akcininkams grąžinti ne mažiau kaip 40 proc. pinigų srauto.

    Įmonė prognozuoja, kad skolos lygį atspindintis rodiklis metų pabaigoje galėtų nukristi žemiau 10 proc., kai birželio pabaigoje jis siekė 13,1 proc. Mažėjantis įsiskolinimas didina lankstumą finansuoti ir investicijas, ir grąžą akcininkams.

    Naftos kainų įtaka rezultatams

    Stipresni išmokėjimai paskelbti tuo metu, kai aukštesnės naftos kainos didina didžiųjų naftos ir dujų bendrovių pelningumą. „TotalEnergies“ nurodė, kad antrąjį ketvirtį „Brent“ vidutinė kaina siekė apie 90 eurų už barelį, o pakoreguotas grynasis pelnas sudarė maždaug 5,2 milijardo eurų.

    Po naujienų apie supirkimus ir dividendus bendrovės akcijos prekybos metu buvo pakilusios apie 2 proc., lyginant su ankstesnės prekybos dienos uždarymu. Analitikai dažnai vertina supirkimus kaip signalą, kad įmonė mano, jog jos akcijos yra patraukliai įvertintos, o dividendų politika mažina neapibrėžtumą ilgesniam laikotarpiui.

    Augimo planai: nuo naftos iki elektros

    Bendrovė teigia planuojanti iki 2030 metų energijos gavybą ir gamybą, apimančią naftą, dujas ir elektrą, auginti vidutiniškai apie 4 proc. per metus. Naftos ir dujų gavyba 2025–2030 metais, kaip skelbiama, turėtų didėti daugiau kaip 3 proc. per metus.

    „TotalEnergies“ taip pat pristatė tikslą didinti elektros gamybą daugiau kaip 20 proc. per metus ir iki 2030 metų pasiekti 100–120 teravatvalandžių. Integruotos energetikos padalinys, apimantis atsinaujinančią energetiką ir elektros verslą, šiemet turėtų pasiekti pinigų srautų lūžio tašką, o teigiamą laisvą pinigų srautą generuoti nuo 2027 metų.

    Investicijų plane nurodoma, kad 2027–2032 metais grynosios investicijos galėtų siekti apie 12,3–14,9 milijardo eurų per metus. Įmonė taip pat pakartojo tikslą iki 2030 metų, lyginant su 2015 metais, perpus sumažinti tiesiogines ir su energija susijusias emisijas iš naftos ir dujų veiklos.

    Strategijoje pabrėžiama, kad projektų portfelis Afrikoje ir Azijoje, kartu su esamomis atsargomis, turėtų leisti palaikyti maždaug 3 milijonų naftos ekvivalento barelių per dieną lygį iki 2035 metų. Tuo pat metu bendrovė signalizuoja siekį didinti elektrą portfelyje, kad ilgainiui ji sudarytų reikšmingesnę energijos mišinio dalį.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: įtampa dėl Hormuzo sąsiaurio purto akcijas ir obligacijas

    Naftos kainos šauna aukštyn: įtampa dėl Hormuzo sąsiaurio purto akcijas ir obligacijas

    Antradienį tarptautinės naftos kainos kilo toliau, o rinkas papildomai sukrėtė augantys vyriausybių obligacijų pajamingumai. Investuotojai vertina didėjančią riziką, kad sutrikimai Artimuosiuose Rytuose vėl pakurstys infliaciją ir privers centrinius bankus ilgiau laikyti aukštas palūkanas.

    Didžiausias nerimo šaltinis išlieka derybos tarp JAV ir Irano bei neapibrėžtumas dėl Hormuzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute paprastai greitai persiduoda į degalų, transporto ir draudimo kaštus, o galiausiai ir į vartotojų kainas.

    „Kol nėra aiškaus susitarimo dėl laivybos saugumo Hormuzo sąsiauryje, nafta išliks jautri bet kokioms žinutėms iš derybų“, – sakė rinkų analitikai.

    „Brent“ rūšies nafta prekybos metu brango beveik 2 proc. ir perkopė 107 JAV dolerių už barelį ribą, o JAV WTI kilo apie 1,8 proc. iki daugiau nei 94 JAV dolerių. Perskaičiavus, tai atitinka maždaug 98 eurus už „Brent“ barelį ir apie 86 eurus už WTI barelį, jei taikomas apytikris 0,92 euro už JAV dolerį kursas.

    Naftos brangimas atgaivino infliacijos baimes ir sustiprino lūkesčius, kad JAV Federalinis rezervų bankas gali dar kartą kelti palūkanas. Dėl to rinkose fiksuotas ryškus obligacijų išpardavimas, kuris automatiškai kelia pajamingumus ir brangina skolinimąsi.

    JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 5,27 proc., pasiekdamas aukščiausią lygį per beveik du dešimtmečius. Dvejų metų JAV obligacijų pajamingumas taip pat šoktelėjo arti 5 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas priartėjo prie 3,62 proc., aukščiausio lygio nuo 2009 metų vasaros.

    Brangesnis skolinimasis ir spaudimas akcijoms

    Obligacijų pajamingumai yra vienas svarbiausių orientyrų, nuo kurių priklauso paskolų kaina visoje ekonomikoje. Kylant pajamingumams, brangsta būsto paskolos, įmonių finansavimas ir valstybių skolinimasis, todėl augimo perspektyvos tampa trapesnės.

    Tuo pat metu didesnės palūkanos mažina akcijų patrauklumą, nes investuotojai gali gauti didesnę grąžą iš mažesnės rizikos instrumentų. Būtent todėl akcijų rinkos pastaruoju metu jautriai reaguoja į kiekvieną duomenų publikaciją apie infliaciją ir darbo rinką.

    Europoje prekybos pradžia buvo nevienareikšmė: „Euro Stoxx 50“ beveik nekito, o platesnis „Stoxx 600“ kiek kilo. Tuo metu Prancūzijos CAC 40 ir Vokietijos DAX indeksai smuko apie 0,5 proc., atspindėdami didesnį jautrumą palūkanų normų lūkesčiams.

    Azija ir centrinių bankų signalai

    Azijos biržose vyravo nuosaikesnės nuotaikos: Japonijos „Nikkei 225“ krito apie 1,3 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ leidosi apie 0,9 proc., o Honkongo „Hang Seng“ smuko apie 0,6 proc. Investuotojai regione vertino ir pasaulinių palūkanų trajektoriją, ir energijos kainų poveikį importuojančioms ekonomikoms.

    Australijos centrinis bankas antradienį padidino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,6 proc., aukščiausio lygio per 15 metų. Bankas atkreipė dėmesį, kad brangstantys degalai kelia kainas plačiu mastu, o infliacijos spaudimas išlieka atkaklus.

    Investuotojai artimiausiomis dienomis laukia naujų JAV infliacijos ir užimtumo rodiklių, kurie gali nulemti tolimesnius Federalinio rezervų banko sprendimus. Jei duomenys patvirtins, kad kainų augimas vėl stiprėja, rinkose gali išlikti padidėjęs svyravimas tiek obligacijose, tiek akcijose, o energijos kainos gali dar labiau išauginti spaudimą vartotojų biudžetams.

  • „Orlen“ sulaukė palengvėjimo: „Saudi Aramco“ atnaujino naftos tiekimą, kainos reagavo

    Saudo Arabijos energetikos milžinė „Saudi Aramco“ po remonto darbų atnaujino naftos transportavimą East-West vamzdynu į Janbu naftos terminalą prie Raudonosios jūros. Tai reiškia, kad turėtų normalizuotis ir Saudo Arabijos naftos srautai į Europą, įskaitant tiekimą „Orlen“ valdomoms perdirbimo grandims regione.

    Rinkoje šis signalas buvo įvertintas kaip papildomo pasiūlos spaudimo mažėjimas. Po žinių apie eksporto atnaujinimą „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina nusileido žemiau maždaug 92 eurų už barelį ribos, nors kainų dinamiką tuo pat metu veikia ir platesni geopolitiniai bei paklausos veiksniai.

    Tiekimo sutrikimą lėmė ataka

    East-West infrastruktūra buvo laikinai paveikta po atakos dronais ir raketomis, apie kurią tarptautinė žiniasklaida sieja su Jemeno husių pajėgomis. Buvo apgadintos siurblinės ir dalis transportavimo infrastruktūros, todėl eksporto pajėgumai iš Janbu uosto kurį laiką buvo ribojami.

    Dėl tokio sutrikimo tiekėjas gali remtis force majeure nuostatomis, kai įsipareigojimų vykdymas laikinai tampa neįmanomas. Tokiais atvejais ilgalaikių sutarčių grafikai persitvarko, o pirkėjams tenka greitai ieškoti alternatyvių šaltinių.

    „Orlen“ rėmėsi spot rinka

    Kol Saudo Arabijos srautai buvo apriboti, „Orlen“ dalį poreikio dengė pirkdamas krovinius spot rinkoje ir organizuodamas atgabenimą tanklaiviais į Gdansko Naftoportą. Tokie pirkimai paprastai reiškia didesnį kainų nepastovumą, nes sandoriai sudaromi pagal tuo metu galiojančias rinkos sąlygas.

    Minima, kad papildomos siuntos buvo nukreipiamos iš kelių regionų, tarp jų ir iš Šiaurės jūros, Pietų Amerikos bei Kazachstano. Praktikoje tai leidžia užtikrinti nepertraukiamą naftos perdirbimą ir degalų tiekimą, tačiau padidina logistikos ir žaliavos įsigijimo savikainos riziką.

    Kodėl svarbus Janbu maršrutas?

    Janbu terminalas ir East-West vamzdynas yra strategiškai reikšmingi tuo, kad leidžia Saudo Arabijai dalį eksporto nukreipti per Raudonąją jūrą, mažinant priklausomybę nuo Persijos įlankos maršrutų. Kai tokie koridoriai sutrinka, poveikį pajunta ne tik regioniniai pirkėjai, bet ir platesnė naftos kainodara, nes rinkos dalyviai iškart įskaičiuoja didesnę tiekimo riziką.

    Analitikų vertinimu, net ir trumpalaikiai sutrikimai dideliuose transportavimo mazguose gali sukelti grandininį efektą: brangsta frachtas, didėja draudimo kaštai, o perdirbėjai priversti persiderėti dėl alternatyvių krovinių. Atnaujinus srautus, įtampa paprastai slūgsta, tačiau jautrumas naujoms atakoms ar techniniams incidentams išlieka.

  • Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Nafta brangsta, nerimas grįžta

    Pasaulinėse žaliavų rinkose naftos kainos šoktelėjo po žinios, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano siūlymą dėl laikino paliaubų laikotarpio, kuris būtų leidęs atverti Hormūzo sąsiaurį. Investuotojai vėl pradėjo vertinti didesnę tiekimo sutrikimų ir naujos infliacijos bangos riziką.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ Europos prekybos pradžioje kilo daugiau nei 3 proc., o barelio kaina perkopė 100 Jungtinių Valstijų dolerių ribą, tai yra apie 95 eurus. Kartu brango ir JAV etalonas WTI, o tai signalizavo, kad rinka kainuoja galimą pasiūlos trūkumą artimiausiomis savaitėmis.

    Hormūzo sąsiauris – kritinė grandis

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos taškų, nes juo keliauja reikšminga dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos ir dujų. Bet koks jo uždarymo grėsmės atsinaujinimas paprastai akimirksniu persiduoda į kainas, draudimo įmokas ir laivybos maršrutų kaštus.

    Prie įtampos prisideda ir rizikos Raudonojoje jūroje, kur pastaraisiais metais suaktyvėję išpuoliai prieš laivybą verčia laivus rinktis ilgesnius maršrutus. Tai didina logistikos išlaidas ir pristatymo laiką, o galiausiai prisideda prie brangesnių degalų bei prekių kainų vartotojams.

    Trumpo žinutė: atmetė, bet durų neužtrenkė

    Irano pasiūlymas, apie kurį viešai kalbėta tarptautinių susitikimų fone, numatė trumpą kovos veiksmų pristabdymą ir sąsiaurio atvėrimą. Mainais Teheranas siekė sąlygų, susijusių su sankcijų švelninimu ir įšaldytų aktyvų klausimu, o JAV pozicija kol kas išliko griežta.

    „Aš atmetu jų pasiūlymą“, – sakė Donaldas Trumpas žurnalistams.

    Tuo pat metu JAV prezidentas leido suprasti, kad derybiniai kanalai gali būti atnaujinti. Rinkos tokius signalus vertina dvejopai: viena vertus, tai viltis dėl kompromiso, kita vertus, neapibrėžtumas, kuris paprastai kelia kainų svyravimus.

    Akcijos ir obligacijos reagavo nevienodai

    Naftos brangimas sustiprino infliacijos baimes, todėl dalyje Europos biržų fiksuotas nuosaikus kritimas. Investuotojai skaičiuoja, kad ilgiau išsilaikant aukštoms energijos kainoms gali brangti transportas, gamyba ir maisto tiekimo grandinės, o tai didina spaudimą centrinėms bankų palūkanų normoms.

    Jungtinių Valstijų obligacijų pajamingumai išliko aukšti, o tai tradiciškai apsunkina akcijų rinkas, nes skolinimasis tampa brangesnis, o saugesni instrumentai tampa patrauklesni. Aukštų palūkanų aplinka ypač jautri energijos kainų šuoliams, nes jie gali atitolinti infliacijos mažėjimą.

    Analitikai pabrėžia, kad artimiausioms dienoms toną nustatys bet kokie signalai apie galimus pokalbius tarp Vašingtono ir Teherano, taip pat reali situacija laivybos maršrutuose. Kol neaiškumas išlieka, naftos kainos ir toliau gali smarkiau svyruoti, o kartu įsitempia ir platesnės finansų rinkos.