CP v2

Tag: Brent

  • Artimieji Rytai kelia naftos kainas: analitikai prognozuoja, kad „Brent“ brangs ilgiau

    Užsitęsęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusi tiekimo rizika gali ilgiau išlaikyti pakeltas „Brent“ naftos kainas. Tokį vertinimą pateikia banko PKO BP analitikai, pabrėždami, kad rinkoje išlieka struktūrinis pasiūlos trūkumas.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos kainos išsiskyrė dideliais svyravimais, kuriuos skatino baimės dėl konflikto išplitimo ir galimų trikdžių pagrindiniuose energetikos maršrutuose. Rinkos dalyviai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, galinčius paveikti eksportą iš Persijos įlankos regiono.

    Tiekimo grandinės rizika išlieka

    Vienas svarbiausių kainas palaikančių veiksnių – rizika laivybai ir krovinių judėjimui siauruose maršrutuose, kurie yra kritiškai svarbūs pasaulinei naftos prekybai. Net ir laikini apribojimai ar išaugusios draudimo bei logistikos sąnaudos gali greitai persiduoti į galutinę kainą.

    Analitikų vertinimu, tokioje aplinkoje net ir formaliai didinamas gavybos planas ne visuomet tampa lemiamu veiksniu kainoms. Jei fizinis tiekimas sutrinka, rinkoje svarbiausias tampa realus naftos srautų prieinamumas, o ne deklaruojami gavybos tikslai.

    Tarptautinės energetikos agentūros vertinimai rodo, kad pasaulinė rinka gali išlikti deficitinė, todėl kainų spaudimas į viršų gali užsitęsti ir ateinančiais ketvirčiais. Papildomą neapibrėžtumą kuria tai, kad tiekimo normalizacija dažnai vėluoja net ir sumažėjus tiesioginei įtampai.

    Brangsta ne tik nafta

    PKO BP taip pat atkreipia dėmesį į pramoninių metalų kainų šuolius, ypač vario, kuris jautriai reaguoja į ekonomikos ciklą ir investicijų lūkesčius. Vario paklausą pastaruoju metu stiprina du veiksniai: ribojama pasiūla ir augantis poreikis elektros infrastruktūrai.

    Rinkoje daug kalbama apie didėjančias elektros tinklų investicijas bei duomenų centrų plėtrą, kurią spartina dirbtinis intelektas. Tokie projektai didina laidininkų ir transformatorių paklausą, o tai palaiko vario kainas net tada, kai platesnė ekonomika rodo mišrius signalus.

    Tuo pat metu aukštai laikosi ir aukso kaina, kurią dažnai palaiko geopolitinė įtampa, centrinių bankų pirkimai ir investuotojų siekis apsidrausti nuo rizikų. Vis dėlto aukso perspektyvas gali riboti griežtesnės pinigų politikos lūkesčiai, jei infliacija pagrindinėse ekonomikose išliks užsispyrusi.

    Ką stebės rinka artimiausiais mėnesiais?

    Artimiausiu laikotarpiu naftos kainų kryptį lems keli praktiniai indikatoriai: realūs eksporto srautai, laivybos sąlygų stabilumas ir atsargų dinamika pagrindiniuose regionuose. Ne mažiau svarbūs bus ir sprendimai, susiję su strateginių atsargų naudojimu bei vartojimo prognozėmis.

    Jei įtampa regione išliks, o pasiūlos atsigavimas vyks lėtai, gali įsitvirtinti scenarijus, kai nafta išlieka brangesnė ilgiau. Toks fonas paprastai persiduoda ir degalų kainoms, logistikos kaštams bei platesniems infliacijos lūkesčiams.

  • „J.P. Morgan“: naftos kaina išliks aukšta – net ir optimistiškai Brent gali laikytis apie 100 JAV dolerių

    Amerikos investicinis bankas „J.P. Morgan“ naujausioje energetikos rinkų apžvalgoje prognozuoja, kad naftos kainos artimiausiais mėnesiais išliks aukštos, o vairuotojams tai reiškia menką atokvėpį degalinių švieslentėse. Banko analitikai teigia, kad net ir palankiausiu scenarijumi „Brent“ rūšies nafta iki 2026 metų pabaigos gali kainuoti apie 100 JAV dolerių už barelį.

    Ši žinutė svarbi ne tik naftos rinkai: „Brent“ yra vienas pagrindinių pasaulinių kainodaros etalonų, pagal kurį orientuojasi daugelis Europos rafinavimo įmonių. Todėl ilgiau užsitęsusi brangi nafta paprastai persiduoda ir į dyzelino bei benzino kainas, nors poveikio mastą lemia valiutų kursai, mokesčiai ir rafinavimo maržos.

    Kodėl kainos taip sunkiai krenta?

    „J.P. Morgan“ vertinimu, vienas esminių veiksnių yra įtemptas tiekimas iš Persijos įlankos regiono ir logistinių maršrutų rizika. Net ir sumažėjus karo eskalacijai, sutrikimų atstatymas dažnai užtrunka: laivybai ir infrastruktūrai grįžtant į įprastą režimą gali prireikti papildomų saugumo priemonių, remonto darbų ir laiko.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad ankstesnis strateginių atsargų panaudojimas OECD šalyse rinką papildė tik iš dalies, o šio sprendimo poveikis išblėso. Dalis valstybių atsargas laiko artimas operaciniam minimumui, kuris leidžia palaikyti tiekimą ir rafinavimo darbą ribotą laiką.

    „Net jei tanklaivių judėjimas būtų atnaujintas, vis tiek reikėtų remontuoti terminalus ir rafinerijas, o greitas gavybos atstatymas gali būti brangus ir sudėtingas“, – teigiama analitikų vertinime.

    Prognozės: apie 100 JAV dolerių už barelį

    Pagal banko skaičiavimus, „Brent“ vidutinė kaina antrąjį metų ketvirtį galėtų siekti apie 103 JAV dolerius už barelį, trečiąjį ketvirtį apie 104 JAV dolerius, o ketvirtąjį ketvirtį galimas nedidelis sumažėjimas iki maždaug 98 JAV dolerių. Tokia dinamika reikštų, kad rinka iš esmės išlieka „brangios naftos“ režime beveik visus metus.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad papildomas spaudimas kainai kyla dėl ribotų galimybių laisvai perskirstyti pasiūlą pasaulyje, kai daliai eksportuotojų taikomi apribojimai ir sankcijos. Tokiais atvejais net ir nedidelis tiekimo sutrikimas gali sukelti didesnį kainos šuolį, nes pirkėjams lieka mažiau alternatyvų.

    Kada galima laukti pigesnės naftos?

    „J.P. Morgan“ prognozėje 2027 metai įvardijami kaip laikotarpis, kai būtų galima tikėtis labiau juntamo naftos kainų mažėjimo. Tačiau pabrėžiama sąlyga: kainoms nukristi padėtų tik tuo atveju, jei neatsirastų naujų neprognozuojamų sukrėtimų, o pasiūla galėtų būti didinama taip, kad būtų atstatomos atsargos.

    Vartotojams tai reiškia paprastą išvadą: vien geopolitinės įtampos sumažėjimas automatiškai nereiškia greito degalų atpigimo. Rinkai svarbu ne tik žinutės apie galimus susitarimus, bet ir realus fizinio tiekimo atsistatymas, atsargų lygis bei tai, kaip greitai naftos sektorius gali padidinti gavybą ir perdirbimą.

  • „Saudi Aramco“ pelnas šoktelėjo 25 proc.: Irano karas kelia naftos kainas ir įtampą

    „Saudi Aramco“ pelnas šoktelėjo 25 proc.: Irano karas kelia naftos kainas ir įtampą

    Didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja „Saudi Aramco“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos grynasis pelnas augo 25 proc. ir siekė apie 27,6 mlrd. eurų. Tokį rezultatą bendrovė sieja su išaugusiomis pajamomis, su pardavimais susijusiomis įplaukomis ir mažesnėmis veiklos sąnaudomis.

    Valdyba taip pat patvirtino ketvirtinį dividendą – apie 18,6 mlrd. eurų. Tuo pat metu bendrovė atkreipė dėmesį, kad didesnes pajamas iš dalies kompensavo mažesnės pardavimo apimtys, įskaitant žalią naftą bei perdirbtus ir chemijos produktus.

    Rinkas pastaraisiais mėnesiais labiausiai veikė karas su Iranu ir su tuo susiję trikdžiai energijos tiekimo grandinėse. Įtampa Hormūzo sąsiauryje, per kurį iki konflikto kasdien tekėdavo reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis, padidino tiekimo rizikos priedą naftos kainoje.

    „Brent“ etaloninė nafta 2026 metų gegužės 11 dieną laikėsi virš 103 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 96 eurus, nors nuo konflikto piko kainos buvo atsitraukusios. Palyginimui, dar vasario pabaigoje, prieš prasidedant intensyviausiems karo veiksmams, rinka buvo matžiusi apie 70 JAV dolerių už barelį, tai yra maždaug 65 eurus.

    Siekdama sumažinti riziką dėl gabenimo per Hormūzo sąsiaurį, „Saudi Aramco“ dalį eksporto nukreipė per Rytų–Vakarų vamzdyną, kuris leidžia naftą transportuoti iki Raudonosios jūros pakrantės. Bendrovė nurodo, kad šis vamzdynas šiuo metu veikia maksimaliu pajėgumu – iki 7 mln. barelių per parą, taip pat pasitelkiami vidaus ir tarptautiniai naftos saugyklų pajėgumai.

    2025 metų ketvirtąjį ketvirtį „Saudi Aramco“ vidutinė gavyba siekė 11,1 mln. barelių per parą, todėl vamzdyno pajėgumas dengia tik dalį bendro srauto. Tai pabrėžia, kodėl geopolitiniai trikdžiai svarbiausiuose transporto koridoriuose gali greitai persiduoti į kainas, draudimo kaštus ir pristatymo terminus.

    „Rytų–Vakarų vamzdynas padeda sušvelninti pasaulinio energijos šoko poveikį ir suteikia palengvėjimą klientams“, – sakė „Saudi Aramco“ prezidentas ir generalinis direktorius Aminas Nasseras.

    Bendrovė teigia, kad dėl karo kilę trikdžiai reikšmingai nepakenkė jos finansams ar operacijoms, tačiau pripažįsta, kad rinkoje išlieka didelis neapibrėžtumas. Energetikos analitikai pabrėžia, kad tokiose situacijose kainas kelia ne tik faktinis tiekimo sumažėjimas, bet ir prevencinis atsargų kaupimas bei logistikos grandinių persiorientavimas.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie sukrėtimai dar labiau išryškina energijos saugumo klausimus: valstybės ir įmonės siekia diversifikuoti tiekimą, plėsti strategines atsargas ir investuoti į infrastruktūrą, mažinančią priklausomybę nuo vieno maršruto. Dėl to naftos ir dujų rinkose didėja kainų svyravimų tikimybė, ypač geopolitinių krizių metu.

  • Naftos kainos šovė: Trumpas atmetė Irano atsaką, įtampa dėl Hormūzo sąsiaurio auga

    Naftos kainos šovė: Trumpas atmetė Irano atsaką, įtampa dėl Hormūzo sąsiaurio auga

    Pirmadienio rytą naftos kainos tarptautinėse rinkose šoktelėjo daugiau nei 4 proc., investuotojams vertinant naujausią eskalaciją Irano konflikte ir jos pasekmes energijos tiekimui. Impulsą kainoms suteikė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas atmesti Teherano atsaką į siūlymą dėl karo nutraukimo.

    Euronews skelbia, kad pasiūlymo detalės viešai nebuvo atskleistos, tačiau D. Trumpas jį įvardijo kaip „visiškai nepriimtiną“. Rinkos tai perskaitė kaip ženklą, kad greitas politinis sprendimas artimiausiu metu mažai tikėtinas, todėl didėja vadinamoji geopolitinė rizikos premija naftos kainose.

    Hormūzo sąsiauris vėl rinkų dėmesyje

    Didžiausią nerimą kelia Hormūzo sąsiauris, per kurį iš Persijos įlankos tradiciškai keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute paprastai akimirksniu atsiliepia kainoms, nes rinkos įkainoja galimus tiekimo sutrikimus ir brangesnį gabenimą.

    Šiame kontekste investuotojai paprastai stebi ne tik politines antraštes, bet ir praktinius rodiklius: laivybos draudimo įkainius, tanklaivių judėjimo duomenis, OPEC narių eksporto apimtis bei strateginių atsargų politiką. Net ir neįvykus realiai blokadai, padidėjusi rizika dažnai pakelia ateities sandorių kainas.

    Kainos ir rinkų reakcijos

    Pirmojo mėnesio „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai prekyboje siekė apie 92 eurus už barelį, o JAV WTI pakilo iki maždaug 87 eurų už barelį. Palyginimui, penktadienį „Brent“ užsidarė apie 88 eurus, o WTI – apie 83 eurus už barelį.

    Europos akcijų rinkos į naujienas reagavo santūriau, tačiau vyraujančios kryptys išliko neigiamos: Euro Stoxx 50 krito kiek daugiau nei 0,5 proc., o platesnis Stoxx 600 balansavo apie nulį. Prancūzijos CAC 40 smuko daugiau nei 1 proc., kai didesnės energijos kainos didina infliacijos riziką ir apsunkina palūkanų mažinimo lūkesčius.

    Azijos indeksus kelia technologijų bumas

    Azijoje nuotaikos buvo nevienodos: Tokijo Nikkei 225 smuktelėjo apie 2 proc., nors dienos metu buvo trumpam pasiekęs naują rekordą. Tuo metu Pietų Korėjos Kospi pakilo apie 4,1 proc. ir fiksavo naują visų laikų rekordą, o rinką ypač palaikė technologijų sektorius.

    Technologijų bendrovių akcijas regione stiprina išaugęs susidomėjimas DI, ypač puslaidininkių ir atminties lustų paklausos tema. Būtent ši tendencija pastaraisiais mėnesiais daliai investuotojų leido ignoruoti geopolitinius sukrėtimus, nes kapitalas plaukia į augimo istorijas, siejamas su skaitmenizacija ir duomenų centrų plėtra.

    Tuo pat metu JAV biržų ateities sandoriai buvo nežymiai neigiami, svyravimai siekė apie 0,2 proc. Rinkos laukia ir geopolitinių signalų iš Vašingtono, nes šią savaitę D. Trumpas, kaip skelbiama, turėtų vykti į Kiniją derybų su Xi Jinpingu, o prekybos ir saugumo klausimai gali turėti įtakos tiek žaliavų paklausai, tiek rizikos vertinimui pasaulio biržose.

  • Nafta šoka į viršų: po Trumpo sprendimo „Brent“ perkopė 95 eurus, įtampa tik auga

    Nafta šoka į viršų: po Trumpo sprendimo „Brent“ perkopė 95 eurus, įtampa tik auga

    Pasaulio naftos kainos savaitės pradžioje šoktelėjo, rinkoms reaguojant į atsinaujinusią įtampą Artimuosiuose Rytuose ir didėjančią riziką energijos tiekimui. „Brent“ rūšies nafta pakilo virš 95 eurų už barelį, o JAV WTI priartėjo prie 90 eurų ribos.

    Kainas aukštyn stūmė signalai, kad konfliktas gali užsitęsti, o diplomatiniai bandymai sumažinti įtampą kol kas neduoda aiškaus rezultato. Investuotojai ypač jautriai vertina bet kokią informaciją, kuri gali paveikti eksportą iš regiono, kuris yra vienas svarbiausių pasaulinės naftos tiekimo grandinėje.

    Didžiausia rinkos baimė siejama su Hormūzo sąsiauriu, per kurį, įvairių tarptautinių institucijų vertinimu, kasdien juda reikšminga pasaulinės jūriniu keliu gabenamos naftos dalis. Net ir trumpalaikiai trikdžiai šiame maršrute gali sukelti kainų šuolius, nes alternatyvūs tiekimo keliai ir pajėgumai ne visada gali greitai kompensuoti praradimus.

    Kodėl kainos taip jautriai reaguoja?

    Naftos rinka šiuo metu išlieka įtempta dėl kelių lygiagrečių veiksnių: geopolitinės rizikos, transportavimo saugumo ir ribotos greitos pasiūlos reakcijos. Nors dalį spaudimo gali amortizuoti komercinės atsargos ir kai kurių šalių sprendimai didinti tiekimą, bet rizikos premija kainoje išlieka didelė.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kainų kilimą riboti gali silpnesnė paklausa kai kuriose besivystančiose ekonomikose ir vartojimo mažėjimas, kai degalų kainos tampa pernelyg aukštos. Vis dėlto, jei įtampa regione didėtų arba būtų sutrikdytas eksportas, kainos gali kilti toliau.

    Kas laukia toliau?

    Artimiausiu metu kainų kryptį lems politiniai sprendimai ir realūs tiekimo srautų pokyčiai, o ne vien pareiškimai. Rinkos dalyviai stebės, ar bus pasiektas susitarimas, kuris sumažintų eskalacijos riziką, ir ar išliks saugus laivybos koridorius per Hormūzo sąsiaurį.

    Europai tokie svyravimai reiškia didesnę infliacijos riziką ir spaudimą vartotojams, nes brangesnė žaliava ilgainiui persiduoda degalų ir dalies prekių kainoms. Ekonomistai pabrėžia, kad užsitęsęs kainų šuolis dažniausiai verčia vartotojus taupyti, o verslus atidžiau vertinti sąnaudas.

  • Iran karo paradoksas: nafta šauna į viršų, o auksas krenta – kas iš tiesų saugo nuo infliacijos?

    Iran karo paradoksas: nafta šauna į viršų, o auksas krenta – kas iš tiesų saugo nuo infliacijos?

    Karas Irane apvertė įprastą investuotojų logiką: vietoje tradicinio bėgimo į auksą rinkos šį kartą pasirinko naftą. Nuo vasario 27 dienos, dieną prieš prasidedant operacijai „Epic Fury“, „Brent“ naftos kaina šoktelėjo apie 37 proc., o aukso vertė smuko maždaug 10 proc.

    Toks išsiskyrimas iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiškas, nes abu aktyvai dažnai laikomi apsauga nuo infliacijos ir geopolitinių sukrėtimų. Vis dėlto dabartinėje situacijoje kainas labiau nei geopolitika lemia palūkanų normų lūkesčiai ir tai, kaip į energijos šoką reaguoja centriniai bankai.

    Naftos brangimą paaiškinti paprasčiau: rinkoje susiformavo pasiūlos trūkumo baimė. „Goldman Sachs“ skaičiavimu, dėl konflikto iš Persijos įlankos rinkos laikinai neteko apie 14,5 mln. barelių per dieną gavybos, o balandį pasaulinės atsargos, banko vertinimu, traukėsi rekordišku tempu.

    Tokiais atvejais veikia elementari ekonomika: kai pasiūla krenta, kainos kyla, kol paklausa prisitaiko. „Brent“ pakilo nuo maždaug 70 JAV dolerių iki apie 100 JAV dolerių už barelį, piko metu buvo priartėjusi ir prie 126 JAV dolerių, o tai sudaro atitinkamai apie 62–111 eurų ir apie 140 eurų.

    Aukso dinamika – sudėtingesnė, nors ir logiška, jei žiūrima per palūkanų normų prizmę. 2025 metais auksas buvo pabrangęs apie 65 proc., o jį aktyviai pirko centriniai bankai, todėl daugelis strategų metalą laikė universalia apsauga nuo karo rizikų.

    Vis dėlto auksas neturi palūkanų, dividendų ar kupono, todėl jo patrauklumą stipriausiai formuoja alternatyvių investicijų grąža. Kai realios palūkanos kyla, auga ir vadinamoji galimybės kaina: investuotojas atsisako palūkanas mokančių obligacijų tam, kad laikytų nulinę grąžą generuojantį metalą.

    Per pastarąsias savaites rinkos vis aiškiau signalizavo, kad JAV bazinės palūkanos gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi anksčiau. CME „FedWatch“ duomenys rodo, kad palūkanų mažinimas šiais metais nebėra dominuojantis scenarijus, o tai tiesiogiai spaudžia aukso kainą.

    Nuo vasario 27 dienos auksas, Euronews pateikiamais skaičiais, nukrito nuo 5 275 JAV dolerių iki 4 735 JAV dolerių už Trojos unciją. Perskaičiavus, tai yra maždaug nuo 4 660 eurų iki 4 180 eurų, arba apie 480 eurų kritimas per dešimt savaičių.

    „Kai konfliktas sukelia energijos pasiūlos šoką ir sumažina viltis dėl mažesnių JAV palūkanų, nenuostabu, kad auksui šį kartą sunku atlikti saugaus prieglobsčio vaidmenį“, – sakė „Morgan Stanley“ žaliavų strategė Amy Gower.

    Šis argumentas išryškina esminį pokytį: aukso kainą vis labiau valdo pinigų politika, o ne pati geopolitinė antraštė. Kitaip tariant, rinka vertina ne įvykį, o centrinio banko reakciją į jį ir jos poveikį realioms palūkanoms.

    Ką auksas iš tiesų „draudžia“

    Dažnai sakoma, kad auksas saugo nuo infliacijos, tačiau praktikoje jis dažniau saugo nuo pasitikėjimo praradimo institucija, kuri privalo infliaciją suvaldyti. Kai kainos kyla nuosaikiai, rinka paprastai tiki, kad centrinis bankas turi priemonių ir valios išlaikyti politiką griežtą, todėl auksas gali net silpti.

    Aukso „valanda“ ateina tada, kai infliacija tampa nebekontroliuojama arba atsiranda įtarimų, kad pinigų politika nebesugebės apginti valiutos perkamosios galios. Dabartinis Irano karo sukeltas šokas labiau primena pasiūlos sutrikimą, kurį Federalinis rezervų bankas, rinkų akimis, yra linkęs „absorbuoti“ palūkanas laikydamas aukštesnes.

    Kas svarbiausia investuotojams

    Naftos šokas infliaciją pakelia tiesiogiai, nes energija yra reikšminga vartotojų kainų krepšelio dalis ir daro įtaką logistikos bei gamybos sąnaudoms. Todėl nafta tampa ta retąja priemone, kuri gali brangti būtent dėl pačios infliacijos priežasties.

    „Goldman Sachs“ išlieka palankūs aukso perspektyvai ilgesniu laikotarpiu ir prognozuoja apie 5 400 JAV dolerių už unciją iki 2026 metų pabaigos, tai yra apie 4 770 eurų. Tačiau bankas perspėja, kad artimiausiu metu aukso kainas gali slėgti užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje ir dėl jų ilgiau išliekantis spaudimas palūkanų normoms.

    Jei Hormūzo sąsiaurio pralaidumas normalizuotųsi, naftos kainų įtampa greičiausiai sumažėtų, o tai atvertų daugiau erdvės švelnesnei pinigų politikai. Tokiu atveju galėtų apsiversti ir dabartinis santykis: naftai silpnėjant, auksas vėl turėtų šansą atsigauti, nes jo pagrindinis „degalas“ istorijoje dažnai būna krentančios realios palūkanos.

  • Lenkijos „Pekao SA“ įspėja: naftos brangimas gali grąžinti infliaciją iki 4 proc. 2026 metų pabaigoje

    Lenkijos „Pekao SA“ įspėja: naftos brangimas gali grąžinti infliaciją iki 4 proc. 2026 metų pabaigoje

    Lenkijos banko „Pekao SA“ analitikai perspėja, kad įtampa Persijos įlankoje ir su tuo susijęs energijos išteklių brangimas gali tapti ne trumpu epizodu, o pagrindiniu scenarijumi, kurį turės įvertinti tiek vartotojai, tiek verslas. Pasak ekonomistų, ilgesnis degalų trūkumas ir aukštos naftos kainos reiškia didesnę infliaciją bei lėtesnį ekonomikos augimą.

    Analitikai nurodo, kad per kelis mėnesius „Brent“ naftos kaina šoktelėjo nuo maždaug 68 JAV dolerių iki apie 100 JAV dolerių už barelį. Toks pokytis istoriškai dažniausiai gana greitai persiduoda į vartotojų kainas, todėl klausimas, anot jų, yra ne ar, o kiek stipriai ir per kiek laiko brangimas atsispindės infliacijoje.

    Infliacijos banga: nuo degalų

    Grečiausiai, kaip pabrėžia analitikai, į naftos kainos šuolius reaguoja degalų kainos degalinėse. Degalai daugelyje šalių sudaro reikšmingą vartojimo krepšelio dalį, todėl net kelių savaičių kainų šuolis gali matomai pakelti metinę infliaciją.

    „Pekao SA“ taip pat atkreipia dėmesį į skirtumą tarp gyventojų ir įmonių patiriamų kaštų: net jei valdžios priemonės trumpam sušvelnina kainas mažmenoje, tai nebūtinai reiškia proporcingą palengvėjimą verslui. Įmonėms degalai lieka vienu svarbiausių sąnaudų veiksnių, ypač transporto ir logistikos sektoriuose.

    Antroji banga: transportas, energija, maistas

    Pasak banko analitikų, vėlesnė brangimo grandinės dalis paprastai pasiekia degalams itin jautrias paslaugas, tokias kaip krovinių ir keleivių pervežimas bei organizuotas turizmas. Šiose srityse degalai sudaro didelę veiklos sąnaudų dalį, o maržos dažnai yra nedidelės, todėl kainos vartotojams gali būti keliamos santykinai greitai.

    Kitas etapas, jų vertinimu, yra energijos ištekliai namų ūkiams: elektra, dujos ir šiluma. Čia kainų perdavimas lėtesnis, nes dalis tarifų reguliuojami, veikia ilgalaikės sutartys ir kainų „išlyginimo“ mechanizmai, tačiau užsitęsęs žaliavų brangimas ilgainiui paprastai atsispindi ir sąskaitose.

    Antroje metų pusėje, „Pekao SA“ teigimu, infliacinė įtampa gali persikelti į maisto ir paslaugų kainas. Nors daugelyje paslaugų didžiausią sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis, maitinimo ir turizmo paslaugos yra išimtis, nes jose greitai susikerta ir brangesnis transportas, ir brangesnė žaliava.

    Prognozė 2026 metams ir palūkanų rizika

    „Pekao SA“ analitikai skaičiuoja, kad pagal jų atnaujintą bazinį scenarijų infliacija 2026 metų pabaigoje gali priartėti prie 4 proc. metinio augimo. Jie taip pat įspėja, kad didžiausias dabartinio naftos šoko poveikis vartotojų kainoms dažniausiai išryškėja po kelių mėnesių, todėl realus pikas gali būti matomas vėliau, nei brangimas pradeda atsispindėti degalinėse.

    Šiame kontekste didėja rizika, kad centriniai bankai bus priversti ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas arba atidėti planuotą jų mažinimą, jei infliacija vėl ims nuosekliai viršyti tikslus. Rinkoms tai reikštų brangesnį skolinimąsi ir didesnį spaudimą tiek namų ūkių biudžetams, tiek įmonių investiciniams planams.

    „Jei degalų trūkumas užsitęs, neigiamos pasekmės ekonomikai didės, o pasaulis liks su aukštesne infliacija ir mažesniu augimu“, – teigia „Pekao SA“ analitikai.

  • Naftos kaina krenta: Brent nukrito žemiau 100 dolerių, biržos atsargiai reaguoja optimizmu banga

    Žaliavų rinkose ketvirtadienio rytą fiksuotas ryškesnis atoslūgis: „Brent“ naftos kaina nusileido žemiau psichologiškai svarbios 100 dolerių už barelį ribos, o JAV etalonas WTI laikėsi kiek virš 93 dolerių. Tai juntamas pokytis, palyginti su laikotarpiu prieš kelias savaites, kai „Brent“ buvo pakilusi virš 111 dolerių.

    Tokios korekcijos dažniausiai atspindi ne vien paklausos ir pasiūlos balansą, bet ir geopolitinių rizikų „priemoką“ kainoje. Šį kartą rinkos reagavo į signalus iš Artimųjų Rytų apie galimą derybų pažangą, kuri sumažintų grėsmę vienam svarbiausių pasaulio energetikos „kamščių“ taškų – Hormūzo sąsiauriui.

    Kas keičia naftos kainą?

    Hormūzo sąsiauris yra kritinis maršrutas Persijos įlankos naftai ir daliai suskystintų gamtinių dujų, todėl bet koks jo sutrikdymo scenarijus akimirksniu kelia draudimo, logistikos ir tiekimo kaštus. Pastaruoju metu būtent ši rizika buvo vienas veiksnių, palaikiusių aukštesnes naftos kainas ir stiprinusių infliacinį spaudimą energijai jautriose ekonomikose.

    Rinkos dalyviai taip pat įvertino politinius pareiškimus, jog susitarimas galėtų būti pasiektas artimiausiu metu. Tokie signalai neretai išprovokuoja staigius kainų judesius, nes algoritminė prekyba ir fondų pozicijų perbalansavimas vyksta greitai, o likvidumas konkrečiais momentais gali būti ribotas.

    Biržos kyla, bet euforija ribota

    Pingant naftai, investuotojams paprastai lengviau tikėtis mažesnio spaudimo infliacijai ir švelnesnės palūkanų normų trajektorijos. Tai palaiko akcijų rinkas, ypač sektorius, kurių kaštų struktūroje energija ir logistika sudaro reikšmingą dalį.

    Vis dėlto optimizmas išlieka atsargus: įtampa regione nėra dingusi, o bet koks netikėtas incidentas gali greitai sugrąžinti rizikos „priemoką“ į energijos kainas. Dėl to trumpalaikiai naftos svyravimai išlieka tikėtini, o investuotojai toliau seka tiek politinius pranešimus, tiek realius tiekimo srautų pokyčius.

    Auksas ir valiutos laukia aiškumo

    Valiutų rinkoje ryškesnių judesių paprastai prireikia aiškaus politinio patvirtinimo arba materialaus pokyčio tiekime, todėl prekyba išlieka santūri. Tuo metu auksas, dažnai laikomas „saugia užuovėja“, išlaiko aukštesnius lygius, rodydamas, kad dalis kapitalo vis dar draudžiasi nuo derybų žlugimo ar konflikto eskalacijos.

    Tokioje aplinkoje rinka vienu metu „perka“ geresnį scenarijų akcijoms ir „draudžia“ blogesnį scenarijų per saugesnius aktyvus. Artimiausioms dienoms ir savaitėms didžiausia įtaka išliks naujienų srautas iš regiono bei realūs signalai apie tanklaivių judėjimą ir draudimo įmokų pokyčius.

  • Nafta krenta žemiau 100 dolerių: sandoris su Iranu artėja, biržos kyla į rekordus

    Nafta krenta žemiau 100 dolerių: sandoris su Iranu artėja, biržos kyla į rekordus

    Naftos kainos ketvirtadienį smuko, rinkoms reaguojant į pranešimus, kad JAV ir Iranas artėja prie susitarimo dėl laipsniško Ormūzo sąsiaurio atvėrimo. Ši jūrų arterija yra viena svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokios žinios apie jos veiklos normalizavimą iškart atsispindi energijos ir akcijų rinkose.

    „Brent“ rūšies naftos artimiausio pristatymo sandorių kaina buvo nukritusi iki maždaug 92 eurų už barelį, o JAV etalonas WTI siekė apie 86 eurus. Kainų kritimas tęsėsi po ankstesnės dienos staigesnio nuosmukio, kai investuotojai ėmė vertinti mažėjančią pasiūlos sutrikimų riziką.

    Ormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Indijos vandenynu ir yra kritiškai svarbus naftos bei suskystintų gamtinių dujų transportui iš regiono. Dėl konflikto kilę trikdžiai buvo paskatinę infliacinius lūkesčius ir branginę energiją, todėl galimas atvėrimas rinkose vertinamas kaip palengvėjimo signalas.

    Vis dėlto nuotaikas temdo išliekanti karinė įtampa. Pranešta apie JAV smūgį Irano naftos tanklaiviui Omane įlankoje, o tai primena, kad politiniai susitarimai regione gali būti trapūs ir bet koks incidentas gali greitai pakeisti kainų kryptį.

    Rinkos kyla, bet rizika neišnyko

    Azijos akcijų biržos kilo, o Tokijo „Nikkei 225“ šoktelėjo 5,7 proc. ir pasiekė naują rekordą dienos metu. Pastarųjų mėnesių ralis siejamas ir su technologijų sektoriaus pakilimu, kurį toliau maitina dirbtinio intelekto sprendimų paklausa bei investuotojų lūkesčiai dėl įmonių pelningumo.

    Honkonge „Hang Seng“ pakilo 1,3 proc., Australijoje „S&P/ASX 200“ pridėjo 0,9 proc., o Taivano indeksas TAIEX ūgtelėjo 2,1 proc. Tuo metu Pietų Korėjos KOSPI smuktelėjo 0,4 proc., investuotojams fiksuojant pelnus po ankstesnio šuolio.

    Europoje biržos prekybos pradžioje kilo, tačiau vėliau judėjimas išsilygino ir dalis indeksų nusileido į neigiamą teritoriją. Euro zonos „Euro Stoxx 50“ ir platesnis „Stoxx 600“ vidurdienį svyravo apie 0,2–0,4 proc. minuse, o Jungtinės Karalystės FTSE 100 krito daugiau nei 0,7 proc.

    Volstritas laukia aiškesnių signalų

    JAV ateities sandoriai rodė nedidelius pokyčius, investuotojams stebint tiek geopolitines naujienas, tiek įmonių rezultatų sezoną. Trečiadienį „S&P 500“ pakilo 1,5 proc. iki rekordinio lygio, „Dow Jones“ paaugo 1,2 proc., o „Nasdaq“ pridėjo 2 proc.

    Tarp ryškesnių judesių technologijų sektoriuje išsiskyrė „AMD“, kurios akcijos šoktelėjo 18,6 proc., taip pat „Super Micro Computer“, kilusi 24,5 proc. „NVIDIA“ brango 5,7 proc. ir dėl didelės įtakos indeksams prisidėjo prie platesnio rinkos kilimo.

    Valiutų rinkoje doleris nežymiai silpnėjo Japonijos jenos atžvilgiu, o euras šiek tiek stiprėjo. Auksas ankstyvoje Europos prekyboje brango iki maždaug 4 140 eurų už trojos unciją, investuotojams ieškant apsidraudimo priemonių esant padidintam neapibrėžtumui.

    Analitikai pabrėžia, kad naftos kainoms artimiausiu metu didžiausią įtaką darys dvi kryptys: realūs logistikos pokyčiai Ormūzo sąsiauryje ir politinių derybų patikimumas. Jei laivybos srautai stabilizuotųsi, spaudimas energijos kainoms mažėtų, tačiau bet koks eskalacijos ženklas gali greitai sugrąžinti rizikos priemoką į kainodarą.

  • Bankai perspėja dėl naftos atsargų: skaičiuojama, kiek dienų rinka atlaikytų be tiekimo

    Bankai perspėja dėl naftos atsargų: skaičiuojama, kiek dienų rinka atlaikytų be tiekimo

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rinkų lūkesčiai

    Didieji investiciniai bankai įspėja, kad pasaulinės naftos ir degalų atsargos artėja prie žemumų, o užsitęsusi įtampa Artimuosiuose Rytuose gali greitai išryškinti tiekimo spragas. Paradoksas tas, kad geopolitinė rizika auga, bet dalis finansų rinkų išlieka optimistiškos, tarsi konfliktas būtų trumpalaikis ir naftos kaina netrukus slūgtų.

    Energetikos rinkoje svarbiausia ne tik pati žaliavinė nafta, bet ir rafinuotų produktų, tokių kaip dyzelinas ar aviaciniai degalai, atsargos. Būtent čia, anot analitikų, problemos gali pasimatyti anksčiau nei naftos gavybos statistikoje.

    „Goldman Sachs“: atsargos – žemiausios per aštuonerius metus

    „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad globalios naftos ir rafinuotų produktų atsargos šiuo metu atitinka maždaug 101 dienos pasaulinį poreikį. Banko vertinimu, tai yra žemiausias lygis per aštuonerius metus, o jei tendencija nesikeis, iki gegužės pabaigos rodiklis gali kristi iki 98 dienų.

    Bankas atkreipia dėmesį, kad ypač sparčiai tirpsta ne naftos, o rafinuotų produktų sandėliai. Pagal jų vertinimą, šios atsargos siekia apie 45 dienas ir yra maždaug 5 dienomis mažesnės nei prieš konflikto eskalaciją, o toks greitis didina kainų šuolių riziką.

    „Atsargų mažėjimo tempas yra toks greitas, kad rinka tampa jautri naujiems sukrėtimams“, – teigiama „Goldman Sachs“ vertinime.

    Analitikai taip pat įspėja, kad regioniniai disbalansai gali būti skausmingesni nei pasauliniai vidurkiai. Minima galima tam tikrų rafinuotų produktų stoka Azijoje, o Europoje didesnis pažeidžiamumas siejamas su aviaciniais degalais, kurių tiekimo grandinės jautriai reaguoja į logistikos trikdžius.

    „Société Générale“: realiai prieinamos atsargos gali būti daug mažesnės

    Dar niūresnį scenarijų pateikia „Société Générale“. Bankas akcentuoja, kad ne visos oficialiai deklaruojamos atsargos yra greitai pasiekiamos, nes dalis jų yra strateginėse rezervuose arba fiziškai „pakeliui“ ir negali operatyviai stabilizuoti rinkos.

    Prancūzijos banko vertinimu, atmetus sunkiau pasiekiamas atsargas, realiai prieinama apimtis gali siekti apie 600 mln. barelių. Tai, banko skaičiavimu, prilygtų tik maždaug 6 dienoms pasaulinės paklausos, o tokia riba reikštų artėjimą prie vadinamosios operacinės įtampos būsenos, kai atsargų lygis tampa kritiškai žemas tiekimo tęstinumui.

    „Jei rizikos jūrų keliuose išliks, šios atsargos gali išsekti per 30–50 dienų“, – teigiama „Société Générale“ įžvalgose.

    Kaip vieną iš signalų, kad rinka atsargų temą vertina rimčiau, bankai nurodo ir kainų reakcijas į naujienas, kurios įprastai būtų laikomos kainą mažinančiomis. Tokiais atvejais, kai lūkesčiai dėl atsargų yra įtempti, net ir „meškų“ naujienos kartais nesustabdo brangimo, nes investuotojai pirmiausia perka rizikos draudimą.

    Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tanklaivių srautus, draudimo kainas, OPEC ir sąjungininkų sprendimus bei didžiųjų vartotojų strateginių rezervų politiką. Analitikų vertinimu, būtent atsargų dinamika ir rafinuotų produktų pasiūla gali tapti pagrindiniu veiksniu, lemsiančiu degalų kainų kryptį vasaros pradžioje.